Visas žinias apie karą Irane rasite ČIA.
„Tai greita ir žiauru“: ginklu grūmojantis Trumpas paatviravo – 158 karo laivai jau jūros dugne
17:47 Atnaujinta 17:53
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, priartėjus 17 val. (Lietuvos laiku), kada turėjo būti pradėta JAV inicijuota Hormuzo sąsiaurio blokada, publikavo naują žinutę socialiniame tinkle su grasinimais Iranui.
„Irano karinis jūrų laivynas guli jūros dugne, visiškai sunaikintas – 158 laivai. Mes nepataikėme tik į nedidelį skaičių jų vadinamųjų „greitųjų puolamųjų laivų“, nes nelaikėme jų didele grėsme. Įspėjimas: jei kuris nors iš šių laivų priartės prie mūsų BLOKADOS, jis bus nedelsiant SUNAIKINTAS, naudojant tą pačią naikinimo sistemą, kurią naudojame prieš narkotikų prekiautojus jūroje plaukiojančiuose laivuose. Tai greita ir žiauru. P.S. 98,2 proc. narkotikų, įvežamų į JAV jūra ar vandenynu, yra SUSTABDYTI! Dėkoju už dėmesį šiam klausimui. Prezidentas DJT“, – sakoma D.Trumpo žinutėje socialiniame tinkle „Truth Social“.
Jungtinės Valstijos grasino pirmadienį pradėti Irano uostų blokadą sąsiauryje ir aplink jį, prie kurio prieigą Irano pajėgos kontroliuoja nuo tada, kai vasario 28 dieną prasidėjo karas.
Irano valdžia leido nedideliam skaičiui patikrintų laivų praplaukti sąsiauriu maršrutu netoli pakrantės ir kai kuriais atvejais, kaip pranešama, ėmė mokestį už laivų praplaukimą.
Iranas Trumpo kalbas vadina blefu
15min primena, kad Irano parlamento Nacionalinio saugumo komisijos atstovas Ebrahimo Rezaei anksčiau kalbėjo, kad JAV grasinimas užblokuoti Hormuzo sąsiaurį ir Irano uostus yra „daugiau blefas nei realybė“.
E.Rezaei įspėjo, kad, jei situacija paaštrėtų, Teheranas yra pasiruošęs duoti atsaką kariniu būdu.
„Tai dar labiau komplikuos dabartinę (Trumpo) situaciją ir dar labiau sujudins rinką, dėl kurios jis pyksta, be to, mes galime išmesti ir kitas kortas, kurių žaidime nenaudojome“, – pabrėžė jis savo žinutėje socialiniame tinkle „X“.
„Sandorių meistras“ pateko į spąstus: Irano blokada gali atsisukti prieš patį Trumpą
23:32
Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas save vadina „aukščiausio lygio sandorių meistru“. Tačiau dėl kantrybės stokos ir žlugusių derybų su Iranu Amerikos lyderis nusprendė vėl griebtis eskalacijos, paskelbdamas Irano uostų blokadą.
Ši taktika, tikėtina, atsisuks prieš patį Vašingtoną, rašo „Financial Times“. Iranui uždarius Hormuzo sąsiaurį, pasaulinės energijos išteklių kainos šovė į viršų. JAV vykdoma blokada jau dabar lemia dar didesnį naftos ir dujų kainų augimą. Be to, didėja naujų Irano smūgių energetikos infrastruktūrai Persijos įlankoje rizika.
Teheranas įsitikinęs, kad šiame konflikte laikas yra jo pusėje. Ir, ko gero, jis neklysta, teigiama straipsnyje. Esmė ta, kad kuo ilgiau Hormuzo sąsiauris bus uždarytas, tuo stipresnis bus ekonominis ir politinis spaudimas JAV bei jų sąjungininkėms. Todėl, jei ir kai taikos derybos bus atnaujintos, Irano pozicijos bus palankesnės nei dabar.
Per karą Artimuosiuose Rytuose buvo prarasta apie 20 proc. pasaulinių energijos išteklių atsargų. Tarptautinės energetikos agentūros vadovas Fatihas Birolas teigia, kad dabartinė krizė gali užtemdyti bendras aštuntojo dešimtmečio naftos šokų pasekmes, kurios anuomet lėmė ilgus infliacijos, recesijos ir kuro normavimo metus.
„Degalų kainų kilimas degalinėse – tik pradžia. Aviacinio kuro deficitas suduos smūgį oro pervežimams, o tai pakenks turizmui prieš lemiamą vasaros sezoną Europoje. Helio trūkumas – kurio didelė dalis išgaunama Katare – gali sustabdyti puslaidininkių gamybą. Maisto produktų gamyba nukentės dėl trąšų stygiaus, o tai dar labiau paspartins infliaciją“, – rašoma publikacijoje.
Ko tikisi Donaldas Trumpas?
Autoriaus nuomone, Amerikos lyderis D.Trumpas akivaizdžiai tikisi, kad ekonominis spaudimas privers Islamo Respubliką greitai nusileisti jo reikalavimams. Tačiau Irano režimas kovoja už išlikimą ir turi sukaupęs tam tikrą pajamų rezervą iš pastaruoju metu vykdytų naftos pardavimų išpūstomis kainomis. Teheranas taip pat gali užsidirbti parduodamas dujas.
„Jei D.Trumpo blokada neprivers Irano paklusti Amerikos valiai, JAV susidurs su itin sudėtingu pasirinkimu. Prezidentas užsiminė apie galimybę sunaikinti Irano infrastruktūrą ir kartais leidžia suprasti, kad karinė operacija sąsiauriui atverti būtų lengva. Tačiau tiesa yra ta, kad jei tai būtų veiksmingi ar realistiški variantai, jie jau seniai būtų išbandyti“, – pabrėžia leidinys.
Net jei JAV pavyktų pro sąsiaurį praleisti kelis karinius laivus, tai negarantuotų saugumo prekybos laivams. Užtektų vos kelių atakų prieš tokius laivus, kad tolesnis tanklaivių judėjimas sąsiauriu taptų neįmanomas.
Kokios pasekmės lauktų galimos eskalacijos Artimuosiuose Rytuose atveju?
Jei JAV vis dėlto ryžtųsi tolesnei eskalacijai ir sunaikintų Irano elektrines bei vandens gėlinimo įrenginius, Iranas gali atsakyti atakomis prieš analogiškus objektus Persijos įlankoje. Gyvenimas JAE ir Saudo Arabijoje taptų praktiškai neįmanomas, nes gėlas vanduo ten išgaunamas specialiais įrenginiais.
Žalingos šio karo pasekmės driekiasi toli už Artimųjų Rytų ribų. Praėjusią savaitę Airiją sukrėtė protestai dėl kilusių degalų kainų. Tikėtina, kad tokių situacijų įvairiose šalyse tik daugės.
„Deryboms dėl karo nutraukimo – ir jo sukelto energetikos krizės valdymo – reikės strateginės vizijos, kantrybės bei gebėjimo suprasti kompromisus ir kurti aljansus. Visų šių savybių D.Trumpui trūksta“, – reziumuojama publikacijoje.
Kinija atsakė į kaltinimus dėl galimo ginklų tiekimo Iranui
22:40
Kinija laikosi „apdairios ir atsakingos politikos“ ginkluotės eksporto srityje ir griežtai kontroliuoja tokias operacijas, per spaudos konferenciją pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Jiakunas.
Pasak jo, šalis veikia laikydamasi tarptautinių įsipareigojimų ir netiekia ginklų į aktyvių konfliktų zonas. Tuo pat metu Užsienio reikalų ministerijos atstovas tiesiogiai nepatvirtino konkrečių kaltinimų Kinijai ir atsisakė komentuoti paskirus pranešimus.
„Kinija visada laikėsi apdairios ir atsakingos pozicijos karinio eksporto atžvilgiu, taikydama griežtą kontrolę pagal savo įstatymus, eksporto kontrolės taisykles bei tarptautinius įsipareigojimus“, – pabrėžė Guo Jiakunas.
Kinijos URM taip pat atmetė kaltinimus dėl paramos Iranui, pavadindama juos nepagrįstais. „Mes pasisakome prieš nepagrįstą šmeižtą ar piktavališkas asociacijas“, – pridūrė žinyba.
Trumpas atsisako atsiprašyti „labai silpno“ popiežiaus Leono XIV
20:40
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį atsisakė atsiprašyti už popiežiaus Leono XIV kritiką, kurios pažėrė po to, kai pontifikas paragino nutraukti smurtą Irano kare.
„Nėra už ką atsiprašyti. Jis klysta“, – pareiškė žurnalistams D.Trumpas praėjus dienai po to, kai socialiniuose tinkluose paskelbtame įraše ir komentaruose griežtai sukritikavo JAV gimusį popiežių.
„Popiežius Leonas (XIV) pasakė dalykų, kurie yra neteisingi. Jis labai prieštaravo tam, ką aš darau Irano atžvilgiu, bet branduolinio Irano būti negali“, – sakė D.Trumpas ir pridūrė, kad Leonas XIV yra „labai silpnas nusikaltimų ir kitų dalykų atžvilgiu“.
Trumpas: skambino Irano pareigūnai, „labai“ nori susitarimo
20:39
Savaitgalį Pakistane vykusioms JAV ir Irano deryboms pasibaigus nepasiekus sutarimo, JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad skambino Irano atstovai, siekiantys sudaryti taikos susitarimą.
„Galiu jums pasakyti, kad mums paskambino kita pusė. Jie norėtų sudaryti susitarimą. Labai, labai nori“, – žurnalistams prie Ovaliojo kabineto sakė D.Trumpas.
Kokie pareigūnai skambino, jis nenurodė.
Izraelio kariuomenė skelbia per pastarąją parą smogusi 150 „Hezbollah“ taikinių
20:38
Izraelio kariuomenė pirmadienį paskelbė per pastarąsias 24 valandas Libane smogusi maždaug 150 kovotojų grupuotės „Hezbollah“ taikinių.
„Per pastarąsias 24 valandas daugelyje pietų Libano vietovių buvo smogta maždaug 150 teroristinės organizacijos „Hezbollah“ taikinių“, – nurodė kariuomenė ir pridūrė, kad tarp šių taikinių buvo „karinių struktūrų, prieštankinių raketų paleidimo vietų ir teroristų vadaviečių“.
Kiek anksčiau Izraelio kariuomenė pareiškė, kad per praėjusią savaitę Libane surengtą didelio masto smūgių bangą žuvo penki „Hezbollah“ vadai bei daugiau nei 250 šios Irano remiamos grupuotės kovotojų.
Anksčiau Izraelis skelbė, kad per šiuos smūgius žuvo apie 180 „Hezbollah“ narių.
„Per didžiausią Libane surengtą smūgį“ visoje šalyje, įskaitant šalies pietus, Bekaa regioną ir Beirutą, „buvo likviduota daugiau nei 250 „Hezbollah“ teroristų ir vadų“, pirmadienį savo pareiškime nurodė žydų valstybės kariuomenė.
Italijos premjerė Donaldo Trumpo popiežiui pažertą kritiką pavadino nepriimtina
20:37
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pirmadienį pasmerkė prieš karą Artimuosiuose Rytuose pasisakiusiam popiežiui Leonui XIV JAV prezidento Donaldo Trumpo pažertą kritiką, kurią pavadino nepriimtina.
„Manau, kad prezidento Trumpo žodžiai apie Šventąjį Tėvą yra nepriimtini. Popiežius yra Katalikų Bažnyčios vadovas ir yra teisinga bei normalu, kad jis ragina siekti taikos ir smerkia bet kokias karo formas“, – pabrėžė ji savo pareiškime.
JAV prezidentas sekmadienį žurnalistams pareiškė nesantis popiežiaus Leono XIV gerbėjas.
„Nesu didelis popiežiaus Leono gerbėjas. Jis labai liberalus žmogus ir netiki nusikalstamumo sustabdymu“, – Andrewso jungtinėje bazėje Merilande žurnalistams sakė D.Trumpas.
Jis apkaltino pontifiką „žaidžiant su šalimi, kuri nori branduolinio ginklo“.
Šeštadienį 70 metų amerikietis popiežius viešai prašė lyderių nutraukti smurtą. Šv. Petro bazilikoje susirinkusiems tikintiesiems jis sakė: „Gana savęs ir pinigų garbinimo! Gana jėgos demonstravimo! Gana karo!“
D.Trumpas komentarus žurnalistams atkartojo ir įraše savo socialiniame tinkle „Truth Social“: „Nenoriu Popiežiaus, kuris mano, kad nieko tokio Iranui turėti Branduolinį Ginklą.“
Pirmadienį popiežius Leonas XIV sakė, kad Vatikano raginimai siekti taikos ir susitaikymo yra paremti Evangelija, ir pabrėžė nebijantis D.Trumpo administracijos.
„Manau, kad mano žinios prilyginimas tam, ką čia bandė daryti prezidentas, yra nesupratimas, kas yra Evangelijos žinia“, – naujienų agentūrai „The Associated Press“ popiežiaus lėktuve sakė Leonas XIV.
„Man liūdna tai girdėti, bet aš tęsiu tai, ką laikau Bažnyčios misija šiuolaikiniame pasaulyje“, – pridūrė jis.
Pirmasis per visą istoriją JAV gimęs popiežius pabrėžė, kad savo bendru raginimu siekti taikos ir kritika „visagalybės iliuzijai“, kurstančiai karus Irane bei visame pasaulyje, jis tiesiogiai nepuolė nei D.Trumpo, nei ko nors kito.
Pasak pontifiko, jis neketina diskutuoti su D.Trumpu.
„Nesu politikas“, – žurnalistams lėktuve, skrisdamas į Alžyrą pirmojo savo popiežiškojo vizito į Afriką, sakė Leonas XIV.
„Neketinu diskutuoti su (D.Trumpu). Žinia išlieka ta pati: skatinti taiką“, – pridūrė popiežius.
Kinijos URM vadovas paliaubų Artimuosiuose Rytuose išlaikymą vadina neatidėliotinu prioritetu
20:34
Paliaubų Artimuosiuose Rytuose išlaikymas yra „neatidėliotinas prioritetas“ siekiant išspręsti konfliktą, pirmadienį per pokalbį telefonu su Pakistano diplomatijos vadovu pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministras.
Pakistano ministras pirmininkas Shehbazas Sharifas pirmadienį taip pat sakė, kad paliaubos tarp Jungtinių Valstijų ir Irano „laikosi“ ir kad dedamos pastangos pasiekti susitarimą po to, kai savaitgalį Islamabade vykusiose derybose to padaryti nepavyko.
„Neatidėliotinas prioritetas yra dėti visas pastangas, kad būtų užkirstas kelias karo veiksmų atnaujinimui ir būtų išlaikytas sunkiai pasiektas paliaubų impulsas“, – Pakistano užsienio reikalų ministrui Ishaqui Darui pareiškė Wangas Yi, rašoma Kinijos užsienio reikalų ministerijos paskelbtame pranešime.
Wangas Yi taip pat pažymėjo, kad praėjusį mėnesį, kai du pareigūnai buvo susitikę Pekine, paskelbtas bendras Kinijos ir Pakistano taikos planas „vis dar gali būti panaudotas kaip gairės siekiant sprendimo“.
Griežtas Irano atsakas: JAV karo laivai keliaus į jūros dugną
18:57 Atnaujinta 18:59
Iranas įspėjo, kad JAV karinio jūrų laivyno laivai, kurie bandys blokuoti jo uostus, bus „pasiųsti į jūros dugną“.
Irano užsienio politikos ir nacionalinio saugumo komiteto narys Alaeddinas Boroujerdi atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimą blokuoti Irano uostus kaip kariniu požiūriu nepagrįstą propagandą, praneša Irano valstybinė televizija „Press TV“.
A.Boroujerdi sakė, kad JAV neturi „jokių realių galimybių“ įgyvendinti šį grasinimą, ir teigė, kad kitos NATO narės nepalaikytų tokio žingsnio.
Prieš tai grasino Trumpas
15min primena, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas, priartėjus 17 val. (Lietuvos laiku), kada turėjo būti pradėta JAV inicijuota Hormuzo sąsiaurio blokada, publikavo naują žinutę socialiniame tinkle su grasinimais Iranui.
„Irano karinis jūrų laivynas guli jūros dugne, visiškai sunaikintas – 158 laivai. Mes nepataikėme tik į nedidelį skaičių jų vadinamųjų „greitųjų puolamųjų laivų“, nes nelaikėme jų didele grėsme. Įspėjimas: jei kuris nors iš šių laivų priartės prie mūsų BLOKADOS, jis bus nedelsiant SUNAIKINTAS, naudojant tą pačią naikinimo sistemą, kurią naudojame prieš narkotikų prekiautojus jūroje plaukiojančiuose laivuose. Tai greita ir žiauru. P.S. 98,2 proc. narkotikų, įvežamų į JAV jūra ar vandenynu, yra SUSTABDYTI! Dėkoju už dėmesį šiam klausimui. Prezidentas DJT“, – sakoma D.Trumpo žinutėje socialiniame tinkle „Truth Social“.
Kodėl Trumpas imasi blokuoti sąsiaurį, kurį Iranas jau blokuoja
18:20
JAV prezidentas Donaldas Trumpas imasi uždaryti Hormuzo sąsiaurį – itin svarbų vandens kelią, kurį, kaip jis ne kartą yra sakęs Iranui, būtina besąlygiškai atidaryti.
„Nedelsiant Jungtinių Valstijų karinis jūrų laivynas, geriausias pasaulyje, pradės blokuoti visus laivus, bandančius įplaukti į Hormuzo sąsiaurį arba išplaukti iš jo“, – sekmadienio rytą paskelbė D.Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“. – Kažkuriuo metu pasieksime, kad VISIEMS bus leista įplaukti, VISIEMS bus leista išplaukti“, tačiau Iranas neleido to padaryti.“
Irano sprendimas uždaryti sąsiaurį naftos tanklaivių eismui padarė didelę ekonominę žalą kai kurioms šalims, kurios priklauso nuo Artimųjų Rytų naftos, ir dėl to visame pasaulyje, įskaitant Jungtines Valstijas, smarkiai išaugo kainos.
Kodėl nori uždaryti?
Tad kodėl D.Trumpas imasi blokuoti sąsiaurį, kurį jis nori vėl atidaryti, klausia CNN žurnalistai ir pateikia atsakymus.
Sąsiauris techniškai nėra uždarytas – Iranas palaipsniui leido kai kuriems tanklaiviams plaukti per jį mainais už mokestį, kuris siekia iki 2 mln. dolerių už laivą. Be to, labai svarbu tai, kad Iranas per visą karą leido savo naftai įplaukti į regioną ir išplaukti iš jo – duomenų ir analizės bendrovės „Kpler“ duomenimis, iki kovo mėn. Iranas vidutiniškai eksportavo 1,85 mln. barelių naftos per dieną, t.y, maždaug 100 000 barelių per dieną daugiau nei per ankstesnius tris mėnesius.
Nori sumažinti Irano pajamas
Uždarydamas sąsiaurį D. Trumpas gali nutraukti pagrindinį Irano vyriausybės ir karinių operacijų finansavimo šaltinį.
Tai svertas, kurio JAV administracija iki šiol buvo nelinkusi imtis. Užblokavus sąsiaurį – net ir Irano naftai – naftos kaina visame pasaulyje gali šoktelėti.
Todėl iki šiol JAV karinis jūrų laivynas leido Irano tanklaiviams plaukti per regioną. Bet koks naftos srautas iš šio regiono dabar galėtų padėti bent šiek tiek suvaldyti naftos kainas.
Laikinai buvo atlaisvinę vadeles Iranui
Tiesą sakant, kovo mėn. Jungtinės Valstijos suteikė laikiną leidimą Iranui parduoti naftą, kuri jau buvo tanklaiviuose.
Jungtinės Valstijos dešimtmečius su pertraukomis taikė sankcijas Irano naftai, o D.Trumpo administracija, 2018 m. nutraukusi Irano branduolinį susitarimą, blokavo šios šalies naftos pardavimą. Praėjusį mėnesį D.Trumpo sprendimas atšaukti sankcijas atlaisvino daug naftos – 140 mln. barelių, kurių, JAV energetikos informacijos administracijos duomenimis, pakaktų patenkinti viso pasaulio naftos poreikį maždaug pusantros dienos.
Tačiau laikinas, vieno mėnesio trukmės sankcijų netaikymas buvo sudėtingas: leidimas leido Iranui parduoti naftą, kuriai taikytos sankcijos, ir taip finansuoti savo karą prieš Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkus. O Iranas iš pardavimų gavo didelį pelną, nes savo naftą parduodavo keliais doleriaiss brangiau nei „Brent“ žaliavinės naftos kaina.
Bandė suvaldyti naftos kainas
Pyktis dėl kylančių kainų privertė D.Trumpo administraciją galvoti apie karo stabdymą, o šimtų milijonų barelių išlaisvinimas galbūt suteikė šiek tiek laiko. Kadangi Iranas ir taip pardavinėjo savo naftą, panaikinus sankcijas naftą buvo galima parduoti Vakarų šalims, o ne tik Kinijai, kuri iki šiol buvo didžiausia Irano klientė.
D.Trumpo administracija stengėsi rasti bet kokį svertą, kuriuo galėtų suvaldyti naftos kainas, kol vyksta karas. Ji koordinavo istorinį atsarginių naftos atsargų išlaisvinimą visame pasaulyje, o praėjusį mėnesį D.Trumpo administracija taip pat panaikino suvaržymus šimtams milijonų barelių Rusijos naftos.
Pasak CNN, dabar D.Trumpas rizikuoja dar labiau padidinti naftos ir dujų kainas, kad kuo labiau padidintų spaudimą Iranui užbaigti karą.
Pakistano premjeras įvardijo, kas nutiko paliauboms
17:33
Pakistano ministras pirmininkas Shehbazas Sharifas pirmadienį pareiškė, kad paliaubos tarp Jungtinių Valstijų ir Irano laikosi ir kad dedamos pastangos pasiekti susitarimą, nors savaitgalį vykusios derybos nedavė rezultatų.
„Paliaubos vis dar laikosi ir, man kalbant, dedamos visos pastangos išspręsti likusias problemas“, – per trumpą televizijos transliuotą kabineto posėdį sakė Sh. Sharifas.
