Keliuose Ukrainos regionuose paskelbtas oro pavojus

Ukraina įvedė sankcijas 164 fiziniams ir 85 juridiniams asmenims iš Rusijos už paramą samdiniams kare, kurį Rusija pradėjo prieš Ukrainą, ir asmenims, susijusiems su „Wagner“ grupuote, skelbia naujienų agentūra „Unian“.

Tai nurodyta vasario 26 d. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio dekrete Nr. 116/2023. Visų pirma prezidentas įteisino Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sprendimą „Dėl specialių ekonominių ir kitų ribojamųjų priemonių (sankcijų) taikymo ir pakeitimo“. Į sąrašą įtraukti 164 fiziniai ir 85 juridiniai asmenys.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./„Wagner“ grupės būstinė

Taigi į sankcijų sąrašą įtraukti Rusijos Federacijos piliečiai: Dmitrijus Utkinas (jis apibūdinamas kaip privačios karinės bendrovės „Wagner“ įkūrėjas), dvi Rusijos prezidento Vladimiro Putino bendražygio Jevgenijaus Prigožino (bendrovės „Wagner“ savininko) dukterys Veronika ir Polina. Dar vienas asmuo, įtrauktas į sankcijų sąrašą, yra Jekaterina Prigožina.

Be to, sankcijos taikomos bendrovėms „Concord Management and Consulting Limited Liability Company“, „Rhythm Limited Liability Company“, „Concord M Limited Liability Company“ ir kitoms. Ribojamosios priemonės taikomos 10 metų laikotarpiui.

Sekmadienio, vasario 26 d., vakare, apie 23 val. keliuose Ukrainos regionuose paskelbtas oro erdvės gynybos pavojus. Pirmiausia „raudona“ tapo Černihivo sritis, po to – Kyjivo, Poltavos, iš dalies Kirovohrado, Žytomyro, Dnipropetrovsko ir Charkivo sritys.

Netrukus po to, kai buvo paskelbtas pavojus, perspėjo prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas: „Neignoruokite pavojaus signalo“.

„Unian“ nuotr./Oro pavojus Ukrainoje

Socialiniuose tinkluose ėmė rodytis daugybė nepatvirtintų pranešimų apie nežinomų objektų judėjimą oro erdvėje ir oro gynybos pajėgų darbą. Vėliau šią informaciją patvirtino A.Jermakas ir Kyjivo srities karinės administracijos vadovas.

„Oro gynyba jau davė teigiamų rezultatų“, – informavo A.Jermakas.

Kyjivo karinė administracija pranešime pažymėjo, kad „virš regiono aptikti priešo oro taikiniai“. 

„Priešlėktuvinės gynybos pajėgos yra parengties būsenos. Būkite slėptuvėse, kol užges šviesa, ir laikykitės informacinės tylos – nieko nefilmuokite ir neskelbkite internete“, – pabrėžė karinė administracija.

Černihivo srities karinės administracijos vadovas Viačeslavas Čausas sakė, kad regione buvo pastebėti priešo bepiločiai kamikadzės. 

„Regione yra šahedų dronų. Neužmirškite saugumo. Sėkmingai veikia oro gynyba“, – rašė jis.

Po vidurnakčio prezidento kanceliarijos vadovas A.Jermakas perspėjo, kad pavojus nepraėjo. „Turi daugiau taikinių danguje, būkite budrūs“, – rašė jis.

Jis pranešė, kad Kyjivo srities Brovarsko ir Borispolio rajonuose veikia priešlėktuvinė gynyba.

Perspėjimas plinta visoje Ukrainoje. Naujausiais duomenimis, ir Čerkasų regionas „nusidažė raudonai“.

Po vidurnakčio operacinė vadavietė „Šiaurė“ pranešė, kad Černihivo srityje numuštas vienas bepilotis orlaivis „Shahed“. Taip pat sunaikintas dar vienas bepilotis orlaivis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido Eduardą Moskaliovą iš Jungtinių pajėgų vado pareigų. Į šias pareigas jis buvo paskirtas netrukus po to, kai praėjusių metų vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją Ukrainoje.

Valstybės vadovo dekretas Nr. 113/2023, kuriuo atleidžiamas Moskaliovas, datuotas vasario 26 d.

Prancūzijos bendrovė „Thales“ tieks Ukrainai oro gynybos sistemai skirtus radarus GM 200. Radarai bus pristatyti jau gegužę.

Apie tai bendrovės generalinis direktorius Partis Kane'as sakė duodamas interviu Prancūzijos leidiniui „Le Journal du Dimanche“.

Pasak P.Kane'o, ilgas pristatymo laikas susijęs su tuo, kad pirmiausia turi būti pagaminta radiolokacinė sistema. Tik po to ji bus išsiųsta.

„Ground Master 200“ radaras yra trijų ašių vidutinio nuotolio radaras. Tai autonominis įrenginys, montuojamas ant sunkvežimio važiuoklės.

AFP/„Scanpix“ nuotr./„Ground Master 200“ radaras

Radaras gali būti integruotas į oro gynybos sistemą su SAMP/T žemė-oras raketų sistema, kuri jau pažadėta Ukrainai.

Oro taikinių aptikimo nuotolis stebėjimo režimu yra iki 250 km, o pritraukimo režimu – iki 100 km.

Sistemą iš žygio pozicijos į darbo poziciją galima dislokuoti per 15 minučių, o iš dislokacijos vietos išvykti per 10 minučių. Tai užtikrina papildomą radaro išgyvenamumą.

Ukranos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Krymo grąžinimas Ukrainai padarys galą Rusijos bandymams palaužti ukrainiečių gyvenimus.

Valstybės vadovas tai pasakė vakare kreipdamasis į ukrainiečius.

Prezidentas priminė, kad sekmadienį minima Krymo ir Sevastopolio pasipriešinimo diena.

„Ir šiandien ypač svarbu apie tai kalbėti, kalbėti apie informacinius ir visus kitus būdus, kaip nuolat užtikrinti supratimą, kad Ukraina nieko nepaliks, niekam nepaliks priešui. Mes grąžinsime visus savus ir visus saviškius iš Rusijos nelaisvės“, – sakė V.Zelenskis.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Jis pažymėjo, kad Rusijos agresija prasidėjo 2014 m. būtent nuo Krymo užgrobimo.

„Logiška, kad išlaisvinę Krymą mes istoriškai užbaigsime bet kokius Rusijos bandymus palaužti ukrainiečių ir visų Europos, Azijos tautų, į kurių užkariavimą kadaise pretendavo Kremlius, gyvenimus“, – sakė V.Zelenskis.

Prezidentas pabrėžė, kad Ukrainos žemėse – Donbase, Azovo srityje, Chersono srityje ir Kryme – vyraus tarptautinė teisė.

„Dėkoju visiems, kurie artina šią pergalę. Dėkoju visiems, kurie padeda mūsų žmonėms laikinai okupuotoje teritorijoje. Šlovė kiekvienam, kuris dabar kovoja“, – pridūrė V.Zelenskis.

Kad galėtų pradėti plataus masto kontrpuolimą, Ukrainos kariuomenei reikia naikintuvų – JAV F-16, švedų „Gripen“ arba italų, vokiečių ir britų „Tornado“. Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas tai sakė interviu laikraščiui „La Repubblica“.

„Norint nutraukti Rusijos dominavimą danguje virš okupuotų teritorijų ir pradėti kontrpuolimą, mums reikia F-16 arba „Gripen“, arba itališkų „Tornado“... Nesvarbu, kokio modelio, svarbu, kad jie būtų modernūs ir turėtų naujausius radarus“, – sakė jis.

Pasak O.Reznikovo, neseniai įvykęs Ramšteino susitikimas parodė, kad Ukrainos šalys partnerės pagaliau suprato, koks svarbus ginkluotės tiekimui yra laiko veiksnys.

Mačiuliškių aerodrome, esančiame už 12 km nuo Minsko, sekmadienį pasigirdo progimai. Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas Franakas Viačorka teigia, kad už tai atsakingi baltarusių partizanai.

Informacija apie sprogimus pasidalijo portalas BYPOL „Telegram“ kanale.

Pranešta, kad du sprogimai apgadino Rusijos karinį transporto lėktuvą ir sniego valytuvą. 

Vėliau sekmadienį patikslinta, kad sunaikintas Rusijos tolimojo radarų aptikimo lėktuvas A-50.

„Žala rimta, orlaivis tikrai niekur nedings. Incidentas įvyko tuo metu, kai šalia šio orlaivio dirbo sniego valytuvai“, – rašo BYPOL ir incidentą sieja su Baltarusijos partizanų veikla.

Šią versiją patvirtino ir S.Cichanouskajos patarėjas F.Viačorka, tviteryje pasidalinęs žinute, kuri prasidėjo žodžiais „šlovė Baltarusijos partizanams!“.

„Pergalės“ plano partizanai patvirtino sėkmingą specialiąją operaciją, kurios metu buvo susprogdintas retas rusų lėktuvas Mačiuliškių aerodrome netoli Minsko. Tai sėkmingiausia diversija nuo 2022 m. pradžios“, – tviteryje rašė F.Viačorka.

Rusijos okupantai nesėkmingai puolė Kupjansko, Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Šachtarsko kryptimis, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Generalinis štabas taip pat pranešė, kad Ukrainos gynybos pajėgų aviacija per dieną sudavė keturis smūgius teritorijoms, kuriose okupacinės pajėgos telkė personalą ir karinę techniką.

Ukrainos teisių ombudsmeno Dmytro Lubineco teigimu, Kryme laikoma 180 politinių kalinių.

„Dėl nuolatinės ukrainiečių pasipriešinimo baimės Rusija laikinai okupuotame Kryme nesiliauja žiauriai represuoti ir persekioti mūsų piliečių: neteisėtos kratos, sufabrikuotos baudžiamosios bylos, sufabrikuoti nuosprendžiai, ypač pusiasalio autochtonų – Krymo totorių – atstovų atžvilgiu“, - rašė jis „Telegram“.

Ukrainos pareigūnas pridūrė, kad neseniai Kremliaus kamerose mirę du kankinti politiniai kaliniai buvo „šiurkštus pagrindinių žmogaus teisių ir tarptautinės teisės normų pažeidimas iš Rusijos pusės“.

Sekmadienį Ukrainoje lankėsi Saudo Arabijos princas, užsienio reikalų ministas Faisalas bin Farhanas al Saudas ir susitiko su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas „Telegram“ žinutėje susitikimą pavadino sėkmingu.

„Ukraina sulauks realios pagalbos iš Saudo Arabijos“, – sakė Ukrainos pareigūnas. „Prezidento kanceliarija pasirašė du dokumentus, kuriais įforminamas 400 mln. dolerių pagalbos Ukrainai paketas: 100 mln. dolerių humanitarinės pagalbos ir 300 mln. dolerių naftos produktų.“

„Ukraina ir Saudo Arabija turi bendrų iššūkių ir patirties juos sprendžiant. Kalbame apie Irano bepiločius orlaivius (nepilotuojamus orlaivius, arba dronus), kurie buvo tiekiami tam tikriems “sukilėliams„ ir atakavo Saudo Arabijos naftos objektus“, – sakė A.Jermakas, turėdamas omenyje Irano dronų naudojimą husių pajėgose Jemene.

„Nuo praėjusių metų tuos pačius Irano bepiločius orlaivius turi Rusijos teroristai ir jais atakuojama Ukrainos energetikos infrastruktūra.“

JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Williamas Burnsas sekmadienį interviu sakė, kad Rusijos ir Irano aljansas sparčiai vystosi, o šį besiformuojantį pasakojimą jis pavadino „nerimą keliančiu“.

„Šiuo metu jis gana sparčiai juda labai pavojinga kryptimi ta prasme, kad mes žinome, jog iraniečiai jau parūpino rusams šimtus ginkluotų bepiločių lėktuvų, kuriuos jie naudoja, kad sukeltų skausmą Ukrainos civiliams ir Ukrainos civilinei infrastruktūrai. Žinome, kad jie tiekė šaudmenis artilerijai ir tankams“, – sakė W.Burnsas CBS kanalui.

„Scanpix“/AFP nuotr./Williamas Burnsas

W.Burnsas sakė, kad CŽA taip pat pastebi ženklų, jog Rusija siūlo padėti iraniečiams įgyvendinti jų raketų programą ir bent jau svarsto galimybę suteikti Iranui naikintuvų mainais į karinę pagalbą jų vykdomai invazijai.

W.Burnsas taip pat papasakojo apie savo pokalbį su Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos direktoriumi ir sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „per daug pasitiki“ savo gebėjimais sumalti Ukrainą.

Diskusiją su Sergejumi Naryškinu jis pavadino „gana nuliūdinusia“, tačiau teigė, kad jam pavyko išsakyti keletą svarbiausių minčių.

„Mano tikslas nebuvo kalbėti apie derybas. To ukrainiečiai turės imtis su rusais tada, kai jiems atrodys tinkama. Tikslas buvo aiškiai parodyti S.Naryškinui – o per jį ir prezidentui Vladimirui Putinui – rimtas pasekmes, jei Rusija kada nors nuspręstų panaudoti ir bet kokį branduolinį ginklą. Manau, kad S.Naryškinas suprato šio klausimo rimtumą, ir manau, kad prezidentas Putinas taip pat tai suprato“, – sakė W.Burnsas. 

Paklaustas, kodėl pokalbis buvo nelinksmas, W.Burnsas pridūrė: „Iš pono S.Naryškino pusės taip pat buvo juntamas labai iššaukiantis požiūris, pasipūtimo ir išdidumo jausmas, atspindintis paties V.Putino požiūrį – jo įsitikinimą, kad šiandien jis gali priversti laiką dirbti jo naudai, kad jis tiki, jog gali sutriuškinti ukrainiečius, kad gali nualinti mūsų Europos sąjungininkus, kad galiausiai pasireikš politinis nuovargis.“

Maskvos sąjungininkas Alžyras ketina vėl atidaryti savo ambasadą Kyjive, kuri buvo uždaryta nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios daugiau nei prieš metus, sekmadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.

„Šis sprendimas priimtas siekiant apsaugoti Alžyro valstybės interesus“, – sakoma ministerijos pranešime ir priduriama, kad ambasada netrukus vėl bus atidaryta, tačiau nepateikiama išsami informacija.

Taip pat priduriama, kad misijai vėl pradėjus veikti vadovaus reikalų patikėtinis.

Alžyro prezidentas Abdelmadjidas Tebboune'as penktadienį per televizijos laidą buvo paskelbęs apie planuojamą oro uosto atidarymą, pripažindamas ilgalaikius Alžyro santykius su Rusija.

Alžyrą ir Rusiją sieja tvirti prekybos ryšiai, dėl kurių 2021 metais abiejų šalių mainai pasiekė 3 mlrd. dolerių (2,83 mlrd. eurų).

Jos taip pat palaiko karinius ryšius ir yra naftos gamintojų grupės OPEC+, kuriai vadovauja Rusija, bei Dujas eksportuojančių šalių forumo narės.

Rusijos ir Ukrainos atstovai sutaria dėl vieno dalyko: kovos aplink rytinį Bachmuto miestą vyksta be perstojo, o aukų skaičius abiejose pusėse yra didelis, rašo CNN.

Bachmute nesiliauja įnirtinga kova gatvėse. Dar prieš kelias savaites mūšis vyko daugiausia naudojant tankus, artileriją ir minosvaidžius. Tačiau Bachmutas vis dažniau tampa tokiu kovos lauku, kur kovojama dėl kiekvienos gatvės ir pastato priemiesčiuose ir aplinkiniuose kaimuose.

Rusijos pajėgos, įskaitant privačios karinės bendrovės „Wagner“ kovotojus, iš rytų, pietų ir šiaurės artėjo prie miesto centro.

Rusijos nuniokotas Bachmutas

+5

Ukrainiečių daliniai dažnai rengė kontratakas, bandydami susigrąžinti dalį teritorijos ir išsaugoti pavojingą priėjimą prie Bachmuto iš vakarų. Šis patekimas palaipsniui tapo sudėtingesnis, nes kelius į miestą ėmė kontroliuoti Rusijos pajėgos.

Rusija siekia apsupti Ukrainos karius ir atkirsti kelius: užuot važiavusios tiesiai į miesto centrą, „Wagner“ grupės stengėsi apsupti miestą plačiu lanku iš šiaurės. Sausį grupuotės užėmė netoliese esantį Soledaro miestą, o nuo to laiko užėmė virtinę kaimų ir kaimelių į šiaurę nuo Bachmuto.

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainos gynybos pajėgos stengiasi nustumti Rusijos užpuolikus nuo Dniepro upės Chersono srityje. Apie tai teletilto eteryje pranešė Pietų gynybos pajėgų spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk.

Ji pažymėjo, kad Dniepras šiuo metu yra tapęs de facto fronto linija, o kai kuriose vietovėse čia atstumas tarp Ukrainos ir Rusijos pozicijų yra apie kilometrą.

„Todėl ir apšaudymas yra gana tankus, artimas ir galimas. Dirbame naikindami jų atsargas, technikos koncentraciją, kad jie tiesiog neturėtų kuo naudotis, tik apšaudyti, ir stumiame juos atgal“, – sakė N.Humeniuk.

Pasak jos, šią užduotį gerokai padėtų įgyvendinti partnerių tiekiama toliašaudė ginkluotė. Tačiau ir dabar okupantams kairiajame krante labai nepatogu – ukrainiečių kovotojai verčia rusus nuolat manevruoti, ieškoti ramesnių vietų.

„Efektyviai dirbame su jų stebėjimo postais, kuriuos jie palieka tiesiai ant kranto, kad matytų, ką ruošia gynybos pajėgos. Praėjusią naktį efektyviai dirbome prie užkardų netoli Naujosios Kachovkos, taip pat uždengėme žeminę su personalu ir netoliese esantį stebėjimo postą“, – sakė N.Humeniuk.

Anot jos, buvo nukauta apie 50 rusų karių.

Ukrainos kariai vien Bachmuto kryptimi kasdien sunaikina 500 rusų okupantų.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas interviu laikraščiui „La Repubblica“ teigė, kad rusai, nepaisant patiriamų nuostolių, toliau šturmuoja miestą. Tačiau jų puolimas yra gana „šliaužiantis“.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas

„Tiesą sakant, jis (rusų puolimas – UNIAN) jau vyksta. Mes vadiname jį „šliaužiančiuoju puolimu“, nes jie laikosi beprotiškos taktikos: jie siunčia prieš mus bangas „Wagner“ samdinių arba buvusių kalinių, kad atgautų kelis metrus žemės. Pavyzdžiui, Bachmute. Dvidešimt jų puola mūsų pozicijas, o mes juos naikiname. Po kurio laiko ateina dar dvidešimt ir dar dvidešimt, taip tęsiasi nenutrūkstamas ciklas. Mūsų generolas rytiniame fronte sakė, kad rusai per dieną praranda 500 nukautų ir 900 sužeistų žmonių“, – sakė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį Kyjive susitiko su Saudo Arabijos užsienio reikalų ministru princu Faisalu bin Farhanu al Saudu.

Susitikimo filmuotą medžiagą paskelbė Saudo Arabijos laikraštis.

Lymano ir Kupjansko kryptimis netoli Bachmuto vyksta įnirtingi mūšiai, televizijos maratone pasakė rytinės kariuomenės grupės pranešėjas Sergejus Čerevatis. Pasak jo, kovų dinamika Bachmuto kryptimi šiuo metu yra itin įtempta.

„Tai yra priešo smūgio epicentras. Vien per vieną dieną Bachmuto fronto ruože – Orechove, Vasylivkoje, Berchovkoje, Jahidnėje, Bachmute, Ivankive, Severnoje – įvyko 125 smūgiai iš raketų paleidimo ir daugkartinių raketų paleidimo įrenginių bei artilerijos, 32 susirėmimai“, – pateikė detalių S.Čerevatis.

Jis pažymėjo, kad vien Bachmuto rajone įvyko 24 apšaudymai ir 14 susirėmimų. Per dieną Ukrainos ginkluotosios pajėgos Bachmuto kryptimi likvidavo 77 okupantus, dar 159 buvo sužeisti.

Pasak S.Čerevačio, rusai daugiausiai atakavo artilerijos ugnimi Lymano ir Kupjansko kryptimis. Ten jie vykdė 197 apšaudymus iš MLRS ir artilerijos. Tačiau, kaip pažymėjo S.Čerevatis, buvo dienų, kai apšaudymų buvo dar daugiau. Per dieną taip pat įvyko 19 susirėmimų ir penki oro antskrydžiai.

Lymano ir Kupjansko kryptimis rusai neteko 67 savo kovotojų, dar 102 buvo sužeisti.

„Jau daug dienų iš eilės stebime tendenciją, kad jie bando naudoti techniką, ir jų šarvuočiai ten kasdien naikinami“, – sakė jis.

Jis sakė, kad Rusija per naktį neteko keturių modernizuotų tankų T-72, vienos BMP ir amunicijos sandėlio.

Rusijos kariuomenė telkia rezervus į Chersono srities teritoriją, kad laikinai okupuotame Kryme pastatytų inžinerinius ir gynybinius objektus.

Pietų Ukrainos gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk per žinių teletiltą sakė, kad tokie rusų veiksmai rodo, jog jie suvokia galimo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimo grėsmę. Pasak jos, okupantai jau „kraunasi lagaminus“. 

„Nes jie neturi ramybės net kairiajame krante, kurį laikė savo pagrindine pozicija. Jie nuolat manevruoja, mes visada tai fiksuojame. Jie ieško vietų, kur galėtų rasti ramybę. Bet tokių vietų jie neras“, – sakė ji.

Spaudos centro vadovė sakė, kad okupuotoje Chersono srities teritorijoje esančių rusų moralinė ir psichologinė būklė palieka daug vilčių, jų gretose yra daug dezertyrų. Situacija tik blogėja dėl efektyvių Ukrainos kariškių veiksmų, kurie prieš kelias savaites atėmė iš rusų vandens transporto priemones:

„Jie bandė plėtoti diversijų grupuočių temą, kurios buvo siunčiamos salų kryptimi, kad ten įtvirtintų savo pozicijas. Tačiau antvandeninių laivų įrangą, kurią jie „pagrobė“ iš civilių gyventojų, mes laiku aptikome... Ir per kelias pastarąsias savaites jas veiksmingai sunaikinome“, – sakė ji.

N.Humeniuk taip pat patikslino, kad per pastarąją parą Ukrainos kariškiai sėkmingai atakavo užkardą netoli Naujosios Kachovkos, uždengdami žeminę su personalu ir šalia esantį stebėjimo postą. Visų pirma ginkluotosioms pajėgoms pavyko sunaikinti apie 50 užpuolikų.

Sumažėjęs okupantų raketinių atakų dažnumas gali reikšti, kad priešas bando priversti ukrainiečius atsipalaiduoti ir tada smogti, informaciniame teletilte kalbėjo Pietų gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk.

„Matome, kad pasikeitė priešo taktika dėl ilgo nuotolio raketų atakų. Tai yra, mes kalbėjome apie vasario 23–24 d. kaip apie atitinkamas reikšmingas datas. Visiškai tikėtina taktika, kai nuolatinis nervų sistemos ir psichikos išbandymas gali sukelti atsipalaidavimą ir tada įvyks raketinė ataka“, – sakė N.Humeniuk.

Pasak jos, dabar Juodojoje jūroje raketų nėra, tačiau tai nereiškia, kad priešas neketina pulti.

Ji taip pat sakė, kad dėl audringo oro Rusijos laivams sunku.

„Nes pastebėjome, kad per pastarąją parą dėl oro aktyvumo jie išvedė iš rikiuotės vieną raketų nešėją, fregatą su aštuoniomis „Kalibr“ raketomis. Bet tai buvo oro pavojaus signalai, labiau susiję su žvalgybinės aviacijos veikla, ir ataka tikriausiai nebuvo planuota“, – sakė N.Humeniuk.

Mačiuliškių aerodrome, esančiame už 12 km nuo Minsko, pasigirdo du sprogimai. Incidento priežastys kol kas nežinomos, skelbia portalas BYPOL.

Šia informacija BYPOL pasidalijo „Telegram“ kanale.

Pranešama, kad du sprogimai apgadino Rusijos karinį transporto lėktuvą ir sniego valytuvą. Incidento metu apgadinto Rusijos orlaivio modelis kol kas nežinomas.

Baltarusijos vyriausybė kol kas nepateikė jokių oficialių komentarų apie sprogimų priežastis. Tačiau vietiniai gyventojai sako, kad Mačiuliškių apylinkėse sutelkta daug karinių dalinių ir kelių policijos pajėgų. Jie tikrina visas pro karinį objektą pravažiuojančias transporto priemones, rašo ukrainiečių agentūra „Unian“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sudarys Kyjivui reikalingų ginklų ir būtiniausių reikmenų sąrašą ir pateiks jį šią savaitę Ukrainoje viešinčiai JAV Atstovų Rūmų narių grupei iš Respublikonų partijos.

JAV įstatymų leidėjai pažadėjo šį sąrašą apsvarstyti, pranešė CNN, remdamasi šaltiniais, susipažinusiais su Ukrainos prezidento susitikimo su JAV įstatymų leidėjais detalėmis.

Pranešama, kad V.Zelenskis, susitikęs su Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komiteto pirmininku Michaelu McCaulu ir dar keturiais kongresmenais, sakė jiems, kad planuoja atsiųsti sąrašą ginklų, įskaitant naikintuvus F-16, kurie reikalingi siekiant paspartinti karo su Rusija pabaigą.

Pasak vieno šaltinio, aukštas JAV kariuomenės vadas respublikonų įstatymų leidėjų grupei pakartojo, kad Ukrainai padėti mūšiuose su Rusija reikėtų naikintuvų F-16 ir ilgesnio nuotolio raketų.

Galimybės pralaužti gynybą Zaporižios kryptimi yra menkos dėl Ukrainos karių pasirengimo, pareiškė Ukrainos gynybos pajėgų atstovas spaudai Oleksijus Dmytraškovskis.

„Jų šansai labai menki, nes mūsų kariuomenė gana rimtai pasiruošusi šiai krypčiai. Tačiau negalima nuvertinti priešo, nes priešas turi kovinės patirties. Pastaruoju metu buvo gauta informacijos, kad „Wagner“ grupuotė gauna amunicijos, todėl artimiausiu metu galimi tam tikri aktyvūs šių dalinių veiksmai šia kryptimi“, – sakė O.Dmytraškovskis.

Jis pažymėjo, kad gynybą šioje kryptyje laikantys Ukrainos kariai yra gana gerai pasirengę.

„Tai – įtvirtinimai, artilerija ir kitos priemonės, kuriomis galima sulaikyti priešo puolimą“, – pabrėžė atstovas.

Ukrainos vyriausybės vadovas Denisas Šmyhalis įvertino ukrainiečių tautos galimybes pasiaiškinti su Rusijos visuomene po kruvino karo, kurį Rusijos valdžia pradėjo prieš Ukrainą.  

Duodamas interviu vokiečių „Focus“, pareigūnas sakė, kad ukrainiečiai tokiam scenarijui nebus pasiruošę net po šimto metų, nes tam rusai turi pasikeisti iš vidaus. 

„Susitaikymas, bendradarbiavimas – ne, ne per artimiausius šimtą metų. Rusija pirmiausia turi pasikeisti, būti demokratizuota, demilitarizuota ir denuklearizuota“, – sakė jis. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Denisas Šmyhalis

D.Šmyhalis taip pat įvardijo vienintelį kompromisą, kurį Ukrainos vyriausybė yra pasirengusi priimti kare su Rusija, – visišką priešo kariuomenės išvedimą iš Ukrainos teritorijos iki 1991 m. sienos. Jis sakė, kad tam rusai pirmiausia turi nustoti šaudyti ir vykdyti agresiją prieš Ukrainos žmones.

„Ukraina nemato jokio kompromiso dėl savo teritorinio vientisumo. Visuomenė to neleis. Tūkstančiai geriausių mūsų žmonių žuvo ne tam, kad mes ieškotume kompromiso su kruvinu teroristu ir agresoriumi, kuris šantažuoja visą pasaulį“, – sakė D.Šmyhalis. 

Kartu Ukrainos premjeras atmetė galimybę nutraukti kraujo praliejimą „įšaldant“ Ukrainos ir Rusijos konfliktą. Jo nuomone, tai būtų naudinga tik agresoriui ir išprovokuotų dar vieną, dar didesnį karą, o tai Ukrainai nepriimtina.

Mariupolyje ukrainiečių gynėjai susprogdino dar vieną rusų amunicijos sandėlį: gaisras kilo netoli Novoselivkos. 

Apie ryškią ugnį pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka. Jis savo „Telegram“ paskelbė įvykio vaizdo įrašą ir patikslino, kad tai nutiko penktadienį, vasario 24 d. 

„Mariupolio pasipriešinimo grupė patvirtina BK sandėlio sunaikinimą ryškia ugnimi Novoselivkos rajone ir sproginėjančių sviedinių garso įrašą“, – teigiama pranešime.

Ukrainos naujienų agentūra „RBK-Ukraina“ praneša, kad Mariupolyje tarp okupantų kilo panika, nes priešo kariai nesitikėjo sprogimų savo amunicijos ir degalų sandėliuose. Tai verčia rusus perkelti sandėlius.

„RBK-Ukraina“ tai pranešė remdamasi Tavrijos gynybos pajėgų jungtinio spaudos centro atstovu spaudai pulkininku Oleksijaus Dmytraševskio komentaru televizijai.

„Priešą šiek tiek nustebino „babovna“, kuri vyksta ta kryptimi (prie Mariupolio – red.). Mariupolyje jau buvo įrengti degalų, įrangos ir šaudmenų sandėliai“, – sakė jis.

Pasak jo, Mariupolyje okupantai supanikavo, nes dabar į jų sandėlius ir bazių vietas gali smogti Ukrainos kariai.

„Mariupolyje yra tam tikra panika, nes, pavyzdžiui, ukrainiečių MLRS turi 70 km (naikinimo spindulį – red.), o, pavyzdžiui, Vuhledaras yra už 80 km. Tai kelia nerimą. Aišku, kad dabar neįmanoma dislokuoti MLRS Vuhledare, bet priešas jau suabejojo“, – pridūrė O.Dmytraševskis.

Jis pažymėjo, kad rusai ketina perkelti degalų ir šaudmenų sandėlius iš Mariupolio, iš kur jie buvo tiekiami į Bachmutą ir Vuhledarą.

Per pastarąją savaitę buvo gauta daugiau pranešimų apie sprogimus laikinai okupuotame Mariupolyje. Merija teigia, kad sprogimai įvyko okupantų sandėliuose, įskaitant uostą.

V.Putinas pareiškė, kad dėl Vakarų veiksmų sustabdė Rusijos dalyvavimą branduolinių ginklų mažinimo sutartyje (START).

Duodamas interviu vienam iš propagandinių Rusijos Federacijos televizijos kanalų, jis teigė, kad „NATO blokas savo tikslu paskelbė strateginį Rusijos pralaimėjimą“ ir norėdamas užtikrinti saugumą, jis turi atsižvelgti į visų Aljanso šalių branduolinį potencialą, o ne tik į Jungtines Valstijas, kurios buvo susitarimo dalyvės, rašo „Unian“.

„Turime išsaugoti savo šalį, užtikrinti saugumą, strateginį stabilumą. Šiandienos sąlygomis, kai visos pirmaujančios NATO šalys yra paskelbusios savo pagrindinį tikslą – sukelti mums strateginį pralaimėjimą, kad mūsų žmonės, kaip jie sako, kentėtų. Na, kaipgi tokiomis sąlygomis galime neatsižvelgti į jų branduolinį potencialą“, – sakė V.Putinas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Kita priežastimi jis pavadino NATO šalių ginklų tiekimą Ukrainai.

„Jie siunčia Ukrainai ginklų už dešimtis milijardų dolerių. Tai tikrai yra dalyvavimas“, – sakė V.Putinas sekmadienį transliuotame interviu kanalui „Rossija 1“.

„Tai reiškia, kad jie dalyvauja, nors ir netiesiogiai, Kyjivo režimo vykdomuose nusikaltimuose“, – teigė V.Putinas.

Vasario 21 d. kreipdamasis į Rusijos Federalinį Susirinkimą V.Putinas paskelbė laikinai sustabdantis dalyvavimą START sutartyje. Jau kitą dieną Rusijos Valstybės Dūma pritarė atitinkamam įstatymui.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas šį sprendimą pavadino „labai apgailėtinu ir neatsakingu“. Pasak jo, JAV „atidžiai stebės, ką iš tikrųjų daro Rusija“, ir imsis veiksmų saugumo sumetimais. 

Didžioji Britanija pabrėžė, kad V.Putinas kelia pavojų pasaulio saugumui siekdamas politinės naudos.

Ukrainos kariuomenei pavyko atremti Rusijos okupantų tankų puolimą Luhansko srityje, pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

Jis pažymėjo, kad padėtis Luhansko srityje išlieka stabiliai įtempta, tačiau ją kontroliuoja gynybos pajėgos.

S.Haidajus pažymėjo, kad okupantai bando šturmuoti ukrainiečių pozicijas prie Kreminos ir Bilohorivkos.

Anot S.Haidajaus, pėstininkai bandė tai padaryti šeštadienį, nes prieš tai Ukrainos kariškiai atrėmė rusų tankų ataką ir sunaikino techniką.

Tuo tarpu padėtis Svatovės kryptimi stabili. Rusijos kariuomenė ten kol kas nepradėjo jokio didesnio puolimo.

Nors pastaruoju metu daug kalbama apie Vakarų tankų ar oro gynybos sistemų „Patriot“ galimybes ir karinės technikos įtaką karo baigčiai, šios sistemos Ukrainoje dar nebuvo panaudotos mūšyje. Tačiau yra kitų ginklų, kurie jau padėjo pakeisti karo eigą. CNN pristato tris pagrindinius ginklus, kuriuos ukrainiečiai panaudojo su triuškinančiu poveikiu.

Pačioje karo pradžioje abiejų pusių kovotojai tikėjosi, kad per kelias dienas į Ukrainos sostinę Kyjivą pradės riedėti Rusijos šarvuočių kolonos.

Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr./Raketų paleidimo sistema „Javelin“

Ukrainiečiams reikėjo kažko, kas galėtų atmušti šį puolimą, ir jie rado „Javelin“ – amerikietišką prieštankinių raketų paleidimo sistemą, kurią valdyti gali vienas žmogus.

Iš dalies ji patraukli tuo, kad ją lengva naudoti, aiškina gamintojas „Lockheed Martin“, kartu su „Raytheon“ sukūręs šią raketą. „Javelin“ karys užsideda ant peties, nustato žymeklį ant pasirinkto taikinio ir tada „Javelin“ paleidimo komanda siunčia signalą raketai, kad ji būtų užfiksuota prieš paleidimą.

Apie kitus du ginklus plačiau skaitykite čia. 

Sekmadienįio vasario 26 d., rytą keliuose rytiniuose Ukrainos regionuose buvo paskelbtas oro pavojus. Apie tai liudija oro pavojaus žemėlapis alerts.in.ua.

Naujausiais duomenimis, iš Luhansko, Donecko, Charkivo, Zaporižios, Dnipro, Poltavos ir Sumų regionų, oro pavojus liko tik Sumų regione.

Apšaudymą stebintys „Telegram“ kanalai rašė apie pavojų iš oro dėl grėsmės panaudoti balistinės trajektorijos raketas, tačiau oficialios informacijos apie tai kol kas nėra, skelbia „Unian“.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apkaltino NATO nares, kad jos dalyvauja Ukrainos konflikte ir dovanoja šaliai ginklų, ir pareiškė, kad Vakarai planuoja suskaldyti Rusiją.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

„Jie siunčia Ukrainai ginklų už dešimtis milijardų dolerių. Tai tikrai yra dalyvavimas“, – sakė V.Putinas sekmadienį transliuotame interviu kanalui „Rossija 1“.

„Tai reiškia, kad jie dalyvauja, nors ir netiesiogiai, Kyjivo režimo vykdomuose nusikaltimuose“, – teigė V.Putinas.

Jis sakė, kad Vakarų šalys turi „vieną tikslą – suskaldyti buvusią Sovietų Sąjungą ir pagrindinę jos dalį – Rusijos Federaciją“.

„Tik tada jie galbūt priims mus į vadinamąją civilizuotų tautų šeimą, bet tik atskirai, kiekvieną dalį atskirai“, – teigė jis.

V.Putinas kalbėjo ketvirtadienį Maskvoje vykusio patriotinio koncerto, skirto pirmosioms Rusijos plataus masto puolimo Ukrainoje pradžios metinėms paminėti, užkulisiuose.

Interviu V.Putinas taip pat pakartojo savo raginimus kurti daugiapolį pasaulį ir sakė, kad „neabejoja“, jog tai įvyks.

„Prieš ką mes esame nusiteikę? Prieš tai, kad šis naujas pasaulis, kuris formuojasi, kuriamas tik vienos šalies – Jungtinių Valstijų – interesais, – teigė jis. – Dabar, kai po Sovietų Sąjungos žlugimo jų mėginimai pertvarkyti pasaulį pagal savo skonį privedė prie tokios situacijos, mes privalome reaguoti.“

Britų žvalgyba paskelbė palydovinę pietinę Vuhledaro srities nuotrauką, kurioje matyti sunaikintos Rusijos karinės įrangos kiekis.

„Tikėtina, kad šios transporto priemonės buvo Rusijos 155-osios jūrų pėstininkų brigados, kuri pastaruoju metu dalyvavo brangiai kainuojančiuose puolimuose, dalys. Ši brigada laikoma elitinėmis pėstininkų pajėgomis Rusijos kariuomenėje“, – tviteryje rašė žvalgyba.

Priešingai nei panašaus prestižo oro desanto pėstininkai, jūrų pėstininkų brigada Ukrainoje nebuvo dislokuota kaip vienas didelis junginys. Vietoj to, atskiri padaliniai buvo prijungti prie sausumos pajėgų ir jiems buvo pavesta atlikti kai kurias sudėtingiausias taktines misijas kare.

Analitikai pranešė, rusų jūrų pėstininkai patyrė didžiulių nuostolių, po kurių Rusijos vadovybė pajėgas papildė nepatyrusiais mobilizuotais kariais.

Ukrainos kariuomenė pavasarį bus pasirengusi pradėti puolimą, pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos viršininko pavaduotojas Vadimas Skibickis, praneša „Deutsche Welle“. Tikslus momentas, be kita ko, priklausys nuo Vakarų ginklų tiekimo.

Pasak V.Skibickio, vienas iš strateginių Ukrainos puolimo tikslų bus bandymas „įkalti pleištą į Rusijos frontą pietuose – tarp Krymo ir žemyninės Rusijos“.

V.Skibickis pripažįsta, kad Ukraina smogs amunicijos sandėliams Rusijos teritorijoje, įskaitant Belgorodo sritį.

„Iš ten prasideda atakos prieš Ukrainą. Tai kelia grėsmę, pavyzdžiui, Charkivui“, – sakė jis.

Žvalgybos vadovo pavaduotojas pridūrė, kad numatomo kontrpuolimo tikslas yra visų okupuotų Ukrainos teritorijų, įskaitant Krymą, išlaisvinimas.

„Mes sustosime tik tada, kai atkursime šalį iki 1991 m. sienų“, – pabrėžė V.Skibickis.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka planuoja susitikti su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, galbūt siekdamas padėti Rusijai ir Kinijai išvengti sankcijų, nes pasirodė pranešimų, kad Kinija rimtai svarsto galimybę siųsti Rusijai mirtiną pagalbą, rašo JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai. 

A.Lukašenkos pranešimas apie planuojamą vizitą sutampa su pranešimais, kad, aukštų JAV pareigūnų vertinimu, Kinija rimtai svarsto galimybę parduoti Rusijai kovinius bepiločius lėktuvus, asmeninius ginklus ir 122 mm bei 152 mm artilerijos sviedinius. Pranešama, kad Rusijos ir Kinijos pareigūnai taip pat parengė planus dėl bepiločių lėktuvų siuntimo į Rusiją pagal suklastotus siuntimo dokumentus, siekiant išvengti tarptautinių sankcijų priemonių.

Tuo tarpu JAV prezidentas Joe Bidenas atmetė Kinijos 12 punktų taikos planą, nes Rusijos šaltiniai ir toliau naudojasi plano paskelbimu, kad apšmeižtų Vakarus ir Ukrainą.

Kiti ISW analitikų pastebėjimai:

• A.Lukašenka įkvėpė naujos gyvybės Kremliaus informacinei operacijai Padniestrėje, melagingai teigdamas, kad Padniestrės fronto atidarymas atitiktų Vakarų interesus.
• Vasario 24 d. Rusijos valdžios institucijos sulaikė daugiau kaip 50 žmonių, dalyvavusių antikarinėse demonstracijose 14-oje Rusijos miestų.
• „Wagner Group“ finansininkas Jevgenijus Prigožinas ir jo šalininkai kritikavo Rusijos gynybos ministrą Sergejų Šoigu dėl tariamo jo svainio Aleksejaus Stoliarovo prieš karą nukreiptų įrašų „patinka“ instagrame.
• Rusijos pajėgos toliau vykdė antžemines atakas į šiaurės vakarus nuo Svatovės ir netoli Kreminos.
• Rusijos pajėgos pasiekė nedidelių teritorinių laimėjimų aplink Bachmutą ir Avdijivką ir toliau vykdė antžemines atakas visoje Donecko srities fronto linijoje.
• Rusijos pajėgoms ir toliau sunkiai sekasi vykdyti veiksmingas kovines operacijas Zaporižios srities fronto linijoje.
• Rusijos pajėgos mūšio lauke ir toliau patiria didelių nuostolių, todėl kai kurie milblogeriai kritikuoja Rusijos gynybos ministeriją, kad ši nepripažįsta nuostolių masto.
• Rusijos valdžia išnaudoja ukrainiečių vaikus iš Mariupolio propagandai, kad melagingai pavaizduotų Rusiją kaip okupuotų teritorijų gelbėtoją.

Rusijos samdinių grupės „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas šeštadienį pareiškė, kad „Wagner“ kovotojai užėmė Jahidnės kaimą, esantį į šiaurę nuo Ukrainos rytinio Bachmuto miesto

Tačiau Ukrainos kariuomenės pranešimuose, paskelbtuose kitą dieną po pirmųjų Rusijos invazijos į Ukrainą metinių, teigiama, kad kaimus netoli pagrindinio miesto tebekontroliuoja Kyjivas.

Agentūra „Reuters“ negalėjo patvirtinti J.Prigožino teiginio, išsakyto trumpoje garso žinutėje, ar Ukrainos kariuomenės generalinio štabo pranešimo.

Kiti šaltiniai pranešė, kad Rusijos pajėgos įžengė į Jahidnę, o situacija aplink Bachmutą tapo vis pavojingesnė.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos nuniokotas Bachmutas

Jahidnė yra mažiau nei už 2 km nuo miesto centro, kuris tapo pagrindiniu politiniu ir simboliniu prizu kovoje dėl rytinio Donbaso regiono kontrolės.

Rusijos pajėgos jau septynis mėnesius bando užimti dabar jau sugriautą Donbaso miestą, rašo „The Guardian“.

Remiantis pasakojimais iš Bachmuto rajono, kol Rusijos pajėgos buvo įstrigusios į pietus nuo miesto, o į šiaurę jos pasistūmėjo daugiau kaip kilometrą į Jahidnės pakraščius. Taip pat buvo pranešama apie didelius puolimus į pietvakarius, T0504 greitkelio kryptimi, siekiant atkirsti prieigą prie miesto iš vakarų.

Pranešama, kad Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos pareigūnai rengia NATO ir Ukrainos paktą, kuris toli gražu neatitinka apsaugos, kurią Ukraina gautų dėl narystės NATO, ir, atrodo, atspindi norą spausti Ukrainą, kad ji sutiktų su derybų būdu pasiektu susitarimu nepalankiomis sąlygomis, rašo JAV Karo tyrimų instituto analitikai.

Dienraštis „The Wall Street Journal“ pranešė, kad dėl tikslių pakto nuostatų dar nenuspręsta, tačiau pareigūnai nurodė, kad paktu Ukrainai bus suteikta pažangi karinė įranga, ginklai ir šaudmenys, bet ne penktojo straipsnio apsauga ar įsipareigojimas dislokuoti Ukrainoje NATO pajėgas – tai neatitinka Ukrainos siekio tapti visateise NATO nare.

Pareigūnai teigė, kad paktu siekiama aprūpinti Ukrainą, kad Ukrainos pajėgos galėtų vykdyti kontrpuolimą, kuris atvestų Rusiją prie derybų stalo ir atgrasytų nuo bet kokios Rusijos agresijos ateityje. Tačiau „The Wall Street Journal“ pažymėjo, kad šie pareigūnai išreiškė abejonių dėl Vakarų gebėjimo išlaikyti ilgalaikes karo pastangas, dėl didelio aukų skaičiaus, kurį Ukraina patirtų tokiame užsitęsusiame kare, ir dėl Ukrainos pajėgų gebėjimo visiškai susigrąžinti seniai okupuotas teritorijas, pavyzdžiui, Krymą.

Dienraštis „The Wall Street Journal“ šias privačias pareigūnų abejones supriešino su JAV prezidento Joe Bideno viešais paramos pareiškimais, kuriuose nebuvo užsiminta apie taikos derybas, ir su Vidurio ir Rytų Europos lyderių susirūpinimu, kad ankstyvos taikos derybos paskatintų tolesnę Rusijos agresiją.

„Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepateikė jokių ženklų, kad jis norėtų daryti kompromisus dėl savo deklaruojamų maksimalistinių tikslų, kurie apima Ukrainos „neutralumą“ ir demilitarizaciją, taip pat de facto režimo pakeitimą Kyjive“, – rašo ISW analitikai.
 

CŽV direktorius sako, kad JAV yra „įsitikinusios“, jog Kinija „svarsto“ galimybę siųsti Rusijai pagalbą, tačiau žvalgybos duomenys rodo, kad Pekinas dar nepriėmė galutinio sprendimo.

„Esame įsitikinę, kad Kinijos vadovybė svarsto galimybę suteikti mirtiną įrangą“, – CBS naujienų tarnybai sakė CŽV direktorius Williamas Burnsas.

„Reuters“/„Scanpix“/Centrinės žvalgybos agentūros direktorius Williamas Burnsas

„Mes taip pat nematome, kad dar būtų priimtas galutinis sprendimas, ir nematome įrodymų, kad iš tikrųjų būtų siunčiama įranga“, – pridūrė W.Burnsas.  

Penktadienį CNN pranešė, kad JAV turi žvalgybinės informacijos, jog Kinijos vyriausybė svarsto galimybę aprūpinti Rusiją bepiločiais lėktuvais ir šaudmenimis, kurie būtų naudojami kare Ukrainoje.

Kroatija rengiasi perduoti Ukrainai 14 sraigtasparnių Mi-8, apie kurių pristatymą buvo paskelbta dar lapkritį. Kaip išsiaiškino dienraštis „Jutarnji list“, sraigtasparniai bus paruošti išsiuntimui maždaug po 10 dienų.

Žurnalistų teigimu, dvylika sraigtasparnių Mi-8MTV-1 ir du sraigtasparniai Mi-8T nebenaudojami Kroatijos ginkluotųjų pajėgų ir yra remontuojami aviacijos-technikos centre Velika Goricoje.

Be kita ko, nuo sraigtasparnių nuimami visi esami ženklai, jie remontuojami ir restauruojami.

„Tikimasi, kad sraigtasparniai bus paruošti transportavimui maždaug po dešimties dienų. Mūsų žiniomis, septyni sraigtasparniai bus iš dalies išardyti ir gabenami antžeminiu transportu, o likusieji septyni skris į Lenkiją“, – rašė laikraštis.

Žurnalistams nepavyko gauti oficialaus patvirtinimo iš valdžios institucijų, nes Kroatijos vyriausybė visą karinę pagalbą Ukrainai įslaptino kaip neprieinamą visuomenei.

Artėjant vasario 24 dienai, kuri žymi žiaurios Rusijos invazijos pradžios metines, pasaulis baiminosi didelio Rusijos puolimo, kurio Rusija visgi nepradėjo. Anot Ukrainos generolo leitenanto Ihorio Romanenko, taip nutiko mažiausiai dėl dviejų priežasčių.

I.Romaneko Ukrainos „24 kanalui“ sakė, kad pirmoji priežastis – ribotos okupantų galimybės kovoti su Irano gamybos raketomis ir kamikadzių dronais, o antroji – karinės ir politinės aplinkybės.

„Rusai galėjo surinkti daugiau raketinių smogiamųjų elementų vidutinio lygio puolimui, tačiau dėl karinių ir politinių aplinkybių tai kol kas nepavyko“, – sakė I.Romanenko.

Atskirai I.Romanenko paminėjo Kinijos „taikos planą“ karui Ukrainoje užbaigti, kuris buvo paviešintas vasario 24 d. Pasak jo, Maskva yra šiame „plane“, todėl masinis smūgis Ukrainai šią dieną būtų netinkamas, atrodytų keistai.

Rusijos okupantai per dieną surengė 14 raketinių ir 19 oro smūgių bei 57 apšaudymus iš MLRS.

Dabar Rusijos pajėgos pagrindines pastangas sutelkia puolimo veiksmams vykdyti Kupjansko, Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Šachtarsko kryptimis, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Per pastarąją parą mūsų gynėjai šiomis kryptimis atrėmė 71 priešo ataką. Priešas nuolat vykdo oro žvalgybą, kad koreguotų ugnį. Atlikta 14 raketinių ir 19 oro smūgių. Iššovė 57 raketas ir daugkartinius raketų paleidimo įrenginius. Buvo sužeisti civiliai gyventojai“, – rašoma pranešime.

Generalinis štabas taip pat pažymi, kad tolesnių raketinių smūgių grėsmė yra didelė visoje Ukrainoje.

Rusijos okupantai stiprina laikinai okupuoto Krymo gynybą, visų pirma statydami įtvirtinimus, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Jo teigimu, pavyzdžiui, iš Čeliabinsko srities atvyko 150 rusų šauktinių karių, kurie atlieka inžinerinius darbus.

Tuo tarpu dėl nuogąstavimų dėl Ukrainos teritorijos deokupacijos atsistatydino vadinamasis Donecko srities Horlivkos miesto prokuroras ir ruošiasi evakuotis į Rusijos teritoriją, teigiama Generalinio štabo pranešime.