- Ukrainos dronai perėmė svarbių Rusijos tiekimo kelių Luhansko srityje kontrolę
- Zelenskis pareiškė apie galimybių langą deryboms su Rusija iki ateinančios žiemos
- Analitikai: Rusija sugalvojo, kaip panaudoti smūgį Rumunijoje savo naudai
- „Nauja ištobulinta taktika“: „Forbes“ papasakojo, kaip Ukraina griauna Rusijos logistiką
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rumunijos prezidentas: kai rusai smogia ukrainiečiams, turi būti tikri dėl vieno dalyko
09:24
Po penktadienį paryčiais įvykusio išpuolio, kada į Rumunijos teritoriją nuklydo Rusijos dronas ir rėžėsi į daugiabutį, Rumunijos prezidentas Nicusoras Danas, kalbėdamas laidoje „BBC Weekend" pareiškė, kad Rusija turi pakeisti Ukrainos apšaudymo taktiką taip, jog nenukentėtų jo šalies piliečiai.
„Per pastaruosius dvejus metus pas mus buvo, matyt, 20 ar 30 incidentų su dronais. Iš pradžių juose nebuvo sprogmenų. Maždaug prieš mėnesį buvo dar vienas, su sprogmenimis, kuris, laimei, nesprogo“, – teigė šalies vadovas.
N.Danas pabrėžė, kad tai, ką Rusija daro kitame Dunojaus upės krante, tampa grėsme Rumunijos piliečiams.
„Kai rusai smogia miestams kitoje Dunojaus pusėje, jie turi būti tikri, kad nepadarys žalos Rumunijos piliečiams“, – sakė prezidentas.
Pokalbyje su žurnalistais šalies lyderis pareiškė, kad, nors dėl išpuolio jau buvo uždarytas Rusijos konsulatas, vyriausybė neatmeta galimybės išsiųsti Rusijos ambasadorių, jei įvyks naujų incidentų su dronais.
Socialiniame tinkle „X“ N.Danas savaitgalį pasidalijo techninės ataskaitos apie droną, kuris penktadienio naktį sudužo Galacyje, rezultatais. Jis nurodė, kad tai Rusijos dronas „Geran-2“ (rusų analogas „Shahed 136“).
„Rumunija neignoruos ir nemenkins jokio incidento, keliančio grėsmę jos piliečių gyvybei, nacionaliniam saugumui ar Rumunijos valstybės suverenumui“, – pabrėžė Rumunijos prezidentas.
Netrukus po incidento N.Danas pareiškė, kad „imsi atitinkamų priemonių“. Jis taip pat sušaukė Nacionalinio saugumo tarybos posėdį, kad aptartų atsakomąsias priemones. Jo teigimu, Rumunija yra NATO narė ir jokiu būdu neleis, kad Rusijos prieš Ukrainą pradėtas karas būtų perkeltas į jos teritoriją.
Sprogimas, gaisras ir panika: ko Lietuva gali pasimokyti iš Rusijos drono atakos prieš daugiabutį Rumunijoje
08:41
Netoli sienos su Ukraina gyvenantiems rumunus triukšmingi telefono pranešimai, įspėjantys apie „iš šalia esančios oro erdvės krentančius objektus“ ir kitus galimus pavojus, jau pasiekia taip dažnai, kad net atrodo nebereikalingi. Daugelis Rumunijos gyventojų, eidami miegoti, ne retai nustato savo telefonuose tylųjį režimą.
38-erių Andra Lupsa būtent taip ir padarė ketvirtadienio vakarą, bet vis tiek buvo pažadinta. Jos vyras paliko telefoną įjungtą ir jis pradėjo plyšauti, praėjus valandai po vidurnakčio.
„Paburnojau sau: dar vienas perspėjimas, – prisiminė moteris. – Ir vėl padėjau galvą ant pagalvės.“
Po kelių akimirkų ji išgirdo galingą trenksmą. Rusijos dronas trenkėsi į netoliese esantį daugiabutį Galacio mieste, viename didžiausių Rumunijos rytuose.
„Vis sakai sau, kad tai tik eilinis įspėjimas, sakai, kad pas mus čia nieko panašaus negali nutikti“, – šeštadienį pasakojo Andra.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Dega garažai ir automobiliai“: Rusijos pajėgos smogė Charkivui
08:24
Rusijos pajėgos praėjusią naktį smogė Ukrainos šiaurės rytuose esančiam Charkivui, kur buvo sužeista žmonių, užsidegė garažų kompleksas ir daug automobilių.
Apie tai pranešė ukrainiečių portalas „Ukrajinska pravda“, remdamasis Charkivo meru Ihoriu Terechovu ir Charkivo srities karinės administracijos vadovu Olehu Synjehubovu.
Pasak I.Terechovo, užfiksuota mažiausiai 10 Rusijos smūgių.
„Atnaujinta informacija rodo, kad buvo pataikyta į garažų kooperatyvą šalia kelių daugiaaukščių gyvenamųjų namų. Dega garažai ir automobiliai“, – sakė jis.
O.Synjehubovas pranešė, kad per Rusijos smūgį kitame Charkivo rajone buvo sužeista 34 metų moteris, o vėliau pridūrė, kad buvo sužeistas dar vienas žmogus.
Tuo metu Odesos miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas „Telegram“ pranešė, kad per naktinę ataką Odesoje buvo sužeisti keturi gyventojai.
S.Lysakas sakė, kad per ataką užsidegė du vienaukščiai namai.
Rusijos pajėgos naktį taip pat atakavo Sumus, kur apgadino ikimokyklinio ugdymo įstaigos pastatą, pranešė miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Kryvošejenka.
„Pirminiais duomenimis, aukų nėra“, – sakė jis.
Ukrainiečių oro pajėgos platformoje „Telegram“ pranešė, kad Rusija praėjusią naktį Ukrainą atakavo 265 dronais ir kad 228 dronai buvo numušti ar nuslopinti.
Zelenskis: Rusija grobia ukrainiečių vaikus ir moko juos kovoti prieš Ukrainą
07:49
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu televizijai „CBS News“ sakė, jog jo vyriausybė turi įrodymų, kad Rusija grobia ukrainiečių vaikus ir moko juos kovoti prieš Ukrainą.
Tokia praktika, kaip nurodo Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT), gali prilygti karo nusikaltimui. Tai pirmas kartas, kai V. Zelenskis viešai išsakė tokį kaltinimą.
V.Zelenskis tvirtino, kad Ukraina turi įrodymų, tačiau nedetalizavo. Jo interviu buvo paskelbtas sekmadienį.
„Tai jau davė reikšmingų rezultatų“: analitikai įvertino naują Ukrainos kampaniją
07:14
Ukraina jau daugiau nei metus reguliariai naudoja vidutinio nuotolio dronus smūgiams prieš Rusijos taikinius operatyviniame gylyje už fronto linijos — paprastai tai apibrėžiama kaip 25–200 kilometrų nuo fronto — ir taikosi į oro gynybos sistemas, vadavietes bei amunicijos sandėlius. Apie tai rašo laikraštis „Kyiv Independent“.
Pastebimas dėmesys Rusijos tiekimo sunkvežimių naikinimui ir logistikos trikdymui yra naujas ir gali sukelti rimtų problemų Maskvai, o tai supranta ir Rusijos karo analitikai.
Ankstesnė Ukrainos smūgių kampanija jau buvo sukėlusi sunkumų Rusijos logistikai: kai kuriems Rusijos daliniams teko sumažinti dyzelino naudojimą iki 20 proc., taip pat teko perkelti tiekimo sandėlius ir vadavietes giliau už fronto linijų, Ukrainos bepiločių karo ekspertas Dmytro Putiata sakė leidiniui.
Ukrainos gynybos ministras Mykhailo Fedorovas neseniai paskelbė apie naują kampaniją, kuria siekiama dar labiau sustiprinti Ukrainos pajėgumus.
„Pradedame atskirą programą, vadinamą „Logistical Lockdown“, skirtą išplėsti vidutinio nuotolio smūgius ir sistemiškai naikinti Rusijos pajėgumus operatyviniame gylyje“, – gegužės 27 d. teigė M.Fedorovas.
„Foreign Policy" tyrimų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas ir Rusijos kariuomenės ekspertas Robas Lee teigia, kad vis veiksmingesnė Ukrainos kampanija „neabejotinai turės tam tikrą poveikį Rusijos gebėjimui vykdyti puolamąsias operacijas“, tačiau įspėja, kad bendras šios kampanijos poveikis vis dar nėra aiškus.
Pasak Antono Zemlianyi, vyresniojo analitiko Ukrainos saugumo ir bendradarbiavimo centre, ši kampanija jau davė „reikšmingų rezultatų“, ir jei smūgių tempas padidėtų, Ukraina galėtų potencialiai „atkirsti tiekimą tam tikruose fronto sektoriuose“, taip sudarydama sąlygas Ukrainos daliniams galimai „pradėti kontrpuolimo operacijas“.
Abu pašnekovai sutinka, kad Rusija neišvengiamai bandys prisitaikyti prie Ukrainos vidutinio nuotolio smūgių kampanijos, tačiau kol kas neaišku, kiek sėkmingos šios pastangos bus.
Rusijos prisitaikymo pastangas apsunkina ankstesnė Ukrainos kampanija, nukreipta prieš Rusijos oro gynybos sistemas.
„Bloomberg“: ES svarsto apie pokyčius Rusijos naftos kainų luboms
06:46
Europos Sąjunga (ES) svarsto laikinai sustabdyti rusiškos naftos kainų lubų taikymą, užsitęsus karui Artimuosiuose Rytuose. Tai naujienų agentūrai „Bloomberg“ nurodė su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai.
Agentūra paaiškina, jog ES praėjusiais metais priėmė mechanizmą, pagal kurį naftos kainų lubos automatiškai nustatomos kas šešis mėnesius 15 proc. žemiau nei vidutinė Rusijos „Urals“ rūšies naftos rinkos kaina. Šiuo metu galiojanti riba yra 44,1 JAV dolerio už barelį, o jos peržiūra numatyta vėliau šią vasarą.
Pagal šias kainų lubas Europos įmonėms draudžiama teikti tokias paslaugas kaip draudimas ir transportavimas sandoriams, susijusiems su nafta, parduodama virš nustatytos ribos.
Naftos kainos smarkiai išaugo dėl karo Irane ir Hormūzo sąsiaurio uždarymo. Pasak šaltinių, per kitą kainų lubų peržiūrą liepą ši riba greičiausiai būtų padidinta bent iki 65 JAV dolerių už barelį – daugiau nei ankstesnė 60 JAV dolerių riba, kurią buvo bendrai nustatęs G7.
Kainų lubų įšaldymas reikštų, kad jos liktų dabartiniame lygyje, taip apribojant papildomą pelną, kurį Rusija gauna iš šiuo metu aukštų naftos kainų.
Pasak šaltinių, svarstomi ir kiti variantai: sustabdyti dinaminį bei automatinį kainų lubų didinimą iki metų pabaigos dėl išskirtinių aplinkybių Artimuosiuose Rytuose arba apriboti bet kokį padidinimą iki 60 JAV dolerių už barelį, taip vėl suderinant ribą su G7 nustatytu lygiu.
Šis žingsnis būtų dalis naujausio Europos Sąjungos sankcijų paketo.
Kitos naujame sankcijų pakete svarstomos priemonės apima papildomų bankų, naftos prekybininkų, naftos perdirbimo gamyklų ir kriptovaliutų operatorių trečiosiose šalyse įtraukimą į sankcijų sąrašą.
Taip pat planuojama sankcionuoti dar apie 20 tanklaivių, priklausančių šešėliniam laivynui, kuriuo Rusija remiasi eksportuodama savo naftą.
Pagrindiniai naujojo paketo tikslai, pasak šaltinių, yra dar labiau sumažinti Rusijos pajamas iš energetikos sektoriaus ir susilpninti jos finansų sistemą, taip pat atimti iš jos karinės pramonės prieigą prie būtinų tiekimo šaltinių.
Rusija į orbitą iškėlė pirmuosius „Starlink“ analogo palydovus
06:19
Rusija aktyviai dirba kurdama savo palydovinio interneto sistemos „Starlink“ analogą, tačiau šiuo metu projektas yra pradinėje stadijoje ir neturi patvirtintų karinio naudojimo ženklų. Apie tai pareiškė Ukrainos radiotechnologijų specialistas, gynybos ministro patarėjas Serhijus Beskrestnovas (Flashas).
Pasak jo, rusams reikia palydovinio ryšio ir „būtų neprotinga manyti, kad jie nevystys šios krypties“.
„Neturiu supratimo, kas mūsų šalyje iš žinybų ir struktūrų stebi šį projektą ir galvoja apie galimas problemas. Galiu kalbėti tik už save. Nuo pirmos karo dienos renku visą informaciją šia tema, stengiuosi viską analizuoti ir sekti“, – pareiškė Flashas.
Vis dėlto ekspertas pabrėžė, kad Ukraina nesiima jokių veiksmų prieš šį projektą, nes jis neturi karinio naudojimo požymių ar faktų. Be to, pasak jo, šiuo metu nėra ir adekvačių atsako priemonių – manyti, kad ukrainiečių dronai galėtų pulti Plesecko, Vostočnyj ir Baikonuro kosmodromus, yra „visiška nesąmonė“.
S.Beskrestnovas pranešė, kad šiuo metu orbitoje jau skrieja pirmieji 16 Rusijos sistemos „Rassvet“ palydovų. Visgi stabiliam ir nepertraukiamam ryšiui užtikrinti reikia mažiausiai 200–250 aparatų.
Remiantis esamais planais, rašo jis, ateinančiais metais Rusija nori iškelti į orbitą iš pradžių 300, o vėliau dar 700 palydovų. Kartu ekspertas pažymėjo, kad tokių kosminių projektų įgyvendinimo terminai ir mastai dažnai keičiasi.
„Ar esami palydovai jau gali būti naudojami prieš mus kariniais tikslais? Teoriškai – taip. Skriedamas virš mūsų, palydovas gali užtikrinti spartų duomenų perdavimą maždaug 6–10 minučių. Jie praskrieja maždaug kartą per parą. Kam įdomu, kada ir kur jie skrieja, galite atsisiųsti programėlę, pavyzdžiui, „Satellite Tracker“, – paaiškino Flashas.
Jis pažymėjo, kad teoriškai priešas jau dabar galėtų įrengti palydovinio interneto terminalus dronuose „Shahed“ ir suplanuoti ataką būtent palydovų praskriejimo metu. Tačiau, eksperto nuomone, organizaciniu požiūriu tai yra per daug sudėtinga, o kol orbitoje nebus pakankamai palydovų stabiliam ryšiui palaikyti, karinio pritaikymo nebus: „Jei prasidės karinis palydovų „Rassvet“ naudojimas, mes tai užfiksuosime pagal duomenų srautą iš palydovų, pagal žvalgybos duomenis arba pagal trofėjus. Žiūrint, koks bus tas naudojimas.“
Dėl galimų atsako priemonių prieš Rusijos projektą ekspertas nusiteikęs skeptiškai. Jis priminė, kad Rusija per kelerius metus nesugebėjo rasti efektyvaus būdo neutralizuoti „Starlink“, todėl ir „mes nieko negalėsime padaryti“. Vis dėlto, kaip rašo jis, pats turi „tam tikrų klastingų sumanymų“.
„Išbandyti juos dabar dar per anksti. Orbitoje skriejantys 16 palydovų dirba bandomuoju režimu“, – pridūrė S.Beskrestnovas
Zelenskis: Ukraina stengiasi numušti visus Rusijos dronus, net jei jie skrieja NATO šalių link
06:18
Ukraina stengiasi perimti visus Rusijos bepiločius orlaivius, net ir tuos, kurie skrieja Rumunijos, Moldovos, Lenkijos ar Baltijos šalių kryptimi. Apie tai savo „Telegram“ kanale pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jis pažymėjo, kad Ukraina nedelsdama informuoja savo partnerius, jei drono perimti nepavyksta. V.Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina daro viską, kas įmanoma, kad padėtų sąjungininkams.
„Rusija naudoja dronus, kad darytų spaudimą NATO šalims ir įvertintų jų reakciją. Tai yra tipinis jų signalas: nepadėkite Ukrainai. Manau, kad vieninga NATO privalo duoti ryžtingesnį atsakymą“, – parašė Ukrainos prezidentas.
V.Zelenskis pridūrė, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas tikrina su Rusija ar Baltarusija besiribojančių NATO šalių oro gynybą.
Lietuvoje pirmą kartą lankysis Ukrainos premjerė
06:16
Lietuvoje pirmadienį lankysis Ukrainos premjerė Julija Svyrydenko, vyks bendras vyriausybių posėdis.
Numatyta, kad ji susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda, Seimo pirmininku Juozu Oleku, ministre pirmininke Inga Ruginiene.
„Vizito metu numatytas jos ir ministrės pirmininkės Ingos Ruginienės tete-a-tete susitikimas bei bendras Lietuvos ir Ukrainos vyriausybių posėdis“, – BNS informavo premjerės patarėjas Ignas Dobrovolskas.
Anot jo, susitikimuose daug dėmesio bus skiriama dvišaliam bendradarbiavimui, paramai Ukrainai, Europos saugumo klausimams, Ukrainos patirtims ir pamokoms, aktualioms stiprinant valstybių atsparumą ir pasirengimą krizėms.
J.Svyrydenko Ukrainos premjere paskirta pernai liepą, prezidentui Volodymyrui Zelenskiui reorganizavus Ministrų kabinetą. Ji pakeitė nuo 2020-ųjų ministro pirmininko pareigas ėjusį Denysą Šmyhalį.
Šio politiko Vyriausybėje J.Svyrydenko ėjo ekonomikos ministrės ir vicepremjerės pareigas.
Tai pirmasis jos vizitas į Lietuvą.
