Svarbiausios naujienos
- V.Putino desperacija auga: įvardijo, kiek Kursko srities teritorijos jau susigrąžino Rusija
- „Forbes“ apie pirmąją robotizuotą Ukrainos ataka prieš rusų pozicijas: įspūdingas pasiekimas ar silpnumo ženklas?
- Analitikai įvardijo, kaip V.Putinas ruošiasi tolimesniam karui Ukrainoje ir galimam konfliktui su Vakarais
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
V.Putino desperacija auga: įvardijo, kiek Kursko srities teritorijos jau susigrąžino Rusija
18:23
Ukrainos pajėgų operacija Rusijos Kursko srityje tęsiasi jau penktą mėnesį. Ukraina vis dar laikosi savo pozicijose, nors didžiulis dislokuotų rusų karių skaičius padėjo Maskvai susigražinti apie 40 proc. užimtų teritorijų, rašo „The Washinton Post“.
Leidinys pažymi, kad atakų Kursko regione intensyvumas signalizuoja apie didėjančią V.Putino desperaciją kuo greičiau nuimti šį „kozirį“ nuo stalo, didėjant spaudimui dėl galimų derybų dėl karo užbaigimo iki išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguracijos.
Ukrainos kariuomenės teigimu, Rusija į regioną pasiuntė 60 000 karių ir visomis turimomis priemonėmis puola ukrainiečių pozicijas. Rusai dažnai keliauja motociklais, vežimais, dviračiais ir pėsčiomis, kad sumažintų savo nuostolius Ukrainos pajėgų kontroliuojamuose keliuose. Be to, pastarosiomis dienomis mūšio lauke Kursko srityje padidėjo Šiaurės Korėjos karių, kurie didelėmis grupėmis žengia į priekį ir tampa lengvu taikiniu.
Ukraina kol kas tvirtai laikosi savo kontroliuojamos teritorijos. Iš dalies joms padeda Joe Bideno leidimas smūgiuoti tolimojo nuotolio ginklais bei nepalankios oro sąlygos ir natūralios kliūtys, tokios kaip upės. Tačiau didžiulės Rusijos pajėgos, dislokuotos prie Kursko, padėjo Maskvai susigrąžinti apie 40 proc. iš 530 kvadratinių mylių, kurias iš pradžių užėmė Ukraina.
„Rugpjūtį V.Putinas sumenkino įžūlų ukrainiečių įsiveržimą į Rusiją, pavadindamas jį nenaudingu antriniu veiksmu, palyginti su pagrindiniais karo veiksmais Rytų Ukrainoje. Tačiau praėjus beveik penkiems mėnesiams, kovoms suintensyvėjus, mūšis dėl šio vakarinio Rusijos kampelio įrodė, kad Ukrainos įsiveržimas per sieną buvo karo posūkis, nors galutinis rezultatas ir lieka neaiškus“, – rašo WP.
Tiek Ukraina, tiek jos partneriai skeptiškai vertino Kursko operacijos veiksmingumą, o kritikai teigė, kad Ukrainai būtų buvę geriau sustiprinti esamas fronto linijas rytuose.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 82-osios brigados vadas Dmytro Vološynas prisipažino, kad iš pradžių apskritai skeptiškai vertino Kursko operaciją, tačiau nuo to laiko šio mūšio svarba tapo neginčijama.
Operacijos šalininkai teigia, kad puolimas buvo vienintelė Ukrainos galimybė. Pareigūnų teigimu, Rusijos puolimas šiaurėje buvo neišvengiamas, o dėl Rusijos įtvirtinimų Ukrainos pietuose ir rytuose panašios misijos ten būtų buvusios beveik neįmanomos.
Nors Rusija vis dar taikosi į kitapus sienos esantį Sumų regioną, ji pirmą kartą savo ginklus panaudojo ir savo šalyje – apgadino ne tik Ukrainos, bet ir savo miestus bei infrastruktūrą.
Ukrainai sulaikius šimtus rusų karių kaip belaisvius, Rusija buvo priversta atnaujinti mainus su Ukrainos bataliono „Azov“ kariais. Ši operacija taip pat privertė Rusiją atitraukti dešimtis tūkstančių karių nuo fronto linijų Ukrainoje.
„Pirmiausia V.Putinui tai yra principinė istorija. Jis čia metė geriausias ir paruoštas brigadas. Tai apmokyti, savimi pasitikintys tipai... Mes kovojame su elitu. Juos atitraukėme iš kitų regionų, – sakė 225-ojo Ukrainos šturmo bataliono vadas kapitonas Olegas Širiajevas. – Mes niekur nesiruošiame trauktis.“
Pasak leidinio, Ukraina turi daugiau priežasčių nei bet kada anksčiau atsilaikyti prieš Rusiją. Jei jie atsitrauks, paskui juos į Ukrainą įžengs 60 000 Rusijos karių, teigė pareigūnai.
R.Fico atskleidė, kodėl susitiko su V.Putinu: tai buvo atsakas V.Zelenskiui
23:59
Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico pareiškė, kad jo susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu sekmadienį buvo atsakas į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimą dėl Rusijos dujų tranzito nutraukimo.
„Penktadienį ES vadovai buvo informuoti apie mano kelionę ir jos tikslą. Mano susitikimas šiandien buvo atsakas į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, kuris ketvirtadienį į mano klausimą atsakė, kad prieštarauja bet kokiam dujų tranzitui per Ukrainą į mūsų teritoriją, pareiškimą.
Ukrainos prezidentas taip pat pasisako už sankcijas Rusijos branduolinei programai. Šia savo pozicija jis daro finansinę žalą Slovakijai ir kelia pavojų elektros energijos gamybai Slovakijos atominėse elektrinėse, o tai yra nepriimtina“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė R.Fico.
Slovakijos premjeras teigė, kad V.Putinas patvirtino Rusijos pasirengimą toliau tiekti dujas Vakarams ir Slovakijai, kas, pasak R.Fico „beveik neįmanoma po 2025 m. sausio 1 d., atsižvelgiant į Ukrainos prezidento poziciją“.
R.Fico pridūrė, kad ilgame pokalbyje su V.Putinu jie „apsikeitė nuomonėmis apie karinę padėtį Ukrainoje, galimybę kuo greičiau taikiai užbaigti karą“, taip pat apie Slovakijos ir Rusijos santykius.
Nauja TVF prognozė numato, kad karas Ukrainoje baigsis 2025 arba 2026 metais
23:15
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atnaujintose prognozėse dėl Ukrainos pateikiami du scenarijai, susiję su vykstančiu karu prieš Rusiją.
Pagrindiniame scenarijuje daroma prielaida, kad karas baigsis iki 2025 m. pabaigos, o neigiamame scenarijuje numatoma, kad jis tęsis iki 2026 m. vidurio ir turės didelį poveikį ekonominiam stabilumui.
Pagal pagrindinį scenarijų numatoma, kad 2024 m. Ukrainos BVP padidės 4 proc., t. y. daugiau, negu buvo prognozuota anksčiau, o infliacija dėl tokių veiksnių kaip didėjančios maisto kainos ir valiutos nuvertėjimas padidės iki 10 proc.
TVF pažymi, kad investicijos į elektros energijos gamybą ir importą iš Europos sušvelnino energijos trūkumo padarinius.
Prognozuojama, kad 2025 m. BVP augs 2,5-3,5 proc., o tai atspindi gerėjančius energetikos pajėgumus ir didėjantį pajamų lygį mažėjant kainų spaudimui.
Pagal nepalankųjį scenarijų užsitęsęs karas sukeltų gilesnių ekonominių sukrėtimų, įskaitant lėtesnį BVP atsigavimą, didesnę infliaciją ir iki 2026 m. viršijantį 20 proc. fiskalinį deficitą.
Pagal šį scenarijų įvertintas 177,2 mlrd. dolerių išorės finansavimo trūkumas, palyginti su 148 mlrd. dolerių pagal pagrindinį scenarijų, o tarptautinės atsargos iki 2027 m. neviršytų TVF kriterijų.
Gruodžio 21 d. TVF baigė šeštąją Ukrainos išplėstinės fondo priemonės peržiūrą ir patvirtino papildomą 1,1 mlrd.
Pagal šią programą per ketverius metus Kyjivui bus suteikta 15,6 mlrd. dolerių parama biudžetui. Įskaitant naujausią finansavimo etapą, TVF jau išmokėjo 9,8 mlrd. dolerių.
D.Trumpas sako, kad V.Putinas laukia susitikimo su juo, kad užbaigtų karą Ukrainoje
22:06
Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas laukia susitikimo su juo, kad aptartų karo Ukrainoje paliaubas.
„Įskaitant užsienio politiką, beprotiškus karus, o tai buvo vienas iš dalykų, kuriuos noriu padaryti ir greitai, ir prezidentas Putinas sakė, kad nori susitikti su manimi kuo greičiau, taigi turime to palaukti, bet turime užbaigti šį karą, šis karas yra siaubingas tuo, kad kareiviai, žūstančių kareivių skaičius didėja“, – sakė D.Trumpas per konferenciją Arizonoje.
Jis taip pat pakartojo, kad jei jis būtų buvęs prezidentas, šis karas niekada nebūtų prasidėjęs.
Anksčiau V.Putinas sakė, kad yra pasirengęs susitikti su D.Trumpu „bet kuriuo metu“. Pasak jo, jis taip pat yra pasirengęs „deryboms ir kompromisams“ su Ukraina.
Buvęs JAV ambasadorius Rusijoje Michaelas McFaulas anksčiau paaiškino, kaip D.Trumpas galėtų suvesti V.Zelenskį ir V.Putiną prieš derybas.
„Putinas rimtai derėsis tik tada, kai Rusijos ginkluotosios pajėgos nebegalės užgrobti daugiau Ukrainos teritorijos arba, dar geriau, nors ir mažiau tikėtina, kai Rusijos kariai pradės prarasti pozicijas“, – aiškino politikas.
Melas tiesioginiame eteryje: kaip V.Putinas „aplenkė“ ES ir užsipuolė V.Zelenskį
20:20
Per naujausią Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino spaudos konferenciją jis paskelbė nemažai pareiškimų, kurių dalis kelia abejonių, o kai kurie yra akivaizdžiai manipuliatyvūs ir net melagingi. Pirmiausia tai susiję su jo pareiškimais apie Rusijos ekonominę sėkmę, taip pat buvo meluota apie Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio legitimumą.
Metų pabaigoje Rusijoje tradiciškai surengtas metinis prezidento Vladimiro Putino kreipimasis į tautą.
Vadinamosios „tiesioginės linijos“ metu jis atsakinėjo į žmonių užduotus klausimus ir aptarė visas įmanomas temas – nuo karo Ukrainoje iki pornografijos.
Didieji ekonomikos „laimėjimai“
Apibūdindamas ekonominę padėtį Rusijos Federacijoje, V.Putinas kalbėjo:
„Tarptautinės finansų ir ekonomikos institucijos Rusiją pagal ekonomikos apimtį ir perkamosios galios paritetą laiko pirmoje vietoje Europoje ir ketvirtoje vietoje pasaulyje.
Mus lenkia Kinija, Jungtinės Valstijos ir Indija. Pernai aplenkėme Vokietiją, o šiemet aplenkėme Japoniją. Tačiau tai nėra rodiklis, dėl kurio turėtume užmigti ir nusiraminti. Žinoma, kad ne.“
Plačiau skaitykite čia.
Ukrainos pusėje kovojantis D.Medvedevo sūnaus kursiokas: V.Putino mirtis neužbaigs karo
20:18
Ukrainos pusėje kovojantis Rusijos savanorių korpusas (RDK) nuo pat karo pradžios buvo tikra mįslė: kariai vadinti ir diversantais, ir FSB agentais. Vienas jų – ilgai anonimiškumą saugojęs Vasilijus Kiriušenko, šaukiniu Kardinolas – išskirtinė asmenybė. Užaugęs Maskvoje, režisieriaus šeimoje ir iš arti matęs šalies elito gyvenimą, galiausiai pasiryžo kovoti su režimu, prisijungdamas prie Ukrainos kovos. Apie savo pasirinkimą jis papasakojo portalui 15min.
Suirutę tarptautinėje žiniasklaidoje savo veiksmais sukėlusios Ukrainos pusėje kovojančių rusų organizacijos yra dvi – Rusijos savanorių korpusas (RDK) ir Rusijos laisvės legionas (LSR).
Jų veikla tapo žinoma plačiau nuo praėjusių metų pavasario. Kovo 2 d. rytą Briansko srities gubernatorius Aleksandras Bogomazas pareiškė, kad „diversinė ir žvalgybinė grupė iš Ukrainos“ prasiskverbė į Liubečanės kaimą.
Po pirmųjų pranešimų apie „sabotažą“ buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame matyti du ginkluoti vyrai, stovintys prie pastato su užrašu „Liubečanės medicinos ir akušerijos centras“.
Visą interviu skaitykite čia.
Rusijos televizija: V.Putinas susitiko su Slovakijos ministru pirmininku R.Fico
19:24 Atnaujinta 20:14
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį Kremliuje susitiko su Slovakijos ministru pirmininku Robertu Fico, parodė Rusijos televizija.
R.Fico yra vienas iš nedaugelio Europos šalių lyderių, po karo Ukrainoje pradžios išsaugojusių artimus santykius su Kremliumi.
„Putinas šiuo metu Kremliuje veda derybas su Slovakijos ministru pirmininku Fico“, – savo socialinio tinklo „Telegram“ kanale paviešino Kremliaus propagandistas Pavelas Zarubinas kartu su trumpu vaizdo įrašu, kuriame matyti abu lyderiai.
Apie R.Fico, kurio šalis yra ir NATO, ir Europos Sąjungos (ES) narė, vizitą nebuvo pranešta iš anksto.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas P. Zarubinui sakė, kad dėl vizito buvo susitarta „prieš kelias dienas“.
D.Peskovas nepateikė derybų detalių, tačiau atskleidė, kad greičiausiai bus kalbama apie rusiškų dujų tiekimą.
Šiais metais Ukraina paskelbė, kad nepratęs Rusijos dujų tranzito per jos teritoriją susitarimo, kuris baigs galioti gruodžio 31 dieną.
Slovakija ir Vengrija, kurios tebėra priklausomos nuo rusiškų dujų, išreiškė susirūpinimą, kad gali prarasti galimybę importuoti dujas iš Rusijos vamzdyno.
2023-iųjų spalį tapęs premjeru R.Fico nutraukė karinę pagalbą Ukrainai ir, kaip ir Vengrijos kolega Viktoras Orbanas, paragino surengti taikos derybas.
Lapkritį R.Fico patvirtino, kad gegužės 9-ąją lankysis Maskvoje, kur dalyvaus pergalės Antrajame pasauliniame kare 80-ųjų metinių minėjime.
Rusų kariai nušovė penkis į nelaisvę paimtus ukrainiečių karius
15:35
Rusijos kariai nušovė penkis į nelaisvę paimtus ukrainiečių kariškius. Karo nusikaltimas buvo užfiksuotas vaizdo įraše.
Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas sakė, kad jau peržiūrėjo vaizdo įrašą, kurį paskelbė 110-oji atskiroji mechanizuotoji brigada. Ombudsmenas apie Rusijos karo nusikaltimą praneš JT ir Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui.
„Rusijos karo nusikaltėliai, šaudantys ukrainiečių karo belaisvius, turi būti patraukti atsakomybėn prieš tarptautinį tribunolą ir sulaukti griežčiausios įstatymuose numatytos bausmės!“ – sakė D.Lubinecas.
Po dronų atakos Kazanėje V.Putinas pažadėjo didinti „destrukciją“ Ukrainoje
14:05
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį pažadėjo Ukrainoje kelti daugiau „destrukcijos“, reaguodamas į dieną anksčiau įvykdytus dronų smūgius daugiaaukščių gyvenamųjų namų kvartalui namui centriniame Rusijos Kazanės mieste.
Anot pareigūnų, šeštadienio rytą buvo pataikyta į gyvenamuosius namus Kazanėje, esančioje už tūkstančio kilometrų nuo fronto linijos, tačiau aukų nebuvo.
„Kad ir ką ir kiek jie bandytų sunaikinti, jie patys susidurs su daug kartų didesne destrukcija ir gailėsis dėl to, ką bando padaryti mūsų šalyje“, – sakė V. Putinas, komentuodamas išpuolį per vyriausybės posėdį, transliuotą per televiziją.
Tatarstano regiono gubernatoriaus Rustamo Minichanovo spaudos tarnyba buvo pranešęs, kad Kazanė atakuota aštuoniais dronais. Šeši jų pataikė į gyvenamuosius pastatus, vienas – į pramonės objektą, o dar vienas buvo numuštas virš upės.
„Forbes“ apie pirmąją robotizuotą Ukrainos ataka prieš rusų pozicijas: įspūdingas pasiekimas ar silpnumo ženklas?
13:25
Ukrainos nacionalinės gvardijos brigada neseniai surengė pirmąją ataką, panaudodamos tik bepilotes antžemines transporto priemones ir pirmojo asmens vaizdo bepiločius orlaivius, puldamos Rusijos pozicijas Charkivo srityje.
„Kalbame apie dešimtis robotizuotos ir bepilotės įrangos vienetų vienu metu nedideliame fronto ruože“, – paaiškino 13-osios nacionalinės gvardijos brigados atstovas spaudai.
Pasak „Forbes“ analitiko Davido Axe’o, tai buvo įspūdingas technologinis pasiekimas, o tuo pačiu ir nerimą keliantis pervargusių Ukrainos pajėgų silpnumo ženklas.
„Būtent bepilotės antžeminės transporto priemonės turi didelių trūkumų ir vis dar negali visiškai pakeisti žmonių pėstininkų“, – rašo D.Axe’as.
Pasak jo, tai, kad brigadai apskritai reikėjo pakeisti karius robotais, rodo, kiek mažai žmonių jie turi, palyginti su rusų daliniais, su kuriais kovoja. 13-oji Nacionalinės gvardijos brigada gina penkių mylių ilgio fronto linijos ruožą aplink Hlybokės miestą, esantį į pietus nuo Ukrainos ir Rusijos sienos. Ji atlaiko ne mažiau kaip keturių rusų pulkų pajėgas.
„Tai ne daugiau kaip 2 000 ukrainiečių ir apie 6 000 rusų. Gyvosios jėgos santykis yra maždaug toks pat visoje 800 mylių ilgio Rusijos 34 mėnesius trunkančio platesnio karo prieš Ukrainą fronto linijoje. Rusijos karių skaičius vis dar gerokai viršija Ukrainos karių skaičių, nepaisant to, kad nuo 2022 m. vasario mėn. rusai patyrė maždaug dvigubai daugiau nuostolių nei ukrainiečiai“, – rašo analitikas.
Pirma tokia ataka
Ukrainos operacijoje dalyvavo nuotoliniu būdu valdomi skraidantys stebėjimo ir minų paieškos bepiločiai orlaviai, ant žemės ir ore veikiantys vienkartiniai sprogstamieji robotai, taip pat šaunamaisiais ginklais ginkluoti antžeminiai robotai.
Rugsėjo mėnesį ukrainiečių antžeminis robotas išvalė rusų tranšėją Kursko srityje, tai parodė, kad tokios atakos yra įmanomos. Rusija pati bandė surengti nedidelio masto antžeminių robotų išpuolius, tačiau ne taip sėkmingai.
D.Axe’as pažymi, kad problema yra tame, jog nors robotai moka stebėti ir pulti, jie labia prastai sugeba sulaikyti. Norėdamos išlaikyti teritoriją, kariuomenės pėstininkus dislokuoja tranšėjose. Jie sėdi, laukia ir kviečia pastiprinimą, kai priešas puola. Tai nuobodi, varginanti, nuolatinio budrumo reikalaujanti tarnyba.
„Kai žmogus operatorius nuotoliniu būdu stebi mūšio lauką per techninės priežiūros reikalaujančio antžeminio roboto jutiklius, nuolatinis budrumas yra sudėtingas“, – rašo D.Axe’as.
Jis taip pat pastebi, kad mašinos greitai sugenda.
„Kaip nustatė Kalifornijos analitinis centras RAND, atlikęs hipotetinį JAV („mėlynųjų“) ir Rusijos („raudonųjų“) kariuomenių batalionų, iš dalies aprūpintų ginkluotais antžeminiais bepiločiais orlaiviais, susidūrimą, jų radijo duomenų perdavimo kanalai labai jautrūs priešo trukdžiams. „Mėlynųjų“ gebėjimą veikti labai sumažino „raudonųjų“ slopintuvai“, – RAND išvadą cituoja D.Axe’as.
Po beveik trejus metus trukusio karo Ukraina neabejotinai pirmauja pasaulyje karinės robotikos srityje. Tačiau ukrainiečių inovacijos iš dalies yra atsakas į jų neviltį, t. y. į tai, kad jiems sunkiai sekasi įdarbinti pakankamai žmonių karių, kad galėtų susikauti su rusais.
Rusija teigia užėmusi dar du kaimus Rytų Ukrainoje
12:36
Rusija sekmadienį pranešė, kad užėmė dar du kaimus Rytų Ukrainoje.
Gynybos ministerija platformoje „Telegram“ pranešė, kad jos kariai užėmė Lozovos kaimą Charkivo srities šiaurės rytuose ir Krasnojės kaimą, Ukrainoje vadinamą Soncivka.
Pastarasis yra netoli Kurachovės, kurią Rusija beveik apsupo ir kuri laikoma esminiu Maskvos taikiniu rusams bandant užimti visą Donecko regioną.
Pastaraisiais mėnesiais Rusija sparčiau žengia Rytų Ukrainoje, siekdama užsitikrinti kuo didesnę teritoriją iki išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo atėjimo į valdžią sausį.
Respublikonas pažadėjo greitai užbaigti beveik trejus metus trunkantį karą, tačiau nepasiūlė jokių konkrečių paliaubų ar taikos susitarimo sąlygų.
Rusų kariuomenė teigia, kad šiais metais užėmė daugiau kaip 190 Ukrainos gyvenviečių, o Kyjivui sunkiai sekasi išlaikyti liniją, trūkstant karių ir amunicijos.
