2026-07-06 08:28 Atnaujinta 2026-07-06 15:21

Karas Ukrainoje. Po Ukrainos smūgių nutekėjo Kremliaus nurodymai: liepė nutylėti atakų padarinius

Naujausias žinias apie karą Ukrainoje skaitykite žemiau.
Dmitrijus Peskovas / Sofya Sandurskaya / ZUMAPRESS.com
Dmitrijus Peskovas / Sofya Sandurskaya / ZUMAPRESS.com

Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Tiesiogiai  30 s.
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

Po Ukrainos smūgių nutekėjo Kremliaus nurodymai: liepė nutylėti atakų padarinius

15:21

Rusijos Kremlius / NATALIA KOLESNIKOVA / AFP
Rusijos Kremlius / NATALIA KOLESNIKOVA / AFP

Kremlius Rusijos valstybinei ir provyriausybinei žiniasklaidai nurodė mažiau rodyti Ukrainos smūgių padarinius Rusijos teritorijoje ir daugiau dėmesio skirti Rusijos atakų prieš Ukrainą rezultatams.

Apie tai praneša leidinys „Verstka“, remdamasis šaltiniais Rusijos žiniasklaidoje.

Pasak jų, redakcijoms buvo primygtinai rekomenduota „daugiau rodyti Rusijos smūgių sėkmę“. Vieno didelio provyriausybinio leidinio atstovas teigė, kad nurodymas pakeisti informacijos pateikimo politiką iš Rusijos prezidento administracija gautas antroje birželio pusėje.

„Mums buvo liepta nebeskelbti vaizdo įrašų ir nuotraukų, kuriose matyti Ukrainos smūgių padariniai mūsų teritorijoje, o daugiau rodyti mūsų atakų rezultatus“, – sakė jis.

Šią informaciją patvirtino ir kitas šaltinis iš stambios Rusijos žiniasklaidos priemonės. Pasak jo, vadovybė tokį sprendimą aiškino tuo, kad egzistuoja „propagandos kontrolės disbalansas“ tarp Rusijos ir Ukrainos.

Dalis „Telegram“ kanalų jau pašalino tokią medžiagą

„Verstka“ pastebi, kad didžiausi su Kremliaus administracija arba Rusijos gynybos ministerija bendradarbiaujantys „Telegram“ kanalai, tokie kaip „Mash“, „Baza“ ir „Shot“, arba visai neminėjo naujausių Ukrainos smūgių, arba apsiribojo trumpais pranešimais.

Tai apima atakas prieš naftos perdirbimo gamyklą Slavjanske prie Kubanės, gynybos pramonės gamyklą Penzoje ir liepos 2-osios naktį surengtą smūgį „Lukoil“ naftos perdirbimo gamyklai Kstove, kuri tiekia degalus ir Maskvai.

Tuo metu pranešimai apie Rusijos smūgius Ukrainai buvo gausiai iliustruojami nuotraukomis ir vaizdo įrašais.

Be to, keli populiarūs „Telegram“ kanalai pašalino anksčiau paskelbtus vaizdus iš Ukrainos atakų Maskvoje. Tarp jų – „Moskvach“, „Topor Live“, „Rifmy i Panči“ ir keli mažesni kanalai.

Siūloma griežtinti atsakomybę

Vienas su Kremliumi bendradarbiaujančios organizacijos vadovų teigė, kad dalis Rusijos elito siekia dar griežtesnių priemonių.

„Yra vadinamųjų „vanagų“, kurie reikalauja visoje šalyje įvesti baudžiamąją atsakomybę ir griežtas laisvės atėmimo bausmes už tokių vaizdų publikavimą. Prezidento administracijos kuratoriai kol kas nenori eiti tokiu keliu“, – sakė jis.

Pašnekovas pridūrė, kad daugelyje Rusijos regionų tokie ribojimai žiniasklaidai galioja jau seniai. Už jų pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė, nors dažniausiai pirmą kartą apsiribojama įspėjimu.

Anksčiau Dmitrijus Peskovas Rusijos kariuomenės smūgių Ukrainai rezultatus pavadino „įspūdingais“ ir paragino ieškoti daugiau vaizdo medžiagos iš įvairių Ukrainos miestų, kurioje matomi šių atakų padariniai.

Rusija keičia taktiką: ekspertas įspėja apie naują reaktyvinių „Shahed“ grėsmę

15:09

„Shutterstock“/„Shahed“ dronas
„Shutterstock“/„Shahed“ dronas

Bendras į Ukrainą paleidžiamų „Shahed“ dronų skaičius sumažėjo, tačiau, eksperto teigimu, tai nereiškia, kad grėsmė mažėja.

Kai Ukraina gilumoje pradėjo numušti 92–96 proc. benzininių „Shahed“ dronų, jų naudojimas tapo mažiau efektyvus. Dėl to Rusija vis dažniau atakoms naudoja reaktyvinius „Shahed“ dronus.

Tai savo „Telegram“ kanale pareiškė Ukrainos gynybos ministro patarėjas ir radiotechnologijų specialistas Serhijus Beskrestnovas. Jo teigimu, reaktyvinių „Shahed“ dronų skaičius nuolat auga.

Tuo pat metu benzininiai „Shahed“ dronai ir toliau aktyviai naudojami atakoms prieš pasienio teritorijas ir miestus. Pasak eksperto, kasdien apie 200 tokių dronų smogia objektams pasienyje – degalinėms, sandėliams, energetikos infrastruktūrai ir transporto objektams.

Ekspertas pažymėjo, kad dėl artumo sienai Rusija gali plačiai naudoti radijo ryšiu valdomas tinklines (mesh) sistemas. Tokiomis sąlygomis palydovinės navigacijos slopinimas tampa neveiksmingas.

„Bendras į Ukrainos teritoriją paleidžiamų „Shahed“ dronų skaičius sumažėjo, nors nematau jokių techninių ar ekonominių prielaidų, kodėl priešininkas turėtų tai daryti. Manau, kad dalis gamybos šiuo metu yra perorientuojama į serijinę reaktyvinių „Shahed“ dronų gamybą“, – teigė „Flash“.

Anot jo, taip pat keičiasi Rusijos puolimo taktika – vietoje masinių atakų vis dažniau pereinama prie tikslinių smūgių.

„Parenkami svarbūs taikiniai, keliais etapais vykdoma jų žvalgyba, analizuojamos mūsų gynybos linijos – elektroninės kovos priemonės, radarai ir oro gynybos sistemos. Ieškoma koridorių, leidžiančių apeiti perėmėjus, planuojami maršrutai skirtingais aukščiais ir greičiais. Taip pat naudojami „Shahed“ dronai su „Seeker“ modifikacija, turinčia taikinio užfiksavimo funkciją“, – aiškino ekspertas.

Ukraina smogė dviem Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir terminalui Kryme

13:20

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas/Ukrainos gynybos pajėgos smogė dar dviem Rusijos naftos perdirbimo gamykloms
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas/Ukrainos gynybos pajėgos smogė dar dviem Rusijos naftos perdirbimo gamykloms

Ukrainos gynybos pajėgos smogė dviem Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, raketinės brigados dislokacijos vietai, naftos produktų terminalui okupuotame Kryme bei keliems kitiems kariniams objektams, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Anot pranešimo, liepos 6-osios naktį Ukrainos pajėgos dar kartą atakavo „Slavneft-JANOS“ naftos perdirbimo gamyklą Jaroslavlyje. Pranešama, kad taikinio rajone buvo girdėti sprogimai, o įmonės teritorijoje kilo dūmai.

Jaroslavlio naftos perdirbimo gamykla yra viena didžiausių Rusijoje – jos projektinis pajėgumas siekia apie 15 mln. tonų naftos per metus.

„Gamykla gamina automobilių benziną, dyzelinį ir aviacinį kurą, tepalus bei kitą produkciją, kuri, be kita ko, naudojama agresorės valstybės karinei logistikai užtikrinti“, – teigiama Generalinio štabo pranešime.

Be to, smogta „NOVATEK-Ust-Luga“ naftos perdirbimo gamyklai Leningrado srityje bei nuolatinei Rusijos 26-osios raketinės brigados dislokacijos vietai.

Taip pat buvo atakuotas „TES-Terminal-1“ šviesiųjų naftos produktų perkrovimo terminalas Kerčėje. Tai vienas didžiausių tokių kompleksų okupuotame Kryme, skirtas benzino, dyzelino ir kitų naftos produktų priėmimui, saugojimui bei perkrovimui. Pasak Ukrainos kariuomenės, šis terminalas naudojamas ir okupacinių pajėgų aprūpinimui pietų Ukrainoje.

Generalinis štabas taip pat pranešė apie smūgį geležinkelio viadukui netoli Dovžansko Luhansko srityje. Rusijos pajėgos šį objektą naudoja karių, ginkluotės, amunicijos ir karinės technikos transportavimui.

Be to, buvo smogta Rusijos kariuomenės bepiločių orlaivių sandėliui prie Červonopopivkos bei karinės technikos telkiniui netoli Pisarivkos Luhansko srityje. Tiksli padaryta žala dar tikslinama.

Tuo metu Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pranešė, kad Kryme taip pat buvo apgadinti trys angarai su aviacijos technika kariniame aerodrome „Hvardijske“, netoli Simferopolio sunaikintas zenitinis raketų kompleksas „Pancir-S2“, smogta mobiliajai ugnies grupei Kerčėje, taip pat naftos rezervuarui ir siurblinei „TES-Terminal-1“ bazėje.

Anksčiau buvo pranešta, kad visame Rusijos okupuotame Kryme buvo užfiksuoti masiniai elektros tiekimo sutrikimai. Liepos 6-osios rytą avarijų likvidavimo darbai dar buvo tęsiami. Rusijos paskirtas Sevastopolio vadovas Michailas Razvožajevas teigė, kad elektros tiekimas sutriko dėl Ukrainos atakos už miesto ribų.

Rusijos žvalgybinis lėktuvas pavojingai priartėjo prie britų lėktuvnešio

12:32

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija/Rusijos žvalgybinis lėktuvas pavojingai priartėjo prie britų lėktuvnešio
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija/Rusijos žvalgybinis lėktuvas pavojingai priartėjo prie britų lėktuvnešio

Rusijos žvalgybinis lėktuvas Norvegijos jūroje kelis kartus priartėjo prie Jungtinės Karalystės flagmano – lėktuvnešio „HMS Prince of Wales“, skrisdamas „nepateisinamai arti“ ir išmesdamas didelį kiekį sonarinių plūdurų, pranešė Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija, rašo „Sky News“ .

Liepos 2 dieną iš lėktuvnešio pakilo du „F-35“ naikintuvai, kurie perėmė Rusijos jūrų patruliavimo orlaivį „Bear-F“.

„Tokia veikla buvo nesaugi ir neprofesionali“, – teigė Gynybos ministerijos atstovas.

Anot jo, Rusijos lėktuvas buvo perimtas ir lydimas dviejų britų „F-35“ naikintuvų iš „HMS Prince of Wales“ iki tol, kol paliko rajoną.

Ministerija taip pat apkaltino Rusijos orlaivį tuo, kad šis „visai šalia lėktuvnešio išmetė didelį kiekį sonarinių plūdurų“.

Skelbiama, kad Rusijos pajėgos ir anksčiau yra mėginusios mesti tokius įrenginius netoli britų aviacinės smogiamosios grupės, tačiau šį kartą jų buvo gerokai daugiau, be to, jie buvo išmesti ypač arti laivų.

Šie nedideli vienkartiniai sonarų įrenginiai naudojami karo laivams ir povandeniniams laivams aptikti bei sekti.

Šiuo metu „HMS Prince of Wales“ dalyvauja NATO operacijoje Tolimojoje Šiaurėje, kurios tikslas – stiprinti saugumą Arktyje ir Šiaurės Atlante.

Incidentas įvyko prieš svarbų NATO viršūnių susitikimą, kuriame dalyvaus pasaulio lyderiai.

Po šio įvykio savaitgalį lėktuvnešį aplankė Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Danas Jarvisas, kartu su Islandijos užsienio reikalų ministre Thorgerdur Katrin Gunnarsdóttir.

Lėktuvnešyje tarnauja daugiau kaip 1,5 tūkst. britų karių. Jį lydi „Type 45“ klasės eskadrinis minininkas „HMS Duncan“ ir Karališkojo pagalbinio laivyno aprūpinimo laivas „RFA Tidespring“.

„Tai buvo viena žiauriausių atakų“: Sybiha įspėja – Putino siunčiama žinutė NATO labai aiški

11:14

Andrijus Sybiha / Pavlo Bahmut / ZUMAPRESS.com
Andrijus Sybiha / Pavlo Bahmut / ZUMAPRESS.com

Ukraina tikisi, kad NATO valstybių lyderiai priims konkrečius sprendimus dėl šalies priešraketinės gynybos stiprinimo. Tai socialiniame tinkle „X“ pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

„Apsaugokite Ukrainos vaikus nuo Rusijos balistinio teroro. Šiuo metu nėra svarbesnės užduoties. Tokia yra pagrindinė mūsų žinia šią savaitę vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui“, – teigė ministras.

Anot jo, į susitikimą vykstantys NATO lyderiai turėtų įsiklausyti į tai, ką praėjusią naktį patyrė Kyjivo gyventojai.

„Tai buvo viena žiauriausių atakų – Rusija paleido dešimtis balistinių raketų. Sprogimai aidėjo vienas po kito. Smūgiai buvo nukreipti į miegančius civilius, taikytasi į daugiabučius, siekiant nusinešti kuo daugiau gyvybių“, – sakė A.Sibiga.

Jis pridūrė, kad viename Kyjivo rajone iš po griuvėsių buvo ištraukta žuvusi šeima – tėvai ir jų vaikas.

Pasak ministro, Rusijos prezidento Vladimiro Putino siunčiama žinia NATO šalims yra paprasta – Rusija ir toliau leis balistines raketas į miegančius vaikus tol, kol galės tai daryti.

„Kaip į tai atsakys Aljanso lyderiai? Silpnų sprendimų laikas jau baigėsi. Jie tik paskatintų Maskvą tęsti ir plėsti terorą už Ukrainos ribų. Svarbiausias NATO viršūnių susitikimo rezultatas turėtų būti sustiprinta Ukrainos oro gynyba. Mums reikia realių sprendimų“, – pabrėžė jis.

Ministras priminė, kad raketos PAC-3, skirtos oro gynybos sistemoms „Patriot“, sukurtos tam, kad apsaugotų žmones nuo tokių išpuolių.

„Tūkstančiai tokių raketų saugomos sandėliuose visame pasaulyje nenumatytiems atvejams. Tačiau Ukrainai grėsmė nėra teorinė – Rusijos raketos kas savaitę žudo žmones. Ukraina šiandien yra vienintelė valstybė pasaulyje, kuri nuolat patiria balistinių raketų atakas. Todėl šios gynybos priemonės turi būti čia“, – teigė A.Sybiha.

Jis pabrėžė, kad sprendimų dėl papildomos oro gynybos Ukrainai reikia dabar, o ne ateityje, nes kiekviena uždelsta diena kainuoja žmonių gyvybes.

Primename, kad naktį į liepos 6-ąją Rusija surengė masinę kombinuotą ataką prieš Ukrainą. Buvo paleistos šešios priešlaivinės raketos „Cirkon“ ir „Oniks“, taip pat 23 balistinės raketos „Iskander-M“ ir S-400. Iš viso užfiksuoti 29 balistinių ir priešlaivinių raketų smūgiai.

„Tai tik skatina Rusiją“: Zelenskis įvardijo, kodėl Ukraina nesustabdė balistinių raketų

10:52

Volodymyras Zelenskis / PAUL FAITH / AFP
Volodymyras Zelenskis / PAUL FAITH / AFP

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad tarptautinių partnerių tiekiamų raketų perėmėjų nepakanka, todėl praėjusią naktį nepavyko numušti Rusijos paleistų balistinių raketų, rašo UNIAN.

Apie tai valstybės vadovas pranešė savo „Telegram“ kanale.

„Mūsų kariai šiandien pasiekė gerų rezultatų numušdami dronus ir sparnuotąsias raketas, tačiau, deja, ne balistines raketas. To priežastis – būtent nepakankamas raketų perėmėjų tiekimas“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Jis taip pat kreipėsi į tarptautinę bendruomenę, pirmiausia į Jungtines Valstijas ir Europos partnerius, ragindamas priimti ryžtingus sprendimus dėl Ukrainos oro gynybos stiprinimo.

„Kol raketos sistemoms „Patriot“ tebėra sąjungininkų sandėliuose, tai tik skatina Rusiją ir toliau smogti gyvenamiesiems namams. JAV ir Europa turi pakankamai pajėgumų sustabdyti šį terorą“, – teigė prezidentas.

Atakos padariniai Kyjive

Pasak V.Zelenskio, Kyjive toliau likviduojami Rusijos atakos padariniai. Žala užfiksuota daugiau kaip dešimtyje miesto vietų, įskaitant gyvenamuosius namus. Įvykio vietose dirba visos reikalingos tarnybos.

Prezidento duomenimis, išgelbėti 64 žmonės, tarp jų – du vaikai. Šiuo metu žinoma apie 11 žuvusiųjų ir maždaug 60 sužeistųjų.

Padėtis Kyjivo srityje

Kyjivo srityje, prezidento teigimu, sužeista 16 žmonių, trys žuvo.

„Vyšnevėje po raketų smūgio vietoje vis dar gesinamas gaisras. Vykdoma privačiojo sektoriaus gyventojų evakuacija. Padarinių likvidavime dalyvauja daugiau kaip 400 ugniagesių gelbėtojų ir policijos pareigūnų“, – sakė V.Zelenskis.

Dronų ataka Odesoje: apgadinti gyvenamieji namai, kilo gaisrai

09:48

Naktį į liepos 6-ąją Rusijos okupacinė kariuomenė bepiločiais orlaiviais surengė ataką prieš Odesą. Per smūgį apgadinti gyvenamieji namai, bendrabutis ir garažai, mažiausiai vienas žmogus buvo sužeistas.

Kaip pranešė Odesos srities prokuratūros atstovė Inna Verba, dėl išpuolio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

„Šiuo metu žinoma, kad sužeistas 2002 metais gimęs vyras. Jis patyrė daugybinius skeveldrų sužalojimus ir gydomas ligoninėje“, – sakė ji.

Pasak Odesos miesto karinės administracijos vadovo Serhijaus Lysako, viename miesto rajone po atakos užsiliepsnojo garažai, tačiau gaisras buvo užgesintas. Sprogimo banga išdaužė gretimų namų langus.

„Įvykio vietoje dirba operatyvinis štabas, gyventojams teikiama pagalba ir konsultacijos“, – teigė S.Lysakas.

Kitame miesto rajone apgadinti privatūs namai – būtent ten buvo sužeistas 23 metų vyras.

Iki 7 val. ryto buvo žinoma, kad Kyjivo rajone apgadinti penki privatūs namai ir bendrabutis. Gelbėtojai tęsė griuvėsių ardymo darbus. Tramvajų eismas nebuvo sutrikdytas – bėgiai buvo greitai sutvarkyti.

Hadžibėjaus rajone taip pat užfiksuoti atakos padariniai, tačiau teritorija jau išvalyta.

Odesos srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis pranešė, kad per naktinį išpuolį taip pat nukentėjo daugiabučiai gyvenamieji namai, automobilių stovėjimo aikštelė su garažais ir privatus namas, kuriame kilo gaisras. Išplatintose nuotraukose matyti sudegę automobiliai.

Vietos gyventojų teigimu, gaisras kilo Čeriomuškų gyvenamajame rajone. Socialiniuose tinkluose taip pat skelbiama apie apgadintus pastatus kurortinėje Didžiojo Fontano teritorijoje.

Rusijos ataka Kyjive: daugėja žuvusiųjų ir sužeistųjų, sugriauti daugiabučiai

08:21

Rusija naktį į liepos 6-ąją surengė kelias raketų ir dronų atakų bangas prieš Kyjivą ir aplinkines teritorijas. Per smūgius žuvo mažiausiai 10 žmonių, dar 56 buvo sužeisti. Ataka įvyko praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo apie dar vieną didelio masto smūgį sostinei.

Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Timūras Tkačenka pranešė, kad Podilskio rajone raketa iš dalies sugriovė daugiabutį – sugriauti pastato aukštai nuo penktojo iki devintojo. Socialiniuose tinkluose paskelbtose nuotraukose ir vaizdo įrašuose matyti įgriuvęs pastato fasadas.

Smūgiai taip pat pataikė į kitus gyvenamuosius daugiabučius Podilskio, Obolonskio ir Holosijivo rajonuose, o Darnyckio rajone apgadinti dar trys daugiabučiai.

Pareigūnų duomenimis, pačiame Kyjive žuvo mažiausiai devyni žmonės, o 46 buvo sužeisti. Tuo metu Kyjivo srityje, už sostinės ribų, žuvo dar vienas žmogus, o 10 buvo sužeisti, pranešė srities karinės administracijos vadovas Mykola Kalašnykas. Gelbėtojai tęsia darbus, todėl aukų skaičius gali didėti.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad Podilskio ir Obolonskio rajonuose buvo sunaikintas negyvenamosios paskirties pastatas. Holosijivo ir Darnyckio rajonuose apgadinti garažai, sandėlis ir kiti negyvenamieji pastatai.

Pasak M.Kalašnyko, Kyjivo srityje, Bučos, Vyšhorodo ir Brovarų bendruomenėse, apgadinti gyvenamieji namai, verslo objektai ir kita civilinė infrastruktūra.

Pirmieji sprogimai Kyjive nugriaudėjo apie 1.40 val. vietos laiku. Vėliau sekė dar kelios atakų bangos – apie 2.10 val. ir 3.15 val., pranešė vietoje dirbantys žurnalistai ir vietos žiniasklaida.

Tūkstančiai Kyjivo gyventojų slėpėsi metro stotyse, kai Ukrainos oro pajėgos perspėjo, kad sostinės link skrenda kelios dešimtys raketų.

Gyventojai taip pat pranešė apie elektros tiekimo sutrikimus Sofijivskos Borščiagivkos gyvenvietėje, esančioje į vakarus nuo Kyjivo.

Oro pavojaus signalas naktį buvo paskelbtas beveik visoje Ukrainoje. Reaguodamos į raketų paleidimus, Lenkijos oro pajėgos pakėlė naikintuvus, kad apsaugotų šalies oro erdvę.

Dar vakare V. Zelenskis perspėjo, kad Rusija rengia naują plataus masto smūgį Ukrainai. Jis paragino gyventojus reaguoti į oro pavojaus signalus ir kreipėsi į sąjungininkus, ragindamas paspartinti priešlėktuvinės gynybos sistemų „Patriot“ raketų tiekimą.

„Žvalgybos duomenys dar kartą rodo, kad rusai rengia naują masinį smūgį. Tai būdinga Putinui – iškart po Jungtinių Valstijų Nepriklausomybės dienos ir prieš NATO viršūnių susitikimą Ankaroje“, – sakė V.Zelenskis.

Ši ataka surengta likus kelioms dienoms iki V.Zelenskio ir JAV prezidento Donaldo Trumpo planuojamo susitikimo NATO viršūnių susitikimo Turkijoje užkulisiuose liepos 8 dieną. Susitikime tikimasi aptarti pastangas užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą.

Planuojamas susitikimas vyks praėjus vos kelioms dienoms po beveik 90 minučių trukusio D. Trumpo pokalbio telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Pasak Kremliaus patarėjo Jurijaus Ušakovo, JAV prezidentas pokalbio metu pasiūlė pagalbą siekiant užbaigti karą Ukrainoje.

Dar prieš šį pokalbį V.Putinas pareiškė, kad Maskva tęs plataus masto raketų ir dronų atakas prieš Ukrainos miestus.

Pastaraisiais mėnesiais Rusijos išpuoliai prieš Kyjivą suintensyvėjo. Ankstesnė didelio masto ataka prieš sostinę buvo surengta liepos 2 dieną – tuomet žuvo 31 žmogus, o dar 102 buvo sužeisti.

Kitas atnaujinimas po   30 s.
Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą