Karas Ukrainoje. Zelenskis: su Kremliumi buvo surengtas „auklėjamasis pokalbis“, tačiau Maskva nesusiprotės

AFP/ „Scanpix“/Vladimiras Putinas

Rusiją nuo puolimo prieš Europą gali atgrasyti tik visapusiška gynybos strategija, kuri užtikrintų, kad galimas įsiveržimas žlugtų jau pirmosiomis valandomis ar dienomis. Tačiau jei JAV nedalyvaus Europos gynyboje įprastinėmis karinėmis priemonėmis, Maskva gali nuspręsti, kad turi pranašumą žemyne, „Foreign Affairs“ rašo Celeste Wallander, Pensilvanijos universiteto vykdomoji direktorė ir buvusi JAV gynybos pareigūnė.

Jos teigimu, tokia situacija gali pastatyti JAV prezidentą prieš sudėtingą pasirinkimą – arba susitaikyti su Rusijos laimėjimais, arba svarstyti branduolinio ginklo panaudojimą. Tai reikštų strateginę dilemą, kurią Jungtinės Valstijos būtų sukūrusios pačios.

Autorė perspėja, kad pastaraisiais mėnesiais mažėjantis JAV karinis buvimas Europoje kelia pavojų. Šią savaitę Pentagonas informavo NATO apie planus sumažinti pajėgas, kurias Vašingtonas galėtų greitai permesti į Europą krizės atveju, pavyzdžiui, jei Rusija užpultų Aljanso teritoriją.

C.Wallander nuomone, tai silpnina dešimtmečius kurtą atgrasymo sistemą ir mažina stabilumą Europoje.

„Trumpo administracijos požiūris skatina Rusiją tikrinti NATO pranašumą eskalacijos srityje. Amerikos pajėgų mažinimas silpnina šį pranašumą ir mažina atgrasymo poveikį. Ilgainiui tai gali pastatyti JAV prezidentą prieš nemalonų pasirinkimą – atsitraukti arba rizikuoti branduoliniu konfliktu“, – rašo ji.

Kodėl svarbus JAV pasiryžimas ginti Europą

Autorė aiškina, kad branduolinis ginklas yra aukščiausia konflikto eskalacijos pakopa, tačiau žemesnėse pakopose svarbų vaidmenį atlieka tikslūs tolimojo nuotolio smūgiai.

Būtent todėl, anot jos, JAV turi išlaikyti karines pajėgas Europoje. Pasak C.Wallander, Maskva labiausiai baiminasi amerikiečių gebėjimo vykdyti itin tikslius smūgius dideliais atstumais iš oro, sausumos ir jūros.

Rusija turi būti įsitikinusi, kad tokie smūgiai būtų suduoti iš karto prasidėjus karui su NATO, nelaukiant, kol Europos šalys vienos bandys atremti puolimą.

Pasak autorės, JAV karinės operacijos Serbijoje, Afganistane ir Irake parodė Amerikos kariuomenės gebėjimą dominuoti mūšio lauke. Būtent tai yra vienas svarbiausių veiksnių, stabdančių Rusiją nuo konflikto su NATO.

Rusija vis dar ruošiasi galimam konfliktui su NATO

C.Wallander taip pat pažymi, kad po 2014 metų Krymo aneksijos Vakarų analitikai svarstė scenarijų, pagal kurį Rusija galėtų mėginti destabilizuoti Baltijos šalis ir pasinaudoti tuo kaip pretekstu intervencijai.

Tačiau, jos teigimu, Rusijos kariuomenė jau tada suprato, kad JAV pasaulinės logistikos ir karinio reagavimo galimybės greičiausiai pasmerktų tokį planą nesėkmei.

Autorė mano, kad ir šiandien Rusija vengia konflikto su NATO ne dėl pajėgumų stokos, o dėl galimos JAV reakcijos.

Ji pažymi, kad dalis pažangiausių Rusijos pajėgų – oro pajėgos, raketų kompleksai, sparnuotosios, balistinės ir hipergarsinės raketos – iki šiol nebuvo visiškai panaudotos kare prieš Ukrainą ir išlieka rezervu galimam susidūrimui su NATO.

Tačiau Rusijos pasitikėjimas savimi auga, nes amerikiečių pajėgų mažinimas Europoje siunčia signalą apie mažesnį JAV įsitraukimą į žemyno gynybą.

Donaldas Tuskas / SOPA Images

Po Rusijos saugumo tarybos vicepirmininko Dmitrijaus Medvedevo grasinimų Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas paragino NATO rimčiau vertinti augančias Rusijos provokacijas, praneša „TVP World“.

D.Tuskas paragino NATO rimčiau reaguoti į vis dažnesnes Rusijos provokacijas po to, kai aukštas Maskvos pareigūnas pareiškė, jog „ramus ES piliečių miegas baigėsi“. Šie komentarai nuskambėjo po virtinės dronų incidentų Aljanso rytiniame flange.

D.Medvedevas penktadienį perspėjo Europos lyderius, kad tokie incidentai „ir toliau kartosis“, kai per Rusijos ataką prieš Ukrainą rusų dronas nukrito ant daugiabučio Rumunijoje.

„Tegul ruošiasi – tai ir toliau kartosis. Vyksta karas! O ES valstybių piliečiai, kaip ir kariaujančių šalių gyventojai, negalės ramiai miegoti“, – teigė D.Medvedevas.

Buvęs Rusijos prezidentas apkaltino Europos valstybes dalyvaujant kare prieš Rusiją, nes jos tiekia Ukrainai dronus, ginkluotę ir žvalgybos informaciją.

Į šiuos pareiškimus šeštadienį sureagavęs D. Tuskas pabrėžė, kad Rusijos provokacijos NATO rytiniame flange ir agresyvi retorika vis stiprėja.

„Lenkija, Baltijos valstybės, dabar Rumunija. Vis daugiau Rusijos provokacijų“, – socialiniame tinkle „X“ rašė Lenkijos premjeras.

„Vakar buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad ramus ES piliečių miegas baigėsi. Visi NATO pagaliau turėtų pradėti rimtai vertinti šiuos faktus ir tokius pareiškimus“, – pridūrė jis.

Penktadienio naktį Rusijos dronas nukrito ant daugiabučio pietryčių Rumunijos mieste Galačyje. Rumunijos gynybos ministerijos duomenimis, per incidentą buvo sužeista moteris ir vaikas.

Rumunija, kuri yra NATO ir Europos Sąjungos narė, turi 650 kilometrų ilgio sieną su Ukraina ir ne kartą yra pranešusi apie Rusijos dronų įsiveržimus į savo oro erdvę.

Tačiau šis incidentas tapo pirmuoju atveju nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios 2022 metais, kai per karą Ukrainoje nukentėjo tankiai apgyvendinta teritorija NATO valstybėje ir buvo sužeisti žmonės.

Ukraina pastarosiomis savaitėmis suintensyvino dronų smūgius Rusijos karinio tiekimo keliams, įskaitant svarbius greitkelius, jungiančius Rusijos okupuotus miestus, teigia analitikai ir karo tinklaraštininkai.

JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) duomenimis, šie smūgiai sutampa su bendru Ukrainos kariuomenės pozicijų stiprėjimu, jai šiais metais pirmą kartą nuo 2023-iųjų pradėjus daryti grynąją pažangą mūšio lauke.

„Sėkmingos Ukrainos vidutinio nuotolio ir fronto linijos dronų smūgių kampanijos riboja Rusijos galimybes transportuoti personalą į frontą, taip pat aprūpinti ir išlaikyti fronto pozicijas“, – trečiadienį paskelbtoje ataskaitoje teigė ISW.

Ataskaitoje rašoma, kad tarp kelių, į kuriuos taikosi Ukraina, yra greitkelis M-14, jungiantis Pietų Rusiją su okupuotais Ukrainos miestais Melitopoliu ir Mariupoliu, taip pat maršrutai į Rusijos kontroliuojamą Donecko miestą.

Rusijos okupuotų teritorijų gyventojai taip pat praneša apie padažnėjusius dronų smūgius, nukreiptus į kelius ir transporto priemones.

Viena pora, gyvenanti netoli Rusijos okupuoto Debalcevės miesto Ukrainos rytinėje Donecko srityje, naujienų agentūrai AFP pasakojo, kad dėl suintensyvėjusių Ukrainos dronų atakų rečiau naudojasi automobiliu.

Provyriausybinis Rusijos karo tinklaraštininkas „1.infantry“ praėjusią savaitę pranešė, kad Ukraina rengia „masines kasdienes atakas“ prieš kelius Rusijos okupuotoje Donecko srities dalyje.

„Šios atakos kasdien stiprėja“, – teigė jis.

Proukrainietiškas karinis kanalas „Shrike News“ praėjusią savaitę pranešė užfiksavęs 30 sunaikintų transporto priemonių greitkelio ruože tarp Donecko ir Mariupolio, taip pat 15 – tarp Krymo ir Rusijos miesto Rostovo.

AFP kol kas negali patikrinti šio pranešimo ar informacijos dėl transporto priemonių savininkų.

Ukrainos gynybos ministras Mychaila Fedorovas anksčiau šią savaitę paskelbė apie Ukrainos vidutinio nuotolio dronų smūgių – veikiančių nuo 30 iki 200 km atstumu – plėtrą, siekiant susilpninti Rusijos puolamąsias operacijas.

Rusijos dronas pataikė į daugiabutį Rumunijoje / AFP

Rusijos bepiločio orlaivio kritimas ant gyvenamojo namo Rumunijoje tapo dar vienu signalu, kad Europa išlieka pažeidžiama šiuolaikinio dronų karo akivaizdoje, nepaisant daugiau nei ketverius metus prie ES ir NATO sienų vykstančių kovų, rašo „Bloomberg“.

Per incidentą Galacio uostamiestyje, esančiame maždaug už 20 kilometrų nuo Ukrainos sienos, buvo sužeista moteris ir jos 14-metis vaikas. Rumunijos valdžia šį įvykį pavadino „rimta ir neatsakinga eskalacija“ iš Maskvos pusės.

Tačiau pastaraisiais metais bepiločių orlaivių įsiveržimai į ES ir NATO šalių oro erdvę tapo beveik įprastu reiškiniu. Nuo plataus masto karo pradžios Rumunija užfiksavo jau 47 tokius atvejus. Panašių incidentų buvo ir Lenkijoje, Suomijoje, Latvijoje, Lietuvoje bei Estijoje.

Buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mircea Geoană pareiškė, kad ši situacija atskleidžia rimtas Aljanso rytinio flango gynybos spragas:

Senos sistemos nespėja paskui naują karą

Viena pagrindinių problemų yra ta, kad šiuolaikiniai smogiamieji dronai skraido mažame aukštyje ir dažnai lieka nepastebėti tradicinių radarų.

Rumunijos kariuomenė pranešė, kad Galacyje nukritęs dronas buvo aptiktas radarais, todėl į orą pakilo naikintuvai F-16. Tačiau aparatas nusileido taip žemai, kad faktiškai išvengė perėmimo.

Laikinasis Rumunijos ministras pirmininkas Ilie Bolojanas pripažino, kad šalies galimybės vis dar ribotos.

Pasitikėjimo krizė

Ekspertai perspėja, kad problema peržengia vien karinių technologijų ribas. Ji paliečia ir piliečių pasitikėjimą NATO saugumo garantijomis.

Iulia Joja, vadovaujanti Juodosios jūros programai Vašingtone veikiančiame Artimųjų Rytų institute, mano, kad nuolatiniai Rusijos dronų įsiveržimai NATO kelia nepatogų klausimą:

„Jei Rusijos dronai gali ne kartą patekti į Rumunijos oro erdvę, pasiekti gyvenamas vietoves ir vis tiek išvengti perėmimo, piliečiai neišvengiamai ims klausti, ar NATO saugumo garantijos iš tiesų veikia praktikoje.“

Rytinio flango šalys jau pradėjo spartinti apsaugos modernizavimą. Lenkija kuria plataus masto integruotą kovos su dronais sistemą. Latvija planuoja prie sienos dislokuoti specialius antidroninius padalinius. Lietuva ir Estija keičia teisės aktus, kad kritinės infrastruktūros operatoriai galėtų patys numušti arba slopinti bepiločius orlaivius.

Po incidento Ursula von der Leyen pareiškė, kad tai yra „dar viena peržengta raudonoji linija“, o Friedrichas Merzas pabrėžė būtinybę stiprinti NATO rytinį flangą.

Ekspertai taip pat įspėja, kad karas Ukrainoje tapo sparčios bepiločių technologijų plėtros poligonu. Tiek Rusija, tiek Ukraina nuolat tobulina savo dronus, o tradicinės oro gynybos sistemos vis dažniau pasirodo esančios pernelyg brangios arba nepakankamai veiksmingos kovojant su pigiais bepiločiais orlaiviais.

Pete'as Hegsethas / JAM STA ROSA / AFP

JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas pareiškė, kad Vašingtonas ras būdą padėti Ukrainai apsiginti.Taip jis pasakė Singapūre vykusiame Azijos saugumo viršūnių susitikime, rašo UNIAN.

„Ten, kur galime padėti Ukrainai, mes tai darome. Ten, kur galime sudaryti sąlygas Europai padaryti daugiau, mes tai taip pat darome. Vertinant skirtų lėšų mastą, Europa sustiprino savo pastangas, o Ukraina šiame procese pademonstravo ne mažesnį, o galbūt net didesnį efektyvumą“, – žurnalistams sakė P.Hegsethas.

Pentagono vadovas pabrėžė, kad JAV siekia, jog Ukraina galėtų apsiginti, todėl Vašingtonas ieškos būdų užtikrinti tolesnę paramą.

Be to, jis pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos vis daugiau investuoja į bepiločių sistemų vystymą.

„Prezidento Trumpo 2027 metų biudžete numatyta 56 mlrd. dolerių investicijų, skirtų užtikrinti pranašumą bepiločių orlaivių srityje“, – teigė P.Hegsethas.

Pasak jo, JAV ir toliau mokosi iš Ukrainos kovinės patirties.

„Iš Ukrainos ir jos veiksmų išmokome labai daug. Siekiame ne tik neatsilikti, bet ir tapti geriausiais pasaulyje šioje srityje“, – pabrėžė Pentagono vadovas.

Kadras iš vaizdo įrašo/Vladimiras Putinas

Yra požymių, kad vadinamoji „trijų dienų specialioji karinė operacija“ vyksta toli gražu ne pagal Kremliaus planą.

Kaip rašo „The Washington Post“ apžvalgininkas George'as Willas, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsidūrė savotiškoje aklavietėje – situacijoje, kai kiekvienas kitas sprendimas tik dar labiau blogina padėtį.

Autorius primena, kad dar prieš 15 mėnesių JAV prezidentas Donaldas Trumpas ragino Ukrainą faktiškai susitaikyti su pralaimėjimu, sakydamas Volodymyrui Zelenskiui: „Jūs neturite kortų“.  Tuo metu nemažai žmonių manė, kad Ukraina nepajėgs ilgai priešintis gerokai stipresnei Rusijai. Tačiau karo eiga parodė ką kita.

Vienu iš Kremliaus problemų simbolių tapo šių metų gegužės 9-osios paradas Maskvoje. Dėl Ukrainos dronų grėsmės jis buvo trumpesnis nei įprastai, o jame dalyvavo mažiau karių ir karinės technikos.

Straipsnyje teigiama, kad nuo 2026 metų pradžios Rusija užėmė vos apie 0,04 proc. Ukrainos teritorijos, o balandį net prarado daugiau teritorijų, nei užėmė.

Tuo metu Rusijos nuostoliai fronte ir toliau auga. „The Economist“ vertinimu, nuo karo pradžios žuvo arba buvo sužeista maždaug 3 proc. ikikarinio šaukiamojo amžiaus vyrų.

Autorius taip pat atkreipia dėmesį į Rusijos kariuomenės sudėtį. Jis cituoja „The Wall Street Journal“ kalbintą rusų karo belaisvį, buvusį narkomaną, kuris po kalinimo buvo išsiųstas į frontą.

„Jis ir daugelis kitų karių mano, kad karas tapo savotišku būdu atsikratyti visuomenės žmonėmis, esančiais jos pakraščiuose“, – rašoma publikacijoje.

Pasak apžvalgininko, karas vis labiau primena Pirmojo pasaulinio karo laikų išsekimo kovą. Tuo pačiu metu vis didesnį poveikį daro Ukrainos smūgiai Rusijos teritorijoje.

Anot jo, nuolatinė dronų atakų grėsmė privertė Putiną rečiau rodytis viešumoje ir daugiau laiko praleisti saugomose požeminėse slėptuvėse. Be to, 2026 metų kovą Ukrainos surengtų dronų atakų Rusijos teritorijoje pirmą kartą buvo daugiau nei Rusijos smūgių Ukrainai.

Apibendrindamas autorius pažymi, kad Rusijos pradėtas karas davė priešingą rezultatą nei tikėtasi: NATO išsiplėtė, Europa tapo vieningesnė, o spaudimas pačiai Rusijai tik išaugo.

Jis cituoja Carnegie Russia Eurasia Center tyrėją Alexandrą Prokopenko, kuri dabartinę Rusijos padėtį apibūdino taip: „Šalis išlaiko vienybę, tačiau kartu nuosekliai griauna savo ateitį.“

Straipsnyje cituojamas ir buvęs aukšto rango Rusijos pareigūnas, kuris teigia, kad Putinas atsidūrė tikroje aklavietėje – kiekvienas naujas žingsnis gali tik dar labiau pabloginti situaciją.

Todėl svarbiausias klausimas artimiausiais mėnesiais, anot autoriaus, bus tai, kaip Kremlius reaguos į stiprėjančius Ukrainos karinius pajėgumus.

Rusijos drono smūgis Rumunijos teritorijoje patvirtina būtinybę kuo greičiau įgyvendinti Europos oro erdvės apsaugos iniciatyvą „Sky Shield“, skirtą apsaugoti oro erdvę prie Ukrainos sienų.Taip komentare agentūrai „Ukrinform“ pareiškė Prancūzijos karinis ekspertas Xavieras Tytelmanas.

„Mes tiesiog leidome jiems nueiti taip toli, kad dabar jie jaučiasi galintys daryti bet ką. Jie sako: „Pašalinkite visus savo ambasadorius, uždarykite ambasadas, nes mes daugiau ar mažiau atsitiktinai bombarduosime Kyjivą, kadangi turime „Orešnik“ raketą, kuri nėra tiksliai valdoma ir gali nukristi ant jūsų ambasadų“, – sakė ekspertas.

Jo nuomone, atsakas turėtų būti „Sky Shield“ dislokavimas – Europos iniciatyva, pagal kurią sąjungininkų aviacija ir oro gynybos sistemos perimtų Rusijos raketas ir dronus, artėjančius prie NATO sienų arba smogiančius civiliams Ukrainoje.

„Atėjo laikas pabusti. Apie „Sky Shield“ kalbama jau seniai. Tai Europos projektas, kurį remia dešimtys generolų ir kuris numato tam tikrų pajėgumų dislokavimą prie Ukrainos sienų. Mūsų naikintuvai pakyla per tris minutes ir gali perimti raketas, skrendančias mūsų sienų link“, – aiškino Tytelmanas.

Pasak jo, sąjungininkai jau veikia panašiu principu gindami Persijos įlankos valstybes nuo Irano atakų, ir tai nelaikoma tiesioginiu įsitraukimu į karą.

„Jeigu šios raketos neskrenda mūsų sienų link, 95 proc. atvejų jos vis tiek pataiko į civilius. Todėl turime teisėtą pagrindą jas perimti – lygiai taip pat, kaip giname Abu Dabį, Izraelį ar Persijos įlankos šalis, kai į jas šaudo Iranas. Mes nekariaujame su Iranu, tačiau saugome puolamus civilius“, – teigė ekspertas.

Jis pridūrė, kad toks pats požiūris turėtų būti taikomas ir Ukrainai, ypač po Rusijos smūgių energetikos ir branduolinei infrastruktūrai.

„Nuo tada, kai Rusija pradėjo smogti branduoliniams objektams, mums ypač svarbu juos apsaugoti, nes branduolinės elektrinės avarija Ukrainoje paveiktų ir mus. Be galimybės perimti raketas prie sienos, mes taip pat apsaugotume ukrainiečius ir sukurtume buferinę zoną, kurioje būtume tikri, kad mūsų oro erdvė nebebus pažeidžiama taip, kaip dabar“, – sakė Tytelmanas.

IMAGO/ „Scanpix“/Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad Rusija gali ruoštis surengti naują „masinę“ ataką prieš Ukrainą.

„Turime žvalgybinės informacijos, rodančios, kad Rusija rengia naują masinį smūgį“, – vėlai penktadienį socialiniuose tinkluose paskelbė V.Zelenskis, kartu paragindamas gyventojus atkreipti dėmesį į oro pavojaus signalus ir rūpintis savo saugumu.

„Oro pajėgos ir mūsų dangaus gynėjai, kaip visada, dirbs visą parą“, – pridūrė jis.

Šis perspėjimas nuskambėjo po to, kai praėjusį savaitgalį Rusija per didelę ataką prieš Kyjivo regioną panaudojo branduolinį užtaisą galinčią nešti raketą „Orešnik“. Ukrainos duomenimis, tame puolime buvo panaudota 90 raketų ir 600 dronų.

Penktadienį V. Zelenskis taip pat pakartojo savo raginimą Jungtinėms Valstijoms skirti daugiau „Patriot“ oro gynybos sistemų. Šios sistemos naudojamos balistinėms ir sparnuotosioms raketoms, dronams bei orlaiviams perimti.

Rusijos pajėgos naktį iš gegužės 29-osios į 30-ąją surengė masinę ataką prieš Ukrainą, panaudodamos balistinę raketą „Iskander-M“, šešias sparnuotąsias raketas Kh-101 ir 290 įvairių tipų bepiločių orlaivių – „Shahed“ (tarp jų ir reaktyvinius), „Gerbera“, „Italmas“ bei „Parodiya“ masalinius dronus.

Apie tai pranešė Ukrainos oro pajėgos.

Preliminariais duomenimis, iki 9 val. ryto Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė arba elektroninės kovos priemonėmis neutralizavo 284 oro taikinius. Tarp jų buvo penkios Kh-101 raketos ir 279 įvairių tipų dronai – „Shahed“, „Gerbera“, „Italmas“ bei kiti bepiločiai aparatai, veikę šalies šiaurėje, pietuose, centre ir rytuose.

Pranešama, kad devyni dronai pataikė į taikinius septyniose vietovėse. Taip pat numuštų oro taikinių nuolaužos nukrito dešimtyje vietų.

Be to, dvi Rusijos raketos – viena sparnuotoji ir viena balistinė – nepasiekė savo taikinių. Informacija apie jų likimą dar tikslinama.

Atakai atremti buvo pasitelkti Ukrainos karinių oro pajėgų lėktuvai, priešlėktuvinių raketų daliniai, elektroninės kovos priemonės, bepiločių sistemų padaliniai ir mobiliosios ugnies grupės.

Ukrainos oro pajėgos pažymėjo, kad ataka dar nebuvo visiškai pasibaigusi, nes dalis Rusijos dronų vis dar buvo Ukrainos oro erdvėje.

AFP/ „Scanpix“/Vladimiras Putinas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad dar per anksti teigti, jog Rumunijoje nukritęs dronas buvo rusiškas.

Tai jis pasakė Europoje kilus pasipiktinimui dėl šio incidento.

Avarija įvyko naktį iš ketvirtadienio į penktadienį, per ją nukentėjo du žmonės ir kilo gaisras, pranešė Rumunijos pareigūnai. Rumunija teigė, kad dronas buvo rusiškas, o NATO šalys pasmerkė Rusiją.

„Ką tik, prieš įžengdamas į šią salę, sužinojau, kad kažkas atsitiko su neva mūsų dronu“, – spaudos konferencijoje Kazachstano sostinėje Astanoje sakė V. Putinas.

„Niekas negali pasakyti to ar kito orlaivio kilmės, kol nebus atlikta to orlaivio ekspertizė“, – sakė jis.

„Jei jie pateiks mums kokių nors objektyvių duomenų (...) tokiu atveju mes įvertinsime, kas įvyko“, – tvirtino Rusijos lyderis.

Reaguodamas į Rumunijos ir jos NATO sąjungininkių kaltinimus, V. Putinas sakė, kad „Rusija niekada negrasino ir negrasina Europos šalims“.

V. Putinas teigė, kad Europos šalys siekia „tęsti konfrontaciją su Rusija ir pateisinti milžiniškas išlaidas iš savo valstybės biudžetų“.

Rusijos ambasadorius Rumunijoje buvo iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją, kur jam buvo pranešta, kad Rusijos generalinis konsulas Konstancos mieste bus išsiųstas iš šalies, o konsulatas uždarytas, „Telegram“ žinutėje pranešė Rusijos ambasada.

„Nepateikta jokio paaiškinimo, kaip Rumunijos ekspertai nustatė drono priklausomybę“, – nurodė ambasada, kaltindama Ukrainą „nauja provokacija“, kuria siekiama „visomis išgalėmis įtraukti NATO į karą prieš Rusiją“.

Nuo 2022 metais prasidėjusio Rusijos konflikto su Ukraina pradžios dronų įsibrovimai Rumunijoje buvo užfiksuoti dešimtis kartų, tačiau penktadienio smūgis buvo pirmas kartas, kai šalyje nukentėjo gyvenamasis pastatas.