- Rusijos ataka Kyjive: daugėja žuvusiųjų ir sužeistųjų, sugriauti daugiabučiai
- Ukraina tęsia smūgius Rusijos energetikai: atakuotos dar dvi naftos perdirbimo gamyklos
- Rusijos žvalgybinis lėktuvas pavojingai priartėjo prie britų lėktuvnešio
- „Tai buvo viena žiauriausių atakų“: Sybiha įspėja – Putino siunčiama žinutė NATO labai aiški
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Po Ukrainos smūgių nutekėjo Kremliaus nurodymai: liepė nutylėti atakų padarinius
15:21
Kremlius Rusijos valstybinei ir provyriausybinei žiniasklaidai nurodė mažiau rodyti Ukrainos smūgių padarinius Rusijos teritorijoje ir daugiau dėmesio skirti Rusijos atakų prieš Ukrainą rezultatams.
Apie tai praneša leidinys „Verstka“, remdamasis šaltiniais Rusijos žiniasklaidoje.
Pasak jų, redakcijoms buvo primygtinai rekomenduota „daugiau rodyti Rusijos smūgių sėkmę“. Vieno didelio provyriausybinio leidinio atstovas teigė, kad nurodymas pakeisti informacijos pateikimo politiką iš Rusijos prezidento administracija gautas antroje birželio pusėje.
„Mums buvo liepta nebeskelbti vaizdo įrašų ir nuotraukų, kuriose matyti Ukrainos smūgių padariniai mūsų teritorijoje, o daugiau rodyti mūsų atakų rezultatus“, – sakė jis.
Šią informaciją patvirtino ir kitas šaltinis iš stambios Rusijos žiniasklaidos priemonės. Pasak jo, vadovybė tokį sprendimą aiškino tuo, kad egzistuoja „propagandos kontrolės disbalansas“ tarp Rusijos ir Ukrainos.
Dalis „Telegram“ kanalų jau pašalino tokią medžiagą
„Verstka“ pastebi, kad didžiausi su Kremliaus administracija arba Rusijos gynybos ministerija bendradarbiaujantys „Telegram“ kanalai, tokie kaip „Mash“, „Baza“ ir „Shot“, arba visai neminėjo naujausių Ukrainos smūgių, arba apsiribojo trumpais pranešimais.
Tai apima atakas prieš naftos perdirbimo gamyklą Slavjanske prie Kubanės, gynybos pramonės gamyklą Penzoje ir liepos 2-osios naktį surengtą smūgį „Lukoil“ naftos perdirbimo gamyklai Kstove, kuri tiekia degalus ir Maskvai.
Tuo metu pranešimai apie Rusijos smūgius Ukrainai buvo gausiai iliustruojami nuotraukomis ir vaizdo įrašais.
Be to, keli populiarūs „Telegram“ kanalai pašalino anksčiau paskelbtus vaizdus iš Ukrainos atakų Maskvoje. Tarp jų – „Moskvach“, „Topor Live“, „Rifmy i Panči“ ir keli mažesni kanalai.
Siūloma griežtinti atsakomybę
Vienas su Kremliumi bendradarbiaujančios organizacijos vadovų teigė, kad dalis Rusijos elito siekia dar griežtesnių priemonių.
„Yra vadinamųjų „vanagų“, kurie reikalauja visoje šalyje įvesti baudžiamąją atsakomybę ir griežtas laisvės atėmimo bausmes už tokių vaizdų publikavimą. Prezidento administracijos kuratoriai kol kas nenori eiti tokiu keliu“, – sakė jis.
Pašnekovas pridūrė, kad daugelyje Rusijos regionų tokie ribojimai žiniasklaidai galioja jau seniai. Už jų pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė, nors dažniausiai pirmą kartą apsiribojama įspėjimu.
Anksčiau Dmitrijus Peskovas Rusijos kariuomenės smūgių Ukrainai rezultatus pavadino „įspūdingais“ ir paragino ieškoti daugiau vaizdo medžiagos iš įvairių Ukrainos miestų, kurioje matomi šių atakų padariniai.
Keturi scenarijai, kuriais Putinas gali atsakyti į smūgius Rusijoje
00:51
Ukrainos tolimojo nuotolio smūgių kampanija ne tik sukėlė rimtą degalų krizę Rusijoje, bet ir sustiprino jausmą, kad karo eiga pasikeitė. Tačiau, kaip rašo „Financial Times“, Ukrainos sąjungininkai netiki, kad Vladimiras Putinas bus pasirengęs tiesiog susitaikyti su pralaimėjimu. Todėl tikimasi eskalacijos.
Laikraštis nurodo dvi galimas Rusijos veiksmų kryptis. Pirmoji – agresyvesni veiksmai, jei Putinas manys, kad yra įvarytas į kampą, ir bandys pakeisti karo eigą. Antroji kryptis numato ribotas Putino galimybes eskaluoti situaciją.
„Todėl didesnis pavojus gali būti tai, kad Vakarų politikai taip išsigąs Rusijos eskalacijos grėsmės, jog pradės spausti Ukrainą daryti nuolaidas“, – rašoma straipsnyje.
Keturi keliai eskalacijai
Tačiau išlieka ir kai kurios Rusijos galimybės kelti statymus. Pirmoji – karinių veiksmų tęsimas. Antroji – branduolinio ginklo panaudojimas. Trečioji – tiesioginis išpuolis prieš NATO. O ketvirtoji – vadinamasis „hibridinis karas“.
Kartu autoriai priminė, kad pirmaisiais karo metais iš Rusijos politikų dažnai skambėjo branduoliniai grasinimai. Tačiau vėliau, kaip manoma, dėl Kinijos įtakos jie išblėso. Taip pat daroma prielaida, kad branduolinio ginklo panaudojimo atveju Vakarai gali tiesiogiai įsikišti į karo eigą.
Kai kurie Vakarų lyderiai, nurodo autoriai, rengiasi Rusijos provokacijai, nukreiptai prieš Baltijos šalis arba Lenkiją.
„Tiesioginis Rusijos užpuolimas atrodo mažai tikėtinas. Tačiau Vakarų strategai jau seniai yra susirūpinę dėl kokios nors Rusijos intervencijos galimybės, kuri galėtų būti užmaskuota kaip atsakas į tariamą NATO agresiją arba kaip žingsnis siekiant apsaugoti rusakalbius gyventojus Baltijos šalyse“, – priduriama straipsnyje.
Be to, egzistuoja pavojus, kad Rusija gali išprovokuoti karinę ir diplomatinę krizę, kuri suskaldytų Vakarų aljansą. Tai kelia riziką, kad padidės JAV spaudimas Ukrainai.
Autoriai daro išvadą, kad visi eskalacijos variantai yra blogi pačiai Rusijai. Tačiau kadangi nėra ženklų, jog V.Putinas būtų pasirengęs pripažinti pralaimėjimą, Ukrainai ir jos sąjungininkams reikia ruoštis pavojingam laikotarpiui. Kartu, prognozuoja laikraštis, spaudimas Rusijai nenumaldomai augs. Gali būti, kad iki metų pabaigos V.Putinas ir jo aplinka „bus priversti susitaikyti su realybe ir atsisakyti savo maksimalistinių tikslų“, o tai reikš „vilties atsiradimą, kad karas pasibaigs“.
Zelenskis: „Dangus nulems šio karo baigtį“
23:38
Lemiama Rusijos karo prieš Ukrainą fazė persikėlė iš sausumos ir jūros į orą. Būtent „mūšis danguje“ nulems jo pabaigą, interviu laikraščiui „Financial Times“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jis pridūrė, kad Ukrainai jau pavyko atimti iš Rusijos pergalę mūšio lauke sausumoje ir išstumti jos laivyną iš didžiosios vakarinės Juodosios jūros dalies. Todėl būtent oro erdvė tapo lemiama.
„Šiandien manau, kad pergalė šiame kare teks tam, kas bus protingesnis. Jei sustabdytume priešą mūšio lauke, jei sustabdytume karą sausumoje ir atimtume iš jo dominavimą jūroje – kaip mes tai padarėme savo jūriniais dronais, nustumdami Rusijos laivyną, – tai kitu mūšio lauku taps dangus. Ir dangus nulems šio karo baigtį“, – sakė V.Zelenskis ir pridūrė, kad šioje kovoje „daug mažesnę reikšmę turi tai, kieno teritorija didesnė“.
Jo teigimu, nors Rusija geografiškai yra didesnė ir jos gyventojų skaičius didesnis, karas persikėlė į oro erdvę, kur Ukraina „jau yra konkurencinga“. Kaip pavyzdį jis nurodė Ukrainos gebėjimą gaminti ir naudoti tolimojo nuotolio bepiločius orlaivius, kas pakeitė karo eigą ir leido suduoti smūgius kariniams bei energetikos objektams giliai Rusijos teritorijoje.
Tačiau V.Zelenskis įvardijo vieną kritinį pažeidžiamumą, kuris kol kas gali nulemti karo baigtį – tai oro gynyba.
„Lieka tik vienas nežinomasis. Deja, tai oro gynyba“, – sakė jis, pažymėdamas, kad tai yra pagrindinė Ukrainos silpnybė šiuo metu.
V.Zelenskis pareiškė, kad oro smūgiai iš abiejų pusių yra įrodymas, jog „karas keičiasi“ ir įžengė į „naują fazę“. Ji pakeitė sekinantį pozicinį karą, kai fronto linija, nepaisant kovų, pasislinkdavo tik nežymiai.
„Mūsų kariai savo pasiaukojimu sustabdė Rusiją sausumoje. Kai frontas iš esmės yra stabilus, o priešas negali laisvai veikti jūroje, lieka tik dangus“, – sakė V.Zelenskis.
Kartu jis išreiškė įsitikinimą, kad Ukraina sugebės nugalėti Rusiją šiame etape. Tačiau tam yra kelios sąlygos: partneriai privalo tęsti finansinę paramą, o kareiviai – išlaikyti teritoriją, kad kiekvienas rusų pasistūmėjimo kilometras jiems kainuotų dešimtis tūkstančių žmonių.
ES 21-ojo sankcijų paketo Rusijai priėmimas gali būti atidėtas iki rudens
21:51
Jei šią savaitę ES šalys nepasieks susitarimo dėl Europos Sąjungos 21-ojo sankcijų paketo Rusijai, jo patvirtinimas bus atidėtas iki rudens, o Rusijos naftos kainų lubų įšaldymą ES priims kaip atskirą sankcijų priemonę pirmadienį, liepos 14 d.
Apie tai Ukrainos leidinio „Evropeiska pravda“ korespondentė Briuselyje sužinojo iš savų šaltinių ES.
Liepos 8 ir 10 d. vyksiančiuose Nuolatinių atstovų komiteto („Coreper“) posėdžiuose valstybės narės turi pasiekti susitarimą dėl ES 21-ojo sankcijų paketo Rusijai – priešingu atveju jo patvirtinimas gali būti atidėtas iki rugsėjo, o Rusijos naftos „kainų lubos“ bus iškeltos už sankcijų paketų ribų.
Airijos pirmininkavimas, „Evropeiska pravda“ duomenimis, vis dar yra tvirtai pasiryžęs tam, kad 21-asis sankcijų paketas būtų baigtas rengti ES Nuolatinių atstovų komiteto („Coreper“) posėdžiuose trečiadienį, liepos 8 d., ir penktadienį, liepos 10 d., bei priimtas pirmadienį, liepos 13 d., per ES Užsienio reikalų tarybos posėdį Briuselyje.
Tačiau keletas ES diplomatų ir Europos pareigūnų, su kuriais kalbėjosi „Evropeiska pravda“ korespondentė, pateikia kritiškesnes prognozes.
„Jei trečiadienį neatrodys, kad artėjame prie susitarimo, tuomet mums teks tiesiog pasinaudoti „planu B“. Tai reiškia atskirą Rusijos naftos kainų lubų įšaldymo patvirtinimą liepos 14 d. O 21-ąjį sankcijų paketą bus galima rengti tvirtinimui jau po vasaros atostogų“, – patikslino vienas iš pašnekovų.
Ypač pabrėžiama, kad ES šalys negali suderinti tvirtos bendros pozicijos dėl sankcijų įvedimo Rusijos žvejybos sektoriui (Europos Komisijos pasiūlytas kvotas norima gerokai sušvelninti), draudimo Rusijos kombatantams atvykti į ES, individualių sankcijų rusams, įskaitant Rusijos stačiatikių bažnyčios patriarchą Kirilą, ir t. t.
Primenama, kad pagal Europos Komisijos planą, ES 21-ąjį sankcijų paketą Rusijai būtina patvirtinti iki liepos 15 d. dėl galutinio Rusijos naftos „kainų lubų“ atnaujinimo termino.
Šiuo metu ES galioja „kainų lubos“, nustatytos ankstesniuose sankcijų paketuose Rusijai. Jos apskaičiuojamos pagal formulę: pastarųjų šešių mėnesių vidutinė naftos kaina minus 15 proc., ir yra atnaujinamos kas pusmetį.
Šiuo metu galioja 44,1 dolerio už barelį Rusijos naftos „kainų lubos“, nustatytos 2026 metų sausio 15 dieną. Kita jų keitimo data – liepos 15 diena.
Atsižvelgiant į staigų naftos kainų augimą, kitos „lubos“ pagal nustatytą formulę siektų apie 75 dolerius už barelį, o tai suteiktų Rusijai reikšmingų papildomų lėšų karui prieš Ukrainą vęsti.
Todėl būtinybė laiku įšaldyti Rusijos naftos kainų lubas yra suprantama visoms valstybėms narėms.
Vienintelis dalykas – jūrinių valstybių, kurių biudžetai remiasi jūrų pervežimais ir paslaugomis (Graikija, Malta, Kipras ir kt.), reikalavimu įšaldymo laikotarpis bus sutrumpintas nuo Europos Komisijos siūlytų 6 mėnesių iki 3–4.
Birželio pradžioje Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pristatė 21-ąjį ES sankcijų paketą Rusijai.
Netrukus po to Bulgarija pareiškė, kad blokuos 21-ąjį ES sankcijų paketą dėl į siūlomą sankcijų sąrašą įtraukto Rusijos stačiatikių bažnyčios patriarcho Kirilo. Vėliau su panašiais argumentais prie jos prisijungė Italija.
Tuo pat metu „Evropeiska pravda“ sužinojo, kad draudimas Rusijos kombatantams atvykti į ES gali būti išbrauktas iš 21-ojo sankcijų paketo.
Gynybos ministras: Lenkija nuo 2022 metų suteikė Ukrainai 3,8 mlrd. eurų vertės karinės pagalbos
20:50
Lenkija nuo 2022 metų, kai prasidėjo Rusijos plataus masto invazija, Ukrainai suteikė 3,8 mlrd. eurų vertės karinės pagalbos, pirmadienį pareiškė Lenkijos gynybos ministras.
Jis apie tai pranešė Lenkijos gynybos ministerijai pradėjus išslaptinti informaciją apie karinę pagalbą Ukrainai, tęsiantis diplomatiniam ginčui tarp Varšuvos ir Kyjivo bei vidaus politiniams ginčams tarp vyriausybės ir nacionalistų opozicijos.
„Verta tuo pasigirti ir parodyti, kokia pagalba teikiama Ukrainai“, – spaudos konferencijoje sakė gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas.
Ministras pažymėjo, kad nors visiškas tokių dokumentų išslaptinimas „šiek tiek užtruks“, ginklai, transporto priemonės, lėktuvai ir šaudmenys buvo tiekiami.
Nors keletas Ukrainos Europos sąjungininkų, įskaitant Jungtinę Karalystę, Vokietiją ir Čekiją, jau išslaptino savo karinę pagalbą Kyjivui, Lenkija buvo nusprendusi to nedaryti, motyvuodama saugumo sumetimais.
Šis Varšuvos sprendimas priimtas po to, kai tarp dviejų kaimyninių valstybių sąjungininkių kilo diplomatinis konfliktas dėl Antrojo pasaulinio karo laikų žudynių, o tai pakurstė antiukrainietiškų nuotaikų stiprėjimą ir dešiniųjų bei kraštutinių dešiniųjų opozicinių partijų kritiką premjero Donaldo Tusko centristinei vyriausybei.
D.Tuskas ir jo valdančioji koalicija kaltinami tuo, kad be visuomenės žinios perdavė Ukrainai JAV pagamintų sistemų „Patriot“ raketų, kurias Lenkija iš pradžių įsigijo savo pačios oro gynybai.
Pasak W.Kosiniako-Kamyszo, į Ukrainą buvo pristatytos „kelios raketos“, tačiau tai buvo padaryta „NATO generalinio sekretoriaus, JAV pajėgų Europoje vado ir sąjungininkų vyriausiojo vado Europoje prašymu“.
Jis pabrėžė, kad kiekvienas įrangos perdavimas vyko turint NATO sąjungininkų pagalbos garantijų.
Pirmadienį kalbėdamas su žurnalistais ministras pirmininkas D.Tuskas įspėjo politikus „nežaisti su ugnimi“ dėl pagalbos Ukrainai, pavadindamas tai „politinio ir nacionalinio sutarimo“ klausimu.
„Kiekviena Ukrainoje paleista raketa, kuri pataiko į taikinį ir sunaikina agresoriaus sviedinius, raketas, dronus, orlaivius – tai reiškia didesnį saugumą Lenkijai“, – pridūrė jis.
Lenkijos ir Ukrainos santykiai pašlijo gegužės pabaigoje, kai ukrainiečių lyderis Volodymyras Zelenskis supykdė Varšuvą, vieną karinį dalinį pavadinęs nacionalistinės Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) vardu – ši organizacija Antrojo pasaulinio karo metais dalyvavo žudynėse prieš lenkus.
Lenkijos nacionalistas prezidentas Karolis Nawrockis atsakė atimdamas iš V.Zelenskio aukščiausią Varšuvos apdovanojimą – Baltojo erelio ordiną. Tai paskatino kelis Ukrainos aukšto rango pareigūnus grąžinti savo lenkiškus apdovanojimus.
Varšuva yra viena pagrindinių Ukrainos sąjungininkių nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo invaziją. Lenkija priėmė šimtus tūkstančių pabėgėlių ir tapo logistikos centru Vakarų paramai Kyjivui.
Tačiau penktaisiais karo metais Lenkijoje padaugėjo prieš ukrainiečius nukreiptų incidentų, ypač pastaraisiais mėnesiais.
UPA kovojo tiek prieš nacius, tiek prieš sovietus, siekdama Ukrainos valstybingumo.
1943–1945 metais Voluinėje – Ukrainos regione, kuris iki Antrojo pasaulinio karo priklausė Lenkijai – ji nužudė tūkstančius lenkų civilių.
Kai kurie Ukrainos kariuomenės atstovai UPA palikimą vertina kaip antisovietinę jėgą. Šią tendenciją kritikuoja tiek Varšuva, tiek Maskva, kurios sukilėlius laiko karo nusikaltėliais ir nacių kolaborantais.
Poltavos srityje vykdydamas užduotį sudužo ukrainiečių sraigtasparnis Mi-8
20:18
Poltavos srityje, vykdydamas kovinę užduotį atremti Rusijos dronų ataką, sudužo 16-osios aviacijos brigados „Brodai“ sraigtasparnis Mi-8. Tragedija įvyko dar birželio 30 d., tačiau apie ją sužinota tik pirmadienį.
Apie tai pranešė Brodų miesto taryba. „2026 m. birželio 30 d., vykdydama kovinę užduotį perimti priešo bepiločius orlaivius, žuvo sraigtasparnio Mi-8 įgula“, – rašoma pranešime.
Miesto taryba pranešė, kad savo paskutiniame mūšyje žuvo įgulos vadas, kapitonas Jurijus Voronas (gimęs 1996 m.), lakūnas-šturmanas, majoras Valentynas Mukšynovas (gimęs 1991 m.), borto technikas, vyresnysis leitenantas Bohdanas Chmilis (gimęs 2000 m.) ir oro šaulys, jaunesnysis seržantas Mychaila Deriaha (gimęs 1989 m.).
„Rytoj, liepos 7 d., Brodų bendruomenė atsisveikins su žuvusiais gynėjais. Jų drąsa, profesionalumas ir pasiaukojimas visada išliks dėkingos tautos atmintyje“, – pažymėjo miesto taryba.
Trumpas: Putinas jaučia spaudimą ir nori užbaigti karą
19:50
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad ir Rusija, ir Ukraina nori kuo greičiau užbaigti karą. Jo teigimu, tai gali įvykti anksčiau, nei daugelis mano. Tokį pareiškimą jis išsakė bendraudamas su žurnalistais Baltuosiuose rūmuose.
D.Trumpo buvo paklausta, kodėl Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po pokalbio su juo nejaučia spaudimo ir toliau puola ukrainiečius.
„Aš manau, kad jis tikrai jaučia spaudimą. Jis nori tai užbaigti. Ukraina to taip pat nori, ir mes vedame derybas“, – atsakė JAV prezidentas.
D.Trumpas patvirtino, kad NATO viršūnių susitikime Ankaroje, kuris vyks liepos 7–8 dienomis, bus aptariamas karas Ukrainoje.
„Mes vyksime į NATO viršūnių susitikimą, mes tai aptarsime ir, manau, šį karą bus įmanoma užbaigti“, – pabrėžė jis.
NATO vadovas: sąjungininkai privalo užtikrinti, kad Ukraina gautų tai, ko jai reikia
18:36
NATO sąjungininkai privalo užtikrinti, kad Ukraina gautų paramą, kurios jai reikia kare su Rusija, pirmadienį, NATO aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse, pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Markas Rutte.
„Šiuo metu Ukraina keičia dinamiką mūšio lauke (...) tačiau jai reikalinga mūsų nuolatinė parama, ypač oro gynybos srityje“, – sakė jis žurnalistams Turkijos sostinėje Ankaroje.
„Sąjungininkai ir NATO partneriai privalo ir toliau užtikrinti, kad Ukraina gautų tai, ko jai reikia“, – pridūrė jis.
Svarbus NATO viršūnių susitikimas Ankaroje prasidės antradienį.
Markas Rutte: NATO sąjungininkai paskelbs apie naujas dešimčių milijardų vertės sutartis
18:35
NATO sąjungininkai paskelbs apie naujas milijardinės vertės sutartis, siekdami sustiprinti savo gebėjimus „atgrasyti ir gintis“, pirmadienį, karinio aljanso aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse, pareiškė jo generalinis sekretorius Markas Rutte.
„Paskelbsime apie naujas sutartis, kurių vertė siekia dešimtis milijardų ir kurios mums užtikrins būtiną įrangą atgrasymui ir gynybai“, – sakė jis spaudos konferencijoje Ankaroje.
Svarbus NATO viršūnių susitikimas Ankaroje prasidės antradienį.
Per Rusijos smūgius Kyjivo srityje žuvo mažiausiai 18 žmonių
18:24 Atnaujinta 19:51
Rusijai pirmadienį – NATO viršūnių susitikimo Turkijoje išvakarėse – balistinėmis raketomis ir dronais apšaudžius Kyjivo sritį Ukrainoje, įskaitant smūgius daugiabučiams namams, žuvo mažiausiai 22 žmonės, pranešė pareigūnai.
Šis išpuolis įvyko praėjus vos kelioms dienoms po to, kai per kitą Rusijos smūgį Ukrainos sostinėje žuvo daugiau nei 30 žmonių.
Sostinėje Kyjive žuvo penkiolika žmonių, o dar septyni – Vyšnevės priemiestyje, nurodė pareigūnai. Anksčiau buvo skelbta apie 18 žuvusiųjų.
Ukrainos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad per šiuos smūgius buvo sužeista beveik 90 žmonių.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija paleido 68 raketas ir 351 droną.
Rytinis smūgis Ukrainos sostinėje pramušė skylę daugiaaukščiame gyvenamajame name, viršutinius jo aukštus padalydamas pusiau.
Pirmadienį anksti ryte, paskelbus pavojų dėl balistinių raketų grėsmės, naujienų agentūros AFP žurnalistas Kyjive girdėjo daugiau nei 10 sprogimų. Maždaug po 30 minučių AFP žurnalistai teigė danguje išvydę kelis blyksnius, nuaidėjus dar vienai sprogimų serijai.
Rusijos gynybos ministerija teigė surengusi „masinį smūgį“ raketomis ir dronais prieš, jos teigimu, „karinės pramonės įmones“ bei kuro ir energetikos komplekso objektus keliuose Ukrainos regionuose.
Pasak Kyjivo srities karinės administracijos vadovo Tymuro Tkačenkos, per ataką kilo keturi gaisrai, visi jie – gyvenamuosiuose namuose, „vietose, kur žmonės šią naktį tiesiog miegojo“, pridūrė jis.
Vyšnevės, Kyjivo priemiesčio, pareigūnai pranešė, kad evakuoja gyventojus dėl griuvėsiuose galimai likusių nesprogusių šaudmenų.
Šis išpuolis – jau antrasis prieš sostinę ir jos apylinkes per mažiau nei savaitę. Jis surengtas abiem pusėms suintensyvinus tolimojo nuotolio smūgius.
Naujausių atakų metu Rusija panaudojo sunkiai perimamas balistines raketas; dėl to V.Zelenskis suintensyvino raginimus sąjungininkams atsiųsti pažangių raketų JAV gamybos oro gynybos sistemoms „Patriot“.
Rusijos padegėjų verbuotojai platformoje „Telegram“ plečia veiklą į ES šalis
18:20
Platformoje „Telegram“ veikiantys verbavimo tinklai, siūlantys atlygį už sabotažo aktus Ukrainoje, išplėtė savo veiklą į Europos Sąjungos (ES) šalis, parodė Lenkijos visuomeninio transliuotojo TVP informacinio ir publicistinio projekto rusų kalba „Vot Tak“ atliktas tyrimas.
Verbuotojai, veikiantys per plačiai išsiplėtusią „Telegram“ darbo kanalų ekosistemą, iš pradžių buvo sutelkę dėmesį į Ukrainą, tačiau vis dažniau pradeda siūlyti užduotis kitose užsienio šalyse, kurios dažnai maskuojamos kaip „lengvi papildomi darbai“, rašo TVP portalas.
Tyrimas parodė, kad asmenys, šifruotuose susirašinėjimo kanaluose prisistatantys darbdaviais, siūlo iki 3000 JAV dolerių (2620 eurų) už išpuolius prieš taikinius ES valstybėse, įskaitant karines transporto priemones Lietuvoje ir su Ukraina susijusius objektus Lenkijoje.
Vienas verbuotojas siūlė 1500 JAV dolerių (1310 eurų) už NATO karinės transporto priemonės padegimą Lietuvoje, 3000 JAV dolerių už išpuolius prieš su Ukraina susijusius objektus Lenkijoje ir panašias sumas už padegimus, nukreiptus prieš Ukrainos organizacijas Latvijoje.
Skelbimuose buvo žadamas „paprastas techninis darbas“, lankstus darbo grafikas ir reguliarūs mokėjimai laiku. Potencialiems kandidatams taip pat buvo žadama, kad užduotys yra saugios.
Tačiau jau pirmoji žinutė iš verbuotojo, pasivadinusio „Jan Pol“, aiškiai parodė, kad tariamas papildomas darbas susijęs su neteisėta veikla.
„Darbas yra nelegalus. Sakyčiau, net slaptas. Bet užmokestis didelis. Aš tau atsiųsiu instrukcijas – galėsi pasirinkti, kas tau labiausiai tinka“, – parašė verbuotojas „Vot Tak“ žurnalistui, kai šis paprašė išsamesnės informacijos apie „saugų darbą“.
Susirašinėjimo kanale atsiųstose instrukcijose buvo aiškiai siūloma surengti padegimo išpuolius prieš įvairius taikinius Ukrainoje.
„Tai nėra taip baisu, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Pažiūrėk į mūsų kanalą, su kuo kovojame ir kokius metodus naudojame“, – buvo rašoma žinutėje.
