Vinycios regione kilo didžiulis gaisras: užsiliepsnojo sandėliai

Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Ketvirtadienį vakare Vinycios regione sandėliuose, kuriuose gaminamos laminuotos grindys, kilo didelis gaisras, pranešė Ukrainos Vinycios srities valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.

„Šiuo metu Vinycioje, Hontos gatvėje, Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos kariai gesina gaisrą sandėliuose, kuriuose laikomos laminuotos grindys. Gaisro plotas yra apie 1 tūkst. kv. m. Gesinant gaisrą dalyvavo 40 darbuotojų ir 11 specialios įrangos vienetų“, – rašoma pranešime.

Ketvirtadienį į Tarptautinį Teisingumo Teismą pirmą kartą nebuvo išrinktas Rusijos atstovas: jis pralaimėjo Rumunijos atstovui, buvusiam užsienio reikalų ministrui Bogdanui Aurescu.

Rusijos Federacijos atstovas Kirilas Gevorgyanas ir Rumunijos atstovas Bogdanas Aurescu buvo paskirti į šią poziciją iš Rytų Europos regiono. Laimėjo B.Aurescu, už kurį balsavo 117 Generalinės asamblėjos narių. Kaip rašo „European Pravda“, Rusijos kandidatas Generalinėje asamblėjoje gavo tik 77 balsus.

Kiti laimėję kandidatai – Meksika, JAV, Australija ir Pietų Afrikos Respublika – gavo atitinkamai 143, 135, 117 ir 113 balsų.

Tarptautiniame teisingumo teisme Hagoje dėl B.Aurescu išrinkimo pirmą kartą nebus nė vieno sovietų ar rusų teisėjo.

B.Aurescu Rumunijos užsienio reikalų ministerijai vadovavo beveik penkerius metus – nuo 2019 m. lapkričio iki 2023 m. birželio, o prieš tai vienerius metus – 2014-2015 m.

Tarptautinį Teisingumo Teismą sudaro 15 teisėjų, kas trejus metus renkami penki nauji teisėjai. Kiekvienas teisėjas atstovauja tam tikrai regioninei šalių grupei ir turi užsitikrinti Saugumo Tarybos ir JT Generalinės Asamblėjos narių paramą.

Rusijos pajėgos Avdijivkos puolimą suintensyvino praėjusį mėnesį. Karybos ekspertai tiki, jog tai ženklas, kad Rusijai žūtbūt reikalinga kokia nors pergalė. Prie miesto verda nuožmios kovos, jis nuolatos apšaudomas, tačiau jame vis dar yra gyventojų. Savanoris Vitalijus Žučkovas, kuris saujelei vietinių pristato vandens, vaistų, maisto ir drabužių bei padeda kai kuriems evakuotis, naujienų agentūrai „Unian“ papasakojo apie žmonių motyvus likti griuvėsiuose.

Pasak jo, šiuo metu į Avdijivką veda vienas vienintelis kelias, kuris yra nuolatos apšaudomas. Savanoriai yra stabdomi kontrolės punktuose, dažnai jiems neleidžiama pravažiuoti, nes kyla didelis pavojus jų gyvybėms.

„Kariškiai sako, kad esame pamišę. Bet mes prasiskiname kelią“, – kalbėjo vyras.

Plačiau skaitykite čia.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Avdijivka

Tūkstančiai Rusijos kalinių sutiko prisijungti prie karo prieš Ukrainą, tikėdamiesi ištrūkti iš kalėjimo belangės ir užsidirbti pinigų. Daugelis šių žmonių žuvo arba buvo sužeisti, tačiau tie, kurie tikėjosi, kad pasibaigus jų tarnybos sutartims bus atleisti nuo anksčiau gautų bausmių, dabar masiškai patiria vis didesnį spaudimą pratęsti sutartis ir tęsti kovą arba vėl būti įkalinti.

Toks likimas ištiko dešimtis buvusių kalinių iš Sibiro, kurie buvo užverbuoti karui. Grupė kalinių, anksčiau su Rusijos Gynybos ministerija pasirašiusių šešių mėnesių trukmės sutartis dėl dalyvavimo kare prieš Ukrainą, pasibaigus sutarties galiojimo laikui atsisakė jas pratęsti.

Iš pradžių jiems buvo daromas spaudimas ir grasinama, bet galiausiai jie buvo perkelti į nelegalų kalėjimą vadinamojoje Luhansko liaudies respublikoje, kurią Rusija yra aneksavusi ir laiko savo teritorija. Šiame kalėjime laikomi Rusijos okupacinės kariuomenės kariai, atsisakę dalyvauti „specialiojoje karinėje operacijoje“ – taip Rusija vis dar vadina karą prieš Ukrainą.

Plačiau skaitykite čia.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos kariai

Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas pasiūlė sudaryti darbo grupę, kuri išanalizuotų, kaip traktuojama Katynės tragedija rusiškuose šaltiniuose. Pagal jo sumanymą, grupėje dirbsiantys visų frakcijų parlamentarai ir istorikai turėtų archyvuose pareikalauti visos informacijos apie 1940 m. pavasario įvykius. Toks buvo Dūmos pirmininko atsakas į komunisto Nikolajaus Ivanovo žodžius esą laikas atšaukti 2010 m. priimtą Dūmos pareiškimą dėl Katynės tragedijos ir jos aukų.

Tokiu būdu Rusija gali pakeisti savo požiūrį į žudynes Katynėje, kur NKVD smogikai nužudė daugybę Lenkijos karininkų, rašo vot-tak.tv.

Minėtame 2010 metų Rusijos valstybės Dūmos pareiškime pripažįstama, kad būtent NKVD atsakinga už tūkstančių Lenkijos karininkų sušaudymą Smolensko srityje 1940 m. pavasarį. Tačiau, kaip pareiškė N.Ivanovas, šis pareiškimas „prarado dabartinėmis sąlygomis bet kokią prasmę ir reikšmę, kurios daro didelę žalą Rusijos interesams ir reputacijai“.

Minėtame 2010 m. dokumente pirmą kartą Rusijos istorijoje tokiame aukštame lygyje atsakingu už žudynes buvo pripažintas diktatorius Josifas Stalinas. Taip pat ten buvo aprašytas sovietinės propagandos, kuri dešimtys metų šį nusikaltimą vertė naciams, vaidmuo.

Plačiau skaitykite čia .

Ekrano nuotr. iš warsawinstitute.org/Katynės žudynių aukų kūnų ekshumacija

Dauguma Ukrainos piliečių optimistiškai vertina laiką, per kurį valstybė įstos į Europos Sąjungą: 60,5 proc. mano, kad tai įvyks greičiau nei per 10 metų, 20,6 proc. – per 2 metus, pranešė „European Pravda“.

Dar 19,9 proc. respondentų Ukrainos įstojimą į ES vadina realiu po trejų-ketverių metų, 14,3 proc. – po penkerių-šešerių metų, o 5,7 proc. – po septynerių-devynerių metų.

Tik 3,7 proc. apklaustų ukrainiečių mano, kad Ukraina galės tapti Europos Sąjungos nare per 10-15 metų, dar 2 proc. mano, kad tai įvyks per daugiau nei 15 metų, o 6,1 proc. pasirinko variantą „niekada“.

Beveik 28 proc. apklaustųjų negalėjo atsakyti, per kiek laiko Ukraina įstos į Europos Sąjungą, arba atsisakė atsakyti į šį klausimą.

123RF.com nuotr./NATO, Europos Sąjunga, Ukraina

Kyjivas ketvirtadienį pranešė, kad jo pasienyje su Lenkija, kur lenkų sunkvežimių vairuotojai jau ketvirtą dieną blokuoja Ukrainos pasienio punktus, protestuodami prieš, jų teigimu, nesąžiningą konkurenciją iš kaimyninės šalies įmonių pusės, didėja eilės.

Abiejose sienos su Lenkija pusėse buvo užblokuota daugiau kaip 20 tūkst. transporto priemonių.

„Šiuo metu abiejose pusėse yra užblokuota daugiau kaip 20 tūkst. transporto priemonių“, – pareiškė Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas ir pridūrė, kad dėl protesto nukentėjo abiejų šalių ekonomika.

Lenkijos transporto įmonių protestas – tai naujausias kaimyninių šalių, kurios tradiciškai yra artimos sąjungininkės, tačiau pastaraisiais mėnesiais jų santykiai pašlijo, ekonominis konfliktas.

„Nuo lapkričio 6-osios eismas Ukrainos ir Lenkijos pasienyje trimis kryptimis išlieka sudėtingas“, – sakė Ukrainos pasienio tarnybos atstovas Andrijus Demčenka.

Kyjivo duomenimis, apie 1 700 sunkvežimių laukia eilėse, kad galėtų įvažiuoti į Ukrainą.

Lenkijos pasienio tarnyba savo interneto svetainėje paskelbė, kiek laiko sienos perėjimo punktuose reikės laukti įvažiavimo į Ukrainą.

Ji apskaičiavo, kad krovininiu sunkvežimiu pervažiuoti sieną per Hrebenės perėjimo punktą užtruktų 150 valandų, o toliau į pietus esančiame Medykos pasienio punkte – 55 valandas.

Lenkų protestuotojai nori, kad jų varžovams iš Ukrainos būtų grąžinti leidimai įvažiuoti į šalį.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą Europos Sąjunga panaikino leidimų Ukrainos transporto bendrovėms įvažiuoti į 27 šalių bloką, kuriam priklauso ir Lenkija, sistemą.

Kyjivas pareiškė, kad Lenkijos sunkvežimių vairuotojų blokada kenkia abiejų šalių interesams ir kad nėra gavęs jokių oficialių Lenkijos transporto įmonių reikalavimų.

„Karo metu uždaryti sieną su Ukraina yra neteisinga“, – naujienų agentūrai AFP sakė 36-erių sunkvežimio vairuotojas Oleksandras, nenorėjęs skelbti pavardės, kuris jau dvi dienas laukė eilėje Rava Ruskoje.

Varšuva buvo viena ištikimiausių Ukrainos rėmėjų nuo pat Rusijos visapusiškos invazijos pradžios 2022 metais. 

Tačiau kaimyninių šalių santykiai pašlijo per šį rudenį Lenkijoje vykusius visuotinius rinkimus, kai jos valdančioji nacionalistų partija įsivėlė į kelis nesutarimus su Kyjivu.

Ketvirtadienį Ukrainos valstybinis tyrimų biuras pranešė apie įtarimus Generalinio štabo karininkui, kuris gimtadienio proga Ginkluotųjų pajėgų vado Valerijaus Zalužno patarėjui Henadijui Častiakovui įteikė granatų.

Ekscentriška ir mirtina dovana pulkininkui Timčenko atsieis labai brangiai – ne vieneriais metais kalėjime.

Karininkui pranešta apie įtarimus dėl sprogstamųjų įtaisų įsigijimo, laikymo, nešiojimo ir pardavimo neturint teisėto leidimo (Ukrainos baudžiamojo kodekso 263 straipsnio 1 dalis). Šiame straipsnyje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų.

Valstybinio tyrimų biuro spaudos tarnyba pranešė, kad pareigūnas be leidimo įsigijo aštuonias rankines universalias puolamąsias-apsaugines granatas DM 51A2 ir atsinešė jas į savo kabinetą.

Vėliau šešias iš jų supakavo į medinę dovanų dėžutę, į ją įdėjo butelį stipriojo alkoholio. Šią dėžutę jis padovanojo H.Častiakovui jo gimtadienio proga.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Telegram“/Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado patarėjas Henadijus Častiakovas

Ukrainos pietiniuose uostuose prie Juodosios jūros ketvirtadienį toliau vyksta laivyba, nors diena anksčiau Rusija paleido raketą į civilinį laivą, plaukusį į uostą Odesos srityje.

Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos pasiuntinė Ukrainoje ketvirtadienį pasmerkė išpuolį, per kurį nukentėjo su Liberijos vėliava plaukiojantis laivas ir žuvo žmogus.

Ketvirtadienį iš trijų Odesos srities uostų išplaukė šeši laivai su 231 tūkst. tonų žemės ūkio produkcijos, socialiniuose tinkluose parašė Infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas.

„Eismas Ukrainos koridoriumi tęsėsi nepaisant sistemingų Rusijos išpuolių prieš uostų infrastruktūrą“, – sakė O. Kubrakovas.

Rusija incidento nekomentavo.

Juodoji jūra yra labai svarbus Ukrainos, vienos didžiausių pasaulyje žemės ūkio produktų gamintojos ir eksportuotojos, prekybos kelias.

Nuo liepos, kai žlugo Jungtinėms Tautoms tarpininkaujant sudarytas susitarimas dėl saugaus ukrainietiškų žemės ūkio produktų eksporto, Kyjivas ir Maskva suintensyvino karinius veiksmus Juodojoje jūroje.

Vėliau Ukraina paskelbė atverianti naują humanitarinį koridorių – jūrinį maršrutą civiliams laivams, vengiant tarptautinių vandenų.

JT humanitarinės pagalbos pasiuntinė Ukrainoje ketvirtadienį kritikavo nuolatinius Rusijos išpuolius prieš Ukrainos eksportą.

„Šios žiaurios ir nesiliaujančios Rusijos atakos prieš uostų objektus turi pražūtingų padarinių Ukrainos ekonomikai ir šimtams milijonų badaujančių žmonių visame pasaulyje“, – sakoma Denise Brown pareiškime.

Ji sakė, kad po Juodosios jūros grūdų iniciatyvos žlugimo užfiksuota daugiau kaip 30 smūgių uostų objektams.

Europos Parlamentas ketvirtadienį paragino Bendriją uždrausti importuoti iš Rusijos suskystintas gamtines dujas (SGD) bei uždaryti jau galiojančių sankcijų spragas, kurios padeda Maskvai finansuoti jos karą Ukrainoje.

Europos Sąjunga nuo 2022-ųjų vasario, kai Kremlius pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, įvedė 11 beprecedenčių sankcijų Rusijai paketų.

Šiuo metu Briuselis rengia pasiūlymus dėl 12-ojo, į kurį, kaip tikimasi, bus įtrauktas draudimas prekiauti rusiškais deimantais. Diplomatų teigimu, naują sankcijų Rusijai „porciją“ ES valstybės narės turėtų aptarti kitą savaitę.

Kita vertus, kelios Bendrijos narės iš Rytų Europos raginą embargą skelbti ir rusiškoms SGD. Tačiau, kaip teigia stebėtojai, Bendrija kol kas nėra tam linkusi, nes toks draudimas gali stipriai sukrėsti trapią Europos dujų rinką ir pakelti kainas.

Plačiau skaitykite ČIA.

REUTERS-Scanpix nuotr.

Europos Parlamentas paragino griežčiau įgyvendinti Europos Sąjungos sankcijas Rusijai, kad būtų apribotos Maskvos galimybės jas apeiti.

Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai nuogąstauja dėl ES sankcijų Rusijai veiksmingumo mažėjimo bei dėl egzistuojančių spragų. Europarlamentarai sunerimę, kad Rusijai taikomų ES sankcijų, įskaitant sankcijas naftai, laikomasi itin prastai.

EP rezoliucijoje reiškiamas didelis susirūpinimas dėl tebevykstančios ES valstybių ir Rusijos prekybos, ypač karinei agresijai reikalingomis prekėmis, kurioms taikomos sankcijos, bei dėl pranešimų apie tai, kad Azerbaidžanas ir kitos šalys klastoja duomenis apie rusiškų dujų kilmę.

Europarlamentarai pažymi, kad dėl nuolatinio dujotiekiu tiekiamų dujų ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo, taip pat dėl įvairių draudimų importuoti žalią naftą ir naftos produktus išimčių ES tebėra viena didžiausių Rusijos klienčių iškastinio kuro srityje. 

EP neįpareigojamoje rezoliucijoje paragino ES lygmeniu stiprinti ir centralizuoti sankcijų įgyvendinimo priežiūrą ir sukurti sankcijų apėjimo prevencijos ir stebėsenos mechanizmą. Jie siūlo visiškai uždaryti ES rinką iškastiniam kurui iš Rusijos.

EP taip pat paragino ES ir jos valstybes rasti teisėtų būdų konfiskuoti įšaldytą Rusijos turtą ir jį panaudoti Ukrainos atstatymui bei Rusijos agresijos aukoms skirtoms kompensacijoms.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos kariai

Ketvirtadienį Odesos srityje kamufliažine uniforma vilkintis vyras į mikroautobusą metė granatą, skelbia naujienų agentūra „RBC-Ukraine“, remdamasi šaltiniais.

Teigiama, kad 14 val. 14 min. Odesos srities Bilhorodo-Dnistrovskio rajono Serhijivkos kaime nežinomas vyras į mikroautobusą „Mercedes-Benz“ metė granatą, kuri sprogo.

Dėl sprogimo buvo sužeistas keleivis.

Šaltiniai pažymėjo, kad įvykio aplinkybės ir kaltininko tapatybė nustatinėjama. Vyras vilkėjo kamufliažinę uniformą, tačiau tiksliai nežinoma, ar jis buvo kariškis.

Anksčiau Čerkasų srityje vyras surengė susišaudymą, užsibarikadavo name ir grasino susprogdinti granatą. Dėl incidento buvo sužeistas policininkas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2024 m. rinkimų kampanijos metu vengs karo prieš Ukrainą temos. Vietoje to jis daugiausia dėmesio skirs tariamam Rusijos stabilumui ir Vakarų kritikai, naujausioje ataskaitoje skelbia JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

Remdamiesi pranešimais Rusijos žiniasklaidoje, analitikai teigia, kad prezidento rinkimų kampanijos metu bus siekiama pristatyti V.Putiną kaip lyderį, kuris pavertė Rusiją „taikos sala“.

Pažymėtina, kad V.Putino reitingai kyla po kalbų, kuriose jis kritikuoja Vakarus, o Rusijos valstybinė propaganda prie to prisidės vis dažniau skelbdama istorijas apie „sunkumus“ Vakarų šalyse ir tariamą Jungtinių Valstijų nesugebėjimą vienu metu remti Ukrainą ir Izraelį.

Plačiau skaitykite ČIA.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Rusija, atakuodama Ukrainą, intensyviai naudoja valdomąsias aviacines bombas. Rusijos kariuomenė per dieną gali paleisti iki 100 bombų, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadavietės atstovas spaudai Jurijus Ihnatas, skelbia „Defence Express“.

Jis paaiškino, kad valdomos aviacinės bombos yra ypač pavojingos, nes nuo paleidimo vietos iki taikinio gali nuskrieti iki 70 km.

„Zuma press“/„Scanpix“/Rusijos naikintuvas „Su-35“

J.Ihnatas pažymėjo, kad iš pradžių Rusija šiuos ginklus išbandė Chersono srityje, o Beryslavo rajonas patyrė didelės žalos.

J.Ihnatas pabrėžė bombų atakų keliamos grėsmės rimtumą. Jis pareiškė, kad vienintelė veiksminga kovos priemonė – sunaikinti bombas gabenančius orlaivius, tarp kurių yra naikintuvai „Su-35“ ir „Su-34“. Šie orlaiviai gali būti paleisti iš laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų, jūros ar net iš Rusijos teritorijos.

„Norint atremti šiuos orlaivius, mums reikia tolimojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos raketinių sistemų, tokių kaip „Patriot“, arba naikintuvų „F-16“, aprūpintų raketomis, galinčiomis pasiekti rusų „Suchoi“ orlaivius. Turime bent jau atgrasyti juos nuo priartėjimo prie mūsų sienų ir nustumti juos atgal“, – aiškino J.Ihnatas.

Ketvirtadienį Rusijos kariai smogė Chersono Korabelnyj rajonui, per apšaudymą žuvo vienas žmogus, kitas paguldytas į ligoninę, o dar du civiliai sužeisti, skelbia Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas. 

„Taip atrodo Chersono Korabelnyj rajonas po dar vieno Rusijos apšaudymo. Nuo priešo ugnies nukentėjo daugiabučiai namai, bendruomenės centro patalpos, švietimo įstaiga ir garažai“, – sakė jis.

Pasak O.Prokudino, per išpuolį žuvo 72 metų vyras, kuris apšaudymo metu buvo balkone. 

Kitą vyrą greitosios pagalbos automobilis išvežė į ligoninę su sužalota koja. Dar vienas Chersono gyventojas patyrė lengvą sumušimą.

Vladimiras Putinas ketvirtadienį per kelionę į Astaną, kreipdamasis į Kazachstano prezidentą Kasymą-Žomartą Kemelevičių Tokajevą, vėl nesugebėjo ištarti jo vardo. Tai jau mažiausiai ketvirtas kartas, kai viešuose renginiuose jam nepavyksta jo teisingai ištarti.

Dvišalių derybų pradžioje kreipdamasis į K.Tokajevą, V.Putinas padarė maždaug dviejų sekundžių pauzę prieš ištardamas Kazachstano vadovo vardą ir tėvavardį. Tačiau iš pirmo karto jis vis tiek nesugebėjo teisingai ištarti vardo ir pavadino prezidentą Kamiliu Žomartovičiumi.

Po to jis padarė dar dviejų sekundžių pauzę ir tada jau galėjo aiškiai ir taisyklingai ištarti K.Tokajevo vardą ir tėvavardį. Šioje kalboje Putinas padėkojo K.Tokajevui už pakvietimą į Kazachstaną.

Plačiau skaitykite ČIA.

VIDEO: V.Putinas vėl iškraipė Kazachstano vadovo vardą

V.Putinas vėl iškraipė Kazachstano vadovo vardą

Agents.media

Po pranešimų, kad Ukrainos sąjungininkės spaudžia ją derėtis su Rusija, Kyjivas ketvirtadienį sukritikavo tokius raginimus.

Praėjus metams ir devyniems mėnesiams po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, po didžiulių Ukrainos ir Rusijos pajėgų puolamųjų veiksmų ilga fronto linija iš esmės nesikeičia.

„Tie, kas teigia, kad Ukraina dabar turėtų derėtis su Rusija, yra arba neinformuoti, arba suklaidinti“, – socialiniuose tinkluose pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba

„Arba jie yra Rusijos pusėje ir nori, kad [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas padarytų pertrauką prieš dar didesnę agresiją“, – pridūrė jis.

D.Kulebos teigimu, nuo 2014 metų, kai Rusijos remiami separatistai perėmė didelės Rytų Ukrainos dalies kontrolę, o Maskva vienašališkai aneksavo Krymo pusiasalį, Kyjivas su Maskva surengė šimtus derybų etapų.

Derybos, kurioms tarpininkavo Vokietija ir Prancūzija ir po kurių 2019 metais Paryžiuje įvyko tiesioginis V.Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimas, neatnešė ilgalaikės taikos.

D.Kuleba pridūrė, kad šiomis derybomis nepavyko „sutrukdyti Putinui 2022 metų vasario 24 dieną pradėti brutalią invaziją į Ukrainą“.

Ukrainos ir Rusijos delegacijos buvo susitikusios ankstyvuoju karo etapu, tačiau V.Zelenskis nutraukė derybas po to, kai 2022 metų pavasarį Bučos mieste ir kituose netoli Kyjivo esančiuose miestuose buvo nustatyti žiaurūs nusikaltimai.

Praėjusią savaitę V.Zelenskis sakė, kad Ukraina nepasirengusi deryboms su Rusija, nebent Maskvos kariai atsitrauktų.

Jis taip pat atsisako derybų, kol V.Putinas lieka valdžioje.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas trečiadienį teigė: „Kyjive ir Vašingtone atėjo laikas visiems suprasti, kad Rusijos neįmanoma nugalėti mūšio lauke“.

Jis taip pat sakė, kad dialogas labai reikalingas ir kad Maskva yra pasirengusi jį pradėti.

Po to, kai praėjusią savaitę buvo pranešta apie kelių Rusijos ilgojo nuotolio raketų „žemė-oras“ sistemų SA-21 praradimą, nauja analizė rodo, kad, norėdama išlaikyti aprėptį virš Ukrainos, Rusija greičiausiai turės perskirstyti oro gynybos sistemas, kurios įprastai saugo atokias Rusijos dalis, naujausioje karo apžvalgoje skelbia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Pagrindinės Rusijos tolimojo nuotolio „žemė-oras“ sistemos, tokios kaip SA-21, gali atakuoti taikinius iki 400 km atstumu.

Pasak britų žvalgybos, sistemų, išdėstytų strategiškai svarbiose vietose, taip pat palei Rusijos sienas, pašalinimas beveik neabejotinai susilpnintų Rusijos oro gynybos pozicijas jos pakraščiuose.

„Strateginių oro gynybos priemonių perskirstymas dar kartą parodytų, kad konfliktas Ukrainoje ir toliau per daug išsklaido Rusijos kariuomenę ir apsunkina jos gebėjimą išlaikyti bazinę gynybą didžiulėje teritorijoje“, – rašoma Gynybos ministerijos apžvalgoje.

Respublikonų partijos kandidatas į prezidentus Vivekas Ramaswamy per praėjusį vakarą Majamyje vykusius debatus Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį pavadino „naciu“. Žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose tai sukėlė šoko bangą, tačiau V.Ramaswamy kampanijos atstovai tvirtino, kad omenyje jis turėjo ne tai.

Debatų metu paklaustas, ar jį įtikina V.Zelenskio raginimai suteikti daugiau paramos Kyjivui karui su Rusija, respublikonų atstovas pažymėjo, kad ne, ir pridūrė, jog respublikonų gretos, sekančios jo pavyzdžiu, auga bei ima nepritarti JAV įsitraukimui į šį karą.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vivekas Ramaswamy

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį atvyko į Kazachstaną, o Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir jo kolega iš Irano Ebrahimas Raisi laukiami Uzbekistane, padidėjus diplomatiniam susidomėjimui šiuo regionu.

Buvusios sovietinės Vidurinės Azijos respublikos stengiasi įvairinti savo partnerystes, mažėjant Maskvos įtakai regione po Rusijos invazijos į Ukrainą praėjusių metų vasarį.

Tačiau duodami interviu prieš planuojamą susitikimą Astanoje tiek V.Putinas, tiek Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas teigiamai atsiliepė apie abiejų šalių santykius.

„Mūsų strateginė partnerystė yra tikrai perspektyvi“, – teigė V.Putinas, o K.-J.Tokayevas gyrė „aljansą su turtinga praeitimi ir šviesia ateitimi“.

Vis dėlto praėjus trims dešimtmečiams po Sovietų Sąjungos subyrėjimo ir Rusijai įklimpus į kovas Ukrainoje, kitos pasaulio galybės atkreipė dėmesį į Vidurinę Aziją.

Kinija, įgyvendindama milžinišką infrastruktūros projektą „Viena juosta, vienas kelias“ (Belt and Road Initiative, BRI), tapo svarbia šio regiono partnere.

V.Putino vizitas Astanoje vyksta po Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono praėjusios savaitės apsilankymo ir tuo metu, kai Europos Sąjunga, JAV, Iranas bei Turkija siekia stiprinti ryšius Kazachstane.

Plačiau skaitykite ČIA.

VIDEO: V.Putinas, R.T.Erdoganas ir E.Raisi lankosi Vidurio Azijoje

V.Putinas, R.T.Erdoganas ir E.Raisi lankosi Vidurio Azijoje

AFP

Partizanų grupė „Atesh" surengė reidą į Perevalnų kaimą Simferopolio rajone, laikinai okupuotame Kryme, kur yra dislokuota 126-osios Rusijos pakrančių gynybos brigados bazė.

„Agentai atliko dar vieną žvalgybą Perevalnų kaime, kur žvalgė 126-ąją atskirąją Rusijos pakrančių gynybos brigadą“, – teigiama pranešime susirašinėjimo platformoje „Telegram“.

Partizanams pavyko išsiaiškinti brigados karinės technikos skaičių, būklę ir veikimo zoną.

„Priešas aktyviai naudojasi degalų cisternomis“, – rašoma pranešime.

Partizanai taip pat išsamiai ištyrė patruliavimo aplink karinį dalinį schemą.

Karo pradžioje Rusijos karinio jūrų laivyno 126-osios pakrančių apsaugos brigados personalas patyrė didelių nuostolių. Partizanai teigė, kad daugiau kaip 75 proc. kovotojų žuvo ir buvo sužeisti. Dabar, iš naujo sukomplektavus štabą, jie buvo perdislokuoti į Chersono kryptį.

Per pirmąją žvalgybos operaciją "Atesh" pastebėjo, kad kariniame dalinyje yra daug rusų karių. Rugsėjo pabaigoje okupantai į Simferopolį pradėjo perkelti priešlėktuvinės gynybos sistemas. Spalio viduryje taip pat užfiksuotas įrangos ir personalo judėjimas.

Kyjive demaskuota Ukrainos ambasados vienoje iš Vidurinės Azijos šalių antroji sekretorė konsuliniams ir administraciniams reikalams, organizavusi tarptautinį „srautą“.

Ukrainos saugumo spaudos centro duomenimis, dirbdama diplomatinėje įstaigoje ji siūlė kelių Pietų Azijos šalių piliečiams nelegaliai vykti į Europos Sąjungą tranzitu per Ukrainą už pinigus.

Ukrainos saugumo tarnyba/ „Telegram“/Ukrainos konsulės sulaikymas

Pažymima, kad šiuo tikslu pareigūnė savo klientams išduodavo vizas atvykti į Ukrainą kaip šalies aukštųjų mokyklų studentams. Teigiama, kad tokios paslaugos kaina vienam nelegaliam imigrantui siekė iki 3 tūkstančių JAV dolerių.

„Įtariamoji į neteisėtą veiklą įtraukė du užsieniečius. Jie ieškojo klientų, susitardavo su jais dėl „kelionės sąlygų“ ir pervesdavo pinigus schemos organizatorei. Turimais duomenimis, nusikaltėlių „paslaugomis“ naudojosi iki 900 asmenų iš terorizmo rizikos šalių. Už gautus pinigus konsulė įsigijo prabangaus nekilnojamojo turto Kyjivo ir Odesos centre“, – rašoma Ukrainos saugumo tarnybos pareiškime. 

Tyrimo duomenimis, minėta pareigūnė valstybės tarnautojos priesaiką davė dar 1995 m., baigusi Maskvos jaunimo institutą. Vėliau ji dirbo įvairiose Ukrainos valstybinėse įstaigose ir privačiose įmonėse, o nuo 2007 m. – Užsienio reikalų ministerijoje.

Per kratas jos bute Kyjive teisėsaugos pareigūnai rado kompiuterinės įrangos, mobiliųjų telefonų ir juodraščių su nusikalstamos veikos įrodymais.

Ketvirtadienio rytą laikinai okupuotame Skadovske, Chersono srityje, pasigirdo sprogimai, kurių epicentras buvo rusų bazėje „Lotus“, skelbia Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenko.

„Skadovskas. #MūsųAkysVisur praneša apie „atvykimą" prie „Lotoso“ bazės maždaug prieš 25 minutes“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ rašė jis.

Skadovskas yra miestas Chersono srityje, įsikūręs kairiajame Dniepro upės krante. Gyvenvietę Rusijos kariuomenė užėmė 2022 m. vasario mėn. Pastaruoju metu ten fiksuojama daug sėkmingų smūgių.

Lapkričio 4 d. Skadovske taip pat girdėjosi sprogimai. Tuo metu rašyta apie „atvykimą“, pirmiausia į viešbutį „Citadelė“. Buvo pranešta, kad po sprogimo viename iš miesto rajonų nutrūko elektros tiekimas.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) ketvirtadienį lankydamasis svarbioje Vašingtono sąjungininkėje Pietų Korėjoje įspėjo dėl plečiamo Šiaurės Korėjos ir Rusijos karinio bendradarbiavimo.

„Drauge esame labai susirūpinę dėl KLDR (Šiaurės Korėjos) augančio ir pavojingo karinio bendradarbiavimo su Rusija“, – sakė A.Blinkenas Seule surengtoje bendroje spaudos konferencijoje su Pietų Korėjos užsienio reikalų ministru.

A. Blinkenas taip pat paragino Kiniją padėti sulaikyti Šiaurės Korėją nuo destabilizuojamų veiksmų, tokių kaip draudžiami raketų bandymai.

„Kinija palaiko unikalius santykius su Šiaurės Korėja. Dėl tų santykių ji turi realią įtaką ir mes tikrai tikimės, kad Kinija pasinaudos šia įtaka ir suvaidins konstruktyvų vaidmenį atitraukiant Šiaurės Korėją nuo neatsakingo ir pavojingo elgesio“, – sakė jis.

REUTERS-Scanpix nuotr./ JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas

Rusijos Federacija bando derėtis su tokiomis šalimis kaip Pakistanas, Egiptas, Baltarusija ir Brazilija, kad jos grąžintų ginklus, kuriuos joms tiekė Rusija dėl didelių patiriamų nuostolių kare su Ukraina. Apie tai praneša „The Wall Street Journal“, remdamasis su situacija susipažinusiais šaltiniais.

Balandžio mėn. rusų delegacija lankėsi Egipte ir paprašė prezidento Abdul-Fattah Khalil al-Sisi grąžinti daugiau kaip šimtą anksčiau Egiptui parduotų sraigtasparnių Mi-8 ir Mi-17 variklių. Šiais metais Rusija taip pat bandė pirkti variklius atakos ir transporto sraigtasparniams iš Pakistano, Brazilijos ir Baltarusijos.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Scanpix Baltics“/Mi-8 sraigtasparnis

Per praėjusią parą Ukrainos pajėgos surengė 12 atakų prieš sutelktas Rusijos karių ir technikos grupes, panaudodamos oro pajėgas, ir dar keturias atakas raketomis, lapkričio 9 d. rytiniame pranešime pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Ukraina taip pat surengė tris oro smūgius prieš Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemas, o Ukrainos raketinės pajėgos taikėsi į aštuonias Rusijos artilerijos sistemas, tris amunicijos sandėlius, radiolokacinę stotį, tris elektroninės kovos stotis ir vieną nenurodytą karinį taikinį, teigiama pranešime.

Generalinis štabas per praėjusią parą užregistravo 78 susirėmimus su Rusijos pajėgomis, taip pat du Rusijos raketų smūgius, 48 oro smūgius ir 79 daugkartinio paleidimo raketų sistemų atakas, nukreiptas į karinius ir civilinius taikinius.

Ukrainos sausumos pajėgų nuotr./Ukrainos kariai

Generalinio štabo duomenimis, Rusijos artilerija taikėsi į daugiau kaip 100 Ukrainos gyvenviečių.

Rusijos pajėgos paleido Kh-31 ir Kh-59 iš oro paleidžiamas raketas, pastaroji buvo numušta, pranešė kariuomenė. Gubernatorius Serhijus Lysakas pranešė, kad raketa buvo numušta virš Dniepropetrovsko srities.

Pranešama, kad Maskvos kariuomenė pradėjo smarkias atakas Bachmuto kryptimi. Ukrainos gynėjai šiame sektoriuje atrėmė apie 30 atakų, pranešė Generalinis štabas.

Pranešama, kad apie 10 rusų atakų buvo atremta prie Avdijivkos, 20 – aplink Marinką, o šešios – Kupjansko kryptimi.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą likvidavo 1080 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios gyvosios jėgos nustolis Rusijos pusėje siekia 308,7 tūkst. žmonių.

Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 15 tankų, 18 šarvuotųjų transporto priemonių, 36 artilerijos sistemos, 3 daugkartinio paleidimo raketų sistemos, 5 priešlėktuvinės gynybos sistemos, 39 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetai, 5 specialiosios įrangos vienetai.

Ukrainos gynėjai taip pat numušė 26 bepiločius rusų orlaivius ir vieną sparnuotąją raketą.

Pasak pranešimo, nuo invazijos pradžios Rusija neteko 5 316 tankų, 10 014 šarvuotų kovos mašinų, 9 853 automobilių ir degalų cisternų, 7 475 artilerijos sistemų, 875 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 577 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 322 lėktuvų, 324 sraigtasparnių, 5 593 bepiločių orlaivių, 20 laivų ir katerių ir vieno povandeninio laivo.

Lapkričio 8 d. Rusijos pajėgos apšaudė 9 Ukrainos šiaurės rytų Sumų srities gyvenvietes ir sukėlė daugiau kaip 149 sprogimus, pranešė regiono karinė administracija.

Buvo atakuojamos Chotino, Krasnopilio, Bilopilio, Putyvlio, Šalynės, Seredinos-Budos, Esmano, Znob-Novhorodsko ir Myropilio bendruomenės.

Be artilerijos apšaudymo, Rusijos pajėgos regioną atakavo bepiločiais lėktuvais, artilerija, minomis ir minosvaidžiais.

Nuotr. iš D.Žyvickio telegram kanalo/Audros padariniai Ukrainos Sumų srityje

Nukentėjusiųjų ir žalos civilinei infrastruktūrai nepadaryta.

Rusijos pajėgos terorizuoja Sumų sritį kasdienėmis atakomis nuo 2022 m. pavasario, kai Ukrainos pajėgos išlaisvino dalį regiono.