Karas Ukrainoje. Analitikai paaiškino Putino strategiją: kodėl Kremlius atmeta taikos derybas

Janis Laizans / REUTERS

Latvijos šiaurės rytuose esančiame Rugajų rajone šeštadienį buvo užbaigti sprogdinimo darbai numuštam dronui saugiai neutralizuoti, pranešė Nacionalinės ginkluotosios pajėgos (NBS).

Darbus atliko NBS nesprogusių šaudmenų neutralizavimo specialistai, laikydamiesi nustatytų reikalavimų ir saugos procedūrų.

Latvijos Aukštutinės Dauguvos, Preilių, Rėzeknės, Balvų ir Alūksnės savivaldybėse penktadienį apie 4 val. vietos (ir Lietuvos) laiku buvo paskelbta oro erdvės grėsmė, kuri buvo atšaukta 4 val. 50 minučių.

Tuo metu NATO oro gynybos misijos naikintuvai Balvų savivaldybėje sėkmingai numušė užsienio droną, įskridusį į Latvijos oro erdvę.

Rugajų administracijos vadovė Sandra Kapteinė sakė, kad dronas numuštas netoli Boževo ežero, esančio už maždaug penkių kilometrų nuo Rugajų kaimo centro Balvų savivaldybėje Latvijos šiaurės rytinėje dalyje.

Ji pabrėžė, kad dronas buvo numuštas miškingoje vietovėje ir kad nei gyventojai, nei koks nors turtas nenukentėjo.

Šiuo metu turimais duomenimis, dronas į Latvijos oro erdvę įskrido dėl Rusijos elektroninio karo veiksmų.

Dronas buvo numuštas dideliame aukštyje, todėl jo nuolaužos gali būti išsibarsčiusios didelėje teritorijoje, teigė Latvijos ginkluotųjų pajėgų Jungtinio štabo atstovė Iveta Berzina.

Per Rusijos ataką Dnipropetrovsko srityje žuvo trijų mėnesių berniukas ir buvo sužeista dar 11 žmonių, įskaitant du vaikus, pranešė regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.

Jo įraše platformoje „Telegram“ sakoma, kad per rusų praėjusios nakties dronų smūgį Marhanecyje pataikyta į gyvenamąjį daugiaaukštį pastatą.

Septyni sužeistieji nuvežti į ligoninę kritinės būklės, nurodė O.Hanža.

Tarp sužeistųjų yra du vaikai – penkerių berniukas ir 12 metų mergaitė, sakė jis.

Ukrainiečių oro pajėgos „Telegram“ pranešė, kad Rusija praėjusią naktį atakavo Ukrainą 152 dronais ir mažomis sparnuotosiomis raketomis „Banderol“. 124 dronai ir trys raketos buvo numušti arba perimti. Užfiksuoti pataikymai 16 vietų ir dronų nuolaužų kritimas vienoje vietoje.

Kadras iš vaizdo įrašo/Ukraina paleidžia „Flamingo“ raketą

Stebėsenos kanalai šeštadienį pranešė, kad Ukrainos pajėgos naktį smogė Rusijos Savasleikos karinei oro bazei, kurioje laikomi naikintuvai MiG-31, galintys paleisti balistines raketas „Kinžal“.

Apie tai rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.

Stebėsenos kanalo „Exilenova Plus“ duomenimis, po sprogimų Rusijos Žemutinio Naugardo srityje esančios oro bazės teritorijoje buvo matomi gaisrai.

Pranešta ir apie sprogimus Rusijos mieste Samaroje, teigiama, kad šiai atakai buvo panaudotos ukrainiečių raketos „Flamingo“.

Tuo metu stebėsenos kanalas „Supernova Plus“ teigė, kad galėjo būti smogta stambiam aviacijos ir kosmoso projektavimo bei gamybos objektui.

Samaros srities gubernatorius Viačeslavas Fedoriščevas patvirtino, kad raketos smogė regiono „pramoniniam objektui“, bet detalių nepateikė.

Institucijos vis dar aiškinasi, ar yra aukų arba kitos žalos, pridūrė V.Fedoriščevas.

Samara yra maždaug už 800 km nuo Ukrainos ir Rusijos sienos, o Savasleikos karinė oro bazė – už maždaug 660 km nuo Ukrainos.

Naktį į rugpjūčio 15-ąją Ukraina surengė virtinę tolimojo nuotolio smūgių Rusijos teritorijoje. Be kita ko, raketos „Flamingo“ pataikė į vieną svarbiausių „Roskosmos“ įmonių, esančią maždaug už 900 km nuo Ukrainos sienos. Apie tai pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Šiandien turime naujų reikšmingų mūsų tolimojo nuotolio smūgių rezultatų. Rusijos Samaros regione pataikyta į vieną svarbiausių „Roskosmos“ struktūrai priklausančių įmonių – centrą „Progress“, kuris, be kita ko, užsiėmė elektronikos gamyba. Buvo panaudotos raketos „Flamingo“ – tai geras pasiekimas. Atstumas nuo mūsų sienos – apie 900 kilometrų“, – sakė V.Zelenskis.

„Zumapress“/„Scanpix“/Vladimiras Putinas

Nepaisant ne kartą Ukrainos išsakytų siūlymų derėtis dėl taikos, Kremlius ir toliau atmeta visas iniciatyvas. Karo studijų instituto (ISW) analitikai mano, kad tokia Maskvos pozicija susijusi ne tik su karine, bet ir su vidaus politikos strategija.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį pareiškė, kad Maskva nesutiktų su paliaubomis, kurios įšaldytų dabartinę fronto liniją. Pasak jo, Rusija tęs karą tol, kol pasieks „ilgalaikį, patikimą ir tvarų“ susitarimą savo sąlygomis.

Panašiai kalbėjo ir Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas. Jis pareiškė, kad Rusija karą Ukrainoje sustabdytų ar nutrauktų „tik“ savo sąlygomis.

ISW vertinimu, Kremlius gali demonstratyviai atmesti pačią derybų idėją, siekdamas prieš rugsėjo 18–20 dienomis vyksiančius Rusijos Valstybės Dūmos rinkimus telkti visuomenę aplink karą remiančią politinę poziciją.

Analitikai pabrėžia, kad nuolatinis Ukrainos siūlymų dėl paliaubų ir taikos atmetimas rodo Maskvos nenorą nutraukti karą, jei susitarimas neatitiktų jos maksimalistinių reikalavimų.

Atmetė ir ribotą pasiūlymą dėl Juodosios jūros

ISW taip pat atkreipė dėmesį į Rusijos reakciją į Turkijos ir Ukrainos pasiūlymą sustabdyti smūgius jūriniams taikiniams Juodojoje jūroje.

Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas rugpjūčio 8 dieną pranešė, kad Ankara pasiūlė Rusijai ir Ukrainai abipusį moratoriumą smūgiams prieš prekybinius laivus Juodojoje jūroje.

Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova vėliau pareiškė, kad Maskva oficialaus Turkijos kreipimosi negavo. Kartu ji teigė nematanti pagrindo imtis „pusinių priemonių“, kurios suteiktų Ukrainai laikiną atokvėpį.

Ukrainos karinės jūrų pajėgos/ „Telegram“/Rusija apšaudė laivą Juodojoje jūroje

ISW vertinimu, tokia reakcija iš esmės reiškė pasiūlymo atmetimą.

„Akivaizdus M.Zacharovos nepritarimas Turkijos ir Ukrainos pasiūlytoms ribotoms paliauboms Juodojoje jūroje rodo nuoseklų Rusijos nenorą dalyvauti bet kokiose reikšmingose derybose, net jei jų mastas būtų ribotas“, – pažymi analitikai.