Visas žinias apie karą Irane rasite ČIA.
„Reuters“: JAV žvalgyba pripažino Trumpo fiasko
08:57
JAV žvalgyba priėjo prie išvados, kad paskutinės JAV ir Izraelio atakos nesudavė lemiamo smūgio Irano branduolinei programai, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
Pasak šaltinių, susipažinusių su vertinimais, branduolinio ginklo sukūrimo terminai iš esmės lieka nepakitę.
Dar praėjusią vasarą po JAV bombardavimo kampanijos analitikai spėjo, kad Iranui prireiks maždaug metų, kad pagamintų bombą. Po dviejų karo mėnesių šis vertinimas nepasikeitė.
Konfliktas, kurį pradėjo JAV prezidentas Donaldas Trumpas, turėjo sustabdyti Teherano branduolines ambicijas. Tačiau po balandžio 7 d. paskelbtų paliaubų karo veiksmai pateko į aklavietę.
Situacija išlieka įtempta: JAV vykdo blokadą Irano uostams, Teheranas užblokavo eismą per Hormuzo sąsiaurį. Dėl to buvo sustabdyta penktadalis pasaulinių naftos tiekimų ir išprovokuota energetikos krizė.
Ką parodė smūgiai
JAV ir Izraelio atakos, prasidėtos vasario 28 d., daugiausia buvo nukreiptos į karinius objektus. Tuo pačiu metu Izraelis atskirai smūgiavo Irano branduolinei infrastruktūrai.
Praeitą birželį JAV surengė smūgius prieš pagrindinius Irano branduolinius centrus – Natanzą, Fordą ir Isfahaną. Dėl to trys urano sodrinimo gamyklos buvo smarkiai apgadintos.
Nepaisant to, JAV žvalgyba mano, kad Iranas ir toliau saugo pagrindines branduolines medžiagas.
Dingęs uranas ir 10 bombų rizika
Tarptautiniai inspektoriai negalėjo nustatyti apie 440 kg iki 60 proc. prisodrinto urano slėpimo vietos. Dalis, tikėtina, yra požeminiuose tuneliuose.
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vertinimu, šių atsargų pakaktų pagaminti apie 10 branduolinių ginklų, jei jis ir toliau būtų sodrinamas.
Kodėl nesustabdė Irano
Prieš JAV smūgius praeitą vasarą skaičiuota, kad Iranas gali pasigaminti bombą per 3–6 mėnesius. Po smūgių šis laikotarpis pailgėjo iki maždaug 9–12 mėnesių – ir nuo tada nepasikeitė.
„Reuters“ aiškina, kad to priežastis – atakų pobūdis. JAV sutelkė dėmesį į karinę infrastruktūrą ir vadovybę, o ne tiesiogiai į branduolinius objektus.
Buvęs žvalgybos analitikas Erikas Brueris pažymėjo, kad Iranas, tikėtina, išsaugojo visus savo branduolinius medžiagų išteklius, kurie gali būti giliai po žeme.
Savo ruožtu amerikiečių pareigūnai svarsto rizikingus scenarijus, įskaitant antžemines operacijas, skirtas išgauti sodrintą uraną iš požeminių kompleksų.
JAV pareigūnai, įskaitant D.Trumpą, nuolat pabrėžia, kad pagrindinis karo tikslas yra Irano branduolinės programos likvidavimas.
„Iranui jokiu būdu negalima leisti įsigyti branduolinio ginklo. Tai yra šios operacijos tikslas“, – kovo 2 d. socialiniame tinkle „X“ pareiškė JAV viceprezidentas J.D.Vance'as.
Papildomu pleištu Irano branduolinei programai tapo Izraelio įvykdytas Irano branduolinių technologijų mokslininkų likvidavimas. Tikėtina, kad tai galėjo apsunkinti kovinės galvutės sukūrimą.
Pats Iranas neigia ketinimus kurti branduolinį ginklą. Remiantis JAV ir tarptautinių struktūrų žvalgybos duomenimis, kovinių galvučių kūrimo programa buvo sustabdyta dar 2003 m., nors įtarimai dėl jos slaptos plėtros išlieka.
Kas vyksta Dubajuje ir visuose JAE: įvykiai, kuriuos svarbu žinoti
11:34
Pirmadienį Iranas pirmą kartą nuo paliaubų pradžios smogė Jungtiniams Arabų Emyratams (JAE) – JAV sąjungininkė pranešė, kad jos oro gynybos pajėgos atrėmė 19 raketų ir dronų.
JAE valdžios institucijos pranešė, kad trys Indijos piliečiai buvo sužeisti per didžiulį gaisrą, kilusį po drono smūgio į Fudžeiros naftos pramonės zoną. Be to, prie JAE krantų buvo atakuotas bent vienas laivas.
Emyratuose slapta įrengtas Izraelio „Geležinis kupolas“
Šaltinis CNN pranešė, kad raketų perėmime dalyvavo Jungtiniuose Arabų Emyratuose dislokuota Izraelio oro gynybos sistema. Anksčiau šaltiniai CNN teigė, kad Izraelis karo su Iranu pradžioje slapta dislokavo „Geležinio kupolo“ oro gynybos sistemą JAE – tai rodo augantį šalių bendradarbiavimą.
Šie smūgiai šalies gyventojus įstūmė į naują netikrumą, o mokyklos šią savaitę perėjo prie nuotolinio mokymosi.
Po smūgių Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi įspėjo JAV ir JAE nesivelti į „klampynę“, sakydamas, kad neseniai įvykę „įvykiai Hormuzo sąsiauryje aiškiai rodo, kad politinei krizei nėra karinio sprendimo“.
Daugiausia Irano smūgių patyrė JAE
JAE pasmerkė naujus Irano smūgius, nukreiptus prieš civilinius objektus ir įrenginius šalyje, pareikšdami, kad pasilieka teisę atsakyti, siekdami apginti savo nacionalinį saugumą. Per pastaruosius du mėnesius šalis patyrė daugiau Irano smūgių nei bet kuri kita šalis.
Tuo tarpu Kataro vyriausybė pažadėjo visišką solidarumą su savo kaimyne, skelbia CNN. Kataras taip pat buvo Irano smūgių taikiniu prieš ugnies nutraukimą ir kovo mėnesį netgi įsitraukė į pirmąjį oro mūšį su Irano bombonešiais.
Iranas: mes dar net nepradėjome
10:56
Irano vyriausiasis derybininkas derybose su Jungtinėmis Valstijomis antradienį įspėjo, kad jo šalis dar „net nepradėjo“ priešpriešos dėl Hormuzo sąsiaurio.
„Mes puikiai žinome, kad status quo tęsimasis Amerikai yra nepakenčiamas, nors mes dar net nepradėjome“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė Mohammadas Bagheras Ghalibafas.
M. B. Ghalibafas, kuris taip pat yra Irano parlamento pirmininkas, teigė, kad JAV ir jų sąjungininkių veiksmai sukėlė pavojų laivybos saugumui, tačiau pridūrė, kad jų „piktavališkas buvimas sumažės“.
Ar tikrai Donaldas Trumpas žinojo apie laukiantį išpuolį, o jo atstovė net įspėjo apie šūvius?
09:46
Patikėjusiųjų, kad šūviai per iškilmingą žurnalistų vakarienę Vašingtone, kur dalyvavo prezidentas Donaldas Trumpas, buvo suvaidinti, atsirado ir Lietuvoje. Kaip to įrodymas pateikiami kadrai, kuriuose šalies vadovas neatrodo esąs išsigandęs, ir interviu su jo atstove spaudai Karoline Leavitt, kuri pažadėjo, kad salėje „nuskambės keli šūviai“, tiesa, turėdama omeny kalbą, bet ne realų užpuolimą.
Lyg sveikintų su gimtadieniu?
Tokiomis abejonėmis pasidalijo vienas „Facebook“ vartotojas. Jis balandžio 27-osios vakarą, praėjus dviem dienoms po incidento, pasidalijo dienraščio „USA Today“ portale paskelbtu vaizdo įrašu iš vakarienės ir keliais stop kadrais.
Plačiau skaitykite ČIA.
Danijos laivas su JAV palyda perplaukė Hormuzo sąsiaurį
09:43
Danijos krovinių gabenimo milžinė „Maersk“ antradienį pranešė, kad vienas jos laivų su JAV palyda sėkmingai perplaukė Hormuzo sąsiaurį.
Su JAV vėliava plaukiojantis laivas „Alliance Fairfax“ buvo įstrigęs Persijos įlankoje nuo vasario, kai prasidėjo karas. Laivui buvo „pasiūlyta galimybė“ išplaukti lydimam JAV kariuomenės.
Gegužės 4 dieną „laivas išplaukė iš Persijos įlankos lydimas JAV karinių pajėgų“, sakoma bendrovės pranešime.
„Tranzitas baigtas be incidentų, visi įgulos nariai yra saugūs ir nenukentėję“, – teigė bendrovė.
Po JAE kaltinimų JAV ir Irano paliaubos pakibo ant plauko
07:05 Atnaujinta 09:08
Paliaubos tarp Irano ir Jungtinių Valstijų pirmadienį pakibo ant plauko, abiem šalims apsikeitus ugnimi virš strateginio Hormuzo sąsiaurio, o Jungtiniams Arabų Emyratams (JAE) pranešus apie atakas pirmą kartą nuo paliaubų paskelbimo prieš beveik mėnesį.
Praėjus dienai po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas pranešė apie operaciją, skirtą palydėti įstrigusius laivus per sąsiaurį, televizija „Fox News“ citavo jo grasinimą, kad Iranas bus „nušluotas nuo žemės paviršiaus“, jei atakuos JAV laivus.
Iranas pažadėjo toliau kontroliuoti Hormuzo sąsiaurį – siaurą vandens kelią, kuriuo gabenta penktadalis pasaulio naftos, prieš JAV ir Izraeliui užpuolant Iraną vasario 28 dieną.
JAV admirolas teigė, kad amerikiečių pajėgos nuskandino šešis nedidelius Irano laivus. Islamo respublika antradienį paneigė, kad buvo pataikyta į kokius nors kovinius laivus, tačiau apkaltino JAV civilių žudymu laivuose.
JAV pajėgos „atakavo du nedidelius laivus, plukdančius žmones (...), jie pavertė kankiniais penkis civilius keleivius ir turi būti patraukti atsakomybėn už savo nusikaltimą“, – „Telegram“ paskelbė Irano valstybinė televizija.
JAE, artimi JAV sąjungininkai ir svarbūs arabų partneriai Izraeliui, pranešė, kad patyrė Irano raketų ir dronų ataką.
Plačiau skaitykite ČIA.
Trumpas išsisukinėja nuo klausimų apie Iraną
06:26
JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsisakė tiesiai atsakyti, ar paliaubos tarp JAV ir Irano tebegalioja po to, kai pirmadienį abi pusės atidengė ugnį Hormuzo sąsiauryje, skelbia CNN ir „Reuters“.
Radijo laidų vedėjo Hugho Hewitto paklaustas, ar paliaubos su Iranu jau „baigėsi“ ir ar gali būti atnaujinti smūgiai, D.Trumpas išliko paslaptingas.
„Na, aš negaliu jums to pasakyti. Jei atsakyčiau į šį klausimą, jūs sakytumėte, kad šis žmogus nėra pakankamai protingas būti prezidentu“, – pareiškė JAV lyderis.
Kiek anksčiau tą pačią dieną, duodamas interviu „Fox News“, D.Trumpas perspėjo Irano pajėgas, kad jos bus „nušluotos nuo žemės paviršiaus“, jei bandys pulti Amerikos laivus sąsiauryje ar Persijos įlankoje.
Nepaisant aštrios retorikos, vėliau tame pačiame interviu jis tikino, kad karas su Iranu „kariniu požiūriu... iš esmės yra pasibaigęs“.
Balandžio 24 d. D.Trumpas pareiškė, kad atmeta branduolinio ginklo panaudojimo galimybę prieš Iraną. Tuomet jis sakė, kad sunaikins Iraną tradiciniu būdu. Tuo pačiu metu pokalbyje su žurnalistais į klausimą, kiek laiko reikės laukti taikos susitarimo su Teheranu, jis atsakė: „Neskubinkite manęs“.
