Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
08:54
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukraina griežtai atsakė į Irano grasinimus apšaudyti ją raketomis
21:21
Ukrainos užsienio reikalų ministerija (URM) Irano grasinimus prilygino serijinio žudiko bandymams pateisinti savo nusikaltimus.
Kaip praneša „Unian“, apie tai žurnalistams pareiškė URM atstovas spaudai Heorhijus Tychyjus. Diplomatinės žinybos atstovas priminė, kad Irano režimas ne vienus metus remia ukrainiečių žudymus, tiesiogiai tiekdamas valstybei agresorei dronus ir technologijas karui prieš Ukrainą.
„Šiame kontekste atrodo absurdiška, kai šio režimo atstovai grasina Ukrainai ir dar remiasi JT Chartijos 51-ajame straipsnyje įtvirtinta teise į savigyną. Tai tas pats, kas serijinis žudikas savo nusikaltimus teisintų remdamasis baudžiamuoju kodeksu“, – pabrėžė H.Tychyjus.
Atstovo spaudai teigimu, Irano režimas privalo atsakyti už visus savo nusikaltimus prieš Irano tautą bei kitas šalis ir tautas.
Neseniai Iranas pažėrė grasinimų Ukrainos adresu. Irano parlamento Nacionalinio saugumo komisijos pirmininkas Ibrahimas Azizi pareiškė, kad bet kokia Ukrainos pagalba Izraeliui, įskaitant bepiločius orlaivius, paverčia visą Ukrainos teritoriją „teisėtu taikiniu“ Teherano raketų smūgiams.
Slovakija atsisakė savo prieštaravimų dėl ES sankcijų Rusijai pratęsimo
20:07
Slovakijai atsisakius savo prieštaravimų, Europos Sąjunga (ES) šeštadienį pranešė nubalsavusi už sankcijų, taikomų 2600 Rusijos asmenų ir subjektų, pratęsimą dar šešiems mėnesiams.
ES Taryba pranešė, kad sankcijos, įvestos po 2022 metais Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą, buvo pratęstos dar šešiems mėnesiams iki rugsėjo 15 dienos. Sprendimas buvo priimtas likus dienai iki paskutinio šešių mėnesių laikotarpio galiojimo pabaigos.
Sprendimui reikėjo vienbalsio pritarimo, o Slovakija anksčiau laikėsi pozicijos, kad iš sąrašo turi būti išbraukti du asmenys: Rusijos milijardierius Ališeras Usmanovas ir Michailas Fridmanas, vienas iš finansų grupės „Alfa“ įkūrėjų.
ES diplomatinis šaltinis naujienų agentūrai AFP sakė, kad Slovakija negavo to, ko norėjo.
ES pranešė, kad iš sąrašo buvo išbraukti du asmenys, tačiau nenurodė, kas jie yra. Dar penkių asmenų pavardės buvo išbrauktos, nes jie yra mirę.
Slovakija ir Vengrija, kurios abi yra artimos Maskvai, buvo grasinusios nepritarti sankcijų pratęsimui, jei sąrašas liks toks, koks yra.
Abi šalys kaltina Kyjivą tyčia vilkinant naftotiekio „Družba“, kuriuo Rusijos nafta tiekiama į šias išėjimo į jūrą neturinčias valstybes, atidarymą, o Ukraina teigia, kad naftotiekis sausį buvo apgadintas per rusų smūgius.
Vengrija dėl ginčo su Kyjivu dėl naftotiekio vis dar blokuoja 90 mlrd. eurų ES paskolą Ukrainai bei naują sankcijų Rusijai paketą.
Irano ambasadorius Ukrainos paramą JAV ir Persijos įlankos valstybėms pavadino juokinga
19:28
Irano ambasadorius Ukrainoje Shahriaras Amouzegaras nesureikšmino paramos, kurią Kyjivas, pabrėžiantis savo patirtį naikinant Rusijos leidžiamus Irano suprojektuotus dronus, yra pasiūlęs Jungtinėms Valstijoms ir jų Persijos įlankos sąjungininkams.
„Kalbant apie veiksmus, kurių Ukraina imasi Artimuosiuose Rytuose prieš dronus, mes iš esmės juos laikome juokingais ir ne kuo kitu, kaip demonstratyviu gestu“, – pareiškė ambasadorius išskirtiniame interviu naujienų agentūrai AFP.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį sakė, kad 11 šalių kreipėsi į Kyjivą prašydamos pagalbos, kaip kovoti su Irano dronais, kuriuos Teheranas naudoja Artimuosiuose Rytuose, atsakydamas į JAV ir Izraelio smūgius.
„Šiuo metu yra 11 prašymų iš Irano kaimyninių šalių, Europos valstybių ir JAV. Yra aiškus susidomėjimas Ukrainos patirtimi saugant gyvybes, atitinkamais perėmėjais, elektroninės kovos sistemomis ir mokymais“, – tuomet sakė V.Zelenskis.
Jis nepatikslino, kurios tai šalys.
Ukraina giriasi turinti pasaulinio lygio apsaugos nuo dronų pajėgumus, sukauptus atremiant kasnaktinius Rusijos paleidžiamų Irano stiliaus atakos dronų antpuolius.
Ukrainos oro pajėgų duomenimis, kariuomenė nuolat perima arba numuša daugiau nei 80 proc. visų atskrendančių Rusijos dronų – šimtai jų paleidžiami kiekvieną naktį.
Kyjivas naudoja pigių dronų perėmėjų, elektroninio trikdymo priemonių, priešlėktuvinių pabūklų, naikintuvų ir sraigtasparnių derinį, kad apgintų savo oro erdvę nuo Rusijos atakų.
GUR sėkmingai smogė dar dviem svarbiems rusų laivams ir uostui
18:27
Šeštadienio naktį Ukrainos gynybos pajėgos smogė dviem Rusijos kariniams vienetams – keltui „Slavianin“ ir laivui „Avangard“, kurie buvo pagrindiniai Kerčės keltų linijos elementai. Apie tai pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba (GUR).
„Naktį iš kovo 13-osios į 14-ąją Ukrainos GUR Aktyviųjų veiksmų departamento meistrai sėkmingai atakavo du agresorės Rusijos karinius laivus. Operacijos metu iš rikiuotės išvestas priešo geležinkelio keltas „Slavianin“ ir apgadintas laivas „Avangard“, kuriuos priešininkas naudojo nusikalstamam karui prieš Ukrainą vykdyti“, – pareiškė žvalgyba.
Pažymima, kad minėti laivai buvo esminiai vadinamosios Kerčės keltų linijos elementai ir atliko vieną pagrindinių vaidmenų priešo jūrinėje karinėje logistikoje. Konkrečiai kalbama apie ginklų, karinės technikos ir šaudmenų gabenimą.
Papildomai pranešama, kad vykdydami operaciją Ukrainos karinės žvalgybos specialiųjų pajėgų kariai kartu su kitais Gynybos pajėgų padaliniais taip pat sudavė smūgį Rusijos Krasnodaro krašte esančio „Kavkaz“ uosto infrastruktūrai, kurią Rusija naudoja karui prieš Ukrainą.
Tuo pat metu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Specialiųjų operacijų pajėgos (SOP) pranešė, kad SOP „Deep-strike“ padaliniai smogė „Kavkaz“ jūrų uostui Čuškos mieste, Rusijos pusėje prie Kerčės sąsiaurio. Šis uostas, kurį Rusija naudoja logistikai su laikinai okupuotu Krymu, yra nutolęs beveik 300 kilometrų nuo fronto linijos.
„Uosto teritorijoje yra prieplaukos, keltų kompleksas, grūdų, naftos produktų ir cheminių krovinių krovos terminalai. Per „Kavkaz“ uostą priešas užtikrina eksporto ir importo operacijas bei didelio tonažo laivų krovą reide“, – paaiškino Ukrainos kariai.
Belgijos premjeras ragina ES derėtis su Rusija dėl taikos Ukrainoje
17:47
Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Weveris šeštadienį paragino Europos Sąjungos (ES) valstybes nares įgalioti bloką derėtis su Rusija, nes ligšiolinės pastangos priversti Maskvą nusileisti karo Ukrainoje klausimu nebuvo sėkmingos.
„Kadangi mes nesugebame pagrasinti (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui siųsdami ginklus į Ukrainą ir negalime jo smaugti ekonomiškai be Jungtinių Valstijų paramos, lieka tik vienas būdas: sudaryti susitarimą“, – sakė jis Belgijos laikraščiui „L'Echo“.
Pasak jo, priversti Rusiją nusileisti būtų įmanoma tik turint „100 proc. Jungtinių Valstijų paramą“.
Tačiau B.De Weveris teigė manąs, kad Jungtinės Valstijos nėra visiškai Ukrainos pusėje ir kartais atrodo „artimesnės Putinui“ nei Kyjivo lyderiui.
„Neturėdami įgaliojimų vykti derėtis į Maskvą, mes nesėdime prie derybų stalo, kur amerikiečiai spaus Ukrainą priimti susitarimą. Ir jau dabar galiu pasakyti, kad mums tai bus nepalankus susitarimas“, – sakė jis.
Keletas Europos lyderių, tarp jų Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, pastaruoju metu siekė atnaujinti ryšius su V.Putinu, norėdami, kad susitarimas dėl 2022 metų vasarį Rusijos pradėtos invazijos užbaigimo nebūtų paliktas pasiekti vien JAV prezidentui Donaldui Trumpui.
Tačiau ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas yra sakiusi, kad blokas pirmiausia turi susitarti dėl to, ko tikimasi iš Rusijos, prieš tiesiogiai kreipdamasis į V.Putiną.
Praėjusį mėnesį K.Kallas sakė, kad Europa turėtų suformuluoti „maksimalistinius reikalavimus“ ir versti Kremlių padaryti nuolaidų, pavyzdžiui, apriboti savo ginkluotąsias pajėgas.
„The Telegraph“: ukrainiečiai pasitelkė naują strategiją rusų pajėgoms fronte „dusinti“
15:01
Ukraina stengiasi nebemesti karių į mūšį, bandydama atremti nesibaigiančias Rusijos gyvosios jėgos bangas, ir pasirinko kitą kelią į pergalę – kruopščiai suplanuotą dronų kampaniją. Ši strategija jau pradeda duoti vaisių, rašo „The Telegraph“.
Pažymima, kad Ukrainos bepiločiai orlaiviai „dusina“ Rusijos priešakines pajėgas, kai kuriuose sektoruose vadinamąją „naikinimo zoną“ padidindami net tris kartus. Tikslas paprastas: padaryti taip, kad Rusijos kariuomenei būtų neįmanoma pakankamai greitai pergrupruoti asmeninės sudėties ir technikos puolamosioms operacijoms palaikyti.
Ekspertų teigimu, Ukrainos dronai dabar pajėgūs pasiekti taikinius iki 150 kilometrų atstumu nuo fronto linijos (palyginti su maždaug 50 kilometrų prieš kelias savaites), taip išplečiant naikinimo zoną iki precedento neturinčio gylio. Šios zonos ribos yra kintančios ir vingiuotos, priklausomai nuo ukrainiečių elitinių dronų padalinių pozicijų.
„Dronai nuolat stebi, nuolat smūgiuoja. Tai juos lėtina, sutrikdo jų ritmą ir suteikia mums erdvės kontroliuoti mūšio lauką nesiunčiant žmonių į tikrą mirtį“, – leidiniui „The Telegraph“ pasakojo vieno iš Ukrainos bepiločių sistemų batalionų karys.
Kaip pažymėjo Karo studijų instituto (ISW) Rusijos tyrimų grupės vadovė Katerina Stepanenko, tai reikalauja laiko ir milžiniško planavimo, tačiau galiausiai ši kampanija tapo lūžio tašku dronų karo mūšio lauke.
Sunkieji smogiamieji dronai
Ukraina pasitelkė sunkiuosius dronus-bombonešius, skirtus naikinti pagrindines Rusijos sistemas, įskaitant radioelektroninės kovos priemones, oro gynybos įrenginius ir įrangą, kuri Rusijai leidžia vykdyti smūgius ar perimti ukrainiečių dronus.
„Sunkieji bepiločiai bombonešiai suteikia pranašumą, nes jie gali medžioti specializuotus taikinius. Naikindamos ir slopindamos šias Rusijos priemones, Ukrainos pajėgos sudaro sąlygas, kuriomis dar daugiau dronų gali skristi dideliais atstumais ir nebūti perimti ar nuslopinti“, – teigia K.Stepanenko.
Rusijos oro gynybos naikinimas
Rusijos oro gynybos sistemų, įskaitant „Buk“, „Tor“ ir „Pancir-S1“ modelius, sunaikinimas susilpnino Rusijos gynybą ir atvėrė oro erdvę precedento neturinčiam lengvųjų dronų skaičiui.
Oro gynybos priemonių trūkumas taip pat privertė rusus pasikliauti pasenusia įranga, leidiniui „The Telegraph“ pasakojo fronto linijoje esantys kariai.
Ukrainos 413-ojo bepiločių sistemų pulko karys ir analitikas Dymko Žluktenka teigė: „Pranešama, kad kai kuriais atvejais Rusijos daliniai nuimdavo daugiavamzdžius kulkosvaidžius nuo senų sovietinių kovinių sraigtasparnių... ir montuodavo juos ant sunkvežimių, taip bandydami kovoti su dronais.“
Straipsnyje pažymima, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos ne tik plečia naikinimo zoną dideliu kiekiu bepiločių orlaivių, bet ir naudojasi šia galimybe vykdydamos tikslinę kampaniją prieš Rusijos techniką bei logistikos mazgus, kad Maskvai būtų kuo sunkiau pritraukti techniką arčiau fronto linijos.
Tikslas – priversti Rusijos pajėgas įveikti didelius atstumus pėsčiomis, kad pasiektų savo pozicijas, taip galiausiai susilpninant jų gebėjimą išlaikyti gynybos linijas.
„Manau, rezultatai kalba patys už save. Rusija praranda daugybę retų oro gynybos sistemų, radarų, ir neturi galimybės jų greitai papildyti“, – sako D.Žluktenka.
Juodojoje jūroje atakuotas Graikijai priklausantis tanklaivis, jo įgula saugi
13:43
Juodojoje jūroje netoli Rusijos Novorosijsko uosto šeštadienį buvo užpultas Graikijai priklausantis tanklaivis, pranešė jo savininkai, o Graikijos valdžios institucijos pažymėjo, jog laivo įgula yra saugi.
Atėnuose įsikūrusi bendrovė „Maran Tankers Management“ teigė, kad į laivą „Maran Homer“ pataikė nežinomas objektas, laivui plaukiant už Rusijos teritorinių vandenų ribų ir laukiant nurodymų įplaukti į Kaspijos vamzdynų konsorciumo (CPC) terminalą Novorosijske.
Į šį „Suezmax“ tipo laivą turėjo būti pakrautas Kazachstano naftos krovinys, nurodė įmonė.
„Laivo deniui ir denio įrangai padaryta tik nedidelė materialinė žala; tanklaivis negabeno jokio krovinio ir nėra jokios aplinkos taršos; jis jau išplaukė iš Novorosijsko“, – pridūrė kompanija.
Graikijos prekybos laivyno ministerija informavo, kad 24 įgulos nariai – 10 graikų, 13 filipiniečių ir vienas rumunas – yra „geros sveikatos“.
Dėl Rusijos atakų prieš Ukrainą Lenkijoje vykdytas skubusis naikintuvų pakilimas
12:02
Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Operatyvinė vadovybė (DORSZ) pranešė, kad per Rusijos praėjusios nakties smūgius Ukrainai Lenkijoje vykdytas skubusis naikintuvų pakilimas.
Laikydamasi nustatytų procedūrų, DORSZ aktyvavo reikiamas pajėgas ir priemones, įskaitant naikintuvus bei tolimojo radiolokacinio aptikimo orlaivį. Tuo pačiu metu buvo paskelbta parengtis antžeminėms oro gynybos ir radiolokacinės žvalgybos sistemoms, anksti šeštadienį socialiniame tinkle „X“ pranešė DORSZ.
Po kelių valandų vadovybė informavo apie oro operacijos pabaigą ir pridūrė, kad Lenkijos oro erdvės pažeidimų neužfiksuota.
DORSZ padėkojo NATO sąjungininkams už paramą, paminėdama Ispanijos ir Vokietijos oro pajėgas bei Nyderlandų ginkluotąsias pajėgas.
DI pateikė prognozę dėl Rusijos vasaros puolimo
11:30
Žinios apie tai, kad Rusijos vasaros puolimas yra visiškai reali grėsmė, pasirodo vis dažniau, tačiau nuomonės dėl tokio scenarijaus tikimybės skiriasi. „Unian“ paklausė dirbtinio intelekto (DI), kokią prognozę jis galėtų pateikti artimiausiai Ukrainos ateičiai, ir gautas atsakymas privertė susimąstyti.
Ar 2026 m. vasarą prasidės naujas Rusijos puolimas?
„ChatGPT“, besiremiantis „GPT-5“ modeliu, mano, kad Rusija ruošia puolimą, ir tai nėra pokštas. Jo vertinimu, Rusija didina savo karinį buvimą – tai įrodo didelė technikos koncentracija bei reguliarūs dronų ir raketų smūgiai Ukrainos miestams. Taip pat dirbtinis intelektas remiasi kai kuriais analitikais, patvirtinančiais Rusijos vadovybės pasirengimą pradėti puolamuosius veiksmus Ukrainos rytuose ir pietuose 2026 m. pavasarį–vasarą.
DI prognozuoja, kad prasidėjus puolimui kyla didelė tikimybė, jog smūgis teks Donecko sričiai, nes čia yra pagrindiniai transporto mazgai, nors aktyvūs kovos veiksmai šiame regione tęsiasi jau kelerius metus. „ChatGPT“ nuomone, pagrindiniai taikiniai yra Kostiantynivka, Kramatorskas ir Slovjanskas – jei šie miestai kristų, Rusija galėtų paskelbti apie visišką Donecko srities kontrolę.
Puolimo Zaporižios srityje tikimybę DI taip pat vertina kaip aukštą, ypač atkreipdamas dėmesį į Huliaipolės rajoną ir Rusijos kariuomenės judėjimą link Zaporižios. Virtualus asistentas rašo, kad lemiamas veiksnys bus tai, ar Rusijos armija pajėgs kirsti upę ir pralaužti gynybos liniją.
Įdomu tai, kad nei Charkivo, nei Sumų „ChatGPT“ nelaiko pagrindiniais Rusijos puolamosios kampanijos tikslais, tačiau neatmeta galimybės, jog operacijos šiomis kryptimis gali būti pagalbinės, siekiant išsklaidyti Ukrainos pajėgas palei fronto liniją.
Pati operacija, dirbtinio intelekto nuomone, nebus panaši į tai, kas vyko 2022-aisiais. Šį kartą tikėtinos masinės raketų bei dronų atakos, aktyvus priešo artilerijos darbas ir mažų šturmo grupių pasitelkimas. DI prognozuoja, kad greito prasiveržimo nebus, tačiau tikėtinas pozicinis karas su lėtu, bet užtikrintu judėjimu į priekį.
Be to, „ChatGPT“ išskiria veiksnius, galinčius sužlugdyti Rusijos 2026 m. pavasario–vasaros puolimą:
- dideli Rusijos armijos asmeninės sudėties nuostoliai;
- triuškinantys Ukrainos pajėgų smūgiai užnugariui (gamykloms, naftos bazėms, įmonėms);
- aktyvus Vakarų ginkluotės tiekimas.
Apskritai DI Rusijos puolamųjų veiksmų tikimybę 2026 m. pavasarį–vasarą vertina kaip didelę, tačiau pabrėžia, kad tai greičiausiai bus lokalių sunkių mūšių serija be strateginio lūžio. „ChatGPT“ taip pat pridūrė, kad Rusijos veiksmai yra nukreipti ne į naujų teritorijų užgrobimą, o į Ukrainos vertimą sėsti prie derybų stalo.
Dirbtinis intelektas „Claude“ taip pat atsakė į klausimą, kada prasidės Rusijos puolimas prieš Ukrainą ir kam vertėtų nusiteikti bent jau morališkai. Įdomu tai, kad šis neuroninis tinklas nesutinka su savo „kolega“ – priešingai nei „ChatGPT“, „Claude“ mano, kad didelio masto puolimo nei 2026 m. pavasarį, nei vasarą nebus.
Pirmuoju argumentu tapo Rusijos išsekimas – DI rašo, kad Rusija „tiesiog nepavežtų“ tokios didelės karinės kampanijos, kokia vyko 2022 m. vasarį ar 2023 m. vasarą. Visgi virtualus asistentas neatmeta raketų bei dronų atakų ir lėto Rusijos pajėgų stūmimosi palei fronto liniją galimybės. Antroji priežastis, kodėl „Claude“ mano, jog vasaros puolimas neįvyks – naudos V.Putinui stoka: bet kokie aktyvūs kovos veiksmai tik sustiprintų Vakarų paramą Ukrainai, o derybos būtų sužlugdytos.
Maža to, virtualus asistentas pabrėžia, kad Rusija šiuo metu susiduria su rimtu strateginių rezervų trūkumu, o didelio masto puolimui būtina kariuomenės koncentracija, gyvosios jėgos bei technikos pranašumas, ginklų ir kuro atsargos. DI nuomone, Rusija viso to neturi. Be to, didelis puolimas yra rizika: jei proveržio pasiekti nepavyktų, Rusijos armija patirtų milžiniškų nuostolių, o tai paveiktų tiek karių fronto linijoje, tiek piliečių užnugaryje moralę. Kadangi Ukraina yra pasirengusi gynybai, „Claude“ vertinimu, Rusija pirmenybę teiks lėtam, metodiškam judėjimui pirmyn, siekdama palaipsniui išsekinti Ukrainos pajėgas.
Dirbtinis intelektas rašo, kad plataus masto Rusijos vasaros puolimas yra mažai tikėtinas, tačiau visiškai galimos dronų ir raketų atakos, ypač prieš Charkivo ir Donecko sričių miestus bei energetikos objektus. „Claude“ įsitikinęs, kad V.Putinas reikalaus Ukrainos demilitarizacijos, atsisakymo narystės NATO ir okupuotų teritorijų pripažinimo. Tokiu būdu jis siekia gauti maksimalią naudą derybose su minimaliomis sąnaudomis bei nuostoliais fronte. Vienintelė sąlyga, kuriai esant „Claude“ mato didelę puolimo tikimybę – tai Ukrainos pusės nutrauktos derybos ir Vakarų ginkluotės tiekimo pabaiga. Tuomet, rašo DI, Rusijos prezidentas galėtų pasinaudoti situacija ir pabandyti pakreipti ją savo naudai.
