Svarbiausios naujienos
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Žlugę santykiai su Trumpu ir ekonominės bėdos kirto smarkiai: vis mažiau rusų tiki Putino pažadais
18:18
Žlungant Kremliaus vadovo Vladimiro Putino deryboms su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, Rusijoje smarkiai sumažėjo visuomenės optimizmas, o ekonomikos perspektyvų vertinimas blogėja, rodo nauji nepriklausomo apklausų centro „Levada“ duomenys.
Po spalio 16 d. neplanuoto telefoninio pokalbio su V.Putinu, kuris truko daugiau kaip dvi valandas, D.Trumpas paskelbė, kad per dvi savaites jie susitiks Budapešte, tačiau vėliau planuoto susitikimo buvo atsisakyta, Kremliui dar kartą išsakius savo maksimalistines pozicijas.
Sumažėjo optimistų
Nors dauguma rusų vis dar tiki, kad sąlygos pagerės, tokių optimistiškai nusiteikusių respondentų dalis per pastarąjį pusmetį smarkiai sumažėjo, rodo Rusijos nepriklausomos sociologinių tyrimų organizacijos „Levada“ duomenys.
Apklausos duomenimis, tik 56 proc. apklaustųjų tikisi, kad artimiausiais mėnesiais pagerės politinė padėtis, o 51 proc. tikisi, kad pagerės ekonominė padėtis – abu šie rodikliai yra žemiausi nuo 2023 m. pradžios.
Kovo mėn. šie rodikliai buvo atitinkamai 71 proc. ir 58 proc.
Be to, tik 58 proc. respondentų mano, kad dabartinė vyriausybė sugebės pagerinti šalies padėtį per metus, o kovo mėn. tokių buvo 68 proc. – tai taip pat silpniausias rodiklis nuo 2023 m.
„Pastaraisiais mėnesiais tvarus optimizmas mažėja“, – skelbia sociologai, pažymėdami, kad respondentų, kurie tikisi ekonomikos pagerėjimo artimiausiu metu, dalis nuosekliai augo nuo 1994 m., 2024 m. gegužę pasiekė aukščiausią tašką – 64 proc., ir nuo to laiko mažėjo.
Atrodo, kad nuosmukis prasidėjo 2024 m. viduryje ir sutapo su ekonomikos sulėtėjimo požymiais.
Iki 2025 m. trečiojo ketvirčio Rusijos BVP per metus išaugo tik 0,6 proc. po dvejus metus trukusio didesnio nei 4 proc. augimo. Tuo pat metu civiliniai sektoriai sustojo, o karinės pramonės ir susiję sektoriai toliau plėtėsi.
Todėl ne tik padaugėjo respondentų, kurie tikisi, kad ekonominės sąlygos pablogės (28 proc., palyginti su 21 proc. kovo mėn.), bet ir padaugėjo neužtikrintųjų dėl ateities – nuo 16 proc. liepos mėn. iki 22 proc.
Panaši tendencija pastebima ir kalbant apie lūkesčius dėl politinių įvykių.
Vertinimai gerėjo nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios ir prieš šešis mėnesius pasiekė aukščiausią tašką, tačiau dabar šiek tiek daugiau nei pusė (56 proc.) tikisi, kad politinės sąlygos pagerės, o tai yra 15 procentinių punktų mažiau nei kovo mėn.
Šį nuotaikų nuosmukį patvirtina ir kiti apklausų rengėjai, pavyzdžiui, Visuomenės nuomonės fondo (FOM) užregistruotas dažniausias atsakymas į klausimą, ar gyvenimas šalyje ar šeimoje pasikeis per 6-12 mėnesių – dabar atsakoma „nepasikeis“, o ne „pagerės“.
Rugsėjo pabaigoje tik 27 proc. respondentų teigė, kad tikisi, jog gyvenimas šalyje pagerės – mažiausiai nuo 2021 m., o 34 proc. respondentų tą patį teigė apie šeimos gyvenimą – mažiausiai nuo 2022 m.
Nacionalinė „Levados“ apklausa buvo atlikta nuo rugsėjo 23 d. iki spalio 1 d. reprezentatyviai apklausiant 1610 vyresnių nei 18 metų 137 vietovėse 50-yje regionų. Ji buvo atliekama asmeninių interviu būdu respondentų namuose.
HUR padaliniai vykdo desantinę operaciją Pokrovske
23:34
Specialieji padaliniai ir aviacija, priklausantys Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiajai žvalgybos valdybai (HUR), pradėjo sudėtingą desantinę operaciją Pokrovske. Karinės žvalgybos šturmo pajėgos įžengė į miesto rajonus, kuriuos Rusijos vadovybė laikė kontroliuojamais.
Šaltinių duomenimis, HUR šturmo pajėgos įžengė į tuos Pokrovsko rajonus, kuriuos Rusijos generolai anksčiau paskelbė „užimtais“.
Pažymima, kad šios teritorijos laikomos strategiškai svarbiomis Ukrainos logistikai. Operacijoje dalyvauja keletas sraigtasparnių. HUR vadas Kyryla Budanovas yra vietoje ir asmeniškai vadovauja operacijai, skelbia suspilne.media.
Rusijos diversantų ir žvalgų grupės bandė patekti į Pokrovską Donecko srityje nuo 2025 m. vasaros. Liepos 18 d. apie diversnių grupių bandymą patekti į miestą pranešė Ukrainos kairuomenės vadas Oleksandras Syrskis. Tuomet grupes pavyko sunaikinti.
Rugpjūčio mėnesį prie Pokrovsko prieigų Rusijos armija sutelkė apie 110 tūkstančių karių.
2025 m. rudenį Rusijos armijos diversinės grupės vėl sustiprino bandymus prasiveržti į Pokrovsko miesto teritoriją.
Spalio 26 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad į Pokrovską įsiveržė apie 200 Rusijos karių, mieste prasidėjo susišaudymai.
Šaltiniai: netoli Pokrovsko Ukrainos kariai pradėjo kontrataką
22:46
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Vyriausiosios žvalgybos valdybos (HUR) kariai kontratakuoja rusus netoli Pokrovsko, siekdami panaikinti logistikos blokadą. Apie tai praneša „The Economist“ korespondentas Oliveris Carrollas socialiniame tinkle „X“. Faktą patvirtino ir šaltiniai Ukrainos gynybos pajėgose.
Pasak O.Carrollo, jis gavo informaciją, kad HUR vykdo „drąsią kontrataką“ prie Pokrovsko, siekdama atblokuoti svarbiausius logistikos mazgus. Jis taip pat paskelbė vaizdo įrašus, kuriuose matyti, kaip iš sraigtasparnių išsilaipina Ukrainos žvalgai.
Pasak korespondento, tai vyksta rajonuose, kurie, kaip teigia Rusija, yra jos kontroliuojami. Rbc.ua šaltiniai gynybos pajėgose patvirtino informaciją apie HUR kontrataką, taip pat vaizdo įrašų, kuriuos paviešino O.Carrollas, autentiškumą.
Pokrovskas yra prioritetinis tikslas rusų okupantams. Ten priešas sutelkė pagrindinę smogiamąją grupę. Dar praėjusią savaitę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pripažino, kad Rusijos diversantai įsiveržė į miestą.
Ukrainos kariuomenės duomenimis, rusai Pokrovsko aglomeracijai apsupti sutelkė 11 tūkst. savo karių. Rusai jau pradėjo skleisti gandus, kad ukrainiečių kariai yra apsupti Pokrovske. Apie tai net buvo pranešta Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui.
Vėliau tokius gandus paneigė tiek Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis, tiek Ukrainos prezidentas V.Zelenskis.
CNN: Pentagonas davė sutikimą tiekti „Tomahawk“ raketas Ukrainai
20:51
Pentagonas uždegė žalią šviesą Baltiesiems rūmams dėl sparnuotųjų raketų „Tomahawk“ tiekimo Ukrainai. Karo ministerija apskaičiavo, kad tokia pagalba Kyjivui neturės neigiamos įtakos Amerikos ginklų arsenalams. Dabar sprendimas priklauso JAV prezidentui Donaldui Trumpui, rašo CNN, remdamasi informuotais šaltiniais.
Kaip žurnalistams papasakojo trys su šiuo klausimu susipažinę JAV ir Europos pareigūnai, dar spalio pradžioje Jungtinis štabas informavo Baltuosius rūmus, kad tam tikro kiekio „Tomahawk“ raketų perdavimas Ukrainai nesusilpnins JAV gynybinio pajėgumo. Tai įvyko prieš pat D.Trumpo susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Vašingtone.
Kadangi net pats D.Trumpas tuomet kalbėjo apie galimybę perduoti šias raketas, staigus JAV prezidento pozicijos pasikeitimas nustebino amerikiečių ir europiečių pareigūnus. Dar keistesnis buvo jo pasiteisinimas, kad „Tomahawk“ raketos reikalingos pačiai Amerikai.
„Tada už uždarų durų jis pasakė Zelenskiui, kad JAV jų neperduos – bent jau kol kas“, – rašo CNN.
Kaip pažymi leidinys, D.Trumpas pakeitė sprendimą po telefoninio pokalbio su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kuris patikino, kad „Tomahawk“ raketos neturės didelio poveikio mūšio lauke, bet pakenks JAV ir Rusijos santykiams.
Tačiau, remiantis CNN šaltiniais, D.Trumpas galutinai neatmetė raketų tiekimo galimybės, o administracija net parengė planus, kaip jas greitai pristatyti į Ukrainą, jei D.Trumpas duos atitinkamą įsakymą.
Nors Pentagonas neturi prieštaravimų dėl raketų tiekimo, jo atstovai vis dar bando nuspręsti, kaip ukrainiečiai bus mokomi naudoti „Tomahawk“, sako pareigūnai.
Taip pat yra grynai techninių sunkumų: iš tikrųjų „Tomahawk“ yra jūrinės raketos, bet Ukraina, akivaizdu, turės jas paleisti iš sausumos. Tačiau šį klausimą galima išspręsti: arba JAV perduos tas kelias „Tomahawk“ raketoms skirtas antžemines paleidimo sistemas, kurias turi, arba ukrainiečiai sukurs savo paleidimo sistemas joms.
Kyjivas: Ukraina šiemet surengė beveik 160 sėkmingų atakų prieš Rusijos naftos objektus
19:55
Kyjivo saugumo tarnybos vadovas penktadienį pranešė, kad Ukraina šiemet surengė beveik 160 sėkmingų atakų prieš Rusijos naftos objektus, sumažinusi Kremliaus pajamas iš energijos išteklių, kurias Maskva naudoja savo invazijai finansuoti.
Kyjivas taip pat kuria naujus būdus, kaip pulti šiuos objektus, Maskvai stiprinant aplink juos esančias oro gynybos priemones, sakė pareigūnas.
Ukraina pastaraisiais mėnesiais suintensyvino smūgius Rusijos energetikos infrastruktūrai, kurie buvo suduodami per visą jau beveik ketverius metus besitęsiantį karą.
Dėl šių smūgių Rusijoje smarkiai pakilo benzino kainos, o Rusijos vyriausybė buvo priversta įvesti visišką degalų eksporto draudimą, nors Kremlius smūgių poveikį vadina nereikšmingu.
„Nuo metų pradžios buvo surengta beveik 160 sėkmingų smūgių prieš naftos gavybos ir perdirbimo objektus“, – pareiškė Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovas Vasylis Maliukas per susitikimą su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
„Tarp jų yra šešios naftos perdirbimo gamyklos, du naftos terminalai, trys naftos saugyklos ir devynios naftos siurblinės“, – sakė V.Maliukas.
Anksčiau šią savaitę Ukrainos prezidentas, remdamasis Vakarų vyriausybių žvalgybos duomenimis, nurodė, kad ukrainiečių tolimojo nuotolio smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms šioje srityje sumažino Maskvos pajėgumus 20 procentų.
Pasak V.Zelenskio, daugiau kaip 90 proc. šių giluminių smūgių Rusijos teritorijoje buvo suduota Ukrainoje pagamintais tolimojo nuotolio ginklais. Jis teigė, kad Ukrainai reikia papildomos užsienio finansinės pagalbos, kad galėtų jų pagaminti daugiau.
Naftos eksportas atlieka svarbų vaidmenį Rusijai finansuojant savo invaziją į Ukrainą. Kol Ukrainos ginklai taikosi į naftos perdirbimo gamyklas, naujomis JAV ir Europos Sąjungos sankcijomis siekiama sumažinti Maskvos pajamas iš naftos ir dujų eksporto.
Nepaisant atnaujintų JAV vadovaujamų taikos pastangų, beveik ketverius metus trunkantis karas nerodo jokių pabaigos ženklų.
Kremliui nerodant noro siekti kompromiso, JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusią savaitę paskelbė sankcijas Rusijos naftos milžinėms „Rosneft“ ir „Lukoil“.
Šios sankcijos turėtų įsigalioti lapkričio 21 dieną, o V.Zelenskis sako, kad D.Trumpas „tikriausiai panaudos tai kaip spaudimo ar dialogo su rusais priemonę“.
Kinija ir Indija yra didžiausios Rusijos naftos pirkėjos. Ukrainos prezidentas sakė, kad Indija „tikrai davė visus ženklus, kad sumažins energijos išteklių importą“ iš Rusijos.
Trumpas: JAV atliks branduolinius bandymus, jei tai darys kitos šalys
18:44
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos atliks branduolinius bandymus, jei tai darys kitos šalys, tačiau ir vėl nepatikslino, kokio tipo bandymus jis turi omenyje.
„Mes atliksime keletą bandymų, taip, ir kitos šalys tai daro. Jei jos tai darys, tai darysime ir mes“, – pareiškė D. Trumpas žurnalistams „Air Force One“ lėktuve, atsakydamas į naujienų agentūros AFP žurnalisto klausimą.
Ketvirtadienį JAV prezidentas pareiškė įsakęs JAV pradėti branduolinių ginklų bandymus, taip esą reaguojant į kitų valstybių veiksmus.
„Dėl kitų šalių bandymų programų nurodžiau Karo departamentui pradėti mūsų Branduolinių Ginklų bandymus tokiu pačiu lygiu“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ tuomet parašė D.Trumpas.
Lieka neaišku, ar D.Trumpas turėjo omenyje branduolinius bandymus, kuriuos Jungtinės Valstijos vėliausią kartą atliko 1992 metais, ar ginklų, galinčių nešti branduolines galvutes, testavimus.
Vėliau kalbėjęs JAV viceprezidentas taip pat neatskleidė, kokius bandymus D. Trumpas turėjo omenyje.
Tuo metu Pentagono vadovas Pete'as Hegsethas penktadienį pareiškė, kad JAV prezidento prašymas pradėti branduolinių ginklų bandymus buvo atsakingas žingsnis.
„Turime turėti patikimą branduolinio atgrasymo priemonę. Tai yra mūsų atgrasymo pagrindas, – pareiškė P. Hegsethas. – Supratimas ir bandymų atnaujinimas yra gana atsakingas, labai atsakingas būdas tai pasiekti.“
Branduolinių ginklų politika, kažkada laikyta Šaltojo karo reliktu, vis dažniau iškyla į pirmą planą, Rusijai karo Ukrainoje metu ne kartą pagrasinus panaudoti branduolinius ginklus tiek prieš JAV, tiek prieš Europą.
Maskva šią savaitę pranešė apie sėkmingą sparnuotosios raketos „Burevestnik“, žinomos NATO kodiniu pavadinimu „Skyfall“, su atominiu varikliu bandymą.
Kinija stato vis daugiau antžeminių branduolinių raketų saugyklų. Šiaurės Korėja savo ruožtu ką tik pristatė naują tarpžemyninę balistinę raketą, kaip teigiama, galinčią suduoti branduolinį smūgį Jungtinėms Valstijoms, ir planuoja ją išbandyti.
D.Trumpas anksčiau taip pat pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos turi daugiau branduolinių ginklų nei bet kuri kita šalis. Vašingtone įsikūrusios Ginklų kontrolės asociacijos duomenimis, Rusija turi 5 580 branduolinių galvučių, o JAV – 5 225. Bendrai Maskva ir Vašingtonas kontroliuoja maždaug 90 proc. visų pasaulio branduolinių galvučių.
Trečias per savaitę: Lenkija perėmė Rusijos žvalgybinį lėktuvą
17:29
Penktadienį Lenkija pranešė, kad jos naikintuvai jau trečią kartą šią savaitę virš Baltijos jūros perėmė Rusijos žvalgybinį lėktuvą.
Lenkijos kariuomenės operatyvinė vadovybė nurodė, kad orlaivis nepažeidė Lenkijos oro erdvės, tačiau, kaip ir ankstesnių incidentų metu, jis neturėjo pateikto skrydžio plano, o jo atsakikliai buvo išjungti, skelbia „TVP World“.
„Tai jau trečia tokia situacija šią savaitę, patvirtinanti didėjantį Rusijos aviacijos aktyvumą Baltijos regione“, – sakė kariuomenė.
„Lenkijos ginkluotosios pajėgos išlieka visiškai pasirengusios kovai ir veiksmingai reaguoja į bet kokius Rusijos Federacijos provokacinius veiksmus, glaudžiai bendradarbiaudamos su sąjungininkais iš NATO
Norėtume padėkoti oro pajėgoms už jų profesionalumą, budrumą ir pavyzdinį pareigų vykdymą, kuris dar kartą parodo jų aukštą parengimo lygį ir ryžtą ginti šalį“, – sakoma operatyvinės vadovybės pranešime.
NATO rytiniame flange esančios šalys nuo rugsėjo yra padidintos parengties dėl galimų oro erdvės pažeidimų. Primename, kad trys Rusijos kariniai naikintuvai 12-ai minučių pažeidė Estijos oro erdvę, o kelios dienos prieš tai daugiau kaip 20 Rusijos dronų įskrido į Lenkijos oro erdvę.
Zelenskis paatviravo, kiek kartų „Flamingo“ raketa jau smogė rusams
17:08
Ukrainos sparnuotoji raketa „Flamingo“ jau devynis kartus buvo panaudota realiose kovinėse operacijose. Apie tai penktadienį, spalio 31 d., komentare Prancūzijos leidiniui „Le Figaro“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Pasak V.Zelenskio, „Flamingo“ šiuo metu yra geriausia Ukrainos raketa. Leidinyje pažymima, kad raketos kūrėja, bendrovė „Fire Point“, „sulaukia tiek pat pagyrų, kiek ir klausimų“.
Raketos kovinė galvutė, pasak „Le Figaro“, yra dvigubai galingesnė už JAV raketą „Tomahawk“, kurios sprogstamoji masė yra apie 450 kg. Žurnalistai teigia, kad „Flamingo“ gali tapti ginklu, pakeisiančiu žaidimo taisykles karyboje.
Vienas karinis ekspertas „Le Figaro“ sakė, kad „Flamingo“ yra „pirmasis tikrai strateginis Ukrainos gamybos ginklas“.
Spalio 28 d. V.Zelenskis teigė, kad Ukrainos tolimojo nuotolio raketos „Ruta“ ir „Flamingo“ jau buvo panaudotos kovinėmis sąlygomis. Jis taip pat pridūrė, kad Ukraina planuoja padidinti šių ginklų naudojimą jau 2025 m.
Lukašenka paleido tiradą: „Dvokianti Europa mokės Baltarusijai už orą“
15:59
Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka penktadienį, viešėdamas Barezino biosferos draustinyje, padarė netikėtą pareiškimą apie tai, kad dvokianti Europa esą turės sumokėti Baltarusijai už gryną orą, kurį gamina šalyje saugomi miškai ir pelkės, skelbia šalies naujienų agentūra BELTA.
„Tai ateitis, mes turime ją išsaugoti. Ir ateis laikas, kai ši dvokianti Europa mums mokės už tai, kad mes saugome tai, ką mums davė Dievas“, – išrėžė jis.
Autokratinis šalies vadovas pažymėjo, kad esą Europos Sąjunga to visiškai neturi.
„Jie, užuot mokėję, pradeda mus smaugti sankcijomis. Tai praeis. Jau praeina. Manau, netrukus ateis laikas, kai jie už tai mums mokės“, – kalbėjo A.Lukašenka.
Eis į karą, jei bus išprovokuoti
Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino patikėtinis sakė, kad Baltarusija neįsitrauks į jokį karą, nebent ji taptų išorinės agresijos taikiniu.
„Paklausa [tam, ką Baltarusija turi ir gamina] yra. Bet mes gyvename tokiu neapibrėžtu laikotarpiu, kad turime ištverti. Turime iškęsti šį laikotarpį. Jei mums pavyks, mūsų vaikai išgyvens. Jei nepavyks, mes nugrimsime į bedugnę.
Pasaulyje vyksta daugiau nei 50 konfliktų ir karų. Nenorėčiau, kad mes įsitrauktume į 51-ąjį. Užtikrinu jus, kad mes nenorime kariauti ir neįsitrauksime į jokį karą, jei nebūsime išprovokuoti. Tai yra svarbiausia prezidento ir vyriausybės užduotis“, – pabrėžė A.Lukašenka.
Baltarusijos vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad kai kurios kaimyninės šalys šiuo metu kariniams poreikiams skiria iki 5 proc. savo BVP, kas „yra labai daug“.
„Kyla klausimas, kodėl jos tai daro?“, – sakė jis.
Šiame kontekste valstybės vadovas pažymėjo, kad niekas negalės aneksuoti vakarų Baltarusijos ar Ukrainos, kaip tai buvo daroma praeityje.
Zelenskis prabilo apie tai, ar atitrauks karius iš Pokrovsko
15:32
Šiuo metu Ukrainos gynybos pajėgos Pokrovsko rajone nėra apsuptos, pabrėžė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, atsakydamas į klausimą, ar Ukraina planuoja išvesti karius iš Pokrovsko, jei kiltų apsupties grėsmė.
„Prie Pokrovsko mūsų pajėgos kontroliuoja situaciją. Ten iš visų pusių yra įtempta situacija su priešu. Prisiminkite situaciją su Kursko operacija. Prisiminkite, kaip buvo informuojama – labai įvairiai. Kad mes turime 5 ar 8 tūkstančius apsuptus. Tai buvo melas, nebuvo jokių 5–8 tūkstančių, niekas nebuvo apsuptas. Visi vietiniai vadai supranta – kaip galima leisti apsuptį? Jokiu būdu. Žmonės yra svarbiausia, visi tai supranta. Bet jūs turite žinoti, kad jie šiandien ten nedominuoja. Jų yra daug, bet sakyti, kad jie laimi, yra netiesa“, – aiškino Ukrainos lyderis.
Jis pažymėjo, kad situacija Pokrovske yra sudėtinga, nes Rusija šioje kryptyje sutelkė apie 170 tūkst. savo karių.
„Ryte kalbėjau su vyriausiuoju vadu, Pokrovske pokyčių nėra. Pokrovske yra rusai, mūsų kariai juos naikina, naikina po truputį. Nes reikia saugoti personalą... Tai, ką sako Rusija – buvau kai kuriuose kabinetuose. Mačiau įvairius žemėlapius. Mačiau karinių veiksmų Ukrainos teritorijoje žemėlapį, kuris atrodo keistai. Mačiau ir kitus žemėlapius. Mes turime skirtingus realių karinių veiksmų Ukrainoje, Rusijoje, Europoje, JAV žemėlapius. Ir tam tikru momentu mes visa tai suderiname, suprantame, kur yra problemos, o kur manipuliacijos“, – kalbėjo V.Zelenskis.
„Putinas sako, kad jis vyks į Pokrovską. Ir, žinoma, jei jis atvyks į Pokrovską, visi plos. Mes suprantame, kuo viskas baigsis“, – pareiškė Ukrainos vadovas.
Situaciją Pokrovske įvertino ir Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovas Vasylis Maliukas.
„Kai kalbame apie Pokrovską, reikia padėkoti visoms gynybos pajėgoms, kurios ten dirba nepaprastai profesionaliai ir labai atsidavusiai. Bet pradėti reikia nuo to, kad priešas pirmą kartą pareiškė prieš metus ir tris mėnesius, kad „mes tuojau, per kelias dienas jį paimsime“. Per tą laiką jie pasistūmė vos 7 kilometrus. Tie „nepaprastai galingi specialistai“, nuėjo tik 7 kilometrus. Tačiau jie neteko dešimčių ir dešimčių tūkstančių žuvusių karių. Jau nekalbant apie sužeistuosius. Bet šiandien ten mestos visos pajėgos. Kasdien jie ten tiesiog ten traiškomi“, – teigė pareigūnas.
Prabilo iš traukinio Lietuvoje iššokęs ir dingęs rusas: atskleidė, nuo ko bėgo
15:05
Birželį Lietuvoje kilo skandalas, kai teisėsaugai taip ir nepavyko sulaikyti Rusijos piliečio, kuris Kybartų apylinkėse iššoko iš tranzitinio traukinio Adleris–Kaliningradas ir dingo. Tačiau dabar vaikinas atsirado ir atskleidė savo poelgio motyvus žurnalistams.
Bėglio ieškojo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) sraigtasparnis, gausios policijos pajėgos. Tikrintos atokios sodybos ir vienkiemiai, peržiūrėti vaizdo įrašai iš viešų vietų bei degalinių, tačiau pėdsakų aptikti nepavyko.
Vėliau paaiškėjo, kad tai – Rusijos pilietis Danilas Muchametovas. Rugpjūtį Vidaus reikalų ministerija (VRM) pranešė, kad jis buvo rastas, tačiau išsamiau aplinkybių nedetalizavo.
„Birželio mėnesį iš Kaliningrado tranzitinio traukinio pabėgęs Rusijos pilietis buvo rastas. Jo buvimo vieta yra žinoma atitinkamoms tarnyboms, tačiau dėl vykdomo tyrimo detalių negalima atskleisti“, – tokia trumpa žinute pasidalijo Vidaus reikalų ministerija (VRM).
Vaikiną pavyko aptikti Rusijos opozicinio televizijos kanalo „Nastojaščeje vremia“ (angl. „Current time“) žurnalistams. Trumpame interviu jis atskleidė pabėgimo aplinkybes, o taip pat papasakojo, kur jis yra dabar.
Žurnalistams pavyko sužinoti, kad Suomijos migracijos tarnyba atsisakė suteikti prieglobstį 21 metų Rusijos piliečiui. Jis turėtų būti išduotas Lietuvai.
Bėgo, nes nenorėjo kariauti
Plačiau skaitykite ČIA.
-
J.D.Vance'as atskleidė žymiausią savo karjeros momentą: kaip tai susiję su Zelenskiu
-
Kaip Trumpo ir Xi Jinpingo derybos gali pakeisti Rusijos karo prieš Ukrainą eigą
-
Putino pasiuntinys Dmitrijevas pranašauja, kada baigsis karas
-
Paaiškėjo, kodėl Rusija netikėtai perkėlė raketinį laivą į Baltijos jūrą
