Rusija perkelia karinės įrangos kolonas prie Belgorodo srities sienos

Per bandymus užimti Bachmutą Donecko srityje Rusija neteko daugiau kaip 60 000 žuvusių ar sužeistų karių. Tokius skaičius, su anonimiškumo sąlyga, žurnalistams pateikė vienas iš Vakarų pareigūnų.

„Manome, kad Bachmuto užėmimas Rusijai tikriausiai kainavo mažiausiai 60 000 aukų Bachmuto-Popasnaja sektoriuje per metus trukusį mūšį“, – sakė jis „Sky News“ .

Pareigūnas pridūrė, kad bendras Rusijos aukų skaičius jau viršija 200 tūkst. 

Pareigūnas pažymėjo, kad Bachmutas yra „strategiškai nesvarbus“ miestas. Jis taip pat pridūrė, kad, pasak Vakarų, Ukrainos kariuomenė „pasitraukė iš pagrindinės užstatytos miesto dalies“.

NATO toliau rems Ukrainą, kad pasibaigus karui istorija nepasikartotų, pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Visi sutinkame, kad karo įkarštyje negalime padaryti Ukrainos visateise NATO nare, tačiau kartu turime pasirengti tam, kas nutiks, kai karas baigsis, nes tada turime užtikrinti, kad istorija nepasikartotų“, – sakė jis ir pridūrė, kad tai gali atrodyti taip, jog Rusijos pajėgos persigrupuos ir vėl pradės pulti.

Generalinis sekretorius sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas padarė klaidą, nuvertindamas Ukrainą ir NATO – ir Aljansas toliau yra įsipareigojęs remti Ukrainą „tiek, kiek reikės“.

„Jei prezidentas V. Putinas laimės, tai bus didelė tragedija ukrainiečiams, tačiau tai bus pavojinga ir mums, nes mūsų žinia jam ir visiems alternatyviems lyderiams, įskaitant Pekiną, yra ta, kad kai jie naudoja jėgą, jie gauna tai, ko nori, ir dėl to mes, NATO sąjungininkai, Jungtinės Valstijos, Europa tapsime labiau pažeidžiami“, – sakė jis.

Ketvirtadienį Rusijos okupantai ugnimi apšaudė Donecko sritį. Dėl apšaudymo žuvo žmogus ir dar septyni buvo sužeisti.

Kaip praneša Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba, tyrimo duomenimis, nuo tankų apšaudymo Avdijivkoje žuvo 47 metų moteris, trys žmonės kituose miestuose buvo sužeisti.

„Be to, 4 žmonės buvo sužeisti Antonovkos kaime, Pokrovsko rajone. Preliminariais duomenimis, šį kartą Rusijos kariuomenė miestus ir miestelius apšaudė iš FAB-250 ir artilerijos. Prokurorai toliau imasi visų įmanomų ir tinkamų priemonių, kad užfiksuotų Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų atstovų įvykdytus karo nusikaltimus“, – sakoma pareiškime.

Donecko srities prokuratūrai procesiškai vadovaujant, pradėti ikiteisminiai tyrimai baudžiamosiose bylose dėl karo įstatymų pažeidimų.

Ukrainos teisėsaugos pareigūnai sulaikė keturis asmenis tiriant trijų žmonių žūtį dėl uždarytos slėptuvės Kyjive. Tai pranešė Generalinė prokuratūra, rašo UNIAN.

Teisėsaugos pareigūnai sulaikė Desnianskos srities valstybinės administracijos pirmąjį pavaduotoją, medicinos įstaigos, kurioje yra slėptuvė, direktorių, jo pavaduotoją, taip pat poliklinikos apsaugos darbuotoją.

Dabar sulaikytiesiems rengiami įtarimai dėl tarnybinio aplaidumo, sukėlusio sunkias pasekmes ir žmonių palikimo pavojuje.

Daugiau skaitykite čia.

Ukraina pareiškė, kad „neprisiima jokios atsakomybės“ už Rusijos disidentų grupes, kurios teigia kovojančios Rusijos teritorijoje. 

Tos grupės „veikia savarankiškai, todėl sunku atsakyti“, sakė Ukrainos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Andrijus Melnykas.

A.Melnyko komentarai pasirodė po ketvirtadienį paskelbtų Rusijos savanorių korpuso – prieš V Putiną nusistačiusios Rusijos piliečių karinės grupės – pareiškimų, kad ji pradėjo „antrąjį kovos Rusijos teritorijoje etapą“. Panaši, bet atskira grupė „Laisvės už Rusiją legionas“ ketvirtadienį taip pat teigė esanti „netoli sienos“ su Rusija.

Nors abi grupės yra susijusios su Ukrainos gynybos pajėgomis, Kyjivas anksčiau teigė, kad veikdamos Rusijoje jos veikia kaip „nepriklausomi subjektai“.

A.Melnykas sakė, kad Ukraina „turi teisėtą teisę pulti Rusijos viduje“, tačiau įspėjo, kad reikia „elgtis atsargiai“. 

„Nenorime sudaryti jokios galimybės Rusijai apkaltinti mus puolimu“, – sakė jis.

„Mūsų partneriai ir pagrindiniai sąjungininkai paprašė Ukrainos nenaudoti tam tikros ginkluotės, kurią gavome, Rusijos teritorijoje, ir tai yra susitarimas, kurį tikrai branginame“, – sakė užsienio reikalų viceministras.

Ukraina ir Moldova, surengusios strateginį aukščiausiojo lygio susitikimą žemyno politinėje fronto linijoje, ketvirtadienį primygtinai prašė Europos vadovų didesnės paramos kovojant su Rusijos agresija.

45 vadovai susitiko pilies vyninėje Moldovos rytuose tuo metu, kai Kyjivas išgyveno dar vieną raketų smūgį, o Maskva teigė atrėmusi Ukrainos bandymą įsiveržti į Rusijos teritoriją. 

Mimi pilis yra tik už 20 km nuo sienos su karo draskoma Ukraina ir dar arčiau separatistinio prorusiško Moldovos Padniestrės regiono, o tai dar labiau sustiprina aštrią derybų simboliką.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į mažesnę kaimynę tuo metu, kai Kyjive buvo skaičiuojamos dar vienos Rusijos naktinių smūgių aukos: trys žuvusieji, įskaitant vaiką.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Maia Sandu

Kalbėdamas apie Osle vykstantį NATO susitikimą, V.Zelenskis perspėjo šeimininkus, kad Ukrainai reikia aiškaus kelio į narystę Vakarų aljanse, jei jie nenori, kad Vakarų abejonės padrąsintų Rusiją imtis ryžtingesnių veiksmų. 

„Turime nepamiršti, kad kiekviena abejonė, kurią parodome čia, Europoje, yra apkasai, kuriuos Rusija neabejotinai bandys užimti“, – sakė jis, ragindamas Europą nedelsiant suteikti saugumo garantijas ir „aiškius kvietimus“ dėl narystės NATO.

Patruliuojant NATO ankstyvojo perspėjimo lėktuvams Moldovos prezidentė Maia Sandu, tikėdamasi sustiprinti viltį, kad Moldova gali netrukus įstoti į Europos Sąjungą, vieną po kito pasveikino lyderius.

„Ukrainiečiai kovoja už laisvę, Europos vertybes ir mūsų žemyno ateitį“, – sakė ji.

Aukščiausiojo lygio susitikimą ji pavadino „aiškia mūsų vienybės, stiprybės ir ryžto veikti kartu, kaip viena šeima, išraiška“.

Ir Kyjivas, ir Kišiniovas tikisi šiais metais pradėti derybas dėl narystės ES, nors Maskva tebevykdo invaziją į Ukrainą ir tariamai bando pakenkti Moldovos suverenitetui.

Rusijos pasienio Belgorodo regione per pastarąją parą daugiausia buvo atakuojama iš artilerijos ir minosvaidžių, apgadinti keliai, turtas ir transporto priemonės, pranešė regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas savo „Telegram“ kanale paskelbtame išsamiame atnaujintame pranešime apie smūgius.

„Vieninteliai sužeistieji, apie kuriuos pranešta, yra pasienio mieste Šebekine. Apie žuvusius žmones nepranešta. Buvo apgadinta beveik trys dešimtys nekilnojamojo turto objektų.  Graivorono pasienio savivaldybėje užfiksuoti 57 smūgiai – tai didžiausias smūgių skaičius per pastarąją parą per išpuolių virtinę. Kozinkos kaimas buvo apšaudytas 47 minosvaidžio sviediniais, apgadintos elektros linijos“, – rašė V.Gladkovas.

Rusijos Belgorodo ir srities gyventojai pastebėjo karinės technikos judėjimą sienos su Ukraina link.

Apie tai rašo „RBC-Ukraina“, remdamasi Rusijos žiniasklaida. Vietos gyventojų teigimu, pasienio miestelio Šebekino link judėjo vilkikų su tankais kolona. Technika buvo uždengta maskuojamaisiais tinklais.

Anksčiau Belgorodo srities gubernatorius pareiškė, kad artilerijos sviedinių nuolaužos apgadino vieną automobilį ir važiuojamosios kelio dalies atkarpą mieste. Yra nutrūkusi elektros linija.

Pasienio Šebekino miestas pastaruoju metu buvo apšaudomas, dėl ko vietos valdžia nuolat kaltina Ukrainos ginkluotąsias pajėgas. 

Atkreipiame dėmesį, kad Ukraina kategoriškai neigia, jog yra susijusi su tokiais išpuoliais.

Ketvirtadienį Rusijos Federacija sudavė 12 raketų smūgių Ukrainai, įskaitant 10 „Iskander“ tipo balistinių ir sparnuotųjų raketų Kyjive ir 2 priešlėktuvines valdomas raketas S-300 Charkive. 

Apie tai vakaro suvestinėje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Be to, užpuolikai surengė 36 oro smūgius ir apie 10 kartų apšaudė iš daugkartinio paleidimo raketinių sistemų Ukrainos karių pozicijas ir gyvenvietes.

Yra žuvusių ir sužeistų civilių gyventojų, įskaitant vaikus, apgadinta vaikų poliklinika, gyvenamieji daugiabučiai, privatūs namai ir kita civilinė infrastruktūra. „Ateityje išlieka didelė tikimybė, kad visoje Ukrainos teritorijoje bus vykdomi raketų ir oro smūgiai“, - teigė Generalinis štabas.

Taip pat pranešama, kad Ukrainos gynybos pajėgos toliau naikina okupacinę kariuomenę. Visų pirma, per dieną gynybos pajėgų aviacija sudavė 9 smūgius personalo ir karinės technikos koncentracijos rajonams, taip pat 2 smūgius okupantų priešlėktuvinėms raketų sistemoms.

Per dieną raketų ir artilerijos daliniai smogė 1 vadavietei, 1 priešlėktuvinei raketų sistemai, 5 artilerijos daliniams ugnies pozicijose, 9 Rusijos Federacijos ginkluotės ir karinės technikos koncentracijos rajonams.

Kaip jau buvo pranešta, šiąnakt Rusijos kariai paleido 10 balistinių raketų į Kyjivą. Ukrainos priešlėktuvinė gynyba numušė visas raketas, tačiau nuo krintančių nuolaužų buvo sužeista 19 žmonių.

Trys žmonės žuvo, įskaitant vieną vaiką. Devyni žmonės atsidūrė ligoninėje, vieno iš jų būklė sunki. 

Jau po pietų Charkivo gyventojai girdėjo garsius sprogimus. Valdžios institucijos pranešė, kad miesto pramoniniame rajone apgadintas pramoninis objektas. Per išpuolį buvo sužeista 63 metų moteris.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Europos politinės bendrijos aukščiausiojo lygio susitikime Moldovoje iš sąjungininkų išgirdo „stiprią paramą“ dėl šalių, tiekiančių Kyjivui naikintuvus, kurie padėtų atremti Rusijos pajėgas.

„Dar svarbiau, kad išgirdau apie nemažą skaičių naikintuvų“, – sakė V.Zelenskis aukščiausiojo lygio susitikime Moldovoje, ragindamas, kad nors ir yra dėkingas, Ukrainai vis dar reikia daugiau.

„Štai kodėl mums tikrai reikia patriotinės (sistemų) koalicijos“, – sakė jis.

Galingas sprogimas nugriaudėjo Rusijos Belgorode. Buvo apgadinti aplinkiniai namai.

Vietos visuomenininkų teigimu, sprogimas įvyko miesto viduryje – gyvenamajame rajone. Pasak liudininkų, jis buvo toks galingas, kad netoliese esančių namų langai sudužo.

Sprogimo vietoje matyti dūmų stulpas. Aplink susirinkę žmonės, dirbo gelbėjimo tarnybos.

Vienas iš vietinių „Telegram“ kanalų nurodė, kad Belgorode „bomba nukrito iš kažkokio naikintuvo ar reaktyvinio drono“. Pranešama apie nukentėjusiuosius.

Gubernatorius Viačeslavas Gladkovas sakė, kad sprogo iš bepiločio lėktuvo numesti sprogmenys. Du žmonės buvo sužeisti.

„Belgorode sprogo nežinomas prietaisas. Pirminiais duomenimis, bepilotis orlaivis nukrito ant važiuojamosios kelio dalies. Yra du nukentėjusieji. Vieną vyrą su įtariamu smegenų sukrėtimu greitosios pagalbos automobilis išvežė į miesto 2-ąją ligoninę, o antrąjį vyrą su nedideliais sumušimais atsisakyta paguldyti į ligoninę.

Buvo apgadinta viena transporto priemonė. Įvykio vietoje dirba operatyvinės tarnybos ir tyrimo grupė. Įvykio aplinkybės aiškinamos“, – rašė jis.

Belgorodo meras Valentinas Demidovas teigė, kad sprogimas nugriaudėjo netoli degalinės. 

Jis pridūrė, kad vietos pareigūnai apžiūrėjo netoliese esančius pastatus, siekdami išsiaiškinti, ar jie nebuvo pažeisti. 

Rusija skundėsi, jog pastaruoju metu padaugėjo artilerijos ir raketų smūgių su Ukraina besiribojančiai jos teritorijai.

Anksčiau ketvirtadienį Maskvos gynybos ministerija pranešė, kad Rusija panaudojo reaktyvinius lėktuvus ir artileriją, kad sužlugdytų Ukrainos pajėgų bandymą įsiveržti į Belgorodo regioną.

Charkivo srityje esančioje Charkivo srities Valstybinės gelbėjimo tarnybos vieno iš mokymo padalinių patalpose įvyko sprogimas, dėl kurio žuvo du kadetai, o dar vienas buvo sužeistas.

Kaip praneša vietos laikraštis „Kharkiv Times“, remdamasis Charkivo srities prokuratūros pranešėju Dmitrijumi Čubenka, sprogimas įvyko gegužės 31 d. popietę.

„Du kadetai, 21 ir 22 metų amžiaus, nuo patirtų sužalojimų mirė greitosios pagalbos automobilyje pakeliui į ligoninę“, – sakė D.Čubenka.

Per sprogimą taip pat buvo sužeistas 20 metų kadetas. Pasak prokuratūros pranešėjo, nukentėjusiojo gyvybei pavojaus nėra.

Prokuratūra pranešė, kad visi jie buvo Valstybinės gelbėjimo tarnybos universiteto 3-iojo kurso studentai.

Įvykio vietą tiria tyrimo grupės. Nustatinėjami įvykio liudininkai ir sprogstamojo įtaiso tipas.

Privačios karinės bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas užsiminė, kad kita jo kovotojų užduotis gali būti ginti Rusijos teritoriją, rašo CNN.

Pirmiausia „Wagner“ nori „bent mėnesį atsigauti“ po kelis mėnesius trukusių kovų rytiniame Bachmuto mieste, sakė J.Prigožinas Rusijos kariškiams žurnalistams ir pridūrė, kad tada bus „kiti susirėmimai, manau, greičiausiai šį kartą Rusijos teritorijoje“.

„AFP“/„Scanpix“/„Wagner“ pajėgų vadas Jevgenijus Prigožinas Bachmute

Jo komentarai pasirodė vykstant išpuoliams Rusijos pasienio regione Belgorode, kur dabartinei Kremliaus vadovybei oponuojančios rusų savanorių grupės vėl pareiškė įžengusios į Rusijos teritoriją. Kremlius pareiškė, kad jie buvo atremti ir valstybės sienos nepažeidė.

„Wagner“ kovotojai iki birželio 5 d. turi palikti Bachmuto rajoną, o juos pakeis reguliariosios Rusijos pajėgos. J.Prigožinas sakė, kad „Wagner“ daliniai kol kas persikels į užnugario stovyklas Donecko ir Luhansko srityse, toliau nuo kontaktinės linijos.

Ketvirtadienį Kyjivo miesto valstybinė administracija pažymėjo, kad neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik nuolat laikyti atidarytas mieste įrengtas slėptuves, pranešė Miesto saugumo departamentas.

Tiesioginė kalba: „Šiandien buvo nuspręsta, kad jos (slėptuvės – red.) turi būti atidarytos visą laiką. Prieš tai buvo kalbama, kad negalime jų laikyti atidarytų visą laiką, nes reikia atlikti remonto darbus. Benamiai žmonės ten organizuos prieglaudą... 

„AFP“/„Scanpix“/Kyjivo gyventojai nuo bombų slepiasi požeminėse perėjose

Bet mes neturime kito pasirinkimo, kaip tik laikyti jas atidarytas visą laiką. Nes pastarosiomis dienomis pradėjome sulaukti balistinių raketų atakų“.

Romanas Tkačiukas patikino, kad bombų slėptuvių patikrinimai vyksta nuo 2014 m. Pasak jo, per tą laiką mieste buvo patikrinta beveik 13 000 rūsių, tačiau tik apie 3 500 jų atitiko pradinius reikalavimus, kad būtų galima naudoti kaip apsaugines konstrukcijas.

Anot R.Tkačiuko, paskutinė slėptuvė Kyjive buvo pastatyta 1985 m.

Nors Rusijos Belgorodo regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas anksčiau pranešė, kad sukilėlių grupėms nepavyko kirsti Rusijos Federacijos teritorijos, ką tik atnaujintoje informacijoje jis paskelbė, jog Belgorodo mieste sprogus nežinomam įrenginiui, buvo sužeisti du žmonės.

„Preliminariais duomenimis, ant kelio važiuojamosios dalies nukrito dronas“, – rašė jis susirašinėjimo platformoje „Telegram“.

Rusijos valstybinės naujienų agentūros „Tass“ teigimu, ketvirtadienį į Belgorodo ligoninę buvo paguldyta 11 žmonių, kurie nukentėjo nuo apšaudymo.

Ligoninės vyriausiasis gydytojas Romanas Procenko Rusijos žiniasklaidai tvirtino, kad keturi iš jų gydomi reanimacijoje, o vienas operuojamas. Jis sakė, kad iš viso ligoninėje yra 27 civiliai gyventojai, sužeisti per konfliktą, tačiau nė vienas iš jų nėra toks rimtas, kad pacientus reikėtų vežti į Maskvą.

JAV bendrovė „Global Military Products“ iš JAV gynybos departamento gavo daugiau kaip 118 mln. dolerių vertės sutartį dėl savaeigių priešlėktuvinių sistemų „Gepard“ pirkimo ir tiekimo Ukrainai.

Pasak dienraščio „Evropeiska pravda“, tai teigiama Pentagono pranešime.

„Global Military Products Inc“ buvo sudaryta 118 375 740 JAV dolerių tvirtai fiksuotos kainos sutartis dėl 35 mm priešlėktuvinės gynybos sistemų „Gepard“ pirkimo ir tiekimo“, – sakoma pranešime.

Darbai bus atliekami Amane, Jordanijoje, o numatoma jų užbaigimo data – 2024 m. gegužės 30 d.

„AFP“/„Scanpix“/„Gepard“ tankas su priešlėktuvinės gynybos sistema

Ukraina šiuo metu turi reikiamų pajėgumų išlaisvinti Rusijos okupuotas teritorijas. Tokį įsitikinimą Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas išreiškė spaudos konferencijoje po neformalaus NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Osle. 

„Šiandien daugiausia dėmesio skyrėme tam, kaip galime priartinti Ukrainą prie NATO, kur ji turėtų būti. NATO jau teikia precedento neturinčią pagalbą.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas

Esu įsitikinęs, kad Ukrainos pajėgos dabar turi reikiamų pajėgumų išlaisvinti daugiau okupuotų žemių. Tačiau turime padaryti daugiau“, – pabrėžė J.Stoltenbergas. 

Šiame kontekste Aljanso generalinis sekretorius priminė, kad šiuo metu rengiamas daugiametis paramos Ukrainai paketas su patikimu finansavimu. Jis įsitikinęs, kad ilgainiui tai užtikrins Ukrainos gynybą ir atgrasymą nuo Rusijos bei padės modernizuoti Ukrainos gynybos sektorių pagal NATO standartus.

Kremlius ketvirtadienį pasmerkė tai, ką pavadino tarptautinės bendruomenės tyla po Rusijos Belgorodo srities, esančios prie sienos su Ukraina, apšaudymo, dėl kurio Maskva apkaltino Kyjivą.

„Tarptautinė bendruomenė turi visas galimybes pamatyti filmuotus vaizdus, perskaityti medžiagą, kurioje aprašomi smūgiai gyvenamiesiems pastatams, socialinei infrastruktūrai ir panašiai“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Nėra nė vieno žodžio, kuriuo būtų kritikuojamas Kyjivas“, – pridūrė jis.

VIDEO: Smarkūs smūgiai Rusijos Šebekino mieste: evakuojami žmonės

Smarkūs smūgiai Rusijos Šebekino mieste: evakuojami žmonės

Viber „Bliskavka“, Reuters

Baltarusijos prezidentu pasiskelbęs Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Rusija esą padarė „vienintelę klaidą“ kare prieš Ukrainą. Tačiau propagandistas Igoris Girkinas išjuokė diktatorių.

Pasak propagandinių leidinių, A.Lukašenka sakė, kad Rusija padarė klaidą, kai 2014 m. neužėmė visos Ukrainos, kai Kyjivo ginkluotosios pajėgos buvo nepajėgios.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aliaksandras Lukašenka

„Galbūt vienintelė mūsų klaida buvo ta, kad neišsprendėme šio klausimo 2014-2015 m., kai Ukraina neturėjo nei kariuomenės, nei pasirengimo... Visi norėjo išspręsti šį klausimą taikiai. O jie tuo metu kūrė kovai tinkamas ginkluotąsias pajėgas“, – piktinosi A.Lukašenka. 

Tačiau vienas iš buvusių vadinamosios Donecko liaudies respublikos „vadovų“, propagandistas Igoris Strelkovas-Girkinas pagavo A.Lukašenką meluojant.

„Štai taip! 2014 m. „Batka“ viešai pavadino „DNR ir LNR miliciją“ „banditais“ ir „separatistais“. Kas atsitiko? Ar klydo ne tik Kremliuje, bet ir Minske? Negali būti“, – ironizavo I.Girkinas.

Ketvirtadienį dienos metu Rusijos kariuomenė smogė Chersono srities miestams ir kaimams, žuvo 70-metis vyras ir dar mažiausiai trys buvo sužeisti. 

Apie tai pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, Novokachovkos miesto karinės administracijos spaudos tarnyba. 

„Rusijos aviacija atakavo kepyklą Beryslave. Mieste užfiksuoti du valdomų bombų sprogimai. Per išpuolį buvo lengvai sužeisti du 57 ir 20 metų vyrai. 

Rusijos kariuomenė taip pat apšaudė miestą iš minosvaidžių, kurie sužeidė vietos gyventoją. Jai padėti išvyko greitosios pagalbos automobilis“, – pranešė jis.

O.Prokudinas taip pat pranešė, kad buvo apšaudytas Novokachovkos bendruomenės Kozacke kaimas.

Apšaudymas vyko apie 11 val., neišvengta aukų. Viena iš bombų nukrito Novokachovkos miesto tarybos vidurinės mokyklos teritorijoje. Buvo sugriauti mažiausiai 3 privatūs namai.

Antradienio popietę Rusijos kariuomenė smogė Charkivui, pataikydama į pramoninį rajoną, pranešė srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.

„Charkivo pramoniniame rajone užfiksuoti 2 smūgiai, į įvykio vietą atvyko visos specializuotos tarnybos“, – pranešė jis. 

Pasak jo, informacijos apie nukentėjusiuosius kol kas nėra.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį perspėjo Europos lyderius, kad bet kokios jų abejonės dėl Kyjivo priėmimo į NATO paskatins Rusiją pulti daugiau šalių.

„Turime nepamiršti, kad kiekviena abejonė, kurią parodome čia, Europoje, yra griovys, kurį Rusija neabejotinai bandys užimti“, – sakė jis Europos viršūnių susitikime Moldovoje.

„Mums reikia teisingos taikos. Todėl kiekviena Europos šalis, kuri ribojasi su Rusija ir kuri nenori, kad Rusija ją sunaikintų, turėtų būti visateisė ES ir NATO narė“, – pabrėžė Ukrainos vadovas.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Po smarkaus Rusijos Šebekino miesto, esančio netoli šalies sienos su Ukraina, apšaudymo evakuoti gyventojai ketvirtadienį užpildo laikino apgyvendinimo centrus regiono sostinėje, pranešė Belgorodo srities gubernatorius.

„Didžiausias laikino apgyvendinimo centras mieste pamažu pildosi, todėl visi atvykę Šebekino gyventojai organizuotai siunčiami į likusius perkeltųjų asmenų centrus“, – „Telegram“ tinkle pranešė Viačeslavas Gladkovas.

„Reuters“/„Scanpix“/Belgorodo gubernatorius Viačeslavas Gladkovas

Anksčiau gubernatorius nurodė, kad per ketvirtadienį surengtą apšaudymą, dėl kurio jis apkaltino Ukrainos pajėgas, buvo sužeisti aštuoni žmonės.

Praėjus daugiau nei metams nuo invazijos į Ukrainą, Rusija vis dažniau patiria išpuolius savo teritorijoje. Praėjusią savaitę Belgorodo srityje buvo įvykdytas precedento neturintis įsiveržimas, o antradienį dronas atakavo Maskvą.

Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad kartu su Federaline saugumo tarnyba (FSB) užkirto kelią Ukrainos pajėgų įsiveržimui per sieną, sakydama, kad tankai ir dvi motorizuotosios pėstininkų kuopos bandė įvažiuoti į Belgorodo sritį.

„Po intensyvaus civilių objektų Belgorodo srityje apšaudymo Ukrainos teroristų formuotės su iki dviejų motorizuotųjų pėstininkų kuopų, sustiprintos tankais, bandė įsiveržti į Rusijos Federacijos teritoriją ties Naujosios Tavolžankos gyvenviete ir Šebekino tarptautiniu automobilių kontrolės punktu“, – teigiama kasdieniniame Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

Asmeninio archyvo nuotr./Rusijos laisvės legionas

Bandymas įsiveržti prasidėjo apie 3 val. nakties Maskvos laiku, sakė ministerijos atstovas spaudai Igoris Konašenkovas.

Tvirtinama, jog Rusijos kariuomenė atrėmė tris Ukrainos teroristinių grupuočių atakas. I.Konašenkovas pridūrė, kad „Kyjivo režimo teroristai buvo nustumti atgal ir patyrė didelių nuostolių“.

„Valstybinės sienos pažeidimai buvo neleistini“, – sakė jis.

Anksčiau pranešta, kad Belgorodo regiono operatyvinis štabas iš viso paneigė socialiniuose tinkluose paskleistą informaciją, kad Šebekino srityje įvyko karių prasiveržimas.

Buvęs Ukrainos prezidento kanceliarijos patarėjas Oleksijus Arestovyčius pateikė naują karštojo karo Ukrainoje etapo pabaigos prognozę ir perspėjo, kad net ir po to Rusija gali toliau rengti raketų smūgius ir bepiločiais lėktuvais atakuoti Ukrainos miestus.

Kaip jis sakė per susitikimą Žydų tautos muziejuje Tel Avive, iki 2024 m. vasario mėn. rusai paprasčiausiai nebegalės vykdyti gynybinių operacijų: „Pagal karinę logiką, būtent ginklų ir karinės įrangos požiūriu“.

„Karinis planavimas neleis jiems judėti po 2024 m. vasario mėn. Vienintelis dalykas, kurį jie gali padaryti, tai pašaukti begalines pėstininkų mases. Bet pėstininkai yra prieš HIMARS ir F-16... taigi: devyni mėnesiai, ir viskas baigsis. Gali būti, kad pasienyje bus šiek tiek šaudoma. Nes rusų karių nebuvimas nereiškia, kad jie nešaudys į mus raketomis. Tai gali trukti kurį laiką“, – sakė O.Arestovyčius.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Oleksijus Arestovyčius

Praėjusią naktį Kyjivas vėl buvo atakuotas rusų raketų. Nors šalies oro gynybos pajėgos tvirtina numušusios visus taikinius, aplaidumas vienoje iš sostinės slėptuvių pareikalavo trijų žmonių gyvybių, pranešė ukrainiečių naujienų agentūra „Suspilne“.

Teigiama, kad pradėtas tyrimas po to, kai socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje pasklido pranešimai apie tai, kad praėjusią naktį dėl kritusių nuolaužų Kyjive žuvo trys žmonės, negalėję patekti į užrakintą slėptuvę.

„AFP“/„Scanpix“/Gelbėjimo tarnybos prie poliklinikos Kyjive

Kaip pranešė „Suspilne“, vietos gyventojai pasakojo, kad tai ne pirmas kartas, kai jiems nepavyksta patekti į slėptuvę poliklinikoje Kyjivo Desniano rajone, kur praeitą naktį nukrito nuolaužos.

Jaroslavas, kurio žmona žuvo prie slėptuvės, naujienų agentūrai pasakojo, kad, pasigirdus pavojaus signalui, žmonės bėgo slėptis.

„Slėptuvės paprasčiausiai nebuvo atidarytos, ir viskas. Žmonės ilgai daužėsi, daužėsi. Ir niekas neatėjo. Ten buvo moterų ir vaikų, ir niekas neatidarė durų... Tą akimirką nukrito nuolaužos“, – pasakojo jis.

Plačiau skaitykite ČIA.

Kovai su Rusijos agresija Ukrainai reikia daugiau priešlėktuvinių raketų sistemų „Patriot“, pareiškė Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte, dalyvaujantis Europos politinės bendrijos aukščiausiojo lygio susitikime.

Jis pažymėjo, kad susitikimo metu bus aptariamas Ukrainos oro gynybos stiprinimas, įskaitant naujų „Patriot“ sistemų perdavimą.

„Karinė parama (Ukrainai – red.) šiandien bus vienas svarbiausių darbotvarkės klausimų. F-16, „Patriot“ sistemos. Ukrainai jų reikia daugiau. Taigi sieksime išplėsti „Patriot“ koaliciją“, – tvirtino premjeras.

„AFP“/„Scanpix“/Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte

Tarptautiniai sąjungininkai yra suteikę Ukrainai keletą oro gynybos sistemų „Patriot“. Jos jau įrodė savo veiksmingumą ginant dangų nuo Rusijos atakų. „Patriot“ gali numušti aerobalistines ir balistines raketas, o tai anksčiau Ukrainos priešlėktuvinei gynybai buvo neįmanoma.

Gegužės mėnesį Rusija vėl suintensyvino oro puolimus prieš Ukrainą, naudodama įvairaus tipo raketas ir bepiločius orlaivius.

Vien praėjusią naktį rusai atakavo Kyjivą 10 raketų „Iskander“, kurios visos buvo numuštos.

Rusijos privačios karinės grupuotės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas pareiškė, kad jo pajėgos toliau kovotų Ukrainoje, jei jo vyrai gautų atskirą fronto ruožą ir nebūtų priklausomi nuo „klounų“, kurie vadovauja Rusijos ginkluotosioms pajėgoms, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Ketvirtadienį treniruočių stovykloje 62-ąjį gimtadienį švenčiantis J.Prigožinas taip pat patvirtino, kad birželio 5 d. jo vyrai pagaliau paliks Rytų Ukrainos miestą Bachmutą, perdavę jį Rusijos kariuomenei.

„Jei visa (vadovavimo) grandinė 100 proc. žlugs ir jai vadovaus tik klounai, kurie žmones paverčia mėsa, mes joje nedalyvausime“, – tvirtino J.Prigožinas, garsėjantis savo tiesmukais, dažnai ekspromtu palydimais komentarais apie karo eigą.

„AP“/„Scanpix“/„Wagner“ pajėgų vadas Jevgenijus Prigožinas

„Gražu, argi ne?“ – šypsodamasis sakė jis rusų žurnalistams, žvelgdamas į naktinį dangų, nušviestą sprogimų ir raudonų signalinių raketų nuo jo samdinių automatinių šautuvų serijų.

Jo teigimu, „Wagner“ kovotojai nori maždaug mėnesį pailsėti stovyklose Rusijos kontroliuojamoje Ukrainoje ir tada viskas paaiškės.

„Tai buvo sunkūs metai. Tada pažiūrėsime, kaip viskas klostysis toliau“, – sakė jis.

Per pastaruosius 15 mėnesių trukusį karą Ukrainoje socialiniuose tinkluose daug dėmesio susilaukęs J.Prigožinas nuolat įžeidinėjo prezidento Vladimiro Putino aukščiausius kariškius, ypač gynybos ministrą Sergejų Šoigu ir Generalinio štabo viršininką Valerijų Gerasimovą, dėl jų veiklos.

Praėjusią savaitę jis net šmaikštavo, kad jo pravardė turėtų būti „Putino mėsininkas“, o ne „Putino virėjas“.

Maskvos valdžia pradėjo slėptuvių nuo bombų įrengimą. Slėptuvėse įrengiamos miegamosios vietos, o netoliese iškabintos instrukcijos, kaip evakuotis ir susikrauti „būtinų priemonių krepšius“.

„Kai kuriuose Maskvos gyvenamuosiuose namuose rūsiai paverčiami krepšių su būtinais daiktais pakavimo. Vieno iš tokių namų adresas yra Čertanivskaja gatvė 13. Ten nufilmuotame vaizdo įraše matyti stalai, kėdės ir, kaip spėjama, lovos“, – sakoma „Sirena“ „Telegram“ kanalo pranešime.

Taip pat pažymima, kad viešųjų pirkimų svetainėje pasirodė sutartis dėl Kremliaus centrinės klinikinės ligoninės slėptuvės nuo bombų projektavimo. Patalpa bus skirta 800 žmonių ir turėtų juos apsaugoti nuo sprogimo bangų ir radiacijos. Sutartis buvo pasirašyta gegužės 24 d.

Vakarai aktyviai spaudžia Moldovą dalyvauti Ukrainos konflikte, ketvirtadienį pareiškė Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) – Sovietų Sąjungos KGB įpėdinės – vadovas Aleksandras Bortnikovas, pranešė rusų valstybinė naujienų agentūra „Tass“.

Ukraina tapo karo prieš Rusiją ir ardomosios veiklos prieš Baltarusiją tramplinu, paskelbė jis Nepriklausomų Valstybių Sandraugos narių saugumo vadovų susitikime.

„Vakarai aktyviai stumia Moldovą dalyvauti Ukrainos konflikte, kursto ją jėga išvalyti Uždniestrę“, – sakė A.Bortnikovas.

„Zuma press“/„Scanpix“/Rusijos federalinės saugumo tarnybos vadovas Aleksandras Bortnikovas

Kovo mėnesį slapti dokumentai atskleidė, kad Rusijos saugumo tarnybos turėjo išsamų planą, kaip destabilizuoti Moldovą ir neleisti jai įstoti į NATO – remiant prorusiškas grupuotes buvusioje sovietinėje respublikoje ir kontroliuojant gamtinių dujų tiekimą.

Metų pradžioje Moldovoje, mažoje šalyje prie Ukrainos pietvakarių sienos, ėmė augti įtampa, o Rusija buvo kaltinama ruošianti dirvą perversmui, kuris galėtų įtraukti šalį į Kremliaus karą.

Uždniestrėje – save pasiskelbusioje, nepripažintoje teritorijoje, besiribojančioje su pietvakarių Ukraina ir turinčioje daugiausia rusakalbių gyventojų, kuri 1990 m. atsiskyrė nuo Moldovos, – kur Rusija turi karinių pajėgų ir daro politinę įtaką.

Moldovos prezidentė Maia Sandu vasario mėn. apkaltino Rusiją, kad ši, siekdama pakurstyti neramumus politinio nestabilumo laikotarpiu, naudojasi „diversantais“, prisidengusiais civiliais gyventojais, ir pakartojo panašius Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio perspėjimus.

Tuo tarpu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepagrįstai apkaltino Kyjivą planuojant savo puolimą prorusiškoje Moldovos teritorijoje, kurioje Maskva turi karinį atramos punktą, taip padidindamas nuogąstavimus, kad jis kuria pretekstą Krymo stiliaus aneksijai.

„Rusijos laisvės" regionas susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė nuotraukų ir vaizdo įrašą, kuriuose matoma, kaip Belgorodo regione naikinama Rusijos pajėgų karinė technika.

Pasak legiono, jo kovotojai „užminavo“ vieną „KAMAZ“ ir vieną savaeigį minosvaidį „Tulpė“.

„Naujausia informacija apie priešo techniką: viena „KAMAZ“  transporto priemonė su priešlėktuviniu pabūklu, viens savaeigis minosvaidis „Tulpė“. Jie atliko puikų darbą“, – sakoma „Rusijos laivės" pranešime.

„Tai tik pradžia!“ – žadėjo legiono kariai.

Ketvirtadienio rytą, Rusijos žiniasklaidoje pasirodžius naujienoms apie mūšius pasienyje su Ukraina, „Rusijos laisvės“ legionas įrašė vaizdo pranešimą, patvirtinantį informaciją apie mūšius Rusijoje. Kariai sako, kad jie „ketina išlaisvinti visą Rusiją“.

Grupė karių sakė, kad jie yra prie Rusijos Federacijos sienos ir „labai greitai“ įžengs į jos teritoriją.

Tuo tarpu Rusijos savanorių korpuso kanale teigiama, kad Šebekino vidaus reikalų ministerijai paskelbtas planas „tvirtovė“.

„Drąsūs“ Vladimiro Putino gaujos gynėjai, laikydamiesi protokolo, susirinko administracijos pastate. Leidome jiems susirinkti ir „užvertėme" juos „Grad“ raketomis. Rezultatas jau žinomas, net ir Z-medijoje). Dėkojame vietos gyventojams už svarbią savalaikę informaciją“.

Ukrainos saugumo tarnyba paskelbė sulaikiusi Rusijos šnipą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gretose, kuris, kaip paaiškėjo, yra Bachmuto gyventojas, užverbuotas Rusijos saugumo tarnybų, ir galėjo rengti sabotažą prieš Ukrainos gynybos pajėgų vadovybę.

„Paaiškėjo, kad užpuolikas yra Bachmuto gyventojas, kurį prieš plataus masto invaziją užverbavo Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo 72-ojo žvalgybos centro (geriau žinomo kaip GRU) atstovas Nikita Klimovskis“, – sakoma pranešime.

Kampanijos vadovas jam davė keletą užduočių, nuolat didindamas jų sudėtingumą. Tvirtinama, kad viena pirmųjų užduočių buvo pranešti apie oro antskrydžių Bachmute pasekmes. Rusijos atstovai taip pat domėjosi tiksliomis tiltų perėjų Bachmute ir jo apylinkėse koordinatėmis.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos karys prie Bachmuto

Vėliau tėvynės išdavyste įtariamas asmuo iš Rusijos karinės žvalgybos gavo kitą užduotį – atvykti į Dnipro sritį ir mobilizuotis į Gynybos pajėgų gretas. Įsiregistravęs į vieną iš Ukrainos kariuomenės dalinių, agentas rinko informaciją apie dalinių personalo skaičių ir turimus ginklus.

Be to, įtariamas nusikaltėlis bandė nustatyti Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistemos ir naujausių vakarietiškų ginklų koordinates.

Jis taip pat perdavė Rusijos pajėgoms informaciją apie galimus ginkluotųjų pajėgų vyriausiosios vadovybės atstovų vizitus į gynybinius įtvirtinimus.

„Šiuo atžvilgiu tikrinama informacija apie galimą sabotažo prieš ginkluotųjų pajėgų pareigūnus rengimą“, – pridūrė Ukrainos ginkluotosios pajėgos.

Remdamiesi surinktais įrodymais saugumo tarnybis tyrėjai įteikė sulaikytajam pranešimą apie įtarimą pagal 111 straipsnio 2 dalį (valstybės išdavystė, įvykdyta karo padėties metu).

Šiuo metu įtariamasis yra sulaikytas. Nusikaltėliui gresia įkalinimas iki gyvos galvos.

Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) ketvirtadienį pareiškė atskleidusi JAV nacionalinio saugumo agentūros (NSA) sąmokslą, kurio metu, naudojant anksčiau nežinomą kenkėjišką programinę įrangą buvo įsiskverbta į specialiai sukurtas „Apple“ telefonų galines spragas, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

FSB teigimu, buvo užkrėsti keli tūkstančiai „Apple“ telefonų, tarp jų ir Rusijos abonentų telefonai.

Pranešta, kad buvo atakuojami Rusijoje ir buvusioje Sovietų Sąjungoje įsikūrusių užsienio diplomatų, įskaitant NATO valstybių-narių, Izraelio, Sirijos ir Kinijos, telefonai.

„FSB atskleidė Amerikos specialiųjų tarnybų žvalgybinę akciją, kurios metu buvo naudojami „Apple“ mobilieji įrenginiai“, – sakoma FSB pareiškime.

Nei „Apple“, nei NSA iš karto neatsakė į naujienų agentūros „Reuters“ prašymus pateikti komentarus.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas neoficialias Aljanso diskusijas dėl konkrečių veiksmų, kurių Ukraina turėtų imtis, kad taptų NATO nare, pavadino „geromis“.

J.Stoltenbergas tai pasakė atvykęs į NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Osle.

Paklaustas, ar sąjungininkai sutiks dėl kokių nors konkrečių žingsnių, kuriais Ukraina siektų narystės NATO, generalinis sekretorius atsakė: „Esu įsitikinęs, kad šiuo klausimu rasime bendrą sutarimą. Jau dabar vyksta geros neoficialios diskusijos. Ir patvirtiname pagrindinę žinią: Ukraina taps šio Aljanso nare.“

„AFP“/„Scanpix“/NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas

J.Stoltenbergas taip pat priminė, kad Ukraina jau juda NATO link: ji pereina nuo sovietinių standartų prie NATO standartų. 

Pasak jo, NATO padeda Ukrainai tai daryti nuo 2014 m., ypač po plataus masto Rusijos invazijos. 

„Taigi, taip, mes judame šia kryptimi, ir taip, mūsų sąjungininkai mato Ukrainą kaip NATO narę“, – aiškino J.Stoltenbergas.

Ukraina pasirengusi tapti NATO nare. Šalis laukia, kol Aljansas bus pasirengęs ją priimti, Moldovoje vykstančio Europos politinės bendrijos aukščiausiojo lygio susitikimo metu pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pranešė naujienų portalas „Newsmaker“.

„Ukraina pasirengusi įstoti į NATO, mes laukiame, kol NATO bus pasirengusi priimti Ukrainą. Saugumo garantijos svarbios ne tik Ukrainai, bet ir mūsų kaimynams, Moldovai, dėl Rusijos agresijos“, – tvirtino Ukrainos prezidentas.

V.Zelenskis teigė besidžiaugiantis, kad yra Moldovoje. Jis pabrėžė, kad nebuvo lengva ten atvykti.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Moldovos lyderė Maia Sandu

Pasak jo, šis vizitas – tai visų ukrainiečių žinia, kad mūsų šalis remia Moldovos žmones ir yra pasirengusi visada eiti kartu – petys į petį.

Jis padėkojo moldavams už tai, kad priėmė visus ukrainiečių pabėgėlius.

V.Zelenskis taip pat sakė, kad su Moldovos prezidente Maia Sandu aptarė šalių santykius, infrastruktūrą, svarbius projektus, kuriuos jos užbaigs artimiausiu metu, ir ateitį ES.

Ketvirtadienį Ukrainos vadovas atvyko į Kišiniovą dalyvauti antrajame Europos politinės bendrijos aukščiausiojo lygio susitikime. Manoma, kad jame dalyvaus 50 prezidentų, ministrų pirmininkų ir aukšto rango Europos pareigūnų.

Aukščiausiojo lygio susitikime Ukrainos Prezidentas nori iškelti tokias temas kaip naikintuvų „Patriot“ ir oro gynybos koalicijos plėtra, taip pat Ukrainos stojimo į ES ir NATO bei Ukrainos taikos formulės taikymą.

Rusijos Belgorodo regiono operatyvinis štabas ketvirtadienį paneigė socialiniuose tinkluose paskleistą informaciją, kad Šebekino srityje įvyko Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių prasiveržimas, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“.

„Operatyvinis štabas oficialiai pareiškia, kad ši informacija yra melaginga ir neatitinka tikrovės. Padėtis Šebekino miesto rajone sudėtinga, girdimi mūšio garsai, vyksta apšaudymas. Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos dirba, tačiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų proveržio nėra“, – sakoma pranešime.

Anksčiau Ukrainos gretose kovojanti grupuotė Rusijos savanorių korpusas paskelbė įsiveržusi į Rusijos teritoriją.

„Labai greitai pamatysime Šebekino apylinkes“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše sakė grupuotės atstovas.

Kadras iš vaizdo įrašo/Rusijos savanorių korpuso reidas į Belgorodo sritį

„Deja, mes negalime užtikrinti civilių gyventojų evakuacijos iš pasienio zonos, nes Rusijos Federacijos kariuomenė apšaudo šias vietoves ir taip užkerta kelią evakuacijai. Todėl likite namuose ir nebijokite, mes nekovojame su civiliais“.

Antrosios grupės, „Rusijos laisvės“ legiono, vaizdo pranešime sakoma: „Jau netrukus mes vėl išvyksime į Rusiją, kad atneštume laisvę ir taiką“.

Pareiškime sakoma, kad per sukilėlių reidą į Belgorodą praėjusį mėnesį buvo užgrobta Rusijos karinė technika.

„Jos dėka galėsime apginkluoti daugiau savo bendražygių, – tvirtino atstovas. – Ketiname išlaisvinti visą Rusiją nuo Belgorodo iki Vladivostoko, kad Maskvoje iškeltume baltai mėlynai baltą laisvės vėliavą.“

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pakomentavo šį rytą įvykdytą ataką prieš Kyjivą.

„Tarptautinė vaikų apsaugos diena. Rusija per raketų ataką Kyjive nužudė devynerių metų mergaitę, jos motiną ir dar vieną moterį. Tie, kurie turite vaikų, įsivaizduokite, ką reiškia prarasti vaiką. Rusijos terorizmas turi būti nugalėtas. Ukraina tai gali padaryti, jei bus pakankamai aprūpinta“, – tviteryje rašė ministras.

Atakuodamos Kyjivą raketomis „Iskander“, Rusijos pajėgos nori smogti netikėtai, kad būtų mažai laiko pasislėpti slėptuvėse, o priešlėktuvinė gynyba nespėtų sureaguoti, teletilto eteryje paaiškino Ukrainos kariuomenės oro pajėgų vadavietės atstovas spaudai pulkininkas Jurijus Ihnatas.

„Kokius dar ginklus jie gali naudoti, kad smogtų taip greitai ir efektyviai? Jie bandė smogti raketomis S-400 Kyjivo regione. Priešas naudoja šias taktines sistemas, kad užtikrintų, jog į tokius dalykus būtų galima reaguoti per minimalų laiką“, – sakė jis.

Rusijos raketos virš Kyjivo

J.Ihnato teigimu, „priešas nori mus užklupti netikėtai, kad mūsų priešlėktuvinė gynyba negalėtų reaguoti. Bet, kaip matome, šį kartą tai pavyko“.

Tai – ne pirmas kartas, kai Rusija atakoms prieš Kyjivą panaudoja „Iskander“ raketas. Pirmadienio popietę, apšaudydama Kyjivą, Rusijos kariuomenė panaudojo 11 dviejų modifikacijų „Iskander“. Oro gynybos pajėgos ir tada sunaikino visus taikinius.

„Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas sakė, kad ketvirtadienį, birželio 1 d., didžioji dalis jo kovotojų išvyko iš Bachmuto, Donecko srities, į užnugarį. 

Atitinkamą vaizdo įrašą jo spaudos tarnyba paskelbė „Telegram“ kanale. Likusi samdinių dalis, anot jo, išvyks iki birželio 5 d.

Šiuo metu nėra jokio patvirtinimo apie „Wagner“ pasitraukimą iš Bachmuto, o Rusijos gynybos ministerija šiuo klausimu tyli. Jokių pranešimų negauta ir iš Ukrainos pusės.

„Reuters“/„Scanpix“/J.Prigožinas ir „Wagner“ pajėgų daliniai

Ukrainos sostinėje, Kyjivo ir Černihivo regionuose paskelbtas oro pavojus.

Kyjive sirenos pradėjo kaukti 10.14 val. ir po dviejų minučių išplito į šiaurinius Ukrainos regionus.

Tai jau trečias pavojaus signalas nuo dienos pradžios Kyjive ir regione.

Kituose regionuose (išskyrus Luhanską, Donecką ir Krymą, kur galioja pavojus) šiuo metu sirenos nesigirdi.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Kyjivas

10.26 val. pavojus buvo paskelbtas Zaporižios srityje.

Sirenų garsas reiškia raketų ir oro smūgių grėsmę. Žmonės raginami skubėti į slėptuves.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pirmasis iš 47 Europos politinės bendrijos (EPB) viršūnių susitikime Moldovoje laukiamų lyderių atvyko į šią šalį.

V.Zelenskį Mimi pilyje Bulboakoje pasitiko Moldovos prezidentė Maia Sandu.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Moldovos lyderė Maia Sandu

Praėjusią naktį Rusijos pajėgos ir vėl nuožmiai atakavo Ukrainos sostinę ir Kyjivo regioną. Pranešama, jog per ataką žuvo trys žmonės, įskaitant vaikus, 11 žmonių buvo sužeisti.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo teigimu, Rusija į Ukrainą paleido septynias balistines raketas „Iskander-M“ ir tris sparnuotąsias raketas „Iskander-K“, kurios taikėsi į civilinę ir ypatingos svarbos infrastruktūrą.

Karinės oro pajėgos pažymėjo, kad puolimo sausumos balistinėmis ir sparnuotosiomis raketomis metu yra labai mažai laiko pasislėpti.

Šalies priešlėktuvinė gynyba sunaikino 10 iš 10 rusų paleistų „Iskander“ raketų, pranešė Generalinis štabas.

Atakos metu keliuose sostinės rajonuose taip pat buvo apgadinti pastatai ir stovintys automobiliai. Policijos pareigūnai dar fiksuoja priešo išpuolio padarinius.

Kyjivo miesto karinės administracijos „Telegram“ nuotr./Kruvina naktinė birželio 1-osios Kyjivo ataka

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija atkreipė dėmesį į šeštadienį vykusią laidos transliaciją Rusijos televizijos NTV kanale, kurios metu pasirodęs Rusijos opozicijos politikas Borisas Nadeždinas paragino kitąmet Rusijoje išrinkti naują prezidentą, kad būtų atkurti normalūs santykiai su Europa.

B.Nadeždinas nuo pat invazijos pradžios garsiai kritikavo karą, pažymėjo britų žvalgyba. Tačiau, panašu, kad tai buvo pirmasis raginimas pakeisti Vladimirą Putiną Rusijos valstybinės televizijos eteryje nuo invazijos į Ukrainą pradžios.

Per pastaruosius 15 mėnesių Rusija įvedė tokius žodžio laisvės apribojimus, kokių šalyje nebuvo nuo sovietinių laikų.

Gynybos ministerija atkreipė dėmesį, jog tokių veikėjų kaip privačios karinės grupuotės „Wagner“ vado Jevgenijaus Prigožino pasisakymai prieš Rusijos valstybinį aparatą padrąsina opozicijos atstovus mesti iššūkį temoms, kurios Rusijos visuomenėje yra laikomos tabu.

Per Rusijos Šebekino miesto, esančio netoli Ukrainos sienos, apšaudymą ketvirtadienį buvo sužeisti aštuoni žmonės, pranešė Belgorodo srities gubernatorius.

Šebekinas nepertraukiamai apšaudomas iš raketų leidimo įrenginių, per platformą „Telegram“ paskelbė Viačeslavas Gladkovas.

Jis apkaltino Ukrainos pajėgas Šebekino centro ir periferijos bombardavimu, ir pridūrė: „Sužeisti aštuoni žmonės. Niekas nežuvo.“

Anksčiau gubernatorius skelbė apie du sužeistus žmones, taip pat sakė, kad pareigūnai pradėjo evakuoti vaikus iš Šebekino ir Graivorono pasienio rajonų.

Praėjus daugiau nei metams nuo invazijos į Ukrainą, Rusija vis dažniau patiria išpuolius savo teritorijoje. Praėjusią savaitę Belgorodo srityje buvo įvykdytas precedento neturintis įsiveržimas, o antradienį dronas atakavo Maskvą.

Per praėjusią parą Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino 460 rusų užpuolikų ir kelias dešimtis priešo technikos vienetų, teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime.

Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. birželio 1 d. bendri rusų nuostoliai tarp karių pasiekė 208 370 žmones.

Be to, priešas buvo likviduota 3804 (+2) tankų – 3804, 7478 (+6) šarvuotų kovos mašinų, 3474 (+14) artilerijos sistemų – 3474 (+14), 
575 daugkartinės raketų paleidimo sistemos. 
 

Rusijos žiniasklaida pranešė apie mūšį pasienyje su Ukraina. Preliminariai pranešama apie „išpuolį“ Šebekino kontrolės punkte.

„Rusijos ir Ukrainos pasienyje vyksta mūšis. Preliminariais duomenimis, diversantai su tankais atakavo Šebekino kontrolės punktą. Juos sulaiko pasieniečiai ir Gynybos ministerijos kariai“, – rašoma susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale „BAZA“.

Pasak liudininkų, kelias link Šebekino užblokuotas ties Maslova Prystana.

Anot naujausių preliminarių atnaujinimų, aktyvi ataka netoli sienos buvo atremta. Pavieniai šūviai dabar girdimi netoli Šebekino kontrolės punkto.

„Rusijos laisvės“ legionas įrašė vaizdo pranešimą, kuriame patvirtino Rusijos žiniasklaidos informaciją apie mūšius Belgorodo srityje. Kariai sako, kad jie ketina išlaisvinti visą Rusiją.

Legiono „Telegram“ kanale paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame sakoma, kad karių grupė yra prie Rusijos Federacijos sienos ir „labai greitai“ įžengs į jos teritoriją.

„Mes, „Rusijos laisvės“ legionas, dabar esame prie savo tėvynės sienos. Labai greitai mes persikelsime atgal į Rusiją, kad atneštume laisvę, taiką ir ramybę. Graivoronas – tai tik pradžia. Dėl Putino karinių bailumo mes gavome daug trofėjų, todėl galėsime labiau apginkluoti savo brolius“, – sako vienas iš kovotojų.

„Mes išlaisvinsime visą Rusiją – nuo Belgorodo iki Vladivostoko, kad Maskvoje būtų iškelta balta, mėlyna ir balta laisvės vėliava“, – baigė jis vaizdo žinutę.

Be to, Rusijos savanorių korpuso kovotojai įrašė kreipimąsi. Jie teigia, kad vėl kovoja Rusijos Federacijos teritorijoje, „labai greitai jie bus Šebekino apylinkėse“. 

„Likite savo namuose ir nesijaudinkite! Mes nekovojame su civiliais gyventojais“, – sakoma kovotojo vaizdo pranešime.

Gegužės 31 d. laikraštis „The Times“ pranešė, kad „Rusijos laisvės“ legiono, siekiančio nuversti V.Putino režimą Rusijoje, savanoriai verbuoja tūkstančius rusų pulti Maskvą.

Tarptautinė atominės energijos agentūra, kurios ekspertai dirba okupuotoje Zaporižioss atominės elektrinės teritorijoje Enerhodare, toliau ragina rusus demilitarizuoti elektrinę ir sukurti joje saugumo zoną.

Nepaisydami šių raginimų, rusai ir toliau miestą, kuriame yra didžiausia Europoje atominė elektrinė, paverčia karine baze, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

„Nepaisydami daugybės TATENA ir pasaulio lyderių raginimų, okupantai ir toliau laikinai užgrobtą Enerhodarą Zaporižios srityje paverčia karine ir logistikos baze.

Taip “Nestandartinės įrangos ir vamzdynų„ gamykloje okupantai remontuoja karinę įrangą, o “Specialiųjų konstrukcijų„ ir “Namų statybos gamyklą„ okupantai pavertė karinės įrangos, ginklų ir amunicijos sandėliu“, – sakoma pranešime.

Rusijos karinė vadovybė tikriausiai įsakė Čečėnijos Respublikos vadovo Ramzano Kadyrovo pajėgoms pradėti puolamąsias operacijas Ukrainoje po to, kai iš Bachmuto pasitraukė „Wagner“ grupės pajėgos, teigia JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

Gegužės 31 d. R.Kadyrovas pareiškė, kad čečėnų pajėgos gavo naują įsakymą ir prisiėmė atsakomybę už Donecko srities fronto liniją. R.Kadyrovas teigė, kad čečėnų daliniai turi pradėti „aktyvius kovinius veiksmus“ ir „išvaduoti eilę gyvenviečių“. R.Kadyrovas pridūrė, kad čečėnų „Achmat“ specialiosios paskirties pajėgos („specnaz“) ir specialiosios paskirties pulkas „Sever-Achmat“ persikėlė į Marjinkos kryptį į pietvakarius nuo Donecko miesto.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ramzanas Kadyrovas

Rusijos gynybos ministerija taip pat teigė, kad 1-ojo armijos korpuso 5-osios atskirosios motorizuotosios šaulių brigados ir „Achmat“ šturmo būriai vykdė puolamuosius veiksmus Marjinkos kryptimi. R.Kadyrovas pažymėjo, kad Rusijos karinė vadovybė įsakė Rusijos, Rosgvardijos (Rusijos nacionalinės gvardijos) ir čečėnų „Achmat“ pajėgoms pradėti puolamuosius veiksmus palei fronto liniją ir Zaporižios bei Chersono srityse.

R.Kadyrovas teigė, kad šie daliniai jau pradėjo taktinį pasirengimą šiems puolamiesiems veiksmams, ir tvirtino, kad „Achmat“ dalinių puolamieji veiksmai prasidėjo anksčiau, nei Ukrainos pajėgos pradėjo kontrpuolimą. ISW nepastebėjo jokių čečėnų puolamųjų operacijų Zaporižioje ir Chersone požymių.

Teigiama, kad čečėnų pajėgų grįžimas į puolamąsias operacijas nutrauktų beveik metus trukusią R.Kadyrovo pajėgų nedalyvavimo didelio intensyvumo kovinėse operacijose pertrauką. Čečėnų pajėgos, dalyvavusios mūšiuose dėl Mariupolio, Sjevjerodonecko ir Lysyčansko, daugiausia veikė užnugaryje, išskyrus kai kuriuos puolamuosius veiksmus aplink Bilohorivką, Luhansko srityje.

ISW taip pat pastebėjo, kad R.Kadyrovo pajėgos veikė kaip policijos pajėgos pietų Ukrainos užnugaryje ir vykdė vietines žvalgybos operacijas Zaporižios srityje. R.Kadyrovas taip pat teigė, kad nuo gegužės 8 d. Čečėnijoje buvo 3 300 „Sever-Achmat“ pulko karių, ir ISW vertinimu, R.Kadyrovas galėjo saugoti savo pajėgas, o ne siųsti jas į fronto liniją. 

Anot ISW ekspertų, ribotas čečėnų dalinių dalyvavimas fronto linijose kartu su dideliu R.Kadyrovo dėmesiu verbavimui gali reikšti, kad R.Kadyrovas nesiryžta skirti savo pajėgų puolamosioms operacijoms Ukrainoje, nepaisant savo ultranacionalistinių pasakojimų.

Pasak analitikų, gali būti, kad Kremlius bando sugrąžinti „kadyrovcus“ kaip pagrindinę puolamąją jėgą po „Wagner“ pajėgų kulminacijos ir jų pasitraukimo iš fronto linijos. ISW anksčiau vertino, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bandė daryti spaudimą R.Kadyrovui, kad šis padidintų čečėnų kovotojų vaidmenį koviniuose veiksmuose bent jau nuo kovo 13 d. įvykusio viešo V.Putino susitikimo su R.Kadyrovu.

Anksčiau R.Kadyrovas teigė, kad gyrėsi V.Putinui, jog Ukrainoje veikia septyni čečėnų pulkai ir keturi batalionai. Vėliau, gegužės 26 d., Kadyrovas patikslino, kad Ukrainoje yra 7 000 čečėnų karių. Anot analitikų, V.Putinas galėjo priversti R.Kadyrovą prisiimti puolamąjį vaidmenį kare, kad kompensuotų „Wagner“ pasitraukimą. Pasak ekspertų, Kremlius gali suvokti čečėnų dalinius kaip nepanaudotas puolamąsias pajėgas, galinčias atkurti Rusijos gebėjimą vienu metu vykdyti puolimą keliomis puolimo kryptimis. Vis dėlto, teigia ISW, jei R.Kadyrovo teiginiai, kad jis turi 7 000 karių Ukrainoje, yra artimi tikrovei, jo pajėgos negalės sėkmingai vykdyti kelių reikšmingų puolamųjų operacijų.

Anot analitikų, Kremlius taip pat gali bandyti nutraukti R.Kadyrovo santykius su „Wagner Group“ finansininku Jevgenijumi Prigožinu ir vėl pabrėžti federalinę valdžią Čečėnijos pajėgoms.

Kiti analitikų pastebėjimai: 

• Tikėtina, kad oficialios Rusijos reakcijos į pastarojo meto išpuolius prieš Rusiją tebėra nepakankamos, kad patenkintų Rusijos ultranacionalistinės informacinės erdvės norą eskaluoti karą.
• Rusijos pajėgos vykdė antžemines atakas į šiaurės vakarus nuo Svatovės ir į pietus nuo Kreminos.
• Rusijos pajėgos surengė ribotas antžemines atakas aplink Bachmutą ir palei Avdijivkos-Donecko miesto liniją.
• Rusijos pajėgos toliau telkiamos pietų Ukrainoje.
• Atrodo, kad Rusijos Valstybės Dūma svarsto priemones, kuriomis būtų įteisintas šiuo metu ar anksčiau įkalintų Rusijos vyrų verbavimas į kariuomenę.
• Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmytro Lybinecas paskelbė, kad Ukraina turi naują galimybę repatrijuoti į Rusiją pagrobtus ukrainiečių vaikus.

Rusijos Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas sako, kad naktį buvo apšaudytas Šebekino miestas. Regionas paskelbė apie gyventojų evakuaciją į kitus regionus.

Pasak jo, apšaudymas esą truko apie valandą, gubernatorius kaltino dėl jo Ukrainą.

„Pirminiais duomenimis, yra du nukentėjusieji. Vienam vyrui trauminė kairės viršutinės galūnės amputacija, jo būklė sunki. Antrasis nukentėjusysis su sumušimu į centrinę rajono ligoninę nuvyko pats. Vyro būklė vidutinio sunkumo“, – savo „Telegram“ kanale pranešė Rusijos pareigūnas.

Kartu jis nurodė, kad Šebekine artilerijos sviedinių nuolaužos esą apgadino vieną automobilį ir kelio atkarpą, taip pat nutraukė elektros laidus. Tuo pat metu Krasnojaružio rajono Grafovkos kaime sviedinio nuolaužos esą apgadino administracinio pastato ir maisto prekių parduotuvės fasadą ir išdaužė stiklą.

Pačiame Belgorode girdėjosi keli sprogimai. Pranešta apie priešlėktuvinės gynybos darbą.

Be to, V.Gladkovas paskelbė apie moterų ir vaikų evakuaciją iš „pavojingų regionų“ regione.

Pentagonas trečiadienį paskelbė apie naują 300 mln. dolerių (280,82 mln. eurų) vertės ginklų paketą Ukrainai, įskaitant oro gynybos sistemas ir dešimtis milijonų šovinių.

Gynybos departamentas teigė, kad dėl naujausių siuntų bendra Jungtinių Valstijų saugumo pagalbos Ukrainai nuo Rusijos invazijos 2022 metų vasario mėnesį vertė sieks 37,6 mlrd. dolerių (35,2 mlrd. eurų).

„Jungtinės Valstijos toliau bendradarbiaus su savo sąjungininkėmis ir partnerėmis, kad aprūpintų Ukrainą pajėgumais, kurie atitiktų neatidėliotinus mūšio lauko poreikius ir ilgalaikius saugumo pagalbos reikalavimus“, – sakoma Pentagono pareiškime.

Plačiau skaitykite čia.