- „Business Insider“: Rusijos operatyvinis užnugaris jau liepsnoja, bet tai tik pradžia
- Putinas: Rusija pajėgi sunaikinti tuos, kurie bandys užpulti Kaliningrado sritį
- „Politico“: Ukraina užblokavo Rusijos sausumos koridorių į Krymą
- „The Telegraph“: vienas „Shahed“ dronas parodė Europos silpnumą ir veidmainystę
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Karas pasisuko prieš Kremlių? „The Washington Post“ įvertino Putino padėtį
14:11
Yra požymių, kad vadinamoji „trijų dienų specialioji karinė operacija“ vyksta toli gražu ne pagal Kremliaus planą.
Kaip rašo „The Washington Post“ apžvalgininkas George'as Willas, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsidūrė savotiškoje aklavietėje – situacijoje, kai kiekvienas kitas sprendimas tik dar labiau blogina padėtį.
Autorius primena, kad dar prieš 15 mėnesių JAV prezidentas Donaldas Trumpas ragino Ukrainą faktiškai susitaikyti su pralaimėjimu, sakydamas Volodymyrui Zelenskiui: „Jūs neturite kortų“. Tuo metu nemažai žmonių manė, kad Ukraina nepajėgs ilgai priešintis gerokai stipresnei Rusijai. Tačiau karo eiga parodė ką kita.
Vienu iš Kremliaus problemų simbolių tapo šių metų gegužės 9-osios paradas Maskvoje. Dėl Ukrainos dronų grėsmės jis buvo trumpesnis nei įprastai, o jame dalyvavo mažiau karių ir karinės technikos.
Straipsnyje teigiama, kad nuo 2026 metų pradžios Rusija užėmė vos apie 0,04 proc. Ukrainos teritorijos, o balandį net prarado daugiau teritorijų, nei užėmė.
Tuo metu Rusijos nuostoliai fronte ir toliau auga. „The Economist“ vertinimu, nuo karo pradžios žuvo arba buvo sužeista maždaug 3 proc. ikikarinio šaukiamojo amžiaus vyrų.
Autorius taip pat atkreipia dėmesį į Rusijos kariuomenės sudėtį. Jis cituoja „The Wall Street Journal“ kalbintą rusų karo belaisvį, buvusį narkomaną, kuris po kalinimo buvo išsiųstas į frontą.
„Jis ir daugelis kitų karių mano, kad karas tapo savotišku būdu atsikratyti visuomenės žmonėmis, esančiais jos pakraščiuose“, – rašoma publikacijoje.
Pasak apžvalgininko, karas vis labiau primena Pirmojo pasaulinio karo laikų išsekimo kovą. Tuo pačiu metu vis didesnį poveikį daro Ukrainos smūgiai Rusijos teritorijoje.
Anot jo, nuolatinė dronų atakų grėsmė privertė Putiną rečiau rodytis viešumoje ir daugiau laiko praleisti saugomose požeminėse slėptuvėse. Be to, 2026 metų kovą Ukrainos surengtų dronų atakų Rusijos teritorijoje pirmą kartą buvo daugiau nei Rusijos smūgių Ukrainai.
Apibendrindamas autorius pažymi, kad Rusijos pradėtas karas davė priešingą rezultatą nei tikėtasi: NATO išsiplėtė, Europa tapo vieningesnė, o spaudimas pačiai Rusijai tik išaugo.
Jis cituoja Carnegie Russia Eurasia Center tyrėją Alexandrą Prokopenko, kuri dabartinę Rusijos padėtį apibūdino taip: „Šalis išlaiko vienybę, tačiau kartu nuosekliai griauna savo ateitį.“
Straipsnyje cituojamas ir buvęs aukšto rango Rusijos pareigūnas, kuris teigia, kad Putinas atsidūrė tikroje aklavietėje – kiekvienas naujas žingsnis gali tik dar labiau pabloginti situaciją.
Todėl svarbiausias klausimas artimiausiais mėnesiais, anot autoriaus, bus tai, kaip Kremlius reaguos į stiprėjančius Ukrainos karinius pajėgumus.
Hegsethas pažadėjo: JAV ras būdą padėti Ukrainai apsiginti
15:38
JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas pareiškė, kad Vašingtonas ras būdą padėti Ukrainai apsiginti.Taip jis pasakė Singapūre vykusiame Azijos saugumo viršūnių susitikime, rašo UNIAN.
„Ten, kur galime padėti Ukrainai, mes tai darome. Ten, kur galime sudaryti sąlygas Europai padaryti daugiau, mes tai taip pat darome. Vertinant skirtų lėšų mastą, Europa sustiprino savo pastangas, o Ukraina šiame procese pademonstravo ne mažesnį, o galbūt net didesnį efektyvumą“, – žurnalistams sakė P.Hegsethas.
Pentagono vadovas pabrėžė, kad JAV siekia, jog Ukraina galėtų apsiginti, todėl Vašingtonas ieškos būdų užtikrinti tolesnę paramą.
Be to, jis pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos vis daugiau investuoja į bepiločių sistemų vystymą.
„Prezidento Trumpo 2027 metų biudžete numatyta 56 mlrd. dolerių investicijų, skirtų užtikrinti pranašumą bepiločių orlaivių srityje“, – teigė P.Hegsethas.
Pasak jo, JAV ir toliau mokosi iš Ukrainos kovinės patirties.
„Iš Ukrainos ir jos veiksmų išmokome labai daug. Siekiame ne tik neatsilikti, bet ir tapti geriausiais pasaulyje šioje srityje“, – pabrėžė Pentagono vadovas.
„Atėjo laikas pabusti“: po drono smūgio Rumunijoje – eksperto raginimas
13:51
Rusijos drono smūgis Rumunijos teritorijoje patvirtina būtinybę kuo greičiau įgyvendinti Europos oro erdvės apsaugos iniciatyvą „Sky Shield“, skirtą apsaugoti oro erdvę prie Ukrainos sienų.Taip komentare agentūrai „Ukrinform“ pareiškė Prancūzijos karinis ekspertas Xavieras Tytelmanas.
„Mes tiesiog leidome jiems nueiti taip toli, kad dabar jie jaučiasi galintys daryti bet ką. Jie sako: „Pašalinkite visus savo ambasadorius, uždarykite ambasadas, nes mes daugiau ar mažiau atsitiktinai bombarduosime Kyjivą, kadangi turime „Orešnik“ raketą, kuri nėra tiksliai valdoma ir gali nukristi ant jūsų ambasadų“, – sakė ekspertas.
Jo nuomone, atsakas turėtų būti „Sky Shield“ dislokavimas – Europos iniciatyva, pagal kurią sąjungininkų aviacija ir oro gynybos sistemos perimtų Rusijos raketas ir dronus, artėjančius prie NATO sienų arba smogiančius civiliams Ukrainoje.
„Atėjo laikas pabusti. Apie „Sky Shield“ kalbama jau seniai. Tai Europos projektas, kurį remia dešimtys generolų ir kuris numato tam tikrų pajėgumų dislokavimą prie Ukrainos sienų. Mūsų naikintuvai pakyla per tris minutes ir gali perimti raketas, skrendančias mūsų sienų link“, – aiškino Tytelmanas.
Pasak jo, sąjungininkai jau veikia panašiu principu gindami Persijos įlankos valstybes nuo Irano atakų, ir tai nelaikoma tiesioginiu įsitraukimu į karą.
„Jeigu šios raketos neskrenda mūsų sienų link, 95 proc. atvejų jos vis tiek pataiko į civilius. Todėl turime teisėtą pagrindą jas perimti – lygiai taip pat, kaip giname Abu Dabį, Izraelį ar Persijos įlankos šalis, kai į jas šaudo Iranas. Mes nekariaujame su Iranu, tačiau saugome puolamus civilius“, – teigė ekspertas.
Jis pridūrė, kad toks pats požiūris turėtų būti taikomas ir Ukrainai, ypač po Rusijos smūgių energetikos ir branduolinei infrastruktūrai.
„Nuo tada, kai Rusija pradėjo smogti branduoliniams objektams, mums ypač svarbu juos apsaugoti, nes branduolinės elektrinės avarija Ukrainoje paveiktų ir mus. Be galimybės perimti raketas prie sienos, mes taip pat apsaugotume ukrainiečius ir sukurtume buferinę zoną, kurioje būtume tikri, kad mūsų oro erdvė nebebus pažeidžiama taip, kaip dabar“, – sakė Tytelmanas.
Zelenskis perspėjo: žvalgyba atskleidė nerimą keliančius Rusijos planus
11:05
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad Rusija gali ruoštis surengti naują „masinę“ ataką prieš Ukrainą.
„Turime žvalgybinės informacijos, rodančios, kad Rusija rengia naują masinį smūgį“, – vėlai penktadienį socialiniuose tinkluose paskelbė V.Zelenskis, kartu paragindamas gyventojus atkreipti dėmesį į oro pavojaus signalus ir rūpintis savo saugumu.
„Oro pajėgos ir mūsų dangaus gynėjai, kaip visada, dirbs visą parą“, – pridūrė jis.
Šis perspėjimas nuskambėjo po to, kai praėjusį savaitgalį Rusija per didelę ataką prieš Kyjivo regioną panaudojo branduolinį užtaisą galinčią nešti raketą „Orešnik“. Ukrainos duomenimis, tame puolime buvo panaudota 90 raketų ir 600 dronų.
Penktadienį V. Zelenskis taip pat pakartojo savo raginimą Jungtinėms Valstijoms skirti daugiau „Patriot“ oro gynybos sistemų. Šios sistemos naudojamos balistinėms ir sparnuotosioms raketoms, dronams bei orlaiviams perimti.
Rusija surengė masinę ataką prieš Ukrainą
10:49
Rusijos pajėgos naktį iš gegužės 29-osios į 30-ąją surengė masinę ataką prieš Ukrainą, panaudodamos balistinę raketą „Iskander-M“, šešias sparnuotąsias raketas Kh-101 ir 290 įvairių tipų bepiločių orlaivių – „Shahed“ (tarp jų ir reaktyvinius), „Gerbera“, „Italmas“ bei „Parodiya“ masalinius dronus.
Apie tai pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Preliminariais duomenimis, iki 9 val. ryto Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė arba elektroninės kovos priemonėmis neutralizavo 284 oro taikinius. Tarp jų buvo penkios Kh-101 raketos ir 279 įvairių tipų dronai – „Shahed“, „Gerbera“, „Italmas“ bei kiti bepiločiai aparatai, veikę šalies šiaurėje, pietuose, centre ir rytuose.
Pranešama, kad devyni dronai pataikė į taikinius septyniose vietovėse. Taip pat numuštų oro taikinių nuolaužos nukrito dešimtyje vietų.
Be to, dvi Rusijos raketos – viena sparnuotoji ir viena balistinė – nepasiekė savo taikinių. Informacija apie jų likimą dar tikslinama.
Atakai atremti buvo pasitelkti Ukrainos karinių oro pajėgų lėktuvai, priešlėktuvinių raketų daliniai, elektroninės kovos priemonės, bepiločių sistemų padaliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Ukrainos oro pajėgos pažymėjo, kad ataka dar nebuvo visiškai pasibaigusi, nes dalis Rusijos dronų vis dar buvo Ukrainos oro erdvėje.
Putinas neigia Rusijos atsakomybę dėl Rumunijoje nukritusio drono
09:36
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad dar per anksti teigti, jog Rumunijoje nukritęs dronas buvo rusiškas.
Tai jis pasakė Europoje kilus pasipiktinimui dėl šio incidento.
Avarija įvyko naktį iš ketvirtadienio į penktadienį, per ją nukentėjo du žmonės ir kilo gaisras, pranešė Rumunijos pareigūnai. Rumunija teigė, kad dronas buvo rusiškas, o NATO šalys pasmerkė Rusiją.
„Ką tik, prieš įžengdamas į šią salę, sužinojau, kad kažkas atsitiko su neva mūsų dronu“, – spaudos konferencijoje Kazachstano sostinėje Astanoje sakė V. Putinas.
„Niekas negali pasakyti to ar kito orlaivio kilmės, kol nebus atlikta to orlaivio ekspertizė“, – sakė jis.
„Jei jie pateiks mums kokių nors objektyvių duomenų (...) tokiu atveju mes įvertinsime, kas įvyko“, – tvirtino Rusijos lyderis.
Reaguodamas į Rumunijos ir jos NATO sąjungininkių kaltinimus, V. Putinas sakė, kad „Rusija niekada negrasino ir negrasina Europos šalims“.
V. Putinas teigė, kad Europos šalys siekia „tęsti konfrontaciją su Rusija ir pateisinti milžiniškas išlaidas iš savo valstybės biudžetų“.
Rusijos ambasadorius Rumunijoje buvo iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją, kur jam buvo pranešta, kad Rusijos generalinis konsulas Konstancos mieste bus išsiųstas iš šalies, o konsulatas uždarytas, „Telegram“ žinutėje pranešė Rusijos ambasada.
„Nepateikta jokio paaiškinimo, kaip Rumunijos ekspertai nustatė drono priklausomybę“, – nurodė ambasada, kaltindama Ukrainą „nauja provokacija“, kuria siekiama „visomis išgalėmis įtraukti NATO į karą prieš Rusiją“.
Nuo 2022 metais prasidėjusio Rusijos konflikto su Ukraina pradžios dronų įsibrovimai Rumunijoje buvo užfiksuoti dešimtis kartų, tačiau penktadienio smūgis buvo pirmas kartas, kai šalyje nukentėjo gyvenamasis pastatas.
Po dronų smūgio Rusijoje kilo gaisrai uoste ir naftos saugykloje
08:24
Naktį iš gegužės 29 į 30 d. dronai atakavo uosto infrastruktūrą Rusijos mieste Taganroge, Rostovo srityje. Dėl atakos užsidegė tanklaivis ir kuro saugykla. Taip pat smūgis suduotas naftos bazei Krasnodaro krašte, pranešė Rostovo srities gubernatorius Jurijus Sliusaris, skelbia „Ukrainska Pravda“.
Keliuose Taganrogo rajonuose buvo girdėti sprogimai. Vietos gyventojai pranešė girdėję virš miesto skrendančius dronus bei sprogimus netoli uosto ir aviacijos gamyklos.
Vėliau R.Sliusaris patvirtino, kad ataka iš tiesų įvyko. Jis pranešė, kad „uosto teritorijoje kilo gaisras, apėmęs tanklaivį, kuro saugyklą ir administracinį pastatą“, bei pridūrė, kad aukų nėra.
Jis taip pat teigė, kad Rusijos oro gynybos pajėgos numušė dronus virš Taganrogo, taip pat virš Čertkovo, Matvejevo Kurgano ir Neklinovskio rajonų.
Tą pačią naktį buvo atakuota ir bendrovei „Yuzhnaya Neftyanaya Kompaniya“ priklausanti naftos bazė Armavyro mieste, esančiame Rusijos Krasnodaro krašte. Šiuo metu žalos mastas šiame objekte nėra žinomas.
