Svarbiausios naujienos
- „Padarys kaip Stalinas“: Putinas svajoja sugrįžti prie didžiųjų valstybių stalo
- Ukrainos pajėgos įvertino, ką reiškia paslaptingo drono numušimas Baltarusijoje
- Po pranešimų apie skendimą Turkijoje: toks Kadyrovo elgesys yra neįprastas
- Zalužnas – žurnalo „Vogue Ukraine“ fotosesijoje: kokius signalus jis siunčia moterims
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Padarys kaip Stalinas“: Putinas svajoja sugrįžti prie didžiųjų valstybių stalo
15:24
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas jau seniai pozicionuoja save ne tik kaip stiprų lyderį, bet ir kaip „teisininką soste“. Būtent per teisės prizmę jis formuoja viešąjį įvaizdį ir pateisina represijas, nuomonės straipsnyje leidiniui „The New York Times“ rašo vyresnysis „Carnegie“ tarptautinės taikos fondo Rusijos ir Eurazijos centro mokslo darbuotojas Aleksandras Baunovas.
„Aš turiu teisinį išsilavinimą, – gegužę verslininkų grupei pareiškė V.Putinas. – Jei man duosite sutartį, aš ją peržiūrėsiu ir pasakysiu, ką reikia daryti“.
Manoma, kad diktatorius yra tas, kuris paniekina įstatymus – ir tai visiškai tiesa. Tačiau tokiam vadovui kaip V.Putinas, kuris iš drausmingų saugumo tarnybų eilių pakilo iki prezidento posto, vykdydamas įsakymus, „gebėti cituoti įstatymą yra lygiai taip pat svarbu, kaip ir jį pažeisti“.
Šiandien kiekvieną naują politinių represijų bangą Rusijoje prieš tai lydi įstatymo priėmimas arba pakeitimas, kad vis daugiau žmonių būtų galima nubausti „pagal įstatymą“, o ne jį pažeidžiant.
Pasauliniu mastu šis „teisėtumo“ siekis virto į plataus masto karą. Kaip pažymėjo M.Baunovas, pergalė V.Putinui reiškia ne tik teritorijų kontrolę, bet ir tarptautinį naujos realybės pripažinimą.
„Visa Putino politinė karjera buvo paieškos gilesnio teisėtumo šaltinio nei pats įstatymas, asmeninė manija įrodyti savo autoritetą. Tai, kaip ir užkariavimai, yra tai, kas skatina jo karą Ukrainoje: tikslas yra paversti karinę pergalę Rusijos bilietu atgal į pasaulio didžiųjų valstybių klubą. Tačiau tai neįmanoma be Vakarų pripažinimo. Ir vis labiau atrodo, kad Putinas to negali pasiekti“, – mano politikos analitikas.
Straipsnyje primenama, kad po Krymo aneksijos ir konflikto Rytų Ukrainoje Kremlius vis dar siekė derybų, konkrečiai Minsko susitarimų, siekdamas nutraukti diplomatinę izoliaciją ir atgauti savo vietą prie didžiųjų valstybių stalo. Šie bandymai žlugo, ir V.Putinas nusprendė padidinti statymus.
„Tačiau net ir šiandien Kremlius yra pasirengęs parodyti tam tikrą lankstumą“, – pridūrė A.Baunovas.
Pavyzdžiui, Rusija nebereikalauja tiesioginių derybų su Vakarais bei viešai neatsisakinėja derybų su Ukraina.
Tačiau, nepaisant išoriškai demonstruojamo nuolaidumo, Maskva neatsisakė pagrindinių reikalavimų. Karas tapo naujos vidinės ideologijos pagrindu: kariai – herojai, priešas – mitinis blogis, ekonomika – mobilizuota.
„Čia ir atsiranda derybų galimybė. Kremlius aiškiai mato jas kaip vietą, kur gali pasiekti pergalę, kurios iki šiol nepavyko pasiekti karo lauke. Tai padeda paaiškinti absurdišką reikalavimą Ukrainai pasitraukti iš teritorijų, kurių Rusija net nekontroliuoja. Putinui pergalė reiškia ne tik teritorijos užėmimą, bet ir sąlygų diktavimą, sienų perbraižymą ir naujos realybės pripažinimą. Taip Putinas gali užsitikrinti trokštamą teisėtumą“, – rašo „The New York Times“.
Šiame kontekste griežti Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo pareiškimai, kuris sutrumpino ultimatumui skirtą terminą iki 10–12 dienų, atrodo kaip bandymas susigrąžinti iniciatyvą.
„Mes turime tokių malonių pokalbių... O tada žmonės miršta kitą naktį“, – sakė D.Trumpas, demonstruodamas nusivylimą V.Putinu.
Tačiau Maskva nepasiduoda. Naujos „Jaltos“ – susitarimo dėl įtakos sferų pasidalijimo – paieškos lieka Kremliaus svajone. Bet Jaltos istorija rodo: tokie susitarimai retai veda prie taikos. Jie veda prie naujo Šaltojo karo.
„Kaip ir Stalinas, po panašių abejonių jis greičiausiai priims tą patį sprendimą – pasitikės tik jėga, o ne Vakarais, kad užtikrintų savo laimėjimus. Tai galbūt būtų tam tikra pergalė. Bet tai nebūtų tai, ko jis nori“, – reziumavo M.Baunovas.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:59
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Trumpas sutrumpino terminą Putinui: CNN prognozuoja, ar tai paveiks Kremlių
00:49
Paskutinis JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimas rodo, kad jis vis labiau praranda kantrybę Kremliaus atžvilgiu, rašo CNN.
Publikacijoje pažymima, jog dar prieš dvi savaites Baltųjų rūmų vadovas pareiškė, kad Rusijai suteikia 50 dienų susitarti dėl taikos Ukrainoje, kitaip JAV po šio termino įves griežtas ekonomines sankcijas.
Tačiau per savo kalbą golfo kurorte Ternberyje, Škotijoje, kartu su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Keiru Starmeriu, D.Trumpas pareiškė, kad sutrumpino savo terminą.
„Taip, aš nustatysiu naują terminą maždaug 10 ar 12 dienų nuo šiandienos. Nėra prasmės laukti. Noriu būti dosnus, bet mes tiesiog nematome jokios pažangos“, – žurnalistams sakė D.Trumpas.
Lieka neaišku, kodėl D.Trumpas nusprendė dar palaukti šias 10–12 dienų, prieš vis dėlto įvykdydamas savo grasinimą ir įvesdamas naujus muitus Rusijai bei antrines sankcijas toms šalims, kurios perka rusišką naftą.
Tačiau, leidinio nuomone, tai paskutinis ženklas, rodantis, kad kintanti Trumpo retorika dėl karo Ukrainoje įgavo nuoseklesnį toną. Apskritai, ji yra kritiška Kremliaus ir Vladimiro Putino elgesio atžvilgiu.
Straipsnyje pažymima, kad Kremlius nuosekliai atmeta galimybę baigti karą Ukrainoje, kol nepasieks savo tikslų. Todėl leidinys mano, kad grasinimai įvesti naujas sankcijas vargu ar privers Rusiją atsisakyti savo tikslo, nes ji ir taip yra viena iš labiausiai sankcijomis apsunkintų šalių pasaulyje.
Todėl, kaip nurodyta straipsnyje, sprendimas perkelti šias sankcijas į ankstesnį laikotarpį vargu ar turės didelės įtakos Kremliaus griežtiems apskaičiavimams.
Be to, leidinys rašo, kad Rusijoje šių sankcijų įvedimo nebijoma ir netikima, kad jas bus įmanoma įgyvendinti. Tačiau antrinės sankcijos gali turėti didesnį poveikį šalims, perkančioms rusišką naftą. Šiuo metu didžiausi šios prekės importuotojai yra, žinoma, Indija ir Kinija.
Jei Indija, Turkija ir Kinija nustos ją pirkti, tuomet gali įvykti staigus naftos kainų kilimas, kuris sukels pasaulinės infliacijos augimą, ir net benzinas JAV taps brangesnis. Todėl Maskvoje abejojama, kad D.Trumpas rizikuos įtraukti JAV į pasaulinį prekybos karą dėl Ukrainos klausimo.
Leidinys pridūrė, kad Kremlius viešai išjuokė D.Trumpo ultimatumus.
„50 dienų! Anksčiau tai buvo 24 valandos, o dar anksčiau – 100 dienų. Mes jau viską girdėjome“, – šį mėnesį paniekinamai pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Rusija smogė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mokymo padalinio teritorijai: yra žuvusių ir sužeistų
23:31
Antradienį Rusijos pajėgos raketomis smogė vienam iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sausumos pajėgų mokymo padalinių.
„Nepaisant priimtų saugumo priemonių, deja, nepavyko visiškai išvengti nuostolių tarp personalo. 21.30 val. žinoma apie tris žuvusius ir 18 sužeistų karių. Vietoje dirba atitinkamos pagalbos tarnybos. Sužeistiesiems operatyviai teikiama visa reikalinga medicininė pagalba“, – teigiama Ukrainos sausumos pajėgų pranešime.
Pažymima, kad buvo sudaryta komisija, kuriai vadovauja Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinės teisėtvarkos tarnybos vadovas, siekiant išsiaiškinti visas incidento aplinkybes. Pradėtas tarnybinis patikrinimas.
„Jei bus nustatyta, kad karių žūtį ir sužalojimus lėmė pareigūnų veiksmai ar neveikimas, kalti asmenys bus patraukti atsakomybėn“, – pridūrė Sausumos pajėgos.
„Forbes“: gėdą užsitraukęs „Admiral Kuznecov“ baigė savo karjerą Rusijos laivyne
22:36
Rusijoje pripažįstama, kad aviacinio kreiserio „Admiral Kuznecov“ likimas greičiausiai bus susijęs su jo utilizavimu arba pardavimu kitai šaliai. Tai nestebina po to, kai 2016 m. laivas buvo dislokuotas Sirijos pakrantėje Viduržemio jūroje, kur paaiškėjo pagrindinės laivo problemos, rašo „Forbes“.
Leidinyje priminta, kad liepą Rusijos holdingo „Objedinionaja sudostroitelnaja korporacija“ direktorių tarybos pirmininkas Andrejus Kostinas žurnalistams sakė, kad nebėra prasmės remontuoti šio aviacinio kreiserio. Jis patvirtino, kad laivas bus arba parduotas, arba utilizuotas.
Vis dėlto A.Kostinas pabrėžė, kad galutinis sprendimas dar nepriimtas. Leidinyje pabrėžta, kad „Admiral Kuznecov“ jau beveik 10 metų Rusijai kelia daugiau problemų nei duoda naudos.
Prieš išsiunčiant laivą į Siriją rusai tikėjosi, kad „Admiral Kuznecov“ ant savo denio nugabens 15 naikintuvų, kurie prisijungs prie jau Chmeimimo aviacijos bazėje dislokuotų lėktuvų. Buvo planuojama, kad tai bus pirmoji aviacinio kreiserio kovinė užduotis.
Pagrindinė problema buvo ta, kad tie nedaugelis naikintuvų, kuriuos jis galėjo pristatyti, iš esmės neturėjo galimybės vykdyti antžeminių atakų. Skirtingai nuo amerikiečių konkurentų, „Admiral Kuznecov“ naikintuvus paleisdavo naudodamas trampliną laivo priekyje, o ne katapultą. Dėl to Su-33 galėjo pakilti tik su ribotu degalų kiekiu ir kovine apkrova.
Be to, „Admiral Kuznecov“ galėjo gabenti ir tik šiek tiek modernesnius MiG-29KR naikintuvus, kuriuos Rusija sukūrė Indijos kariniam jūrų laivynui. Šie lėktuvai, skirtingai nuo Su-33, galėjo smogti antžeminius smūgius, bet jų skaičius buvo toks nereikšmingas, kad jie neturėjo pastebimo poveikio situacijai Sirijoje.
Be to, 2016 m. lapkričio 14 d., dar prieš atvykstant į Siriją, vienas iš MiG-29KR sudužo bandydamas nusileisti ant lėktuvnešio. O gruodžio 5 d. vienas iš Su-33 sudužo jūroje dėl dar vienos avarijos nusileidžiant.
Jau 2017 m. sausio mėn. problematiškas laivas buvo išsiųstas namo. Leidinyje pabrėžta, kad tokį dislokavimą vargu ar galima laikyti sėkmingu.
Tada Rusijos lėktuvnešis septynerius metus praleido dokuose, kur buvo kapitaliai remontuojamas. Žurnalistai pažymėjo, kad jau 2024 m. pradėjo sklisti informacija, kad jis niekada daugiau neišplauks į jūrą. Dabar „Admiral Kuznecov“ likimas faktiškai yra nuspręstas.
Liepos 11 d. tapo žinoma, kad Rusijos gynybos ministerija atsisako remontuoti kreiserį „Admiral Kuznecov“, kuris yra vienintelis šalies lėktuvnešis. Propagandinės Rusijos žiniasklaidos priemonės rašė, kad jo remontas ir modernizavimas sustabdyti.
Rusijos karinis jūrų laivynas ir „Objedinionaja sudostroitelnaja korporacija“ turės nuspręsti laivo likimą.
Donaldas Trumpas: Rusija sulauks naujų sankcijų po 10 dienų, jei nenutrauks karo Ukrainoje
21:13
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusijai nustatytas terminas karui Ukrainoje nutraukti arba susidurti su naujomis sankcijomis baigsis praėjus dešimt dienų nuo antradienio.
„Dešimt dienų nuo šiandien“, – žurnalistams atsakė D.Trumpas, paklaustas, koks bus tikslus terminas.
Trumpas netrukus paskelbs apie tolesnius veiksmus Rusijos atžvilgiu
20:40
JAV Valstybės departamento atstovė spaudai Tammy Bruce pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas artimiausiu metu paskelbs apie tolesnius veiksmus Rusijos atžvilgiu, kad priverstų Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo su Ukraina. Tokį pareiškimą ji padarė „Fox News“ eteryje.
T.Bruce patvirtino, kad D.Trumpas sutrumpins Rusijai nustatytą terminą nuo 50 iki 10–12 dienų, per kurias Maskva turi sudaryti taikos sutartį su Ukraina. Jos teigimu, JAV prezidentas jau supranta, kas atsitiks, jei V.Putinui bus suteikta daugiau laiko.
„Visas pasaulis žino, kas vyksta. Europoje, be abejo, yra nepasitenkinimas Rusijos veiksmais Ukrainos atžvilgiu... Aš neketinu iš anksto spėlioti apie prezidento Trumpo sprendimus ar galimus variantus. Bet sankcijos Rusijai niekada nebuvo panaikintos. Prezidentas turi ir kitų ekonominių bei kitokių priemonių. Mes matėme, ką jis gali... Jis sutrumpino iš pradžių nustatytą atsakymo terminą – iš pradžių buvo 50 dienų, bet, kaip jis sakė Škotijoje, dabar tai greičiausiai bus 10–12 dienų“, – sakė T.Bruce.
JAV valstybės departamento spaudos sekretorė pabrėžė, kad Rusija yra atsakinga už masines žudynes ir griovimą. Ji patikino, kad netrukus pasaulis pamatys veiksmus, kurių imsis D.Trumpas Maskvos atžvilgiu.
Kremliui neva įsipareigojus siekti taikos, per Rusijos atakas Ukrainoje žuvo 25 žmonės
19:00
Kremlius antradienį pareiškė, kad tebėra įsipareigojęs siekti taikos Ukrainoje, praėjus kelioms valandoms po intensyvių atakų, per kurias žuvo mažiausiai 25 žmonės, tarp jų – 23-jų nėščia moteris ir keliolika kalinių.
Antskrydžiai surengti, praėjus kelioms valandoms po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas nustatė naują 10–12 dienų terminą daugiau kaip trejus metus trunkančiam karui Ukrainoje užbaigti arba JAV imsis sankcijų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją sąmoningai taikantis į pataisos koloniją Ukrainos pietrytinėje Zaporižios srityje, kurią Rusija laiko savo dalimi. Per šį smūgį žuvo 16 kalinių ir dar dešimtys buvo sužeista.
„Tai buvo sąmoningas smūgis, tyčinis, o ne atsitiktinis. Rusai negalėjo nežinoti, kad taikosi į civilius tame objekte“, – sakė V.Zelenskis pareiškime socialiniuose tinkluose.
Kremlius tai neigė.
„Rusijos kariuomenė nepuola civilių taikinių“, – žurnalistams, įskaitant ir iš naujienų agentūros AFP, sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
D.Peskovas sakė, kad Maskva „atkreipė dėmesį“ į D. Trumpo nustatytą naują terminą ir kad „mes tebesame įsipareigoję taikos procesui, siekdami išspręsti konfliktą Ukrainoje ir apsaugoti savo interesus“, pavartodamas Rusijos terminą ketvirtus metus besitęsiančiam puolimui pavadinti.
„Teroro veiksmai“
Ukrainos teisingumo ministerija pranešė, kad per išpuolį vėlai pirmadienį Bilenkės pataisos kolonijoje buvo panaudotos keturios valdomos aviacinės bombos. Policija pranešė, kad žuvo 16 kalinių, o 43 buvo sužeisti.
Teisingumo ministerijos paskelbtose nuotraukose matyti aplink pastatus išdužusiais langais besimėtančios plytos ir nuolaužos.
Ministerija pridūrė, kad perimetro tvora išsilaikė, o apie kalinių pabėgimus nepranešta.
„Kaliniams buvo suteikta visa reikalinga pagalba“, – AFP sakė įstaigos vadovo pavaduotojas Dmytro Azarovas.
Regiono gelbėjimo tarnybų išplatintose vaizduose matyti išgyvenusiųjų ieškantys gelbėtojai.
Vienas ukrainiečių aukšto rango pareigūnas sakė, kad Bilenkės kalėjime bausmes atlieka 274 nuteistieji, dirba 30 darbuotojų. Šaltinis pridūrė, kad ten nebuvo laikoma jokių rusų karo belaisvių.
Bilenkės gyventoja Nadija AFP agentūrai papasakojo, kad per išpuolį buvo apgadintas jos namas.
„Maždaug dešimt minučių prieš šeštą kaimynas paskambino ir pasakė: „Greitai ateik, tavo stogas nuneštas.“ Ar tai normalu? Nei vienas langas nėra sveikas“, – sakė 74-metė.
Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad Rusija paleido dvi balistines raketas „Iskander-M“ ir 37 „Shahed“ tipo dronus ir oro gynybą klaidinančius bepiločius orlaivius. Pranešime sakoma, kad oro gynybos sistemos numušė arba neutralizavo 32 „Shahed“ dronus.
Tuo metu Dnipropetrovsko srityje per raketų smūgį į ligoninę Kamjanskėje buvo sužeisti 22 žmonės.
„(Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas atmeta paliaubas, vengia lyderių susitikimo ir pratęsia karą“, – socialiniame tinkle sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
„Jis nutrauks savo teroro veiksmus tik tada, jei mes sulaužysime jo ekonomikos stuburą“, – pridūrė jis, ragindamas Vakarų sąjungininkus susivienyti dėl sankcijų Maskvai.
Taikėsi į ligoninę
„Per išpuolį žuvo trys žmonės, tarp jų – nėščia moteris. Jos vardas buvo Diana. Ji buvo tik 23 metų“, – sakė V.Zelenskis.
Rytinėje Charkivo srityje, kuri ribojasi su Rusija, per atskirus smūgius žuvo šeši žmonės, pranešė vietos pareigūnai.
Per Ukrainos dronų ataką prieš Rusijos Rostovo sritį žuvo vienas žmogus, pranešė laikinasis srities gubernatorius.
Ukraina bando atremti Rusijos vasaros puolimą, rusams nuo 2022 metų invazijos pradžios vėl pasistūmėjus anksčiau mažiau atakuotose teritorijose.
Rusijos gynybos ministerija antradienį pranešė apie naujus laimėjimus fronto linijoje, teigdama, kad jos pajėgos užėmė dar du kaimus – vieną Donecko, kitą – Zaporižios srityje.
Kalėjimui smogta per trečiąsias atakos prieš Olenivkos kalėjimą okupuotoje Ukrainos Donecko srityje metines. Kyjivas dėl smūgio Olenivkos kalėjimui kaltina Rusiją ir sako, kad tuomet žuvo dešimtys ukrainiečių karių, sudėjusių ginklus po rusų ilgai vykdytos Mariupolio apsiausties.
Po pranešimų apie skendimą Turkijoje: toks Kadyrovo elgesys yra neįprastas
18:55
Praėjus penkioms dienoms po pranešimų apie Ramzano Kadyrovo hospitalizavimą Turkijoje, Čečėnijos vadovas vis dar nepasirodė viešumoje. Nuo jo paskutinio viešo pasirodymo praėjo jau aštuonios dienos. Šiais metais tokios ilgos pertraukos tarp viešų pasirodymų buvo tik du kartus – po sūnaus vestuvių prieš mėnesį ir žiemos atostogų metu, rodo nepriklausomo portalo „Agentstvo“ analizė.
Liepos 24 d. kelios didžiosios Turkijos žiniasklaidos priemonės pranešė, kad R.Kadyrovas, poilsiaudamas penkių žvaigždučių viešbutyje Bodrumo mieste, vos nenuskendo jūroje. Vandenyje Čečėnijos vadovas neva pradėjo dusti, po to apsaugininkai iškvietė greitąją pagalbą ir jis buvo paguldytas į ligoninę, rašė Turkijos laikraščiai.
Kitą dieną, kaip pranešė Bodrumo televizijos kanalas Kent TV, R.Kadyrovas buvo išrašytas iš ligoninės ir paliko ją esant sustiprintai apsaugai. Kanalas net paskelbė vaizdo įrašą, kaip manoma, su Čečėnijos vadovo kortežu.
Šią naujieną aktyviai skelbė Rusijos žiniasklaida. Nepaisant to, po penkių dienų Čečėnijos valdžia vis dar nekomentavo gandų.
Pats Čečėnijos vadovas paskutinį kartą pasirodė aktualijų vaizdo įraše, paskelbtame liepos 22 d. Tą dieną jo socialiniuose tinkluose buvo paskelbtas vaizdo įrašas apie vizitą liepos 21 d. vykusioje „Benojos pavasario“ šventėje.
Nuo 2025 m. pradžios Čečėnijos vadovas tik du kartus buvo dingęs iš viešumos tokiam laikotarpiui. Jis nepaskelbė vaizdo įrašų su savo dalyvavimu nuo birželio 24 d. iki liepos 3 d. Ši pertrauka sutapo su jo sūnaus Adamo vestuvėmis birželio 28 d. Tokiam pačiam laikotarpiui R.Kadyrovas dingo žiemą, kai išėjo mėnesio atostogų.
Plačiau skaitykite ČIA.
Zalužnas – žurnalo „Vogue Ukraine“ fotosesijoje: kokius signalus jis siunčia moterims
18:36
Buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas, o dabar Ukrainos ambasadorius Didžiojoje Britanijoje Valerijus Zalužnas tapo naujojo „Vogue Ukraine“ numerio herojumi. Jis ne tik dalyvavo fotosesijoje elegantišku mėlynu kostiumu, bet ir paskelbė autorinę skiltį apie nacionalinę tapatybę, vienybę ir karo iššūkius.
V.Zalužno pasirodymas žurnale gali būti ne tik mados duoklė, bet ir signalas apie naujos viešos fazės pradžią – galbūt ir priešrinkiminės. Atsižvelgiant į gandus apie generolo sugrįžimą į politiką, toks žingsnis yra bent jau priminimas apie save, skelbia „Telegram“ kanalas „Nexta“.
Paprastai tokie straipsniai mados žurnaluose pasirodo rinkimų kampanijos pradžioje, kai politikas ketina varžytis dėl moterų balsų.
Pakomentavo ir pats Zalužnas
Plačiau skaitykite ČIA.
„Akys danguje“: slaptas NATO ginklas, akylai stebintis Rusiją virš Baltijos jūros
18:08
Po kelių sabotažo išpuolių lėktuvas daugiausia dėmesio skiria povandeninės infrastruktūros Baltijos jūroje saugumui stebėti. 9 000 km aukštyje virš Rytų Europos pakibęs AWACS – NATO oro erdvės stebėjimo ir kontrolės lėktuvas, kuriame įrengtas rotacinis radaras – sklando ore.
Iš čia – iš oro – aljansas stebi bet kokią veiklą Baltijos jūros teritorijoje, ypač aplink Rusijos Kaliningrado sritį, rašo „Business Insider“.
„Mes esame akys danguje“, – sako JAV karinių oro pajėgų karininkas majoras Benas, koordinuojantis naikintuvų darbą.
Kas yra AWACS?
AWACS (angl. Airborne Warning and Control System) yra modifikuotas „Boeing 707“ lėktuvas, kuriame įrengta tolimojo radiolokacinio sekimo sistema, galinti aptikti objektus, esančius už daugiau kaip 500 km – tiek ore, tiek žemės paviršiuje.
„Matome beveik viską, kas vyksta. Ir perduodame tai vadovybei realiu laiku", – aiškina kapitonas Jasperas, olandų dispečeris.
Plačiau skaitykite ČIA.
