Svarbiausios naujienos
- Naujas Rusijos triukas: pristatė naują drakonišką povandeninį laivą, skirtą superginklams gabenti
- Karo kaina: Rusija pateks tarp šalių, kuriose PVM yra didžiausias pasaulyje
- TVF milijardai Ukrainai pakibo ant plauko: priklauso nuo vieno veiksmo
- Admirolas prabilo apie tai, kuriai NATO vietai pirma smogtų Rusija ir ar JAV atskubėtų į pagalbą
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Naujas Rusijos triukas: pristatė drakonišką povandeninį laivą, skirtą superginklams gabenti
16:50
Po ilgai trukusių atidėliojimų Rusija paleido branduolinį povandeninį laivą „Chabarovsk“, pavadindama jį pirmuoju laivu, pastatytu „Poseidon“ branduolinių dronų, galinčių sukelti radioaktyvias cunamio bangas, gabenimui, skelbia naujienų portalas „TVP World“.
Tai yra svarbi Maskvos propagandos kampanijos, skirtos savo superginklų demonstravimui, dalis. Tačiau, ekspertų vertinimu, povandeninis laivas, kuriuo gabenami branduoliniai dronai „Poseidon“ praktiškai nėra labai naudingas kaip karinis įrankis.
„Šiandien mums tai svarbi diena – garsiojoje „Sevmaš“ laivų statykloje paleidžiamas sunkusis branduolinis raketinis kreiseris „Chabarovsk“, – šeštadienį pareiškė Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas per ceremoniją Šiaurės Rusijoje, Baltosios jūros pakrantėje esančiame Severodvinske.
Kas žinoma apie šį povandeninį laivą?
„Chabarovsk“ paleidimas yra naujausias žingsnis 15 metų trukusiame procese, kurį lydėjo nuolatiniai vėlavimai. Šio povandeninio laivo statybos prasidėjo 2014 m., kur kas anksčiau nei Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas 2018 m. paskelbė apie branduolinį ginklą galinčių nešti torpedų „Poseidon“ projektą.
Povandeninis laivas, kurio ilgis yra apie 113 metrų, svoris – beveik 10 tūkst. tonų, o greitis po vandeniu – iki 185 km/val, dabar bus kelerius metus ruošiamas eksploatacijai ir išbandomas jūroje.
Nors laivas „Chabarovsk“ buvo pristatytas šeštadienį, tikimasi, kad jis pradės veikti ne anksčiau kaip 2026 m. ar 2027 m.
„Poseidon“, apie kurio paleidimą praeitą mėnesį taip pat pranešė V.Putinas, yra branduoline energija varomas, branduoliniais ginklais ginkluotas povandeninis aparatas. Kremlius nesismulkina ir jį apibūdino kaip nesustabdomą ir galintį sukelti „radioaktyvius cunamius“ prie priešo krantų.
Ekspertai teigia, kad tokie teiginiai yra gerokai perdėti.
Persistengė besigirdami?
Amerikiečių leidinys „Washington Post“ citavo nepriklausomą Rusijos branduolinių pajėgų analitiką Pavelą Podvigą, kuris pareiškė: „Sovietų Sąjunga keletą kartų tyrė idėją naudoti cunamio tipo bangas pakrančių objektams sunaikinti. Kiekvienas tyrimas padarė išvadą, kad tai neveiks.“
Leidinyje taip pat cituojamas JAV Karinio jūrų centro analitikas Michaelas B.Petersenas, kuris teigė, kad „Poseidon“ yra torpedos ir bepiločio povandeninio aparato mišinys.
„Jis skirtas ne karo veiksmams, o tam, kad priverstų priešininką pasitraukti, pagrasinus jį panaudoti“, – pabrėžė jis.
Ekspertas pridūrė, kad tikrasis šio ginklo panaudojimas būtų tik po to, kai jau prasidėtų potencialus branduolinis karas – kaip „antrojo smūgio“ priemonė.
Nepaisant V.Putino neseniai išsakyto pasigyrimo, kad „nėra nieko panašaus“ ir kad šio drono neįmanoma perimti, dauguma analitikų abejoja, kad Rusija galės greitai išplėsti ar įdiegti šią technologiją.
„The Hill“: Trumpas nesvarsto galimybės tiekti „Tomahawk“ raketas Ukrainai, bet gali pakeisti nuomonę
00:38
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį žurnalistams pareiškė, kad nesvarsto galimybės tiekti Ukrainai ilgojo nuotolio raketas „Tomahawk“, nepaisant to, kad Pentagonas davė sutikimą Baltiesiems rūmams perduoti šį ginklą, praneša „The Hill“.
„Galiu pakeisti savo nuomonę, bet šiuo metu to nedarysiu“, – atsakė D.Trumpas žurnalistams į klausimą apie raketų tiekimą Ukrainai.
Leidinys remiasi CNN pranešimu, pasirodžiusiu penktadienį, spalio 31 d., kad Pentagonas pritarė ilgojo nuotolio raketų, kurių Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau seniai prašė D.Trumpo administracijos, siuntimui.
CNN pažymėjo, kad Pentagono sprendimas buvo pagrįstas vertinimu, jog „Tomahawk“ raketų tiekimas Ukrainai neturės neigiamos įtakos JAV atsargoms.
Du Europos pareigūnai televizijos kanalui pasakojo, kad buvo nustebę, kai Jungtinio štabų vadų komiteto vertinimas parodė, jog nėra priežasčių nesiųsti raketų Ukrainai, tačiau JAV prezidentas D.Trumpas vis tiek pasisakė prieš šių ginklų tiekimą Ukrainai.
„Mums tai nėra lengva... Jūs kalbate apie milžinišką kiekį labai galingų ginklų“, – sakė D.Trumpas prieš susitikimą su V.Zelenskiu Baltuosiuose rūmuose.
Leidinys pažymi, kad, Ukrainos prezidento teigimu, atsisakymas suteikti raketas sumažino Rusijos prezidento Vladimiro Putino susidomėjimą diplomatija su Ukraina.
„Rusija toliau daro viską, kad išvengtų diplomatijos, ir kai tik klausimas apie mūsų – Ukrainos – galimybę smogti tolimą smūgį tapo mažiau aktualus, Rusijos susidomėjimas diplomatija beveik automatiškai išnyko“, – sakė V.Zelenskis viename iš savo kasdienių kreipimųsi į tautą.
Todėl, jo nuomone, būtent klausimas dėl galimybės Ukrainai smogti tolimą smūgį Rusijos teritorijai yra nepakeičiamas raktas į taiką.
Tuo metu, kaip teigiama publikacijoje, Rusija įspėjo JAV, kad raketų tiekimas Kyjivui yra nepriimtinas, nes tai lemtų žymų konflikto eskalavimą.
Leidinys priminė, kad pats Kremlius kare su Ukraina naudoja savo gamybos raketas, taip pat raketas iš Šiaurės Korėjos ir dronus-kamikadzes iš Irano.
Europos Komisija įvertino Ukrainos pažangą siekiant narystės ES
23:39
Ukraina demonstruoja „išskirtinį atsidavimą“ idėjai įstoti į Europos Sąjungą. Tačiau Kyjivas turi pakeisti „paskutines neigiamas tendencijas“ kovojant su korupcija ir paspartinti reformas teisinės valstybės srityje.
Apie tai teigiama Europos Komisijos projekto tekste, su kuriuo susipažino agentūra „Reuters“. Pažymima, kad šis tekstas yra ES plėtros ataskaitos dalis. Tikimasi, kad jis bus patvirtintas antradienį, lapkričio 4 d. Dokumente teigiama, kad „Ukraina per pastaruosius metus toliau rodė didelį atsidavimą ES narystės siekiui“, nepaisant sunkumų, susijusių su Rusijos agresija.
Europos Komisija aukštai įvertino Ukrainą už reformų įgyvendinimą, tačiau pažymėjo, kad reikia pasiekti didesnį pažangą teismų nepriklausomybės, kovos su organizuotu nusikalstamumu ir pagarbos pilietinei visuomenei klausimais.
Europa jau anksčiau išreiškė susirūpinimą dėl priemonių, kuriomis siekiama nustatyti didesnę Ukrainos generalinio prokuroro kontrolę šalies antikorupcijos biurui ir specializuotai prokuratūrai. Kalba eina apie liepos įvykius. Tuomet dėl protestų kursas buvo greitai pakeistas, tačiau Briuselis vis dėlto atkreipė dėmesį į šį epizodą.
„Neseniai pastebimas neigiamas tendencijas, ypač didėjantį spaudimą specializuotoms antikorupcinėms institucijoms ir pilietinei visuomenei, būtina ryžtingai keisti“, – teigiama Europos Komisijos projekto tekste.
Nors beveik visos ES šalys viešai remia Ukrainos siekį prisijungti prie bloko, artimiausiu metu šalies įstojimas į ES neplanuojamas. Be to, diplomatai pripažįsta, kad šis procesas susidurs su kliūtimis.
Anksčiau Ukrainos valdžios institucijos pranešė Europos Sąjungai, kad ketina baigti derybas dėl narystės iki 2028 m. pabaigos. Europos Komisija teigia, kad tam Ukraina turi sustiprinti savo pastangas: „Komisija yra pasirengusi paremti šį ambicingą tikslą, tačiau mano, kad norint jį pasiekti, reikia paspartinti reformų tempą, ypač pagrindinėse srityse, pavyzdžiui, teisinės valstybės principų laikymosi srityje“.
Dokumente Komisija taip pat siūlo ateityje geriau ginti demokratinius standartus.
„Siekiant užtikrinti, kad naujosios valstybės narės ir toliau gintų bei remtų savo pasiekimus teisinės valstybės, demokratijos ir pagrindinių teisių srityje, Komisija mano, kad būsimose stojimo sutartyse turėtų būti numatytos patikimesnės garantijos, kad nebus nukrypta nuo įsipareigojimų, prisiimtų stojimo derybų metu“, – teigiama ataskaitos projekte.
Kaip žinoma, Ukraina pateikė paraišką įstoti į ES praėjus kelioms dienoms po to, kai 2022 m. vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją. Jau 2022 m. birželio 23 d. Europos Vadovų Taryba oficialiai suteikė Ukrainai ES kandidatės statusą.
Baltarusijoje pradėta kalbėti apie taikos palaikymo pajėgų siuntimą į Ukrainą
21:44
Baltarusija yra pasirengusi dislokuoti savo taikos palaikymo pajėgas Ukrainoje „abiejų šalių susitarimu“. Apie tai pranešė Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų specialiųjų operacijų vadavietės tarptautinio karinio bendradarbiavimo ir taikos palaikymo veiklos skyriaus vadovas Aliaksejus Skabejus, praneša „Laisvės radijas“.
„Galiu su visišku įsitikinimu pasakyti, kad šiuo metu, kai tik gausime atitinkamą sprendimą, būsime pasirengę persikelti į vieną ar kitą regioną užduotims atlikti“, – sakė jis.
A.Skabejus pažymėjo, kad Baltarusijos taikos palaikymo pajėgos gali būti dislokuotos Ukrainoje, „jei to prireiks“. Jis pridūrė, kad šiuo metu Baltarusijos dalyvavimas taikos palaikymo misijose, vykdomose pagal Jungtinių Tautų programą, yra laikinai sustabdytas.
„Čia viskas priklauso ne tik nuo mūsų. Jei šalys priims sprendimą, mes esame pasirengę suteikti pagalbą jų prašymu“, – užtikrino Baltarusijos gynybos ministerijos atstovas.
Zelenskis: konkretaus taikos plano kol kas nėra
21:04
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis spaudos konferencijoje pareiškė, kad nematė nė vieno suderinto „12 punktų Europos taikos plano“, apie kurį pastaruoju metu kalbama žiniasklaidoje.
Pasak jo, kol kas yra tik pavienės idėjos ir pasiūlymai iš įvairių Europos šalių.
„Svarbu, ar aš, kaip Ukrainos prezidentas, mačiau šį planą. Ne. Manau, tai ir yra atsakymas į visus klausimus. Yra įvairių Europos požiūrių ir pasiūlymų dėl taikos susitarimo“, – sakė V.Zelenskis.
Jis taip pat išreiškė nuostabą dėl pareiškimų apie tariamą Rusijos dalyvavimą galimose derybose.
„Keista girdėti, kad Rusija sėdi prie derybų stalo, nes dabar nė vienas Europos lyderis ar JAV prezidentas negali jos priversti to padaryti“, – sakė Ukrainos vadovas.
V.Zelenskis pabrėžė, kad bet kokios tolesnės taikos iniciatyvos turi būti aptariamos dalyvaujant JAV, nes be Amerikos politinės ir karinės paramos perėjimas prie diplomatinio etapo yra neįmanomas.
„Mūsų pozicija yra tokia: dabar vyksta konsultavimasis tarp patarėjų, yra keletas lygiagrečių pokalbių, bet kol kas nėra jokio parengto plano. Jei Europa parengs konkretų pasiūlymą, mes jį suderinsime su JAV, nes jos turi savo viziją“, – pridūrė prezidentas.
Kaip skelbė „Bloomberg“, remdamasis vidiniais šaltiniais, Ukraina kartu su Europos partneriais rengia taikos iniciatyvą, susidedančią iš dvylikos pagrindinių punktų.
Pagal preliminarius planus, procesą turėtų koordinuoti specialiai sukurta taikos komisija, kuriai vadovaus JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Tuo pačiu metu kol kas nežinoma, ar ši iniciatyva gavo oficialią Vašingtono paramą.
V.Zelenskis neseniai patvirtino, kad savaitės pabaigoje Ukrainos ir ES šalių patarėjai surengs susitikimą, kurio metu bus išsamiai aptarti būdai, kaip užbaigti Rusijos agresiją.
Zelenskis pareiškė, kad okupantai ruošiasi „revanšui“ už Dobropilę
19:50
Rusų okupantai ruošiasi revanšui už visišką iniciatyvos praradimą Dobropilės kryptimi Donecko srityje, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitikime su žurnalistais.
„Dobropilė – tai ne paprasta. Mūsų operacija tęsiasi. Vyriausiasis vadas sakė, kad jie dar išvalė apie 2,5–3 kilometrus į pietus. Išvalė, bet Rusija supranta, kad ten visiškai prarado iniciatyvą, ir mes suprantame, kad jie ruošiasi revanšui. Tai aišku iš perimamų pranešimų, kad jie kaupia kariuomenę. Iš visų požymių tai suprantama“, – sakė V.Zelenskis.
Jis taip pat papasakojo apie situaciją aplink Pokrovską, pabrėždamas, kad pastarosiomis dienomis priešas nepasiekė sėkmės. Jis pažymėjo, kad iki 30 proc. visų karo veiksmų fronte vyksta Pokrovsko rajone. Tuo pačiu metu į šią kryptį nukreipiama apie 50 proc. valdomų aviacijos bombų, kurias naudoja rusai.
Kaip sakė V.Zelenskis, ukrainiečių gynėjams nėra paprasta ginti Pokrovską. Jis pridūrė, kad Pokrovske yra „pora šimtų“ rusų okupantų – nuo 260 iki 300.
Prezidento teigimu, Pokrovske veikia Ukrainos 425-asis šturmo pulkas. „Šiandien jiems tenka didžiausia našta. Jie dalyvauja gana sudėtingose kovinėse operacijose“, – pažymėjo V.Zelenskis.
Jis taip pat padėkojo 35-ajai ir 38-ajai brigadoms, Ukrainos jūrų pėstininkams, kurie Pokrovsko kryptimi vykdo svarbias užduotis. Taip pat 68-ajai atskirai jėgerių brigadai, 32-ajai ir 155-ajai brigadoms.
Karo kaina: Rusija pateks tarp šalių, kuriose PVM yra didžiausias pasaulyje
19:06
Antrasis per pastaruosius 7 metus PVM tarifo padidinimas, kuris įvyks 2026 m., pasodins Rusiją vieną gretą su kitomis 19 pasaulio šalių, kuriose galioja didžiausias pridėtinės vertės mokestis, sako Gaidaro instituto ekspertai.
Pagrindinis mokestis, kuris įskaičiuojamas į visų Rusijoje parduodamų prekių ir paslaugų savikainą ir iš kurio gaunama beveik 40 proc. federalinio iždo įplaukų, iki 2019 m. buvo 18 proc., vėliau padidintas iki dabartinių 20 proc., o nuo naujųjų metų sieks 22 proc.
Rusijoje veikiantis Gaidaro institutas nurodo, kad tik keliose ES valstybėse arba bendrojoje rinkoje dalyvaujančiose šalyse PVM bus didesnis nei Rusijoje: Vengrijoje – 27 proc., Danijoje, Kroatijoje ir Švedijoje – 25 proc., Suomijoje, Estijoje ir Graikijoje – 24 proc., Slovakijoje ir Airijoje – 23 proc.
Didžiausiose ES šalyse PVM bus mažesnis nei Rusijoje: Prancūzijoje – 20 proc., Vokietijoje – 19 proc. O tarp ne Europos šalių Rusija užims pirmąją vietą pagal PVM ir dalysis ja su Urugvajumi (ten tarifas taip pat 22 proc.), pažymi instituto ekspertai. Pavyzdžiui, Kinijoje PVM sudaro tik 13 proc., Japonijoje – 10 proc., o Jungtiniuose Arabų Emyratuose – 5 proc.
Rusijos finansų ministerija tikisi, kad, įvedus naująjį PVM, į biudžetą, kurio kas trečias rublis išleidžiamas karui, bus surinkta 1,4 trilijono rublių papildomų mokesčių – rekordinė dalis nuo Sovietų Sąjungos laikų.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Rheinmetall“ Rumunijoje statys parako gamyklą
18:52
Vokietijos gynybos pramonės milžinė „Rheinmetall“ pirmadienį pranešė, kad pasirašė susitarimą bendrai NATO narėje Rumunijoje statyti parako gamyklą.
Planuojama gamykla prisidės prie Europos Sąjungos (ES) ir NATO pastangų stiprinti Europos gynybą Rusijos grėsmės akivaizdoje.
„Rheinmetall“ pranešime teigiama, kad į gamyklos statybą Rumunijos centre esančioje Viktorijoje planuojama investuoti daugiau nei 500 mln. eurų.
„Rheinmetall“ ir rumunų įmonė „Pirochim Victoria“ steigia bendrą įmonę gamyklai statyti. Didžiausia Vokietijos gynybos grupė valdys 51 proc. jos akcijų.
„Mūsų strategija – tapti neatsiejama Europos ir NATO pramonės ekosistemų dalimi“, – sakė „Rheinmetall“ vadovas Arminas Pappergeris, dalyvavęs projekto pasirašymo ceremonijoje Bukarešte su ministru pirmininku Ilie Bolojanu.
Gamykloje bus gaminamas parakas ir artilerijos užtaisai, joje dirbs apie 700 žmonių. Gamyba turėtų prasidėti 2028 metais.
NATO rytiniame flange esanti Rumunija yra viena iš Europos šalių, skubančių stiprinti savo gynybą nuo 2022-ųjų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Su karo niokojama Ukraina besiribojanti Rumunija ypač nukentėjo dėl augančios Rusijos grėsmės – rugsėjį ji iškvietė Maskvos ambasadorių pareikšti protesto, rusų dronui įskridus į jos oro erdvę per ataką prieš Ukrainą.
Paskelbus apie sandorį su Rumunija „Rheinmetall“ akcijų vertė Frankfurto biržoje šoktelėjo daugiau nei trimis procentais.
Augant paklausai, „Rheinmetall“ visoje Europoje steigia naujas gamyklas.
Praėjusią savaitę Bulgarija ir ginklų gamintoja „Rheinmetall“ pranešė, kad pasirašė susitarimą bendrai centrinėje Bulgarijoje statyti parako ir artilerijos sviedinių gamyklą.
NATO naikintuvai tris kartus kilo palydėti Rusijos orlaivių
18:51
NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę tris kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Taip pat spalio 29 dieną vieną kartą kilo patruliuoti palei Estijos, Latvijos, Lietuvos sieną su Rusija ir Baltarusija.
Spalio 27 dieną NATO orlaiviai skrido atpažinti vieno Rusijos žvalgybinio lėktuvo IL-20. Orlaivis skrido tarptautine erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį.
Orlaivis skrido be įjungto radiolokacinio atsakiklio, be skrydžio plano, radijo ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVS) palaikė.
Spalio 29 dieną NATO oro policija kilo atpažinti ir vieno kuro papildymo orlaivio IL-78, kuris skrido iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį.
Spalio 30 dieną atpažintas ir palydėtas rusų transporto lėktuvas IL-76, kuris taip pat skrido iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį.
Abu orlaiviai skrido su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su RSVS palaikė, tačiau tik kuro papildymo orlaivis IL-78 turėjo skrydžio planą.
Aljanso oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma iš Lietuvos ir Estijos.
TVF milijardai Ukrainai pakibo ant plauko: priklauso nuo vieno veiksmo
18:27
Belgijos atsisakymas paremti daugiamilijardinę ES paskolą Ukrainai gali paskatinti Tarptautinį valiutos fondą (TVF) blokuoti finansinę paramą Kyjivui – dėl to gali būti prarastas pasitikėjimas karo nualintos šalies ekonominiu gyvybingumu, perspėja ES pareigūnai.
Europos prieštaringai vertinamos 140 mlrd. eurų vertės „reparacijų paskolos“, kuri būtų paremta ES įšaldytu Rusijos valstybės turtu, šalininkai teigia, kad tolesnė TVF parama Ukrainai yra labai svarbi, ir baiminasi, kad laiko įtikinti šią instituciją suteikti Kyjivui naujų paskolų lieka vis mažiau.
Ukraina susiduria su didžiuliu biudžeto trūkumu ir jai labai reikia TVF lėšų, kad galėtų toliau gintis nuo Rusijos invazijos. TVF svarsto galimybę per ateinančius trejus metus Kyjivui paskolinti 8 mlrd. JAV dolerių, skelbia portalas „Politico“.
Tačiau viltys gauti TVF finansinę paramą priklauso nuo to, ar ES pavyks užbaigti veiksmus dėl savo 140 mlrd. eurų paskolos Ukrainai, panaudojant įšaldytą Rusijos valstybės turtą, kuris daugiausia laikomas Belgijoje.
Vienas Europos Komisijos pareigūnas ir trijų šalių narių diplomatai sakė, kad tokio susitarimo užtikrinimas įtikins TVF, jog Ukraina artimiausiais metais bus finansiškai pajėgi – tai yra reikalavimas, kad Vašingtone įsikūrusi institucija finansuotų bet kurią šalį.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina smogė elitiniam Rusijos specialiųjų pajėgų būriui Juodojoje jūroje
16:08
Ukrainos karinės jūrų pajėgos smogė elitiniam Rusijos specialiajam daliniui, kuris buvo „Sivaš“ gręžimo platformoje Juodojoje jūroje, pramintoje „Bojko bokštais“. Apie tai pranešė Ukrainos karinės jūrų pajėgos ir paskelbė vaizdo įrašą.
„Ukrainos karinės jūrų pajėgos smogė elitiniam priešo specialiajam daliniui, kuris buvo ant „Sivaš“ gręžimo platformos.“, – teigiama pranešime.
Kariškiai pažymėjo, kad buvo sunaikintos Rusijos armijos techninės žvalgybos ir stebėjimo priemonės.
Tuo tarpu Rusijos pusė šią ataką bando pateikti kaip savo pergalę ir platina vaizdo įrašą, kuriame tariamai sunaikinamas Ukrainos karinių jūrų pajėgų kateris.
Kaip priduria karinės jūrų pajėgos, iš tiesų tai Ukrainos pajėgos sėkmingai panaudojo atakos bepilotį orlaivį.
„Bojko bokštai“ – tai dujų ir naftos gavybos platformos, esančios Juodojoje jūroje: „Petro Godovanets“, „Ukraina“, „Tavrida“ ir „Sivaš“.
2014 m. prasidėjus Krymo okupacijai jas užėmė Rusija, kuri 2022 m. kiekvienoje platformoje įrengė radijo elektroninės žvalgybos ir kovos priemones, hidroakustines sistemas, kurių pagalba kontroliavo paviršiaus, oro ir povandeninę erdvę šiaurės vakarų Juodosios jūros dalyje tarp Krymo ir Odesos.
Per tą laiką netoli platformų buvo surengtos kelios Ukrainos gynybos pajėgų specialios operacijos.
