Visas žinias apie karą Irane rasite ČIA.
Irano naftos tanklaiviai pergudravo JAV: sugalvojo, kaip įveikti blokadą
17:45
Krovinių sekimo grupės „Vortexa“ duomenimis, mažiausiai 34 tanklaiviai, susiję su Iranu, aplenkė JAV blokadą nuo jos pradžios, įskaitant kelis tanklaivius, gabenančius Irano naftą, nepaisant to, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad blokada yra „nepaprastai sėkminga“, skelbia laikraštis „Financial Times“.
Nors iš pradžių JAV įvedė blokadą visiems laivams, įplaukiantiems į Irano pakrantės vandenis ar išplaukiantiems iš jų, balandžio 16 d. embargas buvo išplėstas, įtraukiant visus atviroje jūroje esančius Irano laivus arba laivus, gabenančius prekes, kurias Iranas galėtų panaudoti konflikte.
JAV pajėgos iki šiol sulaikė vieną konteinerinį laivą Omano įlankoje ir įsilaipino į tanklaivį, kuriam taikomos sankcijos, Indijos Ramiojo vandenyno regione.
Antradienį JAV centrinė vadovybė pranešė, kad nuo blokados pradžios JAV karinis jūrų laivynas nurodė 28 laivams pasukti atgal į Irano uostus.
„Blokada buvo nepaprastai sėkminga“, – antradienį interviu CNBC gyrėsi D.Trumpas ir pridūrė, kad neatšauks JAV embargo Hormuzo sąsiauryje, kol Vašingtonas nepasieks „galutinio susitarimo“ su Iranu.
Kaip įveikia JAV blokadą
Tačiau, pasak „Vortexa“, dešimtys laivų sugebėjo apeiti blokadą. Mažiausiai 19 tanklaivių, susijusių su Iranu, praplaukė per JAV blokuojamus vandens kelius ir išplaukė iš Persijos įlankos. Mažiausiai 15 tanklaivių įplaukė į Persijos įlanką iš Arabijos jūros Irano link. Patvirtinta, kad bent 6 iš jų išplaukė gabendami 10,7 mln. barelių iranietiškos žalios naftos krovinius.
Tarp išplaukusių laivų yra su Irano vėliava plaukiojantis supertanklaivis „Dorena“, kuris praplaukė JAV blokadą išjungęs savo atsakiklį – prietaisą, kuris praneša apie jo buvimo vietą ir tapatybę.
Pasak „Vortexa“, su Irano vėliava plaukiojantys laivai „Hero II“ ir „Hedy“ balandžio 20 d. kirto JAV nustatytą liniją. Iš viso šie tanklaiviai gali gabenti iki 4 mln. barelių naftos.
Jie priklausė flotilei, kuri aplenkė JAV karo laivus ir į rinką pristatė apie 9 mln. barelių degalų. Ekspertams pavyko identifikuoti laivus tik pasitelkus palydovus, nes įgulos, norėdamos apeiti kontrolę, taip pat išjungė savo atsakiklius.
Kaip pastebėjo „Bloomberg“, kiti laivai taip pat bando JAV blokadą. Trečiadienį sąsiaurį kirto tanklaivis „G Summer“, kuriam taikomos sankcijos, ir, remiantis laivų stebėjimo sistemų duomenimis, jis jau peržengė blokados slenkstį.
Pentagonas įstatymų leidėjus informavo apie vertinimą, kad sąsiauris gali būti uždarytas šešiems mėnesiams
00:56
Pentagono pareigūnai šią savaitę informavo JAV įstatymų leidėjus apie žvalgybos vertinimą, kuriame teigiama, kad po karo su Iranu gali prireikti iki šešių mėnesių visiškai išvalyti Hormuzo sąsiaurį nuo minų, CNN sakė su situacija susipažinęs šaltinis.
Pasak jo, apie tokį terminą antradienį per slaptą posėdį buvo informuotas JAV Atstovų Rūmų Ginkluotųjų pajėgų komitetas.
Kitos šio brifingo detalės, apie kurį pirmasis pranešė "The Washington Post", iš karto nebuvo aiškios, tačiau tai primena apie milžiniškas ekonomines ir politines karo pasekmes.
CNN dar praėjusį mėnesį skelbė, kad vidinis vertinimas nustatė, jog Iranas teoriškai galėtų uždaryti šį jūrų kelią nuo vieno iki šešių mėnesių, remiantis keturiais su dokumentu susipažinusiais šaltiniais.
Tuo metu Baltųjų rūmų ir Pentagono pareigūnai tvirtino, kad šis vertinimas – ypač ilgesnis terminas, kurį kai kurie laiko blogiausiu scenarijumi – nėra rimtai svarstomas.
Pentagono atstovas trečiadienį pakartojo, kad šešių mėnesių uždarymas būtų „nepriimtinas“.
„Žiniasklaida selektyviai renkasi nutekintą informaciją, kurios didelė dalis yra klaidinga, iš įslaptinto uždaro brifingo – tai nesąžininga žurnalistika“, – sakė atstovas Seanas Parnellas.
„Kaip sakėme kovą, vienas vertinimas dar nereiškia, kad jis tikėtinas. Šešių mėnesių Hormuzo sąsiaurio uždarymas yra neįmanomas ir visiškai nepriimtinas sekretoriui.“
Baltieji rūmai teigia, kad Trumpas Iranui nenustatė „griežto termino“ atsakymui
23:21
Baltieji rūmai trečiadienį pareiškė, kad prezidentas Donaldas Trumpas yra patenkintas ekonominio spaudimo kampanija prieš Iraną ir nėra nustatęs „griežto termino“ Teheranui pateikti atsakymą.
„Dėl šio ekonominio spaudimo, kurį prezidentas Trumpas jiems sukėlė, jie net negali išmokėti savo žmonėms atlyginimų“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė spaudos sekretorė Karoline Leavitt. „Jis tuo patenkintas, kol laukiame jų atsakymo, ir pamatysime.“
Ji pridūrė, kad Trumpas Iranui nėra nustatęs konkretaus termino.
„Prezidentas nenustatė griežto termino Irano pasiūlymui gauti, priešingai nei kai kuriuose pranešimuose, kuriuos šiandien mačiau. Galiausiai laiką nustatys vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas.“
CNN anksčiau trečiadienį skelbė, kad Trumpas planuoja suteikti Iranui ribotą laiką pateikti vieningą pasiūlymą, kuris padėtų atnaujinti diplomatines derybas.
Paklausta, kiek ilgai amerikiečiai turėtų laukti, kol konfliktas tęsis, Leavitt vėl atsisakė pateikti konkretų grafiką.
„Aš nenustatysiu prezidentui termino“, – sakė ji. „Prezidentas pats termino nenustatė. Galiausiai jis pats spręs dėl laiko. Ir dar kartą – jis yra patenkintas jūrų blokada bei supranta, kad Iranas yra labai silpnoje padėtyje, o visos kortos šiuo metu yra prezidento Trumpo rankose.“
„Nesitikėkit greitos sėkmės“: generolas prabilo apie Trumpo paliaubų Irane užkulisius
23:06
Bendravimas tarp Irano ir JAV vadovybės yra tarsi žaidimas, kurio metu vieną akimirką sakoma, kad „mylima“, o jau kitą – „nekenčiama“. Taip derybas tarp kariaujančių pusių vertina atsargos generolas majoras Neeme'as Valis, kuris interviu leidiniui „Postimees“ įvertino Donaldo Trumpo pastangas susitarti su Teheranu.
„Manau, kad greitos sėkmės tikėtis negalima“, – trumpai ir lakoniškai rėžė generolas majoras, komentuodamas esamą situaciją Irane.
Ko nukrypus dėmesiui nuo Ukrainos imasi Volodymyras Zelenskis ir kodėl JAV ėmėsi blokuoti laivus Hormuzo sąsiauryje – „Postimees“ interviu su N.Valiu.
Donaldas Trumpas sako, kad jo prašymu Iranas nevykdys mirties bausmės aštuonioms moterims
21:36
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Iranas sustabdė numanomus planus įvykdyti mirties bausmę aštuonioms dėl antivyriausybinių protestų įkalintoms moterims.
Jis paragino Teheraną jas paleisti, siekiant padėti taikos deryboms.
„Labai vertinu tai, kad Iranas ir jo lyderiai atsižvelgė į mano, kaip Jungtinių Valstijų prezidento, prašymą ir nutraukė planuotą egzekuciją“, – sakė jis.
Pagrindinis Irano derybininkas teigia, kad JAV jūrų blokada pažeidžia paliaubas ir trukdo atverti Hormuzo sąsiaurį
20:16
Mohammadas Bagheris Ghalibafas, Irano parlamento pirmininkas, pareiškė, kad „visiškos paliaubos“ turėtų prasmę tik tuo atveju, jei jų nežlugdytų jūrų blokada ir jei būtų sustabdyti Izraelio veiksmai įvairiuose frontuose.
„Visiškos paliaubos turi prasmę tik tada, jei jos nėra pažeidžiamos jūrų blokada ir pasaulio ekonomikos laikymu įkaite, o sionistų karo kurstymas visuose frontuose yra sustabdytas“, – trečiadienį parašė Ghalibafas socialiniame tinkle X.
Jis pridūrė, kad „Hormuzo sąsiaurio atidarymas neįmanomas esant akivaizdžiam paliaubų pažeidimui“.
Ghalibafas, vadovavęs Irano delegacijai naujausiame derybų raunde su Jungtinėmis Valstijomis, taip pat atmetė mintį, kad spaudimas privers Iraną nusileisti.
„Jie nepasiekė savo tikslų karine agresija ir nepasieks jų bauginimu. Vienintelis kelias – pripažinti Irano tautos teises“, – rašė jis.
Tuo metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas planuoja suteikti Iranui ribotą laiką pateikti vieningą pasiūlymą, kad diplomatinės derybos vėl pajudėtų į priekį, CNN nurodė du šaltiniai, susipažinę su vidinėmis diskusijomis.
Kol kas neaišku, ar Trumpo žinutė jau pasiekė Irano vadovybę.
Trumpas: JAV ir Irano derybos gali įvykti per artimiausias tris dienas
17:31
Antrasis JAV ir Irano derybų raundas gali įvykti per artimiausias tris dienas, trečiadienį paskelbė Donaldo Trumpo mėgstamas laikraštis „New York Post“, remdamasis neįvardytais Pakistano šaltiniais ir JAV prezidentu.
„Tai įmanoma!“, – tokį atsakymą žurnalistams, kaip pranešama, SMS žinute atsiuntė D.Trumpas.
Savo ruožtu šaltiniai Pakistane, kuris tarpininkavo pirmajam derybų raundui, nurodė, kad antrasis etapas „tikėtinas Islamabade per artimiausias 36-72 valandas“.
D.Trumpas antradienio vakarą pratęsė dviejų savaičių paliaubas kare, kai jos jau turėjo baigtis. Pakistano naujienų portalas „News Post“ pranešė apie trijų dienų laikotarpį, per kurį bus surengtos naujos derybos, nenurodydamas nei šaltinio, nei suteikdamas išsamesnės informacijos.
Po „Hezbollah“ grupuotei priskiriamos pasalos žuvo antras prancūzų taikdarys
17:06
Antrasis prancūzų karys trečiadienį mirė po savaitgalį Libane surengtos pasalos prieš Jungtinių Tautų (JT) taikdarius, dėl kurios kaltinama „Hezbollah“, pranešė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Pirmasis karys buvo nušautas per šeštadienio pasalą, dėl kurios „Hezbollah“ neigia atsakomybę, o trečiadienį miręs karys buvo vienas iš trijų per tą patį išpuolį sužeistų karių.
Ministras: dėl karo Irane Lenkijai gali vėluoti JAV karinės įrangos tiekimas
16:59
Lenkų gynybos ministras trečiadienį pareiškė, kad dėl karo Irane gali vėluoti JAV karinės įrangos tiekimas Lenkijai.
„Tokie vėlavimai yra įmanomi“, – transliuotojui „Radio Zet“ sakė Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas.
Jis pridūrė, kad Lenkija iš JAV partnerių gavo informacijos apie galimus karinės įrangos tiekimo vėlavimus „tam tikrose srityse“ ir kad tokie vėlavimai neturėtų būti „dideli“, bet gali paveikti ir Lenkiją.
Paklaustas, ar vėlavimas gali būti matuojamas savaitėmis, ar metais, W.Kosiniakas-Kamyszas atsakė, kad gamybos atsilikimui pasivyti JAV ir Europos pramonei prireiks, „deja, metų, o ne mėnesių“.
Kovo pradžioje W.Kosiniakas-Kamyszas įspėjo, kad didžiulis amunicijos ir raketų suvartojimas JAV ir Izraelio kare prieš Iraną, kurį vykdo ne tik JAV pajėgos, bet ir sąjungininkai Persijos įlankos regione, galiausiai gali paveikti tiekimą Lenkijai ir Europai.
Jis paragino skubiai plėsti vietos ginklų gamybos pajėgumus.
JAV įmonės „Lockheed Martin“ gaminamos priešraketinės sistemos „Patriot“ yra esminis Lenkijos šiuo metu kuriamo oro gynybos skydo „Wisla“ komponentas. Šalis yra sudariusi sutartį dėl aštuonių „Patriot“ sistemų, iš viso 64 paleidimo įrenginių. Pirmosios dvi sistemos operacinę parengtį pasiekė praėjusiais metais.
Turi tik 5 dienas: atskleidė, kas trukdo Iranui priimti galutinį sprendimą
16:37
JAV prezidentas Donaldas Trumpas davė Irano politinėms ir karinėms grupuotėms kelias dienas susitarti dėl bendros pozicijos ir grįžti prie derybų su JAV, antraip paliaubos bus atšauktos, trečiadienį paskelbė naujienų portalas „Axios“, remdamasis trimis amerikiečių pareigūnais.
„Trumpas yra pasirengęs suteikti dar 3-5 dienas paliaubų, kad iraniečiai galėtų susitvarkyti. Tai nebus neribotas terminas“, – pažymėjo vienas apie padėtį informuotas pašnekovas.
Baltieji rūmai mano, kad susitarimas dėl karo pabaigos ir Irano branduolinės programos išsprendimo vis dar įmanomas. Kartu Vašingtonas nerimauja, kad Teherane gali nelikti vieno sprendimų priėmimo centro, kuris turėtų autoritetą derėtis dėl susitarimo, atkreipė dėmesį „Axios“.
Konfliktas tarp kariuomenės ir derybininkų
Pasak JAV pareigūnų, padėtis Irane pasidarė ypač komplikuota: vyksta atviras konfliktas tarp Islamo revoliucijos gvardijos korpuso karinės vadovybės ir civilių derybininkų, o aukščiausiasis lyderis ajatola Mojtaba Khamenei šiuose kontaktuose beveik nedalyvauja.
„Axios“ pažymėjo, kad po pirmojo derybų raundo Islamabade JAV pusei tapo aišku, kad dalis Irano kariuomenės, ypač Irano revoliucinės gvardijos korpuso vadai, atmetė diplomatų aptartus susitarimus.
Vėliau, Irano užsienio reikalų ministrui paskelbus apie galimą Hormuzo sąsiaurio atvėrimą, nesutarimai tapo vieši, nes kariškiai atsisakė laikytis sprendimo ir pradėjo jį kritikuoti.
Be to, Iranas nepateikė atsakymų į naujus JAV pasiūlymus ir faktiškai atsisakė patvirtinti dalyvavimą kitame derybų etape.
Amerikiečių pareigūnai vertina, kad viena iš skilimo priežasčių buvo ankstesnio Irano saugumo vadovo Ali Larijani, kuris kovo mėn. išlaikė pusiausvyrą tarp įvairių įtakos centrų, pašalinimas. Jo įpėdinis Mohammadas Baqeras Zolqadras, JAV teigimu, nesugebėjo veiksmingai koordinuoti kariuomenės, civilinės valdžios ir aukščiausiosios vadovybės veiksmų.
Po to, kai Irano pusė dvi dienas nedavė galutinio atsakymo dėl savo prisijungimo prie derybų, JAV viceprezidentui J.D.Vance'ui teko atšaukti kelionę į Islamabadą. Derybininkai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris taip pat buvo priversti pakeisti planus ir grįžti į Vašingtoną.
Karas ar derybos
Baltuosiuose rūmuose buvo surengtas skubus susitikimas su nacionalinio saugumo vadovybe, kuriame buvo aptarti du scenarijai: plataus masto smūgis Irano infrastruktūrai arba tolesnės diplomatinės pastangos. Galiausiai buvo pasirinktas antrasis variantas, nurodė „Axios“.
Kaip atskleidė amerikiečių šaltiniai, D.Trumpui susidarė įspūdis, kad JAV kariniai pajėgumai yra išsekinti, o visuomenės parama konfliktui mažėja, todėl jis linksta į karo veiksmų užbaigimą derybomis. Tuo pačiu metu, jei tarpininkams nepavyks per tam tikrą laiką privesti Irano prie dialogo, karinis scenarijus vėl bus vertinamas kaip galimas, pridūrė leidinys.
Dabar tikimasi, kad Irano aukščiausiasis lyderis M.Khamenei artimiausiomis dienomis viešai arba per savo atstovus duos aiškius nurodymus grįžti prie derybų, pabrėžė šaltiniai.
JAV gynyboje yra spragų: bazę Saudo Arabijoje saugoja Ukrainos technologijos
16:19
Jungtinių Valstijų kariuomenė pradėjo naudoti Ukrainos kovos su dronais technologiją ir patirtį, kad sustiprintų savo oro pajėgų bazės Saudo Arabijoje gynybą po Irano atakų, skelbia naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi penkiais su situacija susipažinusiais asmenimis.
Pasak šaltinių, amerikiečiai pradėjo naudoti ukrainiečių kovos prieš dronus technologiją princo Sultono oro bazėje Saudo Arabijoje po virtinės atakų, per kurias buvo sunaikinta įranga ir žuvo kariškis.
Pažymima, kad kalbama apie „Sky Map“ valdymo sistemą, kurią Ukrainos kariuomenė aktyviai naudoja prieš dronus, ypač iranietiško modelio "Shahedus“: jiems atpažinti ir koordinuoti jų perėmimą.
Be to, Ukrainos specialistai jau rengia JAV kariuomenės mokymus, kaip dirbti su šia programa.
Dėl masinio pigių dronų naudojimo Rusijos kare prieš Ukrainą Pentagonas didina investicijas į kovos prieš dronus technologijas, teigė agentūra. Tuo pat metu ukrainietiškų technologijų naudojimas princo Sultono oro bazėje, kuri ne kartą buvo atakuojama dronais ir raketomis, analitikų teigimu, atskleidžia silpnąsias JAV oro gynybos sistemos vietas.
„JAV priešraketinės gynybos sistemoje visame pasaulyje jau seniai esama spragų. Tai gerai žinoma. Tačiau jos nebuvo sprendžiamos“, – įvertino Vašingtone įsikūrusio analitinio Hudsono instituto vyresnysis bendradarbis Timothy Waltonas.
Kovo 10 d. Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina į Artimuosius Rytus išsiuntė tris ekspertų grupes, kurios padės kovoti prieš Irano bepiločius orlaivius.
Pasak naujienų portalo „Axios“, Ukrainos pareigūnai maždaug prieš septynis mėnesius pasiūlė JAV savo mūšyje išbandytą technologiją kovai su Irano dronais. Tačiau tuomet JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija šiuo pasiūlymu nesusidomėjo.
Kovo 13 d. D.Trumpas pareiškė, kad jiems nereikia Ukrainos pagalbos kovojant su Irano dronais: „Mes apie dronus žinome daugiau nei bet kas kitas. Turime geriausius dronus pasaulyje“.
