Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Antausis rusams: Zelenskis vyksta pas Maskvos draugus
10:37
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitas į Serbiją, suplanuotas šeštadienį, rugpjūčio 8 d., turi simbolinę reikšmę, nes Belgradas išlieka tradicinis Maskvos sąjungininkas. Apie tai, remdamasi aukšto rango Ukrainos pareigūnu, rašo agentūra AFP.
Pareigūnas taip pat nurodė, kad „mums reikia atitraukti serbus nuo Rusijos“, o V.Zelenskio vizitą į Serbiją pavadino „antausiu rusams“.
V.Zelenskis, kuris daug keliauja po pasaulį ragindamas remti Ukrainą jos kovoje prieš Rusijos invaziją, šioje šalyje nesilankė nuo pat tapimo prezidentu 2019 metais.
Serbija laikoma viena Rusijai draugiškiausių Europos šalių – ji neįvedė sankcijų Maskvai ir išlaikė glaudžius energetinius ryšius.
2025 m. gegužę Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius Maskvoje susitiko su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
Tuo pat metu Belgradas oficialiai siekia narystės Europos Sąjungoje. Tačiau Briuselis reiškė nepasitenkinimą dėl to, kad Serbija išlaiko glaudžius santykius su Rusija.
A.Vučičiaus spaudos tarnyba patvirtino V.Zelenskio vizitą į Serbiją.
Remiantis pranešimu, šeštadienį, rugpjūčio 8 d., A.Vučičius susitiks su V.Zelenskiu. Kitos vizito programos detalės kol kas nepaskelbtos.
Serbija nepasirašė svarbios susitikimo deklaracijos
Liepos mėnesį A.Vučičius lankėsi Kyjive, kur dalyvavo Pietryčių Europos ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikime. Tuomet jis pareiškė, kad nėra visiškai patenkintas pagalbos, kurią Serbija suteikė Ukrainai, apimtimi.
Tuo pat metu Serbijos prezidentas neprisijungė prie bendros susitikimo deklaracijos, kurioje buvo numatyta tolesnė politinė, karinė ir finansinė parama Ukrainai, taip pat pagalba saugumo srityje ir spaudimo Rusijai didinimas.
Anksčiau Serbijoje lankėsi ir kiti Ukrainos pareigūnai, tarp jų – tuometinis vicepremjeras Europos ir euroatlantinės integracijos klausimais Tarasas Kačka bei Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas.
Rusija griebiasi pertvarkų: tikra rizika paaiškės 11 km aukštyje
11:36
Rusijos valdžia rengiasi švelninti aviacinio kuro kokybės reikalavimus, kad padidintų jo gamybos apimtis po Ukrainos dronų smūgių naftos perdirbimo gamykloms. Atitinkamą pasiūlymą Transporto ministerija nusiuntė „Rosaviacijai“, Oro transporto naudotojų asociacijai ir Valstybiniam civilinės aviacijos mokslinių tyrimų institutui.
Remiantis dokumentu, su kuriuo susipažino laikraštis „Izvestija“, naftos perdirbimo gamykloms siūloma leisti gaminti aviacinį kurą, kurio stingimo temperatūra prasidėtų nuo -50 laipsnių Celsijaus (vietoj dabartinių -60 laipsnių). Tikimasi, kad dėl to degalų gamyba išaugs 170–250 tūkst. tonų per mėnesį.
Kruiziniame maždaug 11 km aukštyje temperatūra gali siekti -50-60 laipsnių pagal Celsijų.
Rusijoje yra daugybė regionų, pasižyminčių ypač atšiauriomis klimato sąlygomis (Jakutija ir Čiukotkos autonominė apygarda), taip pat vidutiniškai šaltų rajonų (Baškirija, Tatarstanas, Čiuvašija, Maskva, Sankt Peterburgas ir kt.), kuriuose draudžiama naudoti aviacinį kurą su sušvelnintais stingimo temperatūros reikalavimais.
Taip pat šie degalai netinka karinei technikai. Kristalų susidarymas degaluose temperatūrai priartėjus prie -50 laipsnių gali apsunkinti jų tiekimą į variklį, pažymėjo „Izvestija“ šaltinis aviacijos rinkoje.
Be to, Rusijos transporto ministerija siūlo gaminti aviacinį kurą su vietinės gamybos priedu vietoj importuojamo, taip pat gamyboje naudoti ligroiną. Iš viso, žinybos vertinimu, tai turėtų padidinti kuro gamybą 1,8 mln. tonų per metus.
Nori įdarbinti mažas naftos perdirbimo gamyklas
Plačiau skaitykite ČIA.
Droną su sprogmenimis oro uoste radusi Vokietija kviečiasi Lenkiją ir Baltijos šalis: ką sakys
11:00
Vokietija kviečia Lenkiją, Baltijos šalis, Norvegiją, Daniją ir Švediją aptarti saugumą po incidento Leipcigo ir Halės oro uoste.
Kaip pranešė naujienų agentūra dpa, susitikimas planuojamas rugpjūčio pabaigoje.
Šios iniciatyvos imtasi po trečiadienį kilusio pavojaus saugumui Leipcigo ir Halės oro uoste, kuris buvo laikinai uždarytas jo teritorijoje aptikus droną su sprogmeniu.
Šis oro uostas yra vienas svarbiausių Europos krovinių mazgų ir yra svarbus karinei logistikai, be to, tai Ukrainos oro linijų bendrovės „Antonov Airlines“ operacijų bazė. Dronas su sprogmeniu buvo rastas netoli kelių krovininių lėktuvų „Antonov An-124“, kurie yra vieni didžiausių transportinių orlaivių.
Pirmą kartą oro uoste buvo sprogmenis nešantis dronas
Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexander'as Dobrindtas šį incidentą apibūdino kaip „naują grėsmių scenarijų“ hibridiniame kare ir teigė, kad neatmetamas užsienio šalių įsitraukimas.
„Pirmą kartą oro uoste buvo ne šiaip paprastas dronas, o sprogmenis nešantis dronas“, – Vokietijos visuomeniniam transliuotojui ARD sakė A.Dobrindtas.
Su kitu dronu susidūrė dar vienas krovininis lėktuvas
Vėliau tą pačią naktį netoli Leipcigo oro uosto krovininis lėktuvas susidūrė su neatpažintu objektu. Orlaivis nusileido Hanoveryje, kur per apžiūrą buvo nustatyta nedidelių lėktuvo pažeidimų.
Karo belaisvius – į kovą prieš savus: Rusija skelbia suformavusi pirmą Ukrainos „savanorių“ brigadą
10:08
Rusija formuoja kovinius dalinius, pasitelkdama ukrainiečių karo belaisvius, o tai yra tiesioginis Ženevos konvencijos dėl elgesio su karo belaisviais pažeidimas, naujausioje ataskaitoje rašo Karo tyrimų institutas (ISW).
Ketvirtadienį Rusijos gynybos ministerijos Savanorių korpusas paskelbė, kad rusai suformavo pirmąją ukrainiečių „savanorių“ brigadą „Specnaz“, į kurią įtraukti ukrainiečių karo belaisviai ir buvę Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai, kurie, kaip teigiama, esą perėjo į Rusijos pusę.
„Rusijos kariai suformavo šią brigadą, sujungdami kelis nereguliarius, vadinamuosius savanorių dalinius, visų pirma Maksimo Kryvonos ir Aleksejaus Beresto vardu pavadintus batalionus, taip pat Aleksandro Matrosovo, Martino Puškaro ir Slobodskio vardo būrius“, – paaiškinama ataskaitoje.
Visi jie, kaip pranešama, iš dalies sudaryti iš ukrainiečių karo belaisvių arba ukrainiečių karių, kurie neva perėjo į Rusijos pusę.
Vienas vadinamasis Rusijos karinis tinklaraštininkas teigė, kad šią naują brigadą sudaro ukrainiečių karo belaisviai, o tai verčia sunerimti, nes tokių karių naudojimas karo veiksmuose yra karo nusikaltimas.
Instituto analitikai pirmą kartą pranešimus apie tai, Rusija formuoja kovinius dalinius iš karo belaisvių užfiksavo jau 2022 m. lapkričio mėn.
Naujausias pavyzdys – Rusijos batalionas „Bogdanas Chmelnickis“, kuriame kovoja Ukrainos karo belaisviai. Jis 2023 m. gruodžio mėn. veikė kaip Donecko Liaudies Respublikos (DNR) Vidaus reikalų ministerijos formuotės „Kaskada“ dalis Donecko srities vakaruose.
„Rusijos naudojimasis Ukrainos karo belaisviais koviniuose daliniuose, tikėtina, yra Ženevos konvencijos dėl karo belaisvių pažeidimas, kuri draudžia naudoti karo belaisvius kariniuose veiksmuose juos paėmusių pajėgų pusėje, ir nustato, kad joks karo belaisvis jokiu būdu negali būti siunčiamas ar laikomas vietovėse, kuriose jis gali patekti į ugnį karo veiksmų zonoje, taip pat jų negalima įtraukti į darbus, kurie yra žalingi sveikatai ar pavojingi“, – priminė ekspertai.
Ne vienintelis nusikaltimas
Jei Rusija nesiunčia Ukrainos belaisvių kovoti prieš savus, dažnai jie tampa rusų karių egzekucijų aukomis.
Kaip rašo Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas, liepos 22 d., po išpuolio prieš Ukrainos gynybos pajėgų pozicijas netoli Myrnės miestelio Donecko srityje, Rusijos kariškiai paėmė į nelaisvę ukrainiečių karį ir paskui jį nužudė.
Šis incidentas taip pat atskleidžia platesnę tendenciją, būdingą Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą, kuomet nelaisvė nebėra saugumo garantija.
Ukrainos valdžios institucijos nurodo, kad paimti į nelaisvę kariai nuolat patiria tardymus, kankinimus ir nužudymus be teismo.
Reaguodamos į šią egzekuciją, Ukrainos institucijos nusiuntė oficialius laiškus Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui ir Jungtinėms Tautoms.
Šių veiksmų tikslas – užtikrinti, kad tokie veiksmai būtų oficialiai užfiksuoti ir kad atsakingieji asmenys būtų visiškai patraukti atsakomybėn pagal tarptautinius standartus.
Pripažino net JAV: Putinas gali padaryti lemiamą ėjimą prieš NATO jau šį rudenį
09:38
JAV žvalgyba paskelbė naują vertinimą dėl galimo Rusijos puolimo prieš NATO. Kaip rašo laikraštis „The Wall Street Journal“, remdamasis amerikiečių pareigūnais, Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas gali mėginti patikrinti Aljanso ryžtą, surengdamas ribotą puolimą prieš vieną iš sąjungininkių dar nepasibaigus karui Ukrainoje.
Anksčiau Jungtinės Valstijos ne kartą vertino, kad V.Putinas neprovokuos NATO narių, kol nesibaigs karas Ukrainoje. Tačiau jų vertinimas pasikeitė šių metų pradžioje, Kremliaus šeimininkui susiduriant su vis didesniu spaudimu Ukrainoje ir šalies viduje.
Ukrainos dronai kelia sumaištį tiek Rusijos kariuomenėje, tiek naftos pramonėje, o V.Putino pajėgos fronte daro menką pažangą ir patiria didelių nuostolių.
JAV pareigūnų teigimu, V.Putino tikslas, užpuolant kokią nors NATO narę, dar vykstant karui prieš Ukrainą, būtų Aljanso suskaldymas.
Atakos laikas ir scenarijus
V.Putinui sunkiai sekasi įtvirtinti savo laimėjimus Ukrainoje, todėl JAV žvalgybos pareigūnai prognozuoja, kad Maskva netrukus gali suintensyvinti agresyvius veiksmus prieš Europos sąjungininkes.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Tai tiesiog safaris“: ukrainiečiai prakalbo apie tai, kaip gatvėje juos „medžioja“ Rusijos dronai
09:12
Į pietus nuo Zaporižios Rusijos pajėgos įsitvirtino, praėjus kelioms savaitėms nuo plataus masto invazijos pradžios. Tai – didelis pramoninis miestas, kuriame gyveno apie 700 tūkst. žmonių. Rusijos kariai nuolat jį apšaudė raketomis ir dronais, bet tai, kas vyksta dabar, vietiniai vadina „tiesiog safariu“.
„Dar prieš pusę metų, žinoma, buvo baisu, ir smūgiai pasitaikydavo. Bet nebuvo taip. Dabar tai tiesiog safaris“, – naujienų agentūrai "Reuters“ pasakojo Zaporižios gyventoja Kateryna Lahuta, kurios žuvininkystės verslui praėjusį mėnesį smogė dvi Rusijos bombos.
Ukrainiečiai ėmė vartoti terminą „safaris“, apibūdindami dronus, „medžiojančius“ civilius ar transporto priemones gatvėse — tokią karo realybę iliustruoja šią savaitę paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip dronas persekioja ir sužeidžia daržovių pardavėją Chersone.
Žurnalistai, apsilankę moters įmonėje, buvo priversti ieškoti, kur slėptis, kai išgirdo pirmo asmens vaizdo (FPV) drono zvimbimą – tai nedideli, manevringi dronai, pakrauti sprogmenimis ir valdomi vaizdo ryšiu. Būtent jie ilgus pllotus palei susidūrimo liniją pavertė „žudymo zona“.
Kaip sakė Kateryna, Rusijos atakos atbaidė pirkėjus ir ilgalaikį planavimą padarė beveik neįmanomą. Be to, dėl būtinybės prisijungti prie ginkluotųjų pajėgų atsirado ir darbo jėgos trūkumas.
„Kiekviena diena – tarsi kažkokia kova“, – kalbėjo moteris.
Mirtini Rusijos pirmojo asmens dronai puldinėja civilių grupes, transporto priemones ir viešąjį transportą, ypač pietinėje Zaporižios dalyje, pažymėjo srities administracijos vadovas Ivanas Fedorovas.
„Priešas prioritetu laiko maksimalaus spaudimo civilinei gyventojų daliai sukūrimą“, – pareiškė jis, duodamas interviu požeminėje mokykloje, kuri įrengta kaip slėptuvė nuo bombų.
Tuo tarpu 34 metų amžiaus siuvėja Anna Syvova papasakojo, kad kartą, jai grįžtant namo miesto pietinėje dalyje, ji matė, kaip rusų dronas rėžėsi į šalia važiavusį autobusą.
„Galbūt turiu gerą angelą-globėją“, – sakė ji.
Savo šešerių metų amžiaus dukterį moteris veda į požeminį vaikų darželį ir nurodė, kad ji ir jos vaikas išmoko prisitaikyti prie tokių kasdienio gyvenimo pavojų.
„Tai skamba siaubingai, bet mes pripratome prie tokio gyvenimo. Deja, kol kas kito pasirinkimo neturime“, – nuogąstavo Anna.
I.Fedorovas pridūrė, kad Rusija atakuoja Zaporižę nuo keturių iki šešių kartų per dieną aviacinėmis bombomis, kurios „skraido nenuspėjamai“.
Kaip pasakojo valstybės tarnautoja Tatjana, stovėdama prie sugriauto savo namo, praėjusį mėnesį Rusijos kariai „pamišo“ ir per savaitę šešis kartus bombardavo jos rajoną.
„Sąžiningai sakant, esu visiškai išsekusi. Jokių emocijų“, – pažymėjo ji, žiūrėdama į sudegusių automobilių karkasus, išmėtytus po visą kiemą.
Du karai viename: kam pirmiau baigsis oro gynybos sistemos – Rusijai ar Ukrainai?
08:54
Ukrainos fronto linijai stingstant į kruviną aklavietę, tolesnį karo dramos scenarijų ima diktuoti dangus. Karas ore – viską apimanti kova, nusidriekianti nuo vos kelių metrų virš sudegusių medžių viršūnių iki palydovų žemojoje Žemės orbitoje.
Fizinius šios kovos pėdsakus šalies kraštovaizdyje ugnimi įrėžė raketos ir dronai, tačiau didžioji mūšio dalis lieka nematoma. Tai – lenktynės dėl dirbtinio intelekto integracijos ir radijo bangų spektro kontrolės.
Sprogstančius dronus Ukrainos pajėgos naudoja smūgiams prieš Rusijos naftos pramonės objektus nuo Sibiro iki Sankt Peterburgo bei prieš Rusijos uostus, išsibarsčiusius nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Diena iš dienos liepsnoja Rusijos internetinės prekybos milžinės sandėliai, o okupuotas Krymas grimzta į tamsą.
Dabar Ukraina atakuoja Rusiją kur kas dažniau nei karo pradžioje. Kyjivas taip pat drąsiai siunčia sparnuotąsias raketas į karinius taikinius, esančius už šimtų kilometrų nuo fronto linijos.
Tuo pat metu Rusija kas mėnesį pagerina savo oro atakų rekordus, negailestingai ir mirtinai išnaudodama išsekintos Ukrainos oro gynybos spragas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Dronai atakavo „Wildberries“ sandėlį Jekaterinburge
08:20
Bepiločiai orlaiviai atakavo „Wildberries“ logistikos kompleksą Jekaterinburge – mieste, nutolusiame daugiau nei 1 700 kilometrų nuo sienos su Ukraina, praneša „RBC-Ukraine“.
Liudininkų teigimu, į įvykio vietą skuba ugniagesių automobiliai ir policijos ekipažai. Pranešama apie gaisrą pirmajame sandėlio bloke.
Dar prieš ataką Federalinė oro transporto agentūra įvedė laikinus apribojimus orlaivių atvykimui ir išvykimui Jekaterinburgo Koltsovo oro uoste. Sverdlovsko regione paskelbtas dronų pavojus.
„Wildberries“ patvirtino ataką, teigdami, kad objektas buvo evakuotas iš anksto.
„Įmonės logistikos objekte Jekaterinburge, Sverdlovsko srityje, dirba ugniagesių komandos, po atakos kilo gaisras. Objekte buvo atlikta ankstyva evakuacija. Einamųjų siuntų priėmimas laikinai apribotas, jos nukreiptos į kitus objektus“, – nurodė bendrovė.
Trumpas atkirto Zelenskiui: „Mums patiems reikia“
06:33
JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino, kad atsisakė suteikti Ukrainai tolimojo nuotolio raketas, atsakydamas į žurnalistų klausimus Baltuosiuose rūmuose.
Vienas iš žurnalistų pastebėjo kad, pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, Ukrainai labai reikia raketų „Patriot“ sistemai.
„Mums patiems reikia raketų. (Joe) Bidenas perdavė Ukrainai šaudmenų už 300 milijardų dolerių. Kai aš išėjau, mūsų sandėliai buvo pilni, o dabar juos vėl papildome“, – aiškino D.Trumpas.
Baltųjų rūmų vadovas taip pat pakomentavo Rusijos atakų prieš civilinius taikinius Ukrainoje intensyvėjimą.
„Klausykite, mes į tai nesikišame. Mus skiria vandenynas. Bet man nepatinka matyti žūstančius jaunus žmones“, - pareiškė jis.
Kartu D.Trumpas pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos turi šaudmenų atsargų visame pasaulyje, ir jei jų prireiktų, tuomet „mes juos paimsime“.
Jis pridūrė, kad Jungtinės Valstijos turi „tam tikrų rūšių šaudmenų, kurie pasižymi dideliu galingumu ir kurių atsargos yra neribotos“.
„Yra ir kitų rūšių, kurių atsargos šiek tiek ribotos, tačiau mes jų gauname kasdien“, – pridūrė jis.
Zelenskis: pasaulyje tik kelios šalys turi tokį ginklą – Ukraina siekia prisijungti
06:20
Ukraina tęsia savo balistinių raketų kūrimą, o pirmieji bandymai rodo daug žadančius rezultatus. Apie tai vaizdo kreipimesi pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pabrėžęs, kad šiuos pasiekimus būtina paversti „tikru ginklu“, rašo UNIAN.
„Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba, žvalgyba, ministras pirmininkas, Užsienio reikalų ministerija, Gynybos ministerija, Oro pajėgos, gynybos inovacijų klasteris „Brave1“ – visos valstybės institucijos yra įtrauktos. Tačiau didžiausias iššūkis šiuo metu – Rusijos smūgiai. Tai reiškia, kad kiekvienas Ukrainos diplomatas, visi Vyriausybės pareigūnai ir Gynybos ministerija turi žinoti, kur pasaulyje yra PAC-2 ir PAC-3 raketų sistemoms „Patriot“ bei kitų oro gynybos raketų“, – sakė prezidentas.
Pasak jo, tam reikalingos tiesioginės derybos ir nauji susitarimai su partneriais.
„Visa tai, apie ką kalbėjome su Vyriausybės pareigūnais, bus įgyvendinta“, – patikino V.Zelenskis.
Aktyviai įgyvendinama programa FREYJA
Prezidentas taip pat pranešė, kad aktyviai vystoma priešbalistinės gynybos programa FREYJA.
„Joje dalyvauja dešimt valstybių, netrukus prisijungs ir daugiau partnerių, kurie gali suteikti realią paramą. Dėl to jau susitarėme. Esu dėkingas visoms bendrovėms, pasirengusioms dirbti Antibalistinės koalicijos rėmuose. Tai pirmaujančios Europos įmonės“, – teigė jis.
V.Zelenskio teigimu, Ukraina pati gali sukurti raketą ir paleidimo įrenginį, o partneriai aprūpins reikalingais komponentais – radarais, jutikliais ir kita įranga.
„Didelė ir veiksminga priešbalistinė programa būtų naudinga visai Europai. Šiandien išsamiai aptarėme, kokių dar veiksmų reikia iš mūsų valstybės ir partnerių, kad Ukrainos ginklų gamintojai bei kūrėjai galėtų pasiekti realų rezultatą“, – sakė prezidentas.
Jis pabrėžė, kad tokią priešbalistinę sistemą yra sukūrusios vos kelios pasaulio valstybės, todėl Ukraina siekia tapti viena iš jų.
„Pasaulyje yra tik kelios šalys, kurios sukūrė savo priešbalistinę programą, ir Ukraina turi prisijungti prie šio valstybių rato. Mes kuriame visas tam reikalingas sąlygas. Kitos šalys tam skyrė dešimtmečius, o Ukraina turi tai padaryti kuo greičiau, kad 2026–2027 metų sandūroje jau turėtume konkrečių rezultatų“, – teigė V.Zelenskis.
JAV parama oro gynybai
Ukrainos vadovas taip pat pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos puikiai žino, kokios pagalbos reikia Ukrainai.
„Mums reikia oro gynybos, o tam būtini politiniai sprendimai. To reikia ir Europoje, ir Didžiojo septyneto valstybėse. Kasdien prie to dirbame. Šiandien su Norvegijos ministru pirmininku daugiausia kalbėjome apie oro gynybą. Vakar kalbėjausi su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte ir Suomijos prezidentu. Suderinome veiksmus ir kontaktus su kitais partneriais“, – sakė prezidentas.
