Svarbiausios naujienos
- NATO vadovas nevynioja į vatą: turime ruoštis karui
- „Bloomberg“ šaltiniai įvardijo, ko Rusija reikalaus derybose su D.Trumpu
- Karybos ekspertas paaiškino, kodėl reikėtų atkreipti dėmesį į N.Patruševo žodžius
- Sankt Peterburgo deputatas: medžioti yra blogai, o šaudyti „dėl malonumo“ reikia Ukrainoje
- Mokinio įžeistas R.Fico ėmė siautėti: „Kažkas čia nusipelnė trijų antausių“
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
NATO vadovas nevynioja į vatą: turime ruoštis karui
17:21
Šiaurės Atlanto karinio aljanso generalinis sekretorius Markas Rutte trečiadienį Briuselyje vykusiame bloko generalinio štabo vadovų susitikime pareiškė, kad NATO turėtų pereiti prie „karinio mąstymo“ ir ruoštis karui, kad jo išvengtų.
„Kad išvengtume karo, turime jam ruoštis. Atėjo laikas pereiti prie karinio mąstymo“, – tvirtino M.Rutte įžanginėje kalboje. Jis pabrėžė, kad tam reikės didinti išlaidas gynybai, toliau remti Ukrainą ir stiprinti bendradarbiavimą su NATO partneriais visame pasaulyje.
Savo ruožtu NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robertas Baueris atkreipė dėmesį, kad parama Ukrainai dabar yra svarbesnė nei bet kada anksčiau.
„Mūsų parama nėra labdara. Ji atitinka politinius ir karinius aljanso interesus. Turime parodyti pasauliui, kad demokratija gali nugalėti ir nugalės. Ir kad už demokratiją verta kovoti“, – pabrėžė jis.
Sausio 15 ir 16 d. NATO štabų vadovai bloko būstinėje Briuselyje aptars tolesnius žingsnius, kaip stiprinti Aljanso pajėgumą ir pasirengimą gynybinėms operacijoms, taip pat paramą Ukrainai, kuri priešinasi Rusijos agresijai. Planuojama, kad NATO vadovai susitiks su NATO valstybių narių karinėmis vadovybėmis aptarti veiksmingų kovos su didėjančiu nestabilumu pasaulyje būdų.
Gruodį M.Rutte paragino Aljanso nares pasirengti galimam karui su Rusija ketverių-penkerių metų perspektyvoje. Tuomet jis išreiškė nuomonę, kad dabartinės pastangos stiprinti gynybą yra nepakankamos, ir sakė, kad Maskva rengiasi ilgalaikei konfrontacijai su Ukraina ir Vakarų šalimis.
Vėliau Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas pareiškė, kad Rusija turėtų būti pasirengusi galimam kariniam susidūrimui su NATO Europoje „per artimiausią dešimtmetį“.
Pasak prezidento Vladimiro Putino, NATO šalys didina karines išlaidas, o JAV karių skaičius Europoje viršijo 100 tūkst. žmonių.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:26
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„DeepState“: Rusai bando apeiti ir apsupti Pokrovską, bet tai nėra pagrindinė problema
23:04
Rusų okupantai nesiliauja spaudę Ukrainos gynybos pajėgų netoli Pokrovsko Donecko srityje. Rusijos armija pastarosiomis dienomis sėkmingai brovėsi į priekį Kotlinės apylinkėse. Projekto „DeepState“ duomenimis, Rusijos užpuolikai pasiekė kelią ir geležinkelį į pietvakarius nuo gyvenvietės ir bando prasiskverbti į pačią gyvenvietę.
Gynybos pajėgos vykdo stabilizavimo veiksmus, dėdamos visas pastangas, kad priešo veiksmai nebūtų sėkmingi.
„Atitinkami pasistūmėjimai dar kartą rodo, kad priešas ketina apeiti Pokrovską, siekdamas jį apsupti, tačiau tai nėra pagrindinė problema. Dar svarbiau rusams yra užvaldyti logistiką, o tai jie stengiasi pasiekti bent jau perimdami ją į ugnies kontrolę. Šiam tikslui priešas naudoja FPV dronus, o šiuo metu ir su šviesolaidžiais, kurie aktyviai populiarėja dėl to, kad jiems radijo elektroninės kovos priemonės nedaro įtakos. Taikinys – kelias Pavlohradas–Pokrovskas, kuriuo jau rizikinga judėti“, – akcentuoja projekto autoriai.
Be to, užfiksuotas priešo pajėgų aktyvumas Udačnės kryptimi. Ši gyvenvietė gali tapti okupantų „atramos tašku“ šioje teritorijoje, kad „įtvirtintų savo judėjimą Donecko srities sienos link“.
Ukrainiečiai prie Pokrovsko sprogdina šachtas, kad rusai neprasiskverbtų tuneliais
22:18
Ukrainos kariuomenė susprogdino vieną įėjimą į strategiškai svarbią anglių kasyklą prie Pokrovsko, kad neleistų rusams ja naudotis slapta perkeliant karius į ukrainiečių gynėjų užnugarį. Apie tai rašo „The New York Times“.
Kaip žurnalistams pasakojo kalnakasiai, dėl nuolatinio rusų apšaudymo, nusinešusio kai kurių šachtos darbuotojų gyvybes, įėjimas į šachtą Nr. 3 tapo pernelyg pavojingas. Jis yra arčiausiai fronto, Piščanės kaime.
Gruodžio pradžioje kalnakasiai į šachtą pradėjo leistis per kitą įėjimą, dėl to nusileidimas užtrukdavo gerokai ilgiau – apie dvi valandas. Grįždami atgal kalnakasiai keliavo konvejeriais, kuriais buvo gabenama ką tik iškasta anglis.
Dėl apšaudymo kartais sutrikdavo elektros energijos ir ventiliacijos sistemos, todėl kalnakasiai būdavo priversti evakuotis. Tačiau kuo ilgiau išlaikyti kasyklą veikiančią buvo labai svarbu Ukrainos ekonomikai, nes būtent ši kasykla aprūpindavo Ukrainos metalurgus tinkamos rūšies anglimis.
Gruodžio viduryje Rusijos kariai priartėjo iki pusantro kilometro nuo įėjimo į šachtą Nr. 3. Jei okupantams būtų pavykę jį užimti, jie būtų galėję pasinaudoti šiais tuneliais ir apeiti ukrainiečių pozicijas. Kad taip neatsitiktų, kalnakasiai kartu su kariškiais šachtoje padėjo sprogmenų ir apie gruodžio 20 d. juos susprogdino.
Pasak neįvardyto bendrovės, kuriai priklauso šachta, atstovo spaudai, sprogmenys taip pat buvo padėti kitose dviejose bendrovės šachtose, kurias šiandien tebekontroliuoja Ukraina. Tačiau nežinoma, ar jos jau buvo susprogdintos.
JAV įvedė dar daugiau sankcijų Rusijai, kliuvo ir Kinijai
20:54
JAV įvedė sankcijas beveik 250 asmenų ir subjektų, dalyvaujančių neteisėtame Rusijos kare prieš Ukrainą. Sankcijų smūgio sulaukė karinės pramonės sektoriaus įmonės, jų tiekėjai (įskaitant iš Kinijos), finansų įstaigos, taip pat korporacijos „Rosatom“ antrinės įmonės. Apie tai pranešė JAV valstybės departamentas.
Valstybės departamento sprendimu į sankcijų sąrašą įtraukta daugiau kaip 150 fizinių ir juridinių asmenų, susijusių su anksčiau įvestų sankcijų vengimu. Visų pirma kalbama apie Kinijos Liaudies Respublikoje įsikūrusias bendroves.
Kartu Finansų ministerija „iš naujo apibrėžė“ beveik 100 anksčiau įvestų sankcijų Rusijos finansinių paslaugų, energetikos, gynybos ir susijusių logistikos sektorių subjektams. Finansų ministerija taip pat įvardijo subjektus, dalyvaujančius keliose finansinių sankcijų vengimo schemose.
Pavyzdžiui, sankcijos palietė Kinijos orlaivių variklių ir jiems skirtų komponentų, pramoninių staklių, elektroninių komponentų, servo variklių ir elektros baterijų tiekėjus. Šios prekės buvo naudojamos, be kita ko, rusiškose valdomose aviacinėse bombose, dronuose ZALA ir „Lancet“ bei kituose ginkluose.
M.Rubio: ir Rusija, ir Ukraina turės padaryti nuolaidų
18:58
Marco Rubio, Donaldo Trumpo skiriamas į JAV valstybės sekretoriaus postą, trečiadienį pareiškė, kad kita JAV administracija imsis „drąsios diplomatijos“, kad būtų nutraukta Rusijos invazija į Ukrainą.
„Šis karas turi baigtis ir manau, kad oficiali Jungtinių Valstijų politika turėtų būti tokia, kad mes norime, jog jis baigtųsi“, – per patvirtinimo klausymą Senate sakė M. Rubio.
„Tai bus nelengva, – teigė jis, – bet tam reikės drąsios diplomatijos“.
„Svarbu, kad visi būtų realistai. Rusijos Federacija, o taip pat ir ukrainiečiai turės padaryti nuolaidų“, – pažymėjo jis.
D.Trumpas anksčiau žadėjo užbaigti karą per vieną dieną, o jo padėjėjai siūlė JAV teikiamą paramą panaudoti kaip svertą, siekiant priversti Ukrainą padaryti teritorinių nuolaidų Rusijai.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Bloomberg“ šaltiniai įvardijo, ko Rusija reikalaus derybose su D.Trumpu
18:49
Per derybas su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu Rusija reikalaus, kad Ukraina kuo greičiau nutrauktų karinius ryšius su NATO ir įgytų neutralios valstybės su ribota kariuomene statusą. Apie tai praneša agentūra „Bloomberg“, remdamasi su šiuo klausimu susipažinusiais šaltiniais.
Pažymima, kad vis labiau įsitikinęs savo pranašumu mūšio lauke Ukrainoje, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pasiryžęs pasiekti, kad Ukraina niekada neprisijungtų prie Aljanso, o jos karinis pajėgumas būtų ribotas.
„Kremlius laikosi pozicijos, kad nors atskiros NATO narės gali ir toliau siųsti ginklus į Ukrainą pagal dvišalius saugumo susitarimus, bet tokie ginklai neturėtų būti naudojami prieš Rusiją ar teritorijai atgauti“, – sakė vienas iš agentūros pašnekovų.
Teksto autoriai mano, kad tokie reikalavimai beveik tikrai nepatiks Ukrainos vadovams. Be to, V.Putino pozicija prieštarauja D.Trumpo deklaruojamam siekiui kuo greičiau „užbaigti konfliktą“ ir ja gali būti siekiama suteikti Maskvai veiksmų laisvę deryboms, o rusų pažanga Rytų Ukrainoje yra lėta ir brangiai kainuoja.
Be to, teigiama, kad Ukraina ir Rusija Katare rengia ribotas neviešas derybas dėl branduolinių objektų apsaugos nuo atakų taisyklių.
Savo ruožtu konsultacinės bendrovės „R.Politik“ įkūrėja ir Carnegie Rusijos ir Eurazijos centro vyresnioji mokslo darbuotoja Tatjana Stanovaja teigė, kad Maskvos pozicija dėl Ukrainos prašymo tapti NATO nare ir jos nusiginklavimo yra „nepajudinama“.
„Teritorijų klausimas nėra pagrindinė konflikto problema. Jis turi daug platesnį kontekstą, kuris, matyt, Vakaruose vis dar nėra iki galo suprastas“, – sakė ekspertė.
V.Zelenskis siūlo panaudoti 250 mlrd. dolerių iš įšaldyto Rusijos turto ginklams pirkti
18:28
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino Vakarų sąjungininkus panaudoti apie 250 mlrd. JAV dolerių (237 mlrd. eurų) iš įšaldyto Rusijos turto ginklams, reikalingiems kovai su įsiveržusiomis rusų pajėgomis, įsigyti.
„Didžiausia parama Ukrainos kariuomenei būtų skirti 250 mlrd. (JAV dolerių). Ukraina priims šiuos pinigus, skirs didelę sumą vietinei gamybai ir būtent tų ginklų rūšių, kurių Ukraina neturi, importui“, – per spaudos konferenciją Varšuvoje teigė V.Zelenskis.
V.Zelenskis įvardijo, kiek karių gina Ukrainą: rusai neprilygsta
17:16
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų skaičius siekia 880 tūkst. žmonių, tuo tarpu Rusijos karių skaičius Ukrainoje sudaro apie 600 tūkst. kovotojų.
Tai jis pranešė per bendrą spaudos konferenciją Varšuvoje su Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku.
„Žinote, šiandien mūsų valstybės teritorijoje yra 600 tūkstančių Rusijos kontingento. Gal šiek tiek minus, priklausomai nuo to, kaip šiandien sekėsi mūsų vaikinams. O kalbant apie Ukrainos kariuomenę, šiandien jos yra 880 tūkstančių“, – kalbėjo jis.
Pasak prezidento, dėl būtinybės ginti visą Ukrainos teritoriją rusai tam tikruose fronto dalyse išlaiko kiekybinį pranašumą.
Apie Ukrainos pajėgų dydį V.Zelenskis prabilo, atsakydamas į klausimą dėl galimo užsienio karių kontingento dislokavimo Ukrainoje. Jis pažymėjo, kad šis klausimas svarstomas ir būtina net po karo suprasti, su kuo turima reikalą.
V.Zelenskis tvirtino, kad Ukraina palaiko užsienio kontingento pritraukimo idėją, tačiau pabrėžė, kad reikia aiškiai suprasti jos formatą ir Ukrainos kariuomenės plėtros perspektyvas.
„Tai labai didelė kariuomenė. Todėl žaidimai apie mažinimą – šiandien mes to nežaidžiame. Nes būtent tokia didelė kariuomenė šiandien stabdo priešą. Ji taip pat yra rimta ir kol kas vienintelė saugumo garantija. Plius pagalba, plius mūsų partnerių ginklai. Taigi, kaip išlaikyti didelę kariuomenę, taip pat yra šių susitarimų dalis“, – sakė valstybės vadovas.
Beveik prieš metus, 2024 m. sausio 29 d., V.Zelenskis interviu metu Vokietijos televizijos kanalui ARD taip pat kalbėjo apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dydį ir nurodė identišką skaičių – 880 tūkst.
Masiniai atleidimai „Gazprom“ – buvusi energetikos milžinė išgyvena krizę
16:44
Rusijos ekonomika, labai priklausoma nuo dujų ir naftos eksporto, šiuo metu kenčia nuo blogos padėties šalyje. Dėl šios priežasties koncernas „Gazprom“ yra priverstas atleisti apie 1 600 centrinės būstinės ir Sankt Peterburgo filialo darbuotojų ir taip sumažinti darbo sąnaudas, skelbia leidinys „Bild“.
Žiniasklaidos duomenimis, bendrovė planuoja sumažinti centrinės būstinės darbuotojų skaičių nuo 4 100 iki 2 500 žmonių. Tokiu būdu sutaupytas lėšas „Gazprom“, pasak jos vadovybės, ketina panaudoti „likusių darbuotojų motyvacijos didinimo ir personalo ugdymo priemonėms“.
Praradęs Europos rinką „Gazprom“ patyrė didžiulių nuostolių. Nuo 2021 m. eksportas į Europą sumažėjo daugiau kaip 80 proc. Bendrovės akcijų kaina smarkiai krito. 2024 m. pavasarį bendrovė pranešė apie 629 mlrd. rublių grynąjį nuostolį.
Rusijos dujų dalis Europos dujų importe sumažėjo nuo 40 proc. 2021 m. iki maždaug 8 proc. 2023 m., skelbia leidinys.
Kaip teigia „Bild“ žurnalistai, apgailėtina buvusios „pavyzdinės“ bendrovės būklė yra rimtas pralaimėjimas V.Putinui. Tai rodo, kad jo karas Ukrainoje daro didžiulę žalą ekonomikai.
D.Tuskas žada išjudinti Ukrainos stojimo į ES procesą
16:01
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas trečiadienį pareiškė, kad šiuo metu Europos Sąjungai (ES) rotacijos tvarka pirmininkaujanti Lenkija išeis iš aklavietės ir paspartins Ukrainos prisijungimo prie bloko procesą.
„Pirmininkaujanti Lenkija ras išeitį iš aklavietės, kuri buvo akivaizdi pastaraisiais mėnesiais. Ir mes dirbsime kartu su Ukraina ir mūsų partneriais Europoje (...) siekdami kuo labiau paspartinti stojimo (į ES) procesą“, – sakė D.Tuskas Varšuvoje, kur surengė bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
