V.Zelenskis tiki, kad Ukraina gali laimėti jau šiais metais

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pareiškė, kad sprendimas dėl Vokietijoje pagamintų tankų pristatymo Ukrainai bus priimtas netrukus, kad ir koks jis bebūtų.

Duodamas interviu Vokietijos televizijai ARD, jis sakė, kad vyriausybė turi apsvarstyti daug veiksnių ir šalis nepriims skuboto sprendimo.

Tarp tokių veiksnių yra ir pasekmės Vokietijos gyventojų saugumui. 

Tai įvyko po to, kai B.Pistorius šeštadienį vienam Vokietijos laikraščiui pareiškė, kad per artimiausias keturias savaites planuoja apsilankyti Ukrainoje.

Sekmadienį, sausio 22 d., Rusijos kariuomenė apšaudė okupuotą Oleškų miestą Chersono srityje.

Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Olešekų miesto meras Jevhenas Ryščukas. Pasak jo, užpuolikai nukentėjo nuo vietos mokyklos pastato, taip pat buvo apgadinti gyvenamieji namai.

„Šiandien orkai ėmė siautėti. Jie apšaudė Oleškų gyvenvietę“, – sakė ji.

Pranešama, kad nuo oro smūgių nukentėjo mokykla, namai liko be langų.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock Prancūzijos transliuotojui LCI pareiškė, kad Vokietija netrukdytų, jei Lenkija nuspręstų siųsti savo tankus „Leopard 2“ į Ukrainą.

„Jei mums būtų užduotas toks klausimas, mes netrukdytume“, - sakė ji.

Šis klausimas kilo po to, kai sausio 20 d. Lenkijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Pawelas Jablonskis pareiškė, kad šalis gali siųsti tankus, net jei tam prieštarautų Vokietija.

Kalbėdamas privačiam radijui RMF FM, P.Jablonskis sakė, kad Lenkija yra „pasirengusi žengti tokį žingsnį“ po to, kai Varšuva ir kitos NATO sąjungininkės ragino Vokietiją duoti jiems leidimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad Ukraina gali laimėti karą su Rusija jau šiais metais, jei ukrainiečiai išliks vieningi.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis

„Greitis (karo užbaigimo) priklauso nuo kelių dalykų: nuo jėgų Ukrainos viduje ir jėgų iš išorės – partnerių pagalbos. Negalima leisti, kad procesai sulėtėtų nei iš išorės, nei iš vidaus, nes tai pratęstų karą“, – sakė jis per susitikimą su studentais Kyjivo nacionaliniame Taraso Ševčenkos universitete, pranešė prezidento interneto svetainė.

V.Zelenskis atmetė teiginį, kad Ukrainos pergalė nėra būtina arba kad dalinė pergalė yra priimtina.
 

Luhansko srities policija sulaikė penkis asmenis, susijusius su kolaboravimu su Rusijos okupantais.

Remiantis Vidaus reikalų ministerijos pranešimu, Nacionalinės policijos vyriausiojo skyriaus Luhansko srityje būrys rado penkis piliečius, kurie teisėsaugos duomenų bazėse yra įtraukti į kolaboravimo veiklą.

JAV įstatymų leidėjai paragino nusiųsti Kyjivui bent vieną tanką „Abrams“. Politikai mano, kad toks sprendimas sukeltų domino efektą ir priverstų kitas šalis perduoti „Leopard 2“ tankus.

Pasak JAV Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komiteto vadovo Michaelo McCaulo, Vašingtonas turi paskatinti savo sąjungininkus imtis veiksmų, kad ukrainiečiai išvengtų užsitęsusio kruvino išsekimo karo.

„Jei paskelbsime, kad ketiname suteikti „Abrams„“tankus, net ir vieną, tai sukels ... Iš to, ką girdžiu, Vokietija tikisi, kad mes imsimės iniciatyvos“, – „Politico“ citavo J. McCaulą.

Kartu jis mano, kad jei JAV perduos bent vieną tanką Ukrainai, kitos šalys paseks jos pavyzdžiu.

„Net jei pasakysime, kad pristatysime „Abrams“ tankus, manau, to pakaks, kad Vokietija pradėtų veikti“, – sakė JAV pareigūnas.

Zaporižios kryptimi rusų užpuolikai dar neturi pakankamai pajėgų ir galimybių pereiti į plataus masto puolimą, televizijai sakė Ukrainos gynybos pajėgų jungtinio spaudos centro Tavrijos kryptimi vadovas Jevgenijus Jerinas. Pasak jo, padėtis išlieka stabili, tačiau sudėtinga, nes priešas toliau apšaudo civilius objektus ir svarbią infrastruktūrą.

„Kalbant apie rusų pajėgų (rusų okupantų – UNIAN) telkimą, galime pasakyti, kad tam tikromis kryptimis iš tiesų vykdomi tam tikri pastiprinimai. Taigi, apskritai priešo grupavimas Zaporižios kryptimi, palyginti su pastaruoju metu, yra gana sustiprėjęs. Kartu negalima kalbėti apie galingos grupuotės, galinčios surengti plataus masto puolimą, sukūrimą", – sakė J.Jerinas.

Pasak J.Jerino, „šiuo metu priešas bando pagerinti savo taktinę padėtį nedidelėmis grupėmis“.

Kaip pažymėjo J.Jerinas, kai kur okupantams pavyko pasistūmėti į priekį, tačiau visi tokie bandymai buvo sustabdyti. „Priešas buvo priverstas trauktis... Šiuo metu mūsų karių padėtis nepasikeitė“, – pridūrė jis.

Jis patikslino, kad rusų okupantai dar neturi pakankamai pajėgų plataus masto puolimui, tačiau tikėtina, kad priešas bandys veržtis mažomis grupėmis, kad pagerintų savo taktines pozicijas tam tikrose fronto dalyse.

„Tai taip pat sukels tam tikrą įtampą Zaporižios kryptimi, dėl kurios mūsų kariai negalės būti perdislokuoti į grėsmingesnes kryptis. Į tai taip pat turime atsižvelgti. Tačiau tuo pat metu neatmetame galimybės sustiprinti priešo karinę grupuotę ir imtis aktyvesnių veiksmų – mes to neatmetame. Todėl ruošiamės bet kokiems pokyčiams ir esame pasirengę atremti priešą“, – sakė jis.

Per dieną Ukrainos aviacija sudavė tris smūgius rusų karių susitelkimo vietoms.

Raketinės kariuomenės ir artilerijos daliniai smogė 2 okupantų susitelkimo vietoms ir 2 amunicijos sandėliams. Tai buvo pranešta Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vakare surengtame brifinge. 

Ji taip pat pažymėjo, kad per dieną priešas sudavė penkis oro smūgius gynybos pajėgų pozicijoms ir sudavė raketinį smūgį kritinei infrastruktūrai Zaporižios regione. Iš kelių raketų paleidimo įrenginių buvo paleista daugiau kaip 20 raketų.

Tuo pat metu Generalinis štabas įspėjo, kad Rusijos kariuomenės oro ir raketų smūgių civiliams objektams grėsmė išlieka didelė visoje Ukrainos teritorijoje.

Maroko Karalystė perdavė Ukrainai nežinomą skaičių tankų T-72B, kurie buvo modernizuoti Čekijoje. Apie tai pranešė Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose besispecializuojanti organizacija „Menadefense“.

Leidinyje pažymima, kad prieš savaitę Čekija išsiuntė Ukrainai apie 20 tankų T-72. Kai kurie iš jų buvo užfiksuoti nuotraukose, kai Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala pasirašinėjo ant tankų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Tankas T-72

Nuotraukose taip pat matyti marokietiški tankai su savitu smėlio piešiniu. Leidinyje nenurodoma, kiek Maroko tankų jau buvo modernizuota ir perduota Ukrainai. 

Tačiau žinoma, kad karalystė turėjo apie 300 įvairių modifikacijų tankų T-72. Jie buvo nupirkti iš Baltarusijos dviem partijomis 1999 ir 2000 m.

Žurnalistų teigimu, Marokas susitarė perduoti šiuos tankus Ukrainai per Ramšteino aukščiausiojo lygio susitikimą 2022 m. balandžio pabaigoje. Tuomet JAV pažadėjo kompensuoti nuostolius toms šalims, kurios sutiktų padėti Ukrainai ginklais. Laikraštis pasiūlė, kad Marokas gali gauti tankus „Abrams“ vietoj Ukrainai suteiktų tankų T-72.

Rusijos kariai sutelkia pagrindines pastangas į Bachmuto puolimą ir nesėkmingai bando pulti Zaporižios, Avdijivkos ir Lymano kryptis.

Apie tai vakare pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Pažymima, kad rusų okupantai ginasi Kupjansko, Novopavlovsko ir Chersono kryptimis.

Tuo pat metu minosvaidžių ir artilerijos ugnis apšaudė gyvenvietes Sumų ir Charkivo srityje.

Taip pat pažymima, kad rusai apšaudė Luhansko srities Makijivkos, Ploščankos, Červonopopivkos ir Kuzmino miestus Lymano kryptimi.

Generalinis štabas pranešė, kad Bachmuto kryptimi nuo priešo artilerijos ugnies nukentėjo 14 gyvenviečių. Avdijivkos kryptimi buvo apšaudomos kelios gyvenvietės.

Zaporižios kryptimi rusų okupantų artilerijos ugnis paveikė daugiau kaip 16 gyvenviečių.

„Chersono kryptimi okupantai nenustoja terorizuoti civilių gyventojų. <...> Nukentėjo civiliai gyventojai", – teigiama ataskaitoje.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, kuriam daromas spaudimas leisti siųsti Vokietijoje pagamintus tankus Ukrainai, sekmadienį pareiškė, kad būsimi sprendimai dėl ginklų tiekimo bus priimami derinant su sąjungininkais, įskaitant Jungtines Valstijas.

„DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Vokietijos kancleris Olafas Scholzas

Spaudos konferencijoje paklaustas apie tankų tiekimą Ukrainai, O.Scholzas sakė, kad visi iki šiol Ukrainai tiekti ginklai buvo glaudžiai koordinuojami su Vakarų partneriais.

„Taip darysime ir ateityje“, – sakė jis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pareiškė, kad neatmeta galimybės siųsti „Leclerc“ tankus į Ukrainą.

Tai jis sakė per aukščiausiojo lygio susitikimą su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.

„SIPA“/„Scanpix“/Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas

Ukrainos kariuomenė bus mokoma naudotis tankais „Leopard 2“, nors sprendimas dėl jų suteikimo Ukrainai dar nepriimtas.

Gynybos ministras Oleksijus Reznikovas tai sakė interviu „Amerikos balsui“. Pasak jo, Ukrainos kariai Lenkijoje bus mokomi naudotis nauja įranga ir pavadino tai proveržiu.

„Valstybės, turinčios tankus „Leopard 2“, gali pradėti mokyti mūsų tankininkus. Pradėsime nuo to ir eisime toliau. Tikiuosi, kad Vokietija pasitars savo viduje ir nuspręs perduoti tankus. Esu optimistiškai nusiteikęs, nes pirmas žingsnis jau žengtas“, – sakė O.Reznikovas.

Kartu jis pažymėjo, kad, žinoma, visi supranta, jog sudėtingų ginklų sistemų mokymasis užtrunka, tačiau Ukrainos kariuomenė įrodė, kad gali greitai įvaldyti naujas sistemas – nuo artilerijos iki dronų.

„Pavyzdžiui, „Patriot“ sistemų mokymai vyks per rekordiškai trumpą laiką: mūsų daliniai jau atvyko į JAV ir pradėjo mokymus. Tai leis mūsų daliniams būti pasirengusiems apsiginti, jei Rusija pavasarį bandytų pakartoti puolimą“, – sakė ministras.

Jis taip pat išreiškė pasitenkinimą susitikimo Ramšteine rezultatais. „Svarbiausi šio susitikimo klausimai buvo vieningas pagalbos teikimo laikas ir Ukrainos pajėgų gebėjimo tęsti kontrpuolimo operacijas siekiant išlaisvinti okupuotas teritorijas stiprinimas“, – sakė jis.

O.Reznikovas pridūrė, kad visi anksčiau paskelbti karinės pagalbos paketai buvo patvirtinti, o kai kurie nauji paketai buvo aptarti už uždarų durų.

„Kol kas negaliu jų skelbti. Tai įkvepia. Esu labai patenkintas“, – pažymėjo gynybos ministras.

Charkivo srityje dėl rusų okupantų apšaudymo žuvo vienas žmogus, taip pat priešai iš tankų apšaudė kapines.

Charkivo srities karinės administracijos pirmininkas Olehas Synjehubovas pranešė apie naują priešo nusikaltimą.

„Okupantai ir toliau terorizuoja civilius Charkivo srities gyventojus. Šiandien (sausio 22 d. – red. past.) apie 14.30 val. Zološevskio bendruomenės Petrovkos kaime per apšaudymą žuvo 67 metų moteris“, – sakoma pareiškime.

Jame teigiama, kad nukentėjo ūkiniai pastatai ir gyvenamasis namas. Be to, po 15 val. priešas iš tankų apšaudė Gurijevo Kazačoko kaimo kapines. Buvo apgadinti kapai.

Be to, pasak jo, sekmadienį okupantai apšaudė Volčanską.

„Iš MLRS pataikė į penkiaaukštį pastatą ir privatų namą. 49 metų vyras buvo sužeistas. Paguldytas į ligoninę vidutinio sunkumo būklės“, – informavo srities karinės administracijos vadovas.

Italija ir Prancūzija baigia rengtis priešlėktuvinių raketų sistemos SAMP/T siuntimui į Ukrainą, interviu laikraščiui „Corriere della Sera“ sakė Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani.

Jis taip pat pranešė apie kitą pagalbą, tačiau atsisakė pateikti daugiau informacijos.

A.Tajani priminė, kad Italija jau suteikė Ukrainai penkis pagalbos gynybai paketus, kurių vertė – apie 1 mlrd. eurų.

„Rengiamas šeštasis paketas, apimantis oro gynybos sistemas. Ministras Dmytro Kuleba padėkojo man už paramą, o aš pakartojau, kad ji bus teikiama ir toliau. Bendradarbiaudami su Prancūzija baigiame siųsti SAMP/T, bet kokiu atveju yra ir kitų veiksmų, dėl kurių dirbame konfidencialiai“, – sakė ministras.

A.Tajani pabrėžė, kad Italija remia visus įmanomus būdus pasiekti teisingą taiką Ukrainoje, kuri reiškia Ukrainos nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą.

„Ukrainos sąjungininkams visiškai aišku, kad turime padaryti viską, ką galime, kad padėtume šiai tautai jos kovoje už nepriklausomybę“, – sakė jis.

Pranešama, kad Kyjivas atleido ministro pavaduotoją Vasylį Lozynskį, kuris, kaip įtariama, priėmė 400 000 JAV dolerių kyšį. 

Nacionalinis kovos su korupcija biuras viceministrą V.Lozynskį sulaikė sausio 21 d.

Įtariama, kad viceministras priėmė 400 000 JAV dolerių kyšį už elektros generatorių pirkimą. 

„Unian“ nuotr./Vasylis Lozynskis

Ministrų kabinetas atleido V.Lozinskį iš bendruomenių, teritorijų ir infrastruktūros plėtros viceministro pareigų.

Apie tai pranešė infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas.

„NABU ir SAP darbuotojai atskleidė ir sustabdė organizuotos nusikalstamos grupuotės, užsiimančios biudžeto lėšų grobstymu, veiklą. Nusikalstamai grupuotei priklausė Ukrainos bendruomenių, teritorijų ir infrastruktūros plėtros viceministras“, – sakė O.Kubrakovas.

Ministras sakė, kad buvo sulaikytas imdamas 400 000 JAV dolerių kyšį: „Šiuos pinigus jis gavo už pagalbą sudarant įrangos ir mašinų pirkimo sutartis. Baudžiamoji byla užregistruota 2022 m. rugsėjį“, – atskleidė O.Kubrakovas.

Jis teisinosi, kad sujungiant Bendruomenių ir teritorijų vystymo bei Infrastruktūros ministerijas „buvo vadovaujamasi poreikiu išsaugoti institucinę atmintį, tačiau akivaizdu, kad ne tokią“.

„Pavedžiau ministerijos komandai pradėti peržiūrėti visus ministerijos vykdomus projektus, įskaitant biudžeto lėšas, tarptautinių finansinių institucijų lėšas ir techninės pagalbos projektus“, – sakė ministras.

Buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas buvo pastebėtas besilankantis Ukrainoje. B.Johnsonas buvo nufotografuotas vaikštinėjantis po Borodjanką, kuri buvo sugriauta Rusijos invazijos pradžioje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas Borodjankoje

B.Johnsonui, dėl kurio finansinių sandorių kyla klausimų tėvynėje, praėjusią savaitę Davose miesto meras Vitalijus Klyčko įteikė Kyjivo garbės piliečio medalį.

Daugelis ukrainiečių jį laiko didvyriu dėl jo paramos po to, kai 2022 m. vasarį į šalį įsiveržė Rusijos kariuomenė.

Ukrainos kariai sudavė triuškinančius smūgius elitinei „kadyrocų“ ligoninei Kadijevkoje, Luhansko srityje.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų strateginės vadovybės duomenimis, kariai sunaikino buvusios prevencinės klinikos pastatą, kuriame veikė didelio tikslumo ginklus gaminanti mašinų gamykla.

„Rusijos okupantai neseniai ją pavertė VIP ligonine, kurioje buvo gydomi tik „kadyrovcai“. Dabar jau nebe, - pažymėjo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų strateginė vadovybė.

Smūgius „kadyrovcų“ ligoninei patvirtino ir patys pseudorespublikų kovotojai savo ataskaitose apie padėtį fronte. Vietos tinklaraštininkai pastebėjo, kad „kadyrovcai“ iš tiesų ten buvo gydomi.

Lemiamas laikas Ukrainos kare su Rusija bus pavasaris ir vasaros pradžia, nes tuo metu planuojamas naujas didelis Rusijos puolimas.

Jei naujasis Rusijos puolimas žlugs, tai bus Vladimiro Putino ir visos Rusijos žlugimas, Latvijos „Delfi“ sakė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Vadimas Skybyckis.

„Pavasaris ir vasaros pradžia kare bus lemiami. Jei tuo metu planuojamas didelis Rusijos puolimas žlugs, tai bus Rusijos ir Putino žlugimas“, – sakė jis.

Pasak jo, naujas priešo puolimas prieš Kyjivą iš Baltarusijos pusės yra mažai tikėtinas, kaip ir aktyvūs kariniai veiksmai pietinėje Ukrainos dalyje.

V.Skybyckis sakė, kad kovos dėl Donecko ir Luhansko regionų prasidės vasario ir kovo mėnesiais.

„...Pagrindinė Rusijos kariuomenės veikla vyks Donecko ir Luhansko kryptimis. Jiems nepavyko įvykdyti pagrindinės užduoties, su kuria jie pradėjo vadinamąją „specialiąją karinę operaciją“, – visiškai okupuoti Donecko ir Luhansko sritis. Kovos dėl šių regionų prasidės vasario-kovo mėn...“, – sakė Valstybės kontrolės departamento atstovas spaudai.

Skibickis pažymėjo, kad apie karo su Rusija pabaigą galbūt galėsime kalbėti, kai už nugaros bus pavasaris ir vasaros pradžia.

Lenkijos ministras pirmininkas sekmadienį išreiškė pasipiktinimą Vokietijos sprendimu netiekti Ukrainai tankų „Leopard“ ir pavadino šalies poziciją „nepriimtina“.

Berlynas nesiryžta Kyjivui nusiųsti savo sunkiasvorių tankų arba leisti kitoms valstybėms juos perduoti.

„Vokietijos požiūris yra nepriimtinas. Nuo karo pradžios praėjo beveik metai. Kasdien žūsta nekalti žmonės“, – naujienų agentūrai PAP sakė Mateuszas Morawieckis.

„AFP“/„Scanpix“/Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis

„Rusijos bombos niokoja Ukrainos miestus. Atakuojami civiliniai objektai, žudomos moterys ir vaikai“, – pridūrė Lenkijos premjeras.

Penktadienį maždaug 50 šalių susitarė suteikti Kyjivui milijardų dolerių vertės karinės įrangos, įskaitant šarvuočius ir amuniciją, reikalingą Rusijos pajėgoms atremti.

Tačiau Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius sakė, kad, nepaisant padidėjusių lūkesčių, „kalbant apie tankus „Leopard“, šiandien mes vis dar negalime pasakyti, kada bus priimtas sprendimas ir koks tai bus sprendimas“.

Vokietija yra šių tankų gamintoja, o Lenkijos premjeras taip pat sakė laukiantis „aiškaus pareiškimo“ iš Berlyno, ar šalys, turinčios „Leopard“, gali juos perduoti Ukrainai.

Lenkija paskelbė esanti pasirengusi Kyjivui pristatyti 14 tankų ir teigia, kad šį klausimą aptaria su maždaug 15 šalių.

Jei Berlynas atsisakys tiekti tankus Ukrainai, „mes sukursime „nedidelę koaliciją“ šalių, pasirengusių padovanoti dalį savo modernios įrangos, savo modernių tankų“, sakė M.Morawieckis.

Trijų Baltijos valstybių užsienio reikalų ministrai bendrame pareiškime šeštadienį nurodė raginantys „Vokietiją dabar Ukrainai pateikti tankus „Leopard“.

DŠV 71-osios dragūnų brigados kariai likvidavo grupę okupantų netoli Bachmuto, Donecko srityje.

Kaip pranešė Gynybos ministerijos spaudos tarnyba, priešo pajėgų susitelkimą prie Bachmuto aptiko DŠV medžiotojų „paukščiai“. Koordinatės iš karto buvo perduotos brigados minosvaidžių baterijai ir savaeigiam šaudymo įrenginiui „Crab“.

„155 mm sviedinių sprogimai išstūmė okupantus į desantą, o ten jų jau laukė mūsų minosvaidininkai. Tada desantą išvalė medžiotojų šturmo padaliniai“, – sakė Gynybos ministerija.
 

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad Vokietija ir toliau rems Ukrainą, praėjus kelioms dienoms po to, kai Vakarų sąjungininkai sumažino Ukrainos viltis greitai gauti kovinių tankų.

„Mes ir toliau remsime Ukrainą – tiek ilgai ir visapusiškai, kiek reikės. Kartu, kaip europiečiai – gindami mūsų Europos taikos projektą“, – sakė O.Scholzas Paryžiuje vykusiame Vokietijos ir Prancūzijos draugystei paminėti skirtame renginyje. 

„Reuters“/„Scanpix“/Vokietijos kancleris Olafas Scholzas

Prancūzija ir Vokietija siekia įveikti skirtumus, kuriuos atskleidė Rusijos karas Ukrainoje, ir sustiprinti savo aljansą, rengdamos iškilmių ir derybų dėl Europos saugumo, energetikos ir kitų iššūkių dieną.

Maskvos pajėgos veržiasi į du miestus Ukrainos Zaporižios regione, kur po kelis mėnesius trukusios fronto stagnacijos šią savaitę suintensyvėjo kovos, sekmadienį pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.

Rusijos paskirtas pareigūnas regione Vladimiras Rogovas sakė, kad puolimo veiksmai buvo sutelkti aplink du miestus: Orichivą, esantį maždaug už 50 kilometrų į pietus nuo Ukrainos kontroliuojamos regiono sostinės Zaporižios, ir toliau į rytus esančią Huliajpolę.

„Frontas yra judrus, ypač dviem kryptimis: Orichivo ir Huliajpolės“, –  V. Rogovą citavo „Ria Novosti“.

Agentūros duomenimis, jis teigė, kad tose vietovėse vyksta aktyvios kovos.

„Iniciatyva yra mūsų rankose“, – sakė pareigūnas.

Sekmadienį savo kasdienėje ataskaitoje Ukrainos kariuomenė nurodė, kad „nuo artilerijos ugnies nukentėjo daugiau kaip 15 gyvenviečių“ Zaporižios srityje.

Anksčiau šią savaitę V. Rogovas paskelbė apie „vietos puolimą“ Orichivo apylinkėse ir sakė, kad Rusijos kariuomenė perėmė Lobkovės kaimo, esančio netoli Dniepro upės, kontrolę.

Šią savaitę jis taip pat pareiškė, kad pietiniame regione kovos „smarkiai suintensyvėjo“.

Šeštadienį Rusijos kariuomenė pranešė, kad jos kariai Zaporižios regione surengė „puolamuosius veiksmus“, ir teigė, kad „užėmė palankesnes linijas ir pozicijas“.

Pastaruoju metu frontas pietų Ukrainoje buvo gerokai ramesnis nei rytuose. Lapkritį Maskva pasitraukė iš pagrindinio Chersono miesto.

Rusija teigia aneksavusi Zaporižios regioną kartu su trimis kitomis Ukrainos sritimis, tačiau nekontroliuoja jo viso.

Nors Maskva kontroliuoja dideles pietinės regiono dalies teritorijas, pagrindinis Zaporižios miestas ir šiaurinė dalis nepateko į rusų rankas.

Rusija pažadėjo iš jų išstumti Ukrainos pajėgas.

Tankų „Leopard“ perdavimas Ukrainai nebuvo patvirtintas daugiausia dėl Vokietijos nenoro, nors Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms šios įrangos reikia, kad jos būtų apsaugotos nuo naujo Rusijos puolimo, sako Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis.

„AFP“/„Scanpix“/Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis

„Diskutuojama, ar suteikti Ukrainai ginklų, kurie ne tik atgrasytų rusus, bet ir leistų jiems duoti atkirtį pralaužiant jų frontą. Šiandien vyksta diskusija apie tankus, kuri lėtai, pernelyg lėtai, artėja prie sprendimo tiekti šiuos ginklus“, - sakė J.Borrellis.

ES vyriausiasis įgaliotinis remia tankų tiekimą, nes priešingu atveju karas tęsis. Tačiau tokiam sprendimui trukdo Berlynas.

„Tai politinis sprendimas, kuris iki šiol nebuvo priimtas daugiausia dėl Vokietijos nenoro. Tačiau jei to nepavyks pasiekti, karas tęsis iki kitų metų pavasario, kai Rusija tikriausiai bandys pradėti naują puolimą“, - pridūrė J.Borrellis.

Nuo sekmadienio, sausio 22 d., Rusija sumažino sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjų skaičių Juodojoje jūroje.

Šiuo metu jūroje yra keturi priešo laivai, galintys paleisti „Kalibr“ raketas, savo „Facebook“ puslapyje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinės jūrų pajėgos.

„...Juodojoje jūroje budi 11 priešo laivų, įskaitant keturis „Kalibr“ sparnuotųjų raketų nešėjus, iš viso yra apie 32 raketos...; Viduržemio jūroje budi 10 priešo laivų, įskaitant penkis „Kalibr“ sparnuotųjų raketų nešėjus, iš viso yra 72 raketos“, - sakoma pareiškime.

Ukrainos šiaurės rytuose sprogus nežinomam sprogstamajam užtaisui, du žmonės atsidūrė ligoninėje, pranešė Charkivo srities vadovas. 

Olehas Synjehubovas kasdien atnaujinamame pranešime teigė, kad šeštadienį Charkivo rajonui priklausančiame Iziumo srities Kamiankos mieste avarinėms tarnyboms pavyko nukenksminti 14 sprogstamųjų įtaisų. 

Tačiau jis pridūrė, kad 49-erių ir 50-ies metų asmenys buvo sužeisti minosvaidžio minos ir „vidutinės būklės paguldyti į ligoninę“. 

„Susisiekimo linijoje mūsų gynėjai tvirtai laikosi savo pozicijų ir naikina okupantus“, - tęsė jis. 

„Mes tikime ginkluotosiomis pajėgomis ir siekiame pergalės“. 

Vakarų ginklų tiekimas Ukrainai, keliantis grėsmę Rusijos teritorijoms, sukels „pasaulinę katastrofą“, perspėjo artimas Vladimiro Putino sąjungininkas. 

Viačeslavas Volodinas sakė, kad dėl tokių veiksmų argumentai prieš masinio naikinimo ginklų naudojimą taps nepagrįsti.

Pranešime žinučių programėlėje „Telegram“ Dūmos – Rusijos žemųjų parlamento rūmų – pirmininkas perspėjo, kad Jungtinių Valstijų ir NATO parama Ukrainai veda pasaulį į „baisų karą“.

„Jei Vašingtonas ir NATO šalys tieks ginklus, kuriais bus smogiama civiliams miestams ir bandoma užgrobti mūsų teritorijas, kaip jie grasina, tai sukels atsakomąsias priemones, naudojant galingesnius ginklus“, – rašė V.Volodinas.

„Argumentai, kad branduolinės valstybės anksčiau nenaudojo masinio naikinimo ginklų vietiniuose konfliktuose, yra nepagrįsti“. 

Jis pridūrė, kad taip buvo todėl, kad JAV ir NATO „nesusidūrė su situacija, kai kilo grėsmė jų piliečių saugumui ir šalies teritoriniam vientisumui“. 

Praėjusią savaitę Vakarų sąjungininkės pažadėjo Ukrainai skirti milijardus dolerių ginklų, nors joms nepavyko įtikinti Vokietijos atšaukti veto dėl Vokietijoje pagamintų kovinių tankų „Leopard“ tiekimo. 

Šiuos tankus turi daugybė NATO valstybių, tačiau, norėdamos juos perduoti Ukrainai, šalys turi gauti Berlyno pritarimą. 

Rusijos privati karinė kompanija „Wagner“ daugelyje Bachmuto ir Soledaro krypties dalių buvo nugalėta, o priešo taktika pasikeitė, sako Ukrainos nacionalinės gvardijos bataliono „Svoboda“ karininkas Volodymyras Nazarenka.

Anot jo, „Wagner“ grupuotė patyrė nuostolių, kurių neįmanoma atstatyti.

„Suprantame, kad privati „Putino virėjo“ (Jevgenijaus Prygožino – red. past.) karinė kompanija iš tiesų yra sužlugdyta, nes patyrė tokių nuostolių, kad jos neįmanoma atkurti. Šiuo metu juose trūksta 73-80 proc. darbuotojų vietų ir jie negali įdarbinti daugiau darbuotojų... Galima sakyti, kad daugelyje vietovių samdinių būrį pakeitė reguliarūs daliniai, kuriuos sudaro naujai mobilizuoti žmonės“, – sakė jis.

Jis pažymėjo, kad okupantų taktika Bachmuto-Soledaro kryptimi šiek tiek pasikeitė, o „Wagner“ kovotojai naudojami mažiau, nes Ukrainos kariuomenė sunaikino nemažą jų dalį.

Anot V.Nazarenka, Rusijos pajėgos pradėjo naudoti daugiau šarvuočių ir artilerijos, kaip tai darė Sjevjerodonecke ir Rubižnėje. Bachmuto miestas nuolat „lyginamas“ artilerija, jie nuolat bando perimti kelių kontrolę ugnimi, bet jiems nepavyksta.

Be to, pasak V.Nazarenkos, Rusijos pajėgos jaučia tam tikrą apšaudymo alkį, nes negali sau leisti apšaudymo visą parą.

„Jiems paprasčiau pasiųsti tuziną savo karių nei tuziną sviedinių, tačiau mobilizuotieji nėra tokie drausmingi ir neturi tos baimės, kurią kelia „Wagner“ užkardos daliniai...“, – aiškino Nacionalinės gvardijos atstovas.

Kalbant apie padėtį Bachmute, pasak V.Nazarenkos, priešas į miestą neįžengė ir net nepriartėjo prie jo.

„Kalbant apie Soledarą, tai yra keli kvadratiniai kilometrai sunaikintų gatvių, ir tai yra jų kontroliuojamos teritorijos. Jiems niekas nepadeda, nes nėra kur laikytis, jie stovi kaip taikiniai mūsų artilerijos šaudykloje. Todėl nuolat kartojame, kad mums reikia dronų ir vakarietiškos artilerijos“, – sakė jis.

Rusija paskelbė apie planus per ateinančius trejus metus „iš esmės pakeisti“ ginkluotųjų pajėgų struktūrą, tačiau jai „greičiausiai bus sunku“ sukomplektuoti personalą, pareiškė Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija.

Naujausioje atnaujintoje žvalgybos informacijoje Gynybos ministerija teigė, kad planuose numatyta padidinti karių skaičių iki 1,5 mln., t. y. 11 proc. daugiau nei anksčiau paskelbta, kad kariuomenė bus išplėsta iki 1,35 mln.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu taip pat „paskelbė apie Maskvos ir Leningrado karinių apygardų atkūrimą, iš dalies grįžtant prie sovietinių laikų pajėgų organizavimo Vakarų Rusijoje“, pridūriama pranešime.

„S.Šoigu planai signalizuoja, kad Rusijos vadovybė, labai tikėtina, vertina, jog sustiprinta konvencinė karinė grėsmė išliks daug metų po dabartinio karo Ukrainoje“, – tęsė ji.

„Tačiau labai tikėtina, kad Rusijai bus sunku sukomplektuoti personalą ir aprūpinti planuojamą plėtrą“. 

Tikėtina, kad Ukrainos gynyba Bachmute yra strategiškai pagrįstos pastangos, nepaisant to, kad jos kainuoja Ukrainai, kasdienėje analizėje teigia JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

„Nors išlaidos, susijusios su Ukrainos tolesne Bachmuto gynyba, yra didelės ir greičiausiai apima alternatyvias išlaidas, susijusias su galimomis Ukrainos kontrpuolimo operacijomis kitur, Ukraina taip pat būtų sumokėjusi didelę kainą už tai, kad būtų leidusi Rusijos kariuomenei lengvai užimti Bachmutą. Pats Bachmutas nėra svarbus nei operaciniu, nei strateginiu požiūriu, tačiau jei Rusijos kariai būtų jį užėmę palyginti greitai ir pigiai, jie būtų galėję tikėtis išplėsti operacijas taip, kad Ukraina būtų priversta skubotai statyti gynybines pozicijas ne tokioje palankioje vietovėje“, – rašoma analizėje.

Be to, anot analitikų, negalima atmesti iš pažiūros „politinio“ skaičiavimo, kad įsipareigojimas ginti Bachmutą būtų lengvas – Rusijos pajėgos yra užėmusios daugiau kaip 100 000 kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos, įskaitant kelis Ukrainos miestus, ir okupuotose teritorijose vykdo žiaurumus prieš Ukrainos civilius gyventojus.  

„Politiniai ir kariniai vadovai, spręsdami, ar išlaikyti, ar atiduoti tam tikras gyventojų koncentracijos vietas, turėtų pasverti šiuos veiksnius.  Amerikiečiams tokių sprendimų nereikėjo priimti nuo 1865 m., todėl jie neturėtų skubėti paniekinti aplinkybių, kurios jiems būtų labai realios, jei Amerikos miestai susidurtų su tokiomis grėsmėmis“, – rašo analitikai.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad Ukrainos pajėgos anksčiau taikė panašų laipsniško naikinimo modelį, kad priverstų Rusijos operacijas tam tikrose vietovėse baigtis po kelių mėnesių, kai, siekdamos nedidelių taktinių laimėjimų, Rusijos pajėgos patyrė didelius personalo ir įrangos nuostolius.

„2022 m. vasaros pradžioje Rusijos pajėgos kelis mėnesius bandė pralaužti veiksmingą Ukrainos gynybą Sjevjerodonecke ir Lysyčanske, o Lysyčanską užėmė tik po kontroliuojamo ukrainiečių atsitraukimo iš šio rajono. Tačiau greitai paaiškėjo, kad Lysyčansko ir Luhansko srities administracinės sienos užėmimas Rusijos pajėgoms buvo operatyviai nereikšmingas, o galutinis Ukrainos gynybos rezultatas buvo priverstinis Rusijos puolimo Luhansko srityje užbaigimas, lėmęs bendrą Rusijos puolamųjų operacijų Donbase sąstingį 2022 m. vasarą ir rudenį.

Ukrainos gynyba Bachmute greičiausiai prisidės prie panašaus rezultato – Rusijos pajėgos nuo 2022 m. gegužės mėn. nukreipia į šią sritį savo pajėgas ir techniką ir kol kas nepasiekė jokios operatyviai reikšmingos pažangos, kuri keltų rimtą grėsmę Ukrainos srities gynybai“, – rašo ekspertai.

ISW vertinimu, Rusijos puolimas Bachmute gali pasiekti kulminaciją, tačiau, anot jų, Ukrainos pajėgos veiksmingai prilaiko Rusijos karius, įrangą ir bendrą operatyvinį dėmesį Bachmute, taip slopindamos Rusijos galimybes vykdyti puolimą kitose vietose.

„Vakarai prisidėjo prie to, kad Ukraina negalėjo pasinaudoti tuo, kad Rusijos pajėgos buvo prikaustytos Bachmute, nes lėtino arba neleido naudoti ginklų sistemų ir atsargų, būtinų plataus masto kontrpuolimo operacijoms“, – rašo analitikai.

Kitos analitikų įžvalgos: 

• Rusijos karo tinklaraštininkų diskursas, susijęs su pranešimu apie generolo pulkininko Michailo Teplinskio pakeitimą generolu leitenantu Olegu Makarevičiumi Rusijos oro desanto pajėgų vado poste, dar labiau išryškino skilimą tarp dviejų pagrindinių grupių Rusijos gynybos ministerijoje – Valerijų Gerasimovą remiančios stovyklos, kurią sudaro tradicinei gynybos institucijai atstovaujantys asmenys, ir karo tinklaraštininkų favoritų, kurie yra mažiau susiję su gynybos institucija. Tinklaraštininkų diskursas šiuo klausimu taip pat leidžia suprasti Rusijos Gynybos ministerijos vidaus dinamiką, kuri galėjo lemti M.Teplinskio pašalinimą.
• „Wagner“ grupės finansininkas Jevgenijus Prigožinas pradėjo seriją informacinių operacijų, kuriomis siekia parodyti save kaip pasiaukojantį Rusijos didvyrį kryžiaus žygyje prieš smulkią ir korumpuotą Rusijos valdžią.
• Laikraštis „The Sun“ pranešė, kad, JAV žvalgybos sausio 20 d. duomenimis, bendras Rusijos karių skaičius Ukrainoje yra 188 000, o tai reiškia, kad per mažiau nei metus trukusias kovas galėjo žūti 47 000 rusų.
• Rusijos pajėgos atliko nedidelę sausumos žvalgybą į šiaurės rytų Sumų sritį.
• Rusijos pajėgos tęsė ribotas antžemines atakas, kad atgautų prarastas pozicijas palei liniją Svatovė-Kremina.
• Rusijos pajėgos toliau vykdė antžemines atakas aplink Bachmutą ir į vakarus nuo Donecko miesto. Tikėtina, kad Rusijos pajėgos vis labiau įsitvirtina Bachmuto apylinkėse.
• Sausio 21 d. turimi atviri šaltiniai rodo, kad Zaporižios srities Rusijos okupacijos pareigūno Vladimiro Rogovo sausio 20 d. teiginiai apie didelį teritorijos užėmimą greičiausiai yra Rusijos informacinės operacijos dalis.
• Rusijos karinių tinklaraščių autorių skundai rodo, kad Rusijos pajėgos ir toliau naudojasi mobiliaisiais telefonais ir nesaugiomis civilinėmis technologijomis pagrindinėms karinėms funkcijoms atlikti – tai yra rimtas operatyvinio saugumo pažeidimas.

Gynybos pajėgos parodė, kaip atrodo tiesioginis artilerijos pataikymą į kareivines su rusų kariais Bachmuto kryptimi.

Rusijos kariai bandė pasislėpti nuo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų akių dviejų aukštų pastate. Ukrainiečių kariai laukė, kol okupantai visu pajėgumu įžengs į kareivines, ir tik tada pradėjo artilerijos ugnį. Liepsnos apėmė pirmąjį ir antrąjį aukštus.

Kai kuriems okupantams pavyko išvengti pirmojo smūgio, tačiau netrukus juos ištiko jų pačių bendražygių likimas: priešui bandant pabėgti į netoliese esantį pastatą, Ukrainos ginkluotosios pajėgos surengė paskutinį bombardavimą.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas atnaujino duomenis apie bendrus Rusijos pajėgų kovinius nuostolius kare prieš Ukrainą.

Ukrainos duomenimis, per pastarąją parą likviduota dar 600 okupantų, o bendras nukautų rusų skaičius pasiekė 120 760. 

Per dieną Rusijos pajėgos į Ukrainos teritoriją paleido 1 raketą ir sudavė 27 oro smūgius, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas savo „Facebook“ puslapyje.

„Taip pat buvo 55 atvejai, kai atakuota iš kelių raketų paleidimo įrenginių. Visoje Ukrainoje išlieka antžeminių ir oro raketų bei bepiločių orlaivių kamikadzių smūgių grėsmė.

Okupantai nesėkmingai puolė Avdijivkos ir Lymano kryptimis. Jie toliau bando vykdyti puolimą Bachmuto kryptimi ir intensyviau naudoja lėktuvus. Kitomis kryptimis jie yra gynybinėje pozicijoje“, – rašoma ataskaitoje.

Tuo tarpu Voluinės, Polesės, Siversko ir Slobožansko kryptimis Rusijos puolamųjų grupių neaptikta.

Nuo rusų minosvaidžių ir artilerijos ugnies nukentėjo 10 gyvenviečių rajonai Černihivo, Sumų ir Charkivo srityse.

Kupjansko kryptimi buvo apšaudomos 4 gyvenvietės Charkivo srityje ir 2 gyvenvietės Luhansko srityje. Lymano kryptimi priešas apšaudė Makijivkos, Ploščankos, Červonopopivkos, Kuzmino ir Serebriansko girininkijas Luhansko srityje.

Bachmuto kryptimi Ukrainos karių pozicijos buvo apšaudytos daugiau nei 15 gyvenviečių. Avdijivkos kryptimi priešo apšaudytos 7 Donbaso gyvenvietės.

Novopavlovsko kryptimi priešas puolė Donecko srities Bohojavlenką ir Nikolską. Zaporižios kryptimi artilerijos ugnis pataikė į daugiau kaip 15 gyvenviečių teritorijas. Chersono kryptimi okupantai vėl apšaudė kelias gyvenvietes bei Chersoną iš visos artilerijos.

Ukrainos kariai per naktį atrėmė priešo atakas prie 10 Donbaso gyvenviečių.

Visų pirma buvo atremta dar viena įžūli priešo ataka prieš Bachmutą, rašė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas rytiniame pranešime.

„Per pastarąją parą gynybos pajėgų daliniai atrėmė priešo atakas Luhansko srities Novoseliskės vietovėje ir Donecko srities Ternuose, Serebrianskio girininkijos, Verchnekamenskio, Bilohorivkos, Krasnaja Horos, Bachmuto, Pervomajsko, Marinkos ir Pobedos gyvenviečių rajonuose“, – rašoma pranešime.

Be to, per dieną Gynybos pajėgų aviacija atliko 14 smūgių prieš okupantų koncentracijos rajonus ir tris smūgius prieš rusų priešlėktuvinės gynybos sistemų pozicijas.

Generalinis štabas taip pat pranešė, kad Ukrainos gynybos pajėgų raketinės kariuomenės ir artilerijos daliniai smogė dviems vietoms, kuriose buvo sutelkti užpuolikai.

Lvivo srities karinės valstybinės administracijos pirmininkas Maksimas Kozyckis sako, kad įvyko masiškiausia medicininė pacientų evakuacija iš Chersono į Lvivo sritį.

Jis apie tai rašė „Telegram“ kanale. Pasak jo, visi pacientai buvo pagyvenę žmonės, besigydantys Chersono ir jo apylinkių gydymo įstaigose.

„Į Lvivo sritį juos atvežė specialus traukinys. Dėkojame Lvivo regioninio skubios pagalbos ir nelaimių medicinos centro specialistams ir jų kolegoms iš Lenkijos, kurie operatyviai sutiko pacientus ir išsiuntė juos tolesniam gydymui į mūsų regiono gydymo įstaigas. Taip pat dėkojame „Gydytojams be sienų“ už tai, kad palydėjo žmones iš Chersono srities į Lvovo sritį“, - rašė M.Kozyzckis.

Jis nenurodė evakuotų asmenų skaičiaus.

Pasak M.Kozickio, dalyvavo 26 greitosios pagalbos automobiliai.

„Evakuoti žmonės yra saugūs ir gauna visą reikiamą pagalbą“, - patikino srities karinės administracijos vadovas.

Melitopolio išlaisvinimas: generolas Hodžesas įvardija svarbiausius prioritetus

Buvęs JAV kariuomenės Europoje vadas generolas Benas Hodgesas mano, kad norint išlaisvinti laikinai okupuotą Melitopolį Zaporižios srityje, pirmiausia reikia sustabdyti Rusijos logistikos judėjimą per Mariupolį ir Melitopolį į Krymą.

Interviu televizijai NV generolas paaiškino, kad kelias per Mariupolį ir Melitopolį į Krymą yra savotiškas sausumos tiltas, jungiantis okupuotą pusiasalį su žemynu. 

„Todėl Ukrainos pajėgos turėtų būti pajėgios juos sunaikinti, smogti logistikai, transportui, geležinkeliams, štabams palei šį sausumos tiltą Melitopolyje, Mariupolyje arba kur nors tarp jų“, – pridūrė B.Hodgesas.

Pasak jo, tikėtina, kad specialieji daliniai, partizanai ar kas nors kitas sugebės nutraukti šias grandines tiek, kad Krymas taps izoliuotas. Jis mano, kad tai turėtų būti Ukrainos karių prioritetas.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius sakė, kad artimiausiu metu gali apsilankyti Ukrainoje.

„DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Naujasis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius

Interviu laikraščiui „Bild am Sonntag“ paklaustas, kur pirmiausia apsilankys, B.Pistorius atsakė, kad tai dar nėra galutinai nuspręsta.

„Tačiau neabejotina, kad netrukus vyksiu į Ukrainą. Tikriausiai net per artimiausias keturias savaites“, – sakė jis. B.Pistorius taip pat užsiminė apie susitikimą su Ukrainos gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu per susitikimą Ramšteine. Vokietijos gynybos ministras pabrėžė, kad O.Reznikovas yra „labai dėmesingas, atviras žmogus, kuris tiksliai žino, ko nori“.

Vokietija turi 212 tinkamų naudoti įvairių modifikacijų tankų „Leopard 2“. Iš šio skaičiaus Vokietija gali perduoti Ukrainai 19 tankų „Leopard 2A5“, kurie naudojami tik mokymo tikslais.

Vokietijos leidinys „Der Spiegel“ iš savo šaltinių gavo visų Vokietijoje turimų „Leopard 2“ tankų modelių sąrašą. Jis buvo parengtas 2022 m. vasaros pradžioje.

„Scanpix“ nuotr./„Leopard 2“ tankas

Pažymima, kad Bundesveras iš viso turi 312 „Leopard 2“ tankų. Praėjusių metų gegužę 99 mašinos buvo remontuojamos, o vienos eksploatacija buvo nutraukta.

„Kariuomenės inventoriaus“ skirtuke yra 212 „Leopard 2“ modelių. Tai įvairūs 2A5, 2A6, 2A7 ir 2A7V modeliai, kurie yra moderniausia versija. Gegužės 22 d. kariuomenė turėjo 53 „Leopard 2A7V“ vienetus“, – rašoma leidinyje. 

Žurnalistų šaltiniai teigė, kad šiame sąraše taip pat pateikiama informacija apie tai, kokius tankų modelius galima pristatyti į Ukrainą. Leidinyje teigiama, kad Bundesveras gali perduoti 19 tankų „Leopard 2A5“.

Šiuo metu šie tankai naudojami imituojant priešo pajėgas kariuomenės kovinio rengimo centre. Pasak kariškių, jie gali apsieiti ir be 2A5 modelių, nes jie naudojami tik pratyboms.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generolas leitenantas ir karinis ekspertas Ihoris Romanenka pareiškė, kad Rusijos okupacinės pajėgos Zaporižios kryptimi demonstruoja, jog telkia savo pajėgas puolamiesiems veiksmams vykdyti. Anot jo, iš tiesų, rusų padėtis ten labai pavojinga, rašo „Unian“.

„24 kanalo“ eteryje I.Romanenka pažymėjo, kad okupantai vykdo žvalgybą ta kryptimi kovodami. Pirmiausia jie pasiuntė 3 tankus su 30 karių, o paskui 5 pėstininkų kovos mašinas su atitinkamu žmonių skaičiumi. Pasak jo, abu Rusijos karių bandymai pulti Ukrainos pozicijas baigėsi nesėkmingai – buvo sunaikinta jų karinė technika ir gyvoji jėga.

I.Romanenko pabrėžė, kad reikia aiškiai atskirti rusų bandymus parodyti pajėgų sutelkimą, kaip tai daroma Baltarusijoje, nuo to, kai užpuolikai iš tikrųjų sukaupia tinkamas pajėgas puolimui. 

„Gali būti, kad rusai bando parodyti (pasirengimą puolimui – red.) Zaporižioje, nes ten jiems labai pavojinga. Jei pralaušime jų gynybą ir pasieksime Melitopolį bei Berdianską“, – pažymėjo generolas leitenantas.