Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Politico“: Italijos premjerė Ukrainos konflikto klausimu palaiko Orbaną
22:29
Italijos premjerė Giorgia Meloni išsiskyrė iš daugumos Europos Sąjungos lyderių, pareikšdama supratimą Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano pozicijai dėl Ukrainos, praneša leidinys „Politico“.
Remiantis penkių diplomatų, susipažinusių su konfidencialiomis diskusijomis, parodymais, uždaro ES lyderių aukščiausiojo lygio susitikimo metu G.Meloni kolegoms teigė suprantanti, kodėl V.Orbanas sulaužė duotą žodį ir blokavo 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai, nors gruodį jai buvo pritaręs.
Leidinys primena, kad nors G.Meloni ir V.Orbanas abu yra dešiniųjų pažiūrų politikai, Italijos lyderė paprastai laikosi pagrindinės ES politinės linijos, o Vengrijos vyriausybė dažnai laikoma kliūtimi jai įgyvendinti.
Palaiko paskolą, bet supranta blokadą
Penki diplomatai, atstovaujantys keturioms skirtingoms Europos šalims, teigė, kad susitikimo metu G.Meloni pabrėžė asmeniškai vis dar palaikanti neatidėliotiną paskolos suteikimą Ukrainai.
Tačiau ji pridūrė suprantanti V.Orbano poziciją, turint omenyje kitą mėnesį vyksiančius rinkimus.
Vienas iš diplomatų citavo G.Meloni žodžius, esą V.Orbano pozicija yra „normali“, nes „situacija keičiasi“. Ji taip pat pridūrė: „Jei būčiau tokioje pačioje situacijoje, aš tai suprasčiau“.
Diplomatų teigimu, G.Meloni taip pat pastebėjo, kad Vengrijos premjeras anksčiau užėmė konstruktyvią poziciją, todėl tikėtina, kad jis atsisakys veto teisės, jei vėl bus atidarytas „Družba“ naftotiekis.
Italija pranešimus neigia
Italijos vyriausybė šiuos pranešimus suskubo paneigti.
„Premjerei priskiriamas pareiškimas yra visiškai nepagrįstas“, – teigė G.Meloni biuro Romoje atstovas spaudai.
Tuo tarpu kiti šaltiniai tvirtina, kad dauguma ES vadovų ketvirtadienio rytą reagavo su pasipiktinimu, kai tapo aišku, jog V.Orbanas neketina nusileisti.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa šį sprendimą pavadino „nepriimtinu“ ir precedento neturinčiu V.Orbano nubrėžtų „raudonųjų linijų“ peržengimu.
Kremlius ėmė naikinti ūkininkų turtą: rusai kalba apie nesuvokiamai žiaurų planą
23:06
Pastaraisiais mėnesiais keliuose Sibiro regionuose įsiplieskė aštrus konfliktas tarp vietos ūkininkų ir Rusijos veterinarijos institucijų. Valdžios institucijos pradėjo masinį galvijų skerdimą, motyvuodamos tai pastereliozės plitimu, tačiau ūkininkai netiki šiais paaiškinimais, nes didžiųjų žemės ūkio pramonės kompleksų bandos lieka nepaliestos. Tai Rusijoje sukėlė spėliojimus, ką iš tiesų sumanė Kremlius.
Leidinys „Postimees“ apžvelgia, kas vyksta Rusijoje ir kodėl Kremlius nusitaikė į šalies ūkininkus.
Rusai spėlioja, kad valdžia tyčia skurdina gyventojus.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Zelenskis paskelbė apie grįžimą prie taikos derybų po pertraukos
20:40
Kyjivo derybininkai šeštadienį Jungtinėse Valstijose susitiks su Vašingtono pasiuntiniais, siekdami atgaivinti derybas dėl Rusijos invazijos, kurios įstrigo dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Ukrainos komanda – konkrečiai derybų grupės politinė dalis – jau keliauja ir mes tikimės susitikimo Jungtinėse Valstijose šį šeštadienį“, – ketvirtadienį sakė V.Zelenskis, paskelbęs apie pirmąsias JAV ir Ukrainos derybas po to, kai prasidėjo JAV ir Izraelio karas su Iranu.
„Derybose buvo pauzė; atėjo laikas ją užbaigti“, – pridūrė V.Zelenskis.
Dėl sustabdyto naftos tiekimo – Fico grasinimai Ukrainai imtis griežto atsako
19:55
Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico pareiškė, kad jo šalis gali imtis griežtų atsakomųjų veiksmų prieš Ukrainą dėl nutrūkusio rusiškos naftos tiekimo vamzdynu „Družba“. Apie tai jis paskelbė savo „Facebook“ paskyroje, praneša „Evropeiska Pravda“.
Ekstremalioji situacija Slovakijoje
Europos Vadovų Tarybos posėdyje R.Fico informavo kolegas apie Slovakijoje paskelbtą ekstremaliąją situaciją naftos tiekimo sektoriuje.
Premjero teigimu, šias praktines problemas sukėlė vienašališkas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio sprendimas stabdyti tiekimą.
R.Fico pabrėžė, kad Slovakija ir Vengrija turi teisę gauti rusišką naftą iki 2027 m. pabaigos tiek vamzdynais, tiek jūra. Anot jo, situaciją dar labiau apsunkina karinis konfliktas Irane.
„Keista, kad po visko, ką ES padarė dėl Ukrainos, mes negalime įtikinti ar priversti prezidento V.Zelenskio leisti nedelsiant patikrinti neva pažeistą dujotiekį ir atnaujinti jo darbą“, – teigė R.Fico.
Perspėjimai ir grasinimai Kyjivui
Slovakijos premjeras pabrėžė esantis pasirengęs veikti. Atsakomosios priemonės: R.Fico grasina, kad Slovakija imsis tolesnių žingsnių, jei Ukrainos politinė vadovybė toliau sąmoningai kels ekonominę žalą šaliai.
Keltas klausimas, ar tai nėra tyčinis bandymas visiškai atkirsti regiono šalis nuo energetinių išteklių. Premjero nuomone, vilkindamas tiekimą V.Zelenskis neteisėtai kišasi į Vengrijos rinkimų kampaniją.
ES vienybės trūkumas
Kovo 19 d. vykusiame susitikime ES lyderiai diskutavo dėl 90 mlrd. eurų paramos Ukrainai, tačiau Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas savo veto neatšaukė. V.Zelenskis taip pat sulaukė kritikos dėl „netinkamų pastabų“ Vengrijos lyderio atžvilgiu.
V.Orbanas Briuselyje patvirtino: Vengrija nepritars jokiems Ukrainai palankiems sprendimams, kol nebus atnaujintas naftos tranzitas per „Družbą“.
Ketvirtadienio vakarą priimtas išvadas dėl Ukrainos pasirašė 25 ES šalių lyderiai – Slovakija ir Vengrija nuo šio dokumento atsiribojo.
ES lyderiams nepavyko perkalbėti Viktoro Orbano: parama Ukrainai lieka įšaldyta
19:37
Europos Sąjungos lyderiams nepavyko įtikinti Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano atsisakyti veto dėl 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainos karinėms reikmėms finansuoti, praneša „Politico“.
Remiantis keturių anonimiškų diplomatų ir pareigūnų informacija, derybos vyko pusantros valandos, tačiau pasiekti bendro sutarimo nepavyko. Diskusija baigėsi be aiškaus plano, kaip išeiti iš susidariusios aklavietės.
Griežta reakcija į Vengrijos poziciją
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa itin griežtai įvertino Vengrijos premjero veiksmus:
-
Nepriimtinas elgesys: A.Costa V.Orbano laikyseną pavadino „nepriimtina“.
-
Vertybių pažeidimas: Teigiama, kad tokie veiksmai pažeidžia bendradarbiavimo principus, kuriais remiasi visa Europos Sąjunga.
-
Peržengta „raudonoji linija“: „Politico“ šaltinio teigimu, A.Costa pabrėžė, kad dar nė vienas ES lyderis iki šiol nebuvo peržengęs tokios „raudonosios linijos“.
Šiuo metu ES narės ieško alternatyvių būdų, kaip užtikrinti finansinę paramą Ukrainai, aplenkiant Vengrijos blokadą.
„Viskas, ko reikia, tai nevogti“: Lenkijos „Orlen“ aplenkė Rusijos „Gazprom“
18:57 Atnaujinta 19:00
Praėjusią savaitę didžiausios Lenkijos energetikos bendrovės „Orlen“ rinkos vertė trumpam aplenkė Rusijos valstybės kontroliuojamos bendrovės „Gazprom“ rinkos vertę.
Taip matomas Lenkijos energetikos sektoriaus stiprėjimas Rusijai silpstant dėl sankcijų ir prarandant Europos rinkas.
Kovo 11 d. „Orlen“ aplenkė „Gazprom“, kai 5,6 proc. šoktelėjusi jos akcijų kaina padidino rinkos vertę iki beveik 150 mlrd. zlotų (šiek tiek daugiau nei 35 mlrd. eurų), palyginti su maždaug 34 mlrd. eurų, kuriuos „Gazprom“ Maskvos biržoje, į kurią dabar užsienio investuotojai gali patekti tik ribotai.
Šis pokytis iš esmės buvo simbolinis, tačiau jis pabrėžė, kaip skirtingai abiejų bendrovių padėtis klostėsi po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, skelbia „TVP World“.
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas ketvirtadienį socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame pranešime pabrėžė šį svarbų įvykį, taip pat pašiepdamas dešiniąją partiją „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS): „Dveji metai be PiS, o Lenkijos „Orlen": vertė viršijo Rusijos „Gazprom“ vertę. Viskas, ko reikia, tai nevogti.“
„Orlen“ augimą lėmė didesnės pasaulinės energijos kainos, geri naftos perdirbimo ir dujų operacijų rezultatai ir keletas didelių susijungimų.
Pastaraisiais metais grupė įsigijo tris dideles Lenkijos energetikos įmones – „Energa“, „Lotos“ ir dujų įmonę PGNiG – ir iš nacionalinės naftos perdirbimo įmonės tapo energetikos korporacija, turinčia naftos ir dujų turto Norvegijoje bei naftos perdirbimo gamyklų Čekijoje ir Lietuvoje.
Kodėl „Gazprom“ vertė sumažėjo
„Gazprom“, kurio vertė prieš pat Rusijos 2022 m. invaziją į Ukrainą viršijo 100 mlrd. eurų, nukentėjo nuo Vakarų sankcijų ir dujų eksporto į Europą, anksčiau didžiausią ir pelningiausią rinką, žlugimo.
Dabar bendrovė daug labiau pasikliauja pardavimais į Aziją, ypač į Kiniją, tačiau eksporto apimtys ir kainos ten yra gerokai mažesnės nei kadaise Europoje.
Dėl Maskvos biržos izoliacijos nuo tarptautinio kapitalo Rusijos įmones taip pat tapo sunkiau įvertinti ir jos tapo mažiau patrauklios pasaulio investuotojams, o tai turėjo įtakos „Gazprom“ rinkos kapitalizacijai.
Pentagonas pripažino problemas dėl ginklų atsargų: apkaltino Ukrainą ir Bideną
17:26
JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas mano, kad dabartinės šalies problemos, susijusios su karinėmis atsargomis, yra ankstesnės administracijos veiksmų pasekmė.
P.Hegsethas tai pareiškė per spaudos konferenciją Pentagone.
JAV gynybos sekretorius pažymėjo, kad situacija yra susijusi su buvusio JAV prezidento Joe Bideno sprendimu perduoti ginklus Ukrainai.
„Mes vis dar susiduriame su situacija, kurią sukūrė Joe Bidenas, dėl kurios atsargos buvo išeikvotos ir nusiųstos ne mūsų pačių ginkluotosioms pajėgoms, o Ukrainai“, – sakė P.Hegsethas.
Pentagono vadovas paskelbė, kad Jungtinės Valstijos šiuo metu peržiūri savo poziciją dėl karinių išteklių naudojimo.
„Manome, kad šiuo metu šaudmenis geriau panaudoti savo pačių interesams“, – sakė jis.
P.Hegsethas teigė, kad naujas įstatymas turėtų užtikrinti pakankamą atsargų papildymą ir sustiprinti JAV gynybos pajėgumus.
Zelenskis prakalbo apie iš JAV gaunamus signalus dėl taikos derybų
17:15
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kreipdamasis į Europos Vadovų Tarybą, įspėjo apie pagrindines pastarojo meto grėsmes, kurios galėtų sustiprinti Rusijos pozicijas taikos derybose.
„Per pastarąsias keletą dienų iš JAV pusės gauname signalų, kad derybos netrukus gali būti atnaujintos. Tačiau kokia nuotaika šįkart į derybas ateis Rusijos pusė? Nuo mūsų visų priklauso, ar rusai į šias derybas ateis su jausmu, kad jų pozicija žymiai sustiprėjo. Ir ne tik dėl padėties Irane, kuri lemia pasaulinių naftos kainų kilimą“, – ukrainiečių žiniasklaida cituoja V.Zelenskį.
Vertindamas situaciją dėl grėsmės, kad Rusijos pozicija derybose sustiprės, Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad, pirma, rusai mato aktyvų priešlėktuvinių raketų naudojimą Artimuosiuose Rytuose ir Persijos įlankos regione ir gali manyti, kad Ukrainai trūks tokių raketų.
Antra, pasak V.Zelenskio, 20-asis ES sankcijų Rusijai paketas yra aklavietėje.
„Jis galėtų toliau daryti spaudimą Rusijai, verčiant ją žengti link tikros taikos“, – pabrėžė jis.
V.Zelenskis kaip dar vieną grėsmę galimam Rusijos pozicijų derybose sustiprėjimui įvardijo JAV sušvelnintas kai kurias sankcijas Rusijai.
Ukrainos prezidentas taip pat atkreipė dėmesį, kad jau trečią mėnesį iš eilės nepatvirtinta svarbiausia Ukrainos finansinio saugumo garantija iš Europos – 90 mlrd. eurų vertės paramos paketas šiemet ir kitais metais.
„Tai mums yra ypač svarbu. Tai ištekliai gyvybių apsaugai. Net ir šiandien mes nežinome, ar ši parama bus atblokuota“, – sakė V.Zelenskis.
Ukraina ir Rusija kas mėnesį apsikeičia maždaug tūkstančio žuvusiųjų palaikais
16:47
Tęsiantis Rusijos karui prieš Ukrainą, Raudonasis Kryžius ketvirtadienį pranešė, kad kas mėnesį padeda šioms šalims apsikeisti maždaug 1 tūkst. žuvusiųjų palaikais, bet „tūkstančių tūkstančiai“ žuvusiųjų lieka neatpažinti.
Ką tik iš vizito Ukrainoje grįžęs Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK) generalinis direktorius Pierre'as Krahenbuhlis teigė esąs priblokštas „padarinių masto ir apimties, kai šios karinės priemonės naudojamos tarp valstybių“.
Kalbėdamas su žurnalistais Ženevoje, jis atkreipė dėmesį, kad „kiekvieną mėnesį TRKK dalyvauja repatrijuojant vidutiniškai 1 tūkst. kūnų į abi puses, tarp Rusijos ir Ukrainos pusių“.
„Mes ten padedame tai padaryti atlikdami savo, kaip neutralaus tarpininko, vaidmenį“, – sakė jis.
Apsikeitimas belaisviais ir žuvusiųjų palaikais yra vienintelis konkretus rezultatas po kelių tiesioginių derybų tarp Kyjivo ir Maskvos raundų, kurie nuo praėjusių metų buvo organizuoti spaudžiant Vašingtonui.
P.Krahenbuhlis pasakojo lankęsis keliose TRKK Ukrainoje remiamose teismo medicinos institucijose, kurios vykdo „alinančią užduotį“.
„Šiose teismo medicinos įstaigose saugomi tūkstančių tūkstančiai neatpažintų kūnų (...); darbuotojai kiekvieną dieną bando atpažinti kūnus, o tada pateikti atsakymus sielvarto apimtoms šeimoms“, – teigė organizacijos vadovas.
Anot jo, tai yra skaičiai, „kokių per pastarųjų metų konfliktus nesame matę“.
Generalinis direktorius pabrėžė, kad daugelis šių žuvusiųjų yra kariai.
Jo teigimu, tai „skiriasi nuo daugelio kitų konfliktų“, kur didesnę kainą sumoka civiliai gyventojai.
„Tai labai stulbinantis elementas“, – sakė P.Krahenbuhlis.
2022 metų vasarį prasidėjusi Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė kruviniausią karą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, privertusį milijonus žmonių palikti savo namus ir pražudžiusį šimtus tūkstančių abiejų pusių karių bei civilių.
ES diplomatams nepavyko įtikinti Orbano dėl Ukrainos
16:04
Europos Sąjungos (ES) lyderiams ketvirtadienį viršūnių susitikime nepavyko įtikinti Vengrijos premjero Viktoro Orbano atšaukti veto dėl 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai, pranešė diplomatai.
Tik 25 iš 27 bloko lyderių pritarė viršūnių susitikimo išvadoms, patvirtinančioms ketinimą pradėti išmokėti lėšas balandį.
Diplomatai sakė, kad tam nepritarė Budapeštas ir Bratislava.
V.Orbanas blokuoja didžiulę paskolą, nors gruodį jai ir pritarė, naudodamas tai kaip svertą ginče dėl per Ukrainą nutiesto vamzdyno pažeidimo, sustabdžiusio rusiškos naftos tiekimą į Vengriją ir Slovakiją.
Ukrainos ekspertas paaiškino, kodėl nereikia bijoti mobilizacijos Rusijoje
15:50
Rusijos planas mobilizuoti 400 tūkst. karių gali skambėti rimtai, tačiau iš esmės tai nieko nekeičia, „Radio NV“ sako karinis ekspertas ir buvęs SBU pareigūnas Ivanas Stupakas.
„Rusijos Federacija planuoja kas mėnesį į karinę tarnybą priimti apie 35 tūkst. karių, kaip tai darė 2025 ir 2024 metais. Šis skaičius išlieka beveik nepakitęs. Todėl nereikia kalbėti apie kažką neįtikėtino ar kokius nors reikšmingus skaičius – tai yra tai, ką matėme ankstesniu laikotarpiu“, – sakė I.Stupakas.
Jis pridūrė, kad tokia mobilizacija Rusijoje gali rodyti personalo problemas, nes Rusija nuo lapkričio nesugebėjo padidinti savo karių skaičiaus Ukrainoje, išlaikydama 710 tūkst. – 717 tūkst. karių fronto linijose.
„Tai reiškia, kad žmonių trūksta. Tai reiškia, kad kiek jie prikviestų, tiek kasdien, kas savaitę, kas mėnesį sunaikinama“, – pabrėžė I.Stupakas.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis anksčiau teigė, kad Rusija planuoja paimti į kariuomenę dar apie 400 tūks.t karių.
