Ji taip pat sudavė skaudų smūgį Ukrainos kultūrai: jos muziejams ir paminklams, didiesiems universitetams ir kaimo bibliotekoms, senosioms bažnyčioms ir šiuolaikinio meno kūriniams.
Nuo pat invazijos pradžios „The New York Times“ tyrimų žurnalistai visoje Ukrainoje rinko žalos kultūros objektams įrodymus.
Įvertinę šimtus nuotraukų ir vaizdo įrašų iš socialinių tinklų bei Ukrainos vyriausybės duomenų bazių, analizuodami palydovų atsiųstus vaizdus ir kalbėdami su liudininkais, žurnalistai nustatė ir nepriklausomai patikrino 339 vietas visoje šalyje, kuriose buvo padaryta didelė žala.
Beveik pusė jų yra rytiniame regione – Donbase, kur karas vyksta nuo 2014 metų. Toliau pateikti dokumentais pagrįsti pavyzdžiai tik iš dalies atspindi, kaip nuniokota buvo šalies kultūra.
Labiausiai žinomas tokio nuniokojimo pavyzdys yra Mariupolio dramos teatras: kultūros paminklas, kurio sunaikinimas iliustruoja šio karo žiaurumą: per Rusijos antskrydį žuvo daug viduje pasislėpusių žmonių, įskaitant vaikus.
Invazijos tikslas buvo ne tik užgrobti teritoriją, bet ir „laipsniškai sunaikinti visą kultūrinį gyvenimą“, sakė Alexandra Xanthaki, Jungtinių Tautų specialioji pranešėja kultūrinių teisių klausimais.
