Karas Ukrainoje. Kyjivas nubrėžė „raudonąsias linijas“ deryboms dėl paliaubų

Valerijus Gerasimovas / Gavriil Grigorov / AP

Iš Rusijos kalėjimų į karą prieš Ukrainą užverbuoti kaliniai vis dažniau Rusijoje skelbiami dezertyrais, tačiau jie nebūtinai patys savo noru paliko Kremliaus kariuomenės gretas. Manoma, kad taip Rusijos Gynybos ministerija įgyvendina slaptą planą, nukreiptą prieš pačius rusų karius ir jų artimuosius.

Rusijos kalėjimuose užverbuoti kariai dažnai skelbiami „dingusiais“.

Nepriklausomas Rusijos leidinys „Verstka“ teminėse socialinių tinklų grupėse, kuriose bendrauja į karą užverbuotų kalinių šeimos, aptiko dešimtis skundų dėl tokių atvejų.

Pasirodo, kad tokio statuso suteikimas Rusijos kariui iš esmės keičia jo padėtį, o taip su savo kariais elgtis Kremlius turi savų paskatų.

Savavališkai dezertyravusio statusas reiškia, kad karys ar jo artimieji netenka beveik visų kompensacijų ir išmokų, priklausančių Rusijai už dalyvavimą nusikalstamame kare prieš Ukrainą.

Visą tekstą skaitykite čia.

Volodymyras Zelenskis / ZUMAPRESS.com

Rusija ir toliau vilkina karo Ukrainoje sureguliavimo procesą, nepaisant pasiūlymo dėl 30 dienų paliaubų, kurį Ukrainos ir JAV pusės patvirtino per derybas Džidoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pareiškė savo vakariniame vaizdo kreipimesi.

„Po derybų Džidoje ir Amerikos pasiūlymo dėl tylos fronte Rusija pavogė dar beveik savaitę – savaitę karo, kuris reikalingas tik Rusijai. Darysime viską, kad diplomatija būtų toliau intensyvinama. Padarysime viską, kad diplomatija būtų produktyvi“, – sakė jis.

V. Zelenskis pažymėjo, kad Ukraina ir toliau kovos, kad apgintų savo nepriklausomybę. Jis pabrėžė, kad dabar svarbiausia yra remti Ukrainos gynybos ir saugumo pajėgas.

„Dėkoju kiekvienam, kuris nepamiršta, kad svarbiausia yra Ukrainos gynyba, Ukrainos stabilumas. Dėkoju visiems Ukrainos kariams, kiekvienam mūsų daliniui. Ačiū kiekvienam, kuris dirba gynybai ir mūsų valstybei. Ir ačiū visiems ukrainiečiams už kiekvieną rinkliavą mūsų Ukrainos kariuomenei“, – pridūrė Ukrainos vadovas.

Anksčiau Rusijos vadovo Vladimiro Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas sakė, kad raginimas 30 dienų nutraukti ugnį yra „bandymas suteikti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms laiko atsikvėpti“. Jis sakė, kad Kremlius jau perdavė savo poziciją Jungtinėms Valstijoms.

Be to, apžvalgininkas Markas Galeotti paaiškino, kodėl V.Putinas delsia priimti sprendimą dėl paliaubų. Pasak jo, Rusijos diktatorius nemėgsta priimti sudėtingų sprendimų.

Marco Rubio / SAUL LOEB / AFP

Esminės derybos dėl karo Ukrainoje užbaigimo negali prasidėti, kol nesibaigs aktyvūs mūšiai fronto linijose, „CBS News“ sakė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio.

Pasak jo, JAV strategija siekiant taikos Ukrainoje apima du pagrindinius etapus, kuriuos M.Rubio vadina „planu A“ ir „planu B“.

„Planas A – sustabdyti šaudymą, kad galėtume pereiti prie plano B, antrojo etapo, t. y. kad visi susėstų prie derybų stalo, galbūt pasitelkiant diplomatiją, ir rastume būdą, kaip visam laikui užbaigti šį karą tvariai ir atsižvelgiant į visų poreikius“, – sakė valstybės sekretorius.

Jis pripažino, kad antrąjį amerikiečių plano etapą nėra lengva įgyvendinti, tačiau M.Rubio įsitikinęs, kad prie jo net nebus galima priartėti, kol nebus užbaigtas pirmasis etapas.

„Sunku derėtis dėl galutinės karo pabaigos, kol jie šaudo vieni į kitus, todėl prezidentas nori paliaubų. Būtent dėl to ir dirbame, darant prielaidą, kad mums pavyks tai padaryti. Tai savaime nebus lengva. Pereiname prie antrojo etapo, t. y. derybų dėl kažko ilgesnio ir pastovesnio. Tai bus sunku. Prireiks daug sunkaus darbo, abiejų pusių nuolaidų, bet tai įvyks“, – sakė jis.

Kaip pranešė UNIAN, Baltieji rūmai pareiškė, kad Ukraina turės atsisakyti kai kurių teritorijų, kad pasiektų taiką ir gautų pokario saugumo garantijas. D. Trumpo sąjungininkai taip pat grasina Rusijai nemalonumais, jei V. Putinas bandys apgauti JAV prezidentą dėl kelio į taiką Ukrainoje.

Vis dėlto patyręs britų diplomatas kol kas nemato didelio D. Trumpo administracijos spaudimo Rusijai. Jis įsitikinęs, kad be tokio spaudimo Rusija ir toliau spaus frontą, o karas tęsis dar mažiausiai metus.

Vida Press nuotr./Dmitrijus Medvedevas

Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas įžūliai reagavo į Europos šalių iniciatyvą nusiųsti taikos palaikymo pajėgas į Ukrainą po karo veiksmų nutraukimo. Atitinkama jo žinutė pasirodė socialiniame tinkle X.

D.Medvedevas pažymėjo, kad „taikdariai turi būti iš šalių, kurios nėra NATO narės“, kitaip tai reikštų karą su Aljansu.

Jis taip pat ciniškai patarė JAV prezidentui Emmanueliui Macronui ir Didžiosios Britanijos ministrui pirmininkui Keirui Starmeriui šiuo klausimu pasitarti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

„E. Macronas ir K. Starmeris žaidžia durnių. Jiems nuolat kartojama, kad taikdariai turi būti iš šalių, kurios nėra NATO narės. Ne, jie vis tiek nori siųsti dešimtis tūkstančių – tiesiai pasakykite, kad norite teikti karinę pagalbą neonaciams Kyjive. O tai reiškia karą su NATO. Pasikonsultuokite su Trumpu, padlaižiai“, – rašė D.Medvedevas.

Kaip anksčiau pranešė UNIAN, Rusijos užsienio reikalų ministerija pagrasino panaudoti „visas įmanomas priemones“, jei į Ukrainą būtų įvestos taikdarių pajėgos. Kremlius pareiškė, kad šalys, žengusios tokį žingsnį bus tiesiogiai įsikišę į „konfliktą“.

Tuo pat metu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Ukraina yra suvereni šalis, todėl jei ji paprašys sąjungininkų šalių dislokuoti taikos palaikymo kontingentą jos teritorijoje, ne Rusijai spręsti, sutikti su jais ar ne. Jis pažymėjo, kad šis sprendimas nesikeičia: europiečiai neprašys Kremliaus diktatoriaus Vladimiro Putino leidimo.

Be to, į pensiją išėjęs aukšto rango diplomatas lordas Peteris Rickettsas pareiškė, kad idėja siųsti Europos taikos palaikymo pajėgas į Ukrainą be JAV dalyvavimo yra labai rizikinga. Jis pabrėžė, kad „geležinės Amerikos garantijos“ būtų geriausias būdas išvengti galimų kovų ateityje.

D. Trumpas su V. Putinu / Kevin Lamarque / REUTERS

JAV pareigūnai sekmadienį išreiškė viltį, kad Ukrainos ir Rusijos susitarimas dėl paliaubų gali būti pasiektas per kelias savaites.

Šį klausimą netrukus su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu turėtų aptarti ir pats JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

D.Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas, kuris prieš kelias dienas pora valandų kalbėjosi su V. Putinu, duodamas interviu transliuotojui CNN pareiškė, kad, jo nuomone, kitą „savaitę abu prezidentai surengs tikrai gerą ir pozityvią diskusiją“

„Tai labai, labai sudėtinga situacija, tačiau mes mažiname atotrūkį tarp dviejų pusių“, – teigė jis ir pridūrė, kad D. Trumpas „tikrai tikisi, kad per artimiausias savaites, galbūt, bus pasiektas tam tikras susitarimas, ir aš tikiu, kad taip ir bus“.

Visą tekstą skaitykite čia.

Stopkadras/Vladimiras Putinas

Kremlius labai gailėsis, jei bandys manipuliuoti JAV prezidentu, pareiškė respublikonų senatorius Lindsey Grahamas, vienas iš artimiausių Donaldo Trumpo bendražygių.

Pasak jo, D.Trumpas yra pajėgus įtikinti V.Putiną sėsti prie derybų stalo, susitarti dėl paliaubų ir rasti Ukrainai bei Rusijai abipusiai naudingą sprendimą, kad pagaliau būtų nutrauktas kraujo liejimas.

„Yra tik vienas žmogus planetoje, kuris gali tai padaryti, ir tai yra prezidentas D.Trumpas. Jei Putinas bandys pergudrauti Trumpą, jis dėl to gailėsis“, - perspėjo L.Grahamas.

Neseniai D.Trumpas teigė, kad kalbėjosi su V.Putinu, kuris jam pasakė, kad tūkstančiai ukrainiečių karių neva buvo apsupti Kursko srityje. D. Trumpas perdavė šiuos teiginius be jokių abejonių dėl jų tikrumo, nors tai buvo melas.

Amerikiečių politikos ekspertas Peteris Rafas mano, kad V.Putinas sąmoningai manipuliuoja D.Trumpu, bandydamas juo pasinaudoti, kad palaipsnėmis nedidelėmis nuolaidomis priverstų Ukrainą visiškai kapituliuoti.

Kadras iš vaizdo įrašo /Krymo totorių karo belaisvis Abibulajevas

Krymo totorių karo belaisvis Abibulajevas, kariavęs kare prieš Ukrainą agresorės Rusijos pusėje, nori būti įtrauktas į sąrašą, skirtą apsikeisti belaisviais, ir prisiekinėjo, kad neketina grįžti į frontą. Tai jis sakė komentare „Novini.LIVE“ žurnalistams.

Ukrainiečių gynėjai Abibulajevą paėmė į nelaisvę prieš dvejus metus. Nurodoma, kad okupuoto Donecko gyventojas, didžiąją gyvenimo dalį praleidęs kalėjimuose, 2014 m. išvyko kovoti prieš savo tautą.

Atsakydamas į žurnalisto klausimą, ar suprato, kad kovoja prieš savo tautiečius, Abibulajevas pareiškė, kad neturi Ukrainos paso ir apskritai jokios pilietybės. 

„Laisvoje šalyje, kuria laikėme Ukrainą, staiga buvo uždrausta pasirinkimo laisvė. Kai įvyko Euromaidanas ir žmonės pasirinko Europą, mes Donbase pasirinkome Rusiją. Paprašėme, kad mums būtų suteiktas autonominės respublikos statusas Ukrainos sudėtyje. Mums buvo pasakyta ne“, – sakė jis, kartodamas Rusijos propagandistų pasakojimus.

32 metų A.Abibulajevas taip pat prisipažino, kad iš viso turi du teistumus. Nelaisvėje jis praleido 17 metų. Dabar karo belaisvis, kriminalinis nusikaltėlis, tikina esąs pasirengęs tapti „įstatymus gerbiančiu Rusijos Federacijos piliečiu“.

„Kalėjime esu nuo vaikystės. Turėjau turėti (pasą – UNIAN), bet, deja, šalies požiūris į savo piliečius buvo visiškai kitoks. Labai noriu, kad mane iškeistų. Susituoksiu, valstybė (Rusija – UNIAN), už kurią buvau pasiruošęs atiduoti gyvybę, suteikė man švarų lapą. Visi mano teistumai bus panaikinti“, – pridūrė jis.

Ukrainos gynėjai ir toliau aktyviai ima į nelaisvę okupantus fronte. Charkivo srityje rusai grupėmis pasiduoda Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms dėl oro sąlygų ir pastebimai pablogėjusios priešo moralės.

Vienas iš į nelaisvę patekusių okupantų neseniai atsakė žurnalistams, kodėl jis ėjo kariauti prieš Ukrainą. Pasak karo belaisvio, jis laikė Rusiją „savo šalimi“, pasirašė sutartį ir „tiesiog vykdė įsakymus“.

Ukrainos gynybos ministerijos nuotr./Andrijus Hnatovas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskyrė naują Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininką. Apie tai pranešė Generalinis štabas, taip pat buvo išleistas atitinkamas valstybės vadovo kovo 16 d. įsakas.

Naujuoju Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininku tapo Andrijus Hnatovas, iki šiol ėjęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininko pavaduotojo pareigas. Pareigose jis pakeitė Anatolijų Barhylevyčių.

A.Hnatovas turi daugiau nei 27 metų karinę patirtį.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Mike'as Waltzas

Taikiai sprendžiant karą Ukraina turės atsisakyti kai kurių savo teritorijų mainais į būsimas saugumo garantijas, pareiškė JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike'as Waltzas, duodamas interviu televizijai „ABC News“.

Jis patvirtino, kad į taikos susitarimą bus įtrauktas susitarimas dėl kasybos, taip pat Ukrainos atsisakymas dalies savo teritorijų.

„Tai yra sudedamosios derybų dalys, kurios jau vyko 2022 m. Ir net prieš tai. Tai bus tam tikra teritorija būsimoms saugumo garantijoms ir būsimam Ukrainos statusui“, – sakė jis.

Pasak M.Waltzo, visų Rusijos karių išstūmimas iš okupuotų Ukrainos teritorijų gali peraugti į Trečiąjį pasaulinį karą. Todėl JAV laikosi atsargesnio požiūrio į konflikto sprendimą.

„Ar ketiname išstumti visus rusus iš kiekvieno Ukrainos žemės centimetro, įskaitant Krymą? Ir Joe Bideno administracijos strategija buvo daryti tai tiek, kiek reikės, neatsižvelgiant į laiką, o tai iš esmės yra nesibaigiantis karas tokioje situacijoje, kai tiesiogine prasme per kelis mėnesius prarandame šimtus tūkstančių žmonių.

Ir tai gali peraugti į Trečiąjį pasaulinį karą. Galime kalbėti apie tai, kas yra teisinga ir neteisinga. Tačiau taip pat turime kalbėti apie realią padėtį vietoje. Tai ir darome pasitelkdami diplomatiją ir netiesiogines derybas“, – pabrėžė D.Trumpo patarėjas.

Anksčiau JAV vadovas D.Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos su Ukraina aptaria atominės elektrinės ir okupuotų teritorijų kontrolės klausimą. Pasak jo, kalbamasi apie tai, kas liks Rusijos okupacijoje, o kas grįš į Ukrainos kontrolę.

Be to, JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad pagal taikos susitarimą Ukraina turės atiduoti teritoriją. Jis pabrėžė, kad tiek Ukraina, tiek Rusija turės padaryti nuolaidų.

„Zuma press“/„Scanpix“/Donaldas Trumpas

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas ateinančią savaitę turėtų pasikalbėti su Rusijos kolega Vladimiru Putinu, sekmadienį pranešė amerikiečių pasiuntinys, Vašingtonui spaudžiant Maskvą sutikti su paliaubomis kare Ukrainoje.

D.Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas, kuris prieš kelias dienas buvo susitikęs su V.Putinu, pareiškė, kad, jo nuomone, kitą „savaitę abu prezidentai surengs tikrai gerą ir pozityvią diskusiją“.

S.Witkoffas CNN žurnalistams sakė tikintis, kad per artimiausias savaites Amerikos pusė galės pasiekti pažangos sprendžiant Rusijos karo prieš Ukrainą klausimą.

Paprašytas įvertinti „susitarimo“ dėl karo Ukrainoje užbaigimo sudarymo perspektyvas, D.Trumpo specialusis atstovas pažymėjo, kad JAV prezidentas kalba apie „savaites“ kaip apie laiko tarpą, „ir aš su juo sutinku“.

„Tikrai tikiuosi, kad pamatysime realią pažangą, kurią jau padarėme. Manau, kad visi turėtų sutelkti dėmesį į pažangą, kuri buvo padaryta nuo prezidento inauguracijos. Niekas nesitikėjo tokios sparčios pažangos“, – kalbėjo jis.

Tačiau Rusijos vadovo V.Putino patarėjas Jurijus Ušakovas, sekmadienį, kalbėdamas apie galimą dviejų lyderių susitikimą, pažymėjo, kad jis gali įvykti, „kai atsiras poreikis, o jo organizavimas neužims daug laiko“.

„Šis susitikimas ir pokalbis telefonu gali būti suorganizuotas gana greitai, tačiau kol kas nieko konkretaus pasakyti negaliu“, – pridūrė jis.