V.Zelenskis suteikė Ukrainos didvyrio vardą kariui, sušaudytam už šūkį „Šlovė Ukrainai“

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis suteikė Ukrainos didvyrio vardą Oleksandrui Macijevskiui, kariui, kurį Rusijos kariškiai demonstratyviai sušaudė už žodžius „Šlovė Ukrainai“, praneša „Unian“.

Kaip Ukrainos prezidentas sakė vakariniame vaizdo kreipimesi, didvyris Oleksandras Macijevskis bus prisimenamas amžinai.

Ukrainos saugumo tarnybos nuotr./Oleksandras Macijevskis

„Šiandien suteikiau Ukrainos didvyrio vardą Oleksandrui Macijevskiui. Kareiviui. Žmogui, kurį žinos visi ukrainiečiai. Žmogui, kuris bus prisimenamas amžinai. Už jo drąsą, už jo pasitikėjimą Ukraina ir už jo „Šlovė Ukrainai!“ Šlovė didvyriui! Šlovė didvyriams! Šlovė Ukrainai!“ – sakė V.Zelenskis.

O.Macijejevskis – Ukrainos kariškis, pašauktas 2022 m. kovą, nuo gruodžio pabaigos buvo laikomas dingusiu be žinios per mūšį netoli Krasna Horos kaimo Donecko srityje.

Stop kadras iš video/Sušaudytas Ukrainos karys

Kovo 6 d. internete buvo išplatintas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip rusai sušaudo beginklį ukrainiečių karį. Paskutiniai jo žodžiai buvo „Šlovė Ukrainai!“ Iš pradžių viena iš kovinių brigadų pranešė, kad nušautas didvyris yra Timofejus Šadura. Vėliau pasirodė informacija, kad tai buvo O.Macijevskis. Šiandien tai patvirtino Ukrainos saugumo tarnyba.

Saugumo tarnybos tyrėjai nustatė, kad O.Macijevskis buvo nušautas 2022 m. gruodžio 30 d. Didvyrio kūnas buvo grąžintas namo 2023 m. vasario mėn. Ikiteisminis tyrimas atliekamas pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnį (karo įstatymų ir papročių pažeidimas).

Rusija ir toliau patiria didelių nuostolių, mėgindama užgrobti Bachmutą. Pasak „Defense Express“ eksperto Ivano Kyryčevskio, šiame fronto ruože nukauta tiek daug rusų karių, kad Rusijai jų būtų užtekę dar vienam žygiui į Kyjivą.

Televizijos kanalo „Espresso“ eteryje I.Kyryčevskis sakė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos „sumalė“ iki 50 tūkst. rusų karių. To priešui būtų pakakę pradėti dar vieną strateginę puolamąją operaciją.

„Penkiasdešimt tūkstančių žuvusių ar sužeistų okupantų ir iki 200 tankų. Paprastai kalbant, jei šie kariai nebūtų buvę sunaikinti – rusai būtų galėję juos panaudoti dar vienam puolimui prieš Kyjivą pradėti. Sėkmė, kuriai dabar dedamas pagrindas planuojant kontrpuolimą, gali būti netikėtai didesnė ir greitesnė, nei dabar įsivaizduojama“, – pabrėžė ekspertas.

Pagal vieną iš A.Kyryčevskio scenarijų, yra pagrindo manyti, kad rusai „ilgam įstrigs pozicijose, kurias jiems pavyko užimti, ir jie bus toliau malami“.

„Kol bus galimybė, Bachmutas organizuotai laikysis“, – padarė išvadą ekspertas.

Nepaisant viešos retorikos apie visišką tarpusavio supratimą, užkulisiuose tarp Kyjivo ir Vašingtono didėja nesutarimai dėl karo pabaigos tikslų ir scenarijų. Apie tai dideliame straipsnyje, skirtame dviejų šalių partnerių santykių problemoms, teigia „Politico“.

Pavyzdžiui, kai kurie JAV politikai nerimauja, kad Vašingtonas Kyjivui duoda per mažai ginklų – tik gynybai.

J.Bideno prezidento administracijos pareigūnams savo ruožtu susierzinimą kelia tai, kad Ukrainos vadovybė nusprendė atkakliai ginti Bachmutą, nepaisant aiškios jo apsupimo grėsmės.

„AP“/„Scanpix“/Joe Bidenas ir Volodymyras Zelenskis Kyjive

„Daugelis administracijos pareigūnų ėmė nerimauti, kad Ukraina Bachmute eikvoja tiek daug gyvosios jėgos ir amunicijos, kad tai gali atimti galimybę pavasarį pradėti didelį kontrpuolimą“, – rašo laikraštis.

Pašnekovai Vašingtone taip pat perduoda Baltųjų rūmų susierzinimą dėl nuolatinio Kyjivo primygtinio reikalavimo tiekti naujus ginklus ir to, kad „Zelenskis neparodė deramo dėkingumo“.

Pasak JAV pareigūnų, JAV aiškiai leido Kyjivui suprasti, kad negali be galo finansuoti Ukrainos karo su Rusija. Tačiau kiti pažymi, kad tam tikri nesutarimai ir visiško nuomonių vieningumo nebuvimas yra normalus reiškinys tarp valstybių partnerių.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Laukai šalia Bachmuto nusėti rusų karių, kuriuos vadovybė pasiuntė į vadinamuosius „mėsos“ šturmus, lavonais. Šokiruojančią nuotrauką iš mūšio lauko savo „Telegram“ kanale paskelbė žurnalistas Denysas Kazanskis.

Nuotraukoje, pasak jo, yra daugiau kaip 60 okupantų kūnų. Priešų lavonai apvesti baltomis linijomis.

„Rusijos generolai varo pėstininkus per atvirą vietovę be šarvuočių ir artilerijos paramos, negailestingai naikindami savo karius. Bet z-žmogėdroms tai patinka. Jie prašo jų tęsti ir žudyti daugiau rusų“, – pakomentavo D.Kazanskis.

Ukrainos gynybos ir saugumo pajėgų karinio žiniasklaidos centro komentare teigiama, kad Rusijos okupantai visas savo pajėgas telkia Donecko srityje.

Šiuo metu priešas nori pasiekti Donecko ir Luhansko sričių administracines ribas, o tam rusai ir toliau intensyvina puolamąsias operacijas Lymano, Bachmuto ir Marjinkos kryptimis.

Kartu pažymima, kad kovų metu rusų užpuolikai patiria didelių nuostolių.

Taigi per pastarąją savaitę okupantai kasdien visoje fronto linijoje netenka nuo 600 iki 700 žuvusiųjų.

Kariškių teigimu, priešas griebiasi išsekimo ir visiško sunaikinimo taktikos, o aršiausios kovos vyksta Bachmuto sektoriuje, kur Rusijos samdinių ir reguliariosios kariuomenės šturmo padaliniai nuolat šturmuoja Ukrainos gynybos pajėgų pozicijas.

„Bachmuto gynyba leidžia mums sulaikyti dideles Rusijos pagrindines pajėgas ir rezervus vienoje vietoje, iš kurios jie vykdo puolimus iš nepalankių pozicijų, patirdami didelius nuostolius.

Rusai priversti dažnai keisti puolimo operacijose dalyvaujančius dalinius, nes praranda jų kovinį pajėgumą ir praranda laiko bei išteklių. Be to, rusai praranda puolamąjį potencialą ir pajėgumus kitose srityse“, – paaiškino kariškiai.

Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka pranešė, kad rajone girdimi sprogimai.

„Sprogimai Mariupolio rajone Sartanos kaimo kryptimi. Po sprogimų okupantai į dangų pakėlė lėktuvus“, – rašė jis. 

Kovo 11 d. Mariupolio miesto taryba pranešė, kad mieste įvyko du sprogimai. 

Ukrainos gynėjai apgadino dar du Rusijos stebėjimo bokštus. Rusai liko be „akių“ Briansko ir Kursko srityse Rusijos Federacijoje.

„Minus du stebėjimo bokštai Rusijoje. Specialiųjų pajėgų prieštankinės grupės KRAKEN pajėgos sunaikino du autonominius Muromsko stebėjimo bokštus Briansko ir Kursko srityse“, – sakoma karių „Facebook“ žinutėje.

Pažymima, kad tokie bokštai galėjo būti naudojami Ukrainos teritorijai iki 15 km spinduliu stebėti visą parą. Tokie autonominiai bokštai reaguoja į bet kokį judėjimą, kontroliuoja priešo artileriją ir netgi gali lydėti priešo diversines ir žvalgybines grupes.

Luhansko srityje padėtis visuose kovos rajonuose išlieka sudėtinga, tačiau kontroliuojama.

Apie tai pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus televizijos kanale „Espresso“. Jis įvardijo karščiausius fronto linijos taškus.

„Kreminna. Bilohorivka. Svatove. Tai, kas ten vyksta, yra bandymas ne tik šturmuoti mūsų pozicijas stačia galva. Rusai eksperimentuoja. Kartais jie siunčia sunkiąją techniką, iki 10-12 vienetų, kartais siunčia 3 pėstininkų kovos mašinas su pėstininkais tarp jų arba tankas stovi miško gilumoje ir tiesiog apšaudo pozicijas, o kartais tiesiog siunčia šturmuoti tris kuopas. Visą laiką naudojami visų rūšių dronai – rusai jų turi daug daugiau“, – sakė S.Haidajus.

Pasak jo vadovo, čia nuolat vyksta mišrus karas.

„Mūsų gynėjai stengiasi į kiekvieną naują bangą atsakyti deramai. Jie kažką sugalvoja ir suplanuoja. Kol kas situacija labai sudėtinga, tačiau visiškai kontroliuojama visomis trimis kryptimis“, – reziumavo jis.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padalinio vadas Denysas Jaroslavskis sakė, kad situacija Bachmute gali pasikartoti kaip Debalcevėje, kai visi keliai buvo atkirsti, o karių pasitraukimas galėjo kelti pavojų visai kolonai.

„Dabar Bachmute vyksta mūšiai tiesiogiai gatvėse. Dėl kiekvienos eismo juostos vyksta mūšiai šaulių ginklais. Priešas per pusantros savaitės sugebėjo pasistūmėti iš Jahidnės 1,5 km gilyn į Bachmutą. Sunku išlaikyti kiekvieną namą ir privatų sektorių. Vadinamojo operatyvinio katilo kaklas yra kiek daugiau nei 4 km ilgio“, – „Espresso“ sakė padalinio vadas.

Pasak jo, šiuo metu apšaudomi visi tiekimo į Bachmutą keliai. Priešas bando atkirsti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų logistiką.

„Be logistikos nieko nėra – nei rotacijos, nei amunicijos tiekimo. Priešas tai supranta ir pirmiausia bando atkirsti logistiką. Suprantame, kad gali pasikartoti Debalcevė. Situacija ta pati, kai keliai yra atkirsti, o tikslingas karių atitraukimas gali kelti pavojų visai kolonai. Labai pavojinga važiuoti per šį 4 km ilgio kaklelį. Mūsų skirtumas nuo rusų yra tas, kad kai kontrpuolimo metu mes apsupdavome kai kurias vietas, rusai viską numesdavo ir bėgdavo. Mes stovime – tokia mūsų dvasia“, – aiškino karys.

Jis pabrėžė, kad kiekvienas Ukrainos karys yra pasirengęs stovėti. Kareiviai laukia, kol iš Europos atvyks jų kovos draugai, kurie šiuo metu dalyvauja mokymuose, kad galėtų jiems padėti.

„Taip pat yra laikas, kai iš pratybų grįš mūsų korpusas, kuris šiuo metu yra Europoje. Tai brigados, kurios 3–4 mėnesius mokėsi ir grįžta supratusios NATO mokyklą. Visi tikimės, kad ši grupė atvyks mums padėti ir mes galėsime išplėsti šį operacinio katilo kaklelį. Be to, rusai degina „Wagner“ kovotojus netoli Bachmuto. Tai sprendimas juos ten palaidoti“, – užbaigė D.Jaroslavskis.

Kai Ukraina atgaus savo teritorijas, tai nereiškia, kad karas su Rusija baigsis. Tai pareiškė karo ekspertas Romanas Svitanas televizijos kanale „Espresso“. Pasak jo, yra du karo pabaigos etapai ir tai bus tik pirmasis.

„Pirmasis – tai 1991 m. sienų pasiekimas. Mums reikia tam tikro kiekio pajėgų ir priemonių puolimui. Žmonių, finansinių, ekonominių pastangų. Šį karo etapą galime užbaigti šiais metais, jei išliks tokia pati ginklų tiekimo dinamika. Tačiau karas šiuo atveju nesibaigs, jis baigsis tik tuo atveju, jei tuo metu, kai pasieksime sienas, mes jau būsime NATO sudėtyje“, – aiškino jis.

Pasak R.Svitano, Ukrainą galės pridengti tik NATO skėtis. Priešingu atveju ji turės kariauti tol, kol Rusija žlugs.

„The New York Times“/ Tyler Hicks/Ukrainos tranšėjų karas

„Jei NATO mus priims, karas baigsis iš karto. Arba NATO, arba mums teks kariauti dar 10 metų, kol Rusija subyrės. Jie kariaus prieš mūsų frontą, kuris bus pasienyje, ir mes turėsime sulaikyti šią invaziją.

Pats įstojimas į NATO taip pat yra nestabilus, ir mes turime grąžinti savo branduolinį statusą. Arba atnaujinti branduolinių ginklų gamybą, arba įstojus į NATO dislokuoti Ukrainoje apie 100 kovinių galvučių“, – pridūrė ekspertas.

Pekinas laukia, kaip klostysis karas su Ukraina, kad galėtų priimti sprendimą dėl karinės paramos Rusijos Federacijai. Kinijai svarbu, „kad Rusijoje išliktų putinizmas, nes tai jiems palanki politinė tvarka“.

„Jei rusams pavyks išlaikyti teritorinius laimėjimus, o užsitęsęs karas ištuštins Vakarų išteklius, kinai gali manyti, kad verta rizikuoti ir padėti V.Putinui.

Tačiau jei jie manys, kad Rusija pralaimi ir greitai pralaimi, o tai kelia grėsmę autoritariniam valdymui Rusijoje, jie gali paraginti Putiną atsitraukti“, – sakė Rytų studijų centro analitikas Michalas Boguszas interviu Lenkijos naujienų agentūrai PAP.

Jis pažymėjo, kad oficialusis Pekinas palaikys Maskvą tol, kol bus pasiektas palankus politinis susitarimas.

„Abi pusės mano, kad jų aljansui nėra alternatyvos, o Vakarus laiko didžiausia grėsme. Kinijos komunistinė vyriausybė nepasmerkė Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir nepritaria Maskvai įvestoms sankcijoms. Įvykiai mūšio lauke bus lemiami, todėl greita ir ryžtinga pergalė Ukrainai būtų labai svarbi“, – aiškino M.Boguszas.

Pasak jo, Kinija gali atsisakyti idėjos tiekti ginklus Rusijai, bijodama įsivelti „į blogą avantiūrą“, nes jei Maskva pralaimės, Pekinui bus taikomos Vakarų sankcijos. Be to, ekspertas teigė, kad iki šiol nėra įrodymų, jog Kinija tiekia ginklus Rusijai, tačiau šalis gauna daug dvejopo naudojimo prekių.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pripažino, kad nesitiki greito naikintuvų tiekimo Ukrainai.

„Nesitikiu, kad naikintuvai bus pristatyti artimiausiu metu, nes tai labai sudėtinga užduotis logistikos ir technologijų požiūriu“, – sakė jis Vokietijos laikraščiui „Bild“.

„Patariame Ukrainos lakūnams jau dabar pradėti mokytis valdyti vakarietiškus orlaivius, kad, kai bus priimtas sprendimas dėl lėktuvų suteikimo, jiems nereikėtų gaišti laiko ir daug mėnesių mokytis“, – pridūrė ministras. 

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba

Donecko srities Bachmuto rajone likviduojama „Wagner“, kuri netrukus taps ne pati gausiausia ir įtakingiausia kovų zonoje Ukrainoje.

„Šiuo metu „Wagner“ ištekliai vykdyti kovines operacijas Soledaro lygmeniu yra išnaudoti ir jie baigiami panaudoti Bachmute“, – sakė Ukrainos karinis ir politinis ekspertas Oleksandras Kovalenka.

Jo teigimu, grupei baigėsi kaliniai.

„Dauguma dalinių pritrūko kalinių dar prie Soledaro, o dabar jie visiškai išseko. Prigožinas negali kompensuoti šių nuostolių, nes jam jau uždarytas kelias verbavimui pataisos kolonijose, o norinčiųjų stoti į privačią karinę kompaniją, kad gautų kompensaciją, nėra tiek daug“, – teigė ekspertas. 

Ekspertas paaiškino, kad šiandien „Wagner“ narių yra ne tik Ukrainoje, bet ir tokiose šalyse kaip Centrinės Afrikos Respublika, Libija, Mozambikas, Sirija, Malis, Sudanas, Angola, Zimbabvė, Eritrėja, Bisau Gvinėja, Gvinėja ir Madagaskaras.

„Didžiausios „Wagner“ grupės yra Centrinės Afrikos Respublikoje ir Libijoje. Norėčiau pažymėti, kad nuo 2022 m. karo Ukrainoje pradžios „Wagner“ grupė Afrikoje beveik nepakito – tik pačioje invazijos pradžioje ji sumažėjo 10 proc. CAR yra daugiau kaip 2 000 Rusijos samdinių, kurie remia Faustiną-Arcange'ą Touaderą. Tai maždaug trys bataliono taktinės grupės, sudarytos iš daug geresnių išteklių nei Ukrainoje. Libijoje yra maždaug tokia pati grupuotė“, – pridūrė O.Kovalenko.

Britų žvalgyba pažymėjo, kad Maskva ir Sankt Peterburgas lieka palyginti nenukentėję dėl Rusijos nuostolių kare prieš Ukrainą ir kad ateityje turtingiausiųjų izoliavimas nuo karo išliks svarbia problema.

Kaip pažymima, Rusija ir toliau patiria itin didelių nuostolių kare, tačiau to pasekmės skirtinguose šalies regionuose smarkiai skiriasi.

„Turtingiausi miestai – Maskva ir Sankt Peterburgas – palyginti su gyventojų skaičiumi liko nenukentėję. Tai ypač pasakytina apie šalies elito šeimas“, – rašoma apžvalgoje.

2023 m. vasario 21 d. per prezidento Vladimiro Putino kalbą apie šalies padėtį Rusijos pareigūnai buvo nufotografuoti pirmose dviejose auditorijos eilėse. Nėra žinoma, kad nė vienas iš jų turėtų vaikų, tarnaujančių kariuomenėje.

„Daugelyje rytinių regionų mirtingumas, skaičiuojant procentais nuo gyventojų skaičiaus, tikriausiai yra 30 ar daugiau kartų didesnis nei Maskvoje. Kai kur labiausiai nukentėjo etninės mažumos. Astrachanėje kazachų ir totorių gyventojai sudaro apie 75 proc. žuvusiųjų“, – teigė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.

„Rusijos gynybos ministerijai bandant spręsti nuolatinį darbo jėgos trūkumą, turtingesnių ir įtakingesnių Rusijos visuomenės sluoksnių izoliacija greičiausiai ir toliau išliks svarbia problema“, – teigiama apžvalgoje.

Antrą dieną iš eilės ukrainiečių gynėjai sunaikino daugiau nei tūkstantį rusų karių. Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis šabas. 

Pasak jo, nuo plataus masto invazijos pradžios Rusija neteko 159090 (+1090) žmonių, 3466 (+8) vnt. tankų, 6769 (+7) vnt. šarvuotų kovos mašinų - 6769 (+7) vnt.,  2487 (+4) artilerijos sistemų.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas teigia, kad rusai stato  inžinerinius barjerus Briansko ir Kursko sričių pasienio rajonuose.

Anot štabo, Rusijos Federacija taip pat išlaiko nemažas karines pajėgas Baltarusijoje.

„Operatyvinė padėtis išliko stabili Voluinės, Siverskio ir Slobožansko kryptimis. Rusija ir toliau palaiko reikšmingą karinį buvimą Baltarusijos Respublikos teritorijoje, tačiau be akivaizdaus puolamųjų grupių formavimo. Tuo pat metu priešas toliau įrenginėja vietovę pasienio rajonuose Briansko ir Kursko srityse“, – sakoma pareiškime.

Karo tyrimų institutas (ISW) padarė išvadą, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prarado savo šalies informacinės erdvės kontrolę.

Ataskaitoje teigiama, kad Rusijos pajėgos kovo 11 d. nepadarė jokio patvirtinto progreso Bachmuto teritorijoje.

Ukrainos ir Rusijos šaltiniai toliau praneša apie įnirtingas kovas mieste, tačiau tikėtina, kad „Wagner“ kovotojai vis labiau spaudžiami miesto pramoninėse zonose, pavyzdžiui, gamykloje, todėl jiems sunkiai sekasi pasiekti reikšmingų laimėjimų.

Tuo pat metu, pasak analitikų, Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova patvirtino, kad Kremliaus vidiniame rate vyksta kova ir, kad Kremlius prarado centralizuotą Rusijos informacinės erdvės kontrolę, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, matyt, nepajėgus to ištaisyti.

Visų pirma, M.Zacharova sakė, kad Kremlius negali pakartoti stalinistinio požiūrio į šiuolaikinio sovietinio Informacijos biuro analogo sukūrimą siekiant centralizuotai kontroliuoti Rusijos vidaus informacinę erdvę dėl Kremliaus „elito“ tarpusavio kovos.

Ekspertai mano, kad M.Zacharovos pareiškimas patvirtina keletą instituto vertinimų.

Pirmiausia, kad Kremliuje vyksta kova tarp pagrindinių V.Putino artimiausios aplinkos narių. 

Be to, laikui bėgant V.Putinas iš esmės perleido Rusijos informacinės erdvės kontrolę.

Anot ISW, V.Putinas akivaizdžiai nesugeba imtis ryžtingų priemonių, kad susigrąžintų Rusijos informacinės erdvės kontrolę.

Ataskaitoje taip pat teigiama, kad „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas pareiškė, jog po mūšio dėl Bachmuto jis pertvarkys savo kovotojų grupę į griežtą ideologinę elitinę karinę organizaciją ir pradės naują verbavimo bangą.

ISW primena, kad „Wagner“ pastaruoju metu plečia verbavimo centrus visoje Rusijoje, įskaitant tuos, kurie orientuoti į jaunimo verbavimą.