Žiniasklaida: karas Ukrainoje gali trukti dar 6–7 metus

Ukrainai skubiai reikia oro gynybos įrangos, šaudmenų ir atsarginių dalių įvairioms sistemoms, pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, kalbėdamas su žurnalistais Niujorke, rašo „Sky News“. Jis įsitikinęs, kad išsekinimo karas nepasiekė aklavietės ir Ukrainai reikia papildomos paramos.

„Kyjivui skubiai reikia papildomo oro gynybos įrangos, įskaitant šaudmenis ir atsargines dalis, tiekimo. Matome, kad priešlėktuvinė gynyba Ukrainoje kasdien gelbsti gyvybes“, – sakė aljanso generalinis sekretorius.

Jis mano, kad Ukrainos pajėgų sėkmė per kontrpuolimą rodo, jog karas nepasiekė aklavietės. J.Stoltenbergas paragino Vakarų šalis toliau teikti Ukrainai karinę, humanitarinę ir finansinę pagalbą.

„Jei norime, kad karas baigtųsi, jei norime teisingos ir ilgalaikės taikos, karinė parama Ukrainai yra teisingas kelias. Esame pasirengę ilgam laikotarpiui“, – pabrėžė jis.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda antradienį pareiškė Jungtinėms Tautoms, kad Rusijos agresija Ukrainoje turi baigtis, o ne virsti įšaldytu konfliktu.

Jį cituoja Lenkijos radijas.

„Šis žiaurus karas turi baigtis, o ne virsti įšaldytu karu“, – JT Generalinėje Asamblėjoje sakė Lenkijos prezidentas.

A.Duda nurodė, kad „tų barbariškų veiksmų humanitarinė, materialinė ir aplinkosaugos kaina yra neapskaičiuojama ir vis dar auga“.

„IMAGO“/„Scanpix“/Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda

„Lenkijos pozicija bet kokio karo akivaizdoje yra aiški: reikalaujame absoliučios pagarbos tarptautiniu mastu pripažintoms nacionalinėms sienoms. Šių sienų neliečiamumas yra esminis pasaulio tvarkos elementas“, – pabrėžė jis.

„Šiandien auka yra Ukraina. Rytoj ja gali būti bet kas iš mūsų, jei nesilaikysime šių geležinių taisyklių, jei atkakliai nesilaikysime tarptautinės teisės“, – pridūrė prezidentas, pakartojęs, kad Lenkija remia iniciatyvas, skirtas Rusijai patraukti atsakomybėn už tarptautinės teisės, humanitarinės teisės ir žmogaus teisių pažeidimus.

Kyjivas antradienį atmetė leidinyje „The New York Times“ pasirodžiusį pranešimą, kad kruvinas smūgis Kostiantynivkoje buvo „paklydusios“ Ukrainos oro gynybos raketos rezultatas.

Rugsėjo 6 dieną rytiniame Donecko regione esančiame Kostiantynivkos turguje per Rusijos smūgį žuvo 16 žmonių, tuomet sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Tačiau „The New York Times“ pirmadienį paskelbė, jog jo išanalizuoti įrodymai rodo, kad smūgis buvo „tragiška nelaimė“ ir Ukrainos oro gynybos raketos nukrypimo nuo kurso rezultatas.

Ukrainos saugumo tarnyba SBU tvirtina, kad tai Maskva stovi už vieno daugiausiai aukų pareikalavusių smūgių pastarosiomis savaitėmis.

„SBU tiria dar vieną Rusijos karo nusikaltimą, susijusį su Rusijos įvykdytu Kostiantynivkos turgaus apšaudymu rugsėjo 6 dieną“, – sakoma SBU pranešime, atsiųstame naujienų agentūrai AFP.

Jame rusai buvo apkaltinti priešlėktuvinių raketų sistemos S-300 panaudojimu.

„Konkrečiai tai liudija tragedijos vietoje rasti identifikuoti raketos fragmentai“, – nurodė SBU.

„Taip pat tiriama daugybė kitų medžiagų, kurios rodo priešo dalyvavimą šiame apšaudyme“, – teigiama pranešime.

„The New York Times“ nurodė, kad raketą paleido Ukrainos kariuomenė, naudodama BUK paleidimo sistemą.

Tiek Ukrainos, tiek Rusijos kariuomenės naudoja sovietų sukurtas sistemas BUK ir S-300.

Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas socialiniame tinkle „X“ sakė: „Teisinė tiesa bus nustatyta.“

„Tuo metu mes neturime pamiršti: būtent Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą ir Rusija yra atsakinga už karo atnešimą į mūsų šalį“, – pridūrė jis.

Rusijos kariuomenė šiuo metu okupavusi apie 18 proc. Ukrainos teritorijos rytuose ir pietuose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Rusija vykdo genocidą grobdama vaikus.

„Tie vaikai Rusijoje mokomi neapkęsti Ukrainos ir visi ryšiai su jų šeimomis nutrūkę. Ir tai akivaizdžiai genocidas“, – sakė V.Zelenskis, prašydamas solidarumo Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje.

V.Zelenskis, dėvėjęs savo firminius karinio stiliaus rūbus, taip pat pakartojo raginimą surengti panašiai mąstančių šalių viršūnių susitikimą.

„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Ruošiame Pasaulinį taikos viršūnių susitikimą. Kviečiu jus visus – visus, kurie netoleruojate jokios agresijos – kartu ruoštis viršūnių susitikimui“, – sakė Ukrainos lyderis.

V.Zelenskis taip pat sakė, kad Rusijai – nuolatinei Saugumo Tarybos narei – negalima patikėti branduolinių ginklų.

„Teroristai neturi teisės turėti branduolinio ginklo“, – sakė jis.

Ukrainos lyderis taip pat sakė, kad Rusija savo kare Ukrainoje verčia ginklais viską – nuo maisto iki energetikos.

„Agresorius ginklais verčia daug kitų dalykų, ir tie dalykai naudojami ne tik prieš mūsų šalį, bet ir prieš visas jūsų šalis“, – teigė jis.

Baltarusių valstybinė žiniasklaida pranešė, kad 48 vaikai antradienį atvyko į Baltarusiją iš Ukrainos regionų, kuriuos Maskva tvirtina aneksavusi, o dėl šios priežasties vis garsiau skamba raginimai išduoti arešto orderį autoritariniam Baltarusijos lyderiui.

Vaikų grupė atvyko iš okupuotų Donecko, Luhansko ir Zaporižios sričių. Tarp jų yra vaikai iš miestų, kuriuos Rusijos kariai užėmė pernai liepą. Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono regionus Maskva neteisėtai aneksavo praėjusiais metais, tačiau Rusija niekada jų visiškai nekontroliavo.

Valstybinės naujienų agentūros „Belta“ paskelbtose nuotraukose vaikai matomi laikantys raudonai žalią Baltarusijos valstybinę vėliavą ir, kaip pranešama, dėkojo vietos valdžiai, o juos lydėjo policija ir riaušių policija.

Vaikų išvežimą iš Ukrainos organizavo autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos remiama Baltarusijos labdaros organizacija, anksčiau šalyje organizavusi ukrainiečių vaikų sveikatinimo programas.

„Prezidentas, nepaisant išorinio spaudimo, pasakė, kad šis svarbus humanitarinis projektas turėtų tęstis“, – interviu „Belta“ sakė labdaros organizacijos vadovas Aliaksejus Talajus.

„IMAGO“/„Scanpix“/Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas

„Visi Baltarusijos žmonės“ nori padėti „vaikams iš apgriuvusių miestų ir miestelių naujose Rusijos teritorijose“, kalbėjo jis.

Baltarusijos pareigūnai anksčiau neigė kaltinimus, kad Minskas padėjo neteisėtai išvežti vaikus iš Ukrainos.

Birželio mėnesį Baltarusijos opozicijos atstovai Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT) pateikė medžiagą, kurioje, jų teigimu, buvo matyti daugiau nei 2,1 tūkst. ukrainiečių vaikų iš mažiausiai 15 Rusijos okupuotų Ukrainos miestų, kurie buvo priverstinai išvežti į Baltarusiją su A.Lukašenkos sutikimu.

Buvęs Baltarusijos kultūros ministras Pavelas Latuška tikisi, kad ši medžiaga paskatins TBT išduoti A.Lukašenkos arešto orderį, kaip tai padarė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atžvilgiu.

„Matome vis daugiau įrodymų, susijusių su neteisėtu ukrainiečių vaikų perkėlimu į Baltarusiją, ir tai tęsis tol, kol tarptautinės organizacijos sureaguos ir sustabdys Minską“, – interviu naujienų agentūrai AP sakė P.Latuška.

Kovą TBT išdavė V.Putino ir Rusijos vaikų teisių komisarės Marios Lvovos-Belovos arešto orderius. Hagoje įsikūrusio teismo teisėjai sakė radę pagrįsto pagrindo manyti, kad jiedu yra atsakingi už karo nusikaltimus, įskaitant neteisėtą vaikų deportavimą ir perkėlimą iš okupuotų Ukrainos regionų į Rusiją.

Baltarusija yra artimiausia Maskvos sąjungininkė nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 metų vasarį. Autoritarinis Baltarusijos vadovas A.Lukašenka leido Rusijai pasinaudoti Baltarusijos teritorija užpuolant Ukrainą. Be to, Rusija savo sąjungininkės teritorijoje dislokavo taktinių branduolinių ginklų.

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) antradienį pareiškė, kad jo IT sistemos susidūrė su, kaip teigiama, neįprasta veikla, ir kad šiuo metu reaguojama į šį kibernetinio saugumo incidentą.

TBT, kuris, be kita ko, tiria karo nusikaltimus Ukrainoje, atsisakė pateikti išsamesnės informacijos ir teigė, kad prioritetas – užtikrinti, kad būtų galima tęsti darbą.

„Praėjusios savaitės pabaigoje Tarptautinio Baudžiamojo Teismo tarnybos aptiko neįprastą veiklą, kuri paveikė jo informacines sistemas“, – sakoma teismo pareiškime.

„Siekiant reaguoti į šį kibernetinio saugumo incidentą ir sušvelninti jo poveikį, buvo imtasi neatidėliotinų priemonių“, – priduriama jame.

Hagoje įsikūręs teismui yra susidūręs su tarptautiniu šnipinėjimu.

Praėjusiais metais Nyderlandai pareiškė užkirtę kelią rusų šnipui, kuris apsimetęs brazilu stažuotoju mėgino infiltruotis į TBT Hagoje.

Pasak Nyderlandų valdžios institucijų, šis asmuo, įvardijamas kaip Sergejus Čerkasovas, galėjo gauti labai vertingos žvalgybinės informacijos apie teismo atliekamą tyrimą dėl karo nusikaltimų Ukrainoje arba net daryti įtaką baudžiamajam procesui.

TBT tiria karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui Ukrainoje, o kovą išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo vaiko teisių komisarės arešto orderius dėl įtariamo vaikų deportavimo.

Atsakydamos į tai, Rusijos valdžios institucijos TBT prokurorą Karimą Khaną įtraukė į ieškomų asmenų sąrašą.

Vėliau antradienį Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose K.Khanas kalbės apie kovą su kibernetinėmis operacijomis karo metu.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje pažadėjo dėti daugiau diplomatinių pastangų, kad būtų nutrauktas Rusijos karas Ukrainoje.

„Mes stengiamės, kad tiek mūsų draugai iš Rusijos, tiek iš Ukrainos susėstų prie stalo su teze, kad karas neturės nugalėtojų, o taika neturės pralaimėtojų“, – sakė R.T.Erdoganas kalboje Generalinėje Asamblėjoje.

„Mes dėsime daugiau pastangų, kad diplomatijos ir dialogo būdu užbaigtume karą, laikydamiesi Ukrainos nepriklausomybės ir teritorinio vientisumo“, – sakė prezidentas.

„AFP“/„Scanpix“/Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas

Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo būklė yra sunki, o galima jo mirtis sukels problemų Maskvai, nacionalinio teletilto eteryje pareiškė Ukrainos gynybos žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas.

„Deja, kol kas neturime galutinio atsakymo į šį klausimą. Tačiau iš tiesų buvo tokios informacijos. Jos nepatvirtinsime, bet galime pareikšti, kad jis yra sunkios būklės. Tai vienintelis dalykas, kurį šiandien galime pasakyti užtikrintai“, – pažymėjo žvalgybos atstovas.

Jis pridūrė, kad nėra patikrintos informacijos, kuria būtų galima pasikliauti ir spėti R.Kadyrovo sveikatos būklės scenarijus.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Ramzanas Kadyrovas

A.Jusovas pažymėjo, kad Čečėnijos lyderio teisinio veiksnumo praradimas turėtų pasekmių ne tik pačiai Čečėnijai, bet ir likusiai Šiaurės Kaukazo daliai.

Ukrainos gynybos žvalgybos atstovas taip pat mano, kad R.Kadyrovo netektis turės įtakos visos „Putino režimo architektūros“ stabilumui.

„Netgi gali būti, kad jei ne mirtis, tai didelės sveikatos problemos, kurių – šiandien jau akivaizdu, kad Ramzanas Kadyrovas turi – turės įtakos situacijai. Finansiniai srautai, politinės galios persiskirstymas Vladimiro Putino režimo viduje. Tai reiškia geras naujienas Ukrainai ir visiems geriems žmonėms bei pavergtoms vadinamosios Rusijos Federacijos tautoms, kurios turi būti panaudotos ir plėtojamos siekiant apginti tų pačių pavergtų tautų teises“, – aiškino A.Jusovas.

Komentuodamas galimus kandidatus į naujojo Čečėnijos vadovo postą, Ukrainos žvalgybos pareigūnas pažymėjo, kad pats R.Kadyrovas svarstė keletą variantų šiuo klausimu.

„Tačiau bet kurios užsispyrusios ir autoritarinės valdžios problema yra ta, kad sunku iš anksto nustatyti ir paruošti įpėdinį. Kad ir kokie būtų planai, dėl R.Kadyrovo įpėdinio ir V.Putino įpėdinio vyks arši kova. Šioje kovoje dalyvaus visi nuo Maskvos viršūnių iki R.Kadyrovo aplinkos. Tai reiškia, kad tai nėra teisėtas procesas. Tai bus sunki ir neabejotinai kruvina kova. Juk tokią sistemą jie susikūrė patys“, – pabrėžė Ukrainos gynybos žvalgybos atstovas.

Jis įsitikinęs, kad tos jėgos, kurios jau daugelį metų tikisi čečėnų tautos teisės į nepriklausomybę ir savo valstybę, gaus naujų impulsų ir įrankių kovai.

Pastarosiomis dienomis žiniasklaidoje buvo paskleista informacija, kad R.Kadyrovo būklė yra sunki ir jis yra ligoninėje. Kai kurios žiniasklaidos priemonės paskleidė informaciją apie jo mirtį, tačiau Ukrainos gynybos žvalgyba tokius pranešimus paneigė.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Kongresui svarstant naują paramos paketą Ukrainai, Niujorke Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje dalyvaujantis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad paramą būtina užtikrinti kuo greičiau. 

„Logiška, kad mokesčių mokėtojai, o partijos atspindi mokesčių mokėtojų lūkesčius, yra suinteresuoti, ar tie pinigai, kurie skiriami karinei, finansinei, kitokiai paramai, yra panaudojami optimaliai. Deja, visokių būna dalykų ir kartais tie pinigai galbūt nėra panaudojami taip, kaip tikisi valstybės, kurios jas skiria, tačiau Ukraina šiandien kariauja ir karo metu neparastai svarbu, kad nuoseklumas ir tęstinumas išliktų“, – LRT Niujorke sakė G.Nausėda.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Gitanas Nausėda

„Tokia teisė kontroliuoti, kaip panaudojami pinigai, egzistuoja ir yra gerbtina, vis dėlto ji neturi užtemdyti pagrindinio principo. Ukrainai pagalbos reikia šiandien, ne rytoj, ne poryt, ne užporyt, jai reikia sprendimų šiandien ir dar svarbiau, kad šie sprendimai būtų įgyvendinti kaip galima greičiau ir tai, kas būtina, pasiektų šalį, frontą kuo greičiau“, – pridūrė jis. 

G.Nausėda teigė antradienį su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu aptaręs ir kitas problemas, susijusias su grūdų eksportu: „Išreiškiau mūsų tvirtą pasiryžimą remti jį visuose klausimuose“.

Su darbo vizitu JAV viešintis G.Nausėda antradienį taip pat dalyvaus bendruose Baltijos valstybių ir Lenkijos vadovų pietuose, JAV prezidento Joe Bideno rengtame priėmime valstybių vadovams.