Visas žinias apie karą Irane rasite ČIA.
Ajatola Mojtaba Khamenei „dingęs be žinios“: kokį žaidimą žaidžia pagrindiniai Irano veikėjai
11:06
Praėjus daugiau nei šešioms savaitėms po to, kai buvo paskelbtas naujuoju aukščiausiuoju lyderiu po jo tėvo Ali Khamenei nužudymo, Irano piliečiai vis dar nematė ir gyvai negirdėjo kalbant Mojtabos Khamenei, atkreipė dėmesį CNN.
Konflikto, kuris kelia egzistencinę grėsmę beveik pusę amžiaus šalį valdžiusiam režimui, įkarštyje M.Khamenei nedalyvauja. Vietoje to 56 metų dvasininkui priskiriami pareiškimai buvo skaitomi per nacionalinę televiziją arba skelbiami socialiniuose tinkluose.
Režimas net naudojo dirbtinio intelekto sukurtus vaizdo įrašus, kuriuose M.Khamenei esą perduoda pranešimus, taip duodamas pretekstą spėlionėms, kad naujasis aukščiausiasis lyderis yra neveiksnus arba pabėgo į užsienį.
Straipsnyje pažymima, kad tai ryškus kontrastas su jo tėvu, žuvusiu pirmosiomis JAV ir Izraelio kampanijos prieš Iraną dienomis. A.Khamenei ištisus dešimtmečius buvo gerai matomas Irano sprendimų priėmimo veidas. Jam valdant, nebuvo savaitės, kad nebūtų pasakyta kalba ar priimtas sprendimas.
Praėjusį mėnesį vienas CNN šaltinis sakė, kad per tą pačią smūgių bangą, kurios metu žuvo jo tėvas ir aukščiausi Irano kariuomenės vadai, M.Khamenei buvo sužalotas: jam lūžo pėda, buvo sumušta akis ir ant veido liko nedidelės žaizdos.
Naujienų agentūra „Reuters“ citavo neįvardytus šaltinius, kurie teigė, kad jis dalyvauja susitikimuose su aukšto rango pareigūnais nuotoliu ir dalyvauja priimant sprendimus svarbiais klausimais, įskaitant karą ir naujas derybas su Vašingtonu.
Ali Vaezas, Tarptautinės krizių grupės Irano projektų vadovas, įvertino, kad atrodo, jog „Mojtaba nėra tokios būsenos, kad iš tikrųjų galėtų priimti svarbiausius sprendimus ar mikromanipuliuoti derybomis“, tačiau „sistema jį naudoja tam, kad gautų galutinį pritarimą svarbiausiems bendriems sprendimams, o ne derybų taktikai“.
„Sistema sąmoningai pabrėžia Mojtabos dalyvavimą, nes tai yra apsauginis skydas nuo vidinės kritikos... priešingai nei jo tėvas, kuris reguliariai išeidavo į viešumą ir komentuodavo derybų eigą“, – pridūrė ekspertas.
Kol kas naujasis Irano aukščiausiasis lyderis – žmogus, įpratęs veikti iš šešėlio – atlieka naudingą funkciją šalies politikos veteranams.
„Nuomonių priskyrimas jam, net jei jis nebūtinai joms pritaria, yra gera priedanga Irano derybininkams apsisaugoti nuo kritikos, – pareiškė A.Vaezas. – Žmogus, kuris yra dingęs be žinios, negali prieštarauti“.
„Labai protingi žmonės“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas po vyresniojo Khamenei nužudymo gyrėsi, kad Irane pasikeitė režimas, o tuos, kurie dabar derasi Teherano vardu, pavadino „protingais“.
„Turime reikalų su kitokiais žmonėmis, nei kas nors turėjo reikalų anksčiau“, – aiškino jis praėjusį mėnesį.
Dėl neskaidrios Irano politinės sistemos dar sunkiau rasti atsakymus. Tačiau kuo ilgiau M.Khamenei nesirodys viešumoje, tuo garsiau bus keliami klausimai, pažymėjo CNN.
Vienas iš išgyvenusiųjų po JAV ir Izraelio įvykdyto Irano politinės ir karinės vadovybės „valymo“ buvo ilgametis šalies parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheris Ghalibafas, vadovavęs pirmajam derybų su JAV raundui Islamabade.
Buvęs Islamo revoliucijos gvardijos korpuso vadas, dalyvavęs malšinant studentų protestus už reformas, tapo vienu iš nedaugelio Irano politikų, gebančių bendrauti ir su kostiumus dėvinčiais diplomatais, ir su kareiviais karinėse uniformose.
„Jei prieš konfliktą derybos buvo sunkios, tai dabar jos kur kas sudėtingesnės, – rašė Izraelio nacionalinio saugumo studijų instituto Irano ekspertas Danny Citrinowiczius socialiniame tinkle „X“. – Iranas susiduria su vis labiau decentralizuota, griežtos linijos ir ideologiškai nelanksčia sistema, kuri savo atsparumą konflikte aiškina kaip tam tikrą dieviškąją pergalę.“
JAV viceprezidentas JD Vance'as po praėjusios savaitės derybų, pasibaigusių be jokio susitarimo, sakė, kad Irano delegacija turi grįžti namo ir gauti arba aukščiausiojo lyderio, arba „kažkieno kito“ patvirtinimą.
Iki šiol susitarimas be aukščiausiojo lyderio palaiminimo nebuvo susitarimas, kurį Irano politinė bendruomenė galėtų palaikyti. Tačiau Iranas gali būti įžengęs į naują etapą, kai nebereikia matomo lyderio pritarimo, rašo CNN.
Dėl akivaizdaus aukščiausiojo lyderio nebuvimo išlikę Irano politikai atsidūrė tarp dviejų ugnių – būtinybės suvaldyti nuolatinius D.Trumpo viešų komentarų padarinius ir griežtosios linijos šalininkų nuomone, kurie bet kokį kompromisą su JAV laiko pasidavimu.
„Tai suvaldyti labai sunku... tai tikros dilemos požymis“, – CNN televizijos laidai „Becky Anderson“ teigė Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto vizituojantis mokslinis bendradarbis Hamidreza Azizi.
„Jiems reikia vaikščioti lynu, balansuojant tarp visų tų vidaus ir išorės spaudimų“, – mano ekspertas.
Kova dėl išlikimo
Šiuo metu net ištikimiausi režimo šalininkai negali būti tikri, kas Irane priima sprendimus.
Praėjusią savaitę užsienio reikalų ministrui Abbasui Aragchi paskelbus, kad Hormuzo sąsiauris yra atviras komercinei laivybai, jis sulaukė režimo šalininkų, kaltinusių jį prevenciškai suteikus D.Trumpui galimybę paskelbti pergalę, kritikos.
„Irano visuomenę apėmė sąmyšis“, – po diplomatijos vadovo pareiškimo teigė populiarus su valstybe susijęs leidinys „Fars News“.
Kitas su valstybe susijęs leidinys teigė, kad šiam žingsniui „reikia vadovybės pritarimo, todėl pareigūnai turi pateikti paaiškinimą šiuo klausimu“.
Praėjusį mėnesį Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas taip pat sulaukė nepritarimo po to, kai atsiprašė arabų kaimynių ir pareiškė, kad daugiau jokių išpuolių prieš jas nebus.
Tokia žiniasklaidos kritika sustiprino spėliones, kad tarp politikų gali kilti nesutarimų.
„Šis režimas dar neišėjo iš rikiuotės, – teigė A.Vaezas. – Šiai dienai tai yra išlikimo kova ir bet kuriuo metu jie gali grįžti prie karo, todėl jie negali įsivelti į tarpusavio kovas.“
Iranas apšaudė du laivus Hormuzo sąsiauryje: vienas iš jų – stipriai nukentėjo
11:19
Jungtinės Karalystės jūrų prekybos operacijų tarnyba (UKMTO) pranešė, kad gavo pranešimą apie antrą laivą, užpultą Hormuzo sąsiauryje.
Krovininis laivas buvo apšaudytas maždaug už 8 jūrmylių į šiaurės vakarus nuo Irano, teigė tarnyba, nors nenurodė, iš kur buvo šaudoma.
„Išvykstančio krovininio laivo kapitonas pranešė, kad buvo apšaudytas ir dabar yra sustojęs vandenyje. Įgulos nariai saugūs. Pranešama, kad laivas nenukentėjo“, – teigiama pranešime.
„UKMTO žino apie didelį aktyvumą Hormuzo sąsiaurio rajone ir ragina laivus pranešti apie bet kokią įtartiną veiklą“, – pridūrė tarnyba.
Tačiau ji nepatikslino, ar už šio išpuolio stovi Iranas.
„Didelė žala“
Tai įvyko po to, kai anksčiau trečiadienio rytą pranešta, kad Irano revoliucinės gvardijos korpuso ginkluotas laivas priartėjo prie kito krovininio laivo ir apšaudė jį, padarydamas „didelę žalą“, teigė UKMTO.
Nors UKMTO teigė, kad Irano laivas iš anksto nesusisiekė su laivu, Irano žiniasklaida „Nour News“ pranešė, kad jis „ignoravo įspėjimus“. Pirmasis incidentas įvyko už 15 jūrmylių į šiaurės rytus nuo Omano.
Įspėjimas Trumpui: susitarimas su Iranu be TATENA – tik iliuzija
10:44
Bet koks JAV ir Irano branduolinis susitarimas yra „iliuzija“, jei procese nedalyvaus Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) inspektoriai. Be griežtos kontrolės Teherano pažadai neturi jokios reikšmės, pareiškė agentūros vadovas Rafaelis Grossi.
Taikos susitarimai „ant popieriaus“ negarantuoja saugumo, pabrėžė jis. Tik jo vadovaujama agentūra gali pateikti objektyvų vaizdą apie tai, kas vyksta uždaruose Irano objektuose.
„Be patikrinimo bet koks susitarimas nėra susitarimas. Tai yra susitarimo iliuzija arba pažadas, kurio įvykdymas nežinomas“, – aiškino TATENA vadovas.
R.Grossi pabrėžė, kad TATENA turi išsamių žinių apie kiekvieną Irano branduolinį objektą, todėl gali užtikrinti visišką nešališkumą. Jei šalys bandys susitarti užkulisiuose, pasaulis liks be realių garantijų. Agentūros vadovas abejoja, kad bet koks kitas mechanizmas, išskyrus TATENA patikrinimus, galės patvirtinti, kad įsipareigojimų laikomasi.
Trumpo planas
TATENA generalinis direktorius taip pat sukritikavo Donaldo Trumpo išsakytą galimybę jėga paimti iš Irano prisodrintą uraną. R.Grossi pripažįsta, kad JAV kariuomenė turi tam reikalingų išteklių, tačiau fizinis kuro išvežimas yra „techninis pragaras“.
Jo teigimu, tokia karinė operacija keltų milžiniškų sunkumų: reikėtų ne tik patekti į tokį objektą, bet ir saugiai pergabenti pavojingas medžiagas.
Interviu laikraščiui „The Telegraph“, R.Grossi išdėstė pagrindines tokio scenarijaus problemas:
- sudėtinga logistika;
- struktūrinis sunaikinimas: po bombardavimo pastatai tampa nestabilūs, o tai užkerta kelią patekti į saugyklas;
- platinimo rizika: bet kokia klaida atakos metu gali išprovokuoti katastrofą.
„Branduolinis domino“
TATENA labiausiai baiminasi „branduolinio domino lenktynių“. Pasak R.Grossi, šalys vis dažniau galvoja apie savo branduolinį skydą, o tai gali lemti pavojingą susiskaldymo erą.
Agentūros vadovas įvardijo keletą šalių, kuriose jau vyksta diskusijos dėl savų branduolinių ginklų:
- Lenkija, Pietų Korėja ir Japonija, kurios aktyviai diskutuoja apie kūrimą;
- Turkija, Saudo Arabija ir Švedija – svarsto šią galimybę.
„Kalbama apie „draugišką platinimą“. Visa tai verčia mane nerimauti, nes manau, kad pasaulis, kuriame būtų 20 ar daugiau branduolinių ginklų turinčių valstybių, būtų labai pavojingas“, – pabrėžė R.Grossi.
Trumpas: Iranas „finansiškai žlunga“ ir „trokšta grynųjų“
09:51
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad dėl gyvybiškai svarbaus Hormuzo sąsiaurio uždarymo Iranas „finansiškai žlunga“.
„Iranas finansiškai žlunga! Jie nori, kad Hormuzo sąsiauris būtų nedelsiant atidarytas“, – socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė D.Trumpas. Jis pridūrė, kad Iranas yra „ištroškęs grynųjų“.
Anksčiau D.Trumpas teigė, kad Teheranas pareiškė palaikantis sąsiaurio uždarymą tik norėdamas „išsaugoti reputaciją“ JAV vykdomos Irano uostų blokados sąlygomis.
„Jis per daug kalba“: kaip Trumpas pjauna šaką, ant kurios pats sėdi
09:45
Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo grasinimai ir arogantiški komentarai, kuriuose jis neretai tarsi netyčia paniekinamai atsiliepia apie Iraną, bei tęsiama JAV karinių jūrų pajėgų blokada Irano uostams, buvo pagrindinė kliūtis, sutrukdžiusi atnaujinti taikos derybas tarp abiejų šalių, rašo „The Guardian“ diplomatijos skilties redaktorius Patrickas Wintouras.
Jis pastebėjo, kad Irano užsienio reikalų ministerija, nors ir tvirtino, jog nereaguos į kiekvieną JAV prezidento pasisakymą apie Iraną socialiniuose tinkluose, kurių per dieną kartais būna net septyni, Teheranas negali ignoruoti jų visų, net jei jie prieštarauja tam, kas iraniečiams privačiai sakoma apie tikruosius D.Trumpo ketinimus.
Iš tiesų D.Trumpo nekantrumas ir šiurkštus diplomatinis stilius tapo reikšminga kliūtimi rasti sprendimą.
Irano vyriausiasis derybininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas įspėjo, kad „įvesdamas apgultį ir pažeisdamas paliaubas“ JAV prezidentas „siekia paversti šį derybų stalą – jo paties vaizduotėje – pasidavimo stalu arba pateisinti atnaujintą karo kurstymą“.
Pasak jo, Iranas nesiderės grasinimų šešėlyje ir per pastarąsias dvi savaites Teheranas pasirengė „atskleisti naujas kortas mūšio lauke.“
Irano ambasadorius Pakistane Reza Amiri Moghadamas išsakė panašią mintį su nuoroda į Jane Austen, sakydamas: „Visuotinai pripažinta tiesa, kad didelę civilizaciją turinti šalis nesiderės, kai jai grasinama ir prieš ją naudojama jėga.“
Kaip D.Trumpas turi tvarkytis su savo kvestionuojama politine baze ir akcijų rinka, taip Irano vadovybė turi nuraminti vidaus rinkėjus, atremdama JAV prezidento pareiškimus apie Irano pažeminimą ir desperaciją arba jo primygtinį tvirtinimą, kad Iranas sutiko nusileisti svarbiausiu klausimu dėl savo ypač prisodrinto urano atsargų, dėsto „The Guardian“ redaktorius.
Pavyzdžiui, praėjusį penktadienį D.Trumpas į Irano užsienio reikalų ministro Abbaso Araghchi žinutę, paskelbtą socialiniame tinkle „X“, kad Iranas panaikins kai kuriuos apribojimus Hormuzo sąsiauryje, atsakė faktiškai sveikindamas Irano pralaimėjimą, užuot atsakęs tuo pačiu ir panaikinęs JAV blokadą, kaip to tikėjosi Iranas.
Vėliau viename iš daugelio tą dieną telefonu duotų interviu D.Trumpas pareiškė: „Jie [Iranas] nori, kad ją panaikinčiau. Iraniečiai labai nori, kad būtų panaikinta blokada. Aš to nedarysiu, kol nebus pasirašytas susitarimas“.
Kitame interviu jis aiškino: „Jie su viskuo sutiko“, ir pridūrė konkrečiai: „Jie sutiko daugiau niekada neuždaryti Hormuzo sąsiaurio“. Po dienos Iranas uždarė sąsiaurį, sudarydamas įspūdį, kad D.Trumpas ne pirmą kartą nepakankamai įvertino Irano ryžtą.
Antradienį viena Irano diplomatinė atstovybė Ganoje pasišaipė iš D.Trumpo: „Per pastarąsias 24 valandas JAV prezidentas: padėkojo Iranui už Hormuzo sąsiaurio uždarymą; pagrasino Iranui; apkaltino Kiniją; pagyrė Kiniją; paskelbė blokadą sėkminga; patvirtino, kad Iranas papildė atsargas per blokadą; pažadėjo sudaryti susitarimą su Iranu; pažadėjo, kad ant Irano kris bombos.“
Ambasada apibūdino D.Trumpą kaip vieno žmogaus „WhatsApp“ pokalbių grupę.
Savaitgalį Irano užsienio reikalų ministro pavaduotojas Saeedas Khatibzadehas apie D.Trumpą pareiškė: „Jis per daug kalba“.
Antradienį D.Trumpas vėl pateikė virtinę prieštaringų pastabų. Iš pradžių jis aiškino, kad pradės naują bombardavimo kampaniją prieš Iraną, jei šis nesutiks derėtis, pridurdamas, kad kariuomenė yra pasiruošusi veikti. Tačiau po kelių minučių jis jau aiškino, kad iraniečiai dalyvaus trečiadienį prasidedančiose derybose. Kitaip tariant, jis vienu metu ir gyrė, ir laidojo Iraną.
„Iranas gali atsistoti ant labai gero pagrindo, stipri tauta, nuostabi tauta. Jie turi neįtikėtiną tautą“, – dėstė Amerikos lyderis. Paskui jis pridūrė: „Jie atrodo kraujo ištroškę ir jiems vadovauja keli, deja, labai griežti žmonės, ir ne gražiu būdu. Mes esame daug griežtesni už juos – jie net nėra arti to – bet jie turi vadovautis protu ir sveiku protu, o ne būti mirtimi ir siaubu paremta šalimi.“
Kaip pastebi P.Wintouras, visa tai gali būti skirta Irano diplomatiniam radarui supainioti, tačiau kol kas vienintelis poveikis buvo tas, kad šalis tapo kur kas atsargesnė ir pasiryžusi sutikti su susitarimu tik tuo atveju, jei jame bus numatytas aiškus negrįžtamas mechanizmas, pagal kurį D.Trumpas privalės laikytis bet kokio jo sudaryto susitarimo.
Irano revoliucinė gvardija apšaudė laivą prie Omano krantų
09:22
Prie Omano krantų Irano kanonierinis laivas trečiadienį apšaudė konteinerinį laivą, pranešė Jungtinės Karalystės (JK) jūrų saugumo agentūra UKMTO.
Pranešime sakoma, kad per incidentą padaryta žala, tačiau žmonės nenukentėjo.
„Konteinerinio laivo kapitonas pranešė, kad prie laivo priartėjo vienas Islamo revoliucijos gvardijos korpuso (IRGC) kanonierė“ ir kad ji vėliau apšaudė laivą, padarydama „didelę žalą kapitono tilteliui“, sakė UKMTO.
„Apie gaisrus ar poveikį aplinkai nepranešama“, – nurodė agentūra.
Priduriama, kad incidentas įvyko už 15 jūrmylių į šiaurės rytus nuo Omano ir kad visi įgulos nariai yra saugūs.
Po kiek laiko Irano žiniasklaida pranešė, kad šis laivas „ignoravo Irano ginkluotųjų pajėgų perspėjimus“.
Pusiau oficiali Irano naujienų agentūra „Tasnim“ nurodė, kad laivas „nepaisė Irano ginkluotųjų pajėgų įspėjimų [ir] buvo apšaudytas... ir [tai] smarkiai apgadino laivą“.
Tačiau JK jūrų prekybos operacijų tarnyba jau anksčiau teigė, kad IRGC laivas nebandė susisiekti su konteineriniu laivu prieš pradėdamas šaudyti, todėl šis pranešimas kelia abejonių.
Nafta ir akcijos pinga, investuotojai vertina perspektyvas po JAV paliaubų su Iranu pratęsimo
08:30
Trečiadienį naftos kainos ir akcijų kursai juda žemyn, investuotojams vertinant JAV ir Irano taikos derybų perspektyvas po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskutinę akimirką pratęsė paliaubas, tačiau amerikiečiai ir toliau blokuoja Hormuzo sąsiaurį.
Artėjant dviejų savaičių paliaubų pabaigai, JAV prezidentas pareiškė, kad, atsižvelgdamas į tarpininko Pakistano prašymą ir pabrėždamas būtinybę suteikti Teherano „susiskaldžiusiai“ vadovybei laiko parengti pasiūlymą, jis atidės terminą neribotam laikui.
Anksčiau jis buvo užsiminęs, kad paliaubų nepratęs, ir įspėjo, kad, joms pasibaigus, atnaujins Islamo Respublikos bombardavimą.
„Aš... nurodžiau mūsų kariuomenei tęsti blokadą ir visais kitais atžvilgiais išlikti pasirengusiai ir pajėgiai, todėl pratęsiu paliaubas iki tol, kol bus pateiktas jų (Irano) pasiūlymas“, – socialiniame tinkle parašė D.Trumpas.
Sprendimas nevykdyti naujų atakų prieš Iraną, bet toliau neleisti jo laivams plaukti per sąsiaurį, kuris išlieka pagrindiniu nesutarimų objektu, privertė investuotojus laukti didesnio aiškumo.
Islamabade vyksiančių taikos derybų likimas išlieka neaiškus. Vienas Baltųjų rūmų pareigūnas teigė, kad viceprezidentas JD Vance'as antradienį nevyks į Pakistaną, kaip buvo planuota anksčiau, kol nebus pateiktas Irano pasiūlymas.
Teheranas pareiškė, kad nedalyvaus derybose dėl, jo teigimu, nepagrįstų JAV reikalavimų, o pusiau oficiali naujienų agentūra „Tasnim“ teigė, kad šiuo metu nėra perspektyvos, jog JAV ir Irano atstovai susitiktų.
„JAV ir Iranas gali bandyti sustiprinti savo derybinę poziciją ir žaisti žaidimą, kas pirmasis nusileis. Nepriklausomai nuo rezultato, laikinas neapibrėžtumas gali sumažinti investuotojų norą rizikuoti, tačiau kai viena iš šalių nusileis, rizikos rodikliai gali pakilti“, – sakė „Oversea-Chinese Banking Corp“ strategas Christopheris Wongas.
Antradienį apie 3 proc. pabrangusios abiejų pagrindinių rūšių naftos kainos trečiadienį šiek tiek sumažėjo. „West Texas Intermediate“ nafta pigtelėjo 0,3 proc. iki 89,38 JAV dolerio už barelį, o
„Brent“ naftos kaina sumažėjo 0,2 proc. iki 98,31 JAV dolerio už barelį.
Akcijos daugiausia pinga po dar vienos neigiamos dienos Volstrite. Honkongo, Sidnėjaus, Singapūro, Seulo ir Velingtono biržų indeksai juda žemyn, Šanchajaus indeksas stabilizavosi, o Tokijuje ir Taipėjuje pagrindiniai indeksai kiek ūgtelėjo.
Iranas atkirto Trumpui dėl paliaubų: tai „nieko nereiškia“
08:27
Irano parlamento pirmininko patarėjas atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimą dėl paliaubų pratęsimo, teigdamas, kad tai „nieko nereiškia“ ir kad Teheranas turėtų atsakyti karinėmis priemonėmis, skelbia CNN.
Mohammado Bagherio Ghalibafo, parlamento pirmininko, vyresnysis patarėjas Mahdi Mohammadi sakė, kad „pralaimėjusi pusė negali diktuoti sąlygų“, ir pavadino tolesnę JAV blokadą Irano uostams „apgultimi“, kuri „niekuo nesiskiria nuo bombardavimo“. ”
Jis apkaltino D.Trumpą pratęsus paliaubas kaip „gudrybę, skirtą nusipirkti laiko netikėtam smūgiui“, pridurdamas, kad „atėjo laikas Iranui perimti iniciatyvą“.
M.B.Ghalibafas, ilgametis šalies parlamento pirmininkas, vadovavo pirmajam derybų su JAV raundui Islamabade ir buvo tikimasi, kad jis dalyvaus antrajame derybų raunde kartu su JAV viceprezidentu J.D.Vance'u, tačiau šios derybos buvo atidėtos.
Vance'as atidėjo vizitą į Islamabadą: paaiškėjo, kodėl
06:32
JAV viceprezidento J.D.Vance'o vizitas į Islamabadą, kur turėjo vykti derybos su Iranu, buvo atidėtas dėl to, kad Teheranas nepateikė aiškaus atsakymo dėl dalyvavimo dialoge. Apie tai praneša laikraštis „The New York Times“, remdamasis savo šaltiniais.
Remiantis turima informacija, amerikiečių pusė sustabdė pasirengimus kelionei, nes Iranas nepatvirtino savo planų siųsti delegaciją ir tęsti derybų procesą.
Kelionė nebuvo visiškai atšaukta, bet buvo atidėta ir gali įvykti, jei Teheranas parodys savo pasirengimą dialogui.
Leidinys pažymi, kad derybos buvo planuojamos surengti Islamabade, tarpininkaujant Pakistanui, atsižvelgiant į trapias paliaubas tarp Jungtinių Valstijų ir Irano, kurios artėja prie pabaigos.
Anot NYT, Irano reakcijos nebuvimas didina neapibrėžtumą dėl tolesnių diplomatinių pastangų ir didina derybų žlugimo riziką.
Trumpas pareiškė pratęsiantis paliaubas su Iranu
06:20 Atnaujinta 07:42
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pratęsė ugnies nutraukimą su Iranu, kad suteiktų daugiau laiko taikos deryboms, Teherano nustatytam terminui dėl pauzės užbaigimo praėjus be incidentų.
D.Trumpas neribotam laikui atidėjo paliaubų, kurios turėjo trukti dvi savaites, pabaigą. Jis teigė, kad tai padarė atsižvelgdamas į tarpininkaujančio Pakistano prašymą, ir pabrėžė būtinybę suteikti „suskilusiai“ Irano vadovybei laiko parengti pasiūlymą.
Tačiau prezidentas pridūrė, kad JAV vykdoma Irano uostų blokada, kuri yra viena pagrindinių nesutarimų priežasčių, bus tęsiama. Anksčiau D.Trumpas buvo užsiminęs, kad paliaubų nepratęs, ir perspėjo, jog joms pasibaigus bus atnaujintas bombardavimas.
„Nurodžiau (...) mūsų kariuomenei tęsti Blokadą ir visais kitais atžvilgiais išlikti pasirengusiai bei pajėgiai, todėl pratęsiu Ugnies nutraukimą iki tol, kol bus pateiktas jų (Irano) pasiūlymas“, – socialiniuose tinkluose rašė D.Trumpas.
Iki paskutinės minutės D.Trumpo intervencijos nebuvo tiksliai žinoma, kada baigsis pradinės paliaubos, nors Pakistanas nurodė, kad jos turėjo baigtis antradienį 23 val. 50 min. Grinvičo (trečiadienį 2 val. 50 min. Lietuvos) laiku.
Terminas praėjo be pranešimų apie naujus Irano karinius veiksmus, nors Teheranas anksčiau teigė, kad paliaubos baigsis 0 val. Grinvičo (3 val. Lietuvos) laiku. Iranas kol kas viešai nesureagavo į D. Trumpo pranešimą.
Po D.Trumpo pranešimo tvyrojo nežinomybė dėl Pakistane vykstančių taikos derybų.
Vienas Baltųjų rūmų pareigūnas patvirtino, kad viceprezidentas J.D.Vance'as antradienį nevyks į Pakistaną planuotoms deryboms, kol nebus pateiktas Irano pasiūlymas.
„Apie bet kokius tolesnius atnaujinimus dėl tiesioginių susitikimų praneš Baltieji rūmai“, – sakė pareigūnas.
Islamabade gerai ginkluota policija ir kariai antradienį saugojo vyriausybės kvartalą. Jis buvo praktiškai uždarytas, nors joks Irano ir JAV susitikimas nebuvo paskirtas.
Pakistano ministras pirmininkas Shehbazas Sharifas padėkojo D.Trumpui už paliaubų pratęsimą. Šį žingsnį taip pat pasveikino Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas.
Artėjant pradiniam paliaubų terminui, Teheranas iš anksto pagrasino pulti kaimyninių Persijos įlankos regiono šalių naftos gavybos objektus, jei jų teritorija bus pasinaudota puolimui prieš Iraną pasibaigus paliauboms.
„Pietinės kaimynės turėtų žinoti, kad jei jų geografija ir objektai bus naudojami priešų paslaugoms pulti Irano tautą, jos turėtų atsisveikinti su naftos gavyba Artimuosiuose Rytuose“, – pareiškė Revoliucinės gvardijos aerokosminių pajėgų vadas Majidas Mousavi, kurį citavo naujienų agentūra „Fars“.
Po pirmojo derybų etapo Islamabade D.Trumpas paskelbė apie Irano uostų blokadą, o Teheranas vėl uždarė Hormuzo sąsiaurį.
JAV gynybos departamentas antradienį pranešė, kad jo pajėgos perėmė „sankcionuotą laivą, nepriklausantį jokiai valstybei“. Tai dalis Vašingtono pastangų kovoti su tinklais, teikiančiais paramą Iranui.
Naujienų agentūra AFP nustatė, kad laivas yra susijęs su Irano veikla.
Abi pusės kaltino viena kitą paliaubų pažeidimais.
