Kaip Kremlius įdarbina mūsų pyktį: nuo suplanuotų išpuolių Prancūzijoje iki mėgdžiotojų Lietuvoje

Nuo ko viskas prasidėjo?

2025 m. rugsėjo 7–9 d. Paryžiuje ir jo apylinkėse įvyko koordinuota provokacija: prie devynių mečečių ir islamo kultūros centrų durų buvo paliktos kruvinos nupjautos kiaulių galvos, mėlynu rašalu pažymėtos užrašu „Macron“.

Iš pradžių Prancūzijos žiniasklaida ir valdžios institucijos incidentą vertino kaip islamofobinio smurto proveržį — Paryžiaus Didžiosios mečetės rektorius jį pavadino nauju, liūdnu antimusulmoniškos neapykantos etapu.

Tuometis Paryžiaus policijos vadovas Laurent’as Nunezas patvirtino, kad keturios galvos aptiktos sostinėje, penkios – aplinkiniuose priemiesčiuose. Vidaus reikalų ministras Bruno Retailleau išpuolius pavadino „pasibaisėtinais“ ir „visiškai nepriimtinais“.

unsplash.com nuotr./Mečetė Paryžiuje

Nors išpuoliai buvo nukreipti prieš musulmonų bendruomenę, pareigūnai nuo pat pradžių svarstė ir užsienio kišimosi versiją. L.Nunezas atkreipė dėmesį į panašumus su ankstesnėmis provokacijomis, kurių tyrimai atskleidė užsienio veikėjų dalyvavimą.

Pirmieji pėdsakai tyrėjus nuvedė į Normandiją. Kaip pranešė naujienų agentūra AP, vietos ūkininkas informavo policiją pardavęs maždaug dešimt kiaulių galvų dviem asmenims, atvykusiems automobiliu su Serbijos valstybiniais numeriais.

Vėliau tą patį automobilį užfiksavo Paryžiaus vaizdo stebėjimo kameros. Įrašuose buvo matyti ir du vyrai, paliekantys galvas prie mečečių. Tyrėjų duomenimis, įtariami vykdytojai veikiausiai išvyko iš Prancūzijos iškart po išpuolių.

Rugsėjo pabaigoje Serbijos policija sulaikė vienuolika šios šalies piliečių. Jie buvo įtariami veikę pagal neįvardytos užsienio žvalgybos tarnybos nurodymus. AP ir „Reuters“ duomenimis, grupė sieta su keliomis provokacijomis Prancūzijoje ir Vokietijoje.

Be kiaulių galvų prie mečečių, jai buvo priskiriami išpuoliai Paryžiuje, per kuriuos žaliais dažais apipiltas Holokausto memorialas, trys sinagogos ir žydų restoranas.

Įtariamieji taip pat sieti su plastikinių skeletų pastatymu prie Brandenburgo vartų Berlyne. Galimas grupės organizatorius tuo metu liko nesulaikytas.

Operacijų apimtis atskleidė nutekėję dokumentai

Daugiau šios operacijos detalių atskleidė gegužės 24 d. paskelbtas OCCRP, Estijos „Delfi“ ir tarptautinių partnerių tyrimas. Tarp jo rengėjų – Prancūzijos „Le Monde“, Vokietijos „Süddeutsche Zeitung“, Austrijos „Profil“ ir Izraelio „Shomrim“.

Tyrimo pagrindu tapo nutekinti Rusijos bendrovės „Social Design Agency“ (SDA) vidaus dokumentai ir susirašinėjimai. Juos gavę Estijos „Delfi“ žurnalistai medžiaga pasidalijo su OCCRP ir kitomis tyrime dalyvavusiomis redakcijomis.

Esminė tokių operacijų sąlyga – nepalikti fizinių įrodymų, kurie leistų nustatyti Rusijos dalyvavimą. Taigi visuomenei jos turėjo atrodyti kaip vietos konfliktų ir nepasitenkinimo išraiška, o ne iš Maskvos koordinuojami veiksmai.

Oficialiai SDA teikia viešųjų ryšių paslaugas, tačiau, tyrimo duomenimis, su šia priedanga vykdomos prieš Vakarus nukreiptos įtakos operacijos: nuo dezinformacijos skleidimo iki provokacijų, kuriomis siekiama suklaidinti visuomenę dėl tikrųjų jų organizatorių ir tikslų.

Nutekintuose dokumentuose bendrovės užduotys įvardytos konkrečiai: gilinti nesutarimus tarp valdančiojo elito grupių, skatinti opozicinių jėgų protestus, aštrinti antivyriausybines demonstracijas ir kurstyti NATO šalių bei jų sąjungininkių rinkėjų nepasitenkinimą.

Kartu numatyta esminė tokių operacijų sąlyga – nepalikti fizinių įrodymų, kurie leistų nustatyti Rusijos dalyvavimą. Taigi visuomenei jos turėjo atrodyti kaip vietos konfliktų ir nepasitenkinimo išraiška, o ne iš Maskvos koordinuojami veiksmai.

Nutekinti SDA dokumentai atskleidžia, kad šią prieš musulmonų bendruomenę nukreiptą provokaciją organizatoriai planavo Maskvoje. OCCRP duomenimis, tarp failų aptikta „Ataskaita apie operaciją „Kiaulės galva“, kurioje aprašyta ir pasirengimo, ir paties išpuolio eiga.

Dokumente nurodoma, kad šeši operacijos vykdytojai į Paryžių atvyko rugsėjo 7 d., kitą dieną apžiūrėjo numatytas vietas, o naktį prie mečečių paliko kiaulių galvas. Ataskaitoje taip pat pažymėta, kad po operacijos jie sėkmingai išvyko iš šalies.

Organizatoriai fiksavo ne tik vykdytojų veiksmus, bet ir išpuolio atgarsį: ataskaitoje išvardytos apie jį pranešusios Vakarų bei vietos žiniasklaidos priemonės. SDA viduje operacija įvertinta kaip sėkminga – jos sukeltas pasipiktinimas ir viešumas tapo rezultatu, kuriuo organizatoriai galėjo atsiskaityti už atliktą darbą.

Ryšį su Rusija nustatė ir Serbijos teismas, vėliau nuteisęs tris šios šalies piliečius už dalyvavimą išpuolyje. Kaip skelbia OCCRP, remdamasis nuosprendžiu, jie veikė vadovaujami „Rusijos Federacijos žvalgybos tarnybos struktūrų“, siekiant kurstyti neramumus ir netoleranciją.

Vladimiras Putinas ir Kirilas Dmitrijevas / IMAGO/Kristina Solovyova / IMAGO/SNA

OCCRP tyrime ši veikla apibūdinama kaip besikeičiančio karo dalis, peržengianti tradicinio šnipinėjimo ribas. Pasitelkiamas palyginimas su mūšio lauke naudojamais dronais: kaip palyginti pigių įrenginių spiečius gali prilygti balistinės raketos poveikiui, taip viešųjų ryšių bendrovės priedanga veikianti organizacija gali pasiekti daugiau nei tradicinė žvalgyba.

Nutekinti dokumentai atskleidžia ir planuojamą veiklos mastą: šiemet SDA numatė sukurti šimtus vaizdo įrašų, tūkstančius straipsnių ir dešimtis tūkstančių įrašų socialiniuose tinkluose. Šis turinys skirtas pasiekti Vakarų auditoriją, nuslepiant, kas jį kuria ir kokių tikslų siekia.

Ar tai galėtų būti susiję su Lietuva?

Propagandos ekspertas Nerijus Maliukevičius sako, kad atskleista Rusijos įtakos operacijų schema patvirtina jau kurį laiką stebimą pokytį – Kremlius neapsiriboja informacijos iškraipymu ar melagingų pasakojimų skleidimu. Vis dažniau organizuojami realūs išpuoliai, kurie tampa žiniomis ir kursto įtampą visuomenėje.

„Šitas tyrimas rodo tai, apie ką jau kurį laiką pakankamai viešai ir garsiai šnekame – Rusijos operacijos suintensyvėjo ir pakeitė savo pobūdį. Anksčiau buvusios informacinės, jos tapo vis labiau fizinės ir kinetinės.

Jeigu anksčiau Kremlius bandė informacinėmis priemonėmis, manipuliacijomis ir propaganda kurti tam tikrą realybės vaizdinį, tai jau kurį laiką Europoje, įskaitant ir Lietuvą, bandoma kurti tam tikrą realybę realiomis fizinėmis priemonėmis“, – aiškino jis.

Pasak eksperto, tokiose operacijose pats incidentas ir jo viešumas yra glaudžiai susiję. Provokacija suplanuojama taip, kad sukeltų pasipiktinimą, sukeltų reakcijas ir sulauktų žiniasklaidos dėmesio. Tuomet žinia apie ją pasklinda gerokai plačiau.

„Šitas tyrimas parodo, kaip realiai kuriamos įtampos, apie kurias po to ištransliuoja žiniasklaida, nes tos operacijos būna labai šaukiančios, sukuria daug reakcijų, susipriešinimo ir panašiai“, – sakė N.Maliukevičius.

Skirmantas Lisauskas/ BNS nuotr./Nerijus Maliukevičius

Panašūs metodai dar neįrodo bendrų organizatorių

Paklaustas apie galimas sąsajas su Lietuvoje dėmesio sulaukusiais incidentais, tarp jų – Korano deginimu, N.Maliukevičius pabrėžė, kad būtina atskirti veikimo metodų panašumą nuo įrodyto konkrečių operacijų ryšio.

„Kai jūs klausiate, kas ten panašaus, tai ten daug kas panašaus, bet tai nereiškia, kad tai yra tos pačios operacijos dalis“, – pažymėjo ekspertas.

Vytenio Petrusevičiaus/Facebook nuotr./Penktadienį prie Kauno mečetės

Jo vertinimu, Lietuvos kontekste dėmesio vertos ne vien kiaulių galvos prie religinių bendruomenių pastatų. Tyrime aprašomi ir kiti metodai – grafičiai, paminklų niokojimas, mėginimai išpuolį pateikti taip, kad įtarimai kristų ant pasirinktos tautinės ar politinės grupės.

N.Maliukevičius atkreipė dėmesį į dokumentuose minimą neįgyvendintą planą dažais aplieti Charles’io de Gaulle’io paminklą ir dėl to apkaltinti ukrainiečius. Jam tai priminė išpuolį prieš Lietuvos partizanų vado paminklą Merkinėje.

„Ten, tarp kitko, šnekama apie neįvykusį planą dažais aplieti de Gaulle’io paminklą ir tuo apkaltinti ukrainiečius. Tai čia toks déjà vu momentas“, – sakė jis, brėždamas paralelę su Lietuvoje niokotu paminklu Adolfui Ramanauskui–Vanagui.

Valdemaro Kaupinio nuotr./Merkinėje dažais apipiltas paminklas partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui

Kitas jo pateiktas palyginimas – skirtinguose miestuose pasirodę užrašai ir simboliai, galintys aštrinti santykius tarp bendruomenių.

„Paryžiuje buvo paišomos Dovydo žvaigždės, o Vilniuje – baltarusių kalba šūkiai apie tai, kad „Vilnius mūsų“, bandant gilinti tą litvinizmo įtampą ir panašiai“, – kalbėjo N.Maliukevičius.

Šiais pavyzdžiais ekspertas atkreipė dėmesį į panašią provokacijų logiką, kai pasirenkami konkrečiai visuomenei jautrūs simboliai ir temos, galintys sukelti nepasitikėjimą ar priešiškumą.

Vienur tai religiniai santykiai, kitur – istorinė atmintis ar ginčai dėl tautinės tapatybės. Tačiau pats metodų panašumas, kaip pabrėžė pašnekovas, dar neleidžia visų incidentų priskirti tiems patiems organizatoriams.

Skirmanto Lisausko/BNS nuotr./Baltarusių orumo diena

Nebūtina kontroliuoti kiekvieno vykdytojo

Pasak N.Maliukevičiaus, tokių operacijų poveikis gali tęstis ir be tiesioginių organizatorių nurodymų. Plačiai nuskambėjusi provokacija sukuria kontekstą, kuriame panašius veiksmus gali kartoti ir su pradine operacija nesusiję žmonės.

„Nebūtina visko tiesiogiai kontroliuoti ir visko organizuoti, kai tokiomis operacijomis sukuri tam tikrą realybės vaizdinį, įtampą, kurią po to ištransliuoja žiniasklaida. Net nebūtinai Kremliaus, bet visa Europos žiniasklaida“, – aiškino ekspertas.

Būtent šią ypatybę jis išskyrė kaip ypač klastingą – pradinė operacija gali katalizuoti reakcijas ir veiksmus, kurių kiekvieno atskirai organizuoti jau nebereikia. Vienas organizuotas išpuolis gali sulaukti daugybės pamėgdžiotojų.

„Tos Prancūzijos kiaulių galvos nuvilnija ir sukuria tam tikrą kontekstą. Ir po to atsiranda nebūtinai tikslingi, organizuoti vykdytojai, kurie tą atkartoja. Viešumoje eskaluojama tam tikra tema ir tos įtampos tokiomis pačiomis formomis persikelia į kitas visuomenes“, – teigė N.Maliukevičius.

Tai svarbu ir vertinant Lietuvoje įvykstančias provokacijas. Panašus incidentas gali priminti užsienyje atskleistą operaciją, tačiau toks panašumas savaime neatsako, ar veikta pagal nurodymus, ar atkartotas viešumoje matytas pavyzdys.

Tos Prancūzijos kiaulių galvos nuvilnija ir sukuria tam tikrą kontekstą. Ir po to atsiranda nebūtinai tikslingi, organizuoti vykdytojai, kurie tą atkartoja.

N.Maliukevičius taip pat priminė, kad tokios provokacijų formos nėra naujos. Jo teigimu, panašus išpuolis prie sinagogos Lietuvoje buvo įvykdytas daugiau nei prieš dešimtmetį.

„Tokio tipo chuliganiški išpuoliai visada yra tam tikras įtampos trigeris, kurį tokiame kontekste pasigauna kai kurie veikėjai“, – sakė jis.

Todėl analizuojant tokius incidentus svarbus ne vien klausimas, kas juos įvykdė. Reikšmės turi ir aplinka, kurioje jie įvyksta – kokios įtampos jau egzistuoja, kas jas viešai aštrina ir kaip vienas išpuolis tampa paskata tolesnėms reakcijoms.

soc. tinklų/Vilniuje deginamas Koranas

Kaip netapti provokacijų platintojais?

Kaip pranešti apie išpuolius, kad žiniasklaida netaptų jų organizatorių tikslus įgyvendinančia tarpininke? N.Maliukevičius pripažįsta, kad vien redakcijų atsargumo nepakanka: kol žurnalistai tikrina aplinkybes, provokuojantys vaizdai jau plinta socialiniuose tinkluose ir formuoja pirminį įvykio vertinimą.

Pasak jo, būtent taip kilo ir ažiotažas dėl vaizdų iš Kauno – pirmiausia juos išplatino socialinių tinklų vartotojai, o tuomet tema persikėlė į platesnę žiniasklaidos darbotvarkę.

„Žiniasklaida nebeturi informacijos tiekimo monopolio. Tie vaizdiniai, nuotraukos ir vaizdo įrašai iš Kauno labiau tą visą ažiotažą sukūrė būtent dėl įvairių žinučių, ištransliuotų socialiniais tinklais. Po to tai sukūrė bendresnį medijų kontekstą“, – vertino ekspertas.

Vis dėlto atsaką į tokias operacijas ekspertas pirmiausia sieja su institucijų pasirengimu. Jo vertinimu, svarbu ne tik laiku pastebėti rengiamus išpuolius ir juos užkardyti, bet ir viešai paaiškinti grėsmes. Priešingu atveju visuomenės reakciją formuoja emocingi, įtampą didinantys įrašai.

„Man atrodo, čia aktualesnis klausimas mūsų institucijoms, lygiai taip pat ir žvalgybos institucijoms, kurios turi stebėti šitą aplinką ir laiku ne tik užkardyti tokius išpuolius ar operacijas, bet ir komunikuoti apie šitas grėsmes, informuoti“, – pabrėžė N.Maliukevičius.

Atskiras iššūkis – platformos, kuriomis naudojamasi ieškant tokių operacijų vykdytojų. Paklaustas, ar reikėtų griežčiau prižiūrėti „Telegram“, kur žmonės verbuojami už atlygį atlikti konkrečias užduotis, ekspertas pažymėjo, kad ši problema gerokai platesnė už Rusijos įtakos operacijas.

„Čia galime svarstyti ne tik apie šituos iššūkius, bet ir apie tai, kaip „Telegram“ apskritai panaudojamas nusikalstamai veiklai, narkotikų platinimui ir panašiai. Akivaizdu, kad tai yra nauja terpė, kurioje vyksta ne tik laisvo žodžio sklaida – ši terpė iš principo kriminalizuojama“, – sakė jis.

„Telegram“ / ANTHONY WALLACE / AFP

N.Maliukevičiaus vertinimu, veiksmingam atsakui reikia ir galimybių stebėti nusikalstamą veiklą, ir pačių platformų veiksmų. Kol šių sąlygų nėra, išlieka problema, kaip užkirsti kelią jų naudojimui nusikaltimams organizuoti.

„Kol neturėsime galimybių efektyviai stebėti ten vykdomą nusikalstamą veiklą, kol pats „Telegram“ ar kiti kanalai nesiims priemonių, tai ir bus didysis iššūkis – kaip reguliuoti tokio pobūdžio veiklą“, – teigė ekspertas.

Tačiau sprendimų, pasak jo, reikėtų ieškoti visos Europos Sąjungos mastu. Pavienių valstybių pastangos ne visada leidžia pasiekti norimą rezultatą.

„Čia ne tiek Lietuvos klausimas, kiek visos Europos Sąjungos reguliavimo klausimas“, – pabrėžė N.Maliukevičius.