Karas Ukrainoje. WSJ: Rusija diversijomis Europoje mėgina nukreipti dėmesį nuo nesėkmių Ukrainoje

Gaisras po Rusijos smūgių šalia Kyjivo / Danylo Antoniuk / ZUMAPRESS.com

Po Rusijos pajėgų surengto smūgio šaudmenų sandėliui netoli Kyjivo žuvusiųjų skaičius išaugo iki 38, sekmadienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Šis smūgis Ukrainos kariniam sandėliui, kuriame buvo laikomi šaudmenys, dronai ir sprogmenys, sukėlė galingą sprogimą bei gaisrą, o antrinės detonacijos išplatino liepsnas aplinkinėje teritorijoje.

Mylos miestelio gelbėjimo tarnyboms pavyko užgesinti didžiąją dalį gaisrų, o išminuotojų komandos šiuo metu šalina pavojingus objektus teritorijoje, platformoje „Telegram“ rašė V.Zelenskis.

Prezidentas atnaujino duomenis: žuvo 38 žmonės, 20 buvo sužeisti, o keturi asmenys vis dar laikomi dingusiais. Jis taip pat pabrėžė, kad „teritorijos užterštumo mastas yra didelis“.

Tai jau antras kartas per mažiau nei du mėnesius, kai Rusija taikosi į šaudmenų sandėlį netoli Kyjivo. Pareigūnai reiškė pasipiktinimą dėl to, kad ginkluotė vis dar laikoma taip arti gyvenamųjų rajonų.

Ukrainos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl aplaidaus tarnybinių pareigų atlikimo.

Ukrainos oro pajėgų duomenimis, nuo vėlyvo penktadienio iki ankstyvo šeštadienio Rusija paleido į Ukrainą mažiausiai dvi raketas ir 267 dronus.

JAV vadovaujamos diplomatinės pastangos užbaigti šį konfliktą, kuris yra kruviniausias Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, jau kelis mėnesius stovi vietoje.

Rusija reikalauja iš Ukrainos plataus masto teritorinių ir politinių nuolaidų, tačiau Kyjivas tokius reikalavimus atmeta kaip prilygstančius kapituliacijai.

Rusijos vėliavos / Sergei Malgavko / ZUMAPRESS.com

Rusijos gynybos ministerija sekmadienį pranešė, kad rengiasi plataus masto atakoms prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.

Tai esą yra atsakomasis veiksmas į Kyjivo smūgius.

„Rusijos pajėgos pradėjo rengtis masiniams smūgiams prieš Ukrainos energetikos sektoriaus objektus, reaguodamos į besitęsiančias Kyjivo režimo atakas prieš civilinę infrastruktūrą bei Rusijos naftos ir energetikos kompleksą“, – nurodoma „Telegram“ pranešime.

Praėjusią žiemą Maskva ne kartą atakavo Ukrainos elektrines, padarydama didelę žalą šalies energetikos sektoriui. Dėl to milijonai žmonių liko be šilumos ir šviesos, kai temperatūra nukrito žemiau nulio.

Abi pusės jau kelis mėnesius intensyvina tolimojo nuotolio smūgius. Taikiniais tampa infrastruktūra, tokia kaip sandėliai, verslo objektai, naftos ir uosto įrenginiai, taip pat laivai, o tai didina civilių aukų skaičių.

Sekmadienį Rusijos kariuomenė pareiškė smogusi Kyjive veikiančiai asbesto ir cemento gamyklai, kurios sandėliuose, anot jų, buvo laikomi sprogmenys, bei dronų ir amunicijos gamintojui.

Šeštadienį Rusijos smūgis amunicijos sandėliui Ukrainos sostinės priemiestyje sukėlė galingą sprogimą, per kurį žuvo mažiausiai 37 žmonės.

Savo ruožtu Ukraina dronais atakavo naftos perdirbimo gamyklą šiaurės vakarų Rusijoje. Pasak vietos pareigūnų, ten kilo gaisras.

„Shutterstock“ nuotr./Maskvos Kremlius

Rusija suaktyvino diversinę veiklą Europoje, siekdama sustiprinti spaudimą ir pasėti baimę tarp Kyjivo sąjungininkų. Taip pat mėginama nukreipti dėmesį nuo Rusijos kariuomenės nesėkmių veržiantis Ukrainoje ir vis skaudesnių ukrainiečių bepiločių orlaivių bei raketų smūgių Rusijos teritorijoje.

Kaip rašo „The Wall Street Journal“, NATO atstovai šias atakas vadina nerimą keliančiu ženklu. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia apriboti Europos paramą Ukrainai ir supriešinti sąjungininkus. Vakarų pareigūnai mano, kad Rusija gali dar labiau paaštrinti konfrontaciją. Ji taip pat yra perėmusi Ukrainos bepiločių orlaivių, kuriuos galėtų panaudoti provokacijoms prieš NATO šalis.

Vašingtono susirūpinimą rodo antradienį surengtas netikėtas CŽA direktoriaus Johno Ratcliffe'o vizitas Maskvoje. Informuotų šaltinių teigimu, vienas jo tikslų buvo patikinti V.Putiną, kad JAV remia savo NATO sąjungininkes.

„Rusija ieško būdų sumažinti NATO šalių paramą Ukrainai, o vienas šalutinių tikslų, kurių ji taip pat siekia, – skleisti paniką“, – sakė Lietuvos valstybės saugumo departamento direktorius Remigijus Bridikis.

Agresijos mastas didėja

Pastarosiomis savaitėmis Rusijos bepiločiai orlaiviai ne kartą įskrido į NATO oro erdvę. Nyderlandų žvalgybos tarnybos taip pat perspėjo, kad Rusijos valstybinės struktūros sistemingai vykdo skaitmeninį šnipinėjimą – įsilaužia į prie interneto prijungtas vaizdo kameras ir per jas stebi Ukrainai teikiamos pagalbos judėjimą.

Ukrainos saugumo centro „Sahaidačnyj“ duomenimis, dokumentuotų incidentų, su kuriais siejama Rusija, skaičius išaugo nuo maždaug dešimties per visus 2024 metus iki maždaug penkiolikos per mėnesį nuo šių metų balandžio.

WSJ pažymi, kad agresija sustiprėjo Rusijos karui prieš Ukrainą įžengus į naują ir pražūtingesnį etapą. Ukraina vis sėkmingiau smogia taikiniams Rusijos gilumoje, padarydama žalos naftos ir dujų sektoriui bei kitoms Maskvos karo mašiną aprūpinančioms pramonės šakoms.

„Nesvarbu, ar už viso šio chaoso stovi V.Putinas, ar ne, tai gali būti naudinga Maskvai ir sustiprinti jos, kaip įtakingos valstybės, įvaizdį“, – rašo leidinys.

Nauda Kremliui

Rusijos kampanija taip pat gali paskatinti europiečius baimintis, kad dėl jų vyriausybių politikos Ukrainos atžvilgiu jiems patiems gresia pavojus.

Dar viena galima baimė – kad siunčiant ginklus Ukrainai senka Europos arsenalai, kurių gali prireikti pačiai kovoti su Rusija. Jeigu Maskva parodys kelianti realią grėsmę, sustiprės argumentai nebesiųsti ginklų į rytus.

Kremliui taip pat naudinga kurstyti vidaus politinę įtampą prieš artėjančius vietos ar nacionalinius rinkimus NATO šalyse, įskaitant Vokietiją, Prancūziją, Suomiją, Estiją ir Lenkiją.

Vis dėlto kol kas nedaug įrodymų, kad šis planas veikia. Rytinės NATO narės tvirčiausiai pasisako už tolesnę karinę paramą Ukrainai ir didesnes savo gynybos išlaidas.

Rusijos pajėgoms susprogdinus Kachovkos hidroelektrinę, buvusio tvenkinio teritorija neatpažįstamai pasikeitė. Kaip rašo „Suspilne“, ten, kur anksčiau tyvuliavo milžiniškas vandens telkinys, susiformavo sudėtingas ir beveik nenuspėjamas kraštovaizdis: smėlynus keičia pelkės, o buvusiame dugne sparčiai veši tanki augmenija.

Šiuo metu čia auga daugiau kaip 300 rūšių augalų. Jie suformavo kilometrus besidriekiančius tankius miškus ir sunkiai įžengiamus gluosnių sąžalynus. Kai kur augmenija tokia tanki, kad joje lengva pasiklysti. Todėl kariai šią vietovę lygina su Vietnamo džiunglėmis.

Tačiau „Kachovkos džiunglių“ išskirtinumas – ne vien per kelerius metus gamtos pakeistas kraštovaizdis. Naujosios sąlygos tiesiogiai paveikė ir kovos veiksmų pobūdį.

Dronai beveik nieko nemato, šarvuotoji technika nepravažiuoja

Tanki augmenija ir aukšti nendrynai virš buvusio tvenkinio dugno suformavo vientisą natūralią priedangą. Dėl to žvalgyba iš oro dieną tapo gerokai mažiau veiksminga – bepiločiams orlaiviams sunku po medžių lajomis pastebėti žmonių ir technikos judėjimą.

Todėl kariams tenka naudoti termovizorius arba aptikti priešininką tik iš labai arti.

Ne mažesnė problema – pats reljefas. Smėlynai, pelkės ir vandens apsemti plotai sunkiajai šarvuotajai technikai praktiškai nepravažiuojami. Dėl to maisto atsargas neretai tenka gabenti, o sužeistuosius evakuoti pėsčiomis.

Padėtį dar labiau sunkina itin prastas matomumas – kai kur jis siekia vos kelis metrus.

Vietoj apkasų karo – artimos kovos

Tokiomis sąlygomis tradicinis apkasų karas beveik neįmanomas. Įrengti visavertes pozicijas itin sunku: mėginant iškasti apkasą ar slėptuvę, duobėje beveik iš karto gali pasirodyti vanduo.

Aukšta žolė ir tankūs sąžalynai slepia dar vieną mirtiną pavojų – minas. Dėl vešlios augmenijos jas itin sunku aptikti ir neutralizuoti.

Todėl kovos veiksmai šioje teritorijoje vis labiau priklauso nuo nedidelių pėstininkų grupių. Dėl riboto matomumo kariai iki paskutinės akimirkos gali nepastebėti priešininko ir netikėtai su juo susidurti vos už kelių metrų.

Taigi išnykus Kachovkos tvenkiniui susiformavęs kraštovaizdis iš esmės pakeitė kovos taisykles.

Ten, kur dar prieš kelerius metus tyvuliavo vanduo, dabar driekiasi tankūs miškai, pelkės, smėlynai ir sąžalynai, slepiantys žmones, techniką bei minas. „Kachovkos džiunglės“ tapo ne tik nauja gamtine teritorija, bet ir viena sudėtingiausių vietovių kariams.

Rusijos kariai / Alexander Reka / ZUMAPRESS.com

Rusijos pajėgos telkia karius ir techniką Slovjansko kryptimi, veikiausiai rengdamosi aktyvesniems puolamiesiems veiksmams. Tuo metu Ukrainos kariuomenė kontratakuoja keliuose fronto ruožuose ir, patvirtintais duomenimis, pasistūmėjo netoli Dobropilios.

Karo studijų institutas (ISW) išanalizavo padėtį fronte rugpjūčio 29 dieną. Analitikų teigimu, Rusijos pajėgos ir toliau puola keliomis kryptimis, tačiau kai kuriuose ruožuose jų pažanga nepatvirtinta.

Rusija telkia pajėgas prie Lymano

Rugpjūčio 28 ir 29 dienomis Rusijos kariuomenė tęsė puolamuosius veiksmus Slovjansko kryptimi, tačiau nepasistūmėjo.

Ukrainos pajėgos tuo metu kontratakavo prie Dibrovos ir Starodubivkos, į rytus nuo Slovjansko.

Šia kryptimi veikiančios Ukrainos brigados atstovas pranešė, kad Rusijos pajėgos telkia karius ir techniką, rengdamosi aktyvesniems puolamiesiems veiksmams Lymano kryptimi.

Jo teigimu, pastaruoju metu Rusijos grupuotėje taip pat padaugėjo užsieniečių karių, daugiausia iš Lotynų Amerikos, Afrikos ir Pietryčių Azijos. Šiuo metu jie gali sudaryti apie 30 proc. šia kryptimi veikiančių Rusijos pajėgų.

Vis dėlto Ukrainos kario vertinimu, nors Rusija ir telkia pajėgas, jos daliniai tebėra nepakankamai parengti.

Rusijos kariuomenė taip pat smogia Ukrainos logistikos objektams ir perkėloms per Oskilo bei Doneco upes. ISW mano, kad tai gali būti pasirengimo didesnio masto puolimui dalis.

Rusija paskelbė užėmusi kaimą Sumų srityje

Rugpjūčio 29 dieną Rusijos gynybos ministerija pareiškė užėmusi Chrapivščyną į šiaurės rytus nuo Sumų. Tačiau Ukrainos pajėgų grupuotė „Kursk“ šią informaciją paneigė ir pareiškė, kad gyvenvietę kontroliuoja Ukraina.

Rusijos pajėgų grupuotė „Šiaurė“ taip pat paskelbė žemėlapį, kuriame teigė užėmusi Novą Sičą į šiaurės rytus nuo Sumų. Tačiau ISW analitikai nerado šį pareiškimą patvirtinančių įrodymų.

Ukraina kontratakuoja Charkivo srityje

Rugpjūčio 28 ir 29 dienomis Rusijos pajėgos tęsė puolamuosius veiksmus Kupjansko ir Borovos kryptimis, tačiau nepasistūmėjo.

Ukrainos kariuomenė savo ruožtu kontratakavo. Rusijos karo tinklaraštininkai pranešė apie Ukrainos pajėgų veiksmus prie Dvoričnos, į šiaurės rytus nuo Kupjansko.

Ukrainiečiai taip pat kontratakavo netoli Ridkodubo, Novės ir Katerynivkos – gyvenviečių į pietryčius nuo Borovos.

Kostiantynivkos kryptimi rusus stabdo kontratakomis

Rugpjūčio 28 ir 29 dienomis Rusijos pajėgos toliau puolė Kostiantynivkos ir Družkivkos apylinkėse.

Tačiau, ISW duomenimis, Ukrainos kontratakos sustabdė Rusijos kariuomenės veržimąsi.

Ukrainos pajėgos pasistūmėjo prie Dobropilios

Dobropilios kryptimi patvirtintas Ukrainos pajėgų pasistūmėjimas.

Rugpjūčio 29 dieną paskelbta geografinę vietą leidžianti nustatyti vaizdo medžiaga rodo, kad Ukrainos gynybos pajėgos pasistūmėjo Dorožnėje, į pietryčius nuo Dobropilios.

Ukrainos kariuomenė taip pat veikiausiai išlaiko pozicijas arba pasistūmėjo į vakarus ir pietus nuo Novo Donbaso. Rugpjūčio 28 ir 29 dienomis paskelbta geolokuota vaizdo medžiaga patvirtina Ukrainos pajėgų buvimą šiuose rajonuose.

Šie duomenys prieštarauja Rusijos pareiškimams. Rusijos gynybos ministerija rugpjūčio 29 dieną tvirtino neva užėmusi Novoandrijivką į šiaurės rytus nuo Dobropilios.

Naktį okupuotame Donecke susprogdintas Olenivkos kolonijos viršininko pirmojo pavaduotojo Dmitrijaus Nejelovo automobilis. Buvę Ukrainos karo belaisviai šį pareigūną yra įvardiję kaip tiesioginį jų kankinimo dalyvį. Apie sprogimą pranešė aktyvistas Jevhenas Karasis.

Skelbiama, kad sprogimas nugriaudėjo Donecko Budionivskio rajone, o sprogmuo buvo pritvirtintas prie automobilio dugno.

Įvykio aplinkybės ir D.Nejelovo būklė šiuo metu tikslinamos. Kol kas nežinoma net tai, ar jis liko gyvas. Vaizdo įraše iš sprogimo vietos matyti greitosios medicinos pagalbos automobilis, todėl manoma, kad pareigūnas galėjo būti sužeistas.

Anksčiau iš nelaisvės paleisti Ukrainos karo belaisviai atpažino D.Nejelovą kaip vieną iš asmenų, tiesiogiai dalyvavusių Olenivkoje kankinant, mušant ir žeminant kariškius bei civilius.

Rusijos Leningrado srities naftos perdirbimo gamykloje kilo gaisras, netoliese nukritus dronui, sekmadienį pranešė vietos pareigūnai.

Kyjivas tęsia kampaniją, kurios taikiniu tapo Rusijos energetikos infrastruktūra.

„Gauta pranešimų, kad Kirišių rajone esančioje naftos perdirbimo gamykloje nukrito bepilotis orlaivis; kilo gaisras, įvykio vietoje dirba specialiosios tarnybos“, – platformoje „Telegram“ rašė Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenka, nenurodydamas, ar yra nukentėjusiųjų.

Jis pridūrė, kad tęsiantis oro gynybos operacijoms virš Leningrado srities buvo numušti 42 dronai.

AP/ „Scanpix“/Johnas Ratcliffe'as

CŽA direktorius Johnas Ratcliffe'as per vizitą Maskvoje pasiūlė surengti trišalį JAV prezidento Donaldo Trumpo, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą, kuriuo būtų siekiama užbaigti karą. Apie tai, remdamasis savo šaltiniais, rašo „Axios“.

Antradienį J.Ratcliffe'as slapta atvyko į Maskvą ir susitiko su Rusijos žvalgybos tarnybų vadovais – Užsienio žvalgybos tarnybos direktoriumi Sergejumi Naryškinu ir Federalinės saugumo tarnybos vadovu Aleksandru Bortnikovu. Leidinys pažymi, kad tai buvo pirmas kartas, kai J.Ratcliffe'as asmeniškai įsitraukė į diplomatines pastangas užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą.

„Šaltinių teigimu, vienas iš J.Ratcliffe’o vizito tikslų buvo išsiaiškinti, ar Rusijos žvalgybos tarnybų vadovai galėtų padėti įtikinti V.Putiną atnaujinti JAV tarpininkaujamas derybas su Ukraina“, – rašo „Axios“.

Taip pat pranešama, kad penktadienį JAV pareigūnai informavo V.Zelenskį apie J.Ratcliffe'o derybas Maskvoje ir pasiūlymą surengti trišalį viršūnių susitikimą.

Leidinio šaltinių teigimu, JAV pareigūnai V.Zelenskiui taip pat pranešė, kad J.Ratcliffe'as Maskvoje iškėlė galimybę atnaujinti taikos derybas.

Anksčiau „The New York Times“ skelbė, kad J.Ratcliffe'as A.Bortnikovui pateikė „niūrų karo padėties vertinimą“ ir paragino Rusiją sudaryti susitarimą, kol jos padėtis dar labiau nepablogėjo.

„Axios“ šaltinių teigimu, po susitikimo J.Ratcliffe’'as padarė išvadą, kad A.Bortnikovas yra konstruktyvus veikėjas, galintis padėti atnaujinti diplomatines pastangas.

V.Putinas neketina sustoti

Analitikai pažymi, kad Rusija susiduria su vis didesniais sunkumais: jos pajėgos fronte juda lėčiau, karo išlaidos auga, o Ukrainos tolimojo nuotolio smūgiai vis dažniau pasiekia taikinius Rusijos teritorijoje. Vis dėlto V.Putinas nerodo ketinimų atsisakyti savo tikslų.

Ukrainos pareigūnai savo ruožtu itin skeptiškai vertina V.Putino ketinimus ir teigia, kad Rusija planuoja smarkiau eskaluoti karą.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Pavlo Palisa pareiškė, kad Rusijos generolams pavesta parengti kelis puolimo Šiaurės Ukrainoje scenarijus. Tarp pagrindinių galimų puolimo krypčių nurodomi Kyjivas ir Černihivas.

Pasak jo, Rusija taip pat ketina Charkivo, Sumų ir Černihivo srityse sukurti iki 20 kilometrų gylio buferinę zoną, kurią vėliau galėtų dar labiau išplėsti.