Iš V.Medvedčuko ir dar trijų parlamento narių atimta Ukrainos pilietybė

Donecko srities karinės administracijos pirmininkas Pavlo Kyrylenka informavo, kad daugiau kaip pusė tūkstančio civilių šiuo metu yra likę Soledare, kur vyksta intensyvūs mūšiai. Dauguma jų – vyresni nei 50 metų žmonės.

Per nacionalinį telemaratoną P.Kyrylenka sakė, kad visi žmonės, kurie norėjo išvykti iš Soledaro prieš mūšių suintensyvėjimą, galėjo tai padaryti. Srities valdžios institucijos suteikė jiems transportą ir išvykimą pagal nusistovėjusią evakuacijos schemą, o vėliau jie buvo perkelti į saugią srities teritoriją arba už jos ribų. 

„Dabar Soledare yra 523 žmonės. Kai kurie iš jų nusprendė išvykti dabar, tačiau tai neįmanoma dėl intensyvių kovų“, – pridūrė P.Kyrylenka.

Mūšiai prie Bachmuto ir Soledaro

+6

„Kol nebus įmanoma saugiai įvažiuoti į miestą ir išvažiuoti iš jo, evakuacijos nebus“, – patikino P.Kyrylenka.

Jis pabrėžė, kad kaip vadovas turėtų ne tik visomis išgalėmis padėti žmonėms išvykti, bet ir pasirūpinti tais, kurie juos išveš. Tai labai pavojinga, ir jokia šarvuota technika negali apsaugoti nuo tų sviedinių, kuriais rusų okupantai apšaudo miestą.

Donecko srities karinės administracijos vadovas pažymėjo, kad neturi patikimos informacijos, ar Soledare yra vaikų, tačiau žinoma apie garbaus amžiaus žmones. Jie gyvena rūsiuose ir slėptuvėse, nes Soledare nėra nė vieno sveiko pastato.

„Jie turi maisto atsargų. Metalinių krosnelių, malkų. Naujiesiems metams visko buvo paruošta su atsargomis. Valdžios institucijos rūpinosi paskirstymu, ir Soledare vietiniai gyventojai turi atsargų. Užmerkėme akis į tai, kad žmonės turėjo senų atsargų, ir išdalijome daugiau, nes supratome, kad padėtis gali pablogėti“, – aiškino P.Kyrylenka.

Ukrainos prezidento kanceliarijos patarėjas Oleksijus Arestovyčius antradienį vakare pareiškė, kad rusų okupantai ėmė ugnimi kontroliuoti kelią Bachmutas–Soledaras Donecko srityje.

„Tai reiškia, kad jie gali apšaudyti mūsų transporto priemones. Dėl to sunku aprūpinti miestą“, – pabrėžė O.Arestovičius pokalbyje su Rusijos žmogaus teisių aktyvistu Marku Feiginu.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Oleksijus Arestovyčius

Pasak patarėjo, rytinius Soledaro pakraščius taip pat kontroliuoja Rusijos okupacinės pajėgos. Jis pabrėžė, kad net jei Ukrainos vadovybė nuspręstų atitraukti karius iš Soledaro, tai neturėtų įtakos karo eigai.

Kanada nupirks iš JAV oro gynybos sistemų NASAMS ir perduos jas Ukrainai. Kanados gynybos ministrė Anita Anand apie tai pranešė tviteryje.

„Oro gynybos sistemos yra svarbiausias Ukrainos prioritetas. Todėl Kanada iš JAV perka NASAMS ir perduoda ją Ukrainai“, – sakė ji.

KAM nuotr./Oro gynybos sistema NASAMS

Ministrė pažymėjo, kad tai bus pirmoji oro gynybos sistema, kurią Kanada suteiks Ukrainos kariuomenės reikmėms. NASAMS sistemos pasirinkimą ji paaiškino dideliu jos efektyvumu.

„Atsižvelgiant į žiaurius Rusijos oro antskrydžius Ukrainoje, ši oro gynybos sistema padės apsaugoti Ukrainos gyvenvietes ir svarbią infrastruktūrą nuo dronų, raketų ir aviacijos atakų“, – sakė A.Anand.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba antradienį, jo kolegei iš Vokietijos Annalenai Baerbock lankantis karo nuniokotame rytiniame Charkivo mieste, paragino Berlyną aprūpinti jo šalies kariuomenę tankais „Leopard“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dmytro Kuleba ir Annalena Baerbock

„Kuo ilgiau užtruks sprendimo priėmimas, tuo daugiau žmonių mirs. Kuo greičiau šis sprendimas bus priimtas, tuo greičiau šis karas baigsis Ukrainos pergale ir Europoje nebebus karo“, – sakė D.Kuleba žurnalistams per spaudos konferenciją Charkive kartu su A.Baerbock.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė antradienį pažadėjo paremti Ukrainą, kovojančią su Rusijos invazija, ir tapo aukščiausio rango Vakarų pareigūne nuo karo pradžios, apsilankiusia rytiniame Charkivo mieste.

Annalena Baerbock sakė, kad iš anksto neskelbto vizito metu norėjo susidaryti vaizdą apie padėtį šioje vietovėje.

„Visų pirma noriu išklausyti gyventojus, kurie labai nukentėjo nuo karo šią itin šaltą žiemą, kai temperatūra naktimis dabar nukrenta iki minus 15 laipsnių Celsijaus“, – sakė ministrė, kurios vizitas saugumo sumetimais buvo laikomas paslaptyje ir apie jį pranešta tik jai grįžtant į Berlyną.

„Reuters“/„Scanpix“/Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock

„Visose Ukrainos dalyse, nuo Charkivo iki Chersono ir Kyjivo, žmonės turi žinoti, kad gali tikėtis mūsų solidarumo ir paramos“, – teigė ji.

Ši pagalba, anot jos, kartu su elektros transformatoriais ir antklodėmis apima ir ginklų, „kurių Ukrainai reikia norint išlaisvinti savo piliečius, vis dar kenčiančius nuo Rusijos okupacijos teroro“, tiekimą.

Vokietija taip pat teiks pagalbą Ukrainai siekiant įstoti į Europos Sąjungą, sakė vokiečių diplomatijos vadovė.

„Mes, kaip vyriausybė, norime pateikti labai konkrečių pasiūlymų Ukrainai dėl teisinės valstybės, nepriklausomų institucijų ir kovos su korupcija stiprinimo, taip pat dėl suderinimo su ES standartais“, – teigė ji.

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje lankėsi keli Vakarų šalių vadovai, įskaitant Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą ir Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną.

Tačiau nė vienas iš jų nenukeliavo taip toli į rytus, kur didelė dalis teritorijos yra Rusijos karių rankose.

Karo pradžioje Charkivas buvo smarkiai apšaudomas Maskvos pajėgų, tačiau ukrainiečiai sugebėjo apginti miestą ir atremti atakas.

Nuo to laiko frontas atsitraukė ir šiuo metu yra maždaug už 130 km nuo Charkivo.

Netikėtas A.Baerbock vizitas įvyko praėjus vos kelioms dienoms po to, kai O.Scholzas sutiko aprūpinti Ukrainą šarvuočiais „Marder“, kurių Kyjivas ilgai siekė.

Tai jau trečioji nuo konflikto pradžios šios ministrės kelionė į karo niokojamą šalį.

Gegužę ji tapo pirmąja aukšto rango Vokietijos vyriausybės pareigūne, apsilankiusia Ukrainoje prasidėjus karui.

Kelionės metu A.Baerbock paskelbė apie Vokietijos ambasados šioje šalyje veiklos atnaujinimą. Ji taip pat apsilankė Bučoje – miestelyje netoli Kyjivo, kuriame Rusijos kariai kaltinami karo nusikaltimais.

Pranešama, kad Ukrainos kariai jau kitą savaitę Jungtinėse Amerikos Valstijose pradės mokytis naudotis „Patriot“ oro gynybos sistema.

Mokymų programa vyks Fort Sill mieste Oklahomoje, ir tikimasi, kad ji truks „kelis mėnesius“, CNN pranešė vienas JAV pareigūnas.

Tuo tarpu Laura Cooper, Gynybos sekretoriaus padėjėjos Rusijai, Ukrainai ir Eurazijai pavaduotoja, teigė negalinti nurodyti konkretaus mokymų pabaigos termino.

„Zuma press“/„Scanpix“/

Dar praėjusią savaitę Pentagono spaudos sekretorius, brigados generolas Patas Ryderis sakė, kad JAV svarsto įvairias galimybes, kur rengti mokymus su „Patriot“ gynybos sistema, „įskaitant galimus mokymus čia, JAV, užsienyje arba abiejų variantų derinį“.

Per Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą JAV gruodžio mėn. JAV lyderis Joe Bidenas paskelbė apie 1,85 mlrd. dolerių naują karinę pagalbą Kijevui, įskaitant „Patriot“ baterijos pristatymą.

V.Zelenskis įsitikinęs, kad tai gerokai sustiprins Ukrainos priešlėktuvinės gynybos skydą ir neleis Rusijai smogti svarbiausiai infrastruktūrai – „mūsų miestams, energetikai“.

Tobias Ellwoodas, Jungtinės Karalystės (JK) Bendruomenių gynybos komiteto, kuris kontroliuoja Gynybos ministerijos ir jos ministrų darbą, pirmininkas, BBC radijo stoties „BBC Radio 4“ laidai „World at One“ teigė, kad jų šalis turėtų „būtinai“ aprūpinti Ukrainos pajėgas britų tankais.

„Tai mūsų karas, bet mes palikome kovoti ukrainiečius. Čia ne tik moralės klausimas, bet ir faktas, kad Rusija dabar išbando Vakarų kantrybę, todėl labai džiaugiuosi, kad dabar galvojame apie pagrindinių kovinių tankų siuntimą“, – sakė įtakingas Konservatorių partijos narys.

„Reuters“/„Scanpix“/Tobias Ellwoodas

„Šis veiksmas rodytų, kaip toli pažengė mūsų noras pažvelgti V.Putinui į akis ir nesileisti išgąsdinamiems jo retorikos.“

JK parlamento narys taip pat pridūrė, kad Vakarai turi „suprasti, kad neturėtume to palikti ukrainiečiams“ ir kad „privalome labiau pasitikėti savimi, jog galėtume pasipriešinti“ Rusijos prezidentui.

Jo nuomone, Vakarams jau pats laikas priimti drąsius strateginius sprendimus, o ne „neryžtingai šliaužti pirmyn“.

„Mes turėtume žengti į priekį. NATO iš esmės buvo pasodinta ant atsarginių suolelio. Turėtume daryti daug daugiau, kad užgesintume šią įsiplieskusią ugnį, tačiau to nedarome.“

T.Ellwoodo teigimu, Europos Sąjunga taip pat turėtų siekti įkurti ginklų gamyklą netoli Ukrainos, kad jos pajėgos galėtų pačios apsirūpinti reikiama ginkluote.

Rusijos generolas pulkininkas Aleksandras Lapinas, nušalintas nuo karinių veiksmų Ukrainoje, tyliai paskirtas Sausumos pajėgų generalinio štabo viršininku, skelbia BBC Rusijos tarnyba. Apie A.Lapino paskyrimą į naujas pareigas oficialiai nebuvo pranešta. Karo prieš Ukrainą šalininkai kaltino jį karinėmis klaidomis. Jevgenijus Prigožinas ir Ramzanas Kadyrovas viešai ragino jį atleisti ir nubausti dėl Rusijos kariuomenės nesėkmių Donbase. A.Lapinas Ukrainoje vadovavo pajėgų grupuotei „Centras“. Rudenį, po gausios kritikos ir nesėkmių Donbase, jo pavardė dingo iš suvestinių. Vėliau paskelbta, jog jis išėjo atostogų ir išsiųstas gydytis. 

Nuotr. iš ruwikipedia.org/Generolas Aleksandras Lapinas

Apie A.Lapino paskyrimą antradienį pranešė laikraštis RBK, remdamasis šaltiniu Rusijos gynybos ministerijoje. Ura.ru pranešė, kad, jos duomenimis, A.Lapinas nuo sausio 9 d. paskirtas Rusijos ginkluotųjų pajėgų Sausumos pajėgų štabo viršininku.

Naujienų agentūra TASS citavo šaltinius, kurie teigė, kad A.Lapinas buvo paskirtas dar 2022 m. pabaigoje.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė, kad negali nei patvirtinti, nei paneigti pranešimų apie A.Lapino paskyrimą Sausumos pajėgų štabo viršininku: „Jūs žinote, kad yra prezidento dekretai, kurie yra atviri, ir yra prezidento dekretai, kurie klasifikuojami kaip „slapti“. Tarp tų dekretų, kurie yra paskelbti, tokio dekreto iki šiol nebuvo“.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį paskelbė, kad Europos Sąjunga, toliau didindama spaudimą Maskvai nutraukti karą Ukrainoje ir taikydama griežtas priemones Rusiją remiančioms šalims, įves naujas sankcijas Baltarusijai.

„Reuters“/„Scanpix“/Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen

„Mes darysime spaudimą Kremliui tiek ilgai, kiek reikės, taikydami griežtą sankcijų režimą, ir išplėsime šių sankcijų taikymą toms šalims, kurios kariniu požiūriu remia Rusiją, pavyzdžiui, Baltarusijai ar Iranui“, – sakė U.von der Leyen, kalbėdama bendroje spaudos konferencijoje su NATO ir Europos Vadovų Tarybos vadovais Jensu Stoltenbergu ir Charles'u Micheliu.

„Įvesime naujas sankcijas Baltarusijai, taip atsakydami į jos vaidmenį šiame Rusijos kare Ukrainoje“, – pridūrė EK pirmininkė.

Susitikęs su Europos Vadovų Tarybos vadovu Charle'iu Micheliu ir Europos Sąjungos komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, per spaudos konferenciją NATO vadovas Jensas Stoltenbergas teigė esąs „įsitikinęs“, kad Suomija ir Švedija prisijungs prie NATO.

Nors prieš kelias dienas Stokholmas pareiškė padaręs viską, ką galėjo, kad išsklaidytų Turkijos abejones dėl šalies narystės.

„Reuters“/„Scanpix“/NATO vadovas Jensas Stoltenbergas

„Esu įsitikinęs, kad stojimo procesas bus baigtas ir kad visos NATO sąjungininkės ratifikuos stojimo protokolus savo parlamentuose. Tai pasakytina ir apie Turkiją“, – pridūrė J.Stoltenbergas.

NATO vadovo teigimu, narystės patvirtinimo procesas paprastai trunka ne vienerius metus, tačiau liepos mėn. visos 30 NATO narių pakvietė Suomiją ir Švediją prisijungti bei pasirašė jų stojimo protokolus.

Nuo to laiko 28 šalys pritarė šiam žingsniui; tik Turkija ir Vengrija to kol kas nepadarė. Ankara teigė norinti, kad Suomija ir Švedija susidorotų su grupėmis, kurias ji laiko teroristinėmis organizacijomis, ir išduotų asmenis, įtariamus su terorizmu susijusiais nusikaltimais.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlüt Çavuşoğlu praėjusį mėnesį pareiškė, kad Švedija net „neįpusėjo“ vykdyti savo įsipareigojimų Ankarai. Atsakydamas į tai, Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas paskelbė, kad jo šalis įvykdė savo įsipareigojimus ir kad dabar sprendimą „priima Turkija“.

Po trečiosios bendros Europos Sąjungos ir NATO deklaracijos pasirašymo Europos Vadovų Tarybos vadovas Charles'is Michelis teigė, kad Vladimiro Putino karas prieš Ukrainą sustiprino ir ES, ir NATO bei jas „suartino“.

Pasidalijęs antradienį vykusios spaudos konferencijos ištrauka, Ch.Michelis pridūrė, kad V.Putinas „norėjo mažiau NATO, bet pasiekė priešingo rezultato. Jam teks susidurti su daugiau NATO. Ir daugiau Europos Sąjungos“.

Rusijos samdinių grupuotė „Wagner“ pareiškė, kad ji kovoja „sunkiuose, kruvinuose mūšiuose“ dėl Soledaro miesto kontrolės, kuris yra Maskvos kelis mėnesius trunkančio puolimo, kuriuo siekiama užimti Ukrainos rytinį Donecko regioną, dalis, pranešė britų leidinio „The Guardian“ žurnalistai.

Atrodo, kad „Wagner“ teiginius patvirtino Jungtinės Karalystės gynybos ministerija (KAM), pareiškusi, kad didžioji dalis Soledaro, nedidelio miestelio, esančio maždaug už 10 km į šiaurę nuo svarbiausio Bachmuto miesto, yra Rusijos rankose po to, kai Maskva toliau atliko „taktinį progresą“.

Gynybos ministerijos atstovai sakė, jog per pastarąsias keturias dienas kovojant Soledare buvo siekiama apsupti Bachmutą, nors pridūrė manantys, kad šiuo metu toks scenarijus mažai tikėtinas.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kareivis prie Soledaro miesto

Kovos Soledare pasiekė vakarinį miesto pakraštį, nes Ukrainos ir Rusijos pajėgos kovoja dėl miesto druskos kasyklos kontrolės.

Kovos prie Bachmuto išsiskiria tuo, kad kai kurie mūšiai vyko prie įėjimų į nenaudojamus druskos kasyklų tunelius, kuriais apjuostos visos apylinkės, pranešė Ukrainos gynybos ministerija.

„Abi pusės greičiausiai nerimauja, kad [tuneliai] gali būti panaudoti infiltracijai už jų linijų.“

Neskaičiuojant druskos kasyklos, rusų puolimo tikslas buvo užimti kelią ir Blahodatnės bei Krasna Horos gyvenvietes, esančias į šiaurę nuo Bachmuto.

Sausio 10-osios popietę Maskvoje didelis gaisras kilo metro zonoje esančiame sandėlyje, 500 kvadratinių metrų ploto pastate, įgriuvo stogas, gesinant dalyvavo aviacija.

Gaisras kilo plovyklos pastate Dobroliubovos gatvėje. Vėliau pranešta, kad jau dega 2000 kvadratinių metrų plotas. Šalia plovyklos yra bendrabučio priestatas.

Pažymima, kad iš sandėlio pastato išbėgo daugiau nei 200 žmonių, kol kas apie aukas nežinoma.

Gaisras priskirtas trečiam sudėtingumo laipsniui, pažymima, kad yra sprogimo grėsmė.

Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajaus Patruševo interviu metu leidiniui „Argumenti i Fakti" teigė, kad konfliktas Ukrainoje tapo „karine konfrontacija tarp Rusijos ir NATO, visų pirma JAV ir Didžiosios Britanijos".

N.Patruševas yra vienas artimiausių Vladimiro Putino sąjungininkų ir laikomas vienu iš pagrindinių griežtosios linijos šalininkų, darančių įtaką Rusijos vadovui.

„Tai nėra Maskvos ir Kyjivo susidūrimas – tai karinė konfrontacija tarp Rusijos ir NATO, visų pirma Jungtinių Valstijų ir Didžiosios Britanijos“.

Jo manymu, Vakarų planas yra „toliau skaldyti Rusiją ir galiausiai tiesiog ištrinti ją iš politinio pasaulio žemėlapio“.

Su V.Putinu nuo aštuntojo dešimtmečio pažįstamas N.Patruševas apkaltino JAV, kad jos yra „milžiniškų korporacijų, kurios valdo šalį ir bando dominuoti pasaulyje, konglomerato kiautas“, kuris jau daugelį metų bando pakenkti „unikaliai“ Rusijos kultūrai ir kalbai.

Atsakydama į tai Rusija sieks ekonominio suverenumo ir finansinės nepriklausomybės, taip pat sukurs ginkluotąsias pajėgas ir specialiąsias tarnybas, galinčias atgrasyti bet kokį potencialų agresorių, sakė jis.

JAV paneigė Maskvos teiginius, kad ji nori sunaikinti Rusiją, o JAV prezidentas J.Baidenas perspėjo, kad Rusijos ir NATO aljanso konfliktas gali sukelti Trečiąjį pasaulinį karą.

Naujoji mobilizacija, kurią Rusija turi paskelbti sausio 15 d., nesutrukdys Ukrainos kariuomenei vykdyti puolimo operacijų, teigia Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Černiakas.

Anot jo, Rusijos Federacija planuoja dar vieną mobilizacijos ir puolimo bangą, kad užgrobtų naujas teritorijas, tačiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos yra pasirengusios atremti puolimą ir tuo pačiu toliau išlaisvinti Ukrainos žemę.

Jis pridūrė, kad šiuo metu negalima atskleisti tikslių Ukrainos puolimo planų, tačiau, anot jo, „yra aukščiausiojo vado užduotis ir yra ginkluotųjų pajėgų planų išlaisvinti Ukrainos teritorijas“.

„Jie supranta, kad pralaimės, o to įrodymas gali būti įtvirtinimų statyba laikinai užimtose teritorijose: Zaporižios srityje, okupuoto Chersono srities pietuose ir Krymo šiaurėje. Jie aiškiai supranta, kad ten teks kovoti“, – kalbėjo A.Černiakas. 

Buvęs NATO vadas, generolas seras Richardas Shirreffas sakė, kad Jungtinė Karalystė (JK) turėjo padovanoti tankus Ukrainai jau „prieš kelis mėnesius“.

Komentuodamas žinią, jog JK svarsto galimybę Ukrainai perduoti tankus „Challenger-2“, kad ši galėtų apsiginti nuo Rusijos, R.Shirreffas LBC laidai „Nick Ferrari“ teigė manantis, kad turėtume raginti „Vladimirą Putiną blefuoti dėl eskalacijos“.

„Vienintelis dalykas, kurį rusai gerbia, yra jėga. Ir taip visada buvo su Rusija. Pergudraukite rusus, ir jie atsitrauks“, – pridūrė generolas.

„Manau, kad, užuot nerimavę dėl eskalacijos, turėtume labiau eskaluoti, suteikti ukrainiečiams daugiau pajėgumų, nes kuo daugiau ir kuo greičiau jiems suteiksime, tuo greičiau viskas baigsis.“

Atsakydamas, ar ne per vėlai atvyko tankai, jis sakė: „Tai pavėluota. Šie tankai turėjo būti padovanoti prieš kelis mėnesius.“

„Mes jau nuo pat karo pradžios turėjome stengtis suteikti ukrainiečiams visą ginkluotę, kuri jiems reikalinga puolamiesiems manevrams. Taigi, tai užtruko per ilgai, bet manau, kad geriau vėlai nei niekada“, – reziumavo R.Shirreffas.

Okupuotame Mariupolyje yra daugiau nei 30 tūkst. rusų, tiek darbininkų, tiek Ramzano Kadyrovo kovotojų, tiek mobilizuotų. Jie prie miesto ruošia gynybos linijas.

Apie tai pranešė Mariupolio miesto taryba ir meras Vadymas Boičenka. 

„Mieste yra daug rusų. Mūsų skaičiavimu, yra daugiau nei 30 tūkst., kurie atvyko tiesiai į Mariupolį. Kai kurie dėl statybų, kiti dėl saugumo mieste – buriatai, kadyrovcai ir eiliniai mobilizuoti.

Taip pat matome, kad per Mariupolį Donecko, Zaporižios, Melitopolio kryptimis važiuoja didžiulės kolonos. Jie užpildyti mobilizuotais žmonėmis ir ginklais“, – tikino jis. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karys Mariupolyje

Meras pridūrė, kad žino ir apie tris gynybines juostas, kurias okupantai kuria trimis kryptimis – Zaporižioje, Melitopolyje ir Donecke. O už šių gynybinių juostų su „drakono dantimis“ įsibrovėliai stato įtvirtinimus.

V.Boičenka įsitikinęs, kad vėliau – ginkluotųjų pajėgų puolimo metu – patys rusai susprogdins šias struktūras.

Vilniuje viešintis Eurojusto vadovas sako, kad kaltųjų patraukimas atsakomybėn už karo nusikaltimus Ukrainoje užtruks ne vienus metus.

„Prognozuočiau, kad pagrindinių tarptautinių nusikaltimų įrodymų surinkimas, tinkama jų analizė, kuri nuves ne tik prieš išvados, jog Ukrainoje šie nusikaltimai buvo padaryti, bet ir prie pačių kaltinimų, bus ilga kelionė, kuri užtruks ne vienus metus“, – interviu BNS sakė Ladislavas Hamranas.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Ladislavas Hamranas

Eurojustas yra Europos Sąjungos (ES) bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra, jos rėmuose nacionalinės teisminės institucijos bendradarbiauja kovodamos su sunkiais organizuotais tarpvalstybiniais nusikaltimais.

Visą straipsnį skaitykite ČIA.

Jungtinių Amerikos Valstijų analitinių tyrimų centras „Atlantic Council“ paskelbė apklausos apie prognozuojamus įvykius pasaulio politikoje per ateinantį dešimtmetį rezultatus. Apklausoje, kurioje dalyvavo net 167 užsienio politikos ekspertai, užduoti klausimai apie pasaulio geopolitiką, autokratijos ir demokratijos balansą, branduolinę grėsmę bei pagrindines problemas, kelsiančias grėsmę visai tarptautinei bendruomenei.

Daugiau nei pusė apklaustųjų įsitikinę, kad iki 2033 m. Rusija žlugs kaip valstybė arba subyrės. Atskirame klausime 40 proc. ekspertų Rusiją įvardino kaip šalį, kuri, jų manymu, per artimiausią dekadą subyrės dėl tokių priežasčių kaip „revoliucija, pilietinis karas ar politinė dezintegracija“.

„Reuters“/„Scanpix“/

„Ukrainoje išryškėjo Rusijos vidaus problemos, su kuriomis, tikėtina, šalis susidurs ateityje, ir prošvaistė, kad pats karas gali turėti bumerango efektą ne tik Rusijos vadovybei, bet ir visai šaliai“, – leidiniui „The Financial Times“ sakė Peteris Engelke'as, tyrimų centro „Atlantic Council“ direktoriaus pavaduotojas, padėjęs rengti apklausą ir interpretuoti apklausos rezultatus.

Ekspertų teigimu, prieš 11 mėnesių Rusijai įsiveržus į Ukrainą, šalis-agresorė gerokai susilpnėjo. Prie to taip pat prisidėjo paskelbtos sankcijos ir eksporto kontrolė. Ekonomistai įsitikinę, kad dėl baudžiamųjų priemonių Rusijos gamybos pajėgumai nuolat mažėja, o tai šalį stumia dešimtmečiais atgal.

Nors situacija Europoje įtempta jau beveik metus, dauguma apklausos dalyvių nemano, jog karas Ukrainoje eskaluosis į tiesioginį Rusijos konfliktą su NATO valstybėmis.

Plačiau skaitykite čia

JAV gynybos departamentas nemato ženklų, kad Baltarusija ruošiasi kariauti prieš Ukrainą, nepaisant dalyvavimo bendrose pratybose su Rusijos Federacija.

Tai pareiškė aukšto rango Pentagono atstovas.

„Mes žinome, kad rusai ir baltarusiai rengia bendras pratybas. Mes nematome jokių ženklų, kad Baltarusija ketintų įsitraukti į konfliktą“, – sakė jis.

„Tiesiog manome, kad tai yra pratybų tarp baltarusių ir rusų tąsa. Tai ir viskas“, – pridūrė Pentagono atstovas.

Sekmadienį Rusija ir Baltarusija planuoja bendras aviacijos padalinių pratybas, kurios vyks Baltarusijos teritorijoje.

Mokymai planuojami sausio 16–vasario 1 dienomis, juose dalyvaus Rusijos ir Baltarusijos pajėgos, kurios priklauso regioninei karių grupei.

Rusijos pajėgos padidino spaudimą Bachmutui, tačiau vargu ar artimiausiu metu jos apsups miestą, kuriame vyksta intensyvios kovos.

Taip teigiama antradienį Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgybos apžvalgoje.

Remiantis ja, per pastarąsias keturias dienas Rusijos kariai ir „Wagner“ pajėgos taktiškai žengė į Soledaro miestą ir tikriausiai kontroliuoja didžiąją gyvenvietės dalį. Žvalgybos duomenimis, Soledaras yra 10 km į šiaurę nuo Bachmuto, kurio paėmimas tikriausiai išlieka pagrindiniu Rusijos operatyviniu tikslu.

Didžiosios Britanijos žvalgyba pabrėžia, kad Rusijos Soledaro ašis greičiausiai yra bandymas apsupti Bachmutą iš šiaurės ir sutrikdyti Ukrainos logistikos linijas.

Dalis kovų vyksta ties įėjimais į 200 kilometrų nenaudojamų druskos kasyklų tunelius, besidriekiančius po rajonu. Abi pusės tikriausiai yra susirūpinusios, kad jos gali būti panaudotos prasiskverbti į priešo pozicijas.

Nepaisant didėjančio spaudimo Bachmutui, greičiausiai Rusija artimiausiu metu neapsups miesto, nes Ukrainos pajėgos išlaiko stabilias gynybines linijas ir kontroliuoja tiekimo maršrutus, tvirtina britų žvalgyba.

Sausio pradžioje Didžiosios Britanijos žvalgyba pareiškė, kad stipriausios Rusijos pajėgų puolimo prie Bachmuto laikotarpis jau praėjo ir tolimesnė Rusijos Federacijos sėkmė šioje srityje, bent jau artimiausiu metu, mažai tikėtina.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai per pastarąją parą likvidavo apie 710 rusų įsibrovėlių, apgadino arba nuskandino Rusijos karo laivą, taip pat sunaikino 4 tankus ir nepilotuojamą orlaivį.

„Daugiau informacijos apie priešo laivą/valtį bus pateikta vėliau“, – teigė štabas.

Bendri Rusijos koviniai nuostoliai kare prieš Ukrainą nuo 22.02.22 iki 10.01.23 buvo maždaug: 112 470 (+710) karių, 3084 tankai, 6154 šarvuotos kovos mašinos, 285 lėktuvai, 275 sraigtasparniai. 

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad jo kariai priešinosi „naujiems ir dar sunkesniems puolimams“ Soledare, netoli rytinio Bachmuto miesto, kurį Maskva jau kelis mėnesius bando užimti.

„Dėkoju visiems mūsų kariams, kurie saugo mūsų Bachmutą... [ir] visiems Soledaro kovotojams, atlaikantiems naujus ir dar sunkesnius okupantų puolimus!“ – savo kasdieniame kreipimesi sakė V.Zelenskis.

Soledaras yra Donecko srityje, maždaug už 15 km nuo Bachmuto – miesto, kuriame prieš karą gyveno 70 000 gyventojų ir kuris dabar yra kovų epicentras.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Dėl mūsų karių atsparumo ten, Soledare, įgijome papildomo laiko ir [išsaugojome] jėgos“, – kalbėjo V.Zelenskis.

„Viskas visiškai sugriauta... Visa žemė Soledare nusėta okupantų kūnais ir sprogimų [paliktomis] žymėmis“, – sakė jis.

Anksčiau pirmadienį Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė, kad atrėmė bandymą užimti Soledarą, bet kovos atsinaujino.

Plačiau apie tai skaitykite ČIA.

Leidinys „Politico“, remdamasis anoniminiais šaltiniais JAV gynybos departamente, pranešė, kad JAV svarsto galimybę kitam pagalbos pakete perduoti Ukrainai pėstininkų kovos mašinų „Stryker“.

Anot šaltinių, galutinis sprendimas dar nėra priimtas. 

Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska antradienį Vilniuje su Eurojusto prezidentu Ladislavu Hamranu aptars šios institucijos vaidmenį Rusijos karo Ukrainoje kontekste.

Ministrė pranešime spaudai teigė, kad karo akivaizdoje reikia ne tik vieningai prisidėti prie teisingumo įgyvendinimo, operatyvaus ir išsamaus tyrimo, bet ir užtikrinti maksimalias pastangas renkant karo ir kitų sunkių nusikaltimų įrodymus. Pasak jos, siekiant šio tikslo ypatingas vaidmuo tenka Eurojusto koordinuojamai darbo grupei.

Susitikimo metu numatoma detaliau aptarti teisinio mechanizmo sukūrimo pajamų iš įšaldyto Rusijos ir jos subjektų turto konfiskuojamo ir panaudojamo žalos atlyginimui bei Ukrainos atstatymui klausimą, Eurojusto vaidmenį renkant karo nusikaltimus bei tarptautinio teisinio bendradarbiavimo stiprinimo galimybes.

Lietuva yra tarp inciatorių ir dalyvauja pernai kovą įsteigtoje Specialioje jungtinėje tyrimo grupėje tirti karo nusikaltimams Ukrainoje, be to, pati yra tarp 14 Europos Sąjungos (ES) šalių, vykdančių savo ikiteisminius tyrimus.

L.Hamranas teigė su ministre aptarsiantis institucijų bendradarbiavimą ateityje ir papasakos apie Eurojusto kuriamą duomenų bazę tarptautinių nusikaltimų įrodymams Ukrainoje kaupti. Ji kuriama taip, kad atskirų šalių renkami nusikaltimų įrodymai galėtų būti analizuojami bendrai.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Ewelina Dobrowolska

L.Hamranas prieš susitikimą su ministre sakė, kad Lietuva yra viena lyderių kovoje su karo nusikaltimais.

„Tai yra priežastis, kodėl esu čia – kad pabrėžčiau šiuos tarptautinius siekius. Turiu pasakyti, kad čia dalyvauja ir teisėsaugos institucijos – ne tik Teisingumo ministerija, bet taip pat ir generalinė prokurorė bei Lietuvos prokurorai“, – BNS teigė pareigūnas.

Eurojust yra ES bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra, jos rėmuose nacionalinės teisminės institucijos bendradarbiauja kovodamos su sunkiais organizuotais tarpvalstybiniais nusikaltimais.

Per Rusijos smūgį kaimo turguje Charkivo regione Ukrainos rytuose pirmadienį žuvo mažiausiai du žmonės ir šeši buvo sužeisti, pranešė regiono gubernatorius.

„Per raketos smūgį Ševčenkoje buvo sužeisti šeši žmonės. Dar du žuvo“, – socialiniame tinkle paskelbė gubernatorius Olehas Synehubovas.

Charkivo regionas, kuris ribojasi su Rusija, nuo vasario mėnesio, kai į jį įsiveržė Maskvos kariuomenė, beveik kasdien apšaudomas rusų artilerijos.

Nukentėjo dvi moterys – 50-metė ir 60-metė, teigė O.Synehubovas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai Chersono srityje

Ukrainos pareigūnų išplatintame vaizdo įraše matomas gilus rūkstantis krateris, liepsnoms apimant šalia esančius turgaus prekystalius.

Vaizduose taip pat matyti, kaip gelbėjimo tarnybos pašalina nuolaužas ir gelbėja žmones iš griuvėsių.

Atskirai per „masinę“ artilerijos ataką Kurachivkos kaime rytinėje Donecko srityje buvo sužeisti du civiliai gyventojai, sakė gubernatorius Pavlo Kyrylenka.

Tuo tarpu Chersone vienas žmogus žuvo ir viena moteris buvo sužeista per smūgį pietinio miesto gyvenamajame rajone, kurį neseniai susigrąžino Kyjivo pajėgos, pranešė gubernatorius Jaroslavas Januševičius.

Sekmadienį žuvo du žmonės ir dešimt buvo sužeista, teigė Ukrainos prezidentūros vadovo pavaduotojas per savo kasdienę spaudos konferenciją.

Ukrainos kariuomenė nurodė, kad Bachmutas, esantis rytuose, tebėra „karščiausias fronto ruožas, kuriame vyksta aršiausi mūšiai“.

„Priešas čia sutelkė maksimalų kovinės parengties dalinių skaičių, įskaitant „Wagner“ dalinius“, – sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rytinės grupės atstovas Serhijus Čerevatas.

Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) įsikūręs Karo studijų institutas naujausioje apžvalgoje atkreipia dėmesį, kad artimas Rusijos režimo lyderi Vladimiro Putino sąjungininkas, privačios karinės bendrovės „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas, siekia išnaudoti informaciją (taip pat ir išgalvotą) apie sėkmę Soledare, kad sustiprintų karinės grupuotės reputaciją,

Per pastarąsias kelias dienas „Wagner“ pajėgos teigė užėmusios teritoriją Soledare, o daugelis Rusijos šaltinių aptarinėjo šiuos laimėjimus kaip ženklus, kad netrukus Rusijos kariai gali apsupti Bachmutą.

Sausio 9 d. socialiniuose tinkluose išplatintoje medžiagoje matyti, kaip „Wagner“ kovotojai įsitraukia į įnirtingą mūšį šaulių ginklais netoli miesto administracijos pastato Soledaro centre. J.Prigožinas sausio 9 d. pabrėžė, kad Soledare „tik“ „Wagner“ daliniai užima teritorijas bei pažymėjo, kad jo kovotojai šiuo metu dalyvauja „įnirtinguose mūšiuose dėl miesto administracijos pastato“. Analitikų teigimu, jis ir toliau stengsis skelbti palankias naujienas, taip pat ir išgalvotas, apie pasiekimus Soledare ir Bachmute, kad reklamuotų „Wagner“ grupuotę kaip vieninteles Rusijos pajėgas Ukrainoje, galinčias užtikrinti apčiuopiamus laimėjimus.

Kelios svarbiausios Karo studijų instituto išvados:

• V.Putinas, manipuliuodamas vidaus teisės aktais, toliau atveria kelią korupcijos institucionalizavimui Rusijoje.
• Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas tikriausiai įvertino Rusijos informacinės erdvės pasirengimą cenzūruoti veikėjus, laikomus proukrainietiškai nusiteikusiais, ir sulaukė tam tikro nacionalistinės karo tinklaraštininkų bendruomenės pritarimo.
• Rusijos ir Ukrainos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas palei Svatovės-Kreminos liniją.
• Ukrainos partizanai gali būti nusitaikę į Rusijos kritines antžemines ryšio linijas (GLOC) Luhansko srities užnugario rajonuose.
• Rusijos pajėgos vykdė antžemines atakas visoje Donecko srities fronto linijoje ir pasiekė laimėjimų Soledaro ir Bachmuto apylinkėse.
• Rusijos pajėgos toliau stiprino pozicijas Chersono srities rytiniame (kairiajame) krante.
• Rusijos pajėgos toliau statė gynybinius įtvirtinimus ir gabeno karinę įrangą Zaporižios srityje, tebesant susirūpinimui dėl galimo Ukrainos kontrpuolimo regione.
• Rusijos ir Ukrainos šaltiniai nurodė, kad antroji mobilizacijos banga gali būti neišvengiama arba jau vyksta.

„The Insider“ rašo, kad Rusija teigia neviešinsianti Makijivkoje per Ukrainos ataką žuvusių karių sąrašo. Samaros srities karinis komisaras Aleksejus Vdovinas teigia, esą taip daroma siekiant išvengti „užsienio žvalgybos provokacijų“.

Kaip tik per Rusijos prezidento Vladimiro Putino naujametę kalbą keturios Ukrainos raketos smogė į profesinės mokyklos pastatą, kurią Rusijos ginkluotosios pajėgos naudojo kaip laikinas kareivines mobilizuotiems kariams Makijivkos mieste, Donecko srityje. Rusijos gybybos ministerija iš pradžių paskelbė, kad žuvo 63 kariai, vėliau pranešė apie 89 aukas. Ukraina skelbė, kad žuvusiųjų skaičius siekia kelis šimtus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Po Ukrainos atakos Makijivkoje šalinamos nuolaužos

„Telegram“ paskelbtame įraše A.Vdovinas sakė, esą visa turima informacija karinės registracijos ir įdarbinimo tarnybose karių šeimos nariams perduodama asmeniškai – kai jie kreipiasi, arba apie tai asmeniškai praneša karinės registracijos ir įdarbinimo tarnybų darbuotojai.

Po incidento Makijivkoje buvo paskelbta peticija, kurioje pasirašiusieji reikalavo, kad būtų paskelbtas visas žuvusiųjų sąrašas. Rašant šią naujieną peticiją buvo pasirašę 48 600 žmonių, teigia „The Insider“.

Plačiau šia tema taip pat skaitykite: Šimtų rusų karių žūtis Makijivkoje: „Aplink visur buvo kraujas ir kūnų dalys“