Svarbiausios naujienos
- Zelenskis sureagavo į Donaldo Trumpo vizito Turkijoje galimybę
- Donaldas Trumpas prakalbo, ko tikisi iš Stambulo derybų
- „The Economist“ įvardijo, ko siekia Zelenskis, mesdamas iššūkį Putinui
- Karybos ekspertas: po Putino viražo europiečiai susidūrė su netikėta problema
- Zelenskis pasikalbėjo su naujai išrinktu popiežiumi Leonu XIV
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Maskva tyli: Zelenskis pasisakė apie artėjantį susitikimą su Rusija Turkijoje
21:49
Rusija vis dar neatsakė į pasiūlymą surengti tiesioginį prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitikimą Turkijoje. Ukrainos prezidentas tai pareiškė vakariniame vaizdo kreipimesi .
„Ukraina visada remia diplomatiją. Esu pasirengęs būti Turkijoje. Deja, pasaulis dar negavo aiškaus Rusijos atsakymo dėl daugybės pasiūlymų nutraukti ugnį. Rusijos apšaudymas ir išpuoliai tęsiasi. Maskva visą dieną tylėjo dėl pasiūlymo surengti tiesioginį susitikimą. Labai keista tyla. Rusijai vis tiek teks nutraukti karą, ir geriau tai padaryti greičiau. Nėra prasmės tęsti žudynes“, – pabrėžė jis.
V.Zelenskis pažymėjo, kad Amerikos vadovas Donaldas Trumpas visiškai pritaria tokiam susitikimui. Ukraina norėtų, kad JAV prezidentas rastų galimybę atvykti į Stambulą.
„Ukraina nuo pat pradžių nė sekundės nenorėjo šio karo. Kartu su savo partneriais rūpinamės saugumu, kartu rengiame patikimą pagrindą taikai įtvirtinti, kartu veikiame taip, kad diplomatija iš tikrųjų veiktų“, – pridūrė jis.
Rusija oficialiai pripažinta atsakinga už MH17 skrydžio numušimą Donbase
23:47
Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) Taryba pripažino Rusijos Federaciją atsakinga už oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvo numušimą 2014 m. danguje virš Donbaso. Tai buvo nurodyta Nyderlandų vyriausybės pareiškime.
Sprendime pažymima, kad Rusijos Federacija pažeidė Čikagos tarptautinės civilinės aviacijos konvenciją. Taip tarptautinės organizacijos taryba patvirtino Nyderlandų ir Australijos, 2022 m. iškėlusių bylą prieš Rusiją, teisingumą.
„Pritariu Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) Tarybos sprendimui, visų pirma dėl MH17 skrydžio aukų artimųjų. Šis sprendimas negali panaikinti jų sielvarto ir kančių, tačiau tai yra svarbus žingsnis link tiesos, teisingumo ir atsakomybės visoms MH17 skrydžio aukoms ir jų artimiesiems. Be to, šiuo sprendimu tarptautinei bendruomenei siunčiamas aiškus signalas, kad valstybės negali pažeidinėti tarptautinės teisės be pasekmių“, – sakė Nyderlandų užsienio reikalų ministras Casparas Veldkampas.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos vadovas Andrijus Sybiha taip pat atsakė į ICAO tarybos sprendimą šiuo klausimu.
„Palankiai vertinu svarbią ICAO tarybos išvadą, kuria patvirtinama Rusijos atsakomybė už MH17 skrydžio numušimą. Tai dar vienas žingsnis siekiant atkurti teisingumą dėl šio nusikaltimo. Ir aiški žinia: nesvarbu, kiek pinigų ir pastangų Rusija investuoja į melą, kad nuslėptų savo nusikaltimus, tiesa nugali ir teisingumas laimi“, – rašė jis socialiniame tinkle „X“.
„Merzas vaikšto ant plono ledo“: kokių pokyčių atneš naujoji Vokietijos valdžia
23:02
Naujasis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas žada atgaivinti šalies užsienio politiką ir paversti Berlyną stabilumo centru tuo metu, kai Europa susiduria su karo grėsme, transatlantiniais neramumais ir vidaus nesutarimais.
Tačiau šiam kursui grėsmę kelia ne tik Maskva ar Vašingtonas, bet ir trapi pačios Vokietijos vidaus politika.
F.Merzas prisaikdintas Vokietijos kancleriu po šešis mėnesius trukusių politinių neramumų, kuriuos sukėlė Olafo Scholzo vyriausybės žlugimas.
Naujoji konservatyviųjų aljanso (CDU/CSU) ir socialdemokratų (SPD) koalicija yra trapi, turi tik 12 balsų persvarą Bundestage, o pats F.Merzas šalies kancleriu buvo patvirtintas tik per antrąjį balsavimą – tai beprecedentis atvejis moderniojoje Vokietijos istorijoje.
Tiek Vokietijoje, tiek už jos ribų į jį kaip į kanclerį telkiamos didžiulės viltys ir lūkesčiai.
Pažadėjęs atgaivinti Vokietijos užsienio politiką, centralizuoti sprendimų priėmimą ir paspartinti gynybos pajėgumų modernizavimą, F.Merzas paskelbė naują politinį kursą tuo metu, kai Europa susiduria su įvairiomis krizėmis.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Friedrichas Merzas paskelbė galutinį savo pareiškimą apie „Taurus“ raketas Ukrainai
22:33
Naujoji Vokietijos vyriausybė viešai nebesvarstys galimybės siųsti Ukrainai iš oro paleidžiamų sparnuotųjų raketų „Taurus“.
Kaip pranešė „Euractiv“, tokį pareiškimą padarė šalies Gynybos ministerijos atstovas. Jis sakė, kad Vokietijos vyriausybė neturėtų kreipti nepagrįsto dėmesio į tolimojo nuotolio raketų temą, o jų tiekimas viešose diskusijose buvo gerokai pervertintas:
„Vokietija ir toliau rems Ukrainą ginklais, įskaitant tolimojo nuotolio raketas, tačiau nenurodys, kokios ginkluotės sistemos ir kada bus pristatytos“.
Kanclerio atstovas spaudai Stefanas Corneliusas žurnalistams taip pat patvirtino, kad tokios pat pozicijos laikosi ir Friedrichas Merzas.
„Taurus“ perkėlimas į Ukrainą
Kaip žinoma, šių raketų veikimo nuotolis viršija 500 kilometrų ir jos gali smogti į strateginius taikinius, pavyzdžiui, tiltus ir vadavietes giliai priešo užnugaryje. Ukraina mano, kad šie ginklai gali gerokai sustiprinti jos gynybinius pajėgumus.
Buvęs kancleris Olafas Scholzas buvo prieš „Taurus“ perdavimą Ukrainai, nes baiminosi „eskalacijos“ iš Maskvos pusės. Rusija ne kartą yra grasinusi šalims, perdavusioms tolimojo nuotolio ginklus, tačiau iš to niekada nieko neišėjo.
Prieš rinkimus F.Merzas pareiškė esąs pasirengęs perduoti raketas Ukrainos kariuomenei. Jam atėjus į valdžią, Vokietijos vyriausybė pareiškė esanti pasirengusi svarstyti šį klausimą.
Naujasis kancleris pabrėžė, kad dėl tokios pagalbos turi būti susitarta su Europos partneriais, atsižvelgiant į tai, kad Didžioji Britanija, Prancūzija ir Jungtinės Valstijos jau teikia Ukrainai panašius ginklus.
Kęstutis Budrys: Lietuva prisidės kuriant Europos pajėgas taikai Ukrainoje užtikrinti
21:31
Lietuva prisidės kuriant Europos pajėgas, kurios galėtų užtikrinti Ukrainos saugumą po karo, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
„Tą ne kartą buvome ir sakę, kad dalyvausime (siunčiant pajėgas į Ukrainą – BNS)“, – LRT laidoje „Dienos tema“ pirmadienį sakė K.Budrys.
„Su kuo dalyvausim, priklausys nuo to, koks bus pačios misijos formatas, kokios bus sąlygos, kokie bus poreikiai“, – teigė ministras.
Kaip anksčiau skelbė BNS, „Norinčiųjų koalicija“ žada prieš Rusijos agresiją kovojančiai Ukrainai suteikti saugumo garantijas, įskaitant galimą karinių pajėgų dislokavimą.
Kovą prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad Lietuva būtų pasirengusi siųsti savo taikdarius į Ukrainą, tačiau tą darytų tik drauge su kitomis partnerėmis.
Užsienio reikalų ministro teigimu, Ukrainai prireiks įvairios pagalbos tiek sausumoje, tiek jūroje.
„Yra daug įvairių formatų, bet tikrai mes tenai būsime. Kai bus aišku, kokia yra misija, atsakysime, su kuo mes tenai dalyvausime“, – sakė K.Budrys.
BNS rašė, kad savaitgalį Kyjive apsilankę keturi Europos lyderiai pareikalavo, kad Rusija sutiktų mėnesiui nutraukti ugnį ir taip sudarytų sąlygas taikos deryboms.
Vietoj to V.Putinas pateikė atsakomąjį pasiūlymą ketvirtadienį Stambule surengti tiesiogines Rusijos ir Ukrainos derybas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad yra pasiryžęs asmeniškai susitikti su V.Putinu Turkijoje.
Anksčiau Ukrainos vadovas kaip išankstinę derybų Stambule sąlygą buvo pateikęs ugnies nutraukimą.
Kęstutis Budrys: siūlydamas surengti derybas Vladimiras Putinas siekia išvengti naujų sankcijų
21:21
Siūlydamas Stambule surengti tiesiogines derybas su Ukraina, Rusijos vadovas Vladimiras Putinas siekia išvengti papildomo sankcijų paketo, sako Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Nei vienas jums nepasakys, kad sankcijos neveikia, iš tų, kurie žiūri į duomenis, mato, kokie apribojimai yra išaugę Rusijos gynybos pramonėj, kiek kaštai padidėję. Sankcijos veikia“, – LRT laidoje „Dienos tema“ pirmadienį sakė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
„Pamatęs papildomą sankcijų paketą, (V.Putinas – BNS) priėmė sprendimą, kad reikėtų jo išvengti. Kaip išvengti – suimituoti kitą procesą. Tai tą ir pabandė padaryt“, – teigė jis.
BNS rašė, kad savaitgalį Kyjive apsilankę keturi Europos lyderiai pareikalavo, kad Rusija sutiktų mėnesiui nutraukti ugnį ir taip sudarytų sąlygas taikos deryboms. Naujasis vokiečių kancleris Friedrichas Merzas taip pat pareiškė, kad Kremliui bus taikomos griežtesnės sankcijos, jei jis atsisakys šio pasiūlymo.
Vietoj to V.Putinas pateikė atsakomąjį pasiūlymą ketvirtadienį Stambule surengti tiesiogines Rusijos ir Ukrainos derybas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad yra pasiryžęs asmeniškai susitikti su V.Putinu Turkijoje.
Anot K.Budrio, Europos lyderių žinutė atliko savo darbą ir įtikino V.Putiną, kad Europos lyderių keliami ultimatumai yra rimti.
„Tas pats susimobilizavimas ir tos politinės valios toks sutelkimas, ir pats būdas, kaip ji (žinutė V.Putinui – BNS) buvo iškomunikuota kolektyviai pareiškimu ir individualiai, panašu, kad pasiekė savo rezultatą. Panašu, kad įtikino Putiną, kad šįsyk gali būti tikrai rimta ir kad su sankcijomis Europa pajudės“, – sakė ministras.
K.Budrys pabrėžė, kad nepaisant siūlymo V.Putinas nėra linkęs sutikti nei su paliaubomis, nei su rimtomis taikos derybomis.
Kęstutis Budrys kritikuoja Slovakijos premjero Roberto Fico vizitą į Maskvą
21:15
Slovakijos ministrui pirmininkui Robertui Ficui praėjusią savaitę sudalyvavus Maskvoje rengtame gegužės 9-osios Pergalės dienos parade, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad jam toks premjero sprendimas – visiškai nesuprantamas.
„Belieka apgailestaut dėl to, kad su mumis esančios ir NATO, ir Europos Sąjungoj (ES) šalies lyderis priima sprendimą vykti į sostinę valstybės, kuri vykdo karo nusikaltimus prieš Ukrainą, kuri vykdo agresiją prieš savo kaimynus, ir ten kažką tai švęsti“, – LRT laidoje „Dienos tema“ pirmadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Tai yra man visiškai nesuprantama“, – teigė ministras.
Kasmetiniame Rusijos parade, kuris yra ketvirtasis nuo invazijos į Ukrainą 2022-aisiais, šiemet dalyvavo daugiau kaip 20 užsienio šalių aukštų pareigūnų, įskaitant Serbijos prezidentą Aleksandarą Vučičių ir R.Fico.
Jie buvo vieninteliai Europos šalių lyderiai, kurie dalyvavo parade. R.Fico nepaisė Briuselio perspėjimų ten nevykti.
K.Budrio teigimu, Slovakijos premjero kelionė į Maskvą kelia klausimų, kieno interesus palaiko politikas.
„Tai yra trūkinėjimas tam tikras Slovakijos pozicijos ir taip pat ir ES, ir NATO. Tai yra labai blogas ženklas“, – teigė ministras.
BNS rašė, kad Lietuva neleido kirsti oro erdvės Serbijos ir Slovakijos lyderiams, kad šie nuskristų į Pergalės dienos minėjimą Maskvoje.
G.Nausėda teigė, kad Vilnius tokį sprendimą priėmė dėl saugumo sumetimų bei akcentavo kibernetinių trikdžių keliamą grėsmę. Tokią poziciją pateikė ir K.Budrys.
„Mūsų oro erdvė ne visada yra saugi, tiek techniškai, tiek politiškai. Tai techniškai turiu omenyje, kad mes iš Kaliningrado pusės, iš Baltarusijos pusės ne kartą per parą, tai yra šimtus kartų per parą, patiriame įvairiausių globalios navigacijos sistemos signalų slopinimų, imitavimų jų ir panašiai“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
Vasario pabaigoje prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius yra sakęs, kad orlaivių skrydžius pastaraisiais mėnesiais apsunkinę GPS signalų trikdžiai yra susiję su Rusijos veikla ginantis prieš Ukrainos atsakomuosius smūgius į Rusijos teritorijoje esančius objektus, tačiau nėra specialiai nukreipti prieš Lietuvą.
„Oro navigacijos“ duomenimis, sausį fiksuota iki 400 pranešimų apie GPS ryšio trikdžius – tai yra dešimt kartų daugiau nei 2024-ųjų pirmą mėnesį, tiesa, kovą jų nustatyta mažiau.
K.Budrys taip atkreipė dėmesį, jog tai nėra pirmas kartas, kuomet nebuvo išduotas leidimas kirsti Lietuvos oro erdvę.
„Mes čia elgiamės suvereniai savo oro erdvėje. Tais atvejais, kai turime teisę išduot arba neišduot leidimo, individualiai ir sprendžiame“, – teigė ministras.
„Nemanau, kad kiekvienu atveju mes komentuosime, ką esame padarę, bet aš jus galiu garantuoti ir jus patikinti, kad ne kartą esame nedavę leidimų kirsti mūsų oro erdvę dėl įvairių priežasčių“, – sakė jis.
Antrojo pasaulinio karo pabaiga Europoje minima gegužės 8 dieną, pažymint jungtinėmis visų kovojusių valstybių pastangomis nulemtą jo pabaigą ir 1945 metais šią dieną Vokietijos pasirašytą besąlyginį kapituliacijos aktą.
Tuo metu Rusija ir kai kurios kitos sovietų valdytos valstybės pergalės Antrajame pasauliniame kare prieš nacistinę Vokietiją dieną mini gegužės 9-ąją.
Ukrainos kariai papasakojo, kas vyko fronte, kai Putinas šventė pergalę Maskvoje
21:01
Rusijos siūlomos „paliaubos“ nuo gegužės 8 d., kai Kremlius ruošiasi minėti Pergalės dieną, tebuvo fikcija. Leidinio „Postimees“ žurnalistas, tą dieną buvęs netoli Pokrovsko, pats patyrė, ką reiškia Rusijos žodis – smūgiai į Ukrainos teritoriją nesiliovė net ir tuo metu, kai Maskvos Raudonojoje aikštėje vyko karinis paradas.
Staiga pasigirdo atskriejančiai aviacinei bombai būdingas švilpimas.
Karys, slapyvardžiu Makaras, stebėjo dangų su specialiu prietaisu ir matė tik du Rusijos pirmojo asmens vaizdo (angl. FPV) tipo dronus. Netrukus akiratyje pasirodė aviacinė bomba, kuri, laimei, sprogo toliau nuo ukrainiečių karių.
Makaro oro gynybos padalinys saugojo Ukrainos 25-osios oro desanto brigados savaeigį pabūklą „Paladin“ ir karių būrį nuo dronų atakų netoli Pokrovsko miesto Donecko srityje.
Jiems gegužės 9-oji nesiskyrė nuo bet kurios kitos dienos mūšio lauke.
Kaip ir anksčiau, taip ir gegužės 9 d., tai išliko vienu karščiausių fronto ruožų Ukrainos kare.
„Postimees“ pasakoja, kas iš tiesų gegužės 9-ąją vyko fronte ir ką apie „paliaubų“ idėją galvoja Ukrainos kariai.
Tą dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Maskvoje šventė 80-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines ir rengė pompastišką karinį paradą, į kurį sukvietė šūsnį aukšto rango užsienio svečių.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
„Akivaizdžios melagystės“: Prancūzija atmeta melagienas apie Emmanuelį Macroną, kaltina Rusiją
20:40
Pasmerkusi melagienas ir apkaltinusi Rusiją, kad ši siekia pakenkti pastangoms užtikrinti taiką Ukrainoje, Prancūzija paneigė melagingus teiginius socialiniuose tinkluose, esą Europos lyderiai, įskaitant prezidentą Emmanuelį Macroną, buvo pastebėti traukinyje vartojantys narkotikus.
Šį kaltinimą socialiniame tinkle „X“ platino tokie veikėjai kaip JAV radijo laidų vedėjas ir sąmokslo teorijų kūrėjas Alexas Jonesas, tačiau vėliau juo pasidalijo ir Rusijos pareigūnai, įskaitant Užsienio reikalų ministerijos atstovę spaudai Mariją Zacharovą.
Jie pasidalijo tikra filmuota medžiaga, kurioje užfiksuota, kaip E.Macronas, britų premjeras Keiras Starmeris ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas susitinka kupė traukinyje į Kyjivą, kai jie visi vyko į šeštadienio derybas su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu.
Kai F.Merzas ir K. Starmeris užeina į kupė, matyti, kaip E.Macronas nuo stalo nuima baltą servetėlę. Tuo metu melagienose teigiama, kad tas baltas daiktas esą buvo kokainas.
Naujienų agentūros AFP ir kitų žiniasklaidos priemonių darytose nuotraukose aiškiai matyti, kad baltas daiktas buvo suglamžyta servetėlė, kurios viduje nieko nebuvo.
Prancūzija nekart perspėjo dėl Rusijos dezinformacijos kampanijų Europoje, kurios suintensyvėjo Maskvai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje.
„Kai Europos vienybė tampa nepatogi, dezinformacija nueina taip toli, kad paprastą servetėlę paverčia narkotikais“, – sakoma Eliziejaus rūmų pareiškime, paskelbtame jų „X“ paskyroje.
„Šias melagienas skleidžia Prancūzijos priešai tiek užsienyje, tiek namuose. Privalome išlikti budrūs, kad išvengtume manipuliacijų“, – pridūrė prezidentūra.
Paskelbę nuotrauką, kurioje priartintas minėtas baltas daiktas, Eliziejaus rūmai sakė: „Čia yra servetėlė nosiai išsipūsti.“
Paskelbusi kitą trijų lyderių nuotrauką, prezidentūra pridūrė: „O čia – Europos vienybė taikai kurti.“
„Akivaizdžios melagystės“
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot apkaltino Rusiją, kad ji desperatiškai siekia užkirsti kelią taikai Ukrainoje.
„Dabar jūs skleidžiate akivaizdžias melagystes. Tai neatsakinga – ir apgailėtina“, – pažymėjo jis.
Savo pranešime „X“ jis sakė, kad dezinformaciją skleidė ir M.Zacharova, ir Kirilas Dmitrijevas, aukšto rango Rusijos pareigūnas, dalyvavęs derybose su Jungtinėmis Valstijomis dėl Ukrainos.
„X“ paskyrose taip pat klaidingai teigta, kad nuotrauka buvo padaryta po jų derybų su V.Zelenskiu, nors ji buvo nufotografuota vadovams vykstant į Kyjivą.
Juose taip pat kaip tariamas įrodymas buvo paminėtas ant stalo padėtas šaukštelis, kurį F.Merzas pakelia.
Akimirksniu išpopuliarėję įrašai socialiniuose tinkluose buvo peržiūrėti milijonus kartų. Jais prancūzų, anglų ir rusų kalbomis buvo dalijamasi „X“, dabar priklausančioje milijardieriui technologijų magnatui Elonui Muskui, taip pat „TikTok“ ir „Facebook“.
Prancūzijoje šiais teiginiais „X“ tinkle taip pat dalijosi Nicolas Dupont'as-Aignan, kuris vadovauja vienai kraštutinių dešiniųjų partijai.
Pats V.Zelenskis jau seniai tapo Rusijos pareigūnų ir valstybinės televizijos nepagrįstų teiginių apie narkotikų vartojimą taikiniu.
Ukrainos kovos su dezinformacija centras apkaltino Rusiją siekiu diskredituoti Europos lyderių remiamas iniciatyvas, kuriomis siekiama užbaigti ilgiau kaip trejus metus trunkantį karą, kurį sukėlė 2022 metų vasarį įvykdyta Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą.
„Šis gėdingas incidentas byloja apie dabartinį Rusijos diplomatijos „lygį“, kuris jau seniai virto dezinformacijos priemone“, – sakoma pranešime.
Prancūzija ir jos Europos sąjungininkės jau seniai kaltina Rusiją naudojant dezinformaciją kaip ginklą, kuriuo siekiama paveikti viešąją nuomonę Europoje ir susilpninti paramą Ukrainai.
Trečiadienį Prancūzijos agentūra, kovojanti su užsienio internetinėmis atakomis, „Viginum“ pranešė, kad nuo 2023 metų rugpjūčio iki šio kovo pradžios užfiksavo beveik 80 dezinformacijos kampanijų, kurioms vadovavo Rusijos operatoriai ir kurios daugiausia buvo nukreiptos prieš Ukrainą ir jos sąjungininkus, įskaitant Paryžių.
Turkijos prezidentas ragina šalis pasinaudoti galimybe sudaryti taiką Ukrainoje
20:05
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį po pokalbio su Ukrainos vadovu paragino šalis pasinaudoti neseniai užmegztais ryšiais ir pasiekti susitarimą dėl taikos Ukrainoje.
„Norėčiau pakartoti, kad esame pasirengę prisidėti prie šių susitikimų ir mielai juos priimsime“, – sakė R.T.Erdoganas, turėdamas omenyje tiesiogines Ukrainos ir Rusijos derybas, kurios turėtų įvykti Stambule vėliau šią savaitę.
„Dėl neseniai užmegztų kontaktų atsivėrė naujas galimybių langas. Tikimės, kad ši galimybė nebus iššvaistyta“, – teigė R.T.Erdoganas po pokalbio su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
V.Zelenskis pareiškė norintis, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas dalyvautų tiesioginėse taikos derybose su Rusija, po to, kai JAV lyderis užsiminė, kad galvoja ten vykti.
Susitarimas dėl naudingųjų iškasenų: Zelenskis pasirašė ratifikavimo įstatymą
19:43
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įstatymą dėl Ukrainos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimo dėl Amerikos ir Ukrainos investicijų atkūrimo fondo įsteigimo ratifikavimo (Nr. 4417-IX).
Kaip pranešė Aukščiausioji Rada, šis dokumentas turėtų atverti kelią pritraukti didelio masto investicijas į Ukrainos ekonomiką, ypač į ypatingos svarbos infrastruktūrą, pramonę ir nukentėjusių regionų atkūrimą.
„Ratifikavus susitarimą fondas galės pradėti veikti visu pajėgumu. Kalbama ne tik apie finansinę paramą, bet ir apie naujo strateginio partnerio – Jungtinių Amerikos Valstijų – pasitikėjimo sukūrimą. Tai dar vienas praktinis žingsnis Ukrainos atkūrimo, vystymosi ir ekonominio tvarumo link“, – sakoma pareiškime.
