Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Analitikai įvertino padėtį fronte: ar Rusija ėmė atsitraukinėti Ukrainoje?
11:23
Balandžio pabaigoje Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai pranešė, kad Rusija neteko 116 kv. km teritorijos Ukrainoje, ir pavadino tai pirmuoju grynuoju Rusijos kariuomenės teritorijos praradimu nuo 2024 m. rugpjūčio mėn., kai Ukrainos ginkluotosios pajėgos įsiveržė į Kursko sritį.
Nepriklausomas naujienų portalas „Agentstvo“ įvertino, kaip reikėtų interpretuoti naujausius atviro šaltinio projektų duomenis apie padėtį fronte.
Kaip pastebi ISW, nuo 2025 m. lapkričio mėn. rusų pajėgų žengimo į priekį tempas mūšio lauke nuolat mažėjo dėl nuolatinio Ukrainos kontrpuolimo sausumoje, vidutinio nuotolio smūgių ir smūgio žemiau juostos, kuomet Rusijai buvo uždrausta naudotis "Starlink" terminalais. Tikėtina, kad Kremliaus vykdomas „Telegram“ platformos ribojimas dar labiau paaštrino esamas Rusijos kariuomenės problemas.
Dalis atvirųjų šaltinių stebėsenos projektų nesutinka, kad Rusija pradėjo prarasti teritorijas Ukrainoje. Suomijos „BlackBird“ ir Ukrainos „DeepState“ analitikai toliau fiksuoja Rusijos pažangą, nors ir lėčiau nei ankstesniais metais.
„DeepState" duomenimis, balandžio mėn. Rusija užėmė 141 kv.km Ukrainos žemės. Tuo tarpu „BlackBird“ įvertino, kad Rusijos perimtos teritorijos plotas padidėjo 94 kv. km.
„BlackBird" įkūrėjas ir analitikas Johnas Helinas su naujienų portalu "Agentstvo“ pasidalijo vertinimu, kad Rusija vis dar turi iniciatyvą didžiojoje fronto dalyje ir toliau žengia į priekį, tik lėčiau.
„Situaciją apibūdinčiau kaip sulėtėjusį Rusijos žengimą į priekį, bet ne visišką sustabdymą, o juo labiau ne visuotinį atsitraukimą“, – nurodė analitikas.
J.Helinas situacijos fronte vertinimų neatitikimus aiškino tuo, kad „žemėlapių projektai nebūtinai matuoja tą patį, nors jų žemėlapiai išoriniam stebėtojui gali atrodyti gana panašūs – kategorijos, ribos ir geografinė aprėptis gali labai skirtis.“
„Tai ypač svarbu, kai mėnesiniai pokyčiai yra nedideli... 40-50 kvadratinių kilometrų skirtumas gali atrodyti didelis, tačiau ilgoje ir nestabilioje fronto linijoje su plačiomis „pilkosiomis zonomis“ ir neišsamiais duomenimis – tai nebūtinai didelis neatitikimas. Esant tokiam karo tempui, nedideli linijos brėžimo, šaltinių ar „pilkųjų zonų“ interpretavimo skirtumai lengvai lemia tokius neatitikimus. Todėl svarbiau yra nagrinėti bendras tendencijas“, – kalbėjo jis.
Analitikas Kirilas Michailovas panašiai aiškino skirtingos padėties fronte vertinimo priežastis.
„Rusijos pažanga dabar yra pakankamai lėta, todėl matavimo paklaidos ir skirtingų tyrėjų metodikos skirtumai daro labai rimtas korekcijas. Tiesa tikriausiai yra kažkur per vidurį“, – aiškino ekspertas.
J.Helinas mano, kad skaičiavimai, rodantys grynąjį Rusijos teritorijos praradimą balandžio mėnesį, „neatitinka realios fronto dinamikos“.
„Mes matėme Rusijos pažangą keliose srityse, nors ir lėtesniu tempu“, – teigė jis.
Konfliktų žvalgybos grupė (angl. Conflict Intelligence Team, CIT) paskutinį kartą Rusijos kariuomenės kontroliuojamos teritorijos sumažėjimą užfiksavo žiemos pabaigoje.
„Minusas teritorijos atžvilgiu buvo vasario mėnesį, kai Ukrainos pajėgos pradėjo kontrpuolimą Zaporižios srityje, ties Uspenovka“, – rašė projekto atstovas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Užgrobia vis mažiau
J.Helinas prognozavo, kad Rusijos pažanga 2026 m. bus labiau ribota nei pernai.
„Galimi lokalūs pasistūmėjimai – ypač Donecko srityje ir Konstiantynivkos link. Taip pat tikėtinos operacijos prie Charkivo ir Sumų sričių sienų – siekiant ištempti Ukrainos pajėgas ir išlaikyti „saugumo zonos“ koncepciją. Tačiau nesitikiu, kad šie taktiniai laimėjimai peraugs į didelį operatyvinį proveržį“, – rašė ekspertas.
Sausio-balandžio mėnesiais Rusija Ukrainoje užėmė 672 kv.km, palyginti su 830 kv.km per tą patį laikotarpį pernai, rodo „DeepState“ duomenys.
Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius Rusija užėmė 507 kvadratinius kilometrus, palyginti su 945 kvadratiniais kilometrais tuo pačiu laikotarpiu 2025 m., atskleidžia „BlackBird“ duomenys.
Karo tyrimų instituto skaičiavimais, per pastaruosius šešis mėnesius (lapkričio-balandžio mėn.) Rusijos kariuomenė užėmė 1443 kv.km Ukrainos teritorijos, palyginti su 2368 kv.km per tą patį 2024-2025 m. laikotarpį.
„Rusai pralaimi“
Pirmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame komentare buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, Lietuvos ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius pareiškė, kad „rusai pralaimi“.
„Ilgokai reikėjo laukti to laiko, kad išdrįstume būtent taip suformuluoti“, – pažymėjo jis.
„Ir anksčiau sakėme, kad rusai pralaimėjo, bet tai buvo labiau emocinis, moralinis vertinimas. Dabar tai jau vyksta objektyviai vertinant pokyčius fronte, jėgų santykį, taktinį pranašumą ir kitus labai apčiuopiamus, praktinius aspektus“, – pridūrė L.Linkevičius.
Ambasadorius pažymėjo, kad tai išduoda pirmadienio naktį suduoti smūgiai Maskvai ir netoli nuo Kremliaus sprogęs dronas, taip pat Ukrainos atakų kampanija balandžio mėnesį, nukreipta į dešimtis naftos infrastruktūros objektų Ukrainos teritorijoje.
„Dronų pavojus privertė imtis precedento neturinčių gynybos priemonių, netgi blokuoti interneto ryšį. Dronai jau dabar pasiekia net Uralą. O Maskva ir Sankt Peterburgas gali būti pasiekiami dar paprasčiau“, – dėstė buvęs ministras.
Stubbas praskleidė užkulisius: kokios kalbos sklando apie santykius su Putinu
11:59
Ateityje Europa turės atnaujinti diplomatinius ryšius su Kremliumi, tačiau šis procesas tiesiogiai priklausys nuo to, kiek žemyno interesai atitiks JAV politikos kryptį, sakė Suomijos prezidentas Alexanderas Stubbas.
Interviu laikraščiui „Helsingin Sanomat“ jis pridūrė, kad šiuo metu Europa ir Jungtinės Valstijos skirtingai vertina Maskvos keliamos grėsmės lygį.
„Europoje Rusija laikoma pagrindine grėsme saugumui, o Jungtinėse Valstijose toks suvokimas nėra būtinas“, – aiškino Suomijos vadovas.
Atsižvelgdamas į tai, A.Stubbas pripažino, kad anksčiau ar vėliau Europos šalys bus suinteresuotos atkurti diplomatinio bendravimo su Rusija kanalus. Galbūt, pasak jo, tai priklausys nuo to, ar JAV politika atitinka Europos interesus, atsižvelgiant į jos požiūrį į Rusiją ir Ukrainą.
2 metus vyksta diskusijos dėl Europos santykių su Putinu
„Jei atsakymas bus neigiamas, tikėtina, kad priartėsime prie taško, kuomet kai kuriems Europos vadovams reikės pradėti koordinuotai bendradarbiauti su V.Putinu. Tokios diskusijos pastaruosius dvejus metus vyko Europos vadovų sluoksniuose“, – pabrėžė A.Stubbas.
Kartu A.Stubbas teigė, kad būtent Kyjivas šiuo metu yra pagrindinis barjeras, sulaikantis Rusijos agresiją ir saugantis likusią Europą.
Europai labai reikia Ukrainos kariuomenės
„Ukraina turi galingiausias ir technologiškai pažangiausias sausumos pajėgas Europoje. Mums jos reikalingos kaip Maskvos atgrasymo priemonė, nes Rusijos grėsmė išliks net ir pasibaigus aktyvioms kovoms“, – aiškino Suomijos prezidentas.
Šiuo atžvilgiu jis apibūdino Kyjivo integraciją į NATO ir Europos Sąjungą kaip tiesioginę naudą kolektyviniam Vakarų saugumui.
15min primena, kad neseniai Estija kritikavo savo prezidentą dėl pareiškimų apie Rusiją. Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna kritikavo prezidento Alaro Kario poziciją dėl būsimo dialogo su Rusija būtinybės ir „praleistų galimybių“ derėtis karo pradžioje.
„Absoliutus cinizmas“: Zelenskis su įtūžiu sureagavo į Rusijos veiksmus
11:37
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pasmerkė „visišką Rusijos cinizmą“ rengiant mirtinas atakas prieš jo šalį.
„Absoliutus cinizmas – prašyti tylos propagandinėms šventėms surengti ir visomis dienomis prieš tai atakuoti tokiais raketų ir dronų smūgiais. Kiekvieną dieną Rusija gali nutraukti ugnį, ir tai sustabdys karą bei mūsų atsaką. Taika reikalinga, ir tam reikia realių žingsnių. Ukraina elgsis atitinkamai“, – pabrėžė prezidentas.
Kaip pažymėjo valstybės vadovas, praėjusią naktį Rusijos kariai atakavo energetikos infrastruktūrą Poltavos srityje.
„Ir labai niekšingai smogė dar kartą raketa, kai vietoje jau buvo Valstybinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai – gesino gaisrą. Šiuo metu žinoma apie dešimtis sužeistųjų. Deja, keturi žmonės žuvo, tarp jų – du gelbėtojai. Tai Ukrainos didvyris Viktoras Kuzmenka, kuris daugiau nei 50 kartų likvidavo apšaudymų padarinius, ir Dmytro Skrylis, kuris Valstybinėje gelbėjimo tarnyboje tarnavo daugiau nei 20 metų“, – apgailestavo V.Zelenskis.
Prezidentas išreiškė nuoširdžią užuojautą artimiesiems ir šeimoms.
Taip pat jis pažymėjo, kad rusai smogė ir Charkivo srityje. Konkrečiai, keturi žmonės buvo sužeisti. Deja, vienas žmogus žuvo.
„Dnipropetrovsko srityje buvo užpulta kritinė infrastruktūra. Trys žmonės buvo sužeisti šioje srityje. Pavlohrade buvo sugadinta elektros linija, dėl ko tūkstančiai šeimų liko be elektros. Buvo smūgių ir į Zaporižią bei Kyjivo sritį, kur sužeisti trys žmonės. Apskritai pagrindiniai Rusijos tikslai šią naktį buvo mūsų energetinės infrastruktūros objektai“, – nurodė jis.
Pirmadienio vakarą Maskva paskelbė paliaubas, kad galėtų surengti savo Gegužės 9-osios paradą.
Rusija paskelbė paliaubas per viešas sovietų pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare iškilmes gegužės 9 dieną, o Kyjivas atskirai pareiškė, kad nutrauks ugnį gegužės 6 dieną.
Ukrainoje per Rusijos smūgius žuvo penki žmonės
09:56
Vietos pareigūnai antradienį pranešė, kad dviejuose Ukrainos regionuose per Rusijos smūgius žuvo mažiausiai penki žmonės, įskaitant gelbėtojus, ir dar dešimtys buvo sužeisti.
Centriniame Poltavos regione per Rusijos dronų ir raketų ataką žuvo keturi žmonės ir 31 buvo sužeistas, sakė regiono pareigūnas.
Charkivo regione vienas žmogus žuvo, o dar du buvo sužeisti, pranešė prokurorai.
Pirmą kartą: Ukrainos dronai pašiurpino rusus už 2 tūkst. km nuo fronto linijos
09:27
Chantų-Mansių autonominėje apygardoje antradienio naktį pirmą kartą nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios buvo paskelbtas raketų pavojus. Ši teritorija yra už 2 tūkst. km nuo Ukrainos sienos.
„Atsakingos tarnybos ir institucijos perėjo į padidintos parengties režimą ir imasi visų būtinų priemonių saugumui užtikrinti. Prašau išlaikyti ramybę“, – „Telegram“ kanale pareiškė regiono vadovas Ruslanas Kucharukas.
Jis paragino vietos gyventojus neiti iš namų arba rasti slėptuvę ir nepalikti saugios vietos. Po maždaug 40 min. R.Kucharukas informavo, kad raketų pavojus atšauktas, tačiau nieko nepranešė apie atakos pasekmes.
Be Chantų-Mansių regiono, raketų pavojus praėjusią naktį buvo paskelbtas dar 16 sričių Rusijoje. Tarp jų – Kurganės, Orenburgo, Baškirijoje, Mordovijoje, Tatarstane, Udmurtijoje ir kitur.
Dėl grėsmių skrydžių apribojimai buvo įvesti Volgogrado, Iževsko, Kazanės, Nižnekamsko, Žemutinio Naugardo, Orenburgo, Orsko, Penzos, Permės, Pskovo, Samaros, Saratovo, Tambovo, Uljanovsko, Ufos, Čeboksarų, Čerepovcės, Jaroslavlio ir Sankt Peterburgo oro erdvėje.
Čuvašijos sostinėje Čeboksaruose Ukrainos dronai smogė gamyklai „VNIIR-Progress“, kuri Rusijos kariuomenei gamina antenas „Kometa“, apsaugančias dronus nuo Ukrainos radijoelektroninės kovos (REK) priemonių.
Leningrado srityje po dronų atakos užsidegė viena didžiausių šalies naftos perdirbimo gamyklų „Kirishinefteorgsintez“ (KINEF).
Rusijos gynybos ministerija savo ataskaitoje pranešė apie 289 numuštus Ukrainos dronus virš 19 regionų ir Azovo jūros akvatorijos.
Balandžio pabaigoje Ukrainos dronai pasiekė naujus nuotolio rekordus: Orenburgo srityje, esančioje daugiau nei 1,5 tūkst. km nuo sienos su Ukraina, buvo užpulta naftos perdirbimo gamykla, taip pat pirmą kartą buvo smogta Permės naftos perdirbimo gamyklai, kuri yra kiek mažiau nei už 2 tūkst. km nuo sienos. Abiem atvejais atakos sukėlė didelius gaisrus.
Praėjusiais metais Ukraina paskelbė apie savo tolimojo nuotolio raketos „Flamingo“, galinčios smogti taikiniams iki 3 tūkst. km atstumu, sukūrimą. Tokiu būdu ji gali pasiekti objektus praktiškai visoje europinėje Rusijos teritorijos dalyje, taip pat taikinius Uralo regione.
Rusijos generolas rastas negyvas Maskvoje: tiriamos aplinkybės
09:16
Maskvoje rastas negyvas buvęs Rusijos radiologinės, cheminės ir biologinės gynybos pajėgų vadas Stanislavas Petrovas. Pirminiais duomenimis, apie kuriuos pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“, jo mirtis siejama su savižudybe. Tačiau įvykio aplinkybės kol kas išsamiai neatskleidžiamos, o valdžios institucijos dar nespėjo pateikti komentarų.
87 metų generolo kūnas buvo aptiktas gegužės 4-osios rytą jo bute Maskvos centre, vadinamajame „Namo ant krantinės“ pastate. Jis rastas apie 7 valandą ryto, šalia gulėjo ginklas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijoje atakuotos „Shahed“ ir „Iskander“ komponentų bei naftos perdirbimo gamyklos
07:50 Atnaujinta 08:22
Ukrainos pajėgos antradienio naktį surengė didelio masto raketų ir dronų ataką prieš kelis Rusijos regionus, smogta Rusijos kariniam pramoniniam kompleksui svarbiems objektams, remdamasis Rusijos „Telegram“ kanalais rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Vietos gyventojų socialiniuose tinkluose paskelbtose nuotraukose ir vaizdo įrašuose matomas didelis gaisras bendrovėje „VNIIR-Progress“. Tai Rusijos valstybinis institutas Čeboksaruose, gaminantis komponentus didelio tikslumo ginklams, kuriuos Maskva naudoja prieš Ukrainą.
Regione paskelbus oro pavojų dėl raketų grėsmės, gamyklos teritorijoje pasigirdo sprogimai. Rusijos „Telegram“ kanalai pranešė, kad objektui žalą padarė Ukrainos gamybos raketa „FP-5 Flamingo“.
Vietos gubernatorius Olegas Nikolajevas teigė, kad per ataką Čeboksaruose buvo sužeistas vienas žmogus.
Vėliau ryte Ukrainos kariuomenė taip pat pranešė apie ataką prieš Leningrado srityje esančią Kirišų naftos perdirbimo gamyklą, dar žinomą kaip KINEF, kuri yra viena iš trijų didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų.
Gubernatorius Aleksandras Drozdenka vėliau sakė, kad virš Leningrado srities buvo numušta 18 dronų.
„The Kyiv Independent“ kol kas negalėjo patikrinti pranešimų apie smūgius abiem objektams ar Rusijos pareigūnų teiginių.
Smūgiai suduoti vykstant platesnei atakai prieš įvairius Rusijos regionus. Apie sprogimus pranešta okupuotame Kryme, taip pat Voronežo ir Kazanės miestuose.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas taip pat sakė, kad buvo numušti du prie Rusijos sostinės artėję dronai.
Rusijos gynybos ministerija pranešė apie 289 numuštus dronus virš įvairių šalies regionų.
Dėl atskriejančių Ukrainos dronų ir raketų bent 18 Rusijos oro uostų laikinai sustabdė darbą. Oro pavojaus signalai buvo paskelbti regionuose, esančiuose net už 2 tūkst. kilometrų nuo Rusijos ir Ukrainos sienos.
Ukraina ir Rusija paskelbė atskiras paliaubas
06:31 Atnaujinta 06:43
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad nuo gegužės 6 dienos Ukraina pradės savo paliaubas su Rusija, po to, kai Maskva vienašališkai paskelbė apie savo ugnies nutraukimą dėl kasmetinių Antrojo pasaulinio karo Pergalės dienos minėjimų.
V.Zelenskis teigė, kad paliaubų laikymasis gegužės 8–9 dienomis tam, kad Maskva galėtų paminėti šventę, yra „nerimtas“, ir atsakė savo paliaubomis, prasidėsiančiomis vidurnaktį naktį į trečiadienį (vietos ir Lietuvos laiku).
„Iki šios dienos nebuvo jokio oficialaus kreipimosi į Ukrainą dėl karo veiksmų nutraukimo tvarkos, apie kurią skelbiama Rusijos socialiniuose tinkluose“, – socialiniame tinkle „X“ rašė V.Zelenskis.
„Manome, kad žmogaus gyvybė yra kur kas vertingesnė už bet kokių minėjimų „šventimą“. Atsižvelgdami į tai, skelbiame paliaubų režimą, kuris prasidės naktį iš gegužės 5 į 6 dieną 0 val.“, – pridūrė jis.
Jis nenurodė, kiek laiko truks paliaubos.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha taip pat pasmerkė Maskvos paliaubas, sakydamas: „Taika negali laukti, kol prasidės „paradai“ ir „šventės“.
„Jei Maskva yra pasirengusi nutraukti karo veiksmus, ji gali tai padaryti jau rytoj vakare“, – pirmadienį tinkle „X“ paskelbė A.Sybiha.
Jis teigė, kad V.Zelenskio paliaubos yra „rimtas pasiūlymas baigti karą ir pereiti prie diplomatijos“.
Ukrainos lyderis vėliau nusileido Persijos įlankos valstybėje Bahreine deryboms dėl „bendradarbiavimo saugumo srityje“, naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis Ukrainos delegacijoje.
Rusija pagrasino „masiniu raketų smūgiu“ Kyjivui, jei Ukraina pažeis Pergalės dienos paliaubas.
„Vadovaujantis Rusijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Vladimiro Putino sprendimu, paskelbtos paliaubos 2026 metų gegužės 8–9 dienomis (...) Tikimės, kad Ukrainos pusė paseks šiuo pavyzdžiu“, – skelbė Rusijos gynybos ministerija valstybės remiamoje susirašinėjimo programėlėje „MAX“.
„Jei Kyjivo režimas bandys įgyvendinti savo nusikalstamus planus sutrikdyti Pergalės Didžiajame Tėvynės Kare 81-ųjų metinių minėjimą, Rusijos ginkluotosios pajėgos surengs atsakomąjį masinį raketų smūgį Kyjivo centrui“, – teigiama pareiškime.
„Įspėjame Kyjivo civilius gyventojus ir užsienio diplomatinių atstovybių darbuotojus apie būtinybę laiku palikti miestą“, – pridūrė ministerija.
Rusija kasmet mini Antrojo pasaulinio karo Pergalės dieną masiniu kariniu paradu Raudonojoje aikštėje.
„Financial Times“: Putinas vis ilgiau sėdi bunkeriuose ir 70 proc. laiko skiria karui
06:12
Rusija sustiprino prezidento Vladimiro Putino saugumo priemones nuogąstaujant dėl galimo pasikėsinimo, jam tampant vis labiau izoliuotam ir pasinėrusiam į karą Ukrainoje, rašo „Financial Times“.
Leidinys pažymi, kad pastaraisiais mėnesiais Rusijos federalinė apsaugos tarnyba (FSO), sauganti aukšto rango pareigūnus, drastiškai sugriežtino prezidento apsaugą.
Pasak žmonių Maskvoje, pažįstančių Vladimirą Putiną, bei asmens, artimo Europos žvalgybos tarnyboms, Kremliaus vadovas vis daugiau laiko praleidžia požeminiuose bunkeriuose, detaliai valdydamas karą ir vis labiau toldamas nuo civilinių reikalų.
„Vladimiro Putino izoliacija pastaraisiais metais sustiprėjo, ypač po „Covid-19“ pandemijos pradžios“, – rašoma straipsnyje.
Tačiau, pasak šaltinio, artimo Europos specialiosioms tarnyboms, nuo kovo mėnesio Kremliaus susirūpinimas dėl valstybės perversmo ar pasikėsinimo nužudyti, ypač naudojant dronus, smarkiai išaugo.
„Šokas po Ukrainos operacijos „Voratinklis“, kurioje buvo panaudoti dronai, iki šiol nepraėjo“, – leidiniui pasakojo asmuo, gerai pažįstantis Vladimirą Putiną.
Primenama, kad praėjusiais metais Ukrainos dronai atakavo Rusijos aerodromus už poliarinio rato. Antrasis asmuo, taip pat gerai pažįstantis Rusijos Federacijos prezidentą, pridūrė, kad baimės dėl saugumo papildomai sustiprėjo po to, kai JAV šių metų sausį sulaikė Venesuelos lyderį Nicolasą Maduro.
Reaguodama į tai, kaip teigiama publikacijoje, Federalinė apsaugos tarnyba dar labiau sugriežtino ir taip griežtas saugumo priemones. Šaltinis, artimas Europos specialiosioms tarnyboms, pridūrė, kad Vladimiras Putinas sumažino savo vizitų skaičių, o asmenų, susitinkančių su juo gyvai, patikros tapo dar kruopštesnės.
Kremliaus vadovas ir jo šeima nustojo lankytis savo rezidencijose Maskvos srityje ir šiaurės vakaruose esančiame Valdajuje.
„Vladimiras Putinas daugiau laiko praleidžia bunkeriuose, ypač Krasnodaro krašte, Rusijos pietuose, dirbdamas iš ten ištisomis savaitėmis, tuo metu valstybinė žiniasklaida naudoja iš anksto įrašytus vaizdus, kad sukurtų normalaus gyvenimo įspūdį“, – teigia leidinys.
Artimiausios aplinkos darbuotojams, ypač virėjams, fotografams ir apsaugininkams, draudžiama naudotis viešuoju transportu, taip pat mobiliaisiais telefonais ar įrenginiais su interneto prieiga jo akivaizdoje. Be to, jų namuose įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos.
Leidinys priduria, kad Rusijoje esantys asmenys, pažįstantys Rusijos prezidentą, teigia, jog pastarieji interneto prieigos trikdžiai Maskvoje taip pat, bent iš dalies, yra susiję su prezidento saugumo klausimais ir apsauga nuo bepiločių orlaivių.
Europos specialiųjų tarnybų duomenimis, FSO agentai šiuo metu vykdo didelio masto patikras pasitelkdami kinologų padalinius ir yra dislokuoti palei Maskvos upės krantus, pasiruošę reaguoti dronų atakų atveju.
Du su Vladimiru Putinu bendraujantys asmenys pažymėjo, kad saugumo priemonių sugriežtinimas sutapo su tuo, jog Vladimiras Putinas, tradiciškai labiau domėjęsis geopolitika, atidėjo vidaus politiką į šalį, kad susikoncentruotų į karą.
„Prezidentas kasdien rengia pasitarimus su kariškiais, sutelkęs dėmesį į operatyvines detales, tokias kaip nedidelių Ukrainos gyvenviečių, einančių iš rankų į rankas, pavadinimai“, – rašo leidinys.
Tuo metu su karu nesusijusiems valdininkams galimybė susitikti su juo paprastai suteikiama tik kartą per kelias savaites ar mėnesius.
„Vladimiras Putinas 70 proc. savo laiko skiria karo vedimui, o likusius 30 proc. – susitikimams su tokiais žmonėmis kaip Indonezijos prezidentas arba ekonominių klausimų sprendimui“, – sakė vienas iš jį pažįstančių asmenų.
