Sekite 15min GoogleVisas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Novorosijskui – galas“: Rusijos bendrovės atsisako kelti koją į Juodąją jūrą
09:57
Viena iš didžiausių Rusijos transporto grupių „Fesco“ pranešė, kad nutraukė paraiškų priėmimą dėl krovinių gabenimo per Juodąją jūrą po to, kai buvo nuskandintas jos konteinerinis laivas „Janina“.
„Fesco“ pranešė, kad dirba prie papildomų saugumo priemonių ir nagrinėja alternatyvius pristatymo variantus. Jų nėra daug, ir, logistikos specialistų nuomone, greičiausiai viskas baigsis dar vienomis „spūstimis“ Tolimųjų Rytų uostuose, rašo naujienų portalas „The Moscow Times“.
Laivas „Janina“, į kurį buvo galima pakrauti apie 1000 konteinerių, nuskendo rugpjūčio 1-osios naktį. Po kelių dienų, rugpjūčio 4-osios naktį, jūriniai dronai užpuolė prekybinį laivą „Nadežda“, plaukusį iš Novorosijsko į Samsuną, Turkijoje, kuriuo buvo gabenamos daržovės ir vaisiai.
„Kaip ir bijojome, maršrutui per Novorosijską – galas“, – pareiškė vienas buitinių chemikalų ir namų apyvokos prekių importuotojas iš Kinijos.
Jo teigimu, „Fesco“ buvo vienas didžiausių Rusijos operatorių šioje kryptyje kartu su įmonių grupe „Delo“.
„Delo“ įmonių grupės atstovai dar kovo mėnesį, kai prasidėjo karas Artimuosiuose Rytuose ir buvo užblokuotas Hormuzo sąsiauris, įspėjo, kad Tolimųjų Rytų uostai šiais metais gali susidurti su krovinių srautų augimu, panašiai kaip ir 2022 m., kai visas importas plūdo šiuo maršrutu.
Dabar Rusijos importuotojams atsirado dar daugiau priežasčių gabenti krovinius į Tolimuosius Rytus, svarstė vienos didelės logistikos įmonės darbuotojas.
Tačiau kito pasirinkimo nėra. „Konteinerių vežimo per Novorosijską sustabdymas reiškia, kad pagrindinis importo srautas pirmiausia tekės į Tolimųjų Rytų uostus ir Sankt Peterburgą. Yra dar geležinkelio ir automobilių maršrutai, tačiau jų apimtys vis dėlto gerokai atsilieka, o Sankt Peterburgas taip pat nėra saugus – pirma, trumpiausias kelias iš Kinijos į jį eina per Ormuzo sąsiaurį, o kaip ten yra, jūs patys žinote; antra – Sankt Peterburgo uostus atakuoja dronai“, – kalbėjo leidinio pašnekovas.
Dėl birželio–liepos mėnesiais įvykdytų išpuolių prieš laivus pristatymo terminai per šį maršrutą tapo nenuspėjami.
„Jau daugiau nei mėnesį atkalbinėjame klientus juo naudotis“, – pridūrė kitas pašnekovas.
Iki šiol Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronai daugiausiai taikėsi į grūdus gabenančius sausakrūvius laivus ir naftos produktų tanklaivius. Laivų tvarkaraščių stebėjimas rodo, kad liepos mėnesį didelių laivų reisų skaičius iš Novorosijsko, palyginti su geguže, sumažėjo 38 proc., įskaitant naftos tanklaivius – 50 proc., grūdų balkerius – 46 proc.
Indija atsisakė pirkti iš Rusijos naujausius naikintuvus Su-57
10:24
Indija artimiausiu metu nepirks naujausių Rusijos naikintuvų Su-57, pareiškė šalies gynybos ministerijos sekretorius Rajnathas Singhas.
„Naujų „Suchoj“ lėktuvų mes nesvarstėme. Indija aktyviai modernizuoja jau turimus „Suchoj“, kuriuos gaminame pagal Rusijos licenciją“, – sakė R.Singhas. Tuo tarpu šį pavasarį jis teigė, kad galutinis sprendimas dėl Rusijos pasiūlymo dar nepriimtas.
Rusai tikėjosi parduoti apie 40 naikintuvų
Anksčiau Vladimiras Putinas yra sakęs, kad Maskva pasirengusi tiekti Naujajam Delijui Su-57 lėktuvus. Pasak „Defence Security Asia“, Rusija tikėjosi parduoti Indijai nuo 36 iki 40 naujos kartos naikintuvų, numatant galimybę vėliau juos rinkti „Hindustan Aeronautics Limited“ įmonėje Našike, kur jau gaminami Su-30MKI.
Pasiūlymas taip pat apėmė technologijų perdavimą. Vietoj to, kaip pažymi leidinys, Naujasis Delis planuoja lėšas skirti papildomų prancūziškų „Rafale“ įsigijimui ir nuosavo penktosios kartos naikintuvo AMCA kūrimui.
Tokį sprendimą Indijos valdžia priėmė esant akivaizdžiam kovos lėktuvų trūkumui šalies oro pajėgose. „Defence Security Asia“ vertinimu, šiuo metu Indija turi apie 29–31 kovos eskadrilę, nors nustatytas skaičius yra 42.
Deficitas išaugo po to, kai iš eksploatacijos buvo išvesti MiG-21 ir sumažintas pasenusios technikos parkas, skelbia „The Moscow Times“.
Sprendimą modernizuoti Su-30MKI Indijos gynybos ministerija priėmė išanalizavus šių lėktuvų panaudojimą operacijos „Sindur“ metu prieš Pakistaną 2025 metų gegužę, pažymi leidinys. Lėktuvai buvo naudojami, be kita ko, kaip viršgarsinių raketų „BrahMos“ nešėjai.
„Rusija neša mirtį“: po Maskvos smūgių – 15 žuvusių Kyjivo srityje
09:22
Per naujus Rusijos raketų ir dronų smūgius praėjusią naktį Kyjive ir jo apylinkėse žuvo mažiausiai 15 žmonių, o dar dešimtys buvo sužeisti, trečiadienį pranešė pareigūnai.
Pastaraisiais mėnesiais Kyjivas ragino sąjungininkus tiekti daugiau JAV gamybos „Patriot“ sistemų, Rusijai suintensyvinus balistinių raketų naudojimą.
Po vidurnakčio vietos (ir Lietuvos) laiku, Ukrainos oro pajėgoms įspėjus apie atskriejančias balistines raketas, naujienų agentūros AFP žurnalistai Kyjive girdėjo sprogimus.
Vienas žurnalistas pranešė, kad po kelių valandų ore vis dar tvyrojo tiršti dūmai ir aitrus degėsių kvapas.
Kyjivo karinė administracija nurodė, kad raketos ir dronai smogė gyvenamiesiems pastatams ir keliems sandėliams.
„Priešas vėl sąmoningai taikosi į civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą“, – teigė administracija „Telegram“ kanale.
Karinės administracijos duomenimis, sostinėje žuvo viena moteris, dar mažiausiai 24 žmonės buvo sužeisti, keturiuose Kyjivo rajonuose po smūgių kilo gaisrai.
Kyjivo srityje, anot regiono pareigūnų, per rusų smūgius žuvo 14 žmonių. Pranešama, kad dar daugiau nei 20 žmonių Kyjivo apylinkėse buvo sužeisti.
„Šiąnakt Kyjivo sritis vėl patyrė vieną tragiškiausių priešo atakų“, – „Telegram“ rašė regiono karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka.
„Rusija ir vėl atnešė mirtį ir destrukciją į mūsų žemę, atimdama civilių gyventojų gyvybes. Už kiekvieną tokį nusikaltimą neabejotinai teks atsakyti“, – pareiškė jis.
Žiniasklaida: Ukraina siekė gauti licenciją „Patriot“ raketų gamybai dar valdant Bidenui
08:44
Joe Bideno administracijos laikais Ukraina siekė gauti licenciją gaminti raketas perėmėjas oro gynybos sistemoms „Patriot“, praneša „Kyiv Independent“, remdamasis aukšto rango Ukrainos pareigūnais.
Pasak Ukrainos pareigūnų, šis pasiūlymas buvo perduotas tuometiniam JAV gynybos sekretoriui Lloydui Austinui ir nacionalinio saugumo patarėjui Jake'ui Sullivanui.
Pareigūnai leidiniui teigė, kad jei ankstesnė JAV administracija būtų pritarusi šiam pasiūlymui, Ukraina jau dabar galėtų gaminti raketas perėmėjas, reikalingas jos miestams apsaugoti nuo Rusijos raketų atakų.
„Bandėme tai padaryti ir siūlėme įvairius variantus, tačiau mums tiesiog buvo pasakyta „ne“, nepateikiant jokio paaiškinimo“, – sakė vienas su derybomis susipažinęs Ukrainos pareigūnas.
Tuo pat metu Ukrainoje dislokuotos „Patriot“ oro gynybos sistemos susiduria su raketų trūkumu būtent tada, kai Rusija intensyvina balistinių raketų smūgius Kyjivui ir kitiems miestams.
Straipsnyje pažymima, kad dar gerokai prieš išsenkant „Patriot“ raketų atsargoms Kyjivas jau ieškojo būdų sumažinti priklausomybę nuo tiekimo iš Jungtinių Valstijų.
Leidinys rašo, kad artėjant Joe Bideno administracijos kadencijos pabaigai Ukrainos derybininkai baiminosi, jog Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus gali pakeisti Vašingtono paramos Kyjivui pobūdį.
Todėl, užuot laukę, kaip viskas klostysis, jie mėgino sukurti ilgalaikę saugumo sistemą.
Vienas iš pasiūlymų buvo leisti Ukrainai pagal licenciją gaminti „Patriot“ raketas perėmėjas – tiek savarankiškai, tiek bendradarbiaujant su Europos partneriais. Buvo pabrėžiama, kad tai vieninteliai ginklai, galintys patikimai numušti Rusijos balistines raketas.
Leidinys pažymi, kad praėjus beveik dvejiems metams Ukraina dar kartą pateikė tą patį prašymą, tačiau šį kartą – gerokai sudėtingesnėmis aplinkybėmis.
Straipsnyje aiškinama, kad Rusija smarkiai suintensyvino raketų smūgius Kyjivui ir kitiems miestams, o Ukraina susiduria su kritiniu raketų perėmėjų trūkumu.
Kaip pažymi leidinys, padėties rimtumas ypač išryškėjo per rugpjūčio 1-osios Rusijos ataką. Ukrainos karinių oro pajėgų duomenimis, Maskva paleido 35 raketas, iš jų 27 buvo balistinės. Dauguma jų buvo nukreiptos į Kyjivą. Ukrainai pavyko numušti tik dvi iš jų.
Trys priežastys, kodėl Trumpas žengė į Ukrainos pusę: viskas ne taip paprasta
08:41
JAV prezidentas Donaldas Trumpas netikėtai pakeitė savo požiūrį į Ukrainą. Prieš pusantrų metų jis nutraukė karinę paramą Ukrainai ir Ovaliajame kabinete paniekinamai elgėsi su Volodymyru Zelenskiu. Tačiau praėjusią savaitę abu lyderiai ten pat surengė draugišką susitikimą. Kokios priežastys paskatino Amerikos lyderį pakeisti poziciją Ukrainos atžvilgiu?
Prieš savaitę D.Trumpas Ovaliajame kabinete priėmė Ukrainos prezidentą V.Zelenskį, kuris į JAV buvo atvykęs į senatoriaus Lindsey Grahamo laidotuves.
Susitikimas vyko už uždarų durų, tačiau tiek D.Trumpas, tiek V.Zelenskis po to apie pokalbį atsiliepė entuziastingai.
„[Susitikimas] praėjo labai gerai!“, – socialiniuose tinkluose tuomet rašė D.Trumpas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija paleido 28 raketas į Kyjivą: nė vienos nepavyko numušti
06:17 Atnaujinta 09:07
Rusijos pajėgos praėjusią naktį puolė Ukrainą 4 priešlaivinėmis raketomis „Cirkon“/„Onyx“, taip pat 24 balistinėmis raketomis „Iskander-M“/S-400. Deja, oro gynybos pajėgoms nepavyko numušti nė vienos raketos.
Rusijos kariai taip pat paleido į Ukrainą 115 smogiamųjų „Shahed“ tipo dronų „Shahed“ (dauguma jų – reaktyviniai) bei „Gerbera“, „Italmas“ ir imitacinių dronų „Parodija“. Pagrindinė atakos kryptis buvo Kyjivo sritis.
Iki 8.30 val. Ukrainos priešlėktuvinė gynyba numušė arba neutralizavo 98 Rusijos bepiločius orlaivius.
15 žuvusiųjų
Naujausiais duomenimis, per balistinių raketų ir bepiločių orlaivių ataką žuvo mažiausiai 15 žmonių, dar 51 buvo sužeistas. Didžiausi nuostoliai fiksuojami Kyjive ir Kyjivo srityje, kur po smūgių kilo dideli gaisrai sostinėje ir jos priemiesčiuose. Gelbėjimo darbai nelaimės vietose vis dar tęsiami.
Nurodoma, kad oro pavojus Kyjive paskelbtas apie 00.20 val., netrukus mieste nuaidėjo pirmoji sprogimų virtinė. Dar dvi balistinių raketų smūgių bangos užfiksuotos apie 00.32 val., 00.41 val. ir 1.07 val., o vėliau Rusija mėgino atakuoti sostinę ir reaktyviniais dronais.
Skelbiama, kad atakos padariniai užfiksuoti Obolonės, Sviatošyno, Desnianskio ir Holosijivo rajonuose bei Kyjivo priemiestyje. Kilo gaisrai sandėliuose, biurų pastate ir gyvenamuosiuose namuose, o kai kuriose vietose po griuvėsiais gali būti žmonių.
Holosijivo rajone po smūgio į negyvenamą teritoriją įvyko amoniako nuotėkis. Pasak vietos valdžios, buvo pažeista sistema, kurioje buvo apie 300 litrų šios medžiagos, tačiau gelbėtojai nuotėkį lokalizavo ir pavojaus gyventojams nėra.
Trečias kartas per savaitę
Pažymima, kad tai jau trečiasis Rusijos raketų smūgis per savaitę. Rugpjūčio 1-osios naktį Rusija surengė masinę balistinių raketų ataką prieš Kyjivą ir Kyjivo sritį. Jos metu žuvo 9, daugiau nei 30, tarp jų – keturi paaugliai, buvo sužeisti.
Liepos 30 d. dėl Rusijos raketų smūgio Kyjive žuvo vienas žmogus, dar du buvo sužeisti. Kyjivo srityje nukentėjo penki žmonės. Tą pačią dieną buvo užpultas ir Lvivas bei Radušnojės gyvenvietė Dnipropetrovsko srityje. Šios atakos metu žuvo penki žmonės, tarp jų – du vaikai.
Liepsnose – dar du „Wildberries“ logistikos centrai: dronai apšaudė jau ketvirtadalį
06:05 Atnaujinta 09:20
Praėjusią naktį Ukrainos ginkluotosios pajėgos atakavo Rusijos Tulos sritį. Ryte vienoje iš gyvenviečių liepsnojo internetinės prekybos milžinės „Wildberries“ sandėlis, skelbia Rusijos „Telegram“ kanalai ir atvirųjų šaltinių (OSINT) analitikai. Vėliau pranešta apie gaisrą „Wildberries“ logistikos centre Tatarstano Respublikoje.
Pasak Tulos srities gubernatoriaus Dmitrijaus Miliajevo, apie 0.34 val. Kyjivo laiku regione buvo paskelbtas raketų pavojaus signalas, kuris truko kiek daugiau nei dvi valandas.
Tuo pat metu Tulos srityje buvo paskelbtas ir bepiločių orlaivių pavojus. Jis galiojo nuo vakaro iki 4.56 val. ryto.
Apie 3.30 val. įvairiuose OSINT kanaluose pradėjo plisti vaizdo įrašai, kuriuose matyti viename sandėlyje kilęs didelis gaisras. Vėliau paaiškėjo, kad dega Aleksino gyvenvietėje esantis „Wildberries“ logistikos centras, kuris yra vienas didžiausių šios platformos sandėlių po tų, kurie yra prie Maskvos – Kaledine ir Elektrostalėje.
Regiono vadovas Dmitrijus Miliajevas patvirtino, kad per Ukrainos dronų ataką nukentėjo „Wildberries“ rūšiavimo centras Tulos srityje.
Pasak pranešimų stebėsenos kanaluose, praėjusią naktį dronų ataka buvo surengta ir Tatarstano Respublikoje, Zelenodolsko rajone.
„Dėl nuolaužų viename iš civilinių objektų kilo vietinis gaisras, kuris buvo greitai užgesintas“, – pranešė rajono vadovas Michailas Afanasjevas.
Kanalo „Supernova+“ duomenimis, smūgį taip pat patyrė „Wildberries“ sandėlis Zelenodolske. Jis jau buvo atakuotas Ukrainos dronų liepos 31 d., tačiau tęsė darbą įprastu režimu.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos savo smūgių kampaniją prieš „Wildberries“ logistikos centrus ir sandėlius pradėjo liepos 18 d.
Remiantis laikraščio „Viorstka“ skaičiavimais, rugpjūčio pradžioje užpultų sandėlių plotas viršijo 1,5 mln. kv.m, o tai sudaro 27 proc. visų šios prekybos platformos sandėlių pajėgumų. Iš viso buvo smogta maždaug 20 logistikos centrų, įskaitant esančius Elektrostalėje, Krasnodare, Nevinomyske, Voroneže, Jekaterinburge ir Sankt Peterburge.
Didžiausias nuostolis – 250 tūkst. kv.m ploto logistikos centras Elektrostalėje, netoli Maskvos, kuris visiškai sudegė.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad „Wildberries“ sandėliai naudojami Rusijos kariuomenei aprūpinti dronų detalėmis, navigacijos įranga ir ekipuote.
Prekybos platformos įkūrėja Tatjana Kim šiuos smūgius pavadino „tarptautinio terorizmo aktu“. Tačiau po serijos išpuolių „Wildberries“ pašalino žymę „Viskas kariniams tikslams“, pagal kurią anksčiau buvo galima rasti daugiau nei 200 tūkst. prekių. Tuo tarpu pačios karinės paskirties prekės, įskaitant neperšaunamas liemenes ir FPV dronus, prekybos platformoje liko.
