Ukraina įspėja: Rusija ant Zaporižios AE energijos blokų padėjo į sprogmenis panašių daiktų

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo Rusiją, kad pasaulis mato, kokius scenarijus Zaporižios AE rengia teroristai, ir yra pasirengęs reaguoti.

„Dabar turime mūsų žvalgybos informaciją, kad ant kelių Zaporižios atominės elektrinės energetinių blokų stogų Rusijos kariškiai padėjo daiktus, panašius į sprogmenis. Galbūt tam, kad imituotų išpuolį.

Galbūt jie turi kokį nors kitą scenarijų. Tačiau bet kuriuo atveju pasaulis mato – ir negali nematyti – kad vienintelis pavojaus šaltinis Zaporižios atominei elektrinei yra pati Rusija ir niekas kitas“, - sakė jis vakariniame kreipimesi.

Antradienį vakare okupuotoje Makijivkoje nugriaudėjo keli sprogimai, virš miesto matyti dūmų debesys, rašo ukrainiečių žiniasklaida.

Kol kas apie patirtą žalą ir galimas aukas nepranešama.

Antradienį ESBO Parlamentinė Asamblėja pripažino Rusijos Federaciją terorizmą remiančia valstybe.

Tuo pačiu metu teroristine organizacija pripažinta ir privati karinė kompanija „Wagner“, sakė Ukrainos delegacijos ESBO Parlamentinėje Asamblėjoje narė Jevhenija Kravčiuk, skelbia ukrainiečių žiniasklaida.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pasveikino NATO sąjungininkų sprendimą metams pratęsti Aljanso vadovo Jenso Stoltenbergo kadenciją ir pagyrė jį už asmenines pastangas, remiant karo draskomą šalį.

„AP“/„Scanpix“/NATO vadovas Jensas Stoltenbergas

„Padėkojau Jensui Stoltenbergui už jo asmenines pastangas remti Ukrainos euroatlantinius siekius, – sakė V.Zelenskis po pokalbio telefonu su NATO generaliniu sekretoriumi. – Tikiuosi, kad mūsų bendradarbiavimas bus vaisingas ir ateityje.“

Ukrainos ginkluotosios pajėgos perspėjo, kad rusai netrukus gali pradėti rengti provokacijas Zaporižios AE – ant 2 energijos blokų stogų padėjo į sprogmenis panašių daiktų.

„Ukrainos ginkluotosios pajėgos oficialiai informuoja apie tai, kad artimiausiu metu gali būti rengiamos provokacijos Zaporižioss atominės elektrinės teritorijoje, kurią nuo 2022 m. kovo 4 d. yra užėmę Rusijos teroristai“, – pranešime skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Remiantis operatyvine informacija, ant trečiojo ir ketvirtojo AE energijos blokų išorinio stogo buvo padėta pašalinių daiktų, panašių į sprogstamuosius įtaisus.

Kariškių teigimu, jų sprogimas neturėtų pakenkti energijos blokams, tačiau gali sudaryti apšaudymo iš Ukrainos vaizdą.

Maskva antradienį pareiškė, kad Ukrainos dronų atakos Rusijos teritorijoje būtų neįmanomos be JAV ir NATO pagalbos.

Rusijos gynybos ministerija anksčiau antradienį pranešė, kad Maskvos regione numušė penkis ukrainiečių dronus, ir teigė, kad žalos ar aukų nebuvo.

„Šie išpuoliai nebūtų įmanomi be pagalbos, kurią Kyjivo režimui teikia JAV ir jų NATO sąjungininkės“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija, teigdama, kad Vakarai „rengia dronų operatorius ir teikia tokiems nusikaltimams vykdyti reikalingą žvalgybinę informaciją“.

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas antradienį pareiškė, kad nuo metų pradžios į prie Rusijos kariuomenės prisijungė 185 000 naujų karių, kurie pasirašė sutartis.

„Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše D.Medvedevas sakė, kad per pastarąją savaitę, kai buvo numalšintas samdinių organizacijos „Wagner“ maištas ir jos kovotojams buvo suteikta galimybė tapti nuolatiniais kariais, prie kariuomenės prisijungė dar beveik 10 000 naujų naujokų.

Kremlius antradienį pareiškė esąs atviras deryboms dėl galimo apsikeitimo kaliniais, tarp kurių yra ir įkalintas „The Wall Street Journal“ žurnalistas Evanas Gershkovichas, tačiau pabrėžė, kad tokios derybos turi vykti ne viešai.

Paklaustas, ar pirmadienį įvykę konsuliniai vizitai pas E.Gershkovichą, kuris nuo kovo laikomas už grotų Maskvoje dėl kaltinimų šnipinėjimu, ir Vladimirą Dunajevą, JAV sulaikytą Rusijos pilietį, kaltinamą kibernetiniais nusikaltimais, gali reikšti apsikeitimą kaliniais, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad Maskva ir Vašingtonas yra aptarę šį klausimą.

„Reuters“/„Scanpix“/Sulaikytas žurnalistas Evanas Gershkovichas

„Sakėme, kad buvo tam tikrų kontaktų šia tema, bet nenorime, kad jie būtų aptariami viešai, – teigė D.Peskovas konferenciniame pokalbyje su žurnalistais. – Jie turi būti vykdomi ir tęsiami visiškoje tyloje.“

Jis nepateikė išsamesnės informacijos, tačiau pridūrė, kad „abiem pusėms turi būti užtikrinta teisė į konsulinius ryšius“.

JAV ambasadorei Maskvoje Lynne Tracy pirmadienį pirmą kartą nuo balandžio leista aplankyti E.Gershkovichą. JAV ambasada kol kas nepateikė daugiau informacijos.

31-erių E.Gershkovichas buvo sulaikytas Jekaterinburge, komandiruotės metu. Amerikietis laikomas Maskvos Lefortovo kalėjime, kuris yra liūdnai pagarsėjęs dėl žiaurių sąlygų. Praėjusią savaitę Maskvos teismas prokurorų prašymu sutiko palikti jį suimtą iki rugpjūčio 30 dienos. 

E.Gershkovichas ir jo darbdavys neigia kaltinimus. JAV vyriausybė pareiškė, kad jis sulaikytas neteisėtai, ir pareikalavo nedelsiant jį paleisti. Jo sulaikymas sukėlė nerimą Rusijoje dirbantiems žurnalistams, nes pareigūnai nepateikė išsamios informacijos apie tai, kokius įrodymus surinko kaltinimams šnipinėjimu pagrįsti.

Tai pirmasis amerikiečių žurnalistas, kuriam Rusijoje pateikti kaltinimai šnipinėjimu nuo 1986 metų rugsėjo, kai KGB sulaikė „U.S. News and World Report“ korespondentą Maskvoje Nicholas Daniloffą. N.Daniloffas buvo paleistas po 20 dienų, iškeitus jį į Sovietų Sąjungos Jungtinių Tautų misijos darbuotoją, kurį FTB taip pat buvo sulaikęs dėl kaltinimų šnipinėjimu.

Kibernetiniais nusikaltimais kaltinamą V.Dunajevą Jungtinėms Valstijoms išdavė Pietų Korėja. Vyras sulaikytas Ohajuje. Rusijos diplomatams pirmadienį pirmą kartą nuo jo sulaikymo 2021 metais buvo suteikta konsulinė prieiga prie jo, sakė Rusijos ambasados konsulinio skyriaus vadovė Nadežda Šumova, kurios komentarą perdavė naujienų agentūra TASS.

Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, Ukrainos nacionalinei policijai atliekant tyrimą dėl karo nusikaltimų, įvykdytų per Rusijos invaziją į Ukrainą, iškelta daugiau kaip 84 tūkst. baudžiamųjų bylų ir dar 1 838 pranešimai apie įtarimus.

Ši institucija taip pat sukūrė specialią duomenų bazę „Karo nusikaltėliai“, kurioje dabar yra daugiau kaip 200 tūkst. Rusijos karinių pajėgų narių ir samdinių duomenų, pažymėjo Ukrainos lyderis.

Sakydamas kalbą, skirtą Nacionalinei policijos dienai paminėti, V.Zelenskis padėkojo teisėsaugai už jos darbą ir teigė, kad ji prives Rusiją „prie visiškos atsakomybės už jos agresiją ir terorą prieš Ukrainą“.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Ukrainos gynybos žvalgyba miglotai komentuoja šiuo metu vykdomas dronų atakas prieš Maskvą.

Apie jas nedaug pasisakė ir Ukrainos žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas nacionalinio teletilto eteryje.

„Jei kalbame apie Maskvą, tradiciškai jos nekomentuojame. Tačiau taip atsitinka. Jei, pavyzdžiui, rusų 45-oji specialiųjų pajėgų brigada užsiima sabotažu Ukrainos užnugaryje, vadinasi, kažkas gali ateiti į Maskvą. Taip iš tiesų nutinka“, – kalbėjo jis. 

Kamčiatkos krašte sudužo Rusijos naikintuvas MiG-31, pranešė Ramiojo vandenyno laivynas.

Teigiama, kad orlaivis atliko mokomąjį skrydį be amunicijos.

„Į katastrofos vietą išsiųstos paieškos ir gelbėjimo pajėgos“, – pranešė Rusijos žiniasklaida.

Dėl pastarųjų įvykių aplink Zaporižios atominę elektrinę buvo nuspręsta sustiprinti Ukrainos šiaurinę sieną tiek personalu, tiek karine įranga, sakė Ukrainos kariuomenės jungtinių pajėgų vadas generolas leitenantas Serhijus Najevas.

„Darbai šioje srityje nesustojo nuo tada, kai priešas buvo išstumtas iš šiaurės, ir tęsiasi visą laiką. Statomos prieštankinės kliūtys, įrengiami minų laukai ir stiprinama visa gynybinė linija“, – sakė jis.

Pasak S.Najevo, Ukrainos žvalgyba dirba „gana efektyviai“.

„Mes gerai išstudijavome priešą ir puikiai suprantame jo planus. Mūsų kariai praėjo kovinius mokymus ir yra pasirengę sunaikinti visus, kurie kėsinasi į mūsų teritoriją“, – kalbėjo S.Najevas. 

Rusams antradienį apšaudžius Ukrainos šiaurės rytinėje Charkivo srityje esantį Pervomaiskės miestą sužeisti 35 žmonės, pranešė pareigūnai.

Charkivo regioninės karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas platformoje „Telegram“ sakė, kad tarp nukentėjusiųjų yra dvylika vaikų.

„Vienas dešimties mėnesių vaikas šiuo metu yra intensyviosios terapijos skyriuje“, – teigė karinės administracijos vadovas.

Nukentėjo devyni daugiaaukščiai namai, užsidegė keli automobilių stovėjimo aikštelėje stovėję automobiliai. 

Pasak jo, raketa pataikė į gyvenamąjį rajoną, o šalia atakos vietos nėra jokių pramoninių ar karinių objektų.

„Mūsų duomenimis ir Valstybinės nepaprastosios padėties tarnybos padalinių bei mūsų teisėsaugos pareigūnų išvadomis, tai buvo raketa „Iskander“, – tvirtino O.Synjehubovas.

Įvykio vietoje dirba specialistai ir medikai.

Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovas Andrijus Jermakas paskelbė sudegusių ir suniokotų automobilių vaizdus. Kai kurie iš jų gulėjo apvirtę aukštyn kojomis arba ant šono.

O.Synehubovas paviešino vaizdo įrašą iš įvykio vietos, kuriame matyti dūmai, kylantys iš degančių automobilių prie sovietmečiu statytų gyvenamųjų namų kvartalo.

Pervomaiskė yra maždaug už 80 km į pietus nuo regiono sostinės Charkivo. 

Šis miestas yra pakankamai toli nuo dabartinių kovų Donbase centrų.

Pernai prasidėjus Maskvos plataus masto invazijai į Ukrainą, Charkivo regione vyko įnirtingi mūšiai.

Rusija antradienį pareiškė, kad nėra pagrindo pratęsti susitarimo, pagal kurį Ukrainai leidžiama eksportuoti grūdus per Juodąją jūrą, ir kritikavo tai, ką Maskva vadina kliūtimis jos žemės ūkio produktų eksportui.

„Akivaizdu, kad nėra pagrindo toliau tęsti Juodosios jūros iniciatyvos, kurios galiojimas baigiasi liepos 17 dieną“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

2022 metų vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, šios šalies Juodosios jūros uostai buvo užblokuoti karo laivų, kol pagal pernai liepą pasirašytą susitarimą nebuvo sudarytos sąlygos gabenti grūdus.

Ukraina buvo viena didžiausių grūdų augintojų pasaulyje, o susitarimas padėjo sušvelninti konflikto sukeltą pasaulinę maisto krizę.

Jungtinių Tautų duomenimis, iki šiol pagal šį susitarimą eksportuota apie 32,4 mln. tonų. Kiek daugiau nei pusę eksporto sudarė kukurūzai, o daugiau nei ketvirtadalį – kviečiai.

Pernai liepą su JT ir Turkija sudarytas pirminis 120 dienų susitarimas buvo pratęstas tris kartus: lapkritį, kovą ir gegužę.

Ukrainiečių ir Krymo totorių karinis judėjimas „Ateš“ pranešė apie sudėtingą situaciją okupuotoje „Titan“ chemijos gamykloje Armianske.

Rusijos Federacija faktiškai pavertė gamyklą kariniu daliniu: įrengtos oro gynybos sistemos, dislokuotos didelės Rusijos gvardijos pajėgos, viskas visiškai užminuota. Pasak jų, darbuotojai masiškai atleidžiami, o gamyba praktiškai sustabdyta.

„Okupantai ketina paversti „Titan“ chemijos gamyklą gynybine pozicija. Jie pasirengę šantažuoti visą pasaulį ir Ukrainą nauja ekologine katastrofa. Jiems nerūpi nei vietos gyventojai, nei aplinka. Jie yra niekingi barbarai“, – sakoma pareiškime.

Po trumpalaikio privačios karinės grupuotės „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino maišto Rusijos lyderis Vladimiras Putinas nesiėmė griežtų represijų ir bando spręsti situaciją suteikdamas saugumo pajėgoms daugiau pinigų ir įgaliojimų.

Tokie Rusijos lyderio veiksmai gali suveikti ne kaip paskata lojalumui, bet atvirkščiai – suteikti stimulą naujam sukilimui, leidiniui „The New York Times“ tvirtino apklausti ekspertai.

Rusijos politologė Jekaterina Šulma pabrėžė, kad V.Putino reakcija į sukilimą buvo netikėtai švelni. Ji priminė, jog praeitą savaitę Kremlius surengė prabangią ceremoniją saugumo pajėgoms, o kariškiams, policininkams ir kitiems saugumo darbuotojams oficialiai 10,5 proc. padidino atlyginimą.

„AP“/„Scanpix“/„Wagner“ kariai Rostove prie Dono

Pranešta, kad V.Putinas taip pat pažadėjo daugiau ginklų vienam iš savo ištikimiausių saugumo vadų, „Rosgvardijos“ viršininkui Viktorui Zolotovui. Pastarasis praėjusią savaitę gyrėsi, kad prezidentas pažadėjo apginkluoti jo pajėgas tankais ir artilerija.

Pasak „The New York Times“, ekspertai atkreipė dėmesį, kad kariuomenės ir saugumo tarnybų apdovanojimas pinigais ir įgaliojimais kelia pavojų: tam tikros šių struktūrų grupės gali pulti į pagundą rengti savo sukilimus.

Jų nuomone, V. Putinas susidurs su naujomis grėsmėmis, nes jis suteikia daugiau galių saugumo aparatui, kurį sudaro įvairios interesų grupės ir galios centrai.

„Visiškai įmanoma, kad, žvelgdami į tai, kaip vystėsi J.Prigožino sukilimas, kai kurie kiti saugumo tarnybų veikėjai tai laikys, sakykime, labiau tikėtina veiksmų kryptimi nei iki J.Prigožino patirties. ... Trumpuoju laikotarpiu V.Putinas čia laimėjo. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai yra destabilizuojanti situacija“, – leidiniui aiškino Europos universiteto Sankt Peterburge politikos mokslų profesorius Grigorijus Golosovas.

Analitikai taip pat mano, kad praradus „Wagner“ kaip kovinį vienetą, V.Putinas susidurs su nauja problema: lojalumas, kurį jis parodė po maišto, gali paveikti Rusijos veiksmingumą mūšio lauke.

„V.Putinas ir visa jo sistema dabar susiduria su dilema. Jei lojalumo principą iškelia aukščiau už veiksmingumą, tuomet nebus rizikos, kuri buvo susijusi su perversmu. Tačiau nebus vilties, kad sistema veiks efektyviau“, – sako Nikolajus Petrovas, Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto Berlyne vizituojantis mokslininkas.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Birželio 24-osios naktį „Wagner“ pajėgos, vadovaujamos J.Prigožino judėjo per Rusijos Federacijos teritoriją su vadinamuoju „teisingumo žygiu“, kad „sustabdytų“ Rusijos karinę vadovybę.

Tačiau maištas buvo nutrauktas. Nuo tada, manoma, kad pagal susitarimą su autoritariniu Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka samdinių grupuotės vadovybė ir apie dalis kovotojų persikėlė į Baltarusiją, o verbavimas į „Wagner“ pajėgas Rusijoje buvo sustabdytas. 

V.Putinas sukilimą pavadino „peiliu į nugarą“ ir „išdavyste“, o J.Prigožino šalininkų Rusijos kariuomenėje imta ieškoti „patriotiniams pokalbiams“. Tačiau Kremlius kol kas nesiėmė griežtų represijų.

Ukrainos žvalgyba prognozuoja, kad sukilimo pasekmės dar bus juntamos, tikimasi pertvarkymų Rusijos karinėje ir politinėje vadovybėje. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Rusijos lyderio reakciją į šiuos įvykius pavadino silpna ir pareiškė, kad V.Putinas praranda kontrolę.

Ekspertai ir opozicionieriai prognozuoja, kad dar per anksti išmesti J.Prigožiną iš žaidimo.

Vienas 47-osios brigados, kuri šiuo metu dalyvauja mūšiuose Zaporižios srityje, įkūrėjų Valerijus Markusas pasidalino vaizdo įrašu, kuriame paneigė skleidžiamą melą apie „visiškai sudaužytus dalinius“. 

Savo vaizdo įrašą jis išplatino „Youtube“ platformoje. 

V.Markusas apgailestavo, kad tikrovės neatitinkančią informaciją apie brigados nuostolius platina ne tik rusai, o jais kartais patiki ir ukrainiečiai. Anot kario, tai smarkiai kenkia Ukrainos kariuomenei. 

V.Markusas vaizdo įrašė teigė, kad tikslius žuvusiųjų, dingusiųjų be žinios ir sužeistųjų skaičių įvardinti šiuo metu negalima dėl aukščiausios karinės vadovybės priimto sprendimo. Tačiau jis pateikė procentą karių, kurių neteko brigada. 

„Nemanipuliuosiu skaičiais. Jei paimsime visus dingusius be žinios ir tuos, kurių mirtis jau oficialiai patvirtinta, praradimų skaičius nesieks ir dviejų procentų nuo visos brigados karių. Mažiau nei du procentai per daugiau nei mėnesį šturmų... Palyginimui, buvo skaičiuota, kad prarasime 14 proc. karių per dieną. Mūsų brigadoje žmonės yra saugomi“, – kalbėjo V.Markusas. 

Jis taip pat įvardino, kad net ir paskaičiavus sužeistuosius, brigados nuostoliai vis tiek nesiektų 14 proc. visų karių. 

„Be to, didelė dalis mūsų sužeistųjų – tai žmonės, patyrę kontuzijas. Kitaip tariant, tie žmonės po neilgo gydymo ir vėl grįžta į frontą“, – kalbėjo V.Markusas.  

NATO karinio komiteto vadovas Robas Baueris sakė, kad jei Rusija užpuls Zaporižios atominę elektrinę, tai turės įtakos visam pasauliui.

Tai jis pasakė interviu radijo stočiai LBC.

Pasak jo, tai palies visą pasaulį, nes toks įvykis turės didžiulę įtaką Europai.

„Jei taip atsitiks, tai bus daug didesnė problema nei tik karinė problema ar kažkas vien NATO“, – pridūrė R.Baueris.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Zaporižios AE

Jis patikslino, kad, kadangi tai bus ekologinė ir medicininė katastrofa, ji peržengs NATO ir saugumo klausimų ribas. 

Kartu NATO karinio komiteto vadovas prisipažino neįsivaizduojąs, kad nemažai Rusiją remiančių šalių palaikys tokius jos vyriausybės veiksmus.

„Ir todėl galima manyti, galima tikėtis, kad rusai to nedarys, nes manau, kad tai atimtų iš jų daug paramos, kurią jie turi pasaulyje, jei jie taip pasielgtų“, – sakė R.Baueris.

Antradienį Rusijos pajėgos apšaudė Ukrainos šiaurės rytinėje Charkivo srityje esantį Pervomaiskio miestą.

Charkivo regionio karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pranešė, kad buvo sužeistas mažiausiai 31 žmogus, tarp nukentėjusiųjų – devyni vaikai, tarp jų vienerių metų ir 10 mėnesių kūdikis.

Pranešta, kad nuo smūgio nukentėjo keli gyvenamieji namai, užsidegė keli automobilių stovėjimo aikštelėje stovėję automobiliai. 

„Mieste apgadinti 8 daugiaaukščių namų langai. Be to, degė 4 automobiliai, 1 automobilis buvo apgadintas“, – rašė O. Synehubovas

Šiuo metu įvykio vietoje dirba gelbėtojai.

Pasak Ukrainos prezidento biuro vadovo Andrijaus Jermako, „rusai paleido didelės sprogstamosios galios sviedinį“, nuo kurio užsidegė keli automobiliai ir buvo apgadinti daugiaaukščiai pastatai.

Ukrainos kariai išsilaipino kairiajame Dniepro upės krante netoli Antonivkos tilto, tačiau tikėtis proveržio į Krymą dar per anksti, naujienų agentūrai „RBC-Ukraine“ tvirtino kariniai ekspertai.

Karybos žinovas Vladyslavas Selezniovas mano, kad padėtį prie Antonivkos tilto reikėtų vertinti atsargiai, pasikliaujant tik oficialiais duomenimis. 

„Tai yra artilerija. Dešiniajame krante, dominuojančiose aukštumose, turime galingą artilerijos pajėgų ir priemonių sudėtį. Ir turime galimybę akimirksniu aptikti priešo artilerijos pozicijas, paversti jas pelenais. Taip pat paremti gynybos pajėgų veiksmus, greitaeigiais kateriais pristatydami viską, ko jiems reikia“, – tikino V.Zelezniovas.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai

Kol kas dar anksti tikėtis, kad Ukrainos gynėjai šiame rajone smogs taip smarkiai, kad Rusijos pajėgos bus nustumtos į Krymą.

„Dabar kalbame apie priešakinio fronto prieigų išplėtimą. Kol jos formavimo procesas nėra baigtas, bent jau išlaisvinant Oleškius. Galime sakyti, kad esame tik pradinio etapo liudininkai. Ilgainiui iš to gali atsirasti kažkas daugiau, bet dabar tai tikrai ne kontrpuolimo lygis, o pirmųjų prielaidų didesnio masto veiksmams kairiajame Chersono krante sudarymas“, – agentūrai aiškino „Informacinio pasipriešinimo“ grupės karinis ir politinis ekspertas Oleksandras Kovalenko.

Kovos kairiajame Dniepro upės krante ties Antonivkos tiltu suintensyvėjo atslūgus potvyniui, kurį sukėlė Kachovkos hidroelektrinės užtvankos sprogimas. Britų žvalgybos duomenimis, birželio 23 d. persikėlimo veiksmai į kairįjį upės krantą atsinaujino.

Pasak Ukrainos kariuomenės Pietų gynybos pajėgų Jungtinio spaudos centro vadovės Natalijos Humeniuk, rajone vyksta intensyvios kovinės operacijos, daugiausia dėmesio skiriant kontrbazinėms operacijoms.

Šią savaitę ji tvirtino, kad rusai bando grįžti į pozicijas netoli Antonivkos tilto, nepaisant to, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos nuolat jas išvalo.

Rusijos sudėtyje esančiame Tatarstano regione rengiamasi pradėti gaminti Irano bepiločius orlaivius-kamikadzes „Shahed“, kuriuos Rusija aktyviai naudoja kare prieš Ukrainą, pranešė naujienų agentūra „RBC-Ukraine“.

Pranešama, kad Tatarstano specialiojoje ekonominėje zonoje „Alabuga“ vyksta pasirengimas bepiločių orlaivių gamybai. Šiuo metu bepiločių orlaivių komponentai tiekiami iš Irano, o gaminiai surenkami „Alabugoje“.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./„Shahed“ dronas

Manoma, kad Rusija nori per 2-3 metus pakeisti didelę dalį komponentų, apmokyti žmones ir iš esmės pati organizuoti technologinį procesą.
Tyrimo duomenimis, bendra projekto vertė siekia 115-130 mlrd. rublių (1,18-1,3 mlrd. eurų).

Rusijos vadovybė oficialiai nepripažįsta bepiločių orlaivių pirkimo iš Irano, todėl vidaus dokumentuose bepiločiai orlaiviai vadinami „valtimis“, o Iranas – „Baltarusija“, pažymėjo agentūra „RBC-Ukraine“.

Tikėtina, kad „Alabugos“ zonos administracija sutiko su dronų projektu, kad kompensuotų dėl sankcijų patirtus nuostolius ir „atsipirktų“ reikalavimais mobilizuoti kai kuriuos darbuotojus, tapdama gynybos rangovu.

Rusija naudoja Irano bepiločius orlaivius smūgiams Ukrainos teritorijoje rengti. Vakarai ne kartą tvirtino, kad Rusija susitarė su Teheranu tiekti bepiločius orlaivius, tačiau Maskva ir Iranas ilgai neigė šiuos kaltinimus.

Pateikus realių įrodymų, kad Rusija naudoja Irano gamybos dronus, Teheranas pakeitė savo poziciją ir pripažino savo dalyvavimą.

Didžiosios Britanijos žvalgyba pranešė, kad Rusija perėjo nuo mažų Irano bepiločių orlaivių siuntų gavimo oru prie didelių siuntų gavimo laivais iš Irano per Kaspijos jūrą.

Per pastarąją parą Ukrainos kariuomenės ginkluotosios oro pajėgos sunaikino 20 Rusijos atakos bepiločių orlaivių ir 6 žvalgybinius dronus, nacionalinio teletilto eteryje paskelbė Karinių oro pajėgų vadavietės atstovas spaudai Jurijus Ihnatas.

„Naktis buvo daugmaž rami... Tačiau kamikadzės dronai ir toliau atakuoja. Vakar iš viso sunaikinta 20 Irano gamybos atakos dronų „Shahed“ ir rusiškų „Lancet“, taip pat 6 žvalgybiniai bepiločiai orlaiviai „Orlan“, „SuperCam“ ir kiti. Tai – vakarykščio kovinio darbo rezultatas. Deja, būta ir „atvykėlių“. Reiškiu užuojautą nukentėjusiems Sumų regione“, – teigė karinių oro pajėgų atstovas.

Jis pažymėjo, kad karinės oro pajėgos atlieka labai svarbų vaidmenį saugant Ukrainą nuo teroristinės valstybės veiksmų.

„Matote, okupantas vis labiau kenčia, vis labiau nyksta iš pasaulio žemėlapio dėl mūsų lakūnų smūgių, įskaitant amerikietiškus ginklus“, – J.Ihnatas gyrė Ukrainos lakūnų darbą.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos oro gynybos dalinys

Rusijos pajėgos bandė prasiskverbti į Sumų regiono teritoriją. Žuvo du civiliai gyventojai ir vienas buvo sužeistas, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadovybė „Šiaurė“, pavadinusi rusų veiksmus dar vienu „teroristiniu aktu“ prieš Sumų srities vietos gyventojus.

„Pirmadienį tapo žinoma, kad du pasienio vietovės gyventojai žuvo, o dar vienas buvo sužeistas dėl priešo bandymo įsiveržti į mūsų šalies teritoriją“, – sakoma pareiškime.

Šiuo metu vyksta tragedijos aplinkybių tyrimas. Vadovybė dar kartą paragino pasienio rajonų gyventojus evakuotis iš pavojingų vietovių ir gyvenviečių, kurios yra arti Rusijos teritorijos.

„Šostkos rajone, netoli Šalyno bendruomenės Chodino kaimo, buvo apšaudyti du automobiliai“, – teigė „Šiaurės“ operatyvinė vadovybė.

Teisėsaugos duomenimis, apšaudyta mopedu važiavusi moteris ir jos 22 metų sūnus bei automobilis. Pirmieji žuvo, o automobilio vairuotojas buvo sužeistas.

Pažymėtina, kad Rusijos pajėgos kone kasdien apšaudo Sumų srities sieną ir periodiškai bando patekti į regioną. Teigiama, kad praėjusią naktį rusai keturis kartus apšaudė pasienį: Esmano, Šalynės ir Seredyno-Budsko bendruomenėse užfiksuota 30 sprogimų.

Antradienį Sumai buvo atakuoti bepiločių orlaivių, taikytasi į gyvenamuosius namus ir žvalgybos pastatą. Anksčiau pranešta, kad dėl smūgio į penkiaaukštį pastatą žuvo trys žmonės, dar 21 buvo sužeistas.

Dėl šios tragedijos liepos 4 d. Sumuose buvo paskelbta gedulo diena.

Praėjusią naktį Ukrainos gynėjai buvo sutelkę dėmesį į Rusijos pajėgų vandens transporto priemones ir atėmė galimybę iš rusų judėti vandeniu, nacionalinio teletilto eteryje pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Pietų operatyvinės vadovybės atstovė spaudai Natalija Humeniuk.

„Praėjusią naktį daugiau dirbome valtimis. Dar kartą atėmėme iš priešo galimybę judėti vandeniu“, – pažymėjo ji.

Anot N.Humeniuk, rusai bando pasinaudoti valtimis, privatizuotomis iš vietos gyventojų, kad galėtų žvalgyti Ukrainos kariuomenės veiksmus ir „sutelkti savo pastangas tose vietovėse, dėl kurių jie ypač baiminasi“.

„Priešas ir toliau grįžta į savo pozicijas ten, kur vanduo atslūgsta, ir bando dislokuoti apšaudymo punktus bei suintensyvinti dešiniojo kranto apšaudymą“, – sakė atstovė spaudai.

Anksčiau N.Humeniuk tvirtino, kad rusai pastebėti tose pačiose pozicijose Chersono srityje, kurias paliko po Kachovkos hidroelektrinės sprogimo sukelto potvynio.

Po nelaimės, kuri užtvindė 80 gyvenviečių, okupantai persikėlė 5-15 km nuo Dniepro upės. Tačiau tai nesutrukdė jiems apšaudyti Chersono net ir evakuojant vietos gyventojus.

Andrijus Jermakas/ „Telegram“/Kachovkos hidroelektrinės užtvanka

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį Irano, Kinijos ir kitų šalių vadovams pareiškė, kad Maskva ir toliau priešinsis Vakarų įvestoms sankcijoms. 

Po to, kai praėjusių metų vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Vakarai Maskvai įvedė virtinę sankcijų paketų.

„Rusija užtikrintai priešinasi ir toliau priešinsis išorės spaudimui, sankcijoms ir provokacijoms“, – sakė V.Putinas per televiziją transliuotame kreipimesi į Šanchajaus bendradarbiavimo organizaciją (ŠBO). 

„AP“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Jis taip pat padėkojo už paramą, išreikštą privačios karinės bendrovės „Wagner“ ginkluoto maišto metu. 

Tai buvo pirmasis jo kreipimasis po praėjusį mėnesį įvykusio trumpai gyvavusio samdinių grupės „Wagner“ boso Jevgenijaus Prigožino maišto.

Aštuonias nares vienijančios ŠBO būstinė yra Pekine, tačiau šį virtualų aukščiausiojo lygio susitikimą rengia Indija, kuri rotacijos tvarka pirmininkauja organizacijai. Jame taip pat dalyvauja Rusijos, Pakistano ir kelių Vidurinės Azijos šalių vadovai.

Pagrindinė Ukrainos gynybos pajėgų užduotis – naikinti Rusijos karius, įrangą ir logistikos centrus bei vadavietes, tviteryje paskelbė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.

„Šiuo aktyvių karo veiksmų etapu Ukrainos gynybos pajėgos vykdo užduotį numeris vienas – maksimaliai naikina Rusijos kariuomenės gyvąją jėgą, techniką, degalų sandėlius, karinę techniką, vadavietes, artileriją ir oro gynybos pajėgas“, – tvirtino tarybos sekretorius.

Pasak jo, pastarosios kelios Ukrainos puolimo dienos buvo ypač rezultatyvios.

„Dabar naikinimo karas prilygsta karui dėl kilometrų. Daugiau sunaikinta – reiškia daugiau išlaisvinta. Kuo efektyvesnis pirmasis, tuo efektyvesnis antrasis. Veikiame ramiai, išmintingai, žingsnis po žingsnio“, – pridūrė O.Danilovas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Oleksijus Danilovas

Į šiaurę ir pietus nuo Bachmuto miesto gynybos pajėgos toliau spaudžia Rusijos pajėgas, išstumdamos jas iš anksčiau užimtų teritorijų, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovas spaudai Andrijus Kovaliovas.

„Turime dalinę sėkmę, stipriname savo pozicijas“, – pažymėjo jis.

Generalinio štabo teigimu, „priešas įnirtingai priešinasi, patiria didžiulius nuostolius“ ir toliau vyksta smarkūs mūšiai.

Tuo pat metu Ukrainos kariuomenė ir toliau aktyviai stabdo Rusijos pajėgų puolimą Lymano, Avdijivkos ir Marijinkos kryptimis.

Pasak Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus Oleksijaus Danilovo, šiame kovų etape pagrindinis Ukrainos kariuomenės uždavinys - kuo labiau sunaikinti Rusijos kariuomenės gyvąją jėgą, techniką, degalų ir šaudmenų sandėlius, vadavietes, artilerijos ir oro gynybos pajėgas. Pastarosios kelios dienos šiuo požiūriu buvo ypač vaisingos.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

Klausimas dėl Ukrainos aprūpinimo naikintuvais artimiausiu metu nebus išspręstas. Ukrainos ginkluotosios pajėgos kontrpuolimo metu kovinių lėktuvų negaus, interviu metu televizijai LBC pareiškė NATO karinio komiteto vadovas admirolas Robas Baueris.

„Diskusijos dėl naikintuvų yra svarbios, tačiau per trumpą laiką dėl šio kontrpuolimo jos nebus išspręstos“, – tvirtino karinis pareigūnas.

Pasak jo, pilotų apmokymas, technikų parengimas, logistikos aprūpinimas šiems lėktuvams aptarnauti „nebus prieinamas iki šio kontrpuolimo pabaigos“.

„Reuters“/„Scanpix“/NATO karinio komiteto vadovas admirolas Robas Baueris

R.Baueris pažymėjo, kad tai (Ukrainos prašymas dėl naikintuvų – red. past.) yra „svarbu ir suprantama“, tačiau „neturėtume to maišyti su diskusijomis apie kontrpuolimą dabar“.

„Manau, kad Ukraina turi pranašumą, nes turi vakarietiškų ginklų sistemų, yra geriau apmokyta ir, kas labai svarbu, turi daug didesnę moralę ir motyvaciją“, – dėstė NATO karinio komiteto vadovas, komentuodamas, ar Ukraina galėtų laimėti karą prieš Rusiją be karo lėktuvų.

Anksčiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas sakė, kad Vakarų partneriai niekada nepradėtų puolimo neturėdami pranašumo ore. Tačiau Ukraina dar neturi modernių naikintuvų. Manoma, kad pirmieji Jungtinėse Valstijose pagaminti lėktuvai F-16, kuriuos neseniai Ukrainai pažadėjo jos sąjungininkai, greičiausiai nebus pristatyti iki rudens.

Tuo tarpu Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas mano, jog karo lėktuvų pristatymo iš Vakarų galima tikėtis ne anksčiau kaip po Naujųjų metų.

Antradienio rytą Rusijos pajėgos apšaudė Chersoną. Atakos metu žuvo du gyventojai, pranešė Ukrainos generalinė prokuratūra.

„Du gyventojai, vyras ir moteris, patyrė gyvybei pavojingus sužalojimus. Duomenys apie nukentėjusiuosius tikslinami“.

Pranešta, kad apšaudymo metu apgadinti ir gyvenamieji pastatai.

Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko pažymėjo, kad per praėjusią parą regione dėl priešiško apšaudymo žuvo dar vienas žmogus, o du žmonės buvo sužeisti.

Nepaisant to, kad Chersonas, Chersono srities regioninis centras, praėjusių metų lapkričio mėn. buvo išvaduotas iš Rusijos kontrolės, miestas ir toliau yra apšaudomas, naudojant tankus ir artileriją.

Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Pietų karinės vadovybės atstovės spaudai Natalijos Humeniuk, apšaudydami Chersoną ir jo regioną, rusai naudoja kiliminio bombardavimo taktiką. Jos nuomone, taip siekiama nuteikti vietos gyventojus prieš gynybos pajėgas, „tarsi „rusų taikos“ metu būtų ramiau“. 

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija kasdienėje karo apžvalgoje atkreipė dėmesį, kad pastarosiomis savaitėmis Rusija suteikė pirmenybę ir patobulino taktiką, kuria siekiama sulėtinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo operacijas Pietų Ukrainoje.

Britų žvalgyba tokių išvadų priėjo užfiksavusi, kad Rusija mūšio lauke ėmė intensyviai naudoti prieštankines minas.

„Kai kuriose vietovėse jos minų laukų tankumas rodo, kad ji tikriausiai panaudojo daug daugiau minų, nei nustatyta jos karinėje doktrinoje“, – rašoma apžvalgoje.

Sulėtinusi ukrainiečių judėjimą, Rusija bandė smogti ukrainiečių šarvuotosioms transporto priemonėms naudodama vienpusio puolimo be įgulos orlaivius, atakos sraigtasparnius ir artileriją.

Nors ankstyvaisiais Ukrainos kontrpuolimo etapais Rusijai pavyko pasiekti tam tikros sėkmės taikant šį metodą, pažymėjo Gynybos ministerija, jos pajėgos ir toliau kenčia dėl pagrindinių trūkumų, ypač dėl per daug išplėstų dalinių ir artilerijos šaudmenų stygiaus.

Vykstant kontrpuolimui pietuose, Ukrainos ginkluotosios pajėgos susiduria su daugybe rimtų problemų, visų pirma Rusijos okupantai smarkiai užminavo teritoriją.

Rusai atakoms ruošėsi kelis mėnesius, buvo sukurti labai tankūs minų laukai, CNN sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 47-osios brigados vyresnysis seržantas, šaukinys „Legionas“. Jis teigė, kad per visus tarnybos metus dar nėra matęs tiek daug minų.

Karys pridūrė, kad minų laukai tokie tankūs, jog judėti galima tik „medis po medžio“. Karys pabrėžė, kad priešas taip pat aktyviai naudoja aviaciją ir artileriją. Karininkas pažymėjo, kad kovos pietuose dabar panašios į tai, „kas vyko Bachmute karščiausiu laikotarpiu“.

AP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

„Jie žinojo, kad pagrindinis puolimas vyks šiame rajone, todėl kruopščiai ruošėsi. Jie čia turi artileriją ir aviaciją, reguliariai veikia naikintuvai ir sraigtasparniai“, – sakė šaltinis.

„Legionas“ sakė, kad tokiomis aplinkybėmis Ukrainos kariuomenės veiksmus laiko „gana sėkmingais ir veiksmingais“.

Nors kontrpuolimas vyksta lėčiau, nei daugelis tikėjosi, strateginė iniciatyva vis dar priklauso ukrainiečiams. Tai interviu „Sky News“ sakė Philipas Ingramas, karinis ekspertas, buvęs britų kariuomenės žvalgybos ir saugumo karininkas.

Pasak jo, Ukrainos kariai galėjo pasistūmėti į priekį vienu kilometru Bachmuto rajone. Ph.Ingramas pažymi, kad vienas kilometras gali atrodyti nedidelis laimėjimas, tačiau „Wagner“ grupei prireikė daugelio mėnesių, kad pasistūmėtų septynis kilometrus.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos pajėgos prie Bachmuto

„Dar tik pradžia, ir iniciatyva priklauso ukrainiečiams. Procesas vyksta, tačiau lėčiau nei tikėtasi“, – sakė ekspertas.

Ph.Ingramas pabrėžė, kad rusai turėjo devynis mėnesius, kad pastatytų sudėtingus, tarpusavyje susijusius gynybos lygius su minomis ir prieštankiniais grioviais.

Rusijos dronų smūgio penkiaaukščiam gyvenamajam namui aukų skaičius išaugo iki trijų, antradienį platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos šiaurės rytinio Sumų miesto meras Oleksandras Lysenka.

Išvakarėse skelbta apie vieną auką.

O.Lysenka informavo, kad per pirmadienio ataką 21 žmogus buvo sužeistas, keturi iš jų tebegydomi ligoninėse.

Sumų administracijos teigimu, užfiksuotos keturios dronų „Shahed“ atakos Sumų centre. Dėl smūgių buvo apgadintas administracinis pastatas ir du daugiabučiai.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos atakų padariniai Sumuose

Per pastarąją parą trukusias kovas Ukrainos kariai likvidavo apie 770 rusų okupantų ir nemažai artilerijos. Iš viso nuo plataus masto invazijos pradžios rusai jau neteko apie 231 030 savo karių, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Vakar Ukrainos gynėjams taip pat pavyko sunaikinti 2 tankus (iš viso 4059), 9 šarvuotas kovos mašinas (iš viso 7908), 32 artilerijos sistemas (iš viso 4252), 6 daugkartinio paleidimo raketų sistemas (iš viso 647), 3 priešlėktuvinės gynybos sistemas (iš viso 394).

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paragino pratęsti netrukus baigsiantį galioti svarbų susitarimą, pagal kurį Ukrainos grūdai gali patekti į pasaulinę rinką.

Pokalbio telefonu metu abu lyderiai „paragino pratęsti Jungtinių Tautų remiamą susitarimą dėl grūdų po liepos 17 dienos“, sakoma kanclerio atstovo spaudai Steffeno Hebestreito pareiškime.

Jis pridūrė, kad prieš metus JT tarpininkaujant sudarytas ir nuo to laiko kelis kartus atnaujintas susitarimas padeda gerinti pasaulinę maisto situaciją.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui praėjusį mėnesį pareiškus, kad jis svarsto apie pasitraukimą iš susitarimo, susirūpinimas dėl jo padidėjo.

Maskva ne kartą grasino nutraukti susitarimą, kuriuo užtikrinamas saugus Ukrainos grūdų eksportas per Juodąją jūrą, ir reikalavo garantijų Rusijos trąšų eksportui.

Analogišku Maskvos ir JT susitarimu siekiama palengvinti rusiškų maisto produktų ir trąšų, kuriems netaikomos Maskvai įvestos Vakarų sankcijos, eksportą, tačiau Rusija teigia, kad šio susitarimo nesilaikoma.

Rusijos ambasadorius prie JT Ženevoje anksčiau pirmadienį pareiškė, kad šiuo metu nėra pagrindo išlaikyti susitarimo status quo.

Genadijus Gatilovas valstybiniam laikraščiui „Izvestija“ sakė, kad Vakarų sostinės stabdo Rusijos žemės ūkio banko prijungimą prie SWIFT bankų sistemos.

„Tai, ką matome dabar, nesuteikia mums pagrindo sutikti išlaikyti status quo“, – teigė jis interviu.

2022 metų vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Ukrainos Juodosios jūros uostai buvo užblokuoti karo laivų, kol pagal 2022 metų liepą pasirašytą susitarimą nebuvo sudarytos sąlygos gabenti svarbiausius eksportuojamus grūdus.

Ukraina buvo viena didžiausių grūdų augintojų pasaulyje, o susitarimas padėjo sušvelninti konflikto sukeltą pasaulinę maisto krizę.

JT duomenimis, iki šiol pagal šį susitarimą eksportuota apie 32,4 mln. tonų. Kiek daugiau nei pusę eksporto sudarė kukurūzai, o daugiau nei ketvirtadalį – kviečiai.

Pernai liepą su JT ir Turkija sudarytas pirminis 120 dienų susitarimas buvo pratęstas tris kartus: lapkritį, kovą ir gegužę.

Rusijos kariuomenė teigia numušusi 5 bepiločius orlaivius per bandymą surengti „teroristinę“ ataką netoli Maskvos, skelbia CNN.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad antradienį netoli Maskvos perėmė penkis ukrainiečių dronus per „teroristinę“ ataką.

„Šį rytą buvo sužlugdytas Kyjivo režimo bandymas įvykdyti teroristinę ataką naudojant penkis bepiločius orlaivius prieš taikinius Maskvos srityje ir Naujojoje Maskvoje“, – nurodė ministerija.

Keturis bepiločius orlaivius Naujosios Maskvos srityje perėmė priešlėktuvinė gynyba, nurodė ji.

Penktasis dronas buvo „nuslopintas elektroninės kovos priemonėmis ir sudužo Maskvos srities Odincovo rajono teritorijoje“, teigė ministerija.

Pranešimuose nenurodoma, iš kur atskrido dronai.

Nuo dronų atakų Rusijos miestai nukentėjo per Maskvos puolimo Ukrainoje laikotarpį, tačiau pastaraisiais mėnesiais jos suintensyvėjo.

Į Maskva ir jos apylinkes, esančias maždaug už 500 kilometrų nuo Ukrainos sienos, iki šiol taikytasi retai.

Gegužės pradžioje virš Kremliaus buvo numušti du dronai, o vėliau tą patį mėnesį dronai smogė Maskvos daugiaaukščiams.

Ukrainos pajėgos vykdė kontrpuolimo operacijas mažiausiai keturiuose fronto sektoriuose ir pirmadienį nežymiai pasistūmėjo į priekį, analizėje rašo JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

Rusijos gynybos ministerija teigė, kad Ukrainos pajėgos vykdė kontrpuolimo operacijas Lymano kryptimi. Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maliar pareiškė, kad Ukrainos pajėgos tęsia kontrpuolimo operacijas Bachmuto rajone, vakarinėje Donecko-Zaporižios srities pasienio zonoje ir vakarinėje Zaporižios srityje. H.Maliar teigė, kad Ukrainos pajėgos atkovojo devynis kvadratinius kilometrus teritorijos Rytų Ukrainoje, o geolokacinė medžiaga rodo, kad Ukrainos pajėgos pasistūmėjo į pietvakarius nuo Bachmuto. H.Maliar teigė, kad Ukrainos pajėgos per praėjusią savaitę taip pat atkovojo 28,4 kvadratinių kilometrų teritorijos Pietų Ukrainoje, iš viso 158,4 kvadratinių kilometrų Pietų Ukrainoje per nenurodytą laikotarpį. Rusijos karinis tinklaraštininkas teigė, kad Ukrainos pajėgos pasiekė ribotų laimėjimų į pietus nuo Orichivo Vakarų Zaporižios srityje.

Anot ISW, Rusijos karinių tinklaraščių autoriai, pasinaudoję naujausiais Ukrainos veiksmais Chersono srities rytiniame (kairiajame) krante, paragino padidinti mažųjų upių laivų ir įrangos skaičių Dniepro upėje, kad būtų užkirstas kelias tolesniam ukrainiečių judėjimui. 

Pasak analitikų, bendras nerimastingas karinių tinklaraščių atsakas į pastarojo meto Ukrainos veiksmus anapus Dniepro upės rodo, kad daugelis Rusijos karinių tinklaraščių autorių baiminasi, jog Ukraina gali persikelti per upę, ir mano, kad dabartinė grupuotės „Dnepr“ vadovybė nepakankamai parengė savo karius tokiai galimybei.

Kiti analitikų pastebėjimai:

• Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas paskelbė rašinį, kuriame dar kartą sustiprino kurstytojišką Rusijos retoriką Ukrainos ir Vakarų atžvilgiu, galinčią pakenkti paramai Ukrainai artėjančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime.
• Liepos 3 d. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pakartojo šablonišką retoriką apie dabartinę karo padėtį Ukrainoje ir „Wagner grupės“ sukilimą.
• Liepos 3 d. naktį ir dieną Rusijos pajėgos tęsė bepiločių orlaivių ir raketų smūgius prieš Ukrainos užnugario rajonus.
• Kremlius ir toliau naudoja skaitmeninio autoritarizmo priemones Rusijos vidaus gyventojams stebėti ir siekia plėsti vidaus stebėjimo technologijų gamybą.
• Ukrainos ir Rusijos pajėgos tęsė ribotas atakas ties linija Svatovė-Kremina ir į pietus nuo Kreminos.
• Rusijos ir Ukrainos pajėgos tęsė antžemines atakas Bachmuto rajone.
• Pranešama, kad Ukrainos pajėgos tęsė ribotas antžemines atakas Donecko srities vakaruose, netoli Donecko ir Zaporižios sričių administracinės sienos, ir Zaporožės srities vakaruose.
• Oficialūs Rusijos šaltiniai toliau teigia, kad Rusijos pajėgos atrėmė visus Ukrainos puolimus Chersono srities rytiniame (kairiajame) krante netoli Antonivkos tilto.
• Pranešama, kad „Wagner grupė“ laikinai sustabdo regioninį verbavimą.
• Rusijos pareigūnai toliau stengiasi vaizduoti Rusiją kaip saugią Ukrainos vaikų globėją, tuo pačiu netyčia patvirtindami, kad Rusija padeda masiškai deportuoti ukrainiečių vaikus į Rusijos Federaciją.

Per 24 valandas Rusijos okupacinės pajėgos 28 kartus apšaudė Sumų sritį, iš viso užfiksuota 170 sprogimų.

Apie tai buvo pranešta Sumų regiono karinės administracijos „Telegram“ kanale. Nuo 21 val. pateiktoje suvestinėje pažymima, kad per apšaudymą nukentėjo Sumų, Miropolio, Bilopolio, Junakivkos, Chotyno, Krasnopilio ir dar trys bendruomenės.

„Suspilne News“/„Telegram“/Rusijos atakų padariniai Sumuose

Rusų pajėgos artilerija smogė Šalyhynės komunai, nužudydami du civilius gyventojus ir dar vieną sužeisdami. Okupantai numetė dvi minas ant Seredynos-Budos.

Miropolio komunoje užfiksuotas raketos paleidimas iš sraigtasparnio. Velikopisirajivo komuna buvo apšaudoma iš minosvaidžių, smūgiuota iš bepiločių orlaivių. Dėl atakos užsidegė negyvenamieji pastatai.

Sumų savivaldybėje „Shahed“ apgadino administracinį pastatą, du daugiabučius, septynis privačius automobilius ir mokyklos pastatą. Preliminariais duomenimis, du žmonės žuvo, dar 19 buvo sužeisti.

Junakovskos komunoje apšaudant iš minosvaidžio žuvo vietos gyventojas, taip pat apgadintas privatus gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas. Dėl artilerijos apšaudymo apgadinti trys privatūs gyvenamieji namai.

Bilopolio bendruomenę apšaudė minosvaidžiai, Krasnopilskos bendruomenę apšaudė artilerija, o Chotynskos bendruomenę apšaudė minosvaidžiai ir artilerija.

Ukrainos partneriai rimtai atsižvelgė į jos perspėjimus dėl rusų rengiamo teroro akto Zaporižios atominėje elektrinėje, sako Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Paklaustas, ar pranešus apie galimą aktą Rusija gavo kokių nors signalų iš kitų valstybių, jis atsakė teigiamai.

„Manau, kad gavo, ir ne tik iš mūsų tradicinių draugų, partnerių, bet ir iš kitų valstybių, kurios laiko nepriimtinu bet kokį branduolinio elemento panaudojimą konflikte“, – sakė jis.

D.Kuleba pažymėjo, kad paskelbdamas apie tokio plano egzistavimą prezidentas Volodymyras Zelenskis faktiškai jį sužlugdė ir visas pasaulis sužinojo apie okupantų ketinimus.

„Dabar jiems bus daug sunkiau jį įgyvendinti. Manau, kad jie jau dabar jį perrašinėja, sugalvoja kokį nors naują planą. Esu ne mažiau įsitikinęs, kad mūsų žvalgyba jį supras ir mes taip pat išvesime į baltą šviesą“, – pridūrė ministras.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Zaporižios AE