Svarbiausios naujienos
- Fico rėžė protestuojantiems moksleiviams: „Jei esate tokie didvyriai, važiuokite į Ukrainą“
- Galingas sprogimas svarbiausioje Rusijos geležinkelio arterijoje: per čia gabenamas ypatingas krovinys
- WP: Trumpo administracija pirmadienį iš JAV deportuos dešimtis ukrainiečių
- Orbanas supyko: kreipsis į teismą dėl tokio ES sprendimo
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Fico rėžė protestuojantiems moksleiviams: „Jei esate tokie didvyriai, važiuokite į Ukrainą“
18:25
Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico savo antiukrainietiškais pasisakymais Poprado mieste sukėlė stiprius studentų protestus. Apie tai penktadienį skelbia laikraščiai „Denník N“ ir „Aktuality“.
Pasak žurnalistų, praėjusią savaitę R.Fico turėjo sakyti kalbą vienoje Poprado miesto mokykloje, tačiau mokiniai ėmė protestuoti – į pamokas atėjo apsirengę juodais drabužiais, taip pat paskelbė įžeidžiančius užrašais ant žemės priešais mokyklą ir nupiešė Ukrainos vėliavos spalvų širdį. Vėliau policija apklausė vieną iš mokinių.
Paskaita buvo perkelta į vietos rajono administraciją, tačiau ir šį kartą Slovakijos premjeras buvo sutiktas piešiniais kreida ant grindinio, tarp kurių buvo mėlyna ir geltona širdis, o daugelis mokinių vėl atėjo apsirengę juodais drabužiais.
R.Fico kalba Poprado vidurinės mokyklos moksleiviams baigėsi praėjus maždaug keturiasdešimčiai minučių nuo jos pradžios – keli moksleiviai paliko salę.
Iš pradžių politikas paragino moksleivius apsvarstyti Rusijos ekonomikos būklę.
Moksleivius papiktino Fico kalbos apie Rusijos turtą
„Ji nėra net artima tam, ką jūs galvojate, kad ji yra. Manau, didžiausia problema yra ta, kad Europos Sąjunga ketina skirti 140 mlrd. eurų karui tęsti“, – sakė jis.
Kai moksleiviai pasipiktino šia fraze, R.Fico tiesiai šviesiai skėlė: „Patys važiuokite į Ukrainą.“
„Na, jei esate tokie didvyriai su tais juodais marškinėliais ir taip stipriai palaikote karą, tai važiuokite ten“, – piktinosi Slovakijos premjeras.
Moksleiviai pradėjo žvanginti raktais
Tada moksleiviai pradėjo organizuotai žvanginti raktais – taip užgoždami R.Fico žodžius. Apie 30 žmonių iš renginio išėjo anksčiau, o viena iš moksleivių nešė Ukrainos vėliavą.
Vėliau „Denník N“ žurnalistai išklausė protestų organizatorius – vidurinės mokyklos moksleivius Danielą Chockovą, Samuelį Kubašą, Janą Šulikovą ir Jozefą, kurie sugalvojo apsirengti juodai.
„Mūsų tėvų karta išėjo į aikštes skambinti raktais, nes norėjo demokratijos. Man sunku suvokti, kad mes galime lengvai tai prarasti“, – sakė J.Šulikova.
Pasak D.Chockovos, juos, kaip protesto autorius, palaikė mokykla – įskaitant mokytojus.
„Mokytojai taip pat sustojo ir pagyrė mus už tai, kad taip mandagiai elgėmės ir nepylėme alyvos į ugnį“, – sakė ji.
Pasak J.Šulikovos, situacijai mokykloje didelės įtakos turėjo lapkričio 10 d. paskelbtas atviras direktorės Marijos Vojtašakovos laiškas.
Moteris tikino, kad ne ji pakvietė R.Fico į mokyklą – vizitą inicijavo vyriausybė.
„Noriu pabrėžti kultūringą ir mandagų grupės kitų mūsų mokinių nuomonės išreiškimą. Jų pozicija rodo brandą, pagarbą ir gebėjimą bendrauti moralinių vertybių dvasia“, – žurnalistai citavo mokyklos direktorės žodžius.
Policija apklausė mokinį
Lapkričio 9 d. leidinys „Korzár“ rašė, kad Slovakijos Poprado mieste policija apklausė vokiečių dvikalbės gimnazijos penktoką Michalą dėl mėlynai geltonos širdies ir užrašo, nupiešto prie gimnazijos pastato, kuriame tą dieną turėjo kalbėti Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico.
„Reuters“: Ukrainos dronai visiškai sustabdė didelės Rusijos naftos perdirbimo gamyklos darbą
23:41
Antradienį, lapkričio 11 d., Rusijos naftos perdirbimo gamykla Saratove po Ukrainos dronų atakos visiškai sustabdė savo darbą, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
Agentūros šaltiniai pranešė, kad gamykla gali likti sustabdyta iki mėnesio pabaigos. Ji buvo pakartotinai atakuota dronais ir penktadienį, lapkričio 14 d.
Rusijos naftos gigantas „Rosneft“, kuriam priklauso gamykla, neatsakė į prašymą pateikti komentarą.
„Reuters“, remdamasi informuotais šaltiniais, rašo, kad dėl smūgių gali būti pažeistas pirminio naftos perdirbimo įrenginys CDU-6. Šis įrenginys yra vienintelis gamykloje. Jo nominalus dienos našumas yra apie 20 000 metrinių tonų arba 147 000 barelių naftos.
Praėjusiais metais Saratovo naftos perdirbimo gamykla perdirbo 5,8 mln. tonų naftos, o tai sudaro apie 2,2 proc. bendro perdirbamos naftos kiekio Rusijoje. Ji pagamino 1,9 mln. tonų dyzelinio kuro, 1,2 mln. tonų benzino ir 1 mln. tonų mazuto.
Ukrainos žvalgyba: Rusijai šiais metais pagamins 120 tūkst. slendžiančiųjų bombų ir 30 tūkst. dronų „Shahed“
23:14
Rusija planuoja per šiuos metus pagaminti ne mažiau kaip 120 tūkst. valdomų aviacijos bombų. Taip pat rusai planuoja pagaminti ne mažiau kaip 70 tūkst. dronų, iš kurių 30 tūkst. yra Irano „Shahed“ kopijos.
Apie tai praneša portalas rbc.ua, remdamasis Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (HUR) vadovo pavaduotojo Vadymo Skibickio interviu agentūrai „Reuters“.
Pasak V.Skibickio, Rusija iki 2025 m. pabaigos planuoja pagaminti iki 120 tūkst. sklendžiančiųjų bombų. Į šį skaičių įeina tiek jau pagamintos ir turimos bombos, tiek naujos, kurias tik planuojama pagaminti. Be to, rusai nori pagaminti ne mažiau kaip 500 bombų su padidintu nuotoliu.
Jis taip pat pridūrė, kad praėjusį mėnesį rusai per dieną Ukrainoje paleisdavo vidutiniškai iki 170 sklendžiančiųjų bombų. Dabar šis skaičius išaugo iki 200–250 bombų per parą.
Be įprastų valdomų bombų, kurios skrenda iki 90 kilometrų atstumu, Rusija pradeda gaminti naujas bombas, kurios turi reaktyvinį variklį ir gali skristi iki 200 km atstumu. Okupantai taip pat dirba prie bombų modernizavimo, kad jos galėtų skristi iki 400 kilometrų.
„Jas galima numušti, bet šių aviacijos bombų, pagamintų Rusijos Federacijoje, skaičius yra milžiniškas. Tai grėsmė. Grėsmė, kuri reikalaus iš mūsų atsako“, – pažymėjo V.Skibickis.
Be sklendžiančiųjų bombų, rusai dėmesį skiria ir dronams. Pasak V.Skibickio, 2025 m. Rusija pagamins iš viso 70 tūkst. visų rūšių tolimųjų dronų. Tarp jų ne mažiau kaip 30 tūkst. yra Irano drono „Shahed“ kopijos. Rusai naudoja tolimuosius dronus teroro aktams prieš energetikos ir infrastruktūros objektus. Nereikėtų tikėtis, anot jo, kad teroro aktai baigsis – jų skaičius tik didės.
„Jie pradėjo nuo 30 dronų per mėnesį, dabar 30 gali skristi į vieną tikslą. Jie tikrai nori mus palaužti. Tai destabilizuoja vidaus padėtį“, – apibendrino jis.
„Reuters“: Italijoje nesutarimai dėl tolesnės paramos Ukrainai
22:41
Italijos vyriausybėje dalis politikų nenori teikti Ukrainai daugiau pagalbos, motyvuodama tuo, kad tai gali dar labiau paskatinti korupciją Ukrainoje. Apie tai praneša „Reuters“.
Italijos vicepremjeras Matteo Salvini penktadienį pareiškė, kad didesnės pagalbos teikimas Ukrainai nepadės užbaigti karo su Rusija, bet gali „skatinti tolesnę korupciją“.
„Kyla korupcijos skandalai, į kuriuos įtraukta Ukrainos vyriausybė, todėl nenorėčiau, kad Italijos darbininkų ir pensininkų pinigai būtų naudojami tolesnei korupcijai skatinti. Nemanu, kad didesnio ginklų kiekio siuntimas išspręs problemą. Manau, kad tai, kas vyksta pastarosiomis valandomis su Rusijos kariuomenės pažanga, mums sako, kad visų, visų pirma Ukrainos, interesas yra sustabdyti karą“, – žurnalistams sakė M.Salvini.
Kaip pažymi „Reuters“, M.Salvini yra ultradešiniosios partijos „Lega“ pirmininkas ir iki plataus masto Rusijos įsiveržimo į Ukrainą turėjo artimų ryšių su Rusija. Nors iki šiol jis neprieštaravo premjerės Giorgios Meloni sprendimui siųsti karinę pagalbą Kyjivui, jis vengė tiesiogiai kritikuoti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
Tuo metu Italijos gynybos ministras Guido Crosetto, atstovaujantis premjerės G.Meloni partijai „Fratelli d'Italia“, kategoriškai nesutinka su M.Salvini. Jis pavadino „absurdišku“ pasiūlymą nutraukti pagalbą Ukrainai.
„Aš suprantu Matteo Salvini susirūpinimą, bet aš nevertinu šalies pagal du korumpuotus asmenis. Mes bandome padėti civiliams gyventojams, kurie kenčia nuo 93 proc. Rusijos atakų“, – sakė G.Crosetto.
„Reuters“ praneša, kad Italijos vyriausybė ką tik pasirašė 12-ąjį karinės paramos Kyjivui paketą ir pažadėjo padėti Ukrainai įveikti energetikos krizę, siųsdama elektros generatorius. Tačiau Italija iki šiol neprisijungė prie bendros NATO iniciatyvos pirkti amerikietiškus ginklus Ukrainai. Šaltinių duomenimis, šis klausimas vis dar svarstomas Italijos vyriausybėje.
Rusijos ekonomikos augimas trečiąjį ketvirtį beveik sustojo
22:00
Vis labiau ryškėjant neigiamam išlaidų karui Ukrainoje ir Vakarų sankcijų poveikiui, Rusijos ekonomikos augimas trečiąjį ketvirtį buvo beveik nulinis, parodė penktadienį paskelbti valstybinės statistikos agentūros duomenys.
Smarkiai padidintos karinės išlaidos iš pradžių dvejus metus po kariuomenės įvedimo į Ukrainą rėmė Rusijos ekonomiką. Tačiau jos taip pat pakurstė infliaciją, kuri dabar slopina ekonomikos augimą, o civilinį sektorių slegia didelės skolinimosi išlaidos.
„Preliminariais skaičiavimais, bendrasis vidaus produktas (BVP) 2025 metų trečiąjį ketvirtį sudarė 100,6 proc., palyginti su tuo pat 2024 metų laikotarpiu“, – nurodė statistikos agentūra „Rosstat“.
Ekonomikos prieaugis buvo kur kas mažesnis negu ankstesnį ketvirtį, kai BVP padidėjo 1,1 procento.
Tačiau šis rodiklis atitiko Rusijos centrinio banko sumažintą metinę 0,5–1 proc. BVP augimo prognozę.
Centrinis bankas taip pat numato, kad dėl nuolat aukšto infliacijos lygio, kuris vis dar siekia apie 8 proc., didesnės palūkanų normos bus taikomos ilgiau.
Verslas skundžiasi dėl didelių skolinimosi kainų, kurios, verslininkų teigimu, stabdo augimą ir trukdo ekonomikos plėtrai.
Taip pat yra padidėjęs spaudimas Rusijos viešiesiems finansams, todėl Kremlius ieško galimybių pasinaudoti piliečių ir verslo lėšomis, kad užlopytų biudžeto deficitą, kuris šiemet jau pasiekė apie 50 mlrd. JAV dolerių (42,9 mlrd. eurų).
Rusijos finansų ministerija yra pasiūliusi kitąmet padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) nuo 20 proc. iki 22 procentų.
Problemų biudžetui kelia ir mažesnės naftos kainos, nes pajamos iš iškastinio kuro sudaro beveik penktadalį biudžeto pajamų.
Praėjusį mėnesį Jungtinės Valstijos, siekdamos priversti Maskvą užbaigti karą Ukrainoje, paskelbė vienas griežčiausių priemonių Rusijos energetikos sektoriui ir nustatė sankcijas dviem didžiausiems šalies naftos gamintojams „Rosneft“ ir „Lukoil“.
Ispanijos parlamentas: Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį lankysis Madride
21:15
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį, kitą dieną po vizito Paryžiuje, lankysis Ispanijos sostinėje Madride, kur susitiks su įstatymų leidėjais, penktadienį pranešė Deputatų Rūmai.
Vizito metu V.Zelenskis susitiks su abejų parlamento rūmų deputatais, rašoma žemųjų parlamento rūmų pranešime.
Šaltiniai iš Ispanijos ministro pirmininko Pedro Sanchezo biuro dar prieš savaitę pranešė, kad V.Zelenskis artimiausiu metu lankysis Ispanijoje.
„Galime patvirtinti, kad vizitas įvyks netrukus, tačiau dėl saugumo priežasčių negalime atskleisti datos“, – naujienų agentūrai AFP tuomet sakė vienas šaltinis.
Tai bus antroji V.Zelenskio kelionė į Ispaniją po 2022 metų Rusijos invazijos į Ukrainą po to, kai surengė vizitą 2024-ųjų gegužę.
Vizito metu V.Zelenskis turėtų susitikti su P.Sanchezu ir aplankyti Nacionalinį karalienės Sofios muziejų Madride, kuriame saugomas Pablo Picasso antikarinis šedevras „Gernika“, skelbė Ispanijos radijo stotis „Cadena SER“.
2022 metais V.Zelenskis, kreipdamasis į Ispanijos parlamentą, palygino Rusijos invaziją prieš jo šalį su 1937-aisiais nacių įvykdytu Šiaurės Ispanijos Gernikos miesto bombardavimu.
Tęsiantis Rusijos kariniams veiksmams, Ukraina atkakliai prašo sąjungininkų suteikti daugiau ginklų, ypač oro gynybos sistemų.
Rusija po mirties pripažino LGBTIQ kelionių agentą kaltu dėl ekstremizmo
19:43
Maskvos teismas penktadienį pripažino LGBTIQ kelionių agentą, kuris prieš metus nusižudė būdamas suimtas, kaltu dėl ekstremizmo, Rusijai vis dažniau persekiojant asmenis, kurie, jos teigimu, kenkia „tradicinėms“ vertybėms.
Šis pomirtinis sprendimas priimtas praėjus metams po to, kai 48 metų Andrejus Kotovas buvo rastas negyvas savo kameroje Maskvos ikiteisminio sulaikymo centre.
Vadovaujant prezidentui Vladimirui Putinui, Rusija itin griežtai nusistačiusi prieš LGBTIQ bendruomenę, o penktadienio teismo sprendimas prieš mirusį asmenį laikomas itin simbolišku pavyzdžiu, kaip uoliai vykdomas susidorojimas.
A.Kotovas, vadovavęs kelionių įmonei „Men Travel“, teigė, kad 2024 metų lapkritį, kai buvo suimtas, jį sumušė 15 vyrų.
Maskvos Golovinskio teismas pripažino jį kaltu dėl dalyvavimo „ekstremistinėje veikloje“, taip pat dėl nepilnamečių asmenų naudojimo pornografijai, iš teismo pranešė nepriklausoma interneto svetainė „Mediazona“.
Jo advokatė 2024 metų gruodį sakė, kad A.Kotovo kūnas buvo rastas jo kameroje ir kad tyrėjai jai pranešė, jog jis mirė dėl savižudybės.
Teisių gynimo grupės kaltino valdžios institucijas, kad jos naudojo bylą kaip parodomąjį procesą – nenutraukė jos po jo mirties, kad įbaugintų LGBTIQ žmones.
2024 metų lapkričio mėnesį A.Kotovas teisme taip apibūdino savo suėmimą: „Naktį prie manęs priėjo penkiolika žmonių, mušė mane, daužė per veidą.“
V.Putinas jau daugelį metų smerkia viską, kas prieštarauja jo vadinamoms „tradicinėms šeimos vertybėms“, kaip nerusišką ir paveiktą Vakarų dalyką.
2023 metais Rusijos Aukščiausiasis Teismas uždraudė „tarptautinį socialinį LGBT judėjimą“ kaip „ekstremistinę organizaciją“.
Organizacija „Human Rights Watch“ teigė, kad šis sprendimas „atvėrė duris savavališkam asmenų, kurie yra LGBT arba laikomi tokiais, persekiojimui, taip pat visų, kurie gina jų teises arba reiškia su jais solidarumą“.
Rusija niekada nebuvo svetinga LGBTIQ žmonėms, tačiau tapo daug pavojingesnė po Maskvos plataus masto invazijos Ukrainoje, kuri smarkiai paspartino griežtą konservatyvų posūkį šalyje.
Aktyvistai atskleidžia neįtikėtiną Rusijos planą: ką daro su žmonėmis iš okupuotų teritorijų
19:05
Rusijos valdžios institucijos pradėjo prievarta perkėlinėti Ukrainos piliečius iš Maskvos kontroliuojamų teritorijų į Sibirą remiantis planais vystyti pastarąjį regioną, teigia viena Ukrainos aktyvistų grupė.
Buvęs Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pradėjo įgyvendinti „Sibiro plėtros programą“, savo interneto svetainėje pranešė „Resistance NGO“ grupė, kurią cituoja „TVP World“.
„Pasipriešinimo“ grupė save apibūdina kaip pasisakančią už „atskaitomybę, sąžiningumą ir skaidrumą“ vyriausybėje, taip pat už asmens teises ir laisves.
Grupė citavo Nacionalinio pasipriešinimo centro (CNR) atliktą tyrimą, iš kurio matyti, kad šie planai yra priedanga „demografiniam pertvarkymui“ ir pasirengimui masiškai iškeldinti okupuotų Ukrainos teritorijų gyventojus.
Plačiau skaitykite ČIA.
Garsų rusų tinklalaidininką už akių nuteisė beveik 2 metams kalėjimo
17:51
Maskvos Basmano rajono teismas pripažino žurnalistą Jurijų Dudią kaltu dėl vengimo vykdyti „užsienio agento“ pareigas ir už akių nuteisė jį 1 metams ir 10 mėnesių bendrojo režimo kolonijoje. Tai pranešė Maskvos prokuratūra.
Valstybinis kaltintojas prašė skirti tokį patį terminą ir primygtinai reikalavo pripažinti „politinės neapykantos motyvą“ sunkinančia aplinkybe. Kaip pabrėžia „Mediazona“, tai pirmas atvejis, kai pagal šį straipsnį skiriama reali bausmė.
Baudžiamoji byla tinklalaidininkui buvo iškelta liepos 1 d. po eilės administracinių bylų – nuo 2024 m. žurnalistui buvo surašyti keturi protokolai už tai, kad jo laidose nebuvo žymos „užsienio agentas“. Bendra baudų suma siekė 170 tūkst. rublių.
Liepos 22 d. teismas jam nedalyvaujant paskelbė arešto orderį „užsienio agento“ byloje, o liepos 25 d. propagandinė agentūra TASS, remdamasi šaltiniais, pranešė, kad žurnalistas gali būti tikrinamas dėl „valstybės išdavystės“. Rusijos teisėsaugos institucijos jį įtarė „tikslingu informacijos rinkimu karinės ir karinės-techninės veiklos srityje“. Priežastys neatskleidžiamos, tačiau informacija pasirodė po to, kai buvo paviešintas tinklalaidininko interviu su buvusiu JAV ambasadoriumi Michaelu McFaulu, kuris įvardijamas kaip vienas iš sankcijų Rusijai politikos autorių.
Plačiau skaitykite ČIA.
Zelenskis prabilo apie į „atkatų“ skandalą įsivėlusį buvusį verslo partnerį
17:22
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad nebendrauja su buvusiu verslo partneriu nuo tada, kai prasidėjo plataus masto korupcijos tyrimas dėl įtariamo kyšininkavimo šalies energetikos sektoriuje – skandalas jau privertė atsistatydinti du ministrus ir sukrėtė jo administraciją.
Trečiadienį duotame interviu naujienų tarnybai „Bloomberg“ V.Zelenskis pažadėjo paremti visapusišką bylos, kurioje aukšto rango pareigūnai ir verslininkai kaltinami pasisavinę milijonus iš su gynyba susijusių energetikos sutarčių, tyrimą.
„Svarbiausia – bausmės tiems žmonėms, kurie yra kalti, – pabrėžė Ukrainos lyderis. – Šalies, kurioje vyksta karas, prezidentas negali turėti draugų“.
Jis patvirtino, kad nesikalbėjo su Tymuru Mindičiumi, savo buvusios prodiuserinės studijos „Kvartal-95“, kuri kūrė populiarų serialą „Liaudies tarnas“, bendrasavininku.
Plačiau skaitykite ČIA.
Trumpo pasiuntinę domino „atkatų“ skandalas ir Rusijos ataka prieš Kyjivą
16:51
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas susitiko su Donaldo Trumpo pasiuntine šalyje Julie Davis ir aptarė Ukrainoje kilusį korupcijos skandalą bei galingą Rusijos ataką prieš Kyjivą.
Kaip savo „Telegram“ kanale raš A.Jermakas, susitikime su laikina JAV įgaliotine Ukrainoje Julie Davis buvo aptartas paskutinis masinis Rusijos smūgis Ukrainos kritinei infrastruktūrai ir gyvenamiesiems rajonams bei agresoriaus sistemingų bandymų sunaikinti Ukrainos energetiką pasekmės.
„Taip pat buvo kalbėta apie Ukrainos tolimųjų smūgių Rusijai stiprinimą kaip atsaką į Rusijos nusikaltimus ir padėtį fronte.
Tik jėga galėsime palaipsniui priversti agresorių pradėti realias derybas. Išreiškiau didžiulę padėką Jungtinėms Valstijoms, amerikiečių tautai ir vyriausybei už taikos pastangas ir svarbų sankcijų paketą prieš Rusijos naftos pramonę“, – sako A.Jermakas.
Susirūpino korupcijos byla
Plačiau skaitykite ČIA.
