Svarbiausios naujienos
- FT: Prancūzija ir JK rengia planus dėl „užtikrinamųjų“ oro pajėgų pasibaigus karui Ukrainoje
- D.Trumpas trenkė iš visų jėgų – pavadino V.Zelenskį diktatoriumi be rinkimų
- V.Putinas patenkintas derybomis su JAV: „Rezultatas yra“
- V.Putinas kalba apie naują puolimą Ukrainoje: Kyjivas sako, kad rusai gavo į kaulus
- Kremliaus propaganda džiūgauja: giria D.Trumpo teiginius, kas buvo pagrindinė karo priežastis
- V.Zalužnas atsakė, ar planuoja dalyvauti Ukrainos prezidento rinkimuose
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
FT: Prancūzija ir JK rengia planus dėl „užtikrinamųjų“ oro pajėgų pasibaigus karui Ukrainoje
23:22
Prancūzija ir Didžioji Britanija rengia planus sukurti „užtikrinimo pajėgas“, kurios, remiamos JAV, remtųsi Vakarų oro pajėgomis, kad užtikrintų bet kokį paliaubų susitarimą Ukrainoje ir atgrasytų nuo galimos Rusijos agresijos, skelbia „Financial Times“.
Planuose, kurie, pasak Vakarų pareigūnų, vis dar tikslinami, Vakarų oro pajėgoms suteikiamas didesnis vaidmuo nei anksčiau buvo nurodyta Europos lyderių pateiktuose pasiūlymuose, pagal kuriuos Ukrainoje gali būti dislokuota daug karių.
Pasak leidinio, bus pasinaudota Vakarų pranašumu prieš Rusiją – jų oro pajėgomis. Sausumos pajėgos, bent jau iš pradžių, būtų naudojamos pagrindiniams Ukrainos objektams, tokiems kaip uostai ir atominės elektrinės, apsaugoti.
Vakarų pareigūnai teigė, kad taip siekiama sukurti stiprią atgrasomąją priemonę, kuri iš esmės atgrasytų Rusiją nuo bet kokio paliaubų susitarimo pažeidimo ir taip sudarytų sąlygas ilgalaikei taikai šalyje.
„Mūsų pranašumas prieš Rusiją yra ore ir gebėjime reaguoti į šiurkščius paliaubų pažeidimus. Tai baudžiamasis požiūris, kad galėtume nubausti Rusiją, jei taip nutiktų“, – „Financial Times“ sakė vienas Vakarų pareigūnas.
Pareigūnai pabrėžė, kad planas turi būti patikslintas ir galiausiai gali apimti dideles sausumos pajėgas, dislokuotas jei ne Ukrainoje, tai prie jos vakarinių sienų.
Vienas pareigūnas teigė, kad kai kurios valstybės jau aptaria šį pradinį pasiūlymą su NATO karine vadovybe.
„Misijai Ukrainoje galėtų vadovauti Jungtinės ekspedicinės pajėgos – Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos junginys, kuriam būtų vadovaujama iš Jungtinės Karalystės vadavietės Nortvude, Londone, arba iš Prancūzijos vadavietės Mont-Valerieno forte netoli Paryžiaus. Kitos Europos šalys taip pat galėtų prisidėti“, – nurodo leidinys.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:25
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
E.Macronas: „Palaikome Ukrainą ir prisiimsime visą atsakomybę už taikos ir saugumo užtikrinimą Europoje“
01:06
Prancūzija ir jos partneriai remia Ukrainą ir prisiims visą atsakomybę už taikos ir saugumo užtikrinimą Europoje, trečiadienį pareiškė Prancūzijos Prezidentas Emmanuelis Macronas.
„Ką tik turėjau dar vieną ilgą pokalbį su keliais kolegomis iš Europos Sąjungos, taip pat Kanados, Islandijos ir Norvegijos. Prancūzijos ir jos partnerių pozicija yra aiški ir vieninga. Norime ilgalaikės ir tvirtos taikos Ukrainoje. Palaikome Ukrainą ir prisiimsime visą atsakomybę už taikos ir saugumo užtikrinimą Europoje. Tai yra esminis Prancūzijos interesas, o aš esu jo garantas“, – rašė jis socialiniame tinkle „X“.
E.Macronas pažymėjo, kad pokalbio dalyvius vienija bendras tikslas – užbaigti agresijos karą, kurį Rusija jau beveik trejus metus vykdo prieš Ukrainą. Pasak jo, pastangos pasiekti taiką ir toliau bus grindžiamos šiais principais:
- Ukraina visada turi dalyvauti ir gerbti savo teises.
- Taika turi būti ilgalaikė, ją turi lydėti tvirtos ir patikimos garantijos.
- Būtina atsižvelgti į europiečių susirūpinimą dėl saugumo.
„Esame įsitikinę, kad reikia didinti išlaidas gynybai ir saugumui ir stiprinti Europos ir kiekvienos mūsų šalies galimybes. Sprendimai bus priimti artimiausiomis dienomis ir savaitėmis“, – pridūrė E.Macronas.
Pirmadienį Paryžiuje įvyko Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono inicijuotas aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame, be kita ko, buvo aptartas karo Ukrainoje klausimas. Jame dalyvavo Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris, Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.
Trečiadienį E.Macronas vėl sušaukė aukščiausiojo lygio susitikimą, tačiau šį kartą su platesniu dalyvių ratu. Kvietimus gavo Norvegija, Lietuva, Estija, Latvija, Čekija, Graikija, Suomija, Rumunija, Švedija ir Belgija.
Rusijos pajėgos atakavo Ukrainą: Odesoje ir Chersone pasigirdo sprogimai
00:51
Odesa antrą dieną iš eilės buvo atakuojama rusų pajėgų bepiločiais lėktuvais, o Chersone rusai susprogdino gyvenamąjį daugiaaukštį pastatą.
Pasak ukrainiečių leidininio „Unian" korespondento, trečiadienį vakare Odesoje buvo paskelbtas oro pavojus. Sprogimai mieste buvo girdimi kelias valandas.
Vėliau Odesos regioninės karinės administracijos vadovas Olehas Kiperas pranešė, kad dėl atakos kilo gaisrai ant maitinimo įstaigos stogo ir sandėlio pastato, apgadintas administracinis pastatas, automobilių plovykla, važiuojamoji dalis ir privatus namas.
„Vienas žmogus buvo sužeistas, 55 metų moteris paguldyta į ligoninę vidutinio sunkumo būklės“, – sakė pareigūnas.
Pasak jo, dėl išpuolio be elektros tiekimo taip pat liko apie penki tūkstančiai vieno iš Odesos rajonų gyventojų.
K.Starmeris stojo į V.Zelenskio pusę: „Visiškai pagrįsta sustabdyti rinkimus karo metu“
22:43
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris trečiadienio vakarą kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir išreiškė paramą jam kaip „demokratiškai išrinktam Ukrainos vadovui“, rašo BBC.
K.Starmeris pasakė V.Zelenskiui, kad „visiškai pagrįsta sustabdyti rinkimus karo metu, kaip tai padarė Jungtinė Karalystė“ Antrojo pasaulinio karo metais.
Premjeras taip pat pakartojo remiąs JAV vadovaujamas pastangas pasiekti ilgalaikę taiką Ukrainoje, atgrasančią Rusiją nuo bet kokios agresijos ateityje.
V.Zelenskis ketvirtadienį susitiks su K.Kelloggu
22:38
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad ketvirtadienį susitiks su Vašingtono pasiuntiniu Ukrainoje Keithu Kelloggu.
Savo vakariniame kreipimesi V.Zelenskis teigė, kad tikisi „konstruktyvaus“ darbo su JAV.
„Rytoj planuojame susitikti su generolu Kelloggu, ir mums labai svarbu, kad šis susitikimas ir apskritai mūsų darbas su Amerika būtų konstruktyvus“, – pridūrė V.Zelenskis.
E.Muskas kirto V.Zelenskiui
22:33
Elonas Muskas, vadovaujantis Vyriausybės efektyvumo departamentui (DOGE), savo socialinės platformos „X“ paskyroje išreiškė nepasitenkinimą Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
„Zelenskis negali teigti, kad atstovauja Ukrainos žmonių valiai, jei neatkurs spaudos laisvės ir nenutrauks rinkimų atšaukimo“, – rašė jis.
Švedijos premjeras: karo Ukrainoje baigtis turės įtakos Europos saugumui
20:52
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas trečiadienį pareiškė, kad karo Ukrainoje baigtis turės įtakos Europos saugumui daugelį metų.
„Dėl Ukrainos Europa ir pasaulis šiuo metu yra kryžkelėje. Kaip pasibaigs karas prieš Ukrainą, turės įtakos ir formuos visos Europos saugumą ateinančioms kartoms. Mes tai labai, labai rimtai vertiname,“ – sakė premjeras.
Taip jis kalbėjo spaudos konferencijoje Švedijoje po skubaus Europos vadovų susitikimo, kurį surengė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Prie šio susitikimo taip pat prisijungė 19 Europos šalių vadovų.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pribloškė Europos Sąjungą (ES) pareiškęs, kad yra pasirengęs atnaujinti diplomatiją su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir surengti su juo derybas dėl beveik trejus metus trunkančios Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą.
Kyjivas ir jo sąjungininkai Europoje sunerimo, kad bus išstumti iš derybų proceso.
Žurnalisto paklaustas apie tai, kad D.Trumpas anksčiau trečiadienį pavadino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį „diktatoriumi“, švedų premjeras atsakė, jog tai yra neteisingas teiginys.
„Prezidentas Zelenskis yra demokratiškai išrinktas. Manau, kad niekas nenori rinkimų labiau nei Ukraina, nes rinkimai reikštų, kad Ukrainoje įsivyrauja taika ir kad jie vėl gali valdyti savo šalį“, – nurodė jis.
Premjeras taip pat pabrėžė būtinybę Europai ginkluotis.
„Reikės smarkiai apsiginkluoti, kad būtų patenkinti Ukrainos ir Europos poreikiai po tam tikros taikos Ukrainoje“, – pridūrė U.Kristerssonas.
O.Scholzas: D.Trumpo teiginys apie V.Zelenskį – neteisingas ir pavojingas
20:51 Atnaujinta 21:04
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sprendimas pavadinti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį „diktatoriumi“ yra neteisingas ir pavojingas.
„Tiesiog neteisinga ir pavojinga neigti prezidento Zelenskio demokratinį teisėtumą“, – naujienų leidiniui „Der Spiegel“ sakė kancleris.
Jis pažymėjo, kad V.Zelenskis yra demokratiškai išrinktas Ukrainos prezidentas.
„Tai, kad tinkami rinkimai negali būti surengti karo metu, atitinka Ukrainos konstitucijos ir rinkimų įstatymų reikalavimus“, – pridūrė kancleris.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock trečiadienį absurdišku pavadino D.Trumpo teiginį, kad Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis yra „diktatorius“.
„Jei pažvelgtumėte į realų pasaulį, o ne tik rašytumėte tviterio žinutes, žinotumėte, kas Europoje turi gyventi diktatūros sąlygomis: žmonės Rusijoje, žmonės Baltarusijoje“, – sakė ministrė duodama interviu Vokietijos visuomeniniam transliuotojui ZDF.
Anksčiau trečiadienį D.Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ pareiškė, kad V.Zelenskis yra „diktatorius be rinkimų“.
„Diktatorius be rinkimų – Zelenskiui geriau paskubėti, kitaip jis nebeturės šalies“, – rašė D.Trumpas.
JAV viceprezidentas perspėjo V.Zelenskį dėl bendravimo su D.Trumpu
20:22
JAV viceprezidentas J.D.Vance'as trečiadienį perspėjo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį nepulti JAV prezidento Donaldo Trumpo, sakydamas, kad tai tik atsigręš prieš jį, rašo „Daily Mail“.
Viceprezidentas su leidiniu kalbėjosi praėjus kelioms valandoms po to, kai V.Zelenskis apkaltino D.Trumpą gyvenant Rusijos sukurtoje „dezinformacijos erdvėje“.
„Mintis, kad V.Zelenskis pakeis prezidento nuomonę blogai atsiliepdamas apie jį viešojoje žiniasklaidoje, kiekvienas, kuris pažįsta prezidentą, pasakys, kad tai žiaurus būdas dirbti su šia administracija“, – išskirtinio interviu metu sakė J.D.Vance'as.
Jis teigė, kad V.Zelenskis gavo „blogų patarimų“, kaip elgtis su naująja administracija.
„Akivaizdu, kad mylime Ukrainos žmones. Mes žavimės karių drąsa, bet, be abejo, manome, kad šis karas turi greitai baigtis, – sakė J.D.Vance'as.
„Tokia yra Jungtinių Valstijų prezidento politika. Ji nėra pagrįsta Rusijos dezinformacija. Ji pagrįsta tuo, kad Donaldas Trumpas, manau, daug išmano apie geopolitiką ir turi labai tvirtą nuomonę, kurios laikosi jau ilgą laiką“, – teigė jis.
Ar JAV išduoda Ukrainą? Generolas B.Hodgesas – apie derybų pinkles ir grėsmę Baltijos šalims
20:10
Amerikos prezidento Donaldo Trumpo parama Kremliaus propagandai, neva dėl karo kalta Ukraina, trečiadienį dar labiau sustiprino nerimą Ukrainoje ir visoje Europoje. Kaip gali baigtis JAV derybos su agresore Rusija ir ką tai reiškia mūsų saugumui? Apie tai išsamiame interviu 15min trečiadienį kalbėjosi su buvusiu JAV sausumos pajėgų Europoje vadu Benu Hodgesu.
– Prezidentas Donaldas Trumpas pradėjo derybas su Rusija ir praėjusią naktį faktiškai apkaltino Ukrainą – užpuolimo auką – dėl Maskvos invazijos. Kodėl tai vyksta ir kur tai gali nuvesti?
– Nesuprantu, kodėl JAV administracija naudoja Kremliaus žodyną, kaltindama Ukrainą dėl karo. Akivaizdu, kad visoje šioje situacijoje yra tik vienas blogietis. Tai Vladimiras Putinas. Rusai galėtų užbaigti karą šiandien, jei pasitrauktų.
Tačiau taip pat žinau, kad tai ilgas procesas ir, manau, praeis daug mėnesių, kol pasieksime galutinį sprendimą. Todėl tai, ką matome dabar, laikykime pasiruošimo etapu. Derybos Rijade, susitikimai Paryžiuje, Briuselyje, Kyjive, Miunchene – visa tai buvo pasirengimas rasti kontūrus deryboms. Todėl manau, kad tai, kas sakoma dabar, nebūtinai bus taip pat po poros mėnesių.
Tačiau Jungtinės Valstijos turėtų laikytis aiškios pozicijos, kad Ukraina atsidūrė šioje situacijoje dėl Rusijos invazijos, o rusai galėtų pasitraukti šiandien ir viskas baigtųsi.
– Per anksti kalbėti apie išdavystę?
– Manau, kad esame parengiamajame etape.
– Lietuvoje nerimaujama, kad skubotas susitarimas, kuriuo Rusija nebūtų patraukta atsakomybėn, tik pasėtų sėklą būsimam ir galimai daug didesniam karui. Ar ir jūs to baiminatės?
– Be abejo, to baiminuosi ir aš. Rusija gerbia tik jėgą. Jei jie matys, kad mes tiesiog labai trokštame susitarti, ir nedarysime to, kas būtina, kad būtų užkirstas kelias karo veiksmų atnaujinimui, manau, kad jie bus atnaujinti Ukrainoje ar kitur.
Tikiu, kad mano prezidentas (D.Trumpas) turi tris prioritetus šia tema.
Pirma, nutraukti kovos veiksmus. Jis tai sakė ne kartą. Jis visą laiką pasisako prieš karus, kuriuose nematyti pabaigos.
Antra, manau, jis nori užtikrinti, kad kovos veiksmai nebūtų atnaujinti, kad būtų sudaryta ilgalaikė taika.
Tai reiškia, kad su tuo turėtų sutikti ir Ukraina, ir Europos šalys, ne tik JAV ir Rusija. O tai reiškia, kad Ukrainoje tikriausiai turėtų būti stiprios pajėgos – ne taikos palaikymo pajėgos, bet tokios pajėgos, kurios užtikrintų, kad Rusija laikytųsi paliaubų.
Ir trečioji dalis prezidento D.Trumpo prioritetuose – naštos pasidalijimas. Lietuvoje tai nėra problema. Lietuviai yra priekyje ir daro tai, ką reikia daryti. Bet Europoje vis dar per daug šalių, ypač didesnių, kurios to nedaro. Prezidentas ketina toliau daryti joms spaudimą.
Visą interviu skaitykite čia.
