Karas Ukrainoje. Ukraina kuria raketą, galinčią pasiekti Maskvą

mil.in.ua iliustr./Raketos „Trembita“ vizualizacija

Ukraina dirba plėtodama savo raketų pramonę, atsižvelgdama į galimas problemas dėl Vakarų pagalbos ateityje. Viena iš kuriamų raketų yra „Trembita“, rašo „The Economist“.

„Trembita“ variklis yra šiuolaikinė 200 dolerių vertės impulsinio reaktyvinio variklio, pirmą kartą panaudoto vokiečių bomboje V-1, perdirbinys. Variklio vamzdis yra juodraštinis variantas. Po juo kabo stilingesnis pilkas stačiakampis korpusas, slepiantis raketos taikymo sistemą ir kovinę galvutę“, – rašo leidinys.

„Trembita“ bazinėje konfigūracijoje gali pasiekti iki 400 kilometrų per valandą greitį, o jos veikimo nuotolis siekia 200 kilometrų. Tačiau kuriamas ir didesnis bei galingesnis modelis, kuris galės nuskrieti iki pat Maskvos. Serijinė gamyba turėtų prasidėti po baigiamųjų lauko bandymų. Pažymėtina, kad tokiam rezultatui pasiekti kūrėjams prireikė tik pusantrų metų, nes paprastai kelias nuo brėžinių iki ginklo patekimo į mūšio lauką trunka daug metų.

Nežinia, kiek ilgai Ukraina galės pasikliauti didelėmis užsienio karinės pagalbos apimtimis. Štai kodėl „Trembita“ – yra vienas iš keleto projektų, kurie, kaip tikisi Ukraina, paskatins vidaus pramonės atgimimą.

Sovietmečiu Ukraina buvo pasaulinė lyderė kosmoso ir raketų inovacijų srityje. Dniepropetrovsko (dabar Dnipras, – red.) mieste esančioje „Južmaš“ gamykloje buvo gaminamos keturių kartų strateginės raketos. Tačiau taip buvo iki 1994 m., kai pagal Budapešto memorandumą Ukraina atsisakė mažųjų balistinių raketų, galinčių nešti branduolinius užtaisus, mainais į nenaudingas, kaip paaiškėjo, saugumo garantijas. Vėlesni bandymai atgaivinti pramonę žlugdavo dėl korupcijos, vyriausybės silpnumo, Rusijos kišimosi ir politinės valios stokos.

Išsami informacija apie Ukrainos raketų programą yra griežtai saugoma, ir ne veltui. Rusija negailestingai atakuoja gamybos įmones, nužudydama ir suluošindama šimtus darbuotojų. Pavyzdžiui, 2023 m. gruodį kelios sparnuotosios raketos pataikė į raketų „Neptun“ gamyklą Kyjive. 2024 m. lapkritį Rusija nusitaikė į „Južmaš“ Dnipro mieste savo „nauja“ balistine raketa „Orešnik“.

Dėl to raketų gamyba Ukrainoje perėjo į naują – požeminį – lygį. Kai kurie procesai buvo perkelti į saugius bunkerius. Gamyba išsibarsčiusi šimtuose nepastebimų objektų.

Kitas sudėtingas klausimas – finansavimas. Vyriausybė remia bet kurios raketos, įrodžiusios, kad gali skraidyti, gamybą, siūlydama privatiems gamintojams tokią pačią didžiausią 25 proc. pelno maržą, kokią ji suteikia dronų gamintojams. Tačiau kūrėjams dažnai tenka rizikuoti nemažomis nuosavomis lėšomis, kad projektas būtų pradėtas įgyvendinti.

Dar sunkiau yra išplėsti gamybą iki pramoninio lygio – pritraukti kapitalą, pirkti jautrią įrangą iš užsienio ir užtikrinti saugumą. Čia Ukraina atsilieka nuo Rusijos valstybinio karinio komplekso.

Vienas iš šaltinių teigia, kad geriausiu būdu plėsti veiklą yra naujos partnerystės su Vakarų sąjungininkais. Ne kiekviena šalis nori dalytis savo patirtimi, įranga ir rizika. Tačiau kai kurios jų, visų pirma Danija ir Jungtinė Karalystė, imasi aktyvesnių veiksmų.

Vakarams potencialas yra akivaizdus. Leidinyje aiškinama, kad pagaminti beveik identiškų skrydžio charakteristikų sparnuotąją raketą Ukrainoje gali būti 12 kartų pigiau nei Vakarų Europoje: „Pavyzdžiui, „Trembita“ raketos kaina – vos 3000 JAV dolerių, o su 20–30 kg kovine galvute – 15 000 JAV dolerių.

Tačiau dabar Ukrainai reikia laiko, o jo gali pritrūkti. Aukšto rango saugumo pareigūnas sako, kad valstybei reikia bent metų, kad pagamintų pakankamą kiekį tokio nuotolio ir pajėgumo raketų, kurios keltų rimtą grėsmę Rusijai.

Iki to laiko daug kas gali pasikeisti. Neaišku, ką darys išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Rusija taip pat gali pasinaudoti paliaubų derybomis ir pareikalauti apriboti Ukrainos raketų gamybą. Tačiau žmonių, dirbančių prie „Trembitos“, tai nesustabdys, tikina inžinierių grupės vadovas Serhijus Biriukovas: „Jei bus paliaubos, jos bus tik tarp vyriausybių. Mes esame partizanai. Mūsų raketos ir toliau skraidys.“

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Kyjivas

Kiekvienas papildomas karo mėnuo Ukrainai reiškia demografinius nuostolius. Ir kalba eina ne apie žuvusiuosius, o apie milijonus tų, kurie negrįš iš užsienio. Taip teigia Ptuchos demografijos ir socialinių tyrimų instituto direktorė Ela Libanova, praneša CNN.

Ji pabrėžė, kad vis daugiau ukrainiečių pabėgėlių pripranta prie gyvenimo užsienyje ir galiausiai praranda norą apskritai grįžti į Ukrainą. Be to, kiekvienas karo mėnuo reiškia papildomus sugriovimus, todėl daugėja tų, kurie tiesiog neturi kur grįžti.

Pesimistiniu scenarijumi, sako demografė, karo pabaiga gali išprovokuoti dar vieną emigrantų bangą papildomai prie tų, kurie jau išvyko ir neplanuoja grįžti.

„Jei viskas klostysis visiškai blogai, panaikinus karo padėtį galime sulaukti dar vienos migracijos bangos – vyrai išvažiuos pas savo žmonas ir vaikus“, – sakė E.Libanova.

Spalį Ukrainos socialinės politikos ministerija pareiškė, kad pagal jų prognozes iki 2040 m. Ukrainos gyventojų skaičius gali sumažėti iki maždaug 25 mln. Jau dabar Kyjivo kontroliuojamoje teritorijoje gyvena tik apie 31 mln. žmonių.

Tačiau demografai įspėja, kad iš tikrųjų tai nėra pats blogiausias scenarijus. Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Demografijos ir gyvenimo kokybės problemų instituto vyriausioji mokslininkė Svitlana Aksjonova sakė, kad reikėtų nusiteikti tam, jog 25 mln. gyventojų yra optimistinė, o ne pesimistinė prognozė.

„Defence blog“ nuotr./Dronų „Shahed“ gamybos linija Rusijoje

Metų pabaigoje Rusijai tikriausiai pavyko pasiekti 2000 dronų „Shahed-136“ gamybos tempą per mėnesį. Tokią išvadą padarė leidinys „Defense Express“, išanalizavęs neseniai numuštų bepiločių orlaivių „Shahed“ serijos numerius.

Agentūros „Anadolu“ nuotraukoje, kurią išplatino nuotraukų agentūra „Getty Images“, matyti numušto drono nuolaužos su numeriu „Ы 11934“. Šį droną okupantai paleido per Charkivo puolimą šių metų gruodžio 21 d.

„Jei numeriai buvo be praleidimų, tai reiškia, kad Rusija būtent savo gamyklose 2024 metais jau yra pagaminusi apie 10 tūkst. „Shahed“. Nes dar 2024 m. vasarį dronai su indeksu „Ы“ buvo su numeracijos skaičiais virš 2600“, – teigiama publikacijoje.

Pažymėtina, kad pirmasis tokio ženklinimo atvejis buvo pastebėtas 2023 m. liepą.

Autoriai pabrėžia, kad iš pradžių rusų okupantai naudojo „Shahed“ su indeksu „M“ – manoma, kad tuo metu tai buvo Irano gamybos dronai. Jau 2023 m. pasirodė bepiločiai orlaiviai su indeksu „K“, o kartais ir „КБ“ – jie buvo surinkti Rusijoje, tačiau dabar šios serijos nebeaptinkama.

„Taigi belieka tik konstatuoti, kad Rusijos bepiločių orlaivių „Shahed“ gamyba Alabugoje pasiekė labai reikšmingą lygį. Ir ne 1 tūkst. per mėnesį, nes tai yra vidutinis metų, per kuriuos mėnesio apimtys tik didėjo, rodiklis. Nes nuo šių metų spalio pabaigoje pasirodė skaičius „Ы 7069“, – pažymi leidinys.

Ir jei rusai neklastoja serijinių numerių, tai rodo, kad mėnesinės „Shahed“ gamybos apimtys metų pabaigoje Rusijoje pasiekė apie 2000 vienetų. Pažymėtina, kad anksčiau gamybos apimtys buvo apie 1000 dronų per mėnesį. O kaip Rusijai pavyko taip smarkiai padidinti gamybos apimtis – atskiras klausimas, teigia „Defence Express“.

Stopkadras/Šiaurės Korėjos kariai

Kursko srityje į nelaisvę paimti Rusijos kariai išsakė savo įspūdžius apie kartu su jais kovojančius Šiaurės Korėjos karius. Ką tokie prisipažinimai rodo, remdamasis įvairiais pranešimais, Pchenjano karių buvimo Kurske situaciją analizuoja saugumo ekspertas Raineris Saksas.

Komentare leidiniui „Postimees“ saugumo ekspertas taip pat apžvelgė, ką rodo Rusijos ir Šiaurės Korėjos pareigūnų slapukavimas ir kodėl Pchenjanui nepavyks sukurti modernios kariuomenės, kokios nori lyderis Kim Jong Unas.

To padėti pasiekti negali ir Vladimiras Putinas.

R.Saksas pastebi, kad Rusijos kariai akcentuoja, jog jie yra laikomi atskirai nuo Šiaurės Korėjos karių.

„Toks sprendimas iliustruoja Šiaurės Korėjos pastangas kuo labiau sumažinti kontaktą su rusų kariais.

Rusijos kariams susidaro įspūdis, kad Šiaurės Korėjos kariai turi menkų teorinių žinių, tačiau yra praėję išsamius praktinius mokymus. Jie siunčiami į mūšį anksčiau už rusų karius, kaip ir kalėjimuose užverbuoti kariai“, – sako saugumo ekspertas.

„Tarp rusų karių yra žinoma, kad Šiaurės Korėjos kariai maitinami daug geriau nei Rusijos kariuomenės kariai. Rusų karo belaisviai patvirtino, kad dėl kalbos barjero kyla bendravimo problemų. Nenuostabu, kad Rusijos kariuomenės gretos nėra patenkintos jiems primestais bendražygiais“, – analizuoja R.Saksas leidinio „Postimees“ komentare.

Plačiau skaitykite ČIA.

wikipedia.org/Olego Beliakovo nuotr./Rusijos naikintuvas Su-34

„Rostek“ priklausanti „Jungtinė lėktuvų korporacija“ Rusijos gynybos ministerijai pagal dabartinį valstybinį gynybos užsakymą pristatė naują kovinių lėktuvų „Su-57“ „Felon“ ir „Su-34“ „Fullback“ partiją, skelbia „Defence Blog“.

Šis tiekimas vykdomas tuo metu, kai Rusija ir toliau patiria sunkumų dėl savo oro pajėgumų, susijusių su Ukrainoje vykstančiu karu.

„Rostek“ priklausančios aviacijos ir kosmoso įmonės nuolat tiekia aviacijos įrangą kariuomenei. Šiandien pristatyti lėktuvai Su-57 ir Su-34 netrukus pradės aktyvią tarnybą, – sakė „Rostek“ generalinis direktorius Sergejus Čemezovas.

Plačiau skaitykite ČIA.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusios savaitės pabaigoje surengė Valstybės tarybos posėdį dėl paramos šeimai. Baigiamojoje kalboje jis prisiminė savo pokalbį su vienu iš buvusių Japonijos ministrų pirmininkų. Iš V.Putino žodžių paaiškėjo, kad Japonijos vyriausybės vadovas ir Rusijos prezidentas gėrė sakę ir aptarinėjo demografinę krizę, o Japonijos premjeras užsiminė, kad jo šalies problema gali būti sperma. V.Putinas sakė, kad nesutinka su tokia interpretacija.

„Buvęs mūsų ambasadorius Japonijoje man sakė, kai ten lankiausi. Kai važiavome automobiliu, aš pasakiau: „Klausyk, kodėl čia tokia situacija, tokia padėtis, toks gimstamumas? Jis atsakė: „Žinote, kur problema. Čia, apklausų duomenimis, dauguma jaunų žmonių neturi draugų ir nenori jų turėti.“ Taigi štai ir gimstamumas. Tai buvo vienas iš buvusių ministrų pirmininkų [Japonijos], sėdėjome ir gėrėme sakę, jis sako: „Gal mūsų sperma netinkama?“ Ką bendro turi sperma? Visame pasaulyje viskas yra maždaug vidutiniškai ir maždaug vienodai. Tai visuomenės būklės klausimas“, – kalbėjo Rusijos prezidentas.

Po tokio pareiškimo V.Putinas perėjo prie išvadų: „Klausimas yra visuomenės būklė. Štai kodėl žaislai yra svarbūs! Ir žaidimai yra svarbūs vaikams. Visuomenės nuotaika, tai priklauso nuo jūsų ir nuo manęs. Moralinė nuotaika, visuomenės vienybė.“

Apie demografinius rodiklius Valstybės taryboje V.Putinas prakalbo ne šiaip sau. Vykstant karui Ukrainoje ir mažėjant santuokų skaičiui, labai sparčiai mažėja gimstamumas Rusijoje.

Plačiau skaitykite ČIA.

Robertas Fico ir Vladimiras Putinas / Gavriil Grigorov / AP

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį apkaltino Slovakijos ministrą pirmininką Robertą Fico, kad jis nori padėti rusų vadovui Vladimirui Putinui toliau importuojant rusiškas dujas.

V.Zelenskis socialiniame tinkle „X“ teigė, kad sekmadienį Maskvoje apsilankęs R.Fico „nori padėti V.Putinui užsidirbti pinigų karui finansuoti ir silpninti Europą“ ir pridūrė: „Mes manome, kad tokia pagalba Putinui yra amorali.“

Slovakijos premjeras sekmadienį Kremliuje vykusiame netikėtame susitikime su V.Putinu aptarė rusiškų dujų tiekimą šaliai.

Pranešama, kad derybose taip pat buvo aptarta jau beveik trejus metus trunkanti plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą. 

Slovakija yra labai priklausoma nuo rusiškų dujų ir baiminasi, kad gruodžio 31 dieną nustojus galioti tranzito per Ukrainą susitarimui, ji gali netekti dujų. 

Tuo tarpu Kyjivas leido suprasti, kad neketina pratęsti susitarimo.

R.Fico yra vienas iš nedaugelio Europos šalių lyderių, po karo Ukrainoje pradžios išsaugojusių artimus santykius su Kremliumi. Apie Slovakijos ministro pirmininko vizitą į Maskvą iš anksto nebuvo pranešta. 

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Denysas Šmyhalis

Ukraina iš Tarptautinio valiutos fondo gavo 1,1 mlrd. dolerių.

Apie tai pranešė ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.

Jis pažymėjo, kad tai yra šeštoji dalis pagal bendrą programą pagal Išplėstinę fondo priemonę (EFF).

„Lėšos jau gautos į Ukrainos sąskaitas. Jas panaudosime svarbiausioms biudžeto išlaidoms finansuoti“, – pažymėjo D.Šmyhalis.

Iš viso pagal šią programą Ukraina iš TVF jau gavo 9,8 mlrd. dolerių, priminė vyriausybės vadovas.