Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Bepiločių pajėgų vadas paaiškino, kodėl Ukraina nesunaikina Krymo tilto
13:37
Ukraina sąmoningai nevykdo smūgių prieš Krymo tiltą, nes gynybos pajėgos pasirinko taktiką, kuria siekiama sutrikdyti Rusijos kariuomenės logistiką, kad palaipsniui izoliuotų okupuotą Krymą.
Apie tai interviu su airių žurnalistu Caolanu Robertsonu pasakojo Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdis. Jo teigimu, pagrindinis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų tikslas yra ne paties tilto sunaikinimas, o Rusijos pajėgų atėmimas galimybės gauti degalus, šaudmenis, techniką ir personalą.
„Kryme nėra degalų ir jų ten nebus“, – pareiškė vadas.
Jis išsamiai paaiškino, kodėl Ukrainos kariai kol kas nepuola Krymo tilto. „Mes neliečiame Krymo tilto... Tegul važiuoja per jį... nesustodami į savo Rusiją“, – sakė karininkas.
Jis pažymėjo, kad vietoj to Ukrainos ginkluotosios pajėgos sistemingai smogia logistikos objektams, aprūpinantiems okupantų grupuotes pusiasalyje.
Kalbama apie degalų, šaudmenų tiekimo maršrutus, karinės technikos ir personalo pervežimus, rašo portalas „Unian“.
R.Brovdis pabrėžė, kad tokiu būdu Ukraina sudaro sąlygas okupuoto Krymo izoliacijai, nevykdydama didelio masto sausumos operacijos:
„Mes sudarome sąlygas, kuriomis jų buvimas ten tampa neįmanomas, neprarandant nė vieno Ukrainos kario gyvybės. Tai darome išskirtinai nuotoliniu būdu“.
Padėtis Kryme
Anksčiau Ukrainos gynybos ministras Mychaila Fedorovas pažymėjo, kad pasitelkdama dronus Ukraina daro viską, kad artimiausiu metu izoliuotų Krymą ir nutrauktų ten priešo logistiką.
Birželio 20 d. karinis analitikas Oleksijus Hetmanas spėjo, kad jei rusų logistikos kelių į Krymą blokada tęsis, jiems liks atsargų ne daugiau kaip dviem su puse mėnesių, priminė „Unian“.a
Jis pažymėjo, kad rusai turi neliečiamus atsargų rezervus ir paslėptus išteklius, tačiau jų gali pakakti 2–2,5 mėnesiams. „Tuomet Kryme esančiai grupuotei liks vienintelis išeitis – kapituliuoti, tai yra pasiduoti į nelaisvę arba išvykti iš Krymo, kol dar yra tokia galimybė“, – pabrėžė O.Hetmanas.
Bulgarijos premjeras skelbia: pasitraukiame iš Ukrainą remiančios „Norinčiųjų koalicijos“
13:51 Atnaujinta 13:53
Bulgarijos ministras pirmininkas Rumenas Radevas pareiškė, kad jo šalis nebebus „Norinčiųjų koalicijos“, remiančios Ukrainą, narė, praneša „Bloomberg“.
„Mes nedalyvaujame koalicijoje, kuri reikalauja tęsti finansinę ir karinę pagalbą Ukrainai. Šio konflikto sprendimas glūdi ne jo vilkinime karinėmis priemonėmis, o galingoje diplomatinėje misijoje, kuri pagaliau užbaigs eskalavimą“, – žurnalistams pareiškė R.Radevas, kuris ne kartą kritikavo karinės pagalbos teikimą Ukrainai.
Bulgarija, dalyvavusi ankstesniuose koalicijos susitikimuose, neatvyko į susitikimą susitikime Paryžiuje.
Ko griebėsi Radevas tapęs premjeru
Nuo gegužės, kai pradėjo eiti pareigas, R.Radevas sustabdė karinės pagalbos teikimą Ukrainai, nors ir nenutraukė ginklų pardavimo Kyjivui. Kaip pažymi „Bloomberg“, Bulgarija yra viena iš didžiausių ES sovietinio tipo šaudmenų gamintojų, o šie šaudmenys buvo lemiamai svarbūs Ukrainai karo pradžioje.
R.Radevas taip pat pasisakė prieš ES sankcijų įvedimą Rusijos patriarchui Kirilui ir naftos magnatui Vagitui Alekperovui, akcinės bendrovės „Lukoil“ įkūrėjui.
Liepos 13 d. Paryžiuje Danijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Nyderlandų, Norvegijos, Ispanijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės vadovai susitarė kartu su Ukraina sukurti integruotą priešraketinės gynybos koaliciją.
Dokumente teigiama, kad ši gynybos sistema papildys esamas priešraketinės gynybos sistemas, ypač suverenias Europos sistemas, kurias dalyvaujančios šalys jau įsigijo arba įsigis ateityje.
Ukraina atakavo paskutinę dronų nepaliestą Rusijos naftos gamyklą
13:26
Rusijos Baškirijos respublikoje dronai antradienį atakavo naftos perdirbimo gamyklą „Gazprom Neftechim Salavat“, pranešta apie sprogimus ir virš objekto kylančius dūmus.
Ši gamykla, vienas didžiausių Rusijos naftos chemijos kompleksų, yra Salavato mieste, maždaug už 1,4 tūkst. kilometrų nuo fronto linijos Ukrainoje.
Liudininkai pranešė išgirdę kelis sprogimus, o socialiniuose tinkluose paplitusiuose vaizdo įrašuose matyti, kaip virš įmonės kyla tamsūs dūmų debesys.
Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos patvirtino, kad sėkmingai surengė ataką prieš vieną iš didžiausių Rusijoje naftos perdirbimo ir naftos chemijos kompleksų.
Šįkart į operaciją buvo įtrauktas pogrindinis sukilėlių judėjimas „Černaja iskra“, veikiantis tiesiogiai Rusijoje.
Kariai pabrėžia, kad „Gazprom Naftochim Salavat“ buvo paskutinis didelis degalų gamintojas, kuris, jų teigimu, šiemet dar nebuvo užpultas.
„Specialiųjų operacijų pajėgų dronai sėkmingai pasiekė savo tikslus. Preliminariais duomenimis, buvo sunaikintas kritiškai svarbus pirminis naftos distiliavimo įrenginys AVT-6 ir kiti gamyklos objektai“, – teigiama pranešime.
Šįkart Ukrainos dronai įveikė apie 1500 kilometrų atstumą.
„Specialiųjų operacijų pajėgos toliau įgyvendina Ukrainos tolimojo nuotolio sankcijas prieš Rusiją. Specialiųjų operacijų pajėgos: visada už ribų!“, – apibendrino kariškiai.
„Gazprom Neftechim Salavat“ yra vienas didžiausių Rusijos naftos chemijos kompleksų. Anot naujienų portalo „The Moscow Times“, 2024 metais gamykla perdirbo 7,2 milijono metrinių tonų naftos žaliavos, o tai sudarė 2,7 proc. visų Rusijos perdirbimo apimčių.
Richardas Gere'as visam pasauliui pasakė, ko iš tiesų siekia Putinas
13:17
Holivudo aktorius Richardas Gere'as, nuo pat plataus masto karo pradžios ne kartą išreiškęs palaikymą Ukrainai, griežtai sukritikavo Rusijos propagandą ir pareiškė, kad Kremlius, siekdamas pateisinti savo agresiją, bando perrašyti istoriją.
Jis pabrėžė, kad būtent Ukrainos valstybingumo, kalbos ir kultūros neigimas yra vienas pagrindinių diktatoriaus Vladimiro Putino politikos įrankių.
Interviu Latvijos televizijos laidai „LTV Ziņu dienests“ aktorius akcentavo, kad bet koks autoritarinis režimas siekia susikurti teisėtumą iškraipydamas istorinius faktus.
„Norėdami turėti bent kokį teisėtumą, privalote perrašyti istoriją. V.Putinas akivaizdžiai tai daro sakydamas: „Niekada nebuvo Ukrainos, niekada nebuvo ukrainiečių kalbos, niekada nebuvo ukrainiečių kultūros. Viskas yra visiškai išgalvota.“ Na, bet tai juk netiesa“, – sakė R.Gere'as.
Jis taip pat išvedė paralelę su Kinijos politika Tibeto atžvilgiu, pažymėdamas, kad tokie veiksmai yra tipiški režimams, bandantiems pateisinti svetimų teritorijų okupaciją.
Plačiau skaitykite ČIA.
Po sulaikymo prakalbo buvęs Putino konkurentas: „15 parų neištverčiau“
13:12
Politikas, buvęs Rusijos kandidatas į prezidento postą Borisas Nadeždinas, kuris pirmadienį kelias valandas praleido sulaikytas Dolgoprudne, naujienų portalo „Agentstvo“ redaktoriui pripažino, kad bijo administracinio arešto.
Savo sulaikymą jis pavadino valdžios reakcija į tai, kad jis net ir po to, kai buvo Rusijoje pripažintas „užsienio agentu“, toliau rinko parašus, norėdamas dalyvauti rinkimuose į Valstybės Dūmą.
„Jaučiu nerimą, – kalbėjo 63-ejų politikas, – nes akivaizdu: vakar jie tiesiog norėjo mane uždaryti. Deja, mano sveikatos būklė ir amžius tokie, kad galbūt net neišgyvenčiau 15 parų tvankioje kameroje. Ten aš tiesiog mirsiu.“
Nepaisant baimės, B.Nadeždinas pareiškė, kad toliau viešai kritikuos valdžią. Jo teigimu, Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Sergejus Kirijenka jį pažįsta apie 30 metų ir supranta, kad susitarti su juo, jog „užsičiauptų ir pradėtų remti Putiną bei „specialiąją karinę operaciją“, nepavyks.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina griebėsi tvarkos šturmo pulkuose – skiria naują vadą
12:35
Ukrainos 8-ojo desantinių-šturmo pajėgų korpuso vadas Dmytro Vološinas bus paskirtas naujai įkurtų Sausumos pajėgų sudėtyje veikiančių Jungtinių greitojo reagavimo pajėgų vadu, siekiant „įvesti tvarką“ šturmo pulkuose ir „įveikti ten vyraujančią anarchiją“, – praneša portalas „Ukrajinska pravda“ (UP).
Remiantis UP duomenimis, desanto brigados, iš kurių, be kita ko, kilęs pats D.Vološinas, nebus įtrauktos į naujai įsteigtas Jungtines pajėgas – jos apims ir sujungs tik šturmo pulkus.
Desanto-šturmo pajėgos lieka atskiru ir savarankišku padaliniu Ukrainos gynybos pajėgose.
Daugiau nei 100 atakuotų laivų: Rusija ieško alternatyvių laivybos maršrutų
12:26
Rusija antradienį pranešė, kad ieško „alternatyvių laivybos maršrutų“ ir dėl intensyvėjančių Ukrainos smūgių gali apriboti eismą Azovo jūroje.
Kyjivas tvirtina per devynias dienas ten pataikęs į daugiau nei 100 laivų.
Azovo jūra yra įsiterpusi tarp Rusijos, Maskvos kariuomenės okupuoto pietinio Ukrainos ruožo ir Rusijos aneksuoto Krymo.
Tai svarbus žemės ūkio produktų, įskaitant grūdus iš okupuotos Ukrainos, kuriuos Kyjivas vadina pavogtais, eksporto, taip pat tiekimo į Krymą maršrutas.
Smūgiai jūroje suduoti Ukrainai smarkiai suintensyvinus tolimojo nuotolio dronų atakas toli Rusijos teritorijoje, nulėmusias degalų trūkumą visoje šalyje.
„Šiuo metu bendradarbiaujant su atitinkamomis institucijomis ir verslo bendruomene rengiami alternatyvūs laivybos maršrutai“, – sakoma Rusijos žemės ūkio ministerijos pranešime.
Ji pabrėžė, kad eksportas bus tęsiamas.
„Situacija Azovo jūroje nepaveiks vidaus rinkos aprūpinimo maistu ar mūsų šalies eksporto pajėgumų“, – nurodė ministerija ir pridūrė, kad „esant reikalui, tiekimo logistika bus nukreipta kitur“.
Rusijos transporto ministerija teigė, kad „imasi visų būtinų priemonių sklandžiam krovinių logistikos veikimui užtikrinti, atsižvelgiant į didėjantį priešo išpuolių prieš civilinį laivyną skaičių“ Azovo jūroje.
Ji pridūrė, kad prireikus dalis „krovinių bus nukreipta į kitas transporto rūšis“.
Ukrainos dronų pajėgų vadas antradienį sakė, kad Ukraina „per pastarąsias devynias dienas pataikė į 116 laivų“, įskaitant kelis tanklaivius ir krovininius laivus Azovo jūroje.
Vadas teigė, kad tikslas buvo padaryti žalos Rusijos „šešėliniam laivynui“ ir apriboti Rusijos degalų tiekimą Maskvos kontroliuojamam Krymui.
Apie nužudytus sūnus ir vyrus moterys Ukrainoje sužino iš interneto: atpažino iš tatuiruotės
12:22
Ukrainoje fiksuojant staigų Rusijos pajėgų vykdomų karo belaisvių egzekucijų šuolį, kurį Kyjivas vadina sąmoninga Maskvos politika, šimtai šeimų susiduria su kraupia realybe – apie artimųjų nužudymą nelaisvėje sužino iš socialiniuose tinkluose platinamų vaizdo įrašų.
Paskutinėje žinutėje, kurią Liudmila Dubnycka gavo iš savo vyro, jis pranešė, kad netrukus gali būti paimtas į Rusijos pajėgų nelaisvę.
Po dviejų dienų moteris atpažino jo kūną socialiniuose tinkluose išplatintame vaizdo įraše, kuriame buvo matyti nužudytų ukrainiečių karių grupė.
Jos sutuoktinis Andrijus Dubnyckis yra vienas iš šimtų karo belaisvių, kuriems, Kyjivo teigimu, Rusijos kariuomenė įvykdė egzekuciją nuo pat invazijos pradžios 2022 metais.
Tikslus aukų skaičius nėra žinomas ir skiriasi priklausomai nuo skirtingų Ukrainos bei tarptautinių šaltinių duomenų. Visgi Kyjivas tvirtina, kad šios egzekucijos atskleidžia sąmoningą Maskvos politiką.
A.Dubnyckiui buvo 25-eri, kai jis žuvo 2024 metų vasarį, Ukrainos pajėgoms traukiantis iš Avdijivkos – kovų epicentro Rytų Ukrainoje, kurį vėliau užėmė Rusija.
Plačiau skaitykite ČIA.
Užklupo Estiją netikėtai: Rusija surengė kovinio šaudymo pratybas svarbiame ežere
12:08
Rusija praėjusią savaitę pirmą kartą per ilgą laiką ir be išankstinio pranešimo surengė kovinio šaudymo pratybas Peipaus ežere, vos už kelių kilometrų nuo Estijos sienos, pranešė dienraštis „Postimees“.
Incidentą, kurį buvo galima girdėti Estijos Peipaus ežero pusėje, ypač neįprastu daro tai, kad pratybos vyko pačiame ežere, o ne prie sausumos sienos.
„Tai tikrai nėra tipiška. Rusija nėra vykdžiusi veiksmų su ginklais Peipaus ežere. Šia prasme tai yra kažkas naujo“, – sakė gynybos ministras Hanno Pevkuras.
Nors institucija ar dalinys, liepos 9 dieną organizavęs pratybas, Estijai yra žinomas, H.Pevkuras jų pavadinimo neatskleidė. Pasak ministro, panašu, kad dalyviams buvo pavesta kovoti su jūriniais dronais.
„Jie šaudė į judantį taikinį vandenyje. Galbūt oro sąlygos neleido to daryti Suomijos įlankoje, arba dėl kokių nors kitų priežasčių tai buvo atlikta Peipaus ežere. O galbūt tokią užduotį gavo ir už Pyrisarės salos buvę daliniai. Rusijos pasieniečiai anksčiau tokių dalykų nėra darę“, – tvirtino ministras.
H.Pevkuras mano, kad Rusijos valdžios struktūrose kilo nedidelė panika, kurios viena iš apraiškų yra tokių pratybų rengimas Peipaus ežere.
„Atrodo, kad jie turi daug įvairių rūpesčių. Turime informacijos, kad degalų krizė pasiekė ir Rusijos pasieniečius: jie jau dalgiais šienauja teritoriją aplink pasienio postus. Panašu, kad valdžios struktūrose tvyro tam tikra nedidelė sumaištis“, – teigė jis.
Vidaus reikalų ministras Igoris Taro savo ruožtu pabrėžė, kad bet kokios pratybos prie sienos yra provokuojančio pobūdžio.
„Turime labai griežtas taisykles, kaip elgtis pasienio zonoje, ką daryti ir ko nedaryti. Paprastai tiesiog netikėtai nepasirodai prie sienos su karine uniforma rengti kokių nors pratybų“, – sakė I.Taro, pažymėdamas, kad stebint pastarojo meto rytinės kaimynės elgesio modelius susidaro įspūdis, jog rusai nuolat provokuoja ir tikrina „ribinius dalykus tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme“.
Rusija Estijos neinformavo
Estijos policijos ir sienos apsaugos valdyba išliko gana santūri apibūdindama šį įvykį. Pietų prefektūros sienos apsaugos biuro vadovo pavaduotojas Tauno Tammikas sakė, kad nors Rusijos pusė neinformavo Estijos apie kovinio šaudymo pratybas, pasieniečiai kasdien stebi įvykius prie sienų ir žinojo, kas vyksta kitoje sienos pusėje.
„Rusijos pusė anksčiau yra vykdžiusi įvairius mokymus ir kovinio šaudymo pratybas prie sausumos sienos, visai šalia laikinosios kontrolės linijos, kurių garsai pasiekia šią pusę. Situacijos paveikslo kūrimas ir stebėjimo veiklos vykdymas prie Estijos sienos, kuri taip pat yra išorinė Europos Sąjungos (ES) siena, yra mūsų kasdienis darbas“, – atsakyme „Postimees“ teigė T.Tammikas.
„Tai ypač aktualu situacijoje, kai saugumo aplinka pasikeitė. Tai darome kartu su savo partneriais siekdami bendro tikslo – išlaikyti Estiją apsaugotą ir saugią“, – tvirtino pasienietis.
Nors Estija labai greitai ir tiksliai reagavo į incidentus, kurie tiesiogiai paveikė jos teritoriją, I. Taro teigė, kad nereikėtų skirti per daug dėmesio visiems įvykiams kitoje sienos pusėje.
„Kitoje sienos pusėje vyksta daug įvairių dalykų. Galima būtų rašyti kažką kiekvieną dieną. Ar turėtume dėl visko jaudintis? Kiek žinau, bendra situacija yra tokia, kad neturėtume nerimauti dėl visų užsienio spaudoje pasirodžiusių spekuliacijų apie mūsų regioną“, – sakė I.Taro.
„Neturime pagrindo nerimauti. Tačiau turime pagrindo būti atidiems dėl to, kas ten vyksta. Jie nuolat bando ir tikrina įvairius dalykus. Mes fiksuojame visus incidentus, atkreipiame dėmesį ir darome savo išvadas“, – tvirtino vidaus reikalų ministras.
Tą pačią dieną buvo paleistas ir žvalgybinis balionas
„Postimees“ pirmadienį taip pat pranešė, kad tą pačią dieną, liepos 9-ąją, virš Narvos upės paleistas žvalgybinis balionas kitos dienos vakarą buvo numuštas.
„Rusiškas balionas kitoje Narvos upės pusėje mums nėra naujiena, buvo skraidinama ir anksčiau. Vėliausią kartą Estijos visuomenės ir žiniasklaidos dėmesį jis patraukė gegužę“, – sakė Rytų prefektūros operacijų vadovė Liisu Anger.
Rusai naudoja aerostatus ir kitose Rusijos bei Estijos sienos dalyse bei kaimyninių šalių pasienyje.
„Ši oro transporto priemonė tikriausiai aprūpinta įvairiomis stebėjimo technologijomis, kurias Rusija naudoja informacijai apie tai, kas vyksta ar yra šioje pusėje, rinkti. Nei Narvos gyventojams, nei miesto svečiams nėra pagrindo bijoti jokios realios, tiesioginės grėsmės“, – sakė L.Anger.
Tęsinys po skandalo: Lenkija neketina perduoti „Patriot“ raketų Ukrainai
11:58
Lenkija kol kas neketina perduoti Ukrainai papildomų „Patriot“ raketų. Tai pareiškė šalies ministras pirmininkas Donaldas Tuskas po „Norinčiųjų koalicijos“ lyderių susitikimo Paryžiuje, rašo portalas rp.pl.
D.Tuskas teigė, kad Lenkija „neturi didelių šių raketų atsargų“.
Kilo didelis triukšmas
„Jūs taip pat pastebėjote triukšmą, kurį sukėlė mūsų sprendimas perduoti penkias „Patriot“ raketas, kuris buvo visiškai suderintas su NATO ir amerikiečiais… Šiuo metu mes neplanuojame tokio dovanojimo“, – pareiškė jis.
Tuo pačiu metu D.Tuskas pabrėžė, kad kol jis eina ministro pirmininko pareigas, Lenkija aktyviai dalyvaus teikiant pagalbą Ukrainai kovoje su Rusija.
Į klausimą, kodėl Lenkija neprisijungė prie Europos šalių ir Ukrainos priešraketinės koalicijos, D.Tuskas atsakė, kad Lenkijos įmonės kol kas vertina savo galimybes.
„Koalicija yra atvira; jei Lenkijos įmonės pateiks parengtą pramoninį pasiūlymą, mes prisijungsime prie šios koalicijos“, – pareiškė šalies ministras pirmininkas.
Jis taip pat pareiškė, kad nesitiki greito karo pabaigos, o eskalavimas tęsis bent iki žiemos.
„Šiuo metu atrodo mažai tikėtina, kad artimiausioje ateityje, trumpalaikėje perspektyvoje, bus pasiektas paliaubų susitarimas ar taika dėl visiškai griežtos Rusijos ir Vladimiro Putino pozicijos. Visi tikisi, kad Rusija imsis dar agresyvesnių veiksmų. Ir visai tikėtina, kad Rusija norės pratęsti šį karą bent jau iki žiemos“.
Oro gynybos priemonės Ukrainai
Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apskaičiavo, kad vienam žiemos mėnesiui Ukrainai reikia ne mažiau kaip 100 raketų-perėmėjų, skirtų „Patriot“ priešlėktuvinių raketų kompleksams, o visam žiemos laikotarpiui – 300 tokių raketų, rašo portalas „Unian“.
Liepos 13 d. Paryžiuje Ukraina, Danija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Nyderlandai, Norvegija, Ispanija, Švedija ir Jungtinė Karalystė oficialiai paskelbė apie Antibalistinės koalicijos įkūrimą. Ji turės reaguoti į būsimas raketų grėsmes.
Zelenskiui – netikėtas Julijos Svyrydenko antausis
11:13
Besitraukianti Ukrainos premjerė Julija Svyrydenko nepriėmė prezidento Volodymyro Zelensko pasiūlymo tapti ambasadore JAV. Apie tai praneša nacionalinis transliuotojas „Suspilne“, remdamasi šaltiniais.
Trys šaltiniai iš J.Svyrydenko aplinkos pranešė, kad liepos 14 d. ryte, dieną, kai ji turėtų pasitraukti iš posto, ji nesvarsto galimybės užimti šias pareigas. Ar ji atsisakė V.Zelenskio pasiūlymo – kol kas nežinoma.
„Suspilne“ šaltinis Prezidento kanceliarijoje pranešė, kad dabartinės ministrės pirmininkės atsistatydinimas buvo motyvuotas būtent būtinybe pakeisti ambasadorę JAV – pareigas, kurias šiuo metu eina Olha Stefanišyna.
Personaliniai pokyčiai vyriausybėje: kas žinoma
Liepos 12 d. V.Zelenskis pareiškė, kad vyriausybėje įvyks pokyčiai, o premjerei Julijai Svyrydenko pasiūlė kitą pareigybę. Pati J.Svyrydenko patvirtino, kad paliks vyriausybės vadovės postą.
Remiantis Ukrainos parlamento nario Jaroslavo Železniako informacija, kandidatais į ministro pirmininko postą buvo dabartinis energetikos ministras Denysas Šmyhalis, gynybos ministras Mychaila Fedorovas, Charkivo meras Igoris Terechovas ir Ukrainos nacionalinės naftos ir dujų bendrovės „Naftogaz“ valdybos pirmininkas Serhijus Koreckis.
Kaip pažymėjo J.Železniakas, taip pat remiantis kai kurių žiniasklaidos priemonių duomenimis, būtent S.Koreckis yra pagrindinis pretendentas į naujojo Ministrų kabineto vadovo postą. Pirmadienį „Ukrajinska pravda“ skelbė, kad V.Zelenskis būtent jam pasiūlė tapti premjeru po to, kai to atsisakė gynybos ministras M.Fedorovas.
Remiantis „Interfax-Ukraina“ duomenimis, J.Svyrydenko galėjo tapti ambasadore JAV vietoj O.Stefanišynos, kuri dėl asmeninių aplinkybių paprašė nutraukti diplomatinę tarnybą. Parlamento narys J.Železniakas taip pat patvirtino, kad ambasadoriaus JAV keitimas yra „šiek tiek priverstinis žingsnis“.
Dabartinio ministro pirmininko atsistatydinimas numatomas liepos 14 d., antradienį.
