Vargu ar tikslinga kritikuoti JAV respublikonų partijos kandidatę į viceprezidento postą Sarą Palin – bandymai tai daryti primena žvejybą statinėje. Tačiau matant, kiek dėmesio susilaukia ši politikė, yra tiesiog neįmanoma ignoruoti jos pasisakymų. Mano dėmesį itin patraukė vienas dalykas, pasakytas S.Palin debatų su demokratų kandidatu į viceprezidento postą Joe Bidenu metu. Atsigręžusi į J.Bideną, S.Palin tada pareiškė: „Neseniai sakėte, jog tai, kad žmogus nori mokėti didesnius mokesčius ar pats rodo iniciatyvą mokėti didesnius mokesčius, byloja apie jo patriotiškumą. Tačiau viduriniajai JAV klasei, kuriai aš ir mano vyras Toddas priklausome visą savo gyvenimą, didesni mokesčiai nėra patriotiškumo rodiklis.“
Paradoksalu, tačiau šiuo pasibaisėtinu teiginiu S.Palin gynė vyriausybės ekonomikos gelbėjimo planą, pagal kurį finansų sektoriui yra numatyta 700 mlrd. dolerių pagalba. Taip pat ji rėmė ir naujų karių siuntimo į Iraką, kur tarnauja ir jos pačios sūnus, planą, pasisakė ir už karinių pajėgų Afganistane sustiprinimą. Ir štai ji pareiškia, jog piliečiai, mokantys didesnius mokesčius, tai yra finansuojantys šias išvardytas vyriausybės iniciatyvas, neturėtų būti laikomi patriotais.
Norėčiau, kad poniai Palin kas nors užduotų tokį klausimą: „Gubernatore Palin, jei mokesčių mokėjimas, Jūsų nuomone, nėra patriotiškumo išraiška, tai kas mokės už ginkluotę, kuria galės apsiginti Irake tarnaujantis Jūsų sūnus? Kaip bus padengtos visos šios išlaidos? Jei tai nebus apmokėta iš mokesčių pajamų, tada telieka du būdai apmokėti šių didelių projektų išlaidas – tai yra spausdinti daugiau pinigų arba daugiau skolintis. Ar, Jūsų nuomone, skolintis iš Kinijos yra labiau patriotiška, nei didinti mokesčius amerikiečiams?“ Toks požiūris reikštų štai ką: ne tik kad nėra pirmiausia rūpinamasi Amerikos interesais – Amerika parduodama pirmiausia, neapsvarsčius kitų galimybių.
Atleiskite man už kritiškumą, tačiau esu gimęs ir užaugęs viduriniosios klasės šeimoje, tipiškame viduriniosios klasės apgyvendintame Mineapolio priemiestyje. Tėvai man visuomet sakė, jog mokėdami mokesčius, kad ir kaip jų nemėgtume, mes mokame už savo policijos ir kariuomenės darbą, valstybinių universitetų ir vietos mokyklų, mokslininkų ir medicinos darbuotojų, kurie rūpinasi pagyvenusių žmonių sveikatos apsauga, darbą. Nesu girdėjęs geresnės frazės, nei Justice Oliveris Wendellis Holmesas yra pasakęs: „Man patinka mokėti mokesčius – mainais už juos aš gaunu civilizaciją“.
Galiu suprasti tuos, kurie sako, jog valdžiai nėra jokio reikalo finansuoti šalies finansų sistemą, tačiau negaliu suprasti tų, kurie, teigdami, jog valdžia turėtų tai daryti, nenori mokėti mokesčių, kurie šias išlaidas padengtų. Galiu suprasti teigiančius, jog mums nėra jokio reikalo laikyti savo karius Irake, tačiau nesuvokiu, kaip, teigdami, jog Irake JAV turi pasilikti tol, kol bus pasiekta „pergalė“, kai kurie žmonės tuo pat metu laikosi požiūrio, jog mokėti mokesčius yra nepatriotiška.
Negaliu suprasti, kaip kai kurie apžvalgininkai gali taip tiesmukai tvirtinti, jog ši moteris turėtų tapti JAV viceprezidente? Ar šie žmonės bent supranta tai, su kokiais rimtais iššūkiais šiuo metu susiduria mūsų šalis?
Negaliu suprasti, kaip kai kurie apžvalgininkai gali taip tiesmukai tvirtinti, jog ši moteris turėtų tapti JAV viceprezidente? Ar šie žmonės bent supranta tai, su kokiais rimtais iššūkiais šiuo metu susiduria mūsų šalis?
Esame įsukti į ekonominių sunkumų audrą ir nežinome, kiek ši situacija dar gali pablogėti. Visame pasaulyje žmonės kaupia savo santaupas grynaisiais pinigais, ir joks bankas nesijaučia pakankamai tvirtai, kad galėtų normaliai plėtoti savo veiklą bet kurioje pasaulio dalyje. Juk žinote, kad Islandijos vyriausybė nacionalizavo antrą pagal dydį šalies banką ir prašo Rusijos 5 milijardų JAV dolerių paskolos tam, kad galėtų nutolinti „nacionalinį bankrotą“? Ką visa tai reiškia? Tai reiškia, jog finansinė globalizacija pažengė daug greičiau ir toliau, nei galėjo suvaldyti reguliuojančiosios institucijos. Kas galėjo numatyti, kad dėl JAV kilusios krizės galėtų bankrutuoti Islandija!?
Neturime pamiršti ir to, jog čia, JAV , mes dar nepatyrėme paties stipriausio ekonomikos smūgio. Aš bijau, kad jis gali mus užklupti kaip cunamio banga pačiu netikėčiausiu momentu, ir šiuo atveju mus tegali išgelbėti tik geras valstybės valdymas. Nesu tikras, ar ši krizė galės baigtis, jei visų pagrindinių ekonomikų vyriausybės negarantuos kiekvienos savo reguliuojamos finansinės institucijos kreditų patikimumo. Tai greičiausiai būtų vienintelis būdas, kuris galėtų užtikrinti, jog skolinimasis tęsis ir toliau. O norint įgyvendinti tokį didelį ir sudėtingą planą, reikia, kad valdžia būtų patyrusi ir savo darbą dirbtų iš tikrųjų sumaniai.
Nepriklausomai nuo to, ar sutinku su Johnu McCainu, ar ne, turiu gerbti tą faktą, kad jis yra kandidatas į šalies prezidento postą. Tačiau siūlydamas tokios naujokės kaip S.Palin kandidatūrą, rimtos ekonominės krizės krečiamos mūsų šalies gyvenimą jis iš tikrųjų stato į pavojų. Visa tai yra priešinga konservatyviai politikai.
Ir tik nepasakokite man, jog problemų bus išvengta, pasitelkus sumanių patarėjų. Kas atsitiks tada, kai du patys šauniausi patarėjai ims nesutarti? Ir nereikia man pasakoti, jog S.Palin yra „energetikos ekspertė“. Ji tokia pat ekspertė, kaip ir Saudo Arabijos karalius – tiesiog abu gyvena energetinių resursų turtingose vietose. S.Palin pasisekė, jog ji tapo „Amerikos Saudo Arabijos“ – tai yra Aliaskos – gubernatore. Ir sutapimas yra tai, kad S.Palin ir Saudo Arabijos karalius turi patirties vienintelėje energetikos srityje – jie abu nusimano apie tai, kaip iš naftos išteklių netikėtai gautus didelius pelnus reikia padalyti tarp naftos kompanijų ir gyventojų.
Reikėtų paminėti ir tai, kad Saudo Arabijos karalius palaiko „gręžti, gręžti ir dar kartą gręžti“ principu paremtą naftos gavybą, palankią jo šalies interesams, tai yra palaikančią JAV priklausomybę nuo naftos. Problema, kurią matau S. Palin žingsniuose, yra tai, jog ji taip pat pataikauja šios arabų valstybės interesams – ji eina link to, kad JAV priklausomybė nuo naftos tęstųsi ilgiau. O tai nėra patriotiška. Patriotišku žingsniu galėčiau laikyti plano, kaip vėl sustiprinti mūsų ekonomiką, sukūrimą – ne mažinant mokesčius ar gręžiant naujus naftos gręžinius, bet daugiau amerikiečių suteikiant galimybę produktyviai dirbti inovatyvų darbą. Jei S. Palin turėtų tokį planą, aš jau būčiau apie jį girdėjęs.