Svarbiausios naujienos
- Prancūzija yra pasirengusi pagaminti iki 100 „Rafale“ naikintuvų Ukrainai, tačiau yra problema
- Rusijos pašonėje – didžiausios karinės pratybos nuo Antrojo pasaulinio karo
- Senatorius: Trumpas pritaria naujoms sankcijoms Rusijai, Kongresas imasi darbo
- Trumpui grūmojant, Kinija ėmėsi veiksmų branduolinio ginklo bandymų poligone
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Senatorius Grahamas: Trumpas pritaria naujoms sankcijoms Rusijai, Kongresas imasi darbo
21:26
Gavus JAV prezidento Donaldo Trumpo pritarimą, Kongresas juda į priekį su dvišaliu įstatymo projektu, kuris numato papildomas sankcijas Rusijai, pranešė JAV senatorius Lindsey Grahamas. Jis teigė, kad šis įstatymo projektas suteiks Trumpui „daugiau įrankių sustabdyti kraujo liejimą Ukrainoje“.
„Įstatymo projektas leidžia JAV prezidentui savo nuožiūra taikyti antrines sankcijas ir muitus šalims, kurios toliau perka pigią rusišką naftą ir dujas, taip remdamos Putino karo mašiną“, – parašė jis socialiniame tinkle X (Twitter).
Grahamas pridūrė, kad šis projektas suteiks Amerikos vadovui daugiau lankstumo ir įgaliojimų stumti Kremliaus diktatorių link taikos derybų, darant įtaką ne tik Rusijai, bet ir, pavyzdžiui, Iranui, kuris remia Putino režimą.
Senatorius taip pat pabrėžė, kad sankcijos dviem didžiausioms Rusijos naftos kompanijoms „jau turėjo reikšmingą poveikį“.
UNIAN anksčiau pranešė, kad Trumpui buvo pasiūlyti trys sankcijų variantai prieš Rusiją, ir jis pasirinko švelniausią. JAV prezidento kantrybė galutinai trūko po to, kai jis padarė išvadą, kad Putinas tik vilkina laiką. Tuo tarpu Trumpas turi ir kitų priemonių spausti Putiną, tačiau jų dar nenaudoja.
Taip pat buvo pranešta, kad JAV remia ES ketinimą panaudoti įšaldytas Rusijos lėšas Ukrainai, nors galutinis sprendimas dar nepriimtas.
Prancūzija yra pasirengusi pagaminti iki 100 „Rafale“ naikintuvų Ukrainai, tačiau yra problema
00:13
Prancūzija skatina planą sustiprinti Ukrainos oro pajėgas per artimiausią dešimtmetį, kuris apima naujų naikintuvų ir oro gynybos sistemų gamybą. Tačiau „The Wall Street Journal“ pažymi, kad išlieka neatsakytas klausimas, kas už tai sumokės.
Leidinys pažymi, kad pirmadienį, lapkričio 16 d., Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apsilankė Paryžiuje pasirašyti susitarimo dėl prancūziškų ginklų įsigijimo.
Pažymima, kad jei sandoris bus sudarytas, atsižvelgiant į Kyjivo planus taip pat pirkti iki 150 „Gripen“ naikintuvų iš Švedijos, Ukraina galės sukurti didžiausią Europos naikintuvų parką už Rusijos ribų.
Straipsnyje pažymima, kad pranešimas sukėlė skeptiškų vertinimų tarp gynybos analitikų. Jie klausia, ar tokios milžiniškos išlaidos naikintuvams atitinka Ukrainos poreikius mūšio lauke ir jos Europos partnerių finansinę realybę.
Leidinys teigia, kad nei Kyjivas, nei Paryžius neturi lėšų šių naikintuvų gamybai. Europos Sąjungos atstovai neatmeta galimybės, kad Ukraina gali visiškai išsekti finansiškai jau šį pavasarį. Be to, Prancūzija, kovojanti dėl savo biudžeto deficito mažinimo, jau patyrė kelis iš eilės pasikeitusius ministrų kabinetus.
Tuo pačiu pažymima, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio noras įsigyti prancūziškų ir švediškų ginklų pabrėžia šalies ketinimą ateityje mažinti priklausomybę nuo Jungtinių Valstijų karinės įrangos srityje.
Nors „Patriot“ oro gynybos sistema Ukrainoje naudojama sėkmingai, Kyjivas nori įsigyti jos europietišką analogą – SAMP/T. Pranešama, kad naujausios šios sistemos versijos pristatymai Prancūzijai ir Italijai numatomi jau kitų metų pradžioje.
Pažymėtina, kad Jungtinė Karalystė ir Vokietija jau perdavė Ukrainai didelius kiekius savo gamybos raketų ir šarvuočių.
Straipsnyje pažymima, kad Prancūzijos pareigūnai reikalauja, jog ES parengtų ilgalaikę strategiją dėl Ukrainos karinių pajėgumų finansavimo artimiausiais metais.
Europos Sąjunga šiuo metu svarsto galimybę suteikti Ukrainai 183 mlrd. eurų paskolą, kuri būtų paimta iš Belgijoje laikomų įšaldytų Rusijos aktyvų.
Tačiau ne visos ES šalys pritaria įšaldyto Rusijos turto naudojimui. Didžioji jų dalis laikoma Belgijos finansų tarpininko „Euroclear“, kur pareigūnai baiminasi politinių ar teisinių pasekmių.
Pažymima, kad Briuselis jau surengė sudėtingas diskusijas apie tai, kaip būtų naudojamos šios lėšos, jei paskola bus patvirtinta.
Gynybos analitikas Nickas Cunninghamas siūlo, kad Ukrainos planai pirkti prancūzišką įrangą gali būti susiję su bandymu pritraukti Paryžių įtikinti Belgiją sutikti dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo.
„Jūs būtumėte teisūs, jei žvelgtumėte į tai politiniame kontekste, bet kuo arčiau Rusijos esate, tuo daugiau įrangos jums reikia“, – pažymėjo Cunninghamas.
Tuo metu Leo Peria-Peignet, Prancūzijos tarptautinių santykių instituto tyrėjas, neatmeta, kad „Dassault Aviation“, gaminanti „Rafale“ lėktuvus, gali susidurti su sunkumais per artimiausius 10 metų pagamindama 100 naikintuvų.
Peria-Peignet nurodė, kad vieno „Rafale“ gamyba trunka apie dvejus–trejus metus. Spalį įmonė paskelbė turinti 233 užsakymus, kuriuos planuoja įvykdyti per ateinančius penkerius metus.
„Kol kas tai tik tušti žodžiai“, – taip Peria-Peignet komentavo Macrono pareiškimus.
Primename, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, jog šalis planuoja iki 2035 m. užsakyti 100 „Rafale F4“ naikintuvų, SAMP-T oro gynybos sistemas, oro gynybos radarus, oras–oras raketas ir aviacines bombas.
Zelenskis mano, kad Ukrainos pilotai, kurie jau moka skraidyti „Mirage-2000“, galės greitai išmokti valdyti ir šiuos orlaivius.
Taip pat buvo pranešta, kad Volodymyras Zelenskis ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasirašė susitarimą dėl Ukrainos stiprinimo. Prancūzijos kariuomenė yra pareiškusi, kad dalis naikintuvų gali būti skirta iš šalies strateginio rezervo. Tuo tarpu Prancūzijos šaltiniai nurodo, kad nuo sprendimo priėmimo iki realaus „Rafale“ pristatymo gali praeiti iki trejų metų dėl gamybos ciklų, nepaisant to, kad Prancūzija didina gamybos tempus.
Kęstutis Budrys: pradėtos derybos dėl Ukrainos stojimo į ES padėtų šaliai tvarkytis su korupcija
23:23
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad jei su Ukraina būtų pradėtos oficialios derybos dėl stojimo į ES, jų metu vykdomi procesai padėtų šaliai greičiau pažaboti korupciją.
„Tai nekokią žinią suformuluoja Europoje apie Ukrainą ir tų, kurie nenori prisidėti prie Ukrainos sėkmės (...) bus argumentas: žiūrėkit, kas tenai vyksta ir čia dabar su kuo mes prasidedam. Atvirkščiai, tai yra priežastis padėti dar daugiau Europai Ukrainai, kad to ten nebūtų“, – pirmadienį laidoje „LRT forumas“ sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Tai yra priežastis sakyti mums (...) pradėkime kuo greičiau derybas, nes mes galim tai suremontuoti, stiprinti institucijas, pritraukinėti gerus žmones, galų gale, teisinį reguliavimą nuleisti tokį, kuris sumažintų korupcijai palankių skylių tikimybę, palikimą“, – tikino jis.
Anot ministro, stodama į Bendriją su panašiomis problemomis buvo susidūrusi ir Lietuva.
Rusijos pašonėje – didžiausios karinės pratybos nuo Antrojo pasaulinio karo
23:21
Šį rudenį dvi su Rusija besiribojančios šalys paskelbė apie didelius karinius mokymus. Lenkija pranešė apie didžiausią gynybos mokymų programą šiuolaikinėje šalies istorijoje, o Suomija nurodė, kad jos kariuomenė pradės pratybas, kurių metu bus taikomi įvairūs scenarijai ir vertinama karių kovinė parengtis skirtingomis sąlygomis.
Leidinys TVNET apžvelgia, kokius tikslus šiems kariniams mokymams kelia Lenkija ir Suomija bei kodėl tokias pratybas nuspręsta organizuoti būtent dabar.
Lenkija paskelbė programą, pagal kurią iki 2027 m. mokymus pereis 400 tūkst. šalies piliečių.
Lenkijos žiniasklaidos kanalas „TVP World“ pranešė, kad lapkričio 6 d. Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas informavo apie programos pradžią.
„Tarsi bandytum padėti alkoholikui“: Orbanas vėl įžūliai rėžė apie pagalbą Ukrainai
22:07
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė gavęs laišką iš Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen, kuriame ji ragina tęsti finansinę paramą Ukrainai, ir įžūliai pakomentavo tai socialiniuose tinkluose.
Orbanas pažymėjo, kad Europos Komisijos pirmininkė laiške nurodė, jog Ukrainos finansinis deficitas yra didelis, todėl ji paprašė Europos Sąjungos valstybių „skirti daugiau lėšų“.
„Tai stulbina. Kai jau tapo aišku, kad karinė mafija iššvaisto Europos mokesčių mokėtojų pinigus, užuot reikalavus tikros priežiūros ar sustabdžius mokėjimus, Komisijos pirmininkė siūlo siųsti dar daugiau lėšų“, – parašė Vengrijos premjeras.
„Rusai daro nuolatinį spaudimą“: „DeepState“ atskleidė, kas vyksta netoli Limano
20:24
Rusijos okupacinės pajėgos toliau spaudžia Limaną Donecko regione visoje vadinamojoje pilkojoje zonoje. Nepaisant to, situacija pastaruoju metu šiek tiek stabilizavosi.
Apie tai pranešė „DeepState“ projektas. Pažymima, kad, be kita ko, buvo užkirstas kelias greitam Rusijos įsibrovimui į Limaną. Tačiau analitikai priduria, kad priešo skaitinė persvara ir nuolatinis spaudimas bet kuriuo metu gali pakeisti situaciją.
„Priešas taip pat pradėjo keisti savo dėmesio vektorių į pietus tarp Limano ir Jampolio, Dibrovo ir Starojo Karavano kryptimi. Kelios grupės buvo aptiktos ir likviduotos šių gyvenviečių rajone, ypač Dibrovoje. Šiuo metu mums pavyko išvalyti teritoriją nuo priešo ir užblokuoti jo praėjimą Limano–Seversko keliu. Priešas bando apeiti Limaną ir plėsti veiksmų zoną, ieškodamas bet kokių silpnų vietų Ukrainos gynybos linijose“, – teigiama pranešime.
Be to, „DeepState“ duomenimis, situacija į rytus nuo Jampolio Donecko regione yra nepalanki. Ten okupantai įsitvirtina miškuose, kuria savo pozicijas ir bando prasiskverbti į kaimą. Priešas, be kita ko, naudojasi blogėjančiomis oro sąlygomis.
„Panašu, kad netrukus internete galėsime pamatyti dar vieną jų „pergalę“ – rodys skudurus Jampolyje ir skelbs apie „kaimo užėmimą“,“ – nurodo analitikai.
Rusija laukia, ar Trumpas turės drąsos priimti svarbų sprendimą
20:16
JAV prezidentui Donaldui Trumpui prabilus apie tai, kad Rusijai gresia dar vienas sankcijų smūgis, saugumo ekspertas Raineris Saksas Vašingtono planus įvertino anksčiau paskelbtų sankcijų Kremliaus naftos milžinėms kontekste. Kaip komentare „Postimees“ teigia analitikas, Kremlius dabar atidžiai stebi ir laukia, kaip elgsis Junginės Valstijos.
R.Saksas akcentuoja, kad būsimas D.Trumpo sprendimas iš esmės gali pakeisti situaciją.
Trumpui grūmojant, Kinija ėmėsi veiksmų branduolinio ginklo bandymų poligone
18:48
Kinija sparčiai plečia ir modernizuoja branduolinių bandymų poligoną vakarinėje Sindziango uigūrų autonominio regiono dalyje (provincija šiaurės vakarų Kinijoje), kur 1964 m. pirmą kartą išbandė atominę bombą, pranešė laikraštis „The Washington Post“ (WP), remdamasis palydovinėmis nuotraukomis ir ekspertų analize.
Taip siekiama ne tik pasivyti JAV ir Rusiją, bet ir suteikti branduolinio atgrasymo priemonę JAV, jei jos „bandytų įsiveržti į Taivaną“.
Kariškiai nutiesė naujus tunelius ir kelius, dykumoje išgręžė du didelius gręžinius, kurie galėtų tapti pagrindu specialioms vertikalioms šachtoms, skirtoms didesnio galingumo branduoliniams sprogimams, pastatė pagalbines patalpas ir įrengė elektros energijos tiekimą, rašo WP.
„Apskritai tai rodo, kad per pastaruosius penkerius metus smarkiai išsiplėtė infrastruktūra ir smarkiai padidėjo bandymų pajėgumai“, – laikraščiui sakė Renny Babiarzas, „AllSource Analysis“, kuri reguliariai atlieka šių objektų geoprografinę analizę, viceprezidentas.
Pirmieji darbai pradėti 2021 m. ir tęsiami, rodo R.Babiarzo duomenys. Kinija savo branduoline programa atsilieka nuo JAV ir Rusijos; tai gali būti priežastis, dėl kurios rengiamas bandymų objektas.
„Kadangi Kinija yra atlikusi mažiausiai branduolinių bandymų, ji turi daug mažiau empirinių duomenų. Galbūt jai reikia daugiau eksperimentų... kad daugiau sužinotų apie branduolinius ginklus“, – sako „Carnegie Endowment for International Peace“ vyresnysis mokslinis bendradarbis Tong Zhao.
Kuo giriasi Putinas
Galimas Kinijos pasirengimas branduoliniams bandymams vyksta paaštrėjus Rusijos ir Jungtinių Valstijų santykiams. Vladimiras Putinas dar kartą pasigyrė „stebuklingais ginklais“ – branduoline raketa „Burevestnik“ ir branduoline torpeda „Poseidon“.
Atsakydamas į tai Donaldas Trumpas nurodė Pentagonui nedelsiant pradėti branduolinių ginklų bandymus. JAV taip pat nepastebimai pademonstravo slaptą tolimojo nuotolio branduolinę raketą AGM-181, kurią per oficialų bandomąjį skrydį nešė bombonešis B-52, primena „The Moscow Times“.
JAV mokslininkų federacijos duomenimis, Jungtinės Valstijos, kurios nuo 1992 m. neatliko branduolinių bandymų, šiuo metu turi 5 117 branduolinių galvučių (iš kurių 3 700 yra nuginkluotos ir saugomos), Rusija – 5 459, o Kinija – 600. Šiaurės Korėja turi apie 50 kovinių galvučių.
Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas apskaičiavo, kad iki 2030 m. Kinijos arsenalas išaugs iki maždaug 1 000 kovinių galvučių.
Tuo pat metu Kinija neturi jokių apribojimų plėtoti savo branduolinę programą, o JAV ir Rusijai galioja START-III strateginės puolamosios ginkluotės apribojimo sutartis. Tačiau jos galiojimas baigiasi 2026 m. vasario mėn., o V.Putinas ją sustabdė 2023 m. vasario mėn. Pekinas atsisako aptarti bet kokias sutartis, nes smarkiai atsilieka nuo JAV ir Rusijos.
Pekino veikla jau kelia nerimą Vašingtone, ir ne tik branduolinėje srityje, rašo „The Wall Street Journal“.
„Visa mūsų branduolinės modernizacijos programa buvo parengta remiantis prielaida, kad mes su Rusija ir toliau mažinsime ginkluotę, o Kinija ir Šiaurės Korėja nekels grėsmės JAV. Paaiškėjo, kad šios prielaidos buvo klaidingos“, – laikraščiui sakė Vipinas Narangas, Masačusetso technologijos instituto Branduolinio saugumo centro direktorius, kuris Pentagono laikais, vadovaujant Joe Bidenui, prižiūrėjo JAV strateginę ginkluotę. – Jei Europoje įsiplieks regioninis konfliktas, o Kinija [tuo pačiu metu] nuspręs įsiveržti į Taivaną, arba atvirkščiai, mes atsidursime labai keblioje padėtyje.“
Kaip viskas galėtų klostytis
JAV žvalgybos duomenimis, Xi Jinpingas įsakė savo kariuomenei iki 2027 m. būti pasirengusiai įsiveržti į Taivaną, nors tai nereiškia, kad jis būtinai duos tokį įsakymą per tokį trumpą laiką. Tačiau, pasak JAV ir NATO karinių pareigūnų, labiausiai tikėtinas scenarijus panašus į vienalaikę operaciją: Kinijos puolimą lydėtų Rusijos puolimas prieš vieną ar kelias NATO šalis ir galbūt Šiaurės Korėjos invazija į Pietų Korėją.
Kol Rusija naudoja branduolinį šantažą, kad kompensuotų savo įprastinės kariuomenės, kuri jau beveik ketverius metus kariauja Ukrainoje, nesėkmę, Kinijos strategai skaičiuoja priešingai.
„Kadangi JAV bijo pralaimėti konvencinį karą, kai kurie siūlo [joms] panaudoti branduolinius ginklus prieš Kiniją Taivano sąsiauryje“, – WSJ sakė į atsargą išėjęs pulkininkas Zhou Bo, buvęs Kinijos gynybos ministerijos Saugumo bendradarbiavimo centro direktorius, o dabar Pekino Tsinghua universiteto vyresnysis tyrėjas. – Kinija turėtų padidinti savo branduolinį arsenalą – ne tam, kad pasiektų paritetą, o tam, kad JAV nedrįstų net pagalvoti apie branduolinio ginklo panaudojimą prieš ją. Tada Kinija galės laimėti įprastinį karą.“
Orbanas pasisakė, kas būtų, jei pralaimėtų rinkimus
18:21
Vengrijos premjerui Viktorui Orbanui susiduriant su retu iššūkiu jo du dešimtmečius trunkančiam valdymui, jis pats sako, kad nebijo pralaimėti artėjančių rinkimų.
Apklausos rodo, kad V.Orbano partija „Fidesz“ atsilieka nuo Vengrijos opozicinės partijos „Tisza“, kuriai vadovauja Peteris Magyaras.
Interviu Vokietijos žiniasklaidos grupės „Axel Springer“ generaliniam direktoriui Mathiasui Döpfneriui V.Orbanas, atsakydamas į klausimą, ar susitaikys su rezultatais, jei pralaimės, teigė, kad opozicijoje turi „praktikos“ ir nesijaudina dėl savo politinio išlikimo.
P.Magyaras sparčiai kyla į viršų rinkimuose, žadėdamas išrauti korupciją ir atgaivinti stagnuojančią Vengrijos ekonomiką. Rinkimai turėtų įvykti pavasarį, greičiausiai balandžio mėn.
„Esu ne tik rekordininkas premjero poste, bet ir opozicijos lyderio rekordininkas“, – sakė V.Orbanas.
„Turiu patirties. Aš 16 metų praleidau politikoje kaip opozicijos lyderis, – pridūrė jis. – Nebijokite. Aš žinau, kaip tęsti.“
Plačiau skaitykite ČIA.
Macronas paskelbė savo datą, iki kada tikisi taikos Ukrainoje
18:01
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas tikisi, kad taika Ukrainoje bus pasiekta iki 2027 m. Jis paragino toliau daryti spaudimą Rusijai.
E.Macronas tai pasakė per bendrą spaudos konferenciją su savo kolega iš Ukrainos Volodymyru Zelenskiu Paryžiuje pirmadienį, lapkričio 17 d., pranešė „Interfax-Ukraina“.
„Tikiuosi, kad taika bus pasiekta iki 2027 m. Manau, kad pastarieji mėnesiai buvo paženklinti sprendimais, kurie tapo tikrais lūžio taškais“, – sakė Prancūzijos prezidentas.
Plačiau skaitykite ČIA.
ES įvardija, iki kada turėtų baigtis karas Ukrainoje
17:26
Planuodama paramos Ukrainai dydį 2026-2027 m., Europos Komisija į savo prognozes iki šiol įtraukė, kad Rusijos ir Ukrainos karas gali baigtis 2026 m. pabaigoje. Tai teigiama Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen lapkričio 17 d. ES valstybių vadovams išsiųstame laiške, kurio kopiją turi „Evropejska pravda“.
Žurnalistų teigimu, dokumente pažymima, kad formuodama pasiūlymus dėl finansavimo Ukrainai 2026-2027 m. Europos Komisija remiasi prielaida, kad karas gali baigtis 2026 m. pabaigoje.
U.von der Leyen valstybių vadovams rašė, kad Ukrainos finansavimo trūkumo mastas yra didelis.
„Remiantis preliminariomis Tarptautinio valiutos fondo prognozėmis – darant prielaidą, kad karas baigsis 2026 m. pabaigoje, ir jau atsižvelgiant į visą ES, valstybių narių ir tarptautinių partnerių pažadėtą paramą – Ukraina vis dar susidurs su didžiuliu lėšų trūkumu, kurio neįmanoma įveikti nepritraukus naujų lėšų“, – rašė Europos Komisijos pirmininkė.
U.von der Leyen priminė, kad 2025 m. spalį Europos Vadovų Taryba įsipareigojo užtikrinti, kad būtų patenkinti neatidėliotini Ukrainos 2026-2027 m. finansiniai poreikiai, visų pirma karinei ir gynybinei paramai.
Ji įvardijo keturis pagrindinius parametrus, pagal kuriuos Ukrainai būtų teikiama finansinė parama.
Plačiau apie juos skaitykite ČIA.
