Šie rinkimai buvo atidžiai stebimi kaip kitų metų prezidento rinkimų indikatorius.
Kraštutiniai dešinieji 2027-uosius laiko geriausia proga perimti valdžią, rinkėjams renkant centristų lyderio Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) įpėdinį. Jie laimėjo keliuose vidutinio dydžio miestuose pietuose, tačiau, nepaisant prognozių, vietos rinkimuose nesugebėjo iškovoti didelių pergalių.
Dauguma iš beveik 35 tūkst. Prancūzijos kaimų, miestelių ir rajonų savivaldybių vadovus išsirinko pirmajame ture praėjusį savaitgalį, tačiau maždaug pusantro tūkstančio komunų, įskaitant didesnius miestus, prireikė antrojo turo.
Sostinėje 48-erių valstybės tarnautojo Emmanuelio Gregoire'o (Emaniuelio Greguaro) pergalė pratęsia ketvirtį amžiaus trunkantį socialistų valdymą Paryžiuje.
Antrajame pagal dydį Marselio mieste, kur kairiųjų pažiūrų dabartinis meras Benoit Payanas (Benua Pajanas) prisistatė kaip bastionas prieš kraštutinių dešiniųjų Nacionalinį susivienijimą (RN), jis buvo nesunkiai perrinktas.
Liono mieste žaliųjų atstovas Gregory Doucet (Gregori Dusė) nedidele persvara įveikė buvusį futbolo klubo savininką Jeaną-Michelį Aulas (Žaną Mišelį Ola), kuris buvo laikomas favoritu. Verslininkas J.-M. Aulas pasmerkė „pažeidimus“ ir pareiškė, kad teiks apeliaciją.
„Įnirtinga“ kova dėl Prancūzijos
Paryžiuje kadenciją baigiančios merės Anne Hidalgo (En Hidalgo) pavaduotojas sekmadienį atšventė savo pergalę sėsdamas ant vieno iš ikoninių miesto nuomojamų dviračių ir nuvažiuodamas į rotušę.
„Paryžius nusprendė likti ištikimas savo istorijai“, – džiūgaujančiai miniai sakė besišypsantis E. Gregoire'as, iškovojęs socialistams penktąją kadenciją iš eilės dviejų milijonų gyventojų mieste.
Jis pažadėjo pasipriešinti dešiniesiems ir kraštutiniams dešiniesiems artėjant 2027 metų rinkimams.
„Kova dėl Prancūzijos bus įnirtinga, – sakė jis. – Paryžius bus pasipriešinimo šiam dešiniųjų aljansui, siekiančiam atimti tai, ką turime brangiausio ir trapiausio: paprastą džiaugsmą gyventi kartu, širdis.“
Socialistai taip pat išlaikė Lilį ir Reną bei atėmė Po miestą pietvakariuose iš centristo buvusio ministro pirmininko Francois Bayrou (Fransua Bairu).
Kitas buvęs premjeras, centristas Edouard'as Philippe'as (Eduaras Filipas), buvo perrinktas šiauriniame Havro uostamiestyje.
E. Philippe'as, kuris jau paskelbė kandidatuosiantis prezidento rinkimuose, laikomas vienu stipriausių oponentų galimam RN kandidatui – 57-erių Marine Le Pen (Marin Le Pen) arba jos 30-mečiui pavaduotojui Jordanui Bardella (Žordanui Bardela).
„Yra pagrindo viltis“, – rėmėjams sakė E. Philippe'as.
„Mes, Havro žmonės, šiandien sakome prancūzams: taip, yra pagrindo dėti viltis į mūsų kūrybingą ir ambicingą jaunimą, galintį įsivaizduoti ir kurti naują pasaulį, kuris labiau gerbia žmones nei mūsiškis, labiau rūpinasi mūsų planeta ir mūsų ateitimi“, – kalbėjo jis.
„Tik pradžia“
M. Le Pen partijai nepavyko pasiekti didelių pergalių pietuose, kur dešiniųjų kandidatas įveikė RN karinio jūrų laivyno uostamiestyje Tulone.
Tačiau kraštutinių dešiniųjų partija laimėjo virtinėje mažesnių vietovių, įskaitant Karkasoną, Mentoną ir Kanus.
Kraštutinių dešiniųjų sąjungininkas Ericas Ciotti (Erikas Sioti) laimėjo pietiniame Nicos mieste, penktame pagal dydį Prancūzijoje.
RN partijos lyderis J. Bardella Nicą pavadino savo partijos pergalės vieta.
„Šio vakaro sėkmė yra tik pradžia“, – sakė jis.
„RN ir jos sąjungininkai niekada neturėjo tiek daug išrinktų atstovų visoje Prancūzijos teritorijoje“, – pridūrė jis.
RN meras praėjusį sekmadienį buvo perrinktas pietiniame Perpinjano mieste, turinčiame 120 tūkst. gyventojų.
Socialistų ir žaliųjų sprendimas susivienyti su kraštutiniais kairiaisiais nedavė daug vaisių, įskaitant Tulūzą, ketvirtą pagal dydį Prancūzijos miestą.
Ten partija „Nenugalėtoji Prancūzija“ (LFI) pralaimėjo dešiniesiems, parodė balsavusiųjų apklausos.
Tačiau kraštutiniai kairieji laimėjo mero postą ekonomiškai atsilikusiame Rubė mieste prie Belgijos sienos.
LFI meras praėjusią savaitę taip pat laimėjo Paryžiaus priemiestyje Sen Deni, turinčiame apie 150 tūkst. gyventojų.
Bendras rinkėjų aktyvumas siekė 57 proc. – tai mažiausias rodiklis šalies vietos rinkimuose, neskaitant COVID-19 pandemijos paveiktų praėjusių rinkimų 2020-aisiais.
