Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Suomijos žvalgyba nustebino: nukreipė strėles nuo Kremliaus dėl incidentų Baltijos jūroje
17:09
Suomijos žvalgybos tarnyba pareiškė, kad Rusija „nėra visagalė“ ir greičiausiai nesiekė pažeisti kabelių Baltijos jūroje, apie ką plačiai diskutuojama jau daugiau nei metus, rašo „TVP World“.
Vakarų pareigūnai kaltina Rusiją prikišus nagus prie pastaraisiais metais įvykdytų povandeninių kabelių pažeidimų, kas Vakaruose vertinama kaip visos Europos masto Rusijos diversinės kampanijos dalis.
Tačiau naujausioje 2026 m. Suomijos saugumo apžvalgoje teigiama, kad ne kiekvienas incidentas Baltijos jūroje turėtų būti automatiškai interpretuojamas kaip užsienio šalies diversija. Taip pat pažymima, kad visuomenė galėjo susidaryti „klaidingą vaizdą“ apie Rusijos pajėgumus regione.
Duodamas interviu Suomijos leidiniui „Suomen Kuvalehti“, šalies žvalgybos vadovas Juha Martelius pareiškė, kad už iki šiol Suomijos įvertintų incidentų „nėra tyčinės Rusijos valstybės veiklos“.
Jis pridūrė, kad Europos žvalgybos sluoksniuose tokiai nuomonei „plačiai pritariama“, nors šalys tebėra padidintos parengties režime ir mažai tikėtina, kad karinis buvimas regione artimiausiu metu sumažės.
„Ne visagalė“
Antradienį paskelbtoje Suomijos saugumo apžvalgoje teigiama, kad Rusija „nėra visagalė“ ir turi sutelkti savo išteklius į veiklą, kuri labiausiai skatina jos interesus.
Baltijos jūra Rusijai yra gyvybiškai svarbi, nes ji tebėra pagrindinis laivybos maršrutas šešėliniam laivynui, kuris yra Maskvos karo mašinos Ukrainoje finansavimo pagrindas. Be to, šalis pati remiasi povandeniniais kabeliais, kad galėtų kontaktuoti su Vakarais.
Savo ruožtu apžvalgoje daroma išvada, kad Rusija „visomis priemonėmis siekia užtikrinti savo laisvos laivybos galimybes ir šalis savanoriškai nesiims rizikos, kuri galėtų susilpninti laisves jūroje“.
Kalta – ne Rusija?
Suomijos žvalgybos tarnyba išreiškė nuomonę, kad kabelio pažeidimai greičiausiai atsirado dėl kelių veiksnių, įskaitant labiau apkrautą infrastruktūrą, didesnį laivybos srautą, prastą Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivų būklę ir silpną jų įgulų parengimą.
Apžvalgoje taip pat pabrėžiama, kad povandeninės infrastruktūros pažeidimai Baltijos jūroje nėra reti ir kad pastaraisiais metais įvykusių pažeidimų skaičius nebuvo kažkuo neįprastas.
Tokie vertinimai, panašu, prieštarauja pačios Suomijos gynybos vadovybei, kuri sausio mėn. pareiškė, kad, nors ir nebuvo rasta „rūkstančio ginklo“, kuris įrodytų Rusijos kaltę, incidentų padažnėjimas yra „realus“, o Maskva „greičiausiai ir toliau sieks pakenkti Baltijos jūros povandeninei infrastruktūrai“.
Mažėjanti įtaka
Žvalgybos vertinime taip pat teigiama, kad Rusijos karas Ukrainoje susilpnino jos gebėjimą daryti įtaką tarptautiniu mastu.
Vakarų šalių įvestos sankcijos paveikė Rusijos ekonomiką, todėl Maskva siekia apeiti šias priemones pasitelkdama savo „šešėlinį laivyną“.
Be to, Rusija tapo labiau priklausoma nuo Kinijos, o pati mažiau gali daryti įtaką Vakarams arba remti tironiškas administracijas, pavyzdžiui, Sirijoje.
Tačiau Suomijos žvalgyba perspėjo, kad karas taip pat „sustiprino tradicinius Rusijos imperialistinius bruožus“ ir kad jos strateginiai dominavimo tikslai yra „ilgalaikiai ir nuolatiniai“.
„Esminis Rusijos pasaulėžiūros branduolys yra tai, kad Rusija save laiko didžiąja galia“, – pabrėžiama apžvalgoje.
„Rusija mano, kad kaip supervalstybė ji turi turėti regioninę buferinę zoną ir, kaip valstybė, didesnes teises nei kitos“, – reziumuojama ataskaitoje.
WSJ: didžiausia pasaulio naftos bendrovė nori pirkti ukrainietiškus dronus-perėmėjus
22:15
Didžiausia pasaulio naftos bendrovė „Saudi Aramco“ veda tiesiogines derybas su Ukrainos gamintojais dėl dronų-perėmėjų įsigijimo, siekdama apsaugoti naftos telkinius nuo „Shahed“ tipo dronų atakų. Apie tai, remdamasis savais šaltiniais, rašo „The Wall Street Journal“.
Pasak informuotų pašnekovų, bendrovė skuba sudaryti tiesioginį susitarimą su ukrainiečiais anksčiau nei tai padarys pati Saudo Arabijos vyriausybė ar kitos regiono šalys, pavyzdžiui, Kataras. Pranešama, kad „Aramco“ veda derybas su Ukrainos įmonėmis „SkyFall“ ir „Wild Hornets“ („Dyki šeršni“), kurios gamina dronus-perėmėjus.
Skelbiama, kad Saudo Arabijos vyriausybė su Ukraina tariasi ne tik dėl dronų pirkimo. Šaltinių teigimu, Saudo Arabijos pareigūnai su Ukrainos įmone „Phantom Defense“ aptarė galimybę įsigyti ukrainietiškas radioelektroninės kovos sistemas, skirtas kovai su bepiločiais orlaiviais.
Kaip pažymi „The Wall Street Journal“, praėjusios savaitės pabaigoje „Aramco“ eksploatuojamą Berio naftos telkinį atakavo dronai, tikėtina, iranietiškos kilmės. Tai buvo tik vienas epizodas iš panašių atakų prieš regiono naftos infrastruktūrą serijos nuo pat Irano ir JAV karo pradžios.
„Saudi Aramco“ – tai didžiausia pasaulyje integruota energetikos ir chemijos bendrovė, priklausanti Saudo Arabijos vyriausybei. 2025 m. pabaigos duomenimis, „Aramco“ valdo didžiausias pasaulyje įrodytas naftos atsargas (apie 247,2 mlrd. barelių naftos ekvivalento) ir yra lyderė pagal kasdienės naftos gavybos apimtis – daugiau nei 10 mln. barelių per dieną. „Aramco“ vaidina pagrindinį vaidmenį Saudo Arabijos ekonomikoje, užtikrindama didžiąją dalį valstybės pajamų.
Okupantai nesislepia ir nešaudo į dronus: Ukrainos karys paaiškino keisto elgesio priežastį
20:35
Rusijos kariai fronte masiškai praranda valią priešintis ir net nebando gelbėti savo gyvybių, kai juos puola ukrainiečių bepiločiai orlaiviai. Apie tai kanalo „Kyiv24“ eteryje kalbėjo 5-osios atskirosios šturmo Kyjivo brigados vyriausiasis seržantas Maksymas Mahomedovas.
Jis komentavo priešakinėse linijose padažnėjusius atvejus, kai rusų kareiviai, artėjant ukrainiečių FPV dronams, nebando slėptis ar atremti atakos, o tiesiog sustingsta vietoje.
„Čia nėra jokios taktinės logikos. Jei žmogus ten buvo atvarytas jėga, jis, galbūt, tokiu būdu tiesiog pasiduoda, nes supranta, kad nei jo įgūdžių, nei fizinių galimybių nepakaks ką nors pakeisti“, – sakė ukrainiečių karys.
Pasak jo, tai rodo jų palūžusią psichiką, nes rusai nebando pasinaudoti ginklais, pavyzdžiui, numušti droną. „Jie tiesiog stovi, sustingsta ir laukia savo likimo“, – pridūrė M.Mahomedovas.
Malta: Rusijos šešėlinio laivyno dujų tanklaivis dreifuoja Viduržemio jūroje
20:00
Rusijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) tanklaivio, atakuoto prie Libijos krantų, nuolaužos dreifuoja tarp Maltos ir Italijos Lampedūzos salos, ketvirtadienį pranešė Maltos uosto direkcija.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusią savaitę apkaltino Kyjivą įvykdžius „teroristinį išpuolį“ prieš laivą „Arctic Metagaz“.
Libijos uosto direkcija tuo metu pranešė, kad laivas buvo apgadintas „staigių sprogimų, po kurių kilo didžiulis gaisras, galiausiai lėmęs jo visišką nuskendimą“ į šiaurę nuo Sirto uosto.
Tačiau oficialūs Maltos pranešimai jūrininkams, paskelbti trečiadienį ir ketvirtadienį, rodo, kad jis nenuskendo visiškai.
„Uostų ir jachtų direkcija, „Transport Malta“, praneša visiems laivams, kad SGD tanklaivis M.T. „Arctic Metagaz“ (...) yra nevaldomas ir dreifuoja“, – teigiama ketvirtadienio pranešime.
Jame nurodytos koordinatės, rodančios laivo buvimo vietą tarp Maltos ir Lampedūzos. Dieną prieš tai jis buvo šiek tiek arčiau Maltos.
Kyjivas nekomentavo atakos, kuri būtų buvusi retas sėkmingas smūgis Rusijos laivui už šimtų mylių nuo Ukrainos.
Visi 30 įgulos narių buvo išgelbėti, pranešė Maskva.
Laivui Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga (ES) taikė sankcijas už tai, kad jis priklausė Rusijos vadinamajam „šešėliniam laivynui“ – senstančių tanklaivių, kurie gabena naftą ir dujas visame pasaulyje, apeidami Vakarų apribojimus.
Maltos valdžios institucijos teigė, kad jūrininkai visada turėtų laikytis penkių jūrmylių atstumu nuo sudužusio laivo.
Ukraina ir Rumunija sieks bendros dronų gamybos
18:46 Atnaujinta 20:01
Ukraina ir Rumunija ketvirtadienį pasirašė ketinimų protokolą dėl bendros dronų gamybos Rumunijoje, Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui lankantis Bukarešte, siekiant pagilinti gynybos bendradarbiavimą.
Zelenskis taip pat pasiūlė kurti antidronines gynybos sistemas su Kyjivo Europos sąjungininkais.
Vizitas, po kurio penktadienį vyks kelionė į Paryžių, surengtas neaiškumo dėl planuojamų taikos derybų tarp Kyjivo ir Maskvos, kurias inicijavo Jungtinės Valstijos ir kurias sužlugdė JAV ir Izraelio karas su Iranu, metu.
V.Zelenskis ir Rumunijos prezidentas Nicusoras Danas pasirašė susitarimą dėl bendros gynybos produktų gamybos Rumunijoje ir dar vieną dėl bendradarbiavimo energetikos srityje, pranešė abi šalys.
„Aptarėme mūsų karinį bendradarbiavimą, ir vienas iš pasirašytų dokumentų susijęs su bendra dronų gamyba Rumunijoje“, – sakė N.Danas bendroje spaudos konferencijoje.
Abi šalys, remiantis ketinimų protokolu, svarstys dronų gamybą Rumunijoje kaip įmanoma greičiau.
Projektas būtų iš dalies finansuojamas per ES SAFE iniciatyvą iki 200 mln. eurų, priduriama jame.
NATO narė Rumunija, svarbi Kyjivo sąjungininkė, po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį, patyrė pakartotinius savo oro erdvės pažeidimus, įskaitant dronų fragmentų kritimą į jos teritoriją.
V.Zelenskis, kuris išsiuntė komandas į Persijos įlanką padėti sąjungininkams atremti Irano dronus, ketvirtadienį pasiūlė dirbti su Europos sąjungininkais, siekiant plėtoti jų gynybos sistemas.
„Manau, būtų gana gerai visa tai plėtoti kartu su Europos šalimis, mūsų kaimynais, mūsų draugais“, – sakė Ukrainos prezidentas.
V.Zelenskis taip pat teigė, kad abi Juodosios jūros šalys gilina energetinius ryšius, pažymėdamas dviejų naujų elektros tiekimo linijų statybą.
Ukraina vis labiau priklauso nuo elektros importo iš savo Europos kaimynių nuo Rusijos atakų prieš jos elektros tinklą pradžios.
Ką Orbanas nurodė Vengrijos delegacijai pasiekti Ukrainoje?
17:19
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pavedė į Kyjivą atvykusiai Vengrijos delegacijai surengti susitikimą su Ukrainos pareigūnais dėl padėties, susijusios su naftotiekiu „Družba“. Jis taip pat nurodė pareigūnams pabandyti apžiūrėti pažeistą naftotiekį.
Apie tai premjeras užsiminė ketvirtadienį per pokalbį su energetikos ministro pavaduotoju Gaboru Čepeku.
Pokalbio metu V.Orbanas davė nurodymus pareigūnui, ragindamas jį nuolat priminti apie save Ukrainos pusei ir „būti mandagiam“. Ministras pirmininkas pabrėžė, kad svarbu parodyti Vengrijos ketinimus užmegzti dialogą su Ukraina.
„Turime dokumentais įrodyti, kad norėjome su jais derėtis. Mes norėjome pamatyti. Norėjome kartu su jais išspręsti situaciją. Mes siekiame ne konflikto, o sprendimo, ir norime jiems padėti tai padaryti“, – dėstė V.Orbanas.
Premjeras taip pat paragino delegaciją surengti vizitą į pažeisto naftotiekio vietą.
G.Čepekas savo ruožtu sakė, kad derybos jau buvo prasidėjusios, bet nutrūko dėl oro pavojaus signalo.
„Deja, Kyjivo energetikos derybų ciklą nutraukė oro antskrydis. Esame čia, bombų slėptuvėje, tačiau ir čia, ir derybų metu tvyro ramybė. Dar kartą parašėme Kyjivo energetikos vyriausybei, kad esame pasirengę deryboms. Ramiai laukiame progos, nes mūsų tikslas – išspręsti naftotiekio „Družba“ klausimą prie derybų stalo“, – paiškino G.Čepekas.
Jis taip pat pridūrė, kad Vengrijos delegacija palaiko ryšius su tarptautiniais partneriais, visų pirma ji jau konsultavosi su Slovakijos ambasadoriumi.
Vengrijos ministras pirmininkas V.Orbanas kaltina Ukrainą, kad naftotiekis „Družba“ neveikia, tačiau Kyjivas po rusų apšaudymų nutraukė rusiškos naftos tiekimą Vengrijai. Dėl to Budapeštas užblokavo 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai ir 20-ąjį sankcijų Rusijai paketą.
Panašių kaltinimų yra pareiškęs ir Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico.
Dieną prieš tai Vengrijos energetikos ministerijos valstybės sekretorius G.Čepekas pareiškė, kad Vengrijos vyriausybės atstovai atvyko į Ukrainą surengti derybų su Ukrainos pareigūnais Kyjive ir išsiaiškinti naftotiekio „Družba“ statuso.
Tačiau Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Heorhijus Tychijus pažymėjo, kad ši pareigūnų grupė neturi jokio oficialaus statuso ar suplanuotų oficialių susitikimų Ukrainoje, todėl „tikrai neteisinga juos vadinti „delegacija“.
Savo ruožtu prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė nežinąs, ką G.Čepeko vadovaujama Vengrijos vyriausybės delegacija veikia Ukrainoje.
Įvertino, ką rezga Putinas: laukia naujas karo prieš Vakarus etapas
15:49
Dabartinė geopolitinė situacija atskleidžia, kad Maskva ieško naujų būdų destabilizuoti pasaulį, jog kompensuotų savo nesėkmes mūšio lauke. Dėl šios priežasties Kremlius šiuo metu atidžiai analizuoja savo sąjungininko Irano hibridinio karo metodus, televizijai „Espresso“ sakė užsienio politikos ir tarptautinių reikalų programų vadovas Oleksijus Melnikas.
Ekspertas pabrėžė, Rusija šiuo metu labai atidžiai stebi įvykius Irane.
„Turime pripažinti, kad Irano režimas pasirinko gana efektyvią strategiją – asimetrinius veiksmus, kuriais atsako į Izraelio ir JAV atakas. Iranas nepajėgus pasiekti Jungtinių Valstijų teritorijos ar suduoti reikšmingo smūgio JAV kariniams objektams, todėl jis sukuria pasaulinę energetinę krizę. Vėlgi, tai gana veiksminga“, – atkreipė dėmesį O.Melnikas.
Prognozuodamas kitus Rusijos žingsnius, ekspertas užsiminė, kad ir Maskva gali bandyti sukelti naują krizę dėl savo nesugebėjimo tiesiogiai iškovoti trokštamos pergalės Ukrainoje.
Jo vertinimu, tai galėtų būti arba puolimas prieš vieną iš Baltijos šalių, arba kiti veiksmai, kuriais siekiama išsklaidyti ir išeikvoti kolektyvinius Vakarų karinius išteklius.
Be tiesioginės agresijos, ekspertas grėsmę įžvelgė ir nuolatiniame baimės kurstyme.
„Rusija, net ir nepabūgdama užpuolimo, gali bandyti kelti įtampą kituose regionuose, kad išsklaidytų Europos karinius išteklius, kurie galėtų būti panaudoti, pavyzdžiui, ginant rytinį NATO flangą, nesvarbu, ar tai būtų Baltijos šalys, ar Suomija. Akivaizdu, kad Rusija rengia tam tikrą naują karo prieš Vakarus etapą“, – pabrėžė jis.
Kellogas šokiravo: nutraukti ugnį Ukrainoje įmanoma net šiandien
14:40
Tam, kad būtų pasiektos paliaubos tarp Ukrainos ir Rusijos, Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas turi sutikti su tuo, kad jis negaus daugiau teritorijos, interviu televizijai NHK pareiškė buvęs JAV specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas.
Kalbėdamas su žurnalistais jis išreiškė nuomonę, kad paliaubos įmanomos kad ir „šiandien“, jei Ukraina ir Rusija įšaldys dabartines fronto linijas. Jis pabrėžė, kad taikos nenori V.Putinas, o ne Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Anot K.Kelloggo, V.Putinas turi sutikti, kad daugiau Ukrainos teritorijų jis negaus. Jis pridūrė, kad kitas V.Putino žingsnis būtų suprasti, kad „jis nebeturi ką gauti“.
Buvęs JAV specialusis pasiuntinys pažymėjo, kad Rusija nori, jog Ukrainos kariai pasitrauktų iš Donbaso, o Ukraina atsisako atiduoti šią teritoriją. Jis pakartojo anksčiau išsakytus vertinimus, kad tai yra vienas iš pagrindinių kliuvinių tarp šalių.
Be to, K.Kelloggo nuomone, sankcijos duoda rimtą smūgį Rusijos ekonomikai. Jis atkreipė dėmesį, kad su gyvąja jėga Rusijai taip pat striuka: nuo karo pradžios ji patyrė 1,2-1,4 mln. nuostolį, tarp kurių įtraukiami žuvusieji ir sužeistieji.
Buvęs aukšto rango pareigūnas pažymėjo, kad VPutinas baiminasi, kad taps antruoju Nikolajumi II. Jis priminė, kad paskutinis Rusijos caras buvo nušautas po to, kai atsisakė sosto.
Kovo pradžioje JAV specialusis atstovas Steve'as Witkoffas pareiškė, kad artimiausiomis savaitėmis tikimasi „papildomos pažangos“ derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo. Jis priminė, kad anksčiau Ukraina ir Rusija įvykdė dar vienus apsikeitimus belaisviais ir grąžino 1000 žmonių.
Zelenskis prabilo apie sandorį, kurį pasiūlė Trumpui
14:02
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė viltį, kad Ukraina ir Jungtinės Valstijos pasirašys svarbų susitarimą dėl bepiločių orlaivių gamybos.
V.Zelenskis apie tai užsiminė interviu „Politico“ žurnalistui Gordonui Repinskiui, kurio fragmentas ketvirtadienį, buvo paskelbtas prezidento paskyroje platformoje „Telegram“.
„Norėjome pasirašyti svarbų susitarimą su JAV dėl bepiločių orlaivių gamybos, tačiau mums reikėjo Baltųjų rūmų pritarimo“, – kalbėjo Ukrainos lyderis.
Jis pažymėjo, kad turi omenyje įvairių tipų bepiločius orlaivius ir oro gynybą.
„Jie veikia kaip viena sistema ir gali apsiginti nuo šimtų ar tūkstančių Irano „Shahedų" ir raketų“, – paaiškino V.Zelenskis.
„Dar neturėjome galimybės pasirašyti šio dokumento, – toliau dėstė V.Zelenskis. – Tikiuosi, kad galbūt Amerikos draugai dabar bus arčiau šio sprendimo, ypač po tokių iššūkių, kokius matome Artimuosiuose Rytuose.“
Kovo 5 d. Ukrainos prezidentas pranešė, kad Ukraina gavo Jungtinių Valstijų prašymą padėti apsiginti nuo „Shahed“ dronų Artimuosiuose Rytuose.
Jis pažymėjo, kad davė nurodymą suteikti reikiamas priemones ir užtikrinti Ukrainos specialistų dalyvavimą.
Antradienį V.Zelenskis informavo, kad kovai su Irano bepiločiais orlaiviais į Katarą, JAE ir Saudo Arabiją išsiuntė tris ekspertų grupes ir bepiločių orlaivių perėmėjus.
Anksčiau naujienų portalas „Axios“ pranešė, Ukrainos pareigūnai maždaug prieš 7 mėn. mėnesius pasiūlė Jungtinėms Valstijoms savo mūšyje išbandytą technologiją kovai su Irano bepiločiais orlaiviais. Tačiau, kaip teigiama, tuo metu JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija šiuo pasiūlymu nesusidomėjo.
Pasak straipsnio, Ukrainos pareigūnai rugpjūtį D.Trumpo administracijai parodė prezentaciją, kurioje buvo išdėstyta, kaip ukrainiečių technologijos galėtų apsaugoti JAV pajėgas, ir pasiūlė sukurti „kovos su dronais centrus“ Turkijoje, Jordanijoje ir Persijos įlankos valstybėse, kuriose yra JAV karinės bazės.
„Pagalvojome, kad Zelenskis yra Zelenskis“, – „Axios“ teigė vienas JAV pareigūnas, apibūdindamas V.Zelenskį kaip žmogų, kuris, kaip manoma, yra savanaudis.
„Kažkas nusprendė jo nepirkti“, – teigė pašnekovas.
Čekijos vadovas rėžė griežtai: kas bebūtų, nesvarstysime grįžimo prie rusiškos naftos
13:56
Lietuvoje viešintis Čekijos prezidentas Petras Pavelas sako, kad pasaulyje augant naftos kainoms Praha nesvarstys jos pirkti iš Rusijos.
„Nesvarstysime galimybės grįžti prie rusiškos energijos, kad ir kokia būtų situacija. Sumažinome savo priklausomybę nuo rusiškų energijos šaltinių. Tai galutinis dalykas, ir techniškai jo atnaujinti net neįmanoma“, – ketvirtadienį Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje sakė Čekijos vadovas.
„Šiuo metu galime pasikliauti šaltiniais, kuriuos turime iš pietų ir vakarų, kurių pakanka visiems mūsų poreikiams patenkinti“, – pridūrė jis.
Čekija tik 2025 metų pavasarį pirmą kartą savo istorijoje tapo visiškai nepriklausoma nuo rusiškos naftos, kai pradėjo eksploatuoti išplėstų pajėgumų naftotiekį iš Vakarų Europos.
Rusijai 2022-ųjų vasarį įsiveržus į Ukrainą, ES ėmėsi veiksmų, kad nustotų priklausyti nuo Rusijos iškastinio kuro. Briuselis uždarė didžiąją dalį rusiškos naftos kelių į Bendriją, tačiau Sovietų Sąjungos laikais nutiestai „Družbai“ buvo padaryta išimtis, nes Čekija turėjo nedaug kitų galimybių.
BNS rašė, kad ketvirtadienį naftos kaina peržengė 100 JAV dolerių (86 eurų) už barelį ribą.
Vengrija tarė paskutinį žodį: 40 mln. dolerių ir auksą matys kaip savo ausis
12:07
Vengrijos valdžios institucijos sutiko grąžinti abu konfiskuotus inkasatorių automobilius valstybiniam bankui „Osčadbank“, bet pasilikti juose buvusį krovinį, kurį, kaip anksčiau pranešta, sudarė 40 mln. dolerių ir 9 kg aukso, rašo „Evropejska pravda“, remdamasi dviem šaltiniais.
Vengrijos nacionalinės mokesčių ir muitų tarnybos tyrėjai, kuriems vyriausybė pavedė atlikti oficialų tyrimą, informavo Ukrainos pusės teisininkus apie ketinimą perduoti konfiskuotus automobilius.
Paskelbta, kad perdavimas turėjo įvykti ketvirtadienio rytą.
Šiuo metu „Evropejska pravda" neturi informacijos apie transporto priemonių būklę. Taip pat neaišku, kokia žala automobiliams buvo padaryta įsilaužus į juose įmontuotą saugią patalpą (seifą), kurioje buvo gabenamas banko turtas.
Pažymima, kad Vengrijos valdžios institucijų iš banko transporto priemonių neteisėtai konfiskuotas auksas ir pinigai liks Vengrijoje.
Tai atitinka įstatymą, kurį Vengrijos valdžios institucijos skubiai priėmė šią savaitę, kad sukurtų teisinį pagrindą konfiskuoti lėšas, kurias Vengrijos saugumo tarnybos pasisavino po dviejų „Osčadbank“ inkasacijos automobilių apiplėšimo. Tai taip pat susiję su specialiu V.Orbano vyriausybės sprendimu.
Vengrijos valdžios institucijų priimtuose dokumentuose apie transporto priemonių konfiskavimą neužsimenama.
Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Vengrijos veiksmus prieš grynųjų pinigų inkasatorius ir „Osčadbank“ lėšas pavadino banditizmu.
-
Mirtina grėsmė iš oro: Ukrainos patirtis privertė NATO artileriją keisti taktiką
-
Rusija: interneto trikdžiai tęsis, kol bus užtikrintas saugumas
-
Vengrija siunčia komandą deryboms dėl naftotiekio, Ukraina teigia, jog pasiuntiniai neturi įgaliojimų
-
Kyjivas: Ukrainos antidronų komandos jau dirba Katare, JAE, Saudo Arabijoje
