Svarbiausios naujienos
- „Politico“: Trečiasis pasaulinis karas jau prasidėjo ir jis vyksta Ukrainoje
- Kas žinoma apie lazerinį ginklą „Tryzub“ ir kaip Ukraina gali jį panaudoti
- Maskvoje susprogdintas generolas: uzbeko „prisipažinimas“ ir nauja taktika
- Netikėtas posūkis: D.Trumpo specialusis pasiuntinys gali apsilankyti Maskvoje
- Pasirodė pirmieji vaizdai su sužeistais šiaurės korėjiečiais Kursko ligoninėje
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Maskvoje susprogdintas generolas: uzbeko „prisipažinimas“ ir nauja taktika
13:03
Pirmieji oficialūs tyrimo dėl Rusijos radiologinės, cheminės ir biologinės gynybos pajėgų vado Igorio Kirilovo nužudymo rezultatai rodo, kad Ukrainos saugumo tarnybos galėjo taikyti naują taktiką, kad užverbuotų pasikėsinimo vykdytojus. Remiantis Rusijos FSB ir Tyrimų komiteto pranešimais, šioje byloje buvo sulaikytas Uzbekistano pilietis.
Tai pirmas žinomas atvejis, kai migrantas iš Vidurinės Azijos buvo užverbuotas nužudyti Rusijos kariuomenės pareigūną arba su karu susijusį civilį asmenį, skelbia nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
Tyrimų komitetas ir FSB pranešė, kad teisėsaugininkai sulaikė 1995 m. gimusį Uzbekistano pilietį. Pasak Tyrimų komiteto pranešimo, sulaikytasis pasakojo, kad neva buvo užverbuotas Ukrainos saugumo tarnybų, įrengė sprogstamąjį įtaisą elektriniame paspirtuke prie I.Kirilovo namų, taip pat išsinuomotame automobilyje pastatė kamerą, kuri internetiniu režimu perdavinėjo vaizdą. Jis taip pat, pasak Tyrimų komiteto, nuotoliniu būdu detonavo sprogstamąjį įtaisą.
Tyrimų komiteto duomenimis, už žmogžudystės organizavimą vyrui buvo garantuota 100 000 JAV dolerių ir įvažiavimas į vieną iš Europos šalių.
FSB taip pat paskelbė sulaikytojo apklausos vaizdo įrašą. Vaizdo įraše jis sako, kad į Maskvą neva atvyko Ukrainos saugumo tarnybų nurodymu.
Tyrimų komitetas ir FSB nenurodė suimtojo vardo ir pavardės. Pasak „Telegram“ kanalo „Baza“, tai 29 metų Achmadas Kurbanovas. Teisėsaugos institucijoms artimame „Telegram“ kanale „Shot“ rašoma, kad A.Kurbanovas dar 2015 m. buvo atvykęs į Maskvą ir dirbo arbatinėje.
Kad už I.Kirilovo nužudymo stovi Ukrainos saugumo tarnyba, remdamasi šaltiniais, pranešė Vakarų ir Ukrainos žiniasklaida, įskaitant naujienų agentūras „Reuters“ ir „RBK-Ukraina“.
Anksčiau neverbuodavo migrantų iš Vidurinės Azijos
Tai pirmas žinomas atvejis, kai Ukrainos saugumo tarnybos užverbavo migrantą darbininką iš Vidurinės Azijos pasikėsinimui nužudyti Rusijos kariuomenės pareigūną. Pavyzdžiui, po buvusio Krasnodaro povandeninio laivo kapitono nužudymo 2023 m. vasarą buvo sulaikytas ukrainietis Sergejus Denisenka. Sevastopolio ir Jaltos gyventojai tapo įtariamaisiais dėl Juodosios jūros laivyno kapitono Valerijaus Trankovskio nužudymo lapkričio mėn. Iš Ukrainos kilęs Aleksandras Permiakovas buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už pasikėsinimą nužudyti Zacharą Prilepiną, kuris Ukrainoje kariavo pagal sutartį su „Rosgvardija“. Liepos mėn. rusas Jevgenijus Serebriakovas buvo sulaikytas už tai, kad susprogdino GRU būstinės darbuotojo Andrejaus Torgašovo automobilį.
Ukrainos saugumo tarnybos neverbuodavo migrantų iš Vidurinės Azijos pasikėsinimams į su karu susijusius civilius Rusijoje. Pavyzdžiui, ukrainiečiai Natalija Vovk ir Bohdanas Cyganenko buvo kaltinami Darjos Duginos nužudymu. Iš Sankt Peterburgo kilusi Darja Trepova buvo nuteista kalėti 27 metus už karinio tinklaraštininko Vladleno Tatarskio nužudymą.
Dėl išpuolio „Crocus“ arenoje – „Islamo valstybės“ pėdsakas
Buvęs Rusijos saugumo tarybos sekretorius, o dabar prezidento patarėjas Nikolajus Patruševas teigė, kad teroristinį išpuolį arenoje „Crocus“ įvykdę Tadžikistano piliečiai buvo užverbuoti Ukrainoje. Tačiau patys sulaikytieji pripažino, kad tai įvyko „Islamo valstybės“, kuri prisiėmė atsakomybę už išpuolį, kanalais.
Rusijos valdžios institucijos galėjo žinoti, kad Ukrainos saugumo tarnybos galėjo pradėti verbuoti migrantus. Tai rodo FSB direktoriaus Aleksandro Bortnikovo pareiškimas, kuris birželio mėn. sakė, kad „Ukrainos ir NATO specialiosios tarnybos“ „ieško ir verbuoja rezonansinių nusikaltimų vykdytojus, taip pat ir tarp darbuotojų migrantų“, pastebi „Agentstvo“.
I.Kirilovas ir jo padėjėjas Ilja Polikarpovas žuvo per bombos sprogimą prie namo Maskvos pietryčiuose ankstų antradienio rytą. Generolas leitenantas tapo aukščiausio rango Rusijos kariuomenės pareigūnu, žuvusiu Rusijos namų fronte per karą Ukrainoje. Sprogimo išvakarėse Ukrainos saugumo tarnyba pareiškė, kad I.Kirilovas yra atsakingas už cheminio ginklo panaudojimą Rusijos kariuomenės rytų ir pietų frontuose.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:44
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Danija įspėja, kad Rusija gali pasiųsti karo laivus lydėti tanklaivių
23:47
Danija įspėja, kad Rusijos karinis jūrų laivynas gali pradėti lydėti vadinamojo „šešėlinio laivyno“ tanklaivius per Danijos sąsiaurius, kad sustiprintų provokacijas prieš NATO šalis. Apie tai rašo agentūra „Bloomberg“.
Grėsmės Danijai tapo „rimtesnės“, o Rusija dabar turi daugiau galimybių mesti iššūkį Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos narėms „grėsmingesniu kariniu elgesiu“, pareiškė Danijos gynybos žvalgybos tarnyba savo metinėje saugumo prognozėje.
Tai gali apimti leidimą Rusijos karo laivams lydėti tanklaivius, per Baltijos jūrą eksportuojančius milijonus barelių Maskvos naftos.
„Jei taip atsitiks, tai padidins įtampos lygį“, – pareiškė žvalgybos tarnyba.
Dvylika Šiaurės šalių, tarp jų Danija, anksčiau šią savaitę paskelbė, kad įves draudimo polisų patikrinimus praplaukiantiems Rusijos tanklaiviams. Po to gali būti imtasi konkretesnių veiksmų prieš laivus, kurie nesilaiko draudimo sąlygų.
Pažymima, kad Danija atliks itin svarbų vaidmenį įgyvendinant šiuos patikrinimus, nes jos neplatūs sąsiauriai yra itin svarbi prekybos arterija, per kurią nuo visaverčio karo Ukrainoje pradžios beveik be kliūčių teka Rusijos nafta, padedanti finansuoti prezidento Vladimiro Putino karo ekonomiką.
Be to, numatoma, kad Rusija rizikingiau elgsis su civiline laivyba ir aviacija, teigė Danijos užsienio žvalgybos tarnyba. Tikėtina, kad jos priemonių rinkinyje bus karinės pratybos netoli NATO teritorijos, taip pat trukdymas didelėse geografinėse teritorijose, „neatsižvelgiant į laivų ir orlaivių ryšį ir GPS signalus“.
Kiek anksčiau Jungtinė Karalystė paskelbė naujas sankcijas bendrovėms, kurios užtikrina prekybą rusiška nafta. Apribojimai taip pat taikomi 20 „šešėlinio laivyno“ laivų.
Agentūra „Bloomberg“ rašo, kad finansiniai apribojimai naftos prekybos įmonėms „2Rivers DMCC“ ir „2Rivers Pte Ltd.“ sumažins Rusijos pajamas iš naftos ir išeikvos Vladimiro Putino „karo kasą“. Šios dvi bendrovės buvo „pagrindinės grandys, užtikrinančios prekybą brangia Putino nafta“.
„Foreign Affairs“: Negrįžimo taškas jau arti, D.Trumpas pasmerkia Europą naujam karui
23:04
Jei Ukraina neiškovos lemiamos pergalės ir nusileis Rusijai, kaip numatyta Donaldo Trumpo „taikos plane“, karo veiksmų atnaujinimas bus neišvengiamas. Kremlius jau įsitikino, kad agresija galiausiai atsiperka. Apie tai žurnale „Foreign Affairs“ rašo karo ir politikos ekspertai Andrea Kendall-Taylor ir Michaelas Kofmanas.
Atsižvelgdami į vis akivaizdesnius D.Trumpo ir jo komandos planus pasiekti greitą taiką Ukrainoje su tam tikromis nuolaidomis Rusijos naudai, abu ekspertai bando įspėti apie neigiamus įvykius, kurie neišvengiamai nutiks po šio klaidingo geopolitinio būsimos JAV administracijos apsiskaičiavimo.
A.Kendall-Taylor ir M.Kofmanas įspėja, kad Rusijos invaziniai užmojai Ukrainoje nesibaigs, o nesant realaus Vakarų pasipriešinimo, Rusijos agresijos mastai tik didės. Pasak analitikų, nuolaidžiavimas Rusijos reikalavimams Ukrainoje neužtikrins Europai ramybės, bet suveiks atvirkščiai.
„Tik pažvelkite į pastarųjų dviejų dešimtmečių įvykius. Kiekviename žingsnyje karas – 2008 m. įsiveržimas į Sakartvelą, pirmoji Rusijos invazija į Ukrainą 2014 m. ir karių dislokavimas Sirijoje 2015 m. – Putinas vis labiau linkęs rizikuoti, nes pradėjo tikėti, kad tai atsiperka“, – perspėja analitikai.
A.Kendall-Taylor ir M.Kofmanas pripažįsta, kad JAV iš tiesų gali laikyti Kiniją svarbesne varžove nei Rusija. Tačiau, konfrontuodama su Kinija, Amerika vis dar turi užsitikrinti Europos saugumą.
„Jei Vašingtonas per anksti sumažins savo įsipareigojimus Europai, Maskva gali tai suprasti kaip didėjančio JAV nesuinteresuotumo ženklą ir pasinaudoti galimybe pasistūmėti į priekį“, – rašo ekspertai.
Jie pažymi, kad karo Ukrainoje užbaigimas Kyjivui palankiomis sąlygomis yra geriausias būdas sumažinti naujos Rusijos agresijos grėsmę. Be to, šis taikos susitarimas turėtų būti platesnės strategijos, kuria siekiama sulaikyti Rusiją – kariniu ir ekonominiu požiūriu – dalis. Priešingu atveju Rusija galiausiai pradės „naują beatodairišką karą“ arba prieš NATO, arba vėl prieš Ukrainą.
„Vakarų konfrontacijai su Rusija nėra lengvo sprendimo. Rusijos revizionizmas ir agresija neišnyks. Net jei dabartinis karas Ukrainoje bus išspręstas paliaubomis, nesuteikus jokių saugumo garantijų Ukrainai, tikėtinas naujas karas. Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkėms būtų kur kas geriau rimtai priimti Rusijos iššūkį šiandien, nei leisti, kad kitas konfliktas rytoj taptų dar brangesnis“, – rašo straipnsio autoriai.
Būsimasis D.Trumpo specialusis pasiuntinys: Ukraina ir Rusija pasirengusios dialogui dėl karo nutraukimo
22:03
Būsimasis Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Ukrainai Keithas Kelloggas sako, kad Rusija ir Ukraina yra pasirengusios dialogui dėl karo nutraukimo, o D.Trumpas yra pajėgus tapti tarpininku. Tai jis pareiškė „Fox Business“ eteryje.
Pasak jo, naujai išrinktas prezidentas gali užbaigti karą iki 2025 m. pabaigos, nes respublikonui sugrįžus į Baltuosius rūmus tam ateis „puikus laikas“.
K.Kelloggas sakė, kad sausį lankysis Kyjive, o kelionės detalės bus paskelbtos vėliau.
Jis taip pat pažymėjo, kad Rusijos generolo Igorio Kirilovo likvidavimas nebus kliūtis pradėti Kyjivo ir Maskvos taikos derybas. Kartu K.Kelloggas pabrėžė, kad, jo nuomone, Rusijos generolo nužudymas „nebuvo protingas žingsnis“ iš Kyjivo pusės.
„Nemanau, kad tai tikrai nesėkmė, tačiau sakyčiau, kad yra karo veiksmų taisyklės ir yra tam tikrų dalykų, kurių tiesiog nedarysi. Pavyzdžiui, mūšio lauke nežudote sužeistų karių. Jūs nežudote nekombatantų. Kai žudote svarbius generolus jų gimtajame mieste, jūs tarsi išplečiate taisykles ir nemanau, kad tai tikrai protinga“, – sakė K.Kelloggas.
O.Syrskis paaiškino, kodėl pradėjo Kursko operaciją: „Neturėjau kito pasirinkimo“
21:55
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Kursko operacija buvo būtina, nes ji sužlugdė Rusijos planus pradėti Charkivo ir Sumų puolimą. Apie tai interviu prancūzų laikraščiui „Le Monde“ pasakė Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas generolas Oleksandras Syrskis.
Jis įvertino Kursko operaciją kaip iš esmės sėkmingą, kurią palengvino netikėtumo efektas, pasiektas Ukrainos puolimo pradžioje. Kalbėdamas apie operacijos priežastis, O.Syrskis pavadino ją būtina.
„Neturėjau pasirinkimo, privalėjau vykdyti šią operaciją. Turėjau vienu metu nutraukti puolimą prie Charkivo, šiek tiek sumažinti spaudimą visuose frontuose ir užkirsti kelią naujo fronto atidarymui prie Sumų. Todėl nusprendžiau vykdyti puolimą ten, kur priešas turėjo silpną vietą, kur buvo labai mažai karių, saugančių sieną“, - aiškino generolas.
Pasak O.Syrskio, galiausiai šis planas pasiteisino, nes pavyko susilpninti rusų kariuomenės puolamąjį potencialą didžiojoje fronto dalyje, išskyrus Pokrovsko ir Kurachovės kryptis.
V.Zelenskis atsakė, ar po pergalės yra pasirengęs grįžti į sceną ir į humorą
20:44
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmą kartą po ilgo laiko prabilo apie savo, kaip komiko, karjerą. Valstybės vadovas atsakė, ar po Ukrainos pergalės kare ir kadencijos prezidento poste pabaigos jis pasirengęs grįžti į didžiąją sceną.
Kaip žinia, V.Zelenskis iki išrinkimo šalies vadovu 2019 m. buvo žinomas humoristas ir aktorius, taip pat vienas iš studijos „Kvartal 95“ įkūrėjų. V.Zelenskio karjera klostėsi gerai, o būdamas scenoje jis pasiekė didelių aukštumų ir išgarsėjo ne tik Ukrainoje, bet ir už jos ribų.
Prieš penkerius metus jis radikaliai pakeitė profesiją, o prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai visiškai pamiršo humorą. Tačiau dabar interviu „Le Parisien“ prezidentas prisipažino, kad neatmeta galimybės, jog laikui bėgant gerbėjai vėl galės jį išvysti scenoje. Kol kas jam sunku tiksliai atsakyti, tačiau jis sako, kad viskas įmanoma.
„Sunku atsakyti, tiesą sakant, nežinau. Manau, kad tai apskritai priklauso nuo to, koks žmogus yra viduje, o aš nežinau, nes šis karas paliečia mus visus. Jei neprarasiu to, kas buvo viduje, tada kas žino – galbūt“, – sakė V.Zelenskis.
Jis taip pat pažymėjo, kad pasibaigus karui planuoja užsiimti įprastu civiliniu gyvenimu. Pirmiausia šalies vadovas nori daug laiko praleisti su artimaisiais ir bendrauti su jais asmeniškai, o ne telefonu. Prezidentas svajoja tiesiog nueiti su vaikais ir žmona į kiną ir atsipalaiduoti.
„Turiu daug planų. Tai, ką žmonės daro kasdien, kai nevyksta karas, visa tai mes ketiname daryti. Vaikai, šeima, tėvai. Ne telefonu, o susėdę pasikalbėti. Su sūnumi pažaisti futbolą, su dukra pasikalbėti apie universitetą, su žmona išvykti į komandiruotę“, – pridūrė V.Zelenskis.
Kiek anksčiau prezidento žmona Jelena Zelenskaja atskleidė, kaip karas paveikė vyro sveikatą. Pirmoji Ukrainos ponia pasidalijo, kad per pastaruosius dvejus metus V.Zelenskio sveikata pašlijo.
V.Putino atvaizdą išsitatuiravęs šokėjas S.Poluninas traukiasi iš Rusijos
20:35
Buvusi Londono Karališkojo baleto žvaigždė Sergejus Poluninas, išgarsėjęs išsitatuiruotais Rusijos prezidento Vladimiro Putino atvaizdais, trečiadienį paskelbė, kad ketina išvykti iš Rusijos.
Ukrainiečių ir rusų šokėjas buvo viena iš ryškiausių asmenybių, palaikiusių 2014-aisiais Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją ir rusų invaziją į Ukrainą. Už tai jis buvo apdovanotas prestižiniais valstybiniais postais.
Savo socialinių tinklų paskyrose S.Poluninas parašė: „Mano laikas Rusijoje jau seniai baigėsi, šiuo metu atrodo, kad savo misiją čia jau atlikau.“
35 metų šokėjas nenurodė konkrečios išvykimo priežasties, tačiau teigė, jog „ateina laikas, kai siela pajunta, kad yra ne ten, kur turėtų būti“.
Jis sakė, kad išvyksta su žmona Jelena ir trimis vaikais, tačiau kol kas neaišku, kur jie keliaus.
Vasarą šokėjas skundėsi, kad jam trūksta saugumo, ir sakė, kad yra sekamas.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Prancūzija teigia, kad Rusija siekia Europoje manipuliuoti nuomonės formuotojais
20:30
Prancūzija trečiadienį apkaltino Rusiją, kad ji siekia manipuliuoti Prancūzijos ir kitų Europos šalių socialinių tinklų nuomonės formuotojais.
Prancūzija taip pat pareiškė, kad Maskva taiko įvairias ir sparčiai tobulėjančias skaitmeninio kišimosi taktikas.
„Turime įrodymų, kurie patvirtina, kad Rusija taip pat bando manipuliuoti interneto veikėjais Europos šalyse, įskaitant Prancūziją“, – teigė užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot parlamento Užsienio reikalų komitetui.
Jo komentarai nuskambėjo po to, kai dienraštis „Le Monde“ pranešė, kad Kremliui artimi asmenys kreipėsi į tūkstančius nuomonės formuotojų, tarp kurių yra ir gyvenančių Prancūzijoje, prašydami skleisti prorusišką propagandą.
Ukraina prašo Australijos daugiau ginklų ir karinės pagalbos
19:08
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha trečiadienį paragino Australiją padidinti savo karinę paramą ir padėti Kyjivo ginkluotosioms pajėgoms atremti įsiveržusios Rusijos karius.
Jis kalbėjo spaudos konferencijoje kartu su Australijos kolege Penny Wong, atvykusia vizito į beveik trejus metus su plataus masto Rusijos invazija kovojančią šalį.
Kanbera suteikė Kyjivui 120 šarvuotų transporterių „Bushmaster“, kurie yra apsaugoti nuo minų ir savadarbių sprogstamųjų užtaisų.
„Padėtis mūšio lauke tebėra labai sudėtinga, o poreikis stiprinti mūsų karius išlieka itin aktualus. Todėl šiandien paprašiau papildomos karinės paramos, įskaitant garsiuosius Australijos (šarvuočius) „Bushmaster“ ir kitus ginklus“, – teigė A.Sybiha.
„Išgirdau savo draugo prašymus suteikti tolesnę pagalbą ir, žinoma, perduosiu šiuos prašymus Australijai“, – atsakė Penny Wong.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
V. Zelenskis atvyko į Briuselį derybų su ES lyderiais
18:52
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį atvyko į Briuselį aptarti plataus masto Rusijos invazijos, baiminantis, kad po išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus sausį parama Ukrainai gali gerokai sumažėti.
„Atvykau į Briuselį svarbių derybų su mūsų Europos partneriais. Europai reikia tvirtos ir vieningos pozicijos, kad būtų užtikrinta ilgalaikė taika“, – sakė V.Zelenskis.
Jis pridūrė, kad susitiks su kelių Europos valstybių ir institucijų vadovais bei NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte.
