Visas naujienas apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
„The Telegraph“: Ukraina surengė svarbiausią metų ataką, o Putinas apie ją nė nenutuokė
14:11
Rusijos kariuomenės vadovybė slėpė nuo Kremliaus tikrąją padėtį fronte, todėl Vladimiras Putinas viešai gyrėsi išgalvotais Rusijos pajėgų laimėjimais, rašo „The Telegraph“.
Vienas iškalbingiausių pavyzdžių – Ukrainos operacija Lymano apylinkėse, prasidėjusi dar gegužės 22 dieną. Tąkart Rusijos kariai paskelbė vaizdo įrašą ir tvirtino, kad dronais smogė mažiausiai dviem Ukrainos šarvuotosioms mašinoms, o ataka esą buvo „likviduota“.
Tačiau internete pasirodė ir šiems teiginiams prieštaraujanti Ukrainos filmuota medžiaga, kurioje buvo matyti sėkmingas Gynybos pajėgų veržimasis. Ji netrukus buvo pašalinta. Vėliau Ukraina sąmoningai neviešino operacijos detalių, o nepriklausomi karo stebėtojai taip pat susilaikė nuo informacijos skelbimo, kad nepadėtų priešui.
Dabar kontrpuolimo rezultatai pamažu aiškėja. Ukrainos pajėgos, regis, atkirtusios Rusijos užimtą fronto iškyšą į šiaurę nuo Lymano, galėjo susigrąžinti iki 77 kvadratinių mylių, arba maždaug 199 kv. kilometrus, teritorijos.
„Manau, kad tai svarbiausia šių metų ataka“, – sakė Helsinkyje įsikūrusios karą stebinčios grupės „Black Bird Group“ vienas įkūrėjų Emilis Kastehelmis.
Pasak jo, operacija galbūt nepakeis bendro karo vaizdo, tačiau veikiausiai pristabdys Maskvos mėginimus prasiveržti prie vadinamosios miestų-tvirtovių juostos, kuria remiasi Ukrainos gynyba Donbase.
Ukrainos kariuomenė oficialiai nepripažino vykdžiusi šią operaciją. Pasaulis apie ją daugiausia sužinojo dėl prancūzų atvirųjų šaltinių analitiko Clémento Molino, kuris surinktus įrodymus paskelbė tik tuomet, kai paaiškėjo, kad tai jau nebegali pakenkti operacijos sėkmei.
V.Putino pareiškimai ir tikrovė
Rugsėjo 1 dieną Biškeke V.Putinas niekaip neparodė žinantis apie Ukrainos kontrpuolimą Lymano kryptimi. Paklaustas apie karo eigą, jis sakė ką tik kalbėjęsis su Generalinio štabo viršininku Valerijumi Gerasimovu, todėl esą turintis „gana objektyvų“ padėties fronte vaizdą.
V.Putinas tvirtino, kad Rusijos pajėgos per pastarąjį mėnesį užėmė 14 gyvenviečių, „įskaitant vakar užimtą Sviatohirską“.
Jeigu šis teiginys būtų buvęs teisingas, miesto užėmimas būtų suteikęs Rusijai svarbų placdarmą siekiant okupuoti visą Donbasą. Iš Sviatohirsko Rusijos pajėgos galėtų apšaudyti svarbų Slovjansko aprūpinimo kelią. Jos taip pat galėtų pasukti atgal ir užbaigti Lymano apsuptį – šį miestą Ukraina kontroliuoja nuo 2022 metų kontrpuolimo Charkivo srityje.
Tačiau, kaip pažymi „The Telegraph“, V.Putinas buvo smarkiai suklaidintas.
„Mums tai iš tiesų pasirodė gana juokinga“, – sakė atvirųjų šaltinių analitikas Philas Cowinas, su savanorių grupe administruojantis projektą „UA Control Map“.
Tuo metu daugelio viešai prieinamą informaciją analizuojančių ekspertų vertinimai rodė, kad Ukraina tvirtai kontroliuoja Sviatohirską, o jos pajėgos juda priešinga kryptimi, nei skelbė V.Putinas.
„Paprastai matytume daugiau dronų nufilmuotos medžiagos, daugiau vaizdo įrašų. Tačiau aplink Novės gyvenvietę staiga stojo tyla. Rusai taip pat neskelbė savo atakų vaizdų, nes nenorėjo parodyti, kad ukrainiečiai juda pirmyn“, – paaiškino P.Cowinas.
Pasak jo, karo eigą pagal atviruosius šaltinius stebintys analitikai Ukrainos operaciją galėjo sekti pagal nemokamuose palydovų vaizduose matomus Rusijos apšaudymus ir antskrydžius. Be to, Rusijos karių artimieji paskelbė daugybę pranešimų apie dingusius karius gyvenvietėse, kurios pagal viešai skelbtą fronto liniją turėjo būti Rusijos užnugaryje.
Patikimiausi atvirųjų šaltinių analizės projektai išsamių duomenų apie operaciją neskelbė, nors paprastai tokią informaciją viešina.
„Ukrainos kariuomenė neprašė mūsų nieko neskelbti. Informacijos buvo nedaug, todėl sprendimus priėmėme patys“, – sakė P.Cowinas.
Kai kurie su Kremliumi siejami karo tinklaraštininkai, tarp jų įtakingas „Telegram“ kanalas „Rybar“, pastebėjo Ukrainos veržimąsi. Vis dėlto daugelis jų ir toliau skelbė pasenusius žemėlapius, kuriuose Rusijos kontroliuojama teritorija buvo vaizduojama gerokai didesnė, nei buvo iš tikrųjų.
„Žinoma, Rusijos daliniai ir jų vadai supranta, kad ukrainiečiai juda pirmyn, nes jiems tenka duoti įsakymus smogti. Tačiau informacijai kylant vadovybės grandine, tikrovė tam tikru metu pasikeičia, o aukščiausioji vadovybė vis labiau atitrūksta nuo realios padėties vietoje“, – sakė E.Kastehelmis.
Melas buvo atskleistas
Praėjus kelioms dienoms po V.Putino kalbos paaiškėjo, kiek smarkiai jis klydo. Ukrainos 3-iojo armijos korpuso vadas Andrijus Bileckis paskelbė vaizdo įrašą, kuriame vaikšto Sviatohirsko gatvėmis.
Miestą ne tik kontroliavo Ukraina – jis buvo už kelių mylių nuo fronto linijos ir palyginti saugus.
„Nusiimkite klounų nosis ir spalvingus perukus. Rusijos karių čia nėra“, – kreipdamasis į Kremlių pareiškė A.Bileckis.
Šis vaizdo įrašas sukėlė ilgai netilusį Rusijos karo tinklaraštininkų pasipiktinimą. „Rybar“ rašė, kad prie nesėkmės prisidėjo „sistemingas melas aukščiausiajai vadovybei“.
Kanalo teigimu, dėl melagingų pranešimų Maskva kai kuriais atvejais nebombardavo pozicijų, kuriomis judėjo Ukrainos pajėgos, nes dokumentuose buvo nurodyta, kad šias vietas saugiai kontroliuoja Rusija.
Viešumas būtų padėjęs priešui
E.Kastehelmio teigimu, atvirųjų šaltinių analitikų sprendimas neviešinti turimos informacijos galėjo paveikti kovų eigą. Per karą sumažėjo autoritetingų geolokacijos specialistų, galinčių daryti įtaką informacinei erdvei sprendžiant, ką skelbti, o ko ne.
„Regis, tiesa, kad Rusijos aukščiausioji vadovybė gali sureaguoti į tam tikras situacijas, kai jos sulaukia viešumo. Todėl yra priežasčių tylėti“, – sakė jis.
Ketvirtadienį Ukrainos 3-iojo armijos korpuso 1-ojo šturmo bataliono vadas Volodymyras Fokinas sukritikavo apie kontrpuolimą paskelbusius žmones.
„Sėkmė mėgsta tylą! Dešimtys tūkstančių žmonių deda visas pastangas, kad tiek daug informacijos nepatektų į socialinius tinklus ir žiniasklaidą. Žinote, kodėl taip pykstu? Nes po masinių publikacijų per dvi ar tris dienas išauga priešo dronų ir artilerijos aktyvumas. Dėl jūsų vaikymosi paskui populiarumą ir socialinių tinklų pradedame netekti savo karių“, – rašė jis.
Kovos Lymano apylinkėse tebesitęsia. Pranešama, kad, atkirtus Rusijos pajėgų suformuotą fronto iškyšą, Ukrainos kariai valo „katilą“, kuriame liko apsuptų Rusijos karių.
„Bild“: Putinas tikisi šią žiemą priversti Ukrainą kapituliuoti
16:06
Rusija ketina pasinaudoti artėjančia žiema, kad dar labiau sustiprintų spaudimą Ukrainai, smogdama ne tik kariniams taikiniams, bet ir energetikos bei kitai kritinei infrastruktūrai. Apie tai, remdamasis Austrijos karo ekspertu Markusu Reisneriu, rašo Vokietijos leidinys „Bild“.
Eksperto vertinimu, fronto linijai beveik nekintant, Kremlius gali mėginti išsekinti Ukrainos visuomenę, o šaltį ir sniegą paversti papildomais karo įrankiais.
„Putinas yra tvirtai įsitikinęs, kad šią žiemą galutinai privers Ukrainą kapituliuoti“, – perspėjo M.Reisneris.
Pasak jo, nepaisant JAV mėginimų tarpininkauti, Rusija nerodo jokio noro nusileisti. Maskva ir toliau taikosi į gyvybiškai svarbias Ukrainos sistemas – pirmiausia energijos tiekimo ir kitą kritinę infrastruktūrą.
„Bild“ teigimu, per ketverius plataus masto karo metus buvo apgadinta arba sunaikinta apie 80 proc. Ukrainos kritinės infrastruktūros, visų pirma energetikos objektų. M.Reisnerio manymu, būtent šia pažeidžiama vieta Maskva mėgins pasinaudoti žiemą.
„Rusijos vadovas dabar įgyvendina griežtą planą: pasinaudoti šia žiema ir iš esmės parklupdyti Ukrainą“, – sakė ekspertas.
Silpnoji vieta – oro gynyba
Viena didžiausių Ukrainos problemų, pasak M.Reisnerio, yra oro gynybos būklė, ypač raketų, skirtų sistemoms „Patriot“, trūkumas. Šios sistemos yra itin svarbios perimant Rusijos balistines raketas.
„Tai Achilo kulnas, kurį Putinas pastebi“, – pažymėjo ekspertas.
Rusija tuo pat metu didina savo karinius pajėgumus. Naujos dronų paleidimo aikštelės gali leisti jai dar labiau sustiprinti oro atakas, o šiuolaikiniai reaktyviniai bepiločiai orlaiviai gali išvystyti iki 600 km/val. greitį.
M.Reisneris prognozuoja, kad artimiausiais mėnesiais Rusijos oro kampanija dar labiau intensyvės. Jis taip pat perspėja Europą dėl galimo diversijų ir hibridinių atakų suaktyvėjimo, neatmesdamas net ribotų Rusijos smūgių rytiniam Europos Sąjungos flangui.
Ukrainos pajėgos smogė Rusijos gamyklai, gaminančiai žaliavas raketų kurui
15:57
Naktį į šeštadienį Ukrainos gynybos pajėgų daliniai smogė „Toljattikaučiuk“ gamyklai Toljatyje, Rusijos Samaros srityje. Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Įmonės teritorijoje patvirtintas pataikymas, po kurio kilo gaisras. Padarytos žalos mastas tikslinamas.
„Toljattikaučiuk“ specializuojasi sintetinio kaučiuko, monomerų, įvairių frakcijų ir didelio oktaninio skaičiaus benzino priedų gamyboje. Sintetinis kaučiukas, be kita ko, naudojamas kietajam taktinių ir balistinių raketų kurui gaminti.
„Darbas prieš svarbiausius priešo karinės pramonės objektus tęsiamas“, – pabrėžė Ukrainos generalinis štabas.
Vokietija įtaria Rusijos žvalgybą prisidėjus prie „hibridinės atakos“ oro uoste
15:54
Vokietijos saugumo pareigūnai įtaria, kad Rusijos karinės žvalgybos narys prisidėjo planuojant praėjusį mėnesį bandytą įvykdyti „hibridinę ataką“, kurios metu oro uoste buvo panaudotas sprogmenų prikrautas dronas, šeštadienį pranešė leidinys „Welt Am Sonntag“.
Šaltinių duomenimis, Vokietijos institucijos mano, kad Rusijos karinės žvalgybos (GRU) agentas, vardu Olegas Le, koordinavo logistiką rengiant pasikėsinimą Leipcigo oro uoste. Taip pat nustatyta, kad antrasis įtariamasis yra Baltarusijos pilietis, vardu Andrejus Ka.
Remiantis šiais radiniais, Berlynas nusprendė dėl incidento kaltinti Rusiją ir paskelbė apie priemones, įskaitant Rusijos konsulato Bonoje bei Rusijos kultūros centro Berlyne uždarymą. Rusija savo ruožtu neigia bet kokį dalyvavimą.
Tyrėjai mano, kad O.Le į Vokietiją atvyko iš Turkijos, o iš Berlyno oro uosto išvyko į Serbiją ir šiuo metu tikriausiai yra sugrįžęs į Rusiją. Tiesioginiai skrydžiai tarp Rusijos ir Vokietijos yra sustabdyti nuo tada, kai 2022-aisiais Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
„Welt“ duomenimis, atvykimo metu pareigūnai žinojo apie O.Le ryšius su GRU, tačiau jam įvažiavus į šalį, stebėjimas nebuvo vykdomas. Įtariamuosius pavyko nustatyti pagal oro uoste rastus DNR pėdsakus. Sprogmenys galėjo būti įvežti į Vokietiją sunkvežimiais per Bulgariją ir Serbiją.
Dronas buvo aptiktas rugpjūčio 4-osios vėlyvą vakarą saugomoje Leipcigo oro uosto krovinių zonoje, šalia Ukrainos krovininio lėktuvo. Šis oro uostas naudojamas kaip karinių krovinių gabenimo centras. Vokietijos vidaus žvalgybos agentūros (BfV) atstovė spaudai naujienų agentūrai AFP teigė, kad dėl vykstančio tyrimo šios informacijos komentuoti negalinti.
Vokietija, viena pagrindinių Ukrainos rėmėjų nuo pat plataus masto invazijos pradžios, susiduria su padažnėjusiais sabotažo atvejais, kibernetinėmis atakomis ir kitais incidentais, dėl kurių įtarimai dažniausiai krenta ant Maskvos.
CNN: Ukrainos dronų specialistai padeda Malio sukilėliams kovoti su Rusijos pajėgomis
14:49
Ukraina plečia kovą su Rusija toli už savo šalies ribų. Ukrainos bepiločių orlaivių specialistai dirba Malio dykumose ir padeda vietos sukilėliams, kovojantiems su Rusijos pajėgomis, skelbia CNN.
Leidinio duomenimis, į Malį išsiųsta apie 15 Ukrainos specialistų. Jie daugiausia moko šalies šiaurėje veikiančius sukilėlius, teikia jiems paramą ir operatyvinę pagalbą, tačiau patys tiesiogiai fronto kovose nedalyvauja.
Operacijas koordinuoja nuotoliniu būdu
Ukrainos kariai bendradarbiauja su daugiausia iš tuaregų sudaryta separatistine grupuote – Azavado išlaisvinimo frontu.
Vienas Ukrainos dronų operatorius CNN pasakojo, kad vietos kovotojų veiksmus koordinuoja nuotoliniu būdu. Drono perduodamą vaizdą jis gauna internetu, o tada radijo ryšiu nurodo vietos operatoriui, ką daryti.
„Jų operacijas koordinuoju nuotoliniu būdu. Jų drono signalą gaunu internetu ir iš karto radijo ryšiu pasakau, ką daryti ir kur skristi“, – kalbėjo karys.
Pasak jo, vietos kovotojai išvyksta į užduotis, o sugrįžę kartu su ukrainiečiais išsamiai aptaria savo veiksmus. Pats Ukrainos karys į fronto liniją nevyksta, nes yra gavęs tiesioginį vadovybės nurodymą to nedaryti.
Ukrainos patirtimi dalijamasi ir kitose šalyse
CNN šaltinio Ukrainos karinėje žvalgyboje teigimu, Ukrainos specialistų buvo dislokuota ir Sudane. Be to, Čado, Nigerio ir Burkina Faso kariai anksčiau vyko į Malį mokytis naudoti bepiločius orlaivius.
Ukraina karinių ekspertų grupes taip pat siuntė bent į penkias Artimųjų Rytų valstybes. Ten ukrainiečiai mokė vietos pajėgas numušti Irano gaminamus smogiamuosius dronus „Shahed“, kuriuos Rusija jau kelerius metus naudoja atakuodama Ukrainą.
Mainais už perduodamą karinę patirtį Kyjivas, CNN duomenimis, sudarė bendradarbiavimo saugumo srityje susitarimų ir sulaukė pažadų tiekti šaudmenis.
Dykumoje tenka keisti taktiką
Sąlygos Malyje smarkiai skiriasi nuo Ukrainos fronto. Dieną temperatūra nuolat pakyla aukščiau kaip 43 laipsniai, o naktį staigiai nukrinta. Techniką papildomai veikia smėlis ir dulkės.
Ukrainos karinės žvalgybos atstovo teigimu, dėl karščio ir dulkių įranga greičiau genda. Tenka pritaikyti filtrus, aušinimo sistemas, elektronikos apsaugą ir baterijas.
Skiriasi ir kovos taktika.
„Ukrainoje vyksta didelio intensyvumo kovos, rengiami masiniai smūgiai, jaučiamas nuolatinis spaudimas. Čia veikiau vyksta manevrinis karas didelėse teritorijose: rengiamos pasalos, kontroliuojami maršrutai, veikiama mažomis grupėmis ir labai svarbu pažinti vietovę“, – sakė CNN pašnekovas.
Pasak jo, ukrainiečiai moko vietos kovotojus taktikos, o šie savo ruožtu perduoda išgyvenimo ir kovos dykumoje įgūdžius.
„Mes mokome juos taktikos, o jie mus – išgyventi ir kovoti“, – teigė jis.
Padėjo sukilėliams perimti Kidalį
Ukrainos kariai CNN taip pat papasakojo apie operacijas prie strategiškai svarbaus Kidalio miesto Malio šiaurėje.
Metų pradžioje tuaregų sukilėliai ir su „Al Qaeda“ siejami kovotojai vienu metu atakavo Rusijos pajėgas ir privertė jas atsitraukti. Rusijos gynybos ministerija apkaltino Kyjivą prisidėjus prie puolimo ir pareiškė, kad Ukrainos bei Europos instruktoriai esą mokė sukilėlius prieš ataką.
Ukrainos karinės žvalgybos atstovas CNN teigė, kad tokių operacijų tikslas – didinti spaudimą Rusijai ir parodyti kitoms šalims, jog Maskva nėra patikima sąjungininkė.
„Savo patirtį bepiločių orlaivių srityje paverčiame užsienio politikos priemone“, – sakė jis.
Pasak CNN kalbinto Ukrainos kario, bendradarbiavimas su tuaregais grindžiamas ne tiek bendrais įsitikinimais, kiek abipuse nauda.
„Kultūra ir religija skiriasi, tačiau kai jus puola tie patys idiotai, ideologiniai skirtumai pasitraukia į antrą planą“, – kalbėjo žvalgybos atstovas.
Ukrainos dronų operatorius dalį sukilėlių pavadino radikalais, linkusiais spontaniškai šaudyti į orą ir elgtis destruktyviai.
„Kartais emociškai sunku nekreipti dėmesio į tam tikrus dalykus. Tiesiog dabar esame toje pačioje barikadų pusėje. Jeigu šiems vaikinams seksis kovoti su rusais, mielai juos mokysime“, – sakė jis.
Kario vertinimu, kiekviena Rusiją silpninanti operacija gali padėti Ukrainai priartėti prie pergalės savo šalyje.
„Tai daro jiems spaudimą. Visa ši istorija turi ir psichologinių, ir realių padarinių“, – pridūrė jis.
Ukrainos kariai veikia ir Libijoje
CNN duomenimis, Ukrainos jūrinių dronų operatoriai nuo 2025 metų pabaigos taip pat dislokuoti Libijos šiaurės vakaruose. Jų padalinys naudojasi tarptautine karine baze Misratoje kaip operacijų prieš Rusijos „šešėlinį laivyną“ atramos punktu, o mainais moko vietos pajėgas.
Kalbama apie naftos tanklaivius, kuriais Rusija apeina tarptautines sankcijas, toliau eksportuoja naftą ir gauna lėšų karui finansuoti.
Metų pradžioje vienas sprogmenų gabenantis Ukrainos jūrinis dronas tapo nevaldomas ir buvo aptiktas prie Graikijai priklausančios Lefkados salos. Graikija pareiškė Ukrainai oficialų diplomatinį protestą, o Kyjivas dėl incidento atsiprašė.
Rusija Afrikoje taip pat tobulina karinę techniką
Maskva aktyviai stiprina karinį buvimą Sahelyje. Po Jevgenijaus Prigožino žūties Rusija sujungė „Wagner“ grupuotės likučius su reguliariosios kariuomenės daliniais ir sukūrė „Afrikos korpusą“, remiantį Kremliui palankius vietos režimus.
Rusija mėgina įsitvirtinti regione, kuriame pasitraukus Prancūzijos ir kitų Vakarų valstybių pajėgoms susidarė saugumo vakuumas. Mainais už paramą vietos valdžiai Maskva gauna politinės įtakos, pajamų ir prieigą prie gamtos išteklių.
Rusija savo operacijas Afrikoje taip pat naudoja karinėms technologijoms plėsti ir pritaikyti. Valstybinė ginklų eksporto bendrovė „Rosoboroneksport“ tarptautinėje aviacijos parodoje Egipte pristatė naujų raketų ir dronų. Bendrovės vadovo teigimu, ši ginkluotė išbandyta kovose Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose.
Ukrainos karinės žvalgybos vertinimu, ši priešprieša Kyjivui svarbi ne tik kariniu, bet ir strateginiu požiūriu. Nors Ukrainos kontingentai nedideli, jų veikla rodo didėjantį Kyjivo pasitikėjimą, kad per karą sukaupta dronų naudojimo patirtis stiprina šalies tarptautinį vaidmenį.
Per naktines Rusijos atakas Ukrainoje žuvo keturi žmonės
14:37
Per naktinius Rusijos smūgius žuvo keturi žmonės, iš kurių du – pietiniame Zaporižios mieste, o dar du – „ArcelorMittal“ gamykloje centriniame Kryvyj Rihe, šeštadienį pranešė vietos pareigūnai ir plieno gamintoja.
„ArcelorMittal Kryvyj Rih“ praneša, kad praėjusią naktį į mūsų gamyklą pataikė agresorės šalies raketa“, – „Telegram“ tinkle nurodė pasaulinio plieno milžino padalinys, pridurdamas, kad buvo rasti dviejų žmonių palaikai.
„Pabrėžiame, kad mūsų gamykla yra civilinis kasybos ir metalurgijos pramonės objektas, ir griežtai smerkiame šias klastingas priešo atakas“, – tęsė bendrovė, pažymėdama, kad buvo apgadinti ir gamybiniai pajėgumai.
Rusija, 2022 metų vasarį įsiveržusi į Ukrainą, intensyvina raketų ir dronų atakas, nukreiptas į civilinės infrastruktūros objektus.
Vietos pareigūnų duomenimis, per naktinį smūgį Zaporižioje, sugriovusį namą, taip pat žuvo du žmonės.
„Tai buvo visiškas teroras“, – naujienų agentūrai AFP sakė 56 metų vietos gyventoja Liudmila.
Pietiniame Odesos uostamiestyje per Rusijos raketų ir dronų atakas buvo apgadinti gyvenamieji namai, sugriauti ištisi aukštai, o 35 žmonės sužeisti, pranešė regiono gubernatorius Olehas Kiperis.
Tuo metu Kyjivas padidino tolimojo nuotolio smūgių skaičių Rusijos teritorijoje, ypač taikydamasis į naftos perdirbimo gamyklas ir logistikos sandėlius. Ši eskalacija lėmė didžiausią civilių aukų skaičių nuo karo pradžios.
Penktadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino savo kolegą iš JAV Donaldą Trumpą įvesti „griežtas“ ir neatidėliotinas sankcijas Rusijai, kad būtų apribotas jos pajėgumas gaminti raketas.
JAV tarpininkaujamos diplomatinės pastangos užbaigti konfliktą kol kas apčiuopiamų rezultatų nedavė.
Zelenskis neatmeta galimybės susitikti su Putinu G20 susitikime Majamyje
12:37
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį paskelbtame interviu pareiškė, kad būtų pasirengęs susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu per Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimą Majamyje.
Šis pareiškimas nuskambėjo intensyvėjant pastangoms užbaigti karinį konfliktą.
Atsakydamas į Vokietijos transliuotojo „Deutsche Welle“ klausimą, ar jis susitiktų su V.Putinu gruodžio mėnesį vyksiančiame renginyje, jei abu lyderiai būtų pakviesti, Ukrainos vadovas teigė: „Taip, žinoma. Mes turime atvykti. Turime susitikti, pasikalbėti ir priimti sprendimus.“
„Tai ne apie žodžius. Nesvarbu, ką aš jam pasakysiu ar ką jis nori pasakyti man. Tai nesvarbu. Svarbu tik rezultatas. Rezultatas yra viskas. Štai ir viskas“, – teigė jis.
Vašingtonas neseniai siekė atnaujinti ilgai įstrigusias pastangas užbaigti penktuosius metus besitęsiantį Rusijos ir Ukrainos karą. Praėjusį savaitgalį JAV derybininkai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris lankėsi Maskvoje bei Kyjive.
V.Putinas ir jo kolega iš JAV Donaldas Trumpas praėjusią savaitę taip pat aptarė karą per valandos trukmės pokalbį telefonu, kurį Kremlius pavadino „itin atviru“ ir konstruktyviu.
Penktadienį duotame interviu V. Zelenskis pabrėžė, kad S.Witkoffo ir J.Kushnerio vizitas buvo „geras signalas“, o tai, kad jiedu apsilankė tiek Kyjive, tiek Maskvoje, yra svarbu.
„Tai pagarba mūsų žmonėms“, – teigė jis.
Šiais metais JAV pirmininkauja G20 grupei, kurią sudaro 19 valstybių, Europos Sąjunga ir Afrikos Sąjunga.
Rugsėjo pradžioje Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas buvo sutiktas G20 susitikime Šiaurės Karolinoje, o tai sukėlė nepasitenkinimą tarp Ukrainos sąjungininkių Europoje.
Be to, Rusijos diplomatas šeštadienį nurodė, kad Maskva kitą savaitę į G20 energetikos susitikimą Hjustone atsiųs kelis pareigūnus.
Putinas: Europos karių dislokavimas Ukrainoje reikštų karą su Rusija
12:12
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį įspėjo, kad bet koks Europos šalių karių dislokavimas Ukrainoje prilygtų „karui prieš Rusiją“.
Jis pridūrė, kad, anot jo, Maskva nekelia jokios grėsmės Europos valstybėms.
„Šiuo metu jie sako, kad svarsto, kaip išsiųsti karius į Ukrainos teritoriją. Tai reiškia karą prieš Rusiją“, – cituojant V.Putiną pranešė Rusijos naujienų agentūros, turėdamos omenyje Europos lyderius.
„Mes negrasiname ir neturime ketinimų grasinti Europos šalims. Kam mums to reikia? Niekas net nesuvokia, kad mes neturime jokio pagrindo įsivelti į konfliktą su Europa“, – kalbėjo jis.
V.Putinas pareiškė, kad Europos lyderiai „gąsdina savo gyventojus įsivaizduojama grėsme, kylančia iš Rusijos“.
„Šios grėsmės nėra ir niekada nebuvo“, – pridūrė jis.
Rusija plataus masto puolimą prieš Ukrainą pradėjo 2022 metų vasarį ir ne kartą kartojo, kad Vakarų šalių karių dislokavimas Ukrainos teritorijoje yra „raudona linija“, kurios negalima peržengti.
Nors apie tokį dislokavimą Europos lyderiai diskutavo kelerius metus, tai niekada nebuvo įgyvendinta.
Rusija savo puolimą Ukrainoje pateisina teiginiais apie esą kylančią grėsmę dėl NATO plėtros iki jos sienų – šios Vakarų karinės sąjungos, į kurią siekia įstoti Kyjivas.
SIPRI: Rusija smarkiai padidino dislokuotų branduolinių galvučių skaičių
09:48
Rusija toliau didina dislokuotų branduolinių kovinių galvučių skaičių. Tai nurodoma Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) 2026 metų metinėje ataskaitoje „Pasaulio branduolinės pajėgos“.
Analitikų vertinimu, 2026 metų sausį visą Rusijos branduolinį arsenalą sudarė 5420 kovinių galvučių. Iš jų 2604 buvo laikomos centriniuose sandėliuose, 1020 – išimtos iš ginkluotės ir laukė išmontavimo, o 1796 buvo dislokuotos ir parengtos naudoti.
Dislokuotas arsenalas didėja ketvirtus metus iš eilės
Rusijoje dislokuotų branduolinių kovinių galvučių skaičius auga ketvirtus metus iš eilės. 2022 metais jų buvo 1588, 2023 metais – 1674, 2024-aisiais – 1710, o 2025 metais – 1718.
Palyginti su 2020 metais, Maskva dislokuotų kovinių galvučių skaičių padidino maždaug 14 proc. Dabartinis rodiklis yra didžiausias nuo 2017 metų, kai Rusija buvo dislokavusi apie 1950 branduolinių kovinių galvučių.
Jungtinės Valstijos dislokuotų kovinių galvučių skaičiaus nepakeitė – jų turi apie 1770. Prancūzija ir Jungtinė Karalystė turi atitinkamai 280 ir 120 tokių kovinių galvučių.
Dislokuotą arsenalą didina ir Kinija: per metus kovinių galvučių skaičius išaugo nuo 24 iki 34. Visą Pekino branduolinį arsenalą, SIPRI vertinimu, sudaro apie 620 kovinių galvučių.
Kas sudaro Rusijos branduolinę triadą
SIPRI skaičiavimu, Rusijos sausumos pajėgų nešamosios priemonės potencialiai gali gabenti iki 1092 branduolinių kovinių galvučių. Maždaug 892 iš jų šiuo metu dislokuotos tarpžemyninėse balistinėse raketose.
Rusijos karinis jūrų laivynas turi 13 strateginių branduolinių povandeninių laivų, kurių bendra teorinė talpa – 928 kovinės galvutės. Tačiau du povandeniniai laivai kapitališkai remontuojami, todėl faktiškai laivynui prieinamų dislokuotų kovinių galvučių skaičius vertinamas 704.
Dar apie 586 branduolines kovines galvutes galėtų gabenti strateginiai bombonešiai.
SIPRI pažymi, kad 2025 metais Rusijos oro ir kosmoso pajėgos patyrė operacinių nuostolių Ukrainos gynybos pajėgoms smogus karinėms oro bazėms. Po šių atakų Rusijos vadovybė dalį strateginės aviacijos, įskaitant lėktuvus Tu-160M ir Tu-95MS, išsklaidė atokiuose aerodromuose.
Branduolinių pajėgų modernizavimas stringa
Nors dislokuotas arsenalas didėja, Rusijos branduolinių pajėgų modernizavimo programą lydi vėlavimai. Ekspertai juos sieja su Vakarų sankcijomis, Rusijos pramonės problemomis ir pirmenybe įprastinės ginkluotės, reikalingos karui prieš Ukrainą, gamybai.
Kartu Maskva toliau dislokuoja naujas raketų sistemas, įskaitant kompleksus „Orešnik“, taip pat ir Baltarusijos teritorijoje.
Ataskaitoje atskirai atkreipiamas dėmesys į didėjantį branduolinių arsenalų įslaptinimą. Viena iš priežasčių – 2026 metų vasarį pasibaigęs ir nepratęstas Rusijos bei JAV Naujosios strateginės ginkluotės mažinimo sutarties, dar vadinamos „New START“ arba START III, galiojimas.
SIPRI ekspertai perspėja, kad dislokuotų branduolinių kovinių galvučių skaičius artimiausiais metais gali didėti dar sparčiau.
„Nors bendras branduolinių kovinių galvučių skaičius pasaulyje ir toliau mažėja, palaipsniui išmontuojant iš ginkluotės išimtus užtaisus, koviniam naudojimui parengtų dislokuotų branduolinių kovinių galvučių kasmet daugėja. Tikėtina, kad ši tendencija artimiausiais metais išliks ir galbūt net paspartės“, – teigiama ataskaitoje.
Dronai atakavo karinį aerodromą ir pramonės objektus Rusijoje: kilo dideli gaisrai
09:24
Naktį į šeštadienį sprogimai griaudėjo Rusijos Samaros srities Toljačio mieste ir Rostovo srities Taganroge. Po dronų atakos abiejų miestų pramonės objektų teritorijose kilo gaisrų, skelbia UNIAN.
Pirminiais Rusijos stebėsenos kanalų duomenimis, Toljatyje galėjo būti smogta chemijos gamyklai „KuibyševAzot“. Liudininkų paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti miesto pramoniniame rajone kilęs gaisras. Samaros srities gubernatorius Viačeslavas Fedoriščevas pareiškė, kad oro gynyba naktį esą atrėmė „masinę bepiločių orlaivių ataką“.
„KuibyševAzot“ yra viena didesnių Rusijos chemijos produktų gamintojų. Įmonė gamina amoniaką, karbamidą, amonio salietrą, kaprolaktamą ir poliamidą. Dalis šių produktų naudojami pramonėje, o cheminės medžiagos gali būti svarbios ir Rusijos kariniam pramoniniam kompleksui.
Keli sprogimai naktį nugriaudėjo ir Taganroge. Vėliau skirtingose miesto vietose kilo gaisrų. Stebėsenos projekto ASTRA analitikų duomenimis, vienas dūmų stulpas kilo nuo karinio aerodromo „Taganrog-Centralnyj“ pusės. Jame dislokuotas Rusijos 708-asis karinės transporto aviacijos pulkas.
Netoliese veikia ir 325-oji aviacijos remonto gamykla, remontuojanti transporto lėktuvus bei gaminanti jų dalis. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas ryte pranešė, kad buvo smogta vienam Rusijos koviniam lėktuvui, tačiau daugiau aplinkybių neatskleidė. Oficialiai nepatvirtinta, ar šis pranešimas susijęs su Taganrogo aerodromo ataka.
Palydovų duomenys dar vieną gaisro židinį užfiksavo buvusios Taganrogo automobilių gamyklos „TagAZ“ teritorijoje. Stebėsenos kanalų teigimu, ten galėjo užsidegti rezervuaras. Bankrutavusios gamyklos teritorija dabar naudojama įvairioms pramonės ir karinėms reikmėms – anksčiau skelbta, kad joje gali būti surenkami smogiamieji dronai.
Gaisrus šioje teritorijoje užfiksavo ir NASA palydovinė sistema FIRMS. Dėl dronų atakos Rusijos aviacijos agentūra „Rosaviacija“ laikinai sustabdė Samaros Kurumočo oro uosto darbą.
Rusija masiškai atakavo Ukrainos miestus: yra žuvusiųjų ir sužeistųjų
08:43
Šeštadienio naktį ir rytą Rusijos pajėgos raketomis bei dronais smogė Odesai, Kryvyj Rihui, Dniprui ir Zaporižiai. Per atakas žuvo žmonių, buvo sužeistųjų, apgadinta gyvenamųjų namų ir pramonės įmonių.
Odesos srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis pranešė, kad Rusija surengė masinę raketų ir dronų ataką prieš civilinę regiono infrastruktūrą. Naujausiais duomenimis, nukentėjo mažiausiai 12 žmonių, tarp jų – vaikas.
Odesoje buvo visiškai sugriauti daugiabučio viršutiniai aukštai. Sprogimo banga apgadino gretimus gyvenamuosius namus ir žemo slėgio dujotiekį. Kitoje vietoje nukentėjo dar trys gyvenamieji namai, vienas jų visiškai sugriautas. Taip pat apgadintas dujotiekis.
Liudininkų teigimu, smūgio patyrė kurortiniame Arkadijos rajone esantis gyvenamųjų namų kompleksas „Perlyna“. Žmonės pranešė apie didelius sugriovimus. Atakų vietose dirba skubiosios tarnybos, įkurti operatyviniai štabai.
Kryvyj Rihe žuvo žmogus
Naktį Rusijos pajėgos Kryvyj Rihą iš kelių krypčių atakavo balistinėmis raketomis. Smogus pramonės įmonei žuvo vienas žmogus, dar du buvo sužeisti.
„Miestas buvo atakuotas balistinėmis raketomis iš skirtingų krypčių“, – pareiškė Kryvyj Riho gynybos tarybos vadovas Oleksandras Vilkulas.
Dnipre kilo gaisras
Per naktinę ataką smūgio sulaukė ir Dnipras. Vienoje pramonės įmonėje kilo gaisras. Pirminiais duomenimis, žmonės nenukentėjo.
Zaporižioje žuvo du žmonės
Zaporižią Rusijos pajėgos naktį atakavo smogiamaisiais dronais. Vienas jų pataikė į privačių namų kvartalą – kilo gaisrų, vienas gyvenamasis namas buvo visiškai sugriautas.
Iš pradžių iš po griuvėsių buvo ištraukti du žmonės, tačiau viena nukentėjusi moteris mirė. Vėliau gelbėtojai griuvėsiuose aptiko vyro kūną.
Naujausiais duomenimis, per Rusijos smūgį Zaporižioje žuvo 64 metų moteris ir 37 metų vyras. Dar viena 59 metų moteris buvo sužeista.
