Baltieji rūmai: Ukrainos ateitis – NATO, ir tai nediskutuotina

Iš Turkijos grįžęs Ukrainos brigados „Azov“ vadas Denysas „Redis“ Prokopenka susitiko su brigados kariais.

Tai skelbiama Nacionalinės gvardijos brigados „Azov“ pranešime. „Būdamas nelaisvėje sakiau, kad man šis karas nesibaigs tol, kol negrąžinsime iš nelaisvės paskutinio mūsų kario ir neatkursime 1991 metų Ukrainos sienų“, – cituojamas D.Prokopenka.

Papulkininkis Denysas „Redis“ Prokopenka šiuo metu yra reabilitacijoje ir netrukus pradės eiti savo pareigas, sakoma pranešime.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Sekmadienį Rusija du kartus smogė Charkivui. Naktį rusai į miestą paleido keturias S-300 tipo raketas. Sekmadienį po pietų jie surengė naują ataką, per kurią nukentėjo keturi žmonės. Trys iš jų su skeveldrų padarytais sužeidimais nugabenti į ligoninę.

Kaip pranešė miesto meras Ihoris Terechovas, per priešo ataką nukentėjo Osnovjansko rajonas. „Charkivas antrą kartą nuo dienos pradžios yra atakuojamas priešo. Preliminariai smogta Osnovjansko rajonui. Būkite atsargūs ir oro pavojaus metu naudokitės slėptuvėmis“, – pranešė I.Terechovas.

Tuo pat metu apie smūgius Charkivui pranešė ir Charkivo srities karinės administracijos viršininkas Olehas Sinjehubovas. Pasak jo, į smūgio vietą išvyko gelbėjimo tarnybos.

Kaip patikslino O.Sinjehubovas, preliminariais duomenimis, yra 4 sužeistieji. Smūgio vietoje kilo gaisras.

Ukrainos gynybos pajėgos per parą Bachmuto kryptyje likvidavo 101 okupantą, 174 buvo sužeisti, devyni pateko į nelaisvę.

Kaip teletilto eteryje sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupuotės atstovas Serhijus Čerevatas, Bachmuto kryptyje Ukrainos kariai jau kelias savaites iš eilės tvirtai laiko iniciatyvą.

„Ši para šioje kryptyje taip pat buvo labai įtempta. Priešas atkakliai priešinasi. Jis 451 kartą apšaudė mūsų pozicijas Bachmuto kryptyje iš vamzdinės ir raketinės artilerijos. Iš viso įvyko 16 kovinių susidūrimų, trys oro antskrydžiai, sunaikintas 101 okupantas, 174 sužeisti, devynis paėmėme į nelaisvę“, – sakė S.Čerevatas.

Pasak jo, Ukrainos pajėgos taip pat sunaikino tris priešo tankus, dvi pėstininkų kovos mašinas, savaeigį artilerijos įrenginį „Giacint“, dvi haubicas D-30, prieštankinę patranką „Rapira“, prieštankinių raketų sistemą, kuopos vadovavimo ir stebėjimo postą ir pilną lauko šaudmenų sandėlį.

Tai pareiškė JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas, duodamas interviu „CBS News“. Jis pabrėžė, kad šiuo metu „ukrainiečiai drąsiai ir narsiai priešinasi rusams pietuose ir rytuose“. Maža to, Ukrainos kariai „daro didžiulę žalą“ Rusijos pajėgoms.

„Vakarai stengiasi ir toliau griežtinti mūsų sankcijas, griauti Rusijos gynybos pramonės bazę ir silpninti jos gebėjimą gaminti pažangias technologijas. Mes ir toliau darysime ekonominį spaudimą Rusijai, o ukrainiečiai ir toliau darys karinį spaudimą Rusijai. Todėl manau, kad galiausiai, jei Rusija nuspręs tęsti šį karą, tai jai brangiai kainuos. O Ukraina ir toliau darys pažangą mūšio lauke“, – sakė J.Sullivanas.

„RS“/„MPI“/„Capital Pictures“/„Scanpix“/Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas

Atskirai jis pažymėjo, kad Ukrainos ateities NATO klausimas jau išspręstas. Dabar sąjungininkai ketina užtikrinti, kad Ukraina gautų tiek reikiamos paramos, kiek jai būtina.

„Ir galiausiai, taip, mes NATO labai paprastai pasakėme, kad Ukrainos ateitis yra NATO. Mes tai turėjome omenyje. Tai nediskutuotina. To dabar įsipareigojo laikytis 31 sąjungininkas“, – sakė J.Sullivanas.

Kalbėdamas apie kasetinių šaudmenų tiekimą Ukrainai, J.Sullivanas pažymėjo, kad JAV moralinis autoritetas dėl šio sprendimo nenukentėjo ir kad prezidentas Joe Bidenas yra pasiryžęs nepalikti Kyjivo be ginklų.

„Abejoju, kad ginklų perdavimas Ukrainai, siekiant apsaugoti šalį ir civilius gyventojus, kaip nors pakenktų mūsų moraliniam autoritetui“, – sakė patarėjas J.Sullivanas, pridurdamas, kad nei JAV, nei Ukraina nėra pasirašiusios susitarimo uždrausti kasetinius šaudmenis.

Dar viena Rusijos privačios karinės kompanijos „Wagner“ kolona važiuoja į Baltarusiją. Kolona užfiksuota Rusijos Federacijos Lipecko srityje, rašo UNIAN.“

„Telegramo kanalo“ „Atsargiai, naujienos“ duomenimis, lengvieji automobiliai ir sunkvežimiai su „Wagner“ vėliavomis ir simbolika sekmadienio popietę judėjo Rusijos greitkeliu M4 „Don“. Kolona važiavo nuo Ukrainos pusės, galimai į Baltarusiją.

Vaizdo įraše matyti mažiausiai 50 transporto priemonių.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Kyjivas sekmadienį paskelbė, kad Ukrainos pajėgos artėja prie rytinio Bachmuto miesto, kurį, kaip teigia Maskva, užėmė gegužę per ilgiausią ir kruviniausią šio karo mūšį.

„Pamažu judame į priekį Bachmuto srityje. Kasdien žengiame į priekį pietiniame flange aplink Bachmutą. Šiauriniame flange stengiamės išlaikyti pozicijas, priešas puola“, – platformoje „Telegram“ nurodė gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar.

Ji taip pat pranešė, kad šiuo metu Ukrainos pajėgos ginai nuo Rusijos pajėgų netoli rytinio Kupjansko miesto.

„Jau dvi dienas iš eilės priešas aktyviai puola Kupjansko sektorių Charkivo srityje. Esame gynyboje“, – teigė ji.

Praėjusį mėnesį Ukraina, sukaupusi vakarietiškų ginklų ir sustiprinusi savo puolamąsias pajėgas, pradėjo ilgai lauktą kontrpuolimą. 

Tačiau Kyjivas teigia, kad mūšiai yra sunkūs, ir paragino sąjungininkus suteikti daugiau tolimojo nuotolio ginklų ir artilerijos.

Bachmutas, kuriame kadaise gyveno 70 000 žmonių ir kuris garsėjo putojančiu vynu bei druskos kasyklomis, buvo sugriautas per ilgiausią ir kruviniausią karo mūšį.

„Pačiame Bachmute mes apšaudome priešą, o priešas apšaudo mus“, – pridūrė H.Maliar. 

„Vyksta įnirtingi mūšiai, o pozicijos... keičiasi kelis kartus per dieną“, – pareiškė H.Maliar. 

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Kyjivo kontrpuolimas, pradėtas praėjusį mėnesį, siekiant išstumti iš Ukrainos Maskvos pajėgas, yra nesėkmingas.

Ukraina, sukaupusi vakarietiškos ginkluotės atsargų ir sustiprinusi savo pajėgas, praėjusį mėnesį pradėjo labai lauktą kontrpuolimą.

„Visi priešo bandymai pralaužti mūsų gynybą (...) nepavyko nuo pat puolimo pradžios. Priešui nesiseka“, – sakė V.Putinas sekmadienį per televiziją transliuotame interviu.

Ukraina penktadienį pripažino, kad jos pajėgoms nepavyksta greitai judėti į priekį kontrpuolime, kuriuo siekiama iš Rusijos pajėgų atkovoti teritorijas šalies rytuose ir pietuose.

„Šiandien jos žengia į priekį ne taip greitai“, – žurnalistams sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas, pripažinęs, kad mūšiai yra sunkūs.

„Jei matysime, kad kažkas negerai, tai ir pasakysime. Niekas nesiruošia gražinti [tikrovės]“, – pareiškė jis.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai

Tačiau Vakarų sąjungininkai nedaro spaudimo Kyjivui, kad jo pajėgos greičiau judėtų į priekį, tvirtino A.Jermakas, kuris laikomas prezidento Volodymyro Zelenskio dešiniąja ranka.

„Jokio spaudimo nėra, tik klausimas: kaip mes galime dar jums padėti?“ – sakė jis.

Penktadienį Kyjivas pranešė, kad jo kariai per pastarąją savaitę pietiniame fronte pasistūmėjo beveik du kilometrus.

Nacionalinės gvardijos aukšto rango atstovas Mykola Uršalovičius žurnalistams sakė, kad vykstant puolimui kariai pajudėjo link okupuoto pietinio Melitopolio miesto.

Sekmadienį kariuomenė pranešė, kad tęsia puolamąsias operacijas Melitopolio ir Berdiansko link.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę pareiškė, kad dėl lėto žadėtų ginklų pristatymo vėluoja Kyjivo kontrpuolimas, ir paragino Jungtines Valstijas bei kitus sąjungininkus tiekti tolimojo nuotolio ginklus ir artileriją.

Chersono srityje detonavus rusų paliktam sprogmeniui sužeisti du vaikai, sekmadienį pranešė pareigūnai.

Chersono srities gubernatorius Oleksandras Prokudinas socialiniame tinkle „Telegram“ parašė, kad Beryslavo rajone esančiame Tryfonivkos kaime du vaikai rado nežinomą daiktą.

„Žaidimo metu prietaisas sprogo. Aštuonerių ir 10 metų berniukai buvo sužeisti“, – pridūrė jis.

Vaikai hospitalizuoti, jų būklė vidutinio sunkumo.

Ukrainos generalinė prokuratūra nurodė, kad dėl šio incidento pradėtas tyrimas dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo fakto.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį paskelbtame interviu teigė, kad jo šalis turi pakankamai kasetinių šaudmenų ir galėtų atsakyti, jei Ukraina panaudotų šiuos ginklus.

Ukraina pradėjo gauti kasetinių ginklų iš Jungtinių Valstijų, o tai sukėlė susirūpinimą dėl ilgalaikio pavojaus, kurį civiliams gyventojams kelia nesprogusios bombos.

„Rusija turi pakankamai įvairių rūšių kasetinės amunicijos atsargų“, – sakė V.Putinas valstybinės televizijos žurnalistui.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Vladimiras Putinas

Šie prieštaringai vertinami ginklai gali paskleisti iki kelių šimtų mažų sprogstamųjų užtaisų, kurie gali likti nesprogę žemėje.

„Jei jie bus panaudoti prieš mus, mes pasiliekame sau teisę į atsakomuosius veiksmus“, – sakė V.Putinas.

Jis pridūrė, kad Rusija dar nepanaudojo šių ginklų, nors „tam tikru metu jaučiamas tam tikras šaudmenų trūkumas“.

Žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ ir Ukrainos pajėgos apkaltino Rusiją, kad ji mūšio lauke jau naudoja kasetinius šaudmenis.

Jie uždrausti daugelyje valstybių, pasirašiusių 2008 metų Oslo konvenciją. Jos šalimis nėra nei Rusija, nei Jungtinės Valstijos, nei Ukraina.

Humanitarinės grupės griežtai pasmerkė JAV sprendimą tiekti kasetinius šaudmenis Ukrainai.

JAV prezidentas Joe Bidenas sakė, kad šis sprendimas buvo labai sunkus, tačiau pabrėžė, kad Ukrainai reikia papildomų šaudmenų, kad papildytų savo išsekusias atsargas.

JAV gynybos departamento Jungtinio štabo operacijų vadovas generolas leitenantas Douglas Simsas mano, kad „Abrams“ tankai galės pakeisti padėtį Ukrainos mūšio lauke. Kartu jis sakė, kad naikintuvai F-16 šiuo metu neduotų laukiamo rezultato.

„Kalbant apie tankus „Abrams“, jie neabejotinai padarys įtaką mūšio lauke. Turiu omenyje, kad žinome, jog tai nepaprastas tankas. Negaliu pasakyti, ar puolimas iki to laiko tęsis, ar ne, tik žinau, kad kai „Abrams“ atvyks, jie galės pakeisti padėtį Ukrainoje“, – sakė D.Simsas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Abrams“ tankas

Kartu jis mano, kad situacija su F-16 yra kiek kitokia. Pasak jo, dabar naikintuvai neduos norimo rezultato, tačiau situacija keičiasi.

„Apie tai jau kalbėjome anksčiau, kad aplinkos sąlygos laikui bėgant tikrai keičiasi. Tačiau dabar sąlygos tikriausiai nėra idealios, kad būtų galima naudoti F-16. Turiu omenyje, kad rusai vis dar turi tam tikrų oro gynybos pajėgumų. Jie turi oro pajėgumų. Ir F-16 lėktuvų skaičius, kuris būtų suteiktas, gali būti ne idealus tam, kas dabar vyksta“, – padarė išvadą generolas pulkininkas.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija sekmadienį pateiktoje naujausioje žvalgybos informacijoje sako, kad Rusijoje ėmė formuotis laikinas susitarimas dėl privačios karinės bendrovės „Wagner“ ateities.

Po birželį „Wagner“ surengto maišto Rusijos saugumo aparate prasidėjo sumaišties ir derybų laikotarpis, sakoma socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame pranešime. Pastarosiomis dienomis pradėjo formuotis laikinas susitarimas dėl grupės ateities, pažymima jame.
 
Trečiadienį Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad „Wagner“ perdavė 2000 vienetų karinės įrangos, įskaitant tankus. Pastarosiomis dienomis į stovyklą Baltarusijoje atvyko bent nedidelis „Wagner“ kovotojų kontingentas.

Po „Wagner“ boso Jevgenijaus Prigožino birželį surengto maišto prieš Rusijos karinę vadovybę Kremlius pažadėjo, kad grupės samdiniai galės persikelti į Baltarusiją arba pasirašyti sutartis su Rusijos gynybos ministerija. Kalbėta, kad „Wagner“ kovotojai gali dalytis patirtimi su Baltarusijos kariuomene.

Karinę veiklą Baltarusijoje stebinti grupė „Belarusian Hajun“ pranešė, kad šeštadienį į šalį atvyko didelė rusų privačios karinės samdinių bendrovės „Wagner“ kolona, ją sudaro mažiausiai 60 įvairių automobilių.

„Scanpix“/AP nuotr./Stovykla „Wagner“ kariams Baltarusijoje

Tuo pat metu kai kurios su „Wagner“ susijusios socialinių tinklų grupės atnaujino veiklą, daugiausia dėmesio skirdamos bendrovės veiklai Afrikoje pabrėžti, pastebi britų žvalgyba.
 
Remiantis naujausiais Rusijos pareigūnų pranešimais, valstybė greičiausiai yra pasirengusi pritarti „Wagner“ siekiui toliau plačiai veikti šiame žemyne, nurodoma pranešime.

Maskva birželio gale pareiškė, kad „Wagner“ ir toliau dirbs Afrikoje, jei regionų vyriausybės nuspręs tęsti sutartis su privačia karine bendrove.

Ilgus metus buvo manoma, kad ginkluotos „Wagner“ pajėgos padėjo išplėsti Maskvos įtaką Afrikoje, tačiau dėl nutraukto privačios karinės bendrovės boso maišto kilo abejonių dėl jos operacijų užsienyje.

Grupei ir jos lyderiui J.Prigožinui taikomos įvairios sankcijos dėl, Vakarų teigimu, destabilizuojančio vaidmens keliose Afrikos šalyse.

Anksčiau šiemet Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuras pranešė, kad užsienio pajėgos, kurias JAV įvardijo kaip „Wagner“, dalyvavo 2022 metų kovo mėnesį centrinėje Malio dalyje esančiame Muros mieste išžudant mažiausiai 500 žmonių.

JAV iždo sekretorė Janet Yellen sekmadienį pareiškė, kad padidinti paramą karo ištiktai Ukrainai yra geriausias būdas padėti pasaulio ekonomikai.

Indijoje vykstančio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) finansų ministrų aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose ji sakė, kad pagrindinis prioritetas yra padidinti paramą Ukrainai jai kovojant su Rusijos invazija.

J.Yellen, vasarį apsilankiusi Kyjive, sakė, kad iš arti matė, kaip užsienio pagalba padeda tiek civiliams gyventojams, tiek Ukrainos kariuomenei.

„Baigti šį karą visų pirma yra moralinis imperatyvas, – žurnalistams Gandynagare sakė J.Yellen. – Tačiau tai taip pat yra geriausias dalykas, kurį galime padaryti pasaulio ekonomikai.“

AFP/„Scanpix“ nuotr./Janet Yellen

Rusijos įsiveržimas į Ukrainą, kurios kartu eksportuoja beveik ketvirtadalį pasaulio kviečių pasiūlos, sukėlė sukrėtimą pasaulio ekonomikoje, šoktelėjus maisto ir degalų kainoms.

Susitarimas, kuriuo buvo leista atnaujinti Ukrainos grūdų eksportą, nustos galioti pirmadienį, jei Rusija nesutiks jo pratęsti.

Trečiadienį Didžiojo septyneto (G-7) šalių vadovai pažadėjo remti Ukrainą tiek laiko, kiek reikės Rusijos invazijai įveikti.

G-7 plane numatyta sistema, pagal kurią atskiros šalys su Kyjivu sudarys dvišalius susitarimus, kuriuose bus išsamiai nurodyta, kokius ginklus ir kitą pagalbą jos suteiks. Šiuo laikinu planu siekiama padėti Ukrainai sukurti kariuomenę, pajėgią apsiginti ir atgrasyti nuo galimo užpuolimo ateityje.

„Biudžetinė parama yra labai svarbi Ukrainos pasipriešinimui“, – sakė J.Yellen.

„Padėdami išlaikyti ekonomikos ir vyriausybės veikimą, mes teikiame Ukrainai paramą, kurios jai reikia, kad ji galėtų kovoti už laisvę ir suverenitetą“, – pabrėžė ji.

Ji pridūrė, kad vienas iš Vašingtono pagrindinių tikslų yra „kovoti su Rusijos pastangomis išvengti mūsų sankcijų“.

Rusijos aneksuoto Krymo valdžia sekmadienį pranešė, kad naktį atrėmė Ukrainos dronų ataką Sevastopolio mieste. 

Sevastopoliui, kuriame įsikūręs Rusijos Juodosios jūros laivynas, primestas gubernatorius Michailas Razvožajevas sakė, kad naktį uostamiestį virš jūros ties Chersonesu, Sevastopolio įlanka ir Balaklava atakavo keli dronai.

Iš jų du buvo numušti oro gynybos, o dar penki nuslopinti, nurodė M.Razvožajevas. Pasak jo, sunaikinti dar du plaukiojantys dronai.

Šiuo metu nėra informacijos apie aukas ar žalą civilinei ar ypatingos svarbos infrastruktūrai.

2014 metais Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, surengusi vadinamąjį referendumą, kurio nei Kyjivas, nei Vakarai niekada nepripažino.

Nuo pat Maskvos invazijos pradžios prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą žadėjo išlaisvinti visą Ukrainos teritoriją, įskaitant Krymą.