Svarbiausios naujienos
- J.D.Vance'as įsakė laikyti Kelloggą „atokiau nuo rusų“: generolas įtarė Maskvą bandžius jį nužudyti
- Netikėtas Trumpo skambutis „Mis Ukrainai“ ir gudrus Zelenskio atsakymas apie ukrainietes
- Naujųjų išvakarėse – netikėtas Putino pareiškimas
- „Bijo ištarti žodį Ukraina“: jam įžengus į Pentagoną, uždrausta tiesiogiai bendrauti su Kyjivu
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
J.D.Vance'as įsakė laikyti Kelloggą „atokiau nuo rusų“: generolas įtarė Maskvą bandžius jį nužudyti
16:45
JAV viceprezidentas J.D.Vance'as savo padėjėjams pareiškė, kad JAV specialusis atstovas Keithas Kelloggas „gali kalbėtis su ukrainiečiais ir europiečiais“, bet paliepė jį laikyti „atokiau nuo rusų“, rašo laikraštis „The New York Times“, remdamasis daugiau nei 300 interviu.
Anot straipsnio, kuriame smulkiai aptariami Jungtinių Valstijų ir Ukrainos santykiai bei 2025 metais įvykdyti ėjimai, Donaldui Trumpui laimėjus rinkimus ir pradėjus formuoti naująją administraciją, generolas K.Kelloggas bandė gauti gynybos sekretoriaus arba patarėjo nacionalinio saugumo klausimais postą, tačiau jam nepavyko.
Teigiama, kad 2024 m. lapkričio pabaigoje jis atvyko į „Mar-a-Lago“ rezidenciją Floridoje ir pasisiūlė užimti kitas pareigas – specialiojo pasiuntinio Ukrainai ir Rusijai. D.Trumpui toks pasiūlymas pasirodė priimtinas.
Tačiau K.Kelloggo paskyrimas į šį postą iš karto sukėlė diskusijų audrą dėl jo požiūrio į Rusijos karą prieš Ukrainą. Kai kuriems viceprezidento J.D.Vance'o sąjungininkams 80-metis K.Kelloggas atrodė kaip „Šaltojo karo veteranas“, turintis ypač griežtą požiūrį į Rusiją.
Buvo abejojama, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas kada nors sutiks su juo bendradarbiauti. Taip pat netrūko manančių, kad parama K.Kelloggo kandidatūrai tik pratęstų kovas, o Jungtinės Valstijos pozicionavo save kaip tas, kurios stengiasi „deeskaluoti konfliktą“.
Padėtį dar labiau komplikavo K.Kelloggo surengtas „išklausymo turas“ po Europos sostines. Jo dukra Megan Mobbs, vadovaujanti labdaros organizacijai, padedančiai Ukrainai ir Afganistanui, pasisiūlė padėti surasti finansavimą tokiai kelionei: jai pavyko užtikrinti apmokėjimą už skrydžius ir apgyvendinimą.
Kai kurie D.Trumpo padėjėjai įtariai vertino labdaros organizaciją, jos steigėjus ir pačią K.Kellogo dukrą. Jiems nepatiko, kad ji pernelyg remia Ukrainą ir atvirai kritikuoja V.Putiną bei D.Trumpą.
Padėjėjai taip pat nerimavo, kad garsiai išsakyta kritika V.Putinui kelionės metu gali išgąsdinti rusus. Pasak „The New York Times“, tuomet D.Trumpo personalo vadovė Susie Wiles uždraudė kelionę, o J.D.Vance'as apribojo K.Kelloggo įgaliojimus.
„Jis idiotas“
Be kita ko, straipsnyje teigiama, kad sykį D.Trumpas išvadino K.Kellogą idiotu, kai šis socialiniuose tinkluose paskelbė įrašą, kuriame teigė, kad Volodymyras Zelenskis yra „drąsus karo purtomos šalies lyderis“. Beveik tuo pačiu metu pats D.Trumpas išvadino V.Zelenskį „diktatoriumi be rinkimų“.
Šaltinių teigimu, K.Kelloggui dėl to teko apsilankyti Ovaliajame kabinete, kur jis susidūrė su JAV lyderio kritika.
„Taigi jūs vadinate Zelenskį kovotoju už išlikimą ir drąsiu?“ – aštrų pokalbį prisiminė du pareigūnai.
Nurodoma, kad K.Kelloggas bandė paaiškinti D.Trumpui, jog šis klysta vadindamas V.Zelenskį diktatoriumi.
„Taip, pone. Ukrainos žemėje vyksta kova už šalies išlikimą. Kada paskutinį kartą Amerikos prezidentas susidūrė su kažkuo panašiu? Tai buvo Abrahamas Lincolnas“, – atšovė K.Kelloggas.
Vėliau, pasakodamas apie šį epizodą kitiems patarėjams, D.Trumpas burbtelėjo: „Jis idiotas“.
Kellogas įtarė, kad rusai bandė jį nužudyti
K.Kelloggas yra JAV armijos atsargos generolas ir ilgametis JAV prezidento D.Trumpo padėjėjas. Pirmosios D.Trumpo kadencijos metu jis dirbo viceprezidento Mike'o Pence'o patarėju nacionalinio saugumo klausimais.
Generolas gerai suprato Rusiją ir jos agresiją prieš Ukrainą ir manė, kad, jei D.Trumpui nepavyks vesti sėkmingų derybų, tai bus rimta problema Amerikai, Europai ir prezidento reputacijai.
Pasak „The New York Times“, K.Kelloggo priešiški jausmai rusams susiformavo Šaltojo karo įkarštyje, kai jis tarnavo JAV specialiosiose pajėgose.
K.Kelloggas vadovavo karių grupei „Žalioji šviesa“, kuri buvo apmokyta su taktiniais branduoliniais ginklais iššokti parašiutais už sovietų linijos.
Generolas taip pat įtarė, kad rusai bandė jį nužudyti 2000 m., kai K.Kelloggas dirbo Pentagone. Straipsnyje teigiama, kad vieną kartą, išėjęs iš renginio Rusijos ambasadoje, jis pajuto stiprų skausmą alkūnėje.
Namuose K.Kelloggo žmona pastebėjo patinimą, ir kitą dieną jis buvo skubiai nugabentas į ligoninę. Gydytojai net svarstė galimybę amputuoti ranką, kad sustabdytų stafilokoko infekcijos plitimą, teigiama straipsnyje.
Anot publikacijos, K.Kelloggas taip pat kadaise buvo vienas iš tų, kurie manė, kad buvusio JAV prezidento Joe Bideno administracija nepakankamai remia ukrainiečius. Dabar jėgų pusiausvyra mūšio lauke pasikeitė, ir Ukraina, kaip rašė K.Kelloggas, nebeturėjo „kelio į pergalę“.
Tačiau, jo nuomone, Amerika turėjo pakankamai apginkluoti ukrainiečius, kad įtikintų V.Putiną pažaboti savo teritorines ambicijas.
Agentūra „Reuters“ anksčiau paskelbė, kad K.Kelloggas 2026 m. sausį išeis į pensiją, ir apie tai informavo savo kolegas.
Zelenskis: „Mano parašas bus po tvirtu susitarimu“
00:16
Ukraina deda visas pastangas, kad pasiektų taiką, bet ne bet kokia kaina. Būtent dėl to derybos yra sudėtingos. Tai prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė savo Naujųjų metų kreipimesi į Ukrainos tautą.
Savo kalboje Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad norėtų pasakyti, jog ilgai laukta taika ateis per kelias minutes, bet, deja, tai nėra įmanoma.
„Tačiau sąžiningai galiu pasakyti, kad Ukraina tikrai daro viską, ką gali, siekdama taikos. Ir toliau tai darys“, – pažymėjo Ukrainos prezidentas.
Pasak V.Zelenskyio, taikos susitarimas yra „90 proc. parengtas“, tačiau likę 10 proc. „nuspręs pasaulio, Ukrainos ir Europos likimą“.
„Ko nori Ukraina? Taikos? Taip. Bet bet kokia kaina? Ne. Mes norime, kad karas baigtųsi. Ar mes pavargome? Labai. Ar tai reiškia, kad esame pasiruošę pasiduoti? Kas taip mano, tas labai klysta. Ir aiškiai nesuprato, kas yra ukrainiečiai po visų šių metų“, – sakė Ukrainos lyderis.
V.Zelenskis pažymėjo, kad Rusija galėtų greitai baigti karą, bet to daryti nenori. Todėl reikalingas tarptautinės bendruomenės spaudimas.
Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad reikia tvirtų saugumo garantijų, kurias ratifikuotų Europos šalių ir Jungtinių Valstijų parlamentai.
„Budapešto dokumentas Ukrainai netiks. Ukrainai nereikia kruopščiai parengtų Minsko spąstų. Parašai ant silpnų susitarimų tik kursto karą. Mano parašas bus ant tvirto susitarimo. Ir būtent apie tai dabar kalbama kiekviename susitikime, kiekviename skambutyje, kiekviename sprendime“, – paaiškino jis.
Kalbėdamas apie karo pabaigos galimybę, V.Zelenskis pažymėjo, kad „2026 m. tai įmanoma“.
„Sankcijos daro poveikį Rusijai, bet tik mirtinas smūgis bus veiksmingas. Rusijos nafta jau yra pigesnė, bet jos tanklaiviai turi visiškai sustoti, kad karas baigtųsi. Rusijos naftos perdirbimo gamyklos lėtėja, bet jos turi sustoti, kad okupantai būtų atitolinti. O „Tomahawk“ raketos Ukrainos rankose tikrai įrodytų tik vieną dalyką: taikai nėra alternatyvos“, – sakė jis.
Ukrainos pulkininkas įvardijo didžiausius 2025 metų iššūkius
22:27
2025 metais situacija mūšio lauke pakito gana žymiai. Sudėtingiausias iššūkis – didelio masto rusų dronų atakos.
Apie tai prakalbo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pulkininkas leitenantas Maksimas Žorinas.
„Kol kas nėra vienareikšmiškai veiksmingų sprendimų, kaip kovoti su tokiais dronais“, – pažymėjo jis.
M.Žorinas taip pat pažymėjo, kad iš esmės pasikeitė priešo taktika.
„Kalbama apie priešo grupių infiltraciją, kai įsiskverbiama į užnugarį, net nesusiduriant su mūsų priešakinėmis linijomis. Kartu su didžiuliu dronų skaičiumi tai sukuria labai sudėtingą situaciją Ukrainos kariuomenei“, – paaiškino jis.
M.Žorinas prognozuoja, kad ateinantys metai nebus lengvesni.
„Turėsime prisitaikyti prie nuolatinių pokyčių ir tobulėti, kitaip neturėsime jokių šansų. O jei bus paliaubos, reikės dirbti dar daugiau“, – pareiškė karininkas.
Vokietijos prokurorai nutrauks tyrimą dėl Rusijos oligarcho šiam sutikus sumokėti 10 mln. eurų
20:42
Vokietijos prokurorai pranešė, kad nutrauks tyrimą dėl oligarcho Ališero Usmanovo, artimo Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininko, galimo sankcijų pažeidimo, kai jis sutiko sumokėti institucijoms 10 mln. eurų.
Uzbekistane gimusiam milijardieriui ir metalų pramonės magnatui, kuris pernai buvo perrinktas Tarptautinės fechtavimo federacijos prezidentu, taikomos Europos Sąjungos (ES) sankcijos, įvestos po 2022 metais Rusijos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą.
Miuncheno prokuratūra antradienį pareiškė, kad tyrimas dėl A.Usmanovo, dėl kurio prieš trejus metus policija surengė reidus dešimtyse su juo susijusių nekilnojamojo turto objektų Vokietijoje, bus nutrauktas gavus mokėjimą.
Ukraina patvirtino apie naujus smūgius Rusijai: „Pastebėtas didelio masto gaisras
18:52
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas patvirtino, kad Ukrainos gynybos pajėgos atakavo Tuapsės naftos perdirbimo gamyklą Rusijos Federacijos Krasnodaro krašte.
Kaip pranešta generalinio štabo „Telegram“ kanale, užfiksuota, dronai smogė naftos perdirbimo gamyklai ir sukėlė gaisrą. Buvo apgadintas pirminis naftos perdirbimo įrenginys ir kiti sudėtingi naftos produktų perdirbimo įrenginiai.
Generalinis štabas taip pat pranešė, kad gaisras nuniokojo „Tamanneftegaz“ naftos ir dujų terminalą Krasnodaro krašte. Šis terminalas skirtas naftos, naftos produktų ir suskystintų dujų sandėliavimui, perkrovimui eksportui bei agresoriaus ginkluotųjų pajėgų aprūpinimui.
„Tą pačią naktį Ukrainos dronai atakavo naftos saugyklą Jaroslavlio srityje. Objekte pastebėtas didelio masto gaisras“, – teigiama pranešime.
Be to, buvo pranešta, kad Ukrainos gynybos pajėgos smogė bazei netoli Elenovkos, laikinai okupuotoje Ukrainos Krymo teritorijoje, ir sunaikino priešo šaudmenų sandėlius.
Netikėtas Trumpo skambutis „Mis Ukrainai“ ir gudrus Zelenskio atsakymas apie ukrainietes
17:58
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, rugpjūtį Baltuosiuose rūmuose kalbėdamasis su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, netikėtai paskambino buvusiai „Mis Ukraina“ Oleksandrai Mykolajenko ir susitarė, kad ji pasikalbės su Ukrainos vadovu, rašo dienraštis „The New York Times“.
Kaip apibūdino leidinio pašnekovai, pokalbis įvyko po to, kai V.Zelenskis kartu su keliais Europos lyderiais rugpjūčio 18 d. atvyko į Vašingtoną po D.Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimo Aliaskoje, kad įtikintų JAV prezidentą, jog nuolaidžiavimas Rusijai kelia pavojų.
„Ukrainietės yra gražios“ – „Žinau, vieną jų vedžiau“
Vienu metu D.Trumpas savo padėjėjams pastebėjo, kad kai jam priklausė „Mis Visata“ konkursas, ukrainiečių konkurso dalyvės dažnai būdavo gražiausios, todėl jis sušuko: „Ukrainietės yra gražios“. „Žinau, vieną jų vedžiau“, – atsakė į tai Zelenskis.
D.Trumpas paaiškino, kad jo senas draugas, Las Vegaso magnatas Philas Ruffinas, vedė buvusią „Mis Ukraina“ Oleksandrą Mykolajenko, o pats prezidentas su ja susipažino per „Mis Visata“ konkursą. Taigi jis paskambino Ph.Ruffinui, kuris perdavė telefoną žmonai, o D.Trumpas tą patį padarė V.Zelenskiui, ir ateinančias 10-15 minučių kambaryje tvyrojo tyla, nes abu kalbėjosi ukrainietiškai.
Plačiau skaitykite ČIA.
JAV sankcijų sąraše – netikėtas pokytis: išbraukė buvusią „Sberbank“ vadovę
16:16
Jungtinės Valstijos atnaujino sankcijų sąrašą, išbraukdamos iš jo buvusią vienos didžiausių Rusijos finansų institucijų – „Sberbank“ – vadovę. Tuo tarpu pačiam bankui ribojimai vis dar galioja, skelbia naujienų portalas „Unian“.
Išbraukė iš sankcijų sąrašo
Kaip praneša JAV iždo departamentas, Oleksandra Buriko, anksčiau dirbusi „Sberbank“ vyresniąja viceprezidente ir valdybos pirmininko pavaduotoja, buvo pašalinta iš sankcionuotų asmenų sąrašo.
Šios sankcijos jai buvo pritaikytos 2022 m. gegužę, kai Vašingtonas išplėtė vadinamąjį „juodąjį sąrašą“, į jį įtraukdamas aštuonis aukščiausio rango „Sberbank“ vadovus.
JAV iždas tuomet aiškino, kad tokiomis priemonėmis siekiama apriboti banko galimybes finansiškai remti Rusijos karą prieš Ukrainą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusai nebeatlaiko: atskleidė rekordinius pasiduodančiųjų skaičius
15:31
Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios ukrainiečiai į nelaisvę paėmė daugiau nei 10 tūkst. rusų karių. Tarp jų daugėja užsienio samdinių, atkreipė dėmesį Ukrainos koordinacinis elgesio su karo belaisviais štabas.
Ši statistika skelbiama pirmą kartą nuo 2022 m. Projekto „Noriu gyventi“ duomenimis, pasiduodančių rusų skaičius kasmet auga. 2025 m. į nelaisvę pateko daugiau karių nei 2022 ir 2023 m. kartu sudėjus.
Vidutiniškai kas savaitę pasiduoda nuo 60 iki 90 rusų karių, o 2024 m. rugpjūtį šis skaičius siekė 350 žmonių per savaitę. Nuo 2023 m. birželio mėn. rusų kariai į nelaisvę patenka dažniau nei ukrainiečių kariai į Rusijos nelaisvę, pastebima pranešime.
Daugiausia belaisvių užfiksuota Donecko srities Pokrovsko ir Bachmuto rajonuose, Kursko srityje ir Zaporižios srityje.
2025 m. nelaisvėje atsidūrusių užsienio samdinių skaičius smarkiai išaugo – kiekvieną savaitę paimama po 2-3 trečiųjų šalių piliečius. Iš viso apie 7 proc. visų Rusijos karo belaisvių Ukrainoje sudaro užsieniečiai iš 40 šalių.
Projektas „Noriu gyventi“ atskleidė, kad tarp karo belaisvių 83 proc. yra eiliniai, 13 proc. – seržantai, beveik 3 proc karininkų. Amžiaus intervalas siekia nuo 18 iki 65 metų.
Apie 76 proc. jų yra sutartininkai (įskaitant įdarbintus kalėjimuose ir samdinių bendrovėse), 19 proc. belaisvių yra mobilizuoti kariai, o maždaug 5 proc. – karo prievolininkai.
Analitikas įvardijo 2025 m. geopolitikos nesėkmes
15:04
2025-ieji buvo įtempti ir niūrūs geopolitikos metai. Bet, greta problemų, yra ir prošvaisčių, sako Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala savo komentare.
Bėdos
Taikos siekis. Nepaisant gausybės susitikimų, aiškaus kelio į taiką, sustabdant Rusijos agresiją prieš Ukrainą, nėra. Pasitvirtino prognozė, kurią išsakiau ir metų pradžioje, kad politinis procesas savaime nereiškia veikiančio sprendimo. Pagrindiniu kliuviniu lieka Kremlius, nuosekliai indikuojantis, kad tikslų nekeičia ir sieks juos įgyvendinti jėga. Pvz., dronų atakų prieš Ukrainą skaičius šiais metais, lyginant su pernai, išaugo apie 5 kartus.
Donaldo Trumpo (r)evoliucija. JAV prezidentas siekia perrašyti politikos taisykles tiek viduje (DOGE, galių perėmimas iš Kongreso, kolizija su teismais), tiek išorėje (tarifai, įsipareigojimų sąjungininkams kvestionavimas). Suvirpėjo stabdžių-atsvarų sistema. Krito pasitikėjimas:
Plačiau skaitykite ČIA.
Naujųjų išvakarėse – netikėtas Putino pareiškimas
14:46 Atnaujinta 14:55
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį per televiziją, sakydamas tradicinį Naujųjų metų išvakarių sveikinimą, pareiškė, kad jis tikisi laimėsiąs karą Ukrainoje, kurį Maskva pradėjo prieš beveik ketverius metus.
V.Putinas valstybinės televizijos transliuotuose komentaruose paragino rusus „palaikyti mūsų didvyrius“, kovojančius Ukrainoje, sakydamas: „Mes tikime jumis ir mūsų pergale.“
Plačiau skaitykite ČIA.
„Bijo ištarti žodį Ukraina“: jam įžengus į Pentagoną, uždrausta tiesiogiai bendrauti su Kyjivu
14:22
Sausio mėnesio pabaigoje aukščiausius postus perėmus Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo administracijai, Pentagonas iš karto ėmėsi „antiukrainietiškos politikos“, išsamiame straipsnyje apie Ukrainos ir JAV santykius 2025 m. rašo laikraštis „The New York Times“, remdamasis daugiau nei 300 interviu su nacionalinio saugumo, kariuomenės ir žvalgybos pareigūnais, taip pat diplomatais Vašingtone ir Kyjive.
Teigiama, kad Pentagone dirbantiems Ukrainos ekspertams buvo uždrausta tiesiogiai bendrauti su Kyjivu be „leidimo“ ir tiesiog ėmė bijoti „ištarti žodį Ukraina“.
Vienas aukšto rango kariškis teigė, kad Pentagono politika Ukrainos atžvilgiu nuo tada, kai atėjo naujasis JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas buvo tarsi „šaltukas“.
Iš karto po paskyrimo 2025 m. sausį P.Hegsethas neturėjo nuomonės dėl karo Ukrainoje, tačiau jam paskirti civiliniai patarėjai tokią turėjo.
Pirmosiomis naujosios administracijos darbo dienomis konkuruojančios stovyklos apibrėžė savo kryptis, prisiminė buvęs Pentagono pareigūnas.
Ilgainiui P.Hegsethas ir jo patarėjai ne kartą pakenkė, nustūmė į šalį arba nutildė fronto linijose esančius generolus ir Ukrainai palankiai nusiteikusius vyriausybės pareigūnus.
Vienas aukšto rango karinis šaltinis atskleidė, kad nedidelei Ukrainos komandai, kurią sudarė maždaug šeši žmonės, glaudžiai bendradarbiavę su Kyjivu vadovaujant Joe Bideno administracijai, P.Hegsetho biuras liepė nebendrauti su ukrainiečiais „be specialaus leidimo“.
P.Hegsetho padėjėjai baiminosi, kad ekspertai sabotuos pastangas nukreipti amuniciją į Artimuosius Rytus, pridūrė „The New York Times“.
Tai įvyko suintensyvėjus Rusijos bepiločių orlaivių atakoms prieš Ukrainą ir Kyjivui siekiant įsigyti daugiau pigių raketų ir dronų perėmėjų.
„Siuntėme žinutes Ukrainos komandai. Sakėme, kad mums reikia daugiau dronų perėmėjų. Bet staiga jie nustojo atsakinėti“, – prisiminė vienas generolas, vadovavęs oro gynybai Kyjive.
Pažymima, kad D.Trumpas suteikė P.Hegsethui ir kitiems pavaldiniams didelę laisvę priimant sprendimus dėl pagalbos Ukrainai srauto. Keletą kartų, kai šie sprendimai sulaukė neigiamo nušvietimo žiniasklaidoje ir vidinės reakcijos – kaip ir 18 tūkst. sviedinių atveju – Ukrainos šalininkai iš „Fox News“ įsikišo ir įtikino prezidentą juos atšaukti.
„The New York Times“ straipsnyje taip pat teigiama, kad po darbo valandų, vakarais ir savaitgaliais ukrainiečiai sulaukdavo žinučių iš savo senų kontaktų Pentagone: „Mes esame čia, bet nieko negalime padaryti. Atsiprašome“.
