Svarbiausios naujienos
- „Paskutinis Maskvos šansas“: iki kitų metų Rusija gali susidurti su rimtomis problemomis
- Mezga naują propagandos giją: Putino sraigtasparnis esą atsidūrė Ukrainos apšaudymo epicentre
- Trumpas apkaltino Rusiją iš JAV pavogus viršgarsinių raketų projektą
- Kremlius bijo Kyjivo atsako: iš Maskvos išskrido 10 Rusijos gynybos ministerijos lėktuvų
- Pirmą kartą nuo invazijos pradžios: Rusija į Ukrainą paleido rekordinį dronų skaičių
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Paskutinis Maskvos šansas“: iki kitų metų Rusija gali susidurti su rimtomis problemomis
21:30
Maskvos pranašumas kare prieš Ukrainą mažėja, o iki kitų metų ji gali susidurti su rimtu įrangos ir žmonių trūkumu.
Apie tai praneša laikraštis „The Washington Post“, remdamasis aukšto rango JAV ir Europos pareigūnais bei kariniais ekspertais. Jie teigia, kad šalies agresorės Rusijos karinė galia silpnėja, nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir atsisako spausti Kremlių nutraukti karą.
Dabar, kaip leidiniui teigė daugiau nei dešimt pareigūnų, pageidavusių likti anonimais, spaudimas Maskvai gali būti veiksmingesnis nei bet kada po to, kai Rusija įvykdė plataus masto karinę invaziją į Ukrainą.
Be pažangos derybose ar rimtos Vakarų paramos Ukrainai, karas „greičiausiai ir toliau lėtai vystysis Rusijos naudai iki 2025 m.“, teigiama Pentagono Gynybos žvalgybos agentūros ataskaitoje, kurią neseniai Kongresui pristatė agentūros direktorius generolas Jeffrey Krause'as.
Ataskaitoje pažymima, kad Rusijos okupantų laimėjimai „lėtėja ir toliau pasiekiami didelėmis personalo ir įrangos sąnaudomis“.
Nuo visiškos invazijos pradžios Maskva „prarado mažiausiai 10 tūkst. vienetų sausumos kovinės technikos, įskaitant daugiau kaip 3 tūkst. tankų, taip pat apie 250 lėktuvų ir sraigtasparnių bei daugiau kaip 10 karinių jūrų laivų“, rodo Pentagono skaičiavimai.
Per pastaruosius metus rusai užėmė 0,6 proc. naujos Ukrainos teritorijos, kasdien prarasdami po 1 500 žuvusių ar sužeistų karių, teigia Vakarų pareigūnai. Kai kuriais vertinimais, bendri Rusijos kariuomenės nuostoliai kare prieš Ukrainą viršija milijoną.
Savo ruožtu Didžiosios Britanijos karališkojo Jungtinių pajėgų gynybos studijų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Jackas Watlingas atkreipė dėmesį į tai, kad Rusijos karių judėjimo į priekį tempas sulėtėjo beveik iki sustojimo. Ekspertas išreiškė nuomonę, kad iš dalies taip atsitiko dėl to, kad Ukraina sukūrė 10 mylių gynybinę zoną, kuri buvo nusėta minomis ir apšaudoma dronais.
Karo pradžioje Rusija turėjo 13 tūkst. sandėliuose laikomų sovietinių tankų. Vakarų ekspertai mano, kad jie greičiausiai baigsis per kelis ateinančius mėnesius.
„Rusai gali ir toliau kariauti, bet... laikui bėgant jų pajėgos taps vis mažiau ir mažiau mechanizuotos“, – leidinys cituoja J.Watlingo žodžius.
Ekspertai mano, kad jei paliaubų nebus, Rusija vasarą suintensyvins puolimus, bandydama pralaužti Ukrainos gynybą. Tačiau tai gali būti paskutinė Maskvos galimybė, teigia ekspertai.
Pasak buvusio Didžiosios Britanijos jungtinės pajėgų vadavietės vadovo Richardo Barronso, Rusija faktiškai artėja prie savo puolamųjų pajėgumų kulminacijos.
Vakarų pareigūnai savo ruožtu pažymi, kad Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino pasitikėjimas savo kariuomene mūšio lauke gali būti labiau pagrįstas teigiamais jo pavaldinių vertinimais nei realybe.
„Manau, kad jie pervertina dabartinius Rusijos laimėjimus“, – WP cituoja aukšto rango Europos pareigūną, pageidavusį likti anonimu.
Bet kokiu atveju, mažėjančios sovietinių technologijų atsargos didins Kremliaus priklausomybę nuo naujų sistemų gamybos. O tai, pasak Vakarų pareigūnų ir ekspertų, lemia, kad dabar yra tinkamas momentas įvesti naujas sankcijas ir tęsti karinę pagalbą Ukrainai.
J.Watlingas mano, kad jei Ukrainos pajėgos neleis priešui iki Kalėdų pasistūmėti iki Donecko srities administracinių sienų, o Kyjivo sąjungininkai ir toliau žlugdys Rusijos ekonomiką, Kremliui teks rinktis, kokią kainą jis pasirengęs mokėti už karo su Ukraina tęsimą.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, nuo sekmadienio, gegužės 25 d., bendri Rusijos karių nuostoliai siekia 980 850 okupantų. Per pastarąją parą šalies agresorės Rusijos kariuomenė neteko apie 1020 karių, žuvusių ir sužeistų kare Ukrainoje.
Rusijos nuostoliai kare su Ukraina – kas žinoma
Gegužės 2 d. JAV Karo tyrimų institutas (ISW) rašė, kad per pastaruosius keturis 2025 m. mėnesius šalies agresorės kariuomenės pažanga fronte sulėtėjo, nors Rusijos nuostolių lygis išlieka didelis.
Vidutiniškai Rusijos kariuomenė praranda 99 karius kiekvienam užimtos Ukrainos teritorijos kilometrui.
Gegužės 5 d. BBC kartu su „Mediazona“ paskelbė skaičiavimus, pagal kuriuos 2024 m. gynybos pajėgos likvidavo mažiausiai 45 287 rusų okupantus, ir tai tapo daugiausiai gyvybių Ukrainoje nusinešusiais Rusijos kariuomenės metais.
Gegužės 17 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis pranešė, kad nuo 2025 m. pradžios Ukrainos kariai sunaikino 1 159 rusų tankus ir 2 510 rusų šarvuočių.
„The Economist“: Rusija ruošiasi vienu metu į Ukrainą paleisti daugiau kaip 1000 dronų „Shahed“
22:50
Nauji Rusijos smūgiai Ukrainai tampa vis sudėtingesni. Jei derybos dėl paliaubų žlugs, Ukrainos priešlėktuvinė gynyba turės racionalizuoti savo perėmimo raketas. Ypač pavojinga tai, kad Rusija smarkiai padidino „Shahed“ dronų gamybą, rašo „The Economist“ .
Rusija didina bepiločių orlaivių gamybą
Leidinys pažymėjo, kad dar prieš metus 30 bepiločių orlaivių smūgis Ukrainai per vieną naktį buvo laikomas kažkuo išskirtiniu. Dabar Rusija reguliariai paleidžia šimtus dronų.
Žurnalistai priminė, kad gegužės 25-osios naktį Rusija surengė didžiausią savo oro ataką prieš Ukrainą. Okupantai paleido 298 dronus.
Leidinyje pabrėžiama, kad 2024 m. Rusija per mėnesį vidutiniškai pagamino apie 300 „Shahed“ dronų. Dabar toks pat kiekis pagaminamas per mažiau nei tris dienas.
„Aš esu zombis“: išsekę Ukrainos gynėjai galanda ginklus prieš naują Rusijos pajėgų puolimą
22:42
Donaldo Trumpo pareiškimas apie galimą paramos Ukrainai nutraukimą ir JAV pasitraukimą iš taikos proceso sukėlė nerimą Kyjive. Dabar Ukrainos pareigūnai ir kariai tikisi kruvino Rusijos vasaros puolimo, kuris gali pakeisti karo eigą, rašo įtakingas leidinys „Financial Times“.
Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pareigūno, Rusija nerodo jokių kompromiso ženklų. Gegužės viduryje vykusių derybų Stambule metu pagrindinis Rusijos derybininkas Vladimiras Medinskis įspėjo apie galimą naują įsiveržimą į šiaurės Ukrainą – Sumų ir Charkivo sritis.
Po kelių dienų Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per savo netikėtą vizitą Kursko srityje pritariamai juokėsi, kai vienas pareigūnas pareiškė, kad Sumų sritis „turi būti mūsų“.
Be to, ketvirtadienį V.Putinas paskelbė, kad Rusijos pajėgos „kuria saugumo buferinę zoną“ palei Ukrainos sieną – šis terminas anksčiau buvo vartojamas tarpvalstybiniams įsiveržimams apibūdinti.
Kelloggas sureagavo į masinį Rusijos smūgį Ukrainoje
21:21
Pasirodė JAV prezidento specialiojo atstovo Keitho Kelloggo reakcija į masinį Rusijos smūgį Ukrainai, ypač Kyjivui.
„Masinis moterų ir vaikų žudymas naktį jų namuose yra akivaizdus 1977 m. Ženevos taikos protokolų, kurie buvo skirti nekaltiems žmonėms apsaugoti, pažeidimas“, – sakė jis.
Savo įraše socialiniame tinkle X (Twitter) Kelloggas paragino Rusijos okupantus nedelsiant nutraukti žudynes ir nutraukti ugnį, nes išpuoliai prieš taikius Ukrainos gyventojus yra gėdingi.
Donaldo Trumpo dvasinis patarėjas pastorius Markas Burnsas taip pat sureagavo į Rusijos išpuolį prieš Ukrainos civilius gyventojus.
„Šios atakos ne tik daro pražūtingą žalą nekaltiems žmonėms, bet ir kenkia pagrindiniams žmoniškumo principams ir ginkluoto konflikto taisyklėms“, – rašė jis X (Twitter).
UNIAN anksčiau pranešė, kad D.Trumpas tyli apie atakas prieš Ukrainą. Užuot susilpninęs Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną, D. Trumpas, atsisakydamas spausti, suteikė jam dar daugiau jėgų.
Vokietijos ministras: po naujausių rusų atakų Ukrainos sąjungininkės turi reaguoti ryžtingai
20:39
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis sekmadienį pareiškė, kad Ukrainos sąjungininkės turi ryžtingai reaguoti po to, kai Rusija į šalį paleido rekordinį skaičių dronų, pražudžiusių mažiausiai 12 žmonių.
„Negalime to priimti“, – sakė ministras transliuotojui ARD.
Anot jo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „trypia žmogaus teises, tai yra akibrokštas – taip pat ir prieš JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kuris taip atkakliai stengėsi pasodinti Putiną prie derybų stalo“.
Trumpas tyli apie Rusijos išpuolius prieš Ukrainą: pasakė, ką tai reiškia
19:15
Gegužės 25-osios naktį Rusija pradėjo masinį puolimą prieš Ukrainą, per kurį žuvo ir buvo sužeisti žmonės. Tačiau JAV Prezidentas Donaldas Trumpas dar nereagavo.
Dienraštis „The Guardian“ paaiškino, kodėl Vašingtono vadovo bandymų nutraukti Rusijos karą prieš Ukrainą nesėkmė tampa vis akivaizdesnė. Jo buvęs pasitikėjimas, kad jis gali išspręsti bet kokį karinį konfliktą, pamažu blėsta.
Leidinys priminė, kad pirmosios nuo 2022 m. kovo mėn. tiesioginės Rusijos ir Ukrainos derybos baigėsi be rezultatų. Jos nepadėjo pasiekti paliaubų.
Užuot susilpninęs Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną, D. Trumpas suteikė jam dar daugiau jėgų, atsisakydamas daryti jam spaudimą, pažymėjo laikraštis. JAV prezidentas planavo susitarti su Kremliaus vadovu, tačiau tai nepavyko.
Po D. Trumpo dviejų valandų pokalbio su V. Putinu praėjusį pirmadienį Rusijos diktatorius aiškiai parodė, kad neketina nutraukti karo prieš Ukrainą. Leidinys pridūrė, kad Kremliaus vadovas nurodė sukurti „saugumo buferinę zoną“ palei rytinę Ukrainos sieną, o smūgiai civiliniams taikiniams Ukrainoje tęsiami.
Leidinyje taip pat pabrėžiama, kad Ukrainos ir Rusijos gamyklos gamina tūkstančius naujų bepiločių orlaivių. Karas tampa vis sudėtingesnis, nes Maskva naudoja daugybę apgaulės priemonių ir sistemų, skirtų suklaidinti Ukrainos oro gynybos sistemas.
Tuo pat metu Ukrainos kariuomenė smogia Rusijos bazėms ir gamykloms, gaminančioms karinę įrangą.
Leidinys priminė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat sakė, kad D. Trumpo tylėjimas skatina V. Putiną. „The Guardian“ žurnalistai išreiškė nuogąstavimus, kad JAV prezidentas gali užsiminti, jog yra pasirengęs pasitraukti iš taikos proceso.
Leidinio nuomone, jei D. Trumpas jau atsitraukė, tai Ukrainai kelia nemažai sudėtingų klausimų, įskaitant klausimą, ar ir toliau JAV teiks pakankamą karinę pagalbą. Dar svarbiau, ar Europa gali užpildyti dėl šio atotrūkio atsiradusią diplomatinę ir karinę tuštumą.
„Putinas baigs kaip Hitleris“: Rusijos vadovas turi keturias silpnąsias vietas
17:29
Buvęs JAV karinės žvalgybos karininkas ir saugumo ekspertas Davidas H. Carstensas pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi keturias akivaizdžias silpnąsias vietas, kurios galiausiai gali lemti jo žlugimą, rašo „The Sun“.
Pasak jo, dėl savo silpnųjų vietų Vladimiras Putinas gali sulaukti tokio paties likimo kaip Adolfas Hitleris. Jis pridūrė, kad dėl tirono „Achilo kulno“ Rusija šiemet gali patirti didžiausią nuostolį nuo karo pradžios. Jis mano, kad 2025 m. greičiausiai bus Putino metai, per kuriuos žus daugiausiai žmonių per visą karą.
D.H.Carstensas išreiškė nuomonę, kad V.Putinas tęsia karą nepaisant milžiniškų nuostolių, nes „nejaučia tikro spaudimo“ sudaryti taikos sutartį.
Mezga naują propagandos giją: Putino sraigtasparnis esą atsidūrė Ukrainos apšaudymo epicentre
16:31
Rusijos vadovo Vladimiro Putino sraigtasparnis, kuriuo jis antradienį neva skrido į Kursko sritį aplankyti karių, tariamai pateko į masinio Ukrainos bepiločių orlaivių apšaudymo epicentrą, pranešė Rusijos oro gynybos divizijos vadas Jurijus Daškinas, kalbėjęs propagandiniam kanalui „Rossija 24“.
Anksčiau Kremliaus žurnalistas Andrejus Kolesnikovas teigė, kad prezidentas po sritį važinėjo automobiliu.
„Tuo metu, kai prezidentas dirbo dėl Kursko srities, priešas pradėjo beprecedentį puolimą bepiločiais orlaiviais. Rusijos oro gynybos grupė nurodė sunaikinusi 46 tokius orlaivius“, – tikino J.Daškinas.
Anot jo, esą puolimo intensyvumas, kai Rusijos vadovas skrido Kursko srityje, ženkliai padidėjo.
„Todėl mes vienu metu vedėme oro mūšį ir užtikrinome prezidento sraigtasparnio saugumą ore. Užduotis buvo įvykdyta, priešo dronų puolimas buvo atremtas“, – paaiškino J.Daškinas, nepateikdamas jokių įrodymų.
„Rossija 24“ kanalo korespondentas jam uždavė klausimą: „Tai reiškia, kad prezidento sraigtasparnis faktiškai buvo karo veiksmų zonoje?“.
J.Daškinas atsakė teigiamai: „Taip, būtent taip. Faktiškai jis buvo masinio priešo smūgio bepilotėmis skraidančiomis priemonėmis atrėmimo epicentre“.
Savo ruožtu oro gynybos divizijos vadas taip pat pranešė, kad nuo gegužės 20 iki 22 d. Rusijos oro gynybos pajėgos numušė 1177 į šalį paleistus Ukrainos dronus.
Apie tai, kad V.Putinas gegužės 20 d. slapta išvyko į Kursko sritį, Kremlius pranešė tik kitą dieną. Paskelbtos nuotraukos išduoda, kad Kremliaus vadovas, be kita ko, apsilankė Kursko atominėje elektrinėje.
Kremliaus žurnalistas A.Kolesnikovas apie V.Putino vizitą rašė taip: „Situacija nebuvo rožinė: kai prezidento kortežas važiavo po sritį, danguje skraidė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronai – jų neįmanoma nepastebėti vaizdo įrašuose, kuriuos mačiau“.
Ukraina oficialiai šio incidento kol kas nekomentavo.
Per mainus Ukraina Rusijai atidavė „kolaborantus ir išdavikus“
16:04
Sekmadienį įvykusio trečiojo masinių belaisvių mainų raundo tarp Ukrainos ir Rusijos metu Kyjivas perdavė Maskvai „kolaborantus ir išdavikus“, skelbia naujienų portalas „New Voice“, remdamasis Koordinacinio štabo karo belaisvių klausimais spaudos tarnybos vadovu Petro Jatsenka.
Jis pabrėžė, kad apskritai šio proceso negalima vadinti mainais, nes pagal tarptautinės teisės normas keistis civiliais asmenimis draudžiama. Tačiau kolaborantai ir išdavikai, kurie buvo oficialiai nuteisti Ukrainoje, gali kreiptis į Ukrainos valstybę su prašymu perduoti juos Rusijai.
Per paskutinius susitarimus projektas „Noriu pas saviškius“ atvėrė kelią grįžti Ukrainos civiliams belaisviams. Pažymima, kad per pirmąjį apsikeitimo etapą iš nelaisvės Rusijoje sugrąžinta 120 civilių.
Penktadienį taip pat paaiškėjo, kad Ukraina perdavė rusams visą grupę kolaborantų ir išdavikų. Buvo kalbama apie 70 tokių asmenų. Tarp jų buvo ir pagrindinio prorusiško Ukrainos politikos veikėjo, išdaviko Viktoro Medvedčiuko bendražygis Oleksandras Tarnašinskis.
Šis asmuo buvo vienas iš visuomeninio judėjimo „Ukrainos pasirinkimas“, įkurto prorusiškos partijos „Opozicinė platforma – už gyvenimą“ pirmininko V.Medvedčiuko, lyderių.
„DeepState“ skelbia, kad Rusija užėmė daugiau nei 60 kv.km Sumų srityje
15:58
Rusijos kariai sugebėjo įsitvirtinti rytinėje Sumų srities dalyje, netoli Rusijos ir Ukrainos sienos, pranešė Ukrainos gynybos ministerijai artimas atvirųjų šaltinių stebėsenos projektas „DeepState“.
Rusijos kariuomenė kontroliuoja 62 kv.km Sumų srities teritorijos, rodo projekto pateiktas žemėlapis.
Rusijos opozicinis naujienų portalas „Agentstvo" priminė, kad Rusijos kariai Sumų srities sieną peržengė dar vasario mėnesį, tačiau iki šeštadienio „DeepState“ visą teritoriją Veselivkos, Žuravkos, Basovkos ir Nojenko rajone Sumų srityje laikė pilkąja zona.
Tačiau šeštadienio vakarą analitikai pranešė, kad Rusijos kariuomenei pavyko įsitvirtinti ir nurodė, jog rusai toliau bando įžengti į Belovodus.
Žuravka, Basovka ir Nojenko vietovės visiškai perėjo į Rusijos kariuomenės kontrolę, o dalis Veselivkos lieka pilkojoje zonoje, rodo „DeepState“ žemėlapis.
Pagal Suomijos atvirųjų šaltinių projekto „BlackBird Group“ žemėlapį Rusijos kariai užėmė Loknę ir dalį Belovodų. Didžioji dalis Loknės ir beveik pusė Belovodų yra Rusijos kontrolėje, patvirtino Jungtinių Valstijų Karo studijų instituto (ISW) žemėlapis.
Pasak „DeepState“, Rusijos pajėgų bandymai užimti pozicijas Sumų srityje prasidėjo „kovo pradžioje <...> aktyviai išstumiant Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karius iš Kursko srities“. Tačiau „ilgą laiką Sumų sritį buvo galima laikyti pilkąja zona, nes Ukrainos kariai bandė ir bando sulaikyti priešą“.
Projekto vertinimu, Rusijos kariuomenė sugebėjo pasiekti pranašumą dėl „nuolatinio pėstininkų spaudimo“.
„Gynėjai sugebėjo šiek tiek stabilizuoti staigų įsiveržimą į Sumų sritį, o ekipažai kasdien ir kasnakt naikina pėstininkus, kurie, kaip skėriai, bando, nors ir patirdami didelių nuostolių, užimti dar daugiau teritorijos, nes po mūsų išstūmimo iš Kursko srities jie planavo sukurti „buferinę zoną“ Sumų srityje“, – paaiškino „DeepState“ analitikai.
Šią savaitę Ukrainos gynybos ministerija pranešė apie Loknės užėmimą Sumų srityje.
„Draugai kasdien tyčia save žalojo“: Rusijos dezertyrai atskleidė, kaip pabėgo iš fronto
15:10
Rusijos kariai, kurie nenori kariauti prieš Ukrainą, turi bėgti iš Rusijos kariuomenės. Tai rizikingas sprendimas, bet jis gali tapti išsigelbėjimu nuo šalies vadovo Vladimiro Putino totalitarinio režimo. Prancūzijos leidinio „Le Monde“ žurnalistai kalbėjosi su keliais Rusijos kariais, kurie vietoje karo pasirinko dezertyruoti.
22-metis Ilja Veicleris ir 24-metis Danilas Archipovas tapo vienais iš kelių dešimčių Rusijos dezertyrų, kurie rado prieglobstį Europoje. Jie papasakojo žurnalistams, su kuo jiems teko susidurti kare prieš Ukrainą.
„Priešakinėje linijoje supratau, kad įsiveržimas į Ukrainą yra nusikaltimas prieš žmoniją, prieš brolišką tautą, todėl atsisakiau jame dalyvauti“, – žurnalistams prisipažino I.Veicleris, kuris kartu su žmona persikėlė į Prancūzijos miestą Mecą.
Leidinyje pažymima, kad abu buvę kariai nusprendė neslėpti savo tapatybės. Jie įsitikinę, kad Rusijos specialiosios tarnybos mažiau ieškos žinomų dezertyrų nei tų, kurie slepiasi.
Žurnalistai taip pat išsiaiškino, kad I.Veicleris dar prieš Rusijos invaziją į Ukrainą tarnavo kariuomenėje. Jo teigimu, jis rašė ataskaitas apie karinių transporto priemonių degalų sąnaudas Kaliningrade. Tačiau po 2022 m. vasario 24 d. atėjo įsakymas išsiųsti jį į Ukrainą.
Jaunas vyras teigė, kad jo žmona Anastasija iš karto bandė atkalbėti jį nuo važiavimo į fronto liniją, nes ji kritiškai vertina V.Putino režimą. Ji priminė vyrui, ką Rusijos kariuomenė padarė Bučoje ir kitose Ukrainos miestuose.
Pasak „Le Monde“, I.Veicleris buvo išsiųstas į Zaporižios sritį, kur pateko į minosvaidžių dalinį. Jis pasakojo, kad nebuvo pasirengęs tokiems karo veiksmams, o jo vadai nuolat girtuokliavo.
„Kariai tuo pasinaudodavo, kad paveiktų jų sprendimus ir taip išvengtų siuntimo į frontą. Tie, kurie atsisakydavo, būdavo užrakinami rūsiuose“, – kalbėjo buvęs kariškis, atkartodamas ne vieno dezertyro istoriją.
Anot vyro, 2022 m. liepos 8 d. jis susižeidė koją, kai sugriuvo jo stovyklos stogas. Po to jis buvo evakuotas gydyti, o vėliau jam buvo suteiktos atostogos. Paskui jis nesėkmingai bandė išeiti iš armijos:
„Po ilgų apmąstymų su Anastasija priėjome prie išvados, kad dezertyravimas yra vienintelis sprendimas“.
I.Veicleris žurnalistams atskleidė, kad 2024 m. vasario mėn. kartu su žmona išvyko iš Rusijos į Baltarusiją, o vėliau perskrido į Armėniją, iš ten – į Juodkalniją. Išvykęs buvęs karys davė parodymus Jungtinių Tautų ekspertams, tiriantiems Rusijos kariuomenės karo nusikaltimus.
Vėliau I.Veicleris per Bosniją nuvyko į Kroatiją, kur pateikė pirmąjį prašymą suteikti politinį prieglobstį. Po to jis tęsė kelionę į Vengriją, o 2024 m. gruodžio mėn. iš Budapešto išskrido į Paryžių. Tada jis sužinojo, kad gavo paramą iš Sakartvele įsikūrusios antikarinės organizacijos „Idite Lesom“.
„Mano draugai tyčia save žalojo“
Antrasis buvęs Rusijos karys D.Archipovas pokalbyje su žurnalistais pareiškė, kad labiausiai bijo, jog jį sugaus Rusijos specialiosios tarnybos.
Vyras pabrėžė, kad nepritaria Rusijos invazijai į Ukrainą.
„Jei V.Putinas laimės šį karą, jis turės carte blanche tolesniems puolimams. Jį reikia sustabdyti! Būtent todėl aš dezertyravau“, – kalbėjo D.Archipovas.
Dezertyras pareiškė, kad neketina grįžti į Rusiją. Jis žurnalistams parodė savo dešinę ranką, kurioje trūko mažojo piršto. Buvęs Rusijos karys prisipažino, kad susižalojo, norėdamas išgelbėti savo gyvybę.
Anot D.Archipovo, 2023 m. rugpjūčio 11 d. per mūšį dėl Bachmuto jis pasislėpė miške ir ištraukė granatos saugiklį, kurį laikė rankoje. Toks buvo jo sprendimas, kad gautų galimybę išeiti iš Rusijos kariuomenės.
„Sprogimo skausmas buvo nepakeliamas – net nuskausminamieji vaistai nepadėjo. Bet aš jaučiausi laisvas. Kiekvieną savaitę mano draugai tyčia save žalodavo. Šį triuką išsiaiškinę karininkai juos siųsdavo į karcerį, o paskui vėl siųsdavo į mūšį, į tikrą mirtį“, – kalbėjo jis.
Po sužeidimo D.Archipovas buvo evakuotas į okupuotą Luhansko sritį, o vėliau išsiųstas į ligoninę Rusijos Rostovo prie Dono mieste. Vėliau vyrui teko slėptis Rusijos teritorijoje, kol išvyko į Armėniją. Su nauju Rusijos pasu jis išskrido į tolimą kelionę su persėdimu Paryžiuje. Taip jis atvyko į Prancūziją.
I.Veicleris ir D.Archipovas užtikrino žurnalistus, kad daugelis Rusijos karių svajojo apie dezertyravimą. Tačiau jie lieka fronte, nes armija juos laiko tiek materialiai, tiek psichologiškai.
„Rusijoje dezertyravimas yra gėda. Bet mes padarėme teisingą pasirinkimą. Kiti žmonės turi žinoti, kad galima pabėgti“, – taip savo poelgius komentavo du buvę kariai.
