Belgorodo gubernatorius: „Situacija čia ir toliau išlieka itin įtempta“

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Gegužės 22 d. Rusijos Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas Rusijos valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė, kad iš Rusijos Belgorodo srities pasienio kaimų, įskaitant Greivorono miestą, pabėgo dauguma gyventojų.  

„Šiuo metu baigiame tikrinti pasienio kaimus ir Greivorono miestą nuo namo iki namo. Dauguma gyventojų paliko vietovę. Tiems, kurie neturi lėšų, padedame su transportu, o tie, kurie jų turi, išvyksta savo automobiliais“, – sakė A.Gladkovas.

A.Gladkovas paskelbė apie „kovos su terorizmu operaciją“ Belgorodo srityje, kai buvo pranešta apie Rusijos antivyriausybinių grupuočių išpuolius.

Tokių operacijų metu Rusijos valdžios institucijos gali sustiprinti asmens tapatybės patikrinimus ir teisėsaugos institucijų dalyvavimą viešosiose vietose, vykdyti privalomą evakuaciją tam tikruose regionuose ir laikinai uždaryti pramonės įmones, kuriose dirbama su sprogstamosiomis, radioaktyviosiomis, cheminėmis ar biologinėmis medžiagomis.

Gegužės 22 d. spaudos konferencijoje Europos Sąjungos vyriausiasis diplomatas Josepas Borrellas teigė, kad norint pasiekti pergalę labai svarbu paspartinti ginklų tiekimą Ukrainai, nes tik Rusija nori, kad karas tęstųsi.

„Visi nori, kad karas baigtųsi. Vienintelis, kuris, atrodo, nori tęsti karą, yra V.Putinas. Niekas nenori (taikos) labiau už Ukrainą, todėl mes remiame ukrainiečių iniciatyvą, prezidento (Volodymyro) Zelenskio iniciatyvą dėl teisingos taikos“, – sakė J.Borrellas.

„AFP“/„Scanpix“/ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellas

J.Borrellas pridūrė, kad tie, kurie karo metu sutapatina auką ir agresorių, „iš tikrųjų nėra suinteresuoti taika“.

Pasak ES vyriausiojo diplomato, Ukrainos pergalė priklauso ne tik nuo Ukrainos žmonių valios. Tempas, kuriuo Vakarų sąjungininkai tiekia ginklus, užtikrins, kad Rusija bus nugalėta daug greičiau ir bus prarasta mažiau gyvybių.

Būtinybė sparčiau tiekti ginklus reiškia, kad „karinė parama turi būti tęsiama, turi didėti, turi būti plečiama (su) daugiau priešlėktuvinės gynybos sistemų. Tai iš tikrųjų pakeis situaciją mūšio lauke“, – teigia J.Borrellas.

Kremliaus propagandisto Vladimiro Solovjovo meilužė turi vilą Juodosios jūros kurorte Sočyje, o savo vaikus pagimdė JAV, gegužės 22 d. pranešė Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno komanda, rašo „The Kyiv Independent“.

Tyrimo duomenimis, buvusi krepšininkė Svetlana Abrosimova yra V.Solovjovo meilužė ir 2017 m. JAV pagimdė dvi jųdviejų dukras.

A.Navalno komanda nustatė, kad S.Abrosimova turėjo JAV pasą. Kadangi ji savo vaikus pagimdė JAV, techniškai jie taip pat yra JAV piliečiai.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Vladimiras Solovjovas

V.Solovjovas eteryje ne kartą ragino Rusiją rengti išpuolius prieš Vakarus dėl Vakarų šalių nuolatinės karinės paramos Ukrainai.

„(Visa Rusijos elito) kova su Vakarais, kuri naudojama kaip karo pretekstas, yra grandiozinė apgaulė. Rusijoje nėra žmogaus, labiau prisirišusio prie Vakarų nei V.Solovjovas“, – rašė A.Navalno komanda.

S.Abrosimovai taip pat tariamai priklauso 650 kvadratinių metrų ploto vila Sočyje, kurios vertė siekia 500 mln. rublių (6 mln. JAV dolerių). Tačiau ši informacija buvo pašalinta iš Rusijos valstybinio registro, teigia tyrimo komanda.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiro Solovjovo vila prie Komo ežero Italijoje

Kaimyniniai nekilnojamojo turto objektai priklauso aukščiausiems Rusijos kariuomenės pareigūnams, todėl A.Navalno komanda stebisi, kaip sportininkė galėjo įsigyti tokį vertingą nekilnojamąjį turtą.

„Galbūt Svetlana yra ne tik buvusi krepšininkė, bet ir slapta FSB ar GRU agentė, turinti generolo laipsnį? Galbūt ji yra Gynybos ministerijos darbuotoja?“ – svarstė tyrėjų komanda.

Gegužės 22 d. JAV Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris per spaudos konferenciją sakė, kad artimiausiais mėnesiais JAV „prioritetas“ bus mokyti Ukrainos pilotus naudotis naikintuvais F-16 ir bendradarbiauti su sąjungininkais siekiant aprūpinti Ukrainą pažangiais naikintuvais.

„Prezidentas labai aiškiai pasakė, kad pradėsime Ukrainos kariuomenės mokymus pilotuoti F-16 ir dirbsime su savo sąjungininkais bei partneriais dėl F-16 suteikimo Ukrainai“, – sakė M.Milleris.  

M.Milleris pridūrė, kad, nors ir nebuvo jokių naujų pranešimų, kada tiksliai ir kaip tai įvyks, tai yra JAV „prioritetas“, kuris bus pradėtas įgyvendinti „artimiausiais mėnesiais“.

Gegužės 17 d. Jungtinė Karalystė ir Nyderlandai susitarė kurti „naikintuvų koaliciją“ Ukrainai. Gegužės 20 d. JAV taip pat pareiškė, kad prisijungs prie šios iniciatyvos, kaip ir Portugalija bei Danija.

Pirmadienio vakarą „Rusijos laisvė“ – grupuotė, prisiėmusi atsakomybę už įsiveržimą į Rusijos teritoriją Belgorode, – paskelbė vaizdo įrašą, kuriame, atrodo, matyti, kaip virš Maskvos valstybinio universiteto plevėsuoja vadinamoji laisvosios Rusijos vėliava, rašo CNN.

Vaizdo įraše, už kurį legionas tiesiogiai neprisiėmė atsakomybės, atrodo, kad balionai pakelia mėlynai baltai dryžuotą vėliavą virš pagrindinio universiteto pastato.

Mėlynai baltą vėliavą naudoja kelios prieš Putiną nusistačiusios Rusijos opozicijos grupės, o po Rusijos invazijos į Ukrainą ji tapo dar plačiau naudojama.

Portugalijos užsienio reikalų ministras João Gomes Cravinho atmetė galimybę suteikti Ukrainai naikintuvų F-16, tačiau pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi apmokyti ukrainiečių pilotus, gegužės 22 d. pranešė laikraštis „Diário de Notícias“.

„Turime labai gerų pilotų ir instruktorių, ir jie gali dirbti su kolegomis iš kitų šalių, kurios taip pat turi F-16, kad apmokytų Ukrainos pilotus“, – sakė G.Cravinho, kurį cituoja „Diário de Notícias“.

Pasak G.Cravinho, šiuo metu tiekti Ukrainai F-16 lėktuvus nėra galimybės, nes „Portugalija neturi neriboto lėktuvų skaičiaus“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./F-16 naikintuvas

Tačiau G.Cravinho užsiminė, kad Portugalija gali būti atvira ukrainiečių prašymams dėl lėktuvų techninei priežiūrai reikalingų dalių, rašo „Diário de Notícias“.

Jungtinė Karalystė ir Nyderlandai gegužės 17 d. susitarė sukurti Ukrainai skirtą „naikintuvų koaliciją“. Gegužės 20 d. JAV taip pat pareiškė, kad prisijungs prie šios iniciatyvos, kaip ir Portugalija bei Danija.

Iki šiol Ukraina gavo 14 sovietinių laikų naikintuvų MiG-29 iš Lenkijos ir 13 iš Slovakijos.

Ukraina labiausiai susidomėjo JAV pagamintais naikintuvais F-16, kurie naudojami nuo 1970-ųjų ir kuriuos eksploatuoja daugiau kaip 20 valstybių.

Kritikai teigia, kad sąjungininkų nenoras tiekti Ukrainai vakarietiškus naikintuvus ir tolimojo nuotolio raketas gali pratęsti Rusijos agresyvų karą ir lemti tūkstančių žmonių žūtį.

Pirmadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad Ukrainos rytuose esantys Bachmuto ir Marjinkos miestai tebėra „kovos epicentrai“. 

Atnaujintame pranešime teigiama, kad dvidešimt penki „koviniai susirėmimai“ vyko Kupjansko, Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Marjinkos apylinkėse.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Bachmutas

„Kovos dėl Bachmuto miesto tęsiasi. Okupantai surengė antskrydžius netoli Bachmuto ir Ivanivske“, – teigė Generalinis štabas. „Ukrainos gynybos pajėgos atrėmė daugybę priešo atakų netoli Marjinkos miesto. Be to, priešas apšaudė Pobiedos kaimą Donecko srityje“.

Tikimasi, kad šią savaitę rusai surengs posėdį dėl „Wall Street Journal“ žurnalisto Evano Gershkovicho kardomojo kalinimo pratęsimo, CNN teigė su tuo susipažinęs šaltinis. 

E.Gershkovichas, kurį JAV valstybės departamentas pripažino neteisėtai sulaikytu, balandžio mėn. atvyko į teismą ir paprašė, kad jam ikiteisminio tyrimo metu būtų taikomas namų areštas, o ne kalėjimas. Šis prašymas buvo atmestas, ir jis buvo išsiųstas į liūdnai pagarsėjusį Maskvos Lefortovo kalėjimą iki gegužės 29 d.

„Reuters“/„Scanpix“/Sulaikytas žurnalistas Evanas Gershkovichas

Šią savaitę vyksiančiame posėdyje bus sprendžiamas klausimas dėl jo kardomojo kalinimo pratęsimo po gegužės 29 d.

Šešių Afrikos šalių vadovų delegacija, besirengianti deryboms su Kyjivu ir Maskva, siekia ne tik inicijuoti taikos procesą, bet ir išspręsti opų klausimą, kaip Rusijai, kuriai taikomos griežtos sankcijos, sumokėti už trąšų eksportą, kurio Afrikai labai reikia, interviu naujienų agentūrai AP sakė svarbus derybų tarpininkas.

Tarptautinis derybininkas Jeanas-Yves'as Ollivier, kuris pusmetį dirbo dėl šių derybų, sakė, kad Afrikos lyderiai, nuvykę į abi šalis su taikos misija, taip pat aptars, kaip palengvinti grūdų siuntų eksportą iš karo draskomos Ukrainos ir apsikeitimo belaisviais galimybes.

Tikėtina, kad derybos vyks kitą mėnesį, sakė J.-Y.Ollivier.

Daugiau skaitykite čia.

Ukrainos paieškos komandos vien per pastarąjį mėnesį buvusiose Rusijos pajėgų okupuotose teritorijose rado 50 dingusių žmonių kūnų, pranešė Ukrainos pareigūnas.

Ukrainos ypatingomis aplinkybėmis dingusių asmenų reikalų komisaras Olehas Kotenka sakė, kad kūnai buvo aptikti Donecko, Luhansko ir Charkivo srityse. Pasak O.Kotenkos, komisija vis dar ieško galimų kapų deokupuotoje teritorijoje.

Ukrainos vidaus reikalų ministerija teigė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios dingusiais be žinios oficialiai laikoma apie 23 000 žmonių.

Rusijos valdžios institucijos pietiniame Belgorodo regione pirmadienį įvedė antiteroristinį režimą.

To buvo imtasi po to, kai Maskva anksčiau apkaltino iš Ukrainos į šalį įsiveržusią diversantų grupuotę.

„Siekiant užtikrinti Belgorodo srities piliečių saugumą, šiandien įvestas teisinis kovos su terorizmu režimas“, – sakoma Belgorodo gubernatoriaus Viačeslavo Gladkovo pareiškime.

Pagal šį režimą specialūs įgaliojimai suteikiami saugumo tarnyboms, taip pat taikomi įvairūs apribojimai ir priemonės, įskaitant sustiprintą saugumą, tapatybės tikrinimą ir ryšių stebėjimą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Belgorodas

Valdžios institucijos taip pat gali iškeldinti nukentėjusioje teritorijoje gyvenančius žmones.

V.Gladkovas vėliau pirmadienį pranešė, kad valdžios institucijos padeda žmonėms palikti užpultą teritoriją.

„Situacija čia ir toliau išlieka itin įtempta“, – sakė gubernatorius bei pridūrė, kad valdžios institucijų pareigūnai eina nuo durų prie durų ir informuoja vietos gyventojus.

„Tikiuosi, kad mūsų kariškiai artimiausiu metu įvykdys savo užduotį“, – teigė jis.

Vadinamasis antiteroristinis režimas 1999–2009 metais galiojo Čečėnijoje, Rusijos valdžios institucijoms kovojus su sukilėliais per antrąją Maskvos karinę kampaniją šiame kalnuotame regione.

Valdžios institucijos tokius teisinius režimus taip pat periodiškai įveda trumpam laikui, dažniausiai nestabilioje Kaukazo šiaurėje.

Anksčiau pirmadienį Maskva pranešė, kad jos kariai siekė likviduoti ukrainiečių diversantų grupę, įsiskverbusią į Belgorodo regioną.

Kyjivas neigė, kad yra su tuo susijęs, tačiau atsakomybę už išpuolį prisiėmė prieš Kremlių nusistačiusio judėjimo – „Legion „Svoboda Rossii“ – nariai.

Gegužės 22 d. Rusijos kariuomenė Charkivo srities Iziumo mieste sudavė raketinį smūgį ir sužeidė 10 metų berniuką, pranešė Generalinė prokuratūra.

Per Rusijos ataką taip pat buvo apgadinti gyvenamieji pastatai, ūkiniai pastatai ir įmonė, rašė prokurorai.

Rusijos pajėgos į Iziumą paleido dvi sovietinių laikų raketas S-300 iš Rusijos Belgorodo srities, besiribojančios su Ukraina, sakoma pranešime.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos išvadavo Iziumą iš Rusijos okupacijos 2022 m. rugsėjį.

Miestas ir kitos aplinkinės Charkivo srities teritorijos dėl savo artumo prie Rusijos sienos buvo nuolat puolamos nuo pat invazijos pradžios.

Generalinės prokuratūros duomenimis, nuo 2023 m. gegužės 22 d. per plataus masto Rusijos karą prieš Ukrainą žuvo 482 vaikai ir dar 981 buvo sužeistas.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas pirmadienį pareiškė, kad jo šalis gali pasitraukti iš Maskvos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO), taip dar kartą parodydamas nepasitenkinimą dėl nepakankamos sąjungininkės Rusijos paramos.

Jerevanas vis labiau nusivilia tuo, ką vadina Rusijos nesugebėjimu apsaugoti Armėniją Azerbaidžano karinės grėsmės akivaizdoje.

„Neatmetu galimybės, kad Armėnija priims sprendimą pasitraukti iš KSSO“, jei blokas nesilaikys savo sutartinių įsipareigojimų, sakė jis spaudos konferencijoje Jerevane.

AP/„Scanpix“ nuotr./Nikolas Pašinianas

N.Pašiniano pastabos nuskambėjo prieš derybas su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Aliyevu. Jas ketvirtadienį Maskvoje turi surengti Rusijos vadovas Vladimiras Putinas.

Armėnija ir Azerbaidžanas, kurių teritorinis konfliktas tęsiasi dešimtmečius, padedant Europos Sąjungai ir Jungtinėms Valstijoms siekia susitarti dėl taikos.

Vakarų diplomatinis dalyvavimas Kaukaze papiktino tradicinę regiono galią Rusiją.

„Saugumo klausimus pradėjome aptarinėti su Vakarų partneriais, nes matome, kad saugumo sistema regione neveikia“, – pirmadienį sakė N.Pašinianas.

Armėnija ir Azerbaidžanas 2020 metais ir XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje du kartus kariavo dėl ginčijamo Kalnų Karabacho – armėnų anklavo Azerbaidžane.

2020 metų rudenį šešias savaites trukę karo veiksmai baigėsi Rusijai tarpininkaujant sudarytomis paliaubomis. Pagal susitarimą Armėnija turėjo užleisti daug teritorijų, kontroliuotų ne vieną dešimtmetį.

Armėnija, kuri nuo 1991-ųjų, kai žlugo Sovietų Sąjunga, remiasi Rusijos karine ir ekonomine parama, kaltina Maskvą nevykdant taikos palaikymo vaidmens Kalnų Karabache.

Jerevano susirūpinimas išaugo po to, kai Azerbaidžano aktyvistai gruodį užblokavo vienintelę šio regiono sausumos jungtį su Armėnija. Balandį Azerbaidžanas prie šios jungties įrengė kontrolės punktą.

Rusija teigė kovojanti su diversantų grupe, perėjusia į jos teritoriją iš Ukrainos. 

Valstybinė žiniasklaida TASS citavo Kremliaus atstovą spaudai Dmitrijų Peskovą, kuris sakė, kad Rusijos pajėgos stengiasi išstumti „diversinę ir žvalgybinę grupę“, patekusią į Belgorodo sritį, kuri ribojasi su Ukraina. 

Regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas pranešė „Telegram“: „Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos kartu su pasienio tarnyba, Nacionaline gvardija ir FSB imasi būtinų priemonių priešui likviduoti“. 

Rusijos grupuotė „Rusijos laisvės legionas“ „Telegram“ teigė, kad ji ir „Rusijos savanorių korpusas“ prisidėjo prie išpuolio Belgorode. Jie teigė, kad „visiškai išlaisvino Belgorodo srities Kozinkos gyvenvietę“, o „pirmosios grupės įžengė į Greivoroną“.  

Kyjive įsikūrusio Rusijos ginkluotos opozicijos politinio centro – Rusijos laisvės legiono politinio sparno – atstovas Aleksejus Baranovskis CNN sakė, kad operacija prasidėjo praėjusią naktį ir kovos „tęsiasi“. Jis nepatikslino, kiek kovotojų kirto sieną į Rusiją. 

A.Baranovskis sakė, kad grupuotė nori „išlaisvinti mūsų tėvynę nuo V.Putino tironijos“.

Padėtis Belgorodo srityje lieka neaiški. Ukrainos valstybinis transliuotojas „Suspilne“ susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė pareiškimą, kuris, jų teigimu, yra legiono „Rusijos laisvė“ pranešimas. Jame patvirtinta, kad legionas dalyvauja išpuolyje Rusijos Federacijos teritorijoje.

„Padėtis Belgorodo srityje sudėtinga“, – pranešė „Rusijos laisvės“ legiono spaudos tarnyba.

„Rusijos laisvė“ legionas/ „Telegram“/Legiono „Rusijos laisvė“ būrys Belgorodo regione

Pasak jų, legionas ir Rusijos savanorių korpusas prie sienos su Rusijos Federacija kuria demilitarizuotą zoną, iš kurios Rusijos kariuomenė negalės apšaudyti Ukrainos.

Abiejų organizacijų teigimu, jie ir toliau „judės visos Rusijos išlaisvinimo link“.

Nors anksčiau pirmadienį Kremlius pareiškė, kad už šį išpuolį neabejotinai atsakinga Ukraina, aukščiausio rango Ukrainos pareigūnai tai paneigė, bet patvirtino, jog stebi įvykius Belgorode.

Pirmadienį Rusijos pajėgos atnaujino Charkivo miesto ir regiono apšaudymą. Gyventojų prašoma neignoruoti pavojaus signalo, pareiškė Charkivo srities karinės-civilinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas.

„Dėmesio, Charkovo ir srities gyventojai, okupantai vėl smogia! Neignoruokite pavojaus signalų“, – rašė jis.

Srities vadovas primygtinai patarė likti slėptuvėse.

Pasak Charkivo įgulos viršininko Serhijaus Melnyko, ir toliau fiksuojamas priešiškas aktyvumas ir raketų paleidimai iš Belgorodo.

Pranešta, kad pirmadienį rusai jau atakavo Charkivo sritį: po pietų apšaudant iš išlaisvintą Kupjanską buvo sužeistos dvi moterys.

Iš su Ukraina besiribojančio Belgorodo rusai dažnai apšaudo Charkivo sritį. Anksčiau yra buvę atvejų, kai pats miestas dėl savo techninių trūkumų buvo tapęs Rusijos raketų „taikiniu“.

Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas pareiškė, kad Ukraina atsiriboja nuo įvykių Belgorode, kur pranešama apie ginkluotą įsiveržimą į Rusijos teritoriją. 

„Vienintelė varomoji politinė jėga totalitarinėje šalyje, kurioje griežtai veržiami varžtai, visada yra ginkluotas partizaninis judėjimas. Ukraina susidomėjusi stebi įvykius Rusijos Belgorodo srityje ir tiria situaciją, bet neturi su ja nieko bendra. Kaip žinote, tankai parduodami bet kurioje Rusijos karinėje parduotuvėje, o pogrindines partizanų grupes sudaro Rusijos piliečiai“, – rašė jis savo tviterio paskyroje.

Ppirmadienį Donecko srityje ukrainiečių gynėjai vienu šūviu iš nešiojamosios priešlėktuvinės gynybos sistemos „Igla“ numušė rusų sraigtasparnį Mi-24, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė Ukrainos kariuomenės Sausumos pajėgos.

„Šiandien Karališkosios brigados pajėgos likvidavo priešo atakos sraigtasparnį Mi-24“, – rašoma pranešime.

Pasak kariškių, priešo orlaivis bandė surengti ugnies ataką prieš Donecko srities Niujorko kaimą. Mi-24 numušė 24-osios brigados, pavadintos Karaliaus Danylo vardu, priešlėktuvinės raketų ir artilerijos diviziono priešlėktuvinės ginkluotės šaulys tiksliu šūviu iš priešlėktuvinės gynybos sistemos „Igla“.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos karys prie sraigtasparnio Mi-24

Lėktuvas nukrito rusų kontroliuojamoje teritorijoje netoli laikinai okupuotos Horlivkos.

Mi-24 yra sovietinis pėstininkus remiantis sraigtasparnis. Jis tapo vienu iš karo Afganistane simbolių. Orlaivis naudojamas daugelyje šalių, įskaitant Ukrainą.

Tai buvo pirmasis sovietinis sraigtasparnis, sukurtas ugnimi apsaugoti sausumos pajėgoms ir pradėtas masiškai gaminti.

Naujienų portalas „RBC-Ukraina“ pranešė, kad paskutinį kartą Ukrainai pavyko nukauti tokio tipo sraigtasparnį praėjusio mėnesio pabaigoje.

NATO Parlamentinė Asamblėja pirmadienį vienbalsiai pripažino Rusijos nusikaltimus Ukrainai genocidu, o teroristinį režimą Rusijoje – rasizmu, pranešė Ukrainos nuolatinės delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje vadovas Jehoras Černevas.

Pasak J.Černevo, Liuksemburge vykusioje Asamblėjos sesijoje buvo priimta deklaracija, kurioje įtvirtinta vieninga NATO parlamentarų parama tarptautiniam tribunolui, pagalba Ukrainai prieš ir po pergalės.

Be to, dokumente Rusijos nusikaltimai prieš Ukrainą pripažįstami genocidu, smerkiama rasizmo ideologija, remiamas teritorinio vientisumo atkūrimas, sankcijos, žalos atlyginimas ir Maršalo planas Ukrainai, sakė parlamentaras.

„Liuksemburge vykusioje Asamblėjos sesijoje pasiekėme, kad būtų priimta itin stipri deklaracija, kuri turės toli siekiančių politinių pasekmių“, – teigė Ukrainos atstovas.

Asamblėja taip pat paragino savo vyriausybes Vilniaus viršūnių susitikime atvirai paskelbti, kad Ukraina taps Aljanso nare, ir susitarti dėl tolesnių konkrečių Ukrainos stojimo į NATO žingsnių.

„Tai mūsų diplomatinė pergalė. Į visus mūsų pagrindinius pasiūlymus dėl galutinio deklaracijos teksto buvo atsižvelgta“, – sakė J.Černevas.

Parlamentaras pabrėžė, kad šis sprendimas „padėjo pamatus NATO aukščiausiojo lygio susitikimui Vilniuje“.

„Sąjungininkų parlamentarai išreiškė savo poziciją. Dabar viskas priklauso nuo vyriausybių“, – pridūrė parlamentaras.

Kaip žinia, prezidentas Volodymyras Zelenskis tvirtina, kad Ukraina nesutiks su alternatyviais pasiūlymais, kurie galėtų pakeisti jos narystę NATO.

Ukrainos netenkins joks kitas liepos mėnesį Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo sprendimas, išskyrus realius žingsnius siekiant narystės Aljanse, ne kartą pažymėjo užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“ susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo informuotas apie, kaip teigiama, Ukrainos diversantų bandymą įsiskverbti į Belgorodo sritį.

„Gynybos ministerija, Saugumo tarnyba ir Pasienio tarnyba pranešė V.Putinui apie Ukrainos diversantų bandymą įsiveržti į Belgorodo sritį“, pažymėjo Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Jo nuomone, sabotažo Belgorodo srityje tikslas – nukreipti dėmesį nuo padėties Bachmuto sektoriuje.

„Rusijos pajėgos siekia išstumti Ukrainos diversantų grupę iš Rusijos Federacijos teritorijos ir ją sunaikinti. Jėgų ir priemonių pakanka“, – pridūrė D.Peskovas.

„Reuters“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

Kazachstanas nepritarė buvusio Luhansko srities karinės-civilinės administracijos vadovo Serhijaus Haidajaus paskyrimui ambasadoriumi šalyje ir nori, kad jo vietą užimtų profesionalus diplomatas, pranešė naujienų portalas „Dzerkalo Tyzhnia“.

Pasak leidinio pašnekovų, Kazachstanas atsisakė suteikti agrimaną (sutikimą priimti asmenį į diplomatinės misijos vadovo pareigas) S.Haidajui, kuris Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio nurodymu, iš pareigų buvo atleistas dar kovo mėn.

Kazachstano pusė „švelniai, bet tvirtai“ leido suprasti, kad Ukrainos ambasadoriumi Kazachstane norėtų matyti profesionalų diplomatą.

„Zuma press“/„Scanpix“/Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus

Ankstesnis Ukrainos ambasadorius Kazachstane Petro Vrublevskis yra profesionalus diplomatas, tačiau praeitų metų spalį jis buvo atleistas iš pareigų po skandalingo pareiškimo apie būtinybę „nužudyti kuo daugiau rusų“, kas sukėlė Kazachstano nepasitenkinimą.

Teigiama, kad viename interviu jis pasakė: „Mes stengiamės nužudyti kuo daugiau rusų. Kuo daugiau rusų nužudysime dabar, tuo mažiau reikės žudyti mūsų vaikams“.

Rusijos kariuomenė gali nutraukti savo dalyvavimą agresijos kare prieš Ukrainą ir saugiai pasiduoti mūsų ginkluotosioms pajėgoms, pirmadienį socialiniuose tinkluose paskelbtame įraše pareiškė Ukrainos gynybos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas.

„Jau daugiau nei metus Kremliaus režimas nesugeba pasiekti nė vieno iš invazijos į Ukrainą pradžioje užsibrėžtų tikslų. Kreipiuosi į Rusijos kariškius – į tuos, kuriems pasisekė išgyventi “mėsos atakas„ ir sugriautas tranšėjas. Bus dar blogiau. Jūs turite pasirinkimą – žūti ar gelbėti savo gyvybes“, – sakė jis.

Ukrainoje vykdomas valstybinis projektas „Noriu gyventi“, padedantis Rusijos kariams saugiai pasiduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.

„Reuters“/„Scanpix“/Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas

Pasak K.Budanovo, ukrainiečių daliniai jau pervedė per fronto liniją šimtus rusų karių. Prižiūrimi Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto, jie gyvena normaliomis sąlygomis, tris kartus per dieną gauna maistą, gali paskambinti į namus ir gauti siuntinius.

Gynybos žvalgybos vadovas taip pat pažymėjo, kad okupantai laikomi patekusiais į nelaisvę, todėl Rusija jiems ir toliau moka kovinį ir atlyginimą. Jie taip pat gali rinktis – laukti karo pabaigos ir grįžti namo arba negrįžti į Rusiją. Jie turi teisę prašyti prieglobsčio Ukrainoje arba keliose ES šalyse.

Ukrainiečių pasipriešinimas pamažu mažina rusų aršumą, todėl daugėja atvejų, kai Rusijos kovotojai pasiduoda ir atsisako tęsti puolimą, ir ištisomis grupėmis.

Naujienų portalas „RBC-Ukraine“ pabrėžė, kad projekto „Noriu gyventi“ paslaugomis jau pasinaudojo daugiau kaip 1,2 mln. žmonių.

Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka rrečiadienį Maskvoje susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptarti „santykių problemų, kurių apskritai neturėtų būti“, pranešė baltarusių naujienų agentūra „Belta“.

„Kaip man praneša vyriausybė, problemų (šalių santykiuose – red.) beveik nėra. Aš tuo mažai tikiu. Iš situacijos matau, kad vis dar yra problemų, tam tikrų neatitikimų. Kartais pasitaiko biurokratijos. Kas dėl to kaltas? Kad, kai poryt susitiksime Maskvoje, mes su Rusijos prezidentu V.Putinu galėtume aptarti ir pašalinti tas problemas, kurių mūsų santykiuose apskritai neturėtų būti.“

 A.Lukašenka pridūrė, kad paprastai susitinka su V.Putinu „ne tam, kad pasižiūrėtų vienas į kitą, nors tai taip pat svarbu“. Jo nuomone, didelę įtaką susitikimo metu turi prezidentų nuotaika.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas ir Baltarusijos prezidentu pasiskelbęs Aliaksandras Lukašenka

Rusijos savanorių korpusas, kurio nariai teigia kovojantys Ukrainos pusėje, pareiškė vykdantys kovines užduotis Rusijos teritorijoje, o „Rusijos laisvės“ legionas ragino Rusijos pasienio regionų gyventojus likti namuose ir „nesipriešinti“, pranešė su šiomis grupuotėmis susiję susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalai.

Anot socialinės žiniasklaidos, pirmadienio rytą „Rusijos savanorių korpuso“ nariai pranešė, kad yra Rusijos teritorijoje.

Iš pradžių jie paskelbė vaizdo įrašą, kurio fone matyti kelio ženklai, rodantys įvažiavimus į Lubimovkos (Briansko sritis), Bezliudovkos (Belgorodo sritis), Churovičiaus (Briansko sritis) gyvenvietes.

„Rusijos laisvės“ legionas, kuris skelbia kovojantis Ukrainos pusėje, įrašė vaizdo pranešimą, kuriame ragina rusus kovoti už Rusiją be jos totalitarinio vadovo Vladimiro Putino.

Po to legionas paskelbė kreipimąsi į Rusijos pasienio regionų gyventojus: „Likite namuose, nesipriešinkite ir nebijokite, mes nesame jūsų priešai. Skirtingai nei Putino zombiai, mes neliečiame civilių gyventojų ir nenaudojame jų savo tikslams“.

Jie taip pat pažadėjo vėliau paskelbti išsamią informaciją.

Socialiniuose tinkluose taip pat platinami vaizdo įrašai, vaizduojantys Hraivoronos pasienio kontrolės punkto sunaikinimą.

Vietiniai gyventojai dalinasi vaizdo įrašais, kuriuose girdėti Belgorode kaukianti sirena, o Rusijos Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas tvirtina, kad nuo 9 val. ryto Hraivoronos miesto rajonas yra apšaudomas. 

„Civilių aukų nebuvo“, – pridūrė jis.

V.Gladkovo teigimu, buvo aktyvuotos Rusijos oro gynybos sistemos, o dalis raketos nukrito į privačios namų valdos sodą Antonivkos kaime.

Jis taip pat pranešė, kad minosvaidžiai apšaudė Kožinkos kaimą. Jo teigimu, Hora-Podil kaime užsidegė šieno sandėlis, o Hraivorono kaime sviediniai pataikė į krovinių vežimo įmonės teritoriją.

Rusijos nepaprastųjų situacijų tarnyba išsiuntė pranešimą vietos gyventojams apie apšaudymą ir paragino Graivorono ir Šebekinsko miesto rajonų gyventojus slėptis.

Belgorodo srities valdžios institucijų posėdyje kalbėta apie „nerimą keliančias žinias iš karinio dalinio“.

Kovo pradžioje sabotažo ir žvalgybos grupė sukėlė nemažai triukšmo Briansko srityje. Rusijos propagandistai kaltino Ukrainą, tačiau situaciją išsiaiškino Rusijos savanorių korpusas. Jis pareiškė, kad ši operacija buvo jų pačių darbas, suderintas su Ukrainos valdžios institucijomis.

Jų teigimu, tokių operacijų tikslas – parodyti, kad laisvi Rusijos žmonės su ginklais rankose gali kovoti su V.Putino režimu.

Plačiau skaitykite ČIA.

Danija norėtų liepos mėn. surengti aukščiausiojo lygio susitikimą dėl taikos tarp Ukrainos ir Rusijos, pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Ritzau news“, remdamasi užsienio reikalų ministro Larso Lokke Rasmusseno žodžiais.

„Jei Ukraina nuspręstų, kad atėjo laikas surengti tokį susitikimą, tai būtų fantastiška. Ir tada Danija, žinoma, norėtų surengti šį susitikimą“, – sakė L.Lokke Rasmussenas.

„AFP“/„Scanpix“/Danijos užsienio reikalų ministras L.Lokke Rasmussenas

Rusijos privačios karinės grupuotės „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas po šeštadienio pareiškimo, jog po ilgus mėnesius trukusios kovos jo pajėgos pagaliau sėkmingai užėmė Ukrainos Bachmuto miestą, pirmadienį paskelbė, kad jo pajėgos apleis Bachmutą laikotarpyje nuo gegužės 25 dienos iki birželio 1-osios.

„AFP“/„Scanpix“/„Wagner“ kariai mojuojantys vėliavomis neidentifikuotoje lokacijoje

Ukrainos valstybinis transliuotojas „Suspilne“ pranešė, kad Zaporižios atominės elektrinės (AE) išorinis elektros energijos tiekimas buvo atnaujintas po to, kai dėl anksčiau įvykusio gedimo elektrinė buvo priversta pasikliauti avariniais dyzeliniais generatoriais.

„Energetikai atnaujino elektros perdavimo liniją, kuria tiekiama elektra į Zaporižios atominę elektrinę. Jėgainė persijungia į elektros energijos tiekimą iš Ukrainos energetikos sistemos“, – pranešė šalies atominės energijos bendrovė „Ukrenerho“.

Po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį prisijungė prie didžiųjų demokratinių valstybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo Japonijoje, pirmadienį Kinijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Ukrainos krizė turėtų būti sprendžiama dialogu.

„Pastebėjome, kad prezidentas V.Zelenskis dalyvavo G-7 aukščiausiojo lygio susitikime. Kinijos pozicija dėl Ukrainos krizės yra nuosekli. Manome, kad krizė turėtų būti sprendžiama politiniu būdu, pasitelkiant dialogą ir konsultacijas“, – įprastinėje trumpoje spaudos konferencijoje sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning.

„AP“/„Scanpix“/Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning

Ji pridūrė, kad Kinija tikisi, jog šalys, ypač G-7 valstybės narės, gali bendradarbiauti su tarptautine bendruomene ir atlikti „konstruktyvų vaidmenį skatinant politinį krizės sureguliavimą“.

Pekinas ne kartą bandė vaizduoti save kaip taikdarį tebevykstančiame konflikte, nepaisant glaudžių ryšių su Rusija.

Naujai paskirtas Pekino specialusis pasiuntinys karo Ukrainoje klausimais Li Hui praėjusią savaitę Kyjive susitiko su V.Zelenskiu – tai pirmasis aukščiausio rango Kinijos pareigūnas, atvykęs į Ukrainą nuo karo pradžios.

Tačiau kai kurie Vakarų analitikai abejoja, ar Kinijos pastangos skatinti taiką yra nuoširdžios ir ar jos vizija, kaip konfliktas galėtų baigtis, sutampa su Kyjivo vizija.

Li Hui vizito metu Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pabrėžė, kad taikos derybos turi būti „grindžiamos pagarba Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“.

„Ukraina nepritaria jokiems pasiūlymams, kurie reikštų jos teritorijų praradimą ar konflikto įšaldymą“, – sakė D.Kuleba.

Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis per Užsienio reikalų tarybos posėdį Briuselyje pareiškė, jog tikisi, kad naikintuvai F-16 netrukus bus perduoti Ukrainai.

Jis palankiai įvertino tai, kad buvo patvirtintas sprendimas perduoti Ukrainai modernius naikintuvus, ir pridūrė, kad jie reikalingi šalies gynybos pajėgoms.

„Pilotų mokymai jau prasidėjo, ir tikiuosi, kad netrukus galėsime suteikti Ukrainai šiuos ginklus (F-16 – red.)“, – tikino J.Borrellis.

„AFP“/„Scanpix“/ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis

Praėjusią savaitę Jungtinė Karalystė paskelbė pradedanti burti tarptautinę šalių koaliciją, kurios tikslas – apmokyti Ukrainos pilotus dirbti su ketvirtos kartos naikintuvais, įskaitant F-16. Prie koalicijos prisijungė Didžioji Britanija, Nyderlandai, Belgija, Danija, Jungtinės Valstijos ir Portugalija.

Baltieji rūmai taip pat patvirtino, kad artimiausiais mėnesiais JAV ir sąjungininkai aptars, kada ir kokį kiekį modernių naikintuvų gaus Ukraina.

Prezidentas Joe Bidenas G-7 susitikimo Hirošimoje metu sakė, kad iš Volodymyro Zelenskio gavo „tvirtų garantijų“, jog Ukrainos kariai nenaudos Vakarų suteiktų naikintuvų F-16, kad įsiveržtų į Rusijos teritoriją.

Ukrainos kariai vis dar veržiasi į nuniokoto Bachmuto miesto flangus, nors jų judėjimo „intensyvumas“ sumažėjo, o Rusija įveda daugiau pajėgų, pirmadienį pranešė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar.

Naujienų agentūros „Reuters“ duomenimis, televizijos komentaruose ji sakė, kad Ukraina turi nedidelį atramos tašką pačiame mieste, taip dar kartą paneigdama Rusijos teiginį, kad ji visiškai kontroliuoja Bachmutą.

„Judėdami flangais – į šiaurę ir pietus – mes sugebėjome sunaikinti priešą, – sakė ji per televiziją. – Judėdamos flangais ir užimdamos tam tikras aukštumas, mūsų ginkluotosios pajėgos labai apsunkino priešo galimybes likti pačiame mieste.“

„Mes vis dar žengiame į priekį, tačiau intensyvumas šiek tiek sumažėjo. Jei kalbėsime apie šiaurę, ten aktyvių veiksmų daug mažiau. Jei kalbėsime apie pietus, mes žengiame į priekį, o Bachmuto, kaip miesto, gynyba visiškai įvykdė savo karinį tikslą,“ – pridūrė H.Maliar.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar

Rusijos paskirtas okupuoto Donecko regiono karinės-civilinės administracijos vadovas Denisas Pušilinas pareiškė, kad Rusijos pajėgos pradėjo išminavimo operacijas Bachmute, pranešė Rusijos televizijos kanalas „Rossija-24“.

„Pradėtas vyksta preliminarus miesto išminavimas. Mums svarbu atlikti visišką, nuodugnų išminavimą. Tai labai kruopštus ir sudėtingas darbas, atsižvelgiant į ten vykusių karo veiksmų mastą“, – D.Pušiliną citavo valstybinė naujienų agentūra „Tass“.

Pasak kito šaltinio, Bachmute liko „dar kelios dešimtys gyventojų“, tačiau „galbūt šis skaičius pasikeis, nes bus ištirti namų rūsiai“. Šaltinis teigė, kad civilių gyventojų „evakuacija“ tęsiama.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Bachmutas

Ukrainos pajėgų 3-iosios atskirosios šturmo brigados operacijų vadas majoras Rodionas Kudriašovas  tvirtino, kad kariniai veiksmai šiuo metu yra telkiamojo pobūdžio ir padeda gerinti taktinę padėtį visame Bachmuto sektoriuje, pranešė naujienų portalas „RBC-Ukraine“.

„Kas vyksta Bachmuto sektoriuje? Tai serija operacijų, kurias vykdo 3-ioji atskiroji šturmo brigada. Tai puolamosios operacijos, kuriomis siekiama atkurti ir pagerinti pozicijas mūsų atsakomybės zonoje ir visame Bachmuto sektoriuje“, – sakė jis.

Pasak jo, pasinaudodamos momentu, kai priešas yra silpnas, išsekęs, neturi tokių pajėgų, kokias turėjo šių metų vasario mėnesį, Ukrainos ginkluotosios pajėgos imasi tam tikrų veiksmų, kad atkurtų, atgautų ir pagerintų savo pozicijas.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

„Šios operacijos yra kaskadinės, t. y. telkimo. Stengiamės pajusti priešo silpnąsias vietas ir palaipsniui, žingsnis po žingsnio, stengiamės jas išspausti, užimdami palankias pozicijas, perimdami iniciatyvą ir turėdami teigiamą dinamiką brigados atsakomybės zonoje esančiose teritorijose“, – pridūrė jis.

R.Kudriašovo teigimu, yra trys operacijos, į kurias įtraukiamos visos brigados priemonės ir pajėgos, t. y. dalyvauja tankai, artilerijos batalionai ir „vyresnioji vyriausioji“ artilerija. Taip pat dalyvauja šturmo pėstininkų ir mechanizuotieji daliniai, naudojamos šiuolaikinės žvalgybos, fronto linijos kontrolės rūšys – bepiločiai orlaiviai, koviniai dronai.

Apibendrinant visus šiuos veiksmus, galima teigti, kad jie atnešė tam tikrą sėkmę – tiek operatyvinės situacijos pagerėjimą 3-iosios atskirosios šturmo brigados atsakomybės zonoje, tiek taktikos pagerėjimą visame Bachmuto sektoriuje, tikino majoras.

„Mano subjektyvia nuomone, kadangi negaliu įvertinti viso mūšio lauko vaizdo visame Bachmuto sektoriuje, tai tik operatyviniai pasiekimai. Tai yra taškiniai pasiekimai, kurie gali lemti didelius taktinius pokyčius visame ruože. Tačiau šiandien mes vykdome tik dalį didelio taktinio plano, t.y. savo vaidmenį 3-iosios brigados atsakomybės zonoje“, – aiškino R.Kudriašovas.

Laikinai einantis 3-iosios brigados vado pareigas pažymėjo, kad vieni daliniai gali sau leisti likti gynyboje, o kiti – perima nedidelius puolamuosius veiksmus ir operacijas.

„Mes siekiame kuo greičiau išlaisvinti savo kraštą ir pagerinti taktinę padėtį visoje atsakomybės zonoje Bachmute“, – pridūrė jis.

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Joe Bidenas savaitgalį pareiškė, jog Rusija mūšyje dėl Bachmuto jau prarado daugiau kaip 100 000 savo karių. Pasak jo, pats miestas per mūšius buvo visiškai sugriautas.

Tuo tarpu Gynybos ministerijos vadovo pavaduotoja Hanna Maliar tvirtino, kad ukrainiečių gynėjams pavyko atgauti kai kurias dominuojančias aukštumas pakraščiuose ir apsupti Bachmutą.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinis direktorius Rafaelis Mariano Grossi tviteryje pareiškė, kad tokia situacija Zaporižios atominėje elektrinėje „negali tęstis“.

„Šį rytą Ukrainos ZNPP septintą kartą per konfliktą neteko visos išorinės elektros energijos ir buvo priversta pasikliauti avariniais dyzeliniais generatoriais. Privalome susitarti, kad elektrinė būtų apsaugota; tokia padėtis negali tęstis.“

Savaitgalį Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Joe Bidenas suteikė didelį postūmį Ukrainos siekiui įsigyti JAV pagamintus naikintuvus F-16, kai išreiškė paramą Kyjivo pilotų mokymams jais skraidyti.

Tačiau analitikai ne kartą įspėjo, kad šie naikintuvai nėra tas veiksnys, kuris išspręs visas problemas, ir turi silpnų vietų, kurias Maskva gerai žino ir gali išnaudoti.

Vienas tarnaujantis F-16 pilotas CNN tvirtino, kad lūkesčiai dėl naikintuvų gali būti pernelyg dideli.

„Atsakydamas į jūsų klausimą apie tai, ar F-16 labai pakeistų karo eigą, turiu pasakyti, kad taip nebūtų“, – teigė pilotas, prašęs neskelbti jo pavardės, nes nebuvo įgaliotas kalbėti šia tema.

Remiantis „Flight Global“ pasaulio oro pajėgų žinynu, šiais metais pasaulyje aktyviai veikia beveik 2 200 naikintuvų F-16. Tai populiariausias kovinis orlaivis visoje planetoje, kuriam priklauso 15 proc. viso pasaulio orlaivių parko.

Galimai Ukrainai skirti F-16 bus senesnės versijos, buvusios JAV sąjungininkų, ypač Vakarų Europos, flotilėse.

„Vakarų valstybėse yra F-16 perteklius, todėl juos galima iš karto gauti ir jie turi gerai išvystytą logistikos sistemą, – sakė karinės aviacijos žinovas, buvęs JAV karinių oro pajėgų pilotas Robertas Hopkinsas. – Yra kitų orlaivių, kurie yra pajėgesni už F-16, tačiau jų yra mažiau ir jų negalima perduoti“.

Pirmadienį pranešta, kad per naktines Rusijos pajėgų atakas prieš Dnipro miestą galimai buvo taikytąsi į įvairias gelbėjimo tarnybas.

Leidinys „Kyiv Post“ pasidalino vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip apgadinta viena iš Dnipro gaisrinių stočių.

Buvęs Jungtinių pajėgų vadavietės vadas Richardas Barronsas televizijos „Sky News“ laidoje Jungtinėje Karalystėje tvirtino, kad karo lėktuvų F-16 suteikimas Ukrainai galėtų suteikti lemiamą pranašumą.

„Tai labai sudėtingas ketvirtos kartos lėktuvas, kuris suteiks Ukrainai lemiamą pranašumą prieš Rusijos karines oro pajėgas ir, tiesą sakant, prieš Rusijos sausumos pajėgas, jei jos pasieks reikiamą pajėgumų ribą ir turės amuniciją, dėl kurios šis lėktuvas yra toks veiksmingas.

Kai Ukraina turės pakankamai orlaivių, pakankamai kompetencijos su jais dirbti ir pakankamai raketų, dėl kurių jie yra veiksmingi, mūšis danguje pasisuks Ukrainos naudai“, – komentavo ekspertas.

R.Barronsas pažymėjo, kad dabartiniai Ukrainos karinių oro pajėgų orlaiviai daugiausia yra rusiški, todėl rusams gerai žinomi.

„Zuma press“/„Scanpix“/Asociatyvi nuotr.

„Taigi jie nesugebėjo išstumti Rusijos oro pajėgų iš savo dangaus ir labiau pasikliovė savo antžemine oro gynyba“, – pridūrė jis.

Tačiau Jungtinių pajėgų vadavietės vadas pabrėžė, jog šių naikintuvų perdavimas nėra trumpalaikis projektas.

„Turėtume pripažinti, kad F-16 prireiks maždaug 18 mėnesių, kol jie taps veiksmingi Ukrainoje. Taigi tai rodo, kad G-7 ir kiti bei prezidentas Volodymyras Zelenskis tikisi, jog kad ir kokie būtų jų rengiamo puolimo rezultatai, šis karas tęsis iki kitų metų.“

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija kasdienėje karo apžvalgoje pareiškė, jog yra labai tikėtina, kad Rusija kuria naują „elitinę“ puolamosios aviacijos grupę kodiniu pavadinimu „Shtorm“, kuri veiks virš Ukrainos.

Spėjama, kad ją sudarys bent viena eskadrilė naikintuvų bombonešių Su-24 FENCER ir Su-34 FULLBACK bei eskadrilė atakos sraigtasparnių.

Toks orlaivių tipų derinys leidžia manyti, kad pagrindinė grupės užduotis bus vykdyti antžeminio puolimo uždavinius, pažymėjo britų žvalgyba.

Patikimuose Rusijos žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad Rusijos gynybos ministerija siekia pritraukti aukštos kvalifikacijos ir motyvuotus pilotus, siūlydama didelius atlyginimus ir sudarydama sąlygas įdarbinti į pensiją išėjusius aviatorius.

Gynybos ministerijos teigimu, tokios grupės sukūrimas rodo, kaip, Rusijos vertinimu, jos reguliariosios oro pajėgų eskadrilės labai prastai atlieka savo pagrindinę funkciją – vykdyti oro antskrydžius Ukrainos linijose.

Rusijos pajėgos pirmadienį atakavusios Dniprą siekė bent vieno tikslo. Greičiausiai, apšaudymas tiek Dnipre, tiek kitur bus tęsiamas, teletilto metu tvirtino Ukrainos gynybos pajėgų Pietų jungtinio koordinacinio centro vadovė Natalija Humeniuk.

„Jie atakuos ir stengsis išsekinti konkrečias oro gynybos zonas. Visų pirma, sutelkę dėmesį į šią sritį (Dnipro – red.), jie matuos, iš kurių pusių galima apsiginti arba praleisti konkretų smūgį“, – aiškino ji.

Jos teigimu, atsižvelgiant į tai, jog priešas atakų metu naudoja skirtingus ginklus, „tai dar kartą pabrėžia, kad priešo netenkina mūsų oro gynybos sistema“.

„Tik priešas žino, kokią kryptį renkasi. Mes galime analizuoti, daryti išvadas ir prognozuoti tai, kas, mūsų nuomone, yra adekvatu. Tai ne visada sutampa su tuo, ką priešas iš tikrųjų turi omenyje“, – pridūrė N.Humeniuk.

Praėjusią naktį Rusijos pajėgos atakavo Dnipro sritį. Daugumą taikinių numušė priešlėktuvinės gynybos pajėgos. Dėl kelių smūgių kilo gaisrai ir buvo sužeisti 7 žmonės. Ypač nukentėjo namai, vaikų darželis, parduotuvės ir gelbėjimo tarnybos pastatas.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos atakos Dnipre padariniai

Sekmadienio vakarą Chersono srityje buvo numuštas ketvirtos kartos Rusijos daugiafunkcinis naikintuvas Su-35, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.

„Dar vienas minus vienas priešo lėktuvas! Gegužės 21 d. dienos pabaigoje Rusijos naikintuvas Su-35 patyrė „neigiamą pakilimą“ Ukrainos teritoriniuose vandenyse Chersono srityje!“

Anksčiau Chersono gynybos pajėgų spaudos tarnybos vadovas Dmytro Pletenčiukas teigė, kad Ukrainos oro gynybos pajėgos gegužės 21 d. vakare numušė Rusijos naikintuvą Su-35, tačiau vėliau jis ištrynė šią žinutę iš socialinio tinklo.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos naikintuvo Su-35 liekanos

Po JAV prezidento Joe Bideno pareiškimo, kad palaikys Ukrainos pilotų mokymą naudotis JAV naikintuvais F-16, Rusijos ambasadorius JAV Anatolijus Antonovas perspėjo Vašingtoną, kad bet koks smūgis Krymui gali būti laikomas NATO smūgiu į Rusijos teritoriją

„Kol kas Vašingtonas mums priešinasi... per tarpininkus. Tačiau kiekvienas specialistas žino, kad Ukrainoje nėra F-16 naudojimo infrastruktūros, taip pat nėra reikiamo skaičiaus pilotų ir aptarnaujančio personalo.

Kas nutiktų, jei amerikiečių naikintuvai pakiltų iš NATO aerodromų, kuriuos aptarnautų užsienio „savanoriai“?“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė Rusijos ambasada JAV.

Ambasadorius taip pat perspėjo dėl neapgalvotų sprendimų Krymo klausimu ir Kyjivo režimo „palaiminimą“ oro atakoms prieš pusiasalį:

„Norėčiau priminti, kad smūgius šiai teritorijai mes vertiname kaip bet kurio kito Rusijos Federacijos regiono užpuolimą. Svarbu, kad Jungtinės Valstijos gerai žinotų apie Rusijos atsaką.“

„Zuma press“/„Scanpix“/Rusijos ambasadorius JAV Anatolijus Antonovas

Ambasadoriaus pastabos neliko nepastebėtos Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovo patarėjo Mychailos Podoliako.

„Krymas yra neginčijama ir neatskiriama Ukrainos dalis. Jis buvo, yra ir bus. Krymo išlaisvinimas naudojant bet kokią karinę jėgą ir priemones yra vienintelis racionalus būdas sustabdyti „Rusijos agresiją“ ir sugrąžinti pasaulį prie tarptautinės teisės. Tai tiesioginė Ukrainos pareiga ir būtinybė šiandien...“, – tviteryje rašė prezidento administracijos pareigūnas.

Okupuota Ukrainos Zaporižios atominė elektrinė vėl buvo atjungta nuo elektros tiekimo tinklo, pirmadienį pranešė jos rusų administratoriai. Šis potencialiai pavojingas incidentas dėl apšaudymų tampa vis dažnesnis.

„Dėl nutrūkusios aukštos įtampos linijos elektrinė prarado išorinį elektros energijos tiekimą“, – platformoje „Telegram“ rašė Rusijos administracija ir pridūrė, kad gedimo priežastys tiriamos, o atsarginiai dyzeliniai generatoriai užtikrina elektrinės darbą.

Paskelbtą informaciją patvirtino ir Ukrainos valstybinė atominės energijos bendrovė „Enerhoatom“ patvirtino, kad nutrūko elektros energijos tiekimas į elektrinę.

„Taip, nuo (Rusijos) okupacijos pradžios elektrinė jau septintąjį kartą atjunta nuo tinklo“, – bendrovės „Enerhoatom“ atstovai sakė naujienų agentūrai „Reuters“.

Ukrainos Zaporižios srities karinės-civilinės administracijos vadovas Jurijus Malaško tvirtino, kad viename iš Zaporižios miesto objektų kilo gaisras dėl elektros energijos sistemos perkrovos.

„Zaporižioje kilusios elektros tiekimo problemos nėra susijusios su apšaudymu“, – teigė J.Malaško susirašinėjimo platformoje „Telegram“.

„Reuters“/„Scanpix“/Zaporižios atominė elektrinė

Sekmadienio naktį Rusijos pajėgos atakavo Dnipro miesto karinius ir infrastruktūros objektus, pirmadienį pranešė Ukrainos kariuomenės generalinis štabas.

Per išpuolius Dnipropetrovsko srityje buvo sužeistas 27 metų vyras ir apgadinti keli pastatai, kuriuose dirba pirmosios pagalbos tarnybos, sakė srities karinės-civilinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas. 

Pasak jo, Synelnykivskio rajone, nukritus dronui, buvo sužeisti septyni žmonės.

„Nukentėjo trys privatūs namai ir devyni daugiabučiai, taip pat vaikų darželis, parduotuvės ir administraciniai pastatai“, – teigė S.Lysakas.

Generalinio štabo duomenimis, atakai buvo pasitelkta 16 įvairių tipų raketų ir 20 smogiamųjų bepiločių orlaivių „Shahed-136/131“.

Manoma, jog iš Kaspijos jūros regiono iš strateginių bombonešių buvo paleistos 4 sparnuotosios raketos,  5 sparnuotosios raketos iš Azovo jūros ir Kursko srities, 2 balistinės raketos „Iskander-M“ iš laikinai okupuoto Krymo pusiasalio, 5 prieštankinės raketos iš Zaporižios srities ir 20 smogiamųjų raketų „Shahed“ iš pietų ir šiaurės krypčių.

Ukrainos gynėjai tvirtina sunaikinę 4 sparnuotąsias raketas ir 20 smogiamųjų dronų „Shahed“.

„SIPA“/„Scanpix“/Gegužės pradžioje įvykusio apšaudymo Dnipre padariniai

Ukrainos kariuomenės generalinis štabas paskelbė apie naujausius Rusijos kariuomenės praradimus per pastarąją parą.

Teigiama, jog buvo likviduota 720 Rusijos kovotojų. Jų apskaičiavimu, bendri Rusijos pajėgų praradimai dabar siekia beveik 204 tūkst. žmonių.

Per paskutines 24 val. Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 2 tankus, 9 šarvuotąsias kovos mašinas, 20 artilerijos sistemų, lėktuvą bei 2 bepiločius orlaivius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad Bachmutas „nėra okupuotas“ Maskvos, o Rusijos samdinių grupės „Wagner“ vadovas tvirtino, kad jo kovotojai perėmė rytinio miesto kontrolę „iki paskutinio centimetro“.

Kyjivo kariuomenė teigė, kad laikosi nedidelėje miesto dalyje, ir teigė, kad jos kariai žengia į priekį iš šoninių linijų.

Bachmute, druskos kasyklų mieste, kuriame kadaise gyveno 70 000 žmonių, vyksta ilgiausias ir kruviniausias mūšis per daugiau nei metus trunkantį Maskvos plataus masto puolimą Ukrainoje.

Dieną anksčiau „Wagner“ grupė ir Maskvos reguliarioji kariuomenė teigė visiškai užėmusi Bachmutą, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasveikino ją su šiuo laimėjimu.

Tačiau kalbėdamas Didžiojo septyneto (G-7) aukščiausiojo lygio susitikime Hirošimoje V.Zelenskis paneigė Rusijos teiginius.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Bachmutas šiandien nėra okupuotas Rusijos“, – sakė jis per spaudos konferenciją.

„Negaliu pasidalyti su jumis mūsų kariuomenės taktinėmis nuostatomis. Sunkiausia būtų, jei Bachmute būtų padaryta kokia nors taktinė klaida ir mūsų žmonės būtų apsupti“, – pridūrė jis.

Sėdėdamas šalia JAV prezidento Joe Bideno, V.Zelenskis teigė, kad tai būtų abejotina Maskvos pergalė.

Japonijoje vykstančio aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose jis sakė: „Turite suprasti, kad Bachmute nieko nėra“.

V.Zelenskis palygino „visišką sunaikinimą“ Bachmute su Hirošimos nuniokojimu, kai Jungtinės Valstijos 1945 metais ant Japonijos miesto numetė atominę bombą.

„Ten nėra absoliučiai nieko gyvo“, – sakė jis.

Ukrainos kariuomenė sekmadienį pareiškė, kad išlaikė nedidelę miesto dalį ir kad kariai veržiasi iš miesto pakraščių.

„Toliau žengiame į priekį Bachmuto priemiesčiuose“, – sakė Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis.

„Wagner“: ukrainiečių karių neliko

Tačiau „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas, kurio kovotojai vadovavo Rusijos puolimui Bachmute, tvirtino, kad ten nėra Ukrainos karių.

„Bachmute nėra nė vieno ukrainiečių kario, todėl nustojome imti belaisvius“, – sakė jis platformoje „Telegram“.

„Yra daugybė ukrainiečių karių lavonų“, – pridūrė jis.

J.Prigožinas teigė, kad V.Zelenskis arba nesako tiesos, arba „kaip ir daugelis mūsų karinių vadovų paprasčiausiai nežino, kas vyksta vietoje, ir tai yra įmanoma“.

Šeštadienį jis paskelbė, kad jo kovotojai perėmė visišką Bachmuto kontrolę.

J.Prigožinas tvirtino, kad „Wagner“ iki gegužės 25 dienos perduos miesto kontrolę Rusijos kariuomenei.

Tačiau Ukrainos rytinių pajėgų atstovas spaudai Serhijus Čerevatas sakė, kad Ukrainos kariai vykdo kontrpuolimus mieste ir jo apylinkėse.

Rusijos pajėgos „bando kontroliuoti visą miestą. Mūsų daliniai laikosi kelių pastatų ir keleto įtvirtinimų pietvakarinėje Bachmuto dalyje gynybos“, teigė jis per nacionalinę televiziją.

Įnirtingi susirėmimai vyko ir kituose rytiniuose miestuose ir miesteliuose, įskaitant Marjinką ir Avdijivką Donecko srityje, teigiama Ukrainos generalinio štabo pranešime, kuriame sakoma, kad sekmadienį rusai surengė keturis raketų ir 45 oro smūgius.

„Bachmutas ir Marjinka tebėra karo veiksmų epicentre, – teigiama pranešime. – Mūšis dėl Bachmuto miesto tęsiasi.“

Bachmuto netektis būtų labai simboliška ukrainiečiams, kurie ištisus mėnesius laikėsi, nepaisydami JAV užkulisinių patarimų sutelkti dėmesį kitur.

Tačiau kai kurie analitikai tvirtino, kad Ukraina padarė Rusijai didelių nuostolių Bachmute ir privertė ją skirti daug išteklių, o tai gali susilpninti jos gynybą kitose fronto linijos dalyse.

Bachmuto žlugimas būtų leidęs Maskvai parsivežti namo svarbią pergalę po daugybės žeminančių pralaimėjimų.

Be to, tai įvyktų prieš didelį kontrpuolimą, kuriam Kyjivas ruošiasi jau kelis mėnesius.

Pats V.Zelenskis perspėjo, kad miesto praradimas atvertų kelią Rusijos kariams užimti didesnę Donbaso regiono dalį.

V.Putino sveikinimai

Rusijos kariuomenė šeštadienį, praėjus kelioms valandoms po J.Prigožino komentarų, paskelbė pareiškimą.

„Artiomovsko miesto išlaisvinimas baigtas“, – sakoma jame, vartojant sovietinių laikų Bachmuto pavadinimą.

Vėliau Kremlius pasveikino „Wagner“ ir nacionalinę kariuomenę su šiuo laimėjimu, nepaisant didėjančių samdinių grupės ir kariuomenės nesutarimų.

„Vladimiras Putinas pasveikino „Wagner“ šturmo dalinius ir visus Rusijos ginkluotųjų pajėgų dalinių kariškius, suteikusius jiems būtiną paramą ir priedangą, užbaigus Artiomovsko išlaisvinimo operaciją“, – Kremliaus pranešimą citavo naujienų agentūra TASS.

Dabar abi stovyklos laukia Ukrainos kontrpuolimo, tačiau V.Zelenskis neseniai pareiškė, kad jo kariuomenei reikia daugiau laiko prieš įj pradedant.

Net ir užėmę Bachmutą rusai nesugebės vykdyti puolimo į šiaurę Slovjansko link ar į vakarus Kostiantynivkos link. JAV karo studijų instituto (ISW) duomenimis, nei samdinių grupuotės „Wagner“ pajėgos, nei Rusijos reguliarioji armija nepajėgs vykdyti puolamųjų operacijų po kelis mėnesius trukusių sekinančių mūšių dėl Bachmuto, tuo labiau, kad ukrainiečiai Bachmuto apylinkėse vykdo kontratakas.

„Rusijos reguliariosios pajėgos, dislokuotos Bachmuto šiauriniame ir pietiniame flanguose, taip pat vargu ar artimiausiu metu galės pasistūmėti į vakarus link Kostiantynivkos arba į šiaurę link Slovjansko, vykstant Ukrainos kontratakoms Bachmuto rajone“, – teigia ISW. 

Analitikai nurodo, kad okupantai greičiausiai kontroliuoja vakarines Bachmuto administracines ribas, o Ukrainos kariuomenė teigia kontroliuojanti nedidelę teritoriją pietvakarinėje Bachmuto dalyje aplink kelią T0504. Kartu jie neatmeta galimybės, kad Rusijos kariuomenė galėjo perimti visos Bachmuto teritorijos kontrolę.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Bachmutas

„Oficialių pareigūnų pareiškimai rodo, kad Ukrainos pajėgos pasitraukė iš likusios Bachmuto teritorijos, išskyrus tas, kurios ribojasi su dviem į miestą vedančiais keliais“, – sakoma ataskaitoje. 

Vis dėlto galimas miesto užėmimas neturi strateginės įtakos Ukrainos kariuomenės gebėjimui užverti flangus aplink Bakhmutą. Nekontroliuojant sausumos komunikacijos linijų aplink Bachmutą, tolesnės „Wagner“ puolamosios operacijos už miesto ribų yra neįmanomos.

ISW nurodo, kad „Wagner“ samdiniai galėjo susitelkti į kovas Bachmute reguliariosios Rusijos armijos, kuri perėmė flangų gynimą, sąskaita. Abi Rusijos karinės pajėgos šiuo metu yra išsekusios.

„Zuma press“/„Scanpix“/Privačios karinės grupuotės 'Wagner" įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas

Jei gegužės 25 d. „Wagner“ išties pasitrauks iš Bachmuto, kaip anksčiau skelbė šios grupuotės vadovas Jevgenijus Prigožinas, ir perduos miesto kontrolę reguliariajai Rusijos armijai, pastaroji bus dar mažiau linkusi imtis puolamųjų veiksmų.

„Kol kas neaišku, ar J.Prigožinas iš tikrųjų atitrauks savo pajėgas iš Bachmuto, tačiau kai kurie karo korespondentai spėlioja, kad mėnesio pabaigoje Prigožinas perkels „Wagner“ į kitą „kritinį“ frontą“, – rašo analitikai.

Šeštadienį J.Prigožinas išplatino vaizdo įrašą, kuriame sakė, kad Ukrainos kariuomenė „užleido“ Bachmutą. Tą pačią dieną šią žinią paneigė Ukrainos gynybos ministerija, nurodžiusi, kad kovos tęsiasi pietvakarinėje miesto dalyje.