Svarbiausios naujienos
- „Tokio masto atakos dar nėra buvę“: Sumų sritis apšaudyta dronais, „dangus raudonas“
- Zelenskis prasitarė, kokiu atveju Putinas gali laimėti karą
- JAV analitikai pakomentavo, kas gali palaužti Putino karo logiką
- „Reuters“ perspėja: Rusija ruošiasi smogti vyriausybės objektams po operacijos „Voratinklis“
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Tokio masto atakos regione dar nėra buvę“: Sumų sritis apšaudyta dronais, „dangus raudonas“
22:34
Sekmadienio vakarą, birželio 8 d., Rusijos okupantai surengė masinę bepiločių orlaivių ataką prieš Ukrainos Sumų sritį.
Konotopo meras Artemas Semenichinas savo „Telegram“ kanale 21:19 val. rašė, kad tokio masto atakos regione dar nėra buvę: „Visas dangus regione raudonas nuo taikinių. To dar niekada nebuvo. Į mūsų pusę skrenda dar apie penkis dronus iš įvairių krypčių (iš šiaurės).“
Oro pavojus taip pat paskelbtas Kyjivo, Černihivo, Čerkasų, Poltavos, Kirovohrado, Charkivo, Dniepropetrovsko, Chersono, Zaporižios ir Donecko srityse.
Pasak naujausių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadovybės duomenų, Sumų srities rytuose, vakaruose, pietuose ir centre užfiksuotos kelios bepiločių orlaivių grupės. Dronai taip pat pastebėti Černihivo, Poltavos, Charkivo, Donecko, Zaporižios, Dniepropetrovsko ir Kirovohrado srityse.
Ukrainos F-16 numušė Rusijos naikintuvą Su-35
23:20
Ukraina pirmą kartą numušė Rusijos naikintuvą Su-35, naudodama vakarietišką naikintuvą F-16. Oro mūšis virš Kursko buvo istorinė Kyjivo pergalė, rašo „Bild“.
Oro mūšis įvyko birželio 7 d. šiaurės rytų Ukrainoje. Gindami Sumų sritį, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos naudojo lėktuvus, kad bombarduotų priešo pozicijas šalies viduje ir Rusijos Kursko srityje.
Atsakydami rusai į mūšį išsiuntė modernų Su-35. Tačiau rusų naikintuvo pilotas pateko į pasalą. Kartu su F-16 Ukraina paleido švedišką Saab 340 AEW&C, kuris aptiko priešo lėktuvą 200–300 km nuo sienos ir perdavė koordinates F-16.
Pasak „Bild“, Ukrainos F-16 paleido AIM-120 raketą, kuri numušė Su-35 netoli Kursko srities Koreneve miesto. Rusijos pilotas spėjo katapultuotis, o Ukrainos naikintuvai grįžo į bazę be nuostolių.
„Tai ne tik F-16 – tikrasis žaidimo keitiklis buvo Švedijos AWACS sistema, kuri atpažįsta Rusijos lėktuvus iš šimtų kilometrų atstumo ir realiuoju laiku nukreipia raketas į F-16. Su-35 net nežinojo, kad yra puolamas“, – savo socialinio tinklo „X“ puslapyje rašė Kanados pilotas ir aviacijos ekspertas Markas Brooksas.
Taip pat, analitinis portalas „Air Power“ pabrėžė, kad tai buvo pirmasis oro mūšis, kuriame dalyvavo Ukrainos F-16 naikintuvai. Be to, Rusijos lėktuvas buvo numuštas olandų modifikacijos F-16AM, kurį daugelis ekspertų laikė pasenusiu.
„Pridedame laisvinamųjų į rusų pyragaičius“: kaip okupacijoje kovoja Ukrainos moterys
23:03
Penktadalį Ukrainos žemių šiuo metu kontroliuoja Rusija. Gyvenimas okupuotoje teritorijoje virto košmaru, tačiau ne vienas ukrainietis imasi vis kūrybingesnių būdų kovoti už savo tapatybę. BBC žurnalistai pasikalbėjo su trimis ukrainiečiais, gyvenančiais okupacijoje. Dvi iš jų – moterys. Jos atskleidė, kaip bando kovoti su rusais.
Okupuotiems ukrainiečiams, su kuriais kalbėjosi BBC, atrodo mažai tikėtina, kad bet koks būsimas paliaubų susitarimas tai pakeis.
Saugumo sumetimais tikrieji jų vardai pakeisti, todėl žurnalistai pavadino juos Mavka, Pavlo ir Iryna.
Visi jie susiduria su tokiais pat pavojais tiek Mariupolyje, tiek Melitopolyje, kurį Rusija užėmė plataus masto invazijos pradžioje, tiek Kryme, kurį Rusija aneksavo likus aštuoneriems metams iki invazijos.
Vasario 25 d. rusams įsiveržus į Melitopolį, Mavka nusprendė likti gimtajame mieste. Jai atrodė „nesąžininga, kad kažkas gali tiesiog ateiti į jos namus ir juos atimti“.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Slovakijos premjeras: blokuosime ES sankcijas Rusijai, jei jos pakenks šalies interesams
21:52
Birželio 8 dieną Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico pareiškė, kad Slovakija blokuos Europos Sąjungos sankcijas Rusijai, jei jos bus laikomos žalingomis šalies nacionaliniams interesams.
„Jei sankcija mums pakenks, aš niekada už ją nebalsuosiu“, – žurnalistams sakė R.Fico.
Šie jo komentarai pasirodė po to, kai birželio 5 dieną Slovakijos parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje raginama vyriausybę priešintis bet kokioms naujoms tarptautinėms sankcijoms ar prekybos apribojimams Rusijai, remiantis neva neigiamu jų poveikiu šalies ekonomikai.
Nesaistanti rezoliucija teigia, kad dėl sankcijų, įvestų reaguojant į plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą, išaugo energijos kainos, sutriko tiekimo grandinės ir nukentėjo Slovakijos pramonė. Dokumente raginama vyriausybės ministrus tarptautiniuose forumuose ginti nacionalinius ekonominius interesus ir priešintis tolesnėms baudžiamosioms priemonėms prieš Maskvą.
Nuo 2023 metų, kai užėmė premjero postą, R.Fico pakeitė Slovakijos ankstesnę proukrainietišką politiką – nutraukė karinę paramą Kyjivui ir suabejojo ES sankcijų Rusijai nauda.
Europos Sąjungos užsienio politikos sprendimai, įskaitant sankcijų įvedimą, reikalauja visų valstybių narių vieningo pritarimo. Slovakijos veto galėtų priversti ES daryti nuolaidas arba atidėti sankcijų įgyvendinimą.
Skirtingai nei Ukrainai skeptiškas Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, kuris ne kartą trukdė sankcijoms ir karinei paramai Ukrainai, Slovakija iki šiol nėra bandžiusi blokuoti ES sankcijų.
„Noriu būti konstruktyvus žaidėjas Europos Sąjungoje, bet ne Slovakijos sąskaita“, – sakė R.Fico, detaliau nekomentuodamas, kaip balsuos dėl būsimų sankcijų paketų.
Jis taip pat pridūrė, kad nepalaikys jokių priemonių, kurios sustabdytų rusiškų degalų importą, naudojamą Slovakijos atominių elektrinių veiklai.
Tuo metu ES rengia jau 18-ąjį sankcijų Rusijai paketą. Gegužės 14 dieną ES ambasadoriai susitarė dėl 17-ojo sankcijų paketo, daugiausia nukreipto į vadinamąjį „šešėlinį“ Rusijos naftos tanklaivių laivyną.
Ukrainos Europos sąjungininkai griežtina sankcijas Rusijai, kadangi Maskva atsisako nutraukti karo veiksmus. Vis dėlto, nepaisant Rusijos pozicijos, naujų JAV sankcijų iki šiol dar nebuvo įvesta.
Pasaulio čempionas: Trumpas turėtų pagyventi Ukrainoje, kad suprastų šalyje vykstantį karą
21:02
Pasaulio sunkiasvorių čempionas Oleksandras Usykas pasiūlė JAV prezidentui Donaldui Trumpui pagyventi jo namuose, kad šis suprastų karą Ukrainoje.
D.Trumpas yra žadėjęs išspręsti Rusijos ir Ukrainos karą per 24 valandas, jei bus išrinktas prezidentu.
Tačiau nuo 2024 metų lapkričio, kai D.Trumpas laimėjo rinkimus ir sausį grįžo į Baltuosius rūmus, Rusijos invazija dar nesibaigė.
Ukrainiečių boksininkas O.Usykas, kuris nenuilstamai agituoja už taiką savo tėvynėje, mano, kad D.Trumpas turi aiškiau suvokti baisią padėtį, jei nori rasti krizės sprendimą.
38-erių sportininkas paragino prezidentą atvykti pas jį į namus Ukrainoje ir savo akimis pamatyti karo padarytą žalą.
„Patarčiau amerikiečių prezidentui Donaldui Trumpui atvykti į Ukrainą ir vieną savaitę pagyventi mano namuose“, – sekmadienį „BBC Sport“ sakė O.Usykas.
„Tik vieną savaitę. Aš jam leisiu pagyventi savo namuose. Pagyvenkite, prašau, Ukrainoje ir stebėkite, kas vyksta kiekvieną naktį“, – kalbėjo jis.
„Kiekvieną naktį virš mano namų skraido bombos ir aviacija. Bombos, raketos. Kiekvieną naktį. Gana“, – pridūrė boksininkas.
D.Trumpas viešai susikivirčijo su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu per susitikimą Ovaliajame kabinete vasario mėnesį.
D.Trumpas įspėjo V.Zelenskį parodyti daugiau dėkingumo už Amerikos pagalbą, o po to liepė jam palikti Baltuosius rūmus.
Paklaustas, ar D.Trumpą būtų galima įtikinti pakeisti savo nuomonę, O.Usykas atsakė: „Nežinau. Galbūt jis supras, o galbūt ne.“
O.Usykas šiuo metu dalyvauja treniruočių stovykloje ir ruošiasi liepos 19 dieną Vemblio stadione įvyksiančiam revanšui su IBF čempionu Danieliu Dubois.
Tačiau WBC, WBA ir WBO sunkiasvorių čempionas sakė, kad karas niekada nenutols nuo jo minčių.
„Nerimauju dėl to, kas vyksta mano šalyje. Tai labai blogai, nes žūsta ukrainiečiai“, – sakė jis.
„Ne tik kariškiai, bet ir vaikai, moterys, močiutės ir seneliai“, – pridūrė boksininkas.
Zelenskis įspėja ukrainiečius: šiomis dienomis būtinai atkreipkite dėmesį į pavojaus signalus
20:20 Atnaujinta 20:39
Artimiausiomis dienomis būtina reaguoti į kiekvieną oro pavojaus signalą, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakarinėje kalboje tautai.
„Prašau, saugokite save. Saugokite save, saugokite Ukrainą“, – pridūrė valstybės vadovas.
Be to, jis „Telegram“ kanale pabrėžė, kad šiuo metu taip pat svarbu didinti spaudimą Rusijai. Ypač tai susiję su sankcijų stiprinimu.
„Turime ieškoti galimybių, kaip įšaldytą Rusijos turtą panaudoti mūsų gynybos labui. Rusija puikiai supranta tik vieną kalbą – jėgos kalbą“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Ukrainos prezidentas taip pat pažymėjo, kad Rusijos pusė, kaip visada, bando „žaisti purviną politinį ir informacinį žaidimą“ įvairiais klausimais – įskaitant karo belaisvių bei žuvusių karių kūnų apsikeitimą.
„Svarbiausia – rezultatas.
Svarbu, kad žmonės grįžtų namo. Tikime, kad pavyks tęsti apsikeitimo procesą. Iš savo pusės darome viską, kad tai įvyktų“, – pabrėžė jis.
Ukraina atmeta teiginius, kad Rusijos kariai žengia į Dnipropetrovsko regioną
19:05
Ukrainos kariuomenės Generalinio štabo atstovas spaudai, majoras Andrijus Kovalovas, atmetė ankstesnius Rusijos pareiškimus, esą rusai įžengė į Dnipropetrovsko sritį.
„Ši informacija neatitinka tikrovės“, – sakė A.Kovalovas „Ukrainska Pravda“. „Kovos tęsiasi Donecko srityje. Priešas neįžengė į Dnipropetrovsko sritį“, – pridūrė jis.
Rusijos Gynybos ministerija šį rytą paskelbė, kad jų tankų dalinys pasiekė vadinamosios Donecko liaudies respublikos sieną ir tęsia puolimą Dnipropetrovsko regione.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Pietų fronto vadavietė taip pat išplatino pareiškimą, kuriame pripažino, kad Rusijos pajėgos neatsisakė ketinimų veržtis į Dnipropetrovsko sritį. Tačiau, anot jų, Ukrainos kariai drąsiai ir profesionaliai išlaiko fronto liniją.
Zelenskis prasitarė, kokiu atveju Putinas gali laimėti karą
17:58
Rusija gali laimėti karą prieš Ukrainą tik tuo atveju, jei karas tęsis daugelį metų ir Vakarai nustos taikyti sankcijas bei teikti paramą – tokį perspėjimą išsakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu amerikiečių televizijai „ABC News“.
Pasak jo, Vladimiras Putinas siekia ilgalaikio karo, kad išlaikytų valdžią iki mirties, o Vakarų vienybė ir ekonominis spaudimas tebėra svarbiausi veiksniai, galintys sustabdyti Rusijos agresiją. V.Zelenskis taip pat atsakė į JAV prezidento Donaldo Trumpo teiginius, esą Rusija šiuo metu laimi, ir paragino nedelsti įvesti griežtesnes sankcijas energetikos sektoriui.
„Putinas negali laimėti šio karo esamomis aplinkybėmis, jei pasaulis išlieka vieningas ir palaiko mus. Tai neįmanoma.
Todėl vienintelis būdas jam laimėti – labai ilgas karas, trunkantis daugybę metų, ir be jokių sankcijų. To jis ir siekia, nes tam jam reikės pinigų, o pats jis nori sėdėti Kremliuje iki gyvenimo pabaigos. Tai jo tikslas“, – sakė jis.
V.Zelenskis pabrėžė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas mano, jog Rusija šiuo metu laimi karą – jis tai sakė viešai ir esą kartojo artimiems asmenims.
„Esu daug kartų sakęs – tai netiesa. Reikia ne žodžių, o tikros situacijos vertinimo. Tai nėra pergalė, jei tam pasiekti paaukoji milijoną žmonių ir užimi kelis tūkstančius kilometrų. Tai – iniciatyva, paremta žmonių ir ginklų skaičiumi. Taip, iniciatyva dabar jų rankose, bet tai nėra pergalė – ir tai aš pasakiau prezidentui Trumpui. Pamatysite – tai ne pergalė.
Žinoma, jei visi – JAV ir Europa – liausis mus rėmę ir pasitrauks iš šios situacijos, tada jie tikrai gali laimėti. Bet noriu priminti: net ir be partnerių pagalbos karo pradžioje jiems buvo labai sunku mus okupuoti“, – sakė prezidentas.
V.Zelenskis taip pat pažymėjo, kad Rusijos ekonomika priklauso nuo naftos ir energijos sektoriaus, tad sankcijos šiose srityse yra būtinos.
„Jie (JAV – red. past.) galėjo įvesti apribojimus energijos sektoriui, nustatyti maksimalias naftos kainas – 30 dolerių už barelį, ne daugiau. Praradome trejus metus – mes jiems patys tuos pinigus ir atidavėme“, – sakė jis.
Paklaustas, ar Rusija gali pasinaudoti situacija, jei JAV nustotų teikti paramą Ukrainai, V.Zelenskis atsakė: „Tikriausiai taip, jų galimybės pagerėtų.“
Jis pridūrė, kad tokiu atveju Ukraina patirtų kur kas didesnių nuostolių.
Zelenskis: JAV į Artimuosius Rytus išsiuntė 20 000 raketų, kurias Bidenas pažadėjo Ukrainai
17:29
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šalis tikėjosi gauti 20 tūkstančių raketų, skirtų kovoti su Irano gamybos „Shahed“ tipo atakos dronais. Pasak jo, sprendimas perduoti šias raketas buvo priimtas dar prezidento Joe Bideno administracijos laikais, tačiau dabar, kai prezidento pareigas eina Donaldas Trumpas, šios raketos buvo nukreiptos į Artimuosius Rytus.
Tai Ukrainos prezidentas sakė interviu Amerikos televizijos kanalui „ABC News“.
„Kaip matote, turime rimtų problemų su „Shahed" dronais ir panašia grėsme. Kovojame su tuo, ir, žinoma, rasime visus būtinus įrankius jiems sunaikinti“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Valstybės vadovas taip pat pažymėjo, kad dar Joe Bideno prezidentavimo metu, su gynybos sekretoriaus Lloydo Austino dalyvavimu, buvo pradėtas konkretus projektas, kuriuo Ukraina labai tikėjo.
„Mes tikėjomės šio projekto – 20 tūkstančių raketų. Tai nebuvo brangu, tačiau reikalinga speciali technologija. Šį rytą mano gynybos ministras mane informavo, kad Jungtinės Valstijos šias raketas išsiuntė į Artimuosius Rytus“, – sakė V.Zelenskis.
Ukraina: apsikeitimas karo belaisviais su Rusija įvyks kitą savaitę
16:00
Ukraina sekmadienį paskelbė, kad planuojamas apsikeitimas karo belaisviais su Rusija prasidės kitą savaitę, abiem pusėms apkaltinus viena kitą bandymu sužlugdyti ir atidėti apsikeitimą.
„Pagal derybų Stambule rezultatus repatriacijos pradžia numatyta kitą savaitę“, – socialiniuose tinkluose pranešė Ukrainos gynybos žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas.
Birželio 2-ąją Ukraina ir Rusija susitarė dėl naujo apsikeitimo karo belaisviais. Jos taip pat susitarė atsiimti nužudytų karių kūnus.
Rusija tuo tarpu toliau kaltina Ukrainą, kad ši vilkina planuojamą apsikeitimą.
Valstybinės žiniasklaidos cituotas Rusijos derybų grupės atstovas generolas leitenantas Aleksandras Zorinas sekmadienį, prieš naujausią K. Budanovo pareiškimą, sakė, kad Rusija pristatė pirmąją 1 212 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių kūnų partiją į apsikeitimo vietą pasienyje ir laukia patvirtinimo iš Ukrainos pusės, tačiau yra „signalų“, kad kūnų perdavimo procesas bus atidėtas iki kitos savaitės.
Rusija ir Ukraina šeštadienį apkaltino viena kitą sukėlus pavojų planams apsikeisti 6 tūkst. žuvusių karių kūnais, dėl kurių buvo susitarta per pirmadienį Stambule vykusias tiesiogines derybas, per kurias nebuvo pasiekta jokios pažangos siekiant užbaigti karą.
Rusijos delegacijai vadovavęs Vladimiro Putino patarėjas Vladimiras Medinskis teigė, kad Kyjivas paskutinę minutę pareikalavo sustabdyti būsimus mainus. Šeštadienį platformoje „Telegram“ V.Medinskis sakė, kad sunkvežimiai su daugiau kaip 1,2 tūkst. Ukrainos karių kūnais iš Rusijos jau buvo pasiekę sutartą apsikeitimo vietą pasienyje, kai buvo pranešta apie atidedamą apsikeitimą.
Atsakydama Ukraina pareiškė, kad Rusija žaidžia „nešvarius žaidimus“ ir manipuliuoja faktais.
Pagrindinės Ukrainos institucijos, atsakingos už tokius apsikeitimus, teigimu, kūnų repatriacijos data nenustatyta. Šeštadienį paskelbtame pareiškime agentūra taip pat apkaltino Rusiją, kad ji pateikė repatriacijai karo belaisvių sąrašus, kurie neatitinka to, dėl ko susitarta pirmadienį.
Ministerija norėtų už 120 mln. eurų atnaujinti pasienio su Rusija apsaugos priemones
15:13
Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius Lietuvos pasienio su Rusija apsaugai gerinti mato apie 120 mln. eurų poreikį.
„Galiu pasakyti, kad bendra suma viršija 120 milijonų eurų. Artimiausiu metu kalbėsimės ir planuojant biudžetą apie galimybes. Taip pat ieškom ir jau turime pirminių įžvalgų iš europinių fondų. Artimiausiu metu jau galimas pritraukimas finansavimo“, – šią savaitę kalbėjo ministras.
„Tokia suma yra apskaičiuota, aišku, čia nėra vienos dienos suma. Čia yra preliminarus vertinimas. Tikrai teiksime prioritetą svarbiausiems dalykams“, – BNS sakė politikas.
Pasak jo, minėtas finansavimas labiausiai reikalingas fizinio barjero statymui, stebėjimo įrangos atnaujinimui, antidroninės sistemos įsigijimui būtent šiam ruožui.
Ministro teigimu, Europos Sąjungos finansinio indėlio galima tikėtis naujos prieplaukos statyboms Klaipėdos uoste.
„Ji (prieplauka – BNS) yra būtina tam, kad laivai, kurie švartuojasi būtent Klaipėdoje, galėtų greitai reaguoti į iššūkius jūroje, aišku, kalbame ir apie vidinių vandenų apsaugą, kad tas reakcijos laikas ir galimybė būtų kuo greitesnė“, – sakė V.Kondratovičius.
„Čia yra pradinė stadija, vis tiek konkursas ir ranga, parinkimas, tai vis tiek čia yra trejų metų mažiausiai į priekį, bet galiu pasakyti, kad dabartinė prieplauka kažkiek vykdo savo funkciją, bet reikalauja ir labai didelės priežiūros ir tas pajėgumas, kurį galima ten sutelkti yra per mažas tam, kad galėtumėm reaguoti į išorinę grėsmę“, – pažymėjo jis.
Pasak jo, matomas poreikis įsigyti laivą su oro pagalve. Šiuo metu pasieniečiai turi dvi tokias vandens transporto priemones. Taip pat norima įsigyti papildomų katerių, kurie padėtų patruliuoti upėse, Kuršių mariose, vykdyti kritinės infrastruktūros apsaugą.
Ministro teigimu, pažeidimai bei incidentai pasienyje su Rusija yra vienetiniai.
Lietuvos siena su Rusija yra maždaug 275 kilometrų ilgio, dalis infrastruktūros objektų, esančių pasienyje, šiuo metu yra fortifikuoti.
