Svarbiausios naujienos
- Analitikai įvertino padėtį prie Avdijivkos: prie kokso gamyklos vyksta kruvini mūšiai
- Rusija paskelbė, kad dronais taikytasi į naftos saugyklą Kryme
- Estijos saugumo ekspertas nurodė pagrindines Ukrainos kontrpuolimo klaidas
- Rusija jaučia grėsmę: į laikinai okupuotą Krymą perkelia papildomas karines pajėgas
- Britų žavlgyba: Rusijos kariai užėmė didžiąją dalį Marijinkos griuvėsių
- Ukrainos pareigūnas paaiškino, kodėl Rusija puola prie Avdijivkos neskaičiuodama aukų
- “Bloomberg”: Putinui ateina geresni laikai
- Ukrainos specialiosios pajėgos smogė rusų kariniams objektams Kryme
- Pranešama, kad kartu su “Rheinmetall” Ukrainoje pradedama šarvuotų transkorto priemonių gamyba
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
V.Zelenskis visiems didvyriams pažadėjo būstus
19:28
Visi, kuriems nuo Rusijos invazijos pradžios buvo suteiktas Ukrainos didvyrio vardas, gaus nuosavą valstybės būstą, pažadėjo V.Zelenskis susitikimo su Ukrainos kariais metu.
„Valstybė turi rūpintis visais, kurie ją gina, užtikrinti visus jų poreikius. Ir kalbama ne tik apie tinkamą įrangą ir ginkluotę – tai taip pat socialinė apsauga ir deramas mūsų karių, mūsų Didvyrių, aprūpinimas.
Taigi, pagal šią iniciatyvą visi, kuriems nuo karo pradžios suteiktas Ukrainos didvyrio vardas, gauna nuosavą būstą. Visi tie, kurie, gindami valstybę, tapo Auksinės žvaigždės ordino turėtojais. Visi be išimties“, – teigė V.Zelenskis.
Šiuo metu Ukrainos didvyrio vardas suteiktas mažiausiai 360 žmonių. Iš jų 210 buvo apdovanoti jau po mirties.
Oro pajėgų vadas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matomas mūšis su bepiločiais dronais
00:35
Antradienį naktį Ukrainos oro pajėgų vadas generolas leitenantas Mykola Oleščukas paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuota intensyvi rusų bepiločių orlaivių ataka.
„Šiandien Pietų oro pajėgų vadavietė dega! Jie naikina viską – ir priešo lėktuvus, ir atakos dronus!
Dėkoju visiems dalyvaujantiems už jų darbą. Rezultatai bus ryte! Tikėkite oro gynyba, tikėkite Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis!“
Pasak Oleščuko, vaizdo įraše matyti, kaip šalies pietuose, kur vyksta oro mūšis, naikinami „Shahed" bepiločiai lėktuvai.
V.Zelenskis paskutinę akimirką atšaukė JAV senatoriams skirtą instruktažą
23:48
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskutinę minutę atšaukė internetu rengtą pasitarimą su Jungtinių Valstijų senatoriams, pranešė CNN.
„Senato daugumos lyderis Chuckas Schumeras sakė, kad Ukrainos prezidentas V.Zelenskis nebedalyvaus įslaptintame instruktaže dėl paskutinę minutę iškilusios problemos“, – sakoma pranešime.
Pasak įstatymų leidėjų, V.Zelenskis taip pat virtualiai nepasirodė Ukrainos Atstovų Rūmų instruktažo metu.
Rusija pasiuntė lėktuvą ieškoti įgulos Juodojoje jūroje
22:43
Antradienį vakare Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadas Mykola Oleščukas teigė, kad Ukrainos naikintuvai netoli Gyvatės salos numušė naikintuvą Su-24M, pranešė „Unian“.
Rusijos okupantai numušto bombonešio įgulos narių ieškoti pasiuntė savo karinį transporto lėktuvą An-24.
Apie tai savo „Facebook“ puslapyje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų atstovas spaudai Yuriyus Ihnatas.
„Okupantų An-26 nepraranda vilties... Kaip grifai vis dar sukasi virš nardymo vietos, broliai“, – rašė jis.
Ukrainoje paskelbtas oro pavojus
21:47
Antradienio vakarą Ukrainą vėl atakavo Rusijos bepiločiai lėktuvai. Apie tai „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybė.
Jie įspėjo apie „Shahed“ tipo bepiločių orlaivių judėjimą nuo Juodosios jūros link Čornomorsko ir Odesos.
JAV: Rusija atmetė naują pasiūlymą išlaisvinti du amerikiečius
21:21
Jungtinės Valstijos antradienį pranešė, kad Rusija atmetė naują pasiūlymą paleisti du sulaikytus amerikiečius – „The Wall Street Journal“ korespondentą Evaną Gershkovichą ir buvusį JAV jūrų pėstininką Paulą Whelaną.
„Pateikėme nemažai pasiūlymų, įskaitant vieną itin solidų pastarosiomis savaitėmis“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Matthew Milleris.
„Rusija šį pasiūlymą atmetė“, – pridūrė jis.
Pranešama, kad kartu su „Rheinmetall“ Ukrainoje pradedama šarvuotų transporto priemonių gamyba
20:41
Ukraina ir Vokietijos ginklų koncernas Rheinmetall netrukus pradės šarvuotų transporto priemonių gamybą Ukrainos teritorijoje, pranešė „Ukrainska Pravda“.
Apie tai kalbėjo Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalas.
„Tai pavyzdinis Ukrainos ir Europos ginklininkų pajėgas vienijantis projektas.
Ateityje taip pat remsimės technologijų perdavimu, investicijomis į dizaino kūrimą, naują gamybą ir „Military Tech“, – paskelbė jis.
Jis priminė, kad „Rheinmetall“ jau gamina artilerijos sviedinius Ukrainai.
V.Zelenskis visiems didvyriams pažadėjo būstus
19:28
Visi, kuriems nuo Rusijos invazijos pradžios buvo suteiktas Ukrainos didvyrio vardas, gaus nuosavą valstybės būstą, pažadėjo V.Zelenskis susitikimo su Ukrainos kariais metu.
„Valstybė turi rūpintis visais, kurie ją gina, užtikrinti visus jų poreikius. Ir kalbama ne tik apie tinkamą įrangą ir ginkluotę – tai taip pat socialinė apsauga ir deramas mūsų karių, mūsų Didvyrių, aprūpinimas.
Taigi, pagal šią iniciatyvą visi, kuriems nuo karo pradžios suteiktas Ukrainos didvyrio vardas, gauna nuosavą būstą. Visi tie, kurie, gindami valstybę, tapo Auksinės žvaigždės ordino turėtojais. Visi be išimties“, – teigė V.Zelenskis.
Šiuo metu Ukrainos didvyrio vardas suteiktas mažiausiai 360 žmonių. Iš jų 210 buvo apdovanoti jau po mirties.
Kyjivas pradėjo korupcijos tyrimą dėl ginklų pirkimo
18:55
Ukraina antradienį pareiškė tirianti įtariamą korupciją ginklų pirkimo srityje, tačiau pabrėžė, kad ginklai, kuriuos Vakarų šalys tiekė kovai su Rusijos invazija, nebuvo naudojami ne pagal paskirtį.
Kyjivas kelis mėnesius kartojo savo sąjungininkams iš Europos Sąjungos, kad net ir karo metu yra pasiryžęs kovoti su korupcija.
Šis pranešimas taip pat buvo paskelbtas praėjus trims mėnesiams po to, kai Ukraina paskyrė naują gynybos ministrą Rustemą Umerovą.
Ankstesnis gynybos ministras Oleksijus Reznikovas buvo apkaltintas korupcija kariuomenėje.
„Vyksta keli procesai, susiję su ginklų įsigijimu“, – sakė antikorupcinės prokuratūros vadovas Oleksandras Klymenka.
Jis teigė, kad tarp jų yra sutarčių, kurių vertė siekia nuo 10 iki 100 mln. eurų, tačiau sakė negalįs atskleisti detalių.
„Būtina ištirti ir nustatyti konkrečius faktus: ar tai įvyko, ar ne“, – pridūrė jis.
Kita vertus, O. Klymenka sakė, kad pareigūnai negavo jokių skundų iš Vakarų sąjungininkių, aprūpinusių šalį ginklais.
Korupcija Ukrainoje yra didelė problema, o pastaraisiais mėnesiais kilo keletas korupcijos skandalų, taip pat ir Gynybos ministerijoje.
Tačiau kaltinimai niekada nebuvo susiję su Vakarų šalių Ukrainai teikiama karine ir finansine pagalba.
Ukrainos specialiosios pajėgos smogė rusų kariniams objektams Kryme
16:45
Antradienį ryte Ukrainos specialiosios tarnybos pajėgos bepiločiais orlaiviais atakavo keletą Rusijos karinių objektų laikinai okupuotame Kryme, naujienų agentūrai „RBC-Ukraine“ teigė šaltiniai.
Anot jų, Ukrainos saugumo tarnybos bepiločiai orlaiviai netoli Bagerovo kaimo smogė radiolokacinei sistemai „Nebo-M“, o šalia Stelkovo kaimo – sraigtasparnių nusileidimo aikštelei, radiolokacinei sistemai „P-18 Terek“ ir priešlėktuvinių raketų valdymo sistemai „Baikal-1M“.
„Šio ryto sprogimai kariniuose objektuose Kryme yra Ukrainos saugumo tarnybos specialios operacijos rezultatas“, – tvirtino šaltiniai.
Jie pridūrė, kad toks buvo Ukrainos pajėgų sveikinimas rusams su Tarptautine savanorių diena, priminęs jiems, kad Ukrainos žemė tiesiogine prasme degs jiems po kojomis.
Antradienį ryte pranešta, kad bepilotis orlaivis smogė naftos saugyklai Kryme. Tačiau Ukraina kol kas šios informacijos nekomentavo.
Ukrainos pulkininkas kritikuoja amerikiečių patarimus: „Jie norėjo, kad pradėtume „mėsos ataką“
16:40
Koncentruotų smūgių didelėmis karių masėmis siauroje teritorijoje taktika, kurią Pentagonas primygtinai siūlė Ukrainos vadovybei prieš kontrpuolimą, iš esmės yra kruvinas „mėsos puolimas“, tokią nuomonę išsakė karinis ekspertas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pulkininkas Olehas Ždanovas komentare žiniasklaidos priemonei „Focus“.
„Jei būtume pradėję frontalinį puolimą, kaip norėjo mūsų partneriai, tai būtų buvusi „mėsos ataka“. Turime atiduoti duoklę Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiajam vadui Valerijui Zalužnui už tai, kad nesutiko užkurti mėsmalę“, – pareiškė ekspertas.
Pasak O.Ždanovo, mechanizuotas įtvirtintų Rusijos pozicijų puolimas, trūkstant ginkluotės ir beveik nesant oro paramos, būtų atnešęs didžiulių nuostolių. Dėl šios priežasties Ukrainos generalinis štabas pasirinko atsargesnę taktiką.
„Generolas Benas Hodgesas šia tema kalbėjo teisingai. Jis sakė, kad JAV kariuomenė – NATO kariuomenės pavyzdys – niekada nepradėtų puolimo neturėdama oro persvaros. O „The Washington Post“ bando mums priekaištauti, kad nesutinkame pradėti „mėsos atakos" be šarvuočių, tolimojo nuotolio raketų ir lėktuvų“, – pridūrė jis.
Tuo tarpu Ukrainos karinių jūrų pajėgų atsargos kapitonas Andrijus Ryženko, pirmojo rango kapitonas, pažymėjo, kad kai kurios Pentagono pretenzijos vis dėlto yra pagrįstos. Ypač dėl pastangų sutelkimo vienoje srityje.
„Visapusiškos invazijos pradžioje Rusija puolė mus visu perimetru, paskui suprato, kad neturi pakankamai pajėgų, ir sutelkė jas rytuose, o pietuose įsitvirtino. Galbūt buvo teisinga elgtis taip pat“, – komentavo kapitonas.
A.Ryženko taip pat kritikuoja Ukrainos vadovybę, kad ji per ilgai atidėliojo kontrpuolimą, o tai suteikė Rusijai laiko pasiruošti.
„Tikėjomės, kad jis prasidės balandį arba gegužę. Rusija pasinaudojo tuo laiku ir užminavo dideles teritorijas“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad pareiškimai apie greitą pergalę prieš prasidedant vasaros kampanijai taip pat buvo klaida.
Šie Ukrainos pajėgų kariškių komentarai pasirodė po to, kai pirmadienį leidinys „The Washington Post“ paskelbė straipsnį apie nesėkmingą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vasaros kontrpuolimą.
Jame rašoma, kad Pentagonas tikėjosi, jog Ukrainos kariuomenė taikys „totalinio karo“ taktiką, kuri apima žvalgybos, artilerijos, šarvuočių, pėstininkų ir aviacijos veiksmus vienu metu. Tačiau ukrainiečiai naudojo mažų pėstininkų grupių taktiką.
Pentagonas taip pat primygtinai reikalavo, kad ukrainiečiai sutelktų savo pastangas viena kryptimi, pageidautina, kad būtų bandoma prasiveržti į Melitopolį ir perskirti Rusijos frontą į dvi dalis. Tačiau vietoje to ukrainiečių vadovybė pradėjo puolimą iš karto trimis frontais – Berdiansko, Melitopolio ir Bachmuto.
„Bloomberg“: V.Putinui ateina geresni laikai
15:04
Karui Ukrainoje atsidūrus aklavietėje, geopolitinė Rusijos prezidento Vladimiro Putino padėtis pastebimai gerėja. Vakarų bandymai izoliuoti Rusiją tarptautiniu mastu taip pat nepasiteisina, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“.
Straipsnyje primenama, kad dar rugpjūtį V.Putinas nedalyvavo BRICS aukščiausiojo lygio susitikime Pietų Afrikos Respublikoje, nes bijojo būti suimtas dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo pateiktų kaltinimų. Tačiau antradienį oficialiai paskelbta, kad jis iškilmingai keliauja į Jungtinius Arabų Emyratus ir Saudo Arabiją – dvi didžiausias Persijos įlankos valstybes, kurios yra ilgametės JAV partnerės.
Pasikeitusią padėtį liudija ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo vizitas į ESBO konferenciją Šiaurės Makedonijoje, kuri vyko praėjusią savaitę, nors pernai jam buvo uždrausta dalyvauti panašiame renginyje.
Diplomatinės izoliacijos sušvelnėjimas – ne vienintelė gera žinia šaliai agresorei.
Nepaisant Vakarų sankcijų, kuriomis siekiama nuslopinti Rusijos ekonomiką, ji pamažu atsigauna ir ruošiasi ilgam karui. Tuo pat metu JAV Kongresas vis dar blokuoja pagalbos Ukrainai skyrimą, o Europoje didėja karo nuovargis.
Pasak „Bloomberg“, Rusijai padėjo ir įsiplieskęs Izraelio bei „Hamas“ grupuotės karas, nukreipęs pasaulio dėmesį nuo Ukrainos į situaciją Artimuosiuose Rytuose.
„V.Putinas žaidžia laukimo žaidimą. Tiesa, kad Maskvai trūksta išteklių karinėms pastangoms Ukrainoje paremti ir kad žlunga jos kadaise dominuojanti prekyba Europoje. Tačiau V.Putino kelionė po Persijos įlanką rodo, kad jis sugeba užmegzti ryšius su kitomis pasaulio dalimis – tai naujas Rusijos atsparumo ženklas“, – rašoma straipsnyje.
Tuo tarpu naujienų agentūra „Unian“ pažymėjo, kad tai, kaip pasaulis prarado susidomėjimą ir pamiršo karą Sirijoje, kuris tęsiasi jau 12 metų, turėtų būti nerimą keliantis signalas Kyjivui.
„Rusija ten vis dar žudo žmones ir tai daro nepastebima pasaulio, kuris dabar domisi kitomis temomis“, – atkreipė dėmesį „Unian“.
Žiniasklaida spėja, kad V.Putinas iš tikrųjų turi strategiją „išlaukti“, kol Vakarai nusigręš nuo Ukrainos ir tikisi greitu metu sulaukti rezultatų.
Ukrainos pajėgos „Leopard“ tankus pasitelkė gynybai
14:09
Ukrainos kariuomenė pradėjo naudoti „Leopard“ tankus gynybai, taip pat ir kaip tolimojo nuotolio artileriją. Šiuo metu jie labiausiai reikalingi Avdijivkos ir Lymano rajone, Donecko srityje, skelbia naujienų portalas „Yahoo News“.
„Po šios vasaros, kai baigėsi Ukrainos puolimas, „Leopard“ tankai buvo dislokuoti linijai išlaikyti“, – rašoma straipsnyje, kurį parengė žurnalistai, pasikalbėję mažiausiai su dviem Ukrainos kariuomenės pareigūnais.
„Kitaip tariant, jie nenaudojami taip, kaip buvo naudojami per kontrpuolimą“, – cituojamas kariškis Ruslanas.
Pasak straipsnio, šiuo metu tankai „Leopard“ dislokuoti palei fronto liniją veikia labiau kaip toliašaudė artilerija nei puolamosios kovos mašinos.
Toks tankų įdarbinimas atitinka mūšių tendencijas Ukrainoje, kur reikia įsitvirtinti, kad būtų galima blokuoti Rusijos veržimąsi į priekį.
„Yahoo News“ rašo, kad netoli Lymano, Donecko srityje, tankai „Leopard“ dažniausiai dirba poromis, iššaudami maždaug po 15 šūvių į kiekvieną iš Rusijos pozicijų.
„Taip veiksmingiau“, – su anonimiškumo sąlyga žurnalistams sakė tankų kuopos vadas Antonas ir pridūrė, kad kartais tankai į pozicijas išsiunčiami du kartus per dieną.
„Fronto linija šiek tiek nurimo. Artėja žiema. Savo pajėgomis nepulsime“, – sakė jis.
Teigiama, kad dalis „Leopard“ tankų taip pat buvo dislokuoti atgrasyti Rusijos pajėgoms Avdijivkos rajone Donecko srityje, kurį Rusija bando užimti jau kelis mėnesius.
„Šiuo metu esame gynybinėje pozicijoje. Tačiau turime planuoti, kaip judėti į priekį ir susigrąžinti savo teritoriją“, – pridūrė tankų kuopos vadas Antonas.
Su Kataro pagalba iš Rusijos bus grąžinti šeši ukrainiečių vaikai
14:01
Pagal susitarimą, kuriam tarpininkavo Kataras, į Ukrainą iš Rusijos bus grąžinti šeši vaikai, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
Vienas Kataro pareigūnas antradienį naujienų agentūrai pranešė apie susitarimą, o šaltinis, susijęs su grąžinimo organizavimu, teigė, kad jie buvo apsistoję pas giminaičius Rusijoje arba Rusijos okupuotoje teritorijoje.
Šaltinis pridūrė, kad vaikai į Ukrainą keliauja per Maskvą. Tai antrasis Kataro tarpininkaujamo vaikų grąžinimo etapas po to, kai spalio mėn. buvo grąžinti keturi nepilnamečiai.
Derybos dėl grąžinimo vyko mažiausiai nuo 2023 m. balandžio arba liepos mėn., pažymėjo „Reuters“.
Kataras sutiko su Ukrainos prašymu tarpininkauti Rusijai grąžinant vaikus artimiausioms šeimoms per Kataro ministro pirmininko šeicho Mohammedo bin Abdulrahmano al-Thani vizitą Ukrainoje 2023 m. liepos mėn.
„Procesas apėmė šeimų sutikimo gavimą... nepilnamečių identifikavimą ir tapatybės informacijos patikrinimą, koordinavimą su humanitarinėmis organizacijomis, taip pat logistinius susitarimus“, – komentavo Kataro pareigūnas.
Agentūra „Reuters“ teigė, kad šie atvejai, atrodo, skiriasi nuo ukrainiečių vaikų, kurie, pasak Ukrainos, buvo prievarta išvežti į Rusiją iš Maskvos okupuotų teritorijų ir dėl kurių Tarptautinis baudžiamasis teismas iškėlė bylą.
Kyjivas tvirtina, kad iš Ukrainos į Rusiją ar Rusijos kontroliuojamą teritoriją be šeimos ar globėjų sutikimo buvo išvežta apie 20 tūkst. vaikų. Ukraina tai vadina karo nusikaltimu, atitinkančiu Jungtinių Tautų sutartyje pateiktą genocido apibrėžtį.
Surems pečius prieš pagalbą Ukrainai?
13:31
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad, nepaisant naujos Vengrijos, Slovakijos ir Nyderlandų politinės pozicijos, Aljanso narės nenutrauks pagalbos Ukrainai, skelbia leidinys „Political Lore“.
„NATO narės teikia pažangias raketas, oro gynybos sistemas, modernius kovinius tankus – visa tai yra reikšmingos šiuolaikinės pagalbos pavyzdžiai... Pagalba Ukrainai teikiama, nes tai atitinka mūsų saugumo interesus. Esu įsitikinęs, kad NATO sąjungininkės ir toliau teiks reikšmingą ir prasmingą paramą Ukrainai“, – pabrėžė bloko vadovas.
Kaip NATO sąjungininkų ryžto toliau padėti Ukrainos valdžios institucijoms pavyzdį jis nurodė, kad Vokietija ir Nyderlandai neseniai pažadėjo 10 mlrd. dolerių paramą, o NATO sąjungininkai suteiks papildomų oro gynybos sistemų.
„Į Ukrainą taip pat nuolat plūsta šaudmenys ir ginklai. Žinoma, skubiai reikia didelės pagalbos, tačiau sąjungininkai ne tik žodžiais, bet ir darbais parodė, kad ir toliau padės Ukrainai“, – pridūrė Aljanso generalinis sekretorius.
Praėjusio mėnesio pabaigoje Nyderlanduose rinkimus laimėjo antieuropietiška kraštutinių dešiniųjų Laisvės partija, vadovaujama Geerto Wilderso, kuris nepritaria ginklų perdavimui Ukrainai.
Slovakijoje per praėjusius rinkimus į valdžią taip pat atėjo toli gražu ne proukrainietiškai nusiteikęs kandidatas. Naujasis ministras pirmininkas Robertas Fico pareiškė, kad Slovakija nesuteiks Ukrainai ginklų, kad ši galėtų apsiginti nuo Rusijos agresijos, o Rusijos karą prieš Ukrainą pavadino „įšaldytu konfliktu“.
O Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas jau seniai garsėja savo prorusiška pozicija ir bandymais blokuoti karinę pagalbą Ukrainai, taip pat tuo, kad kišo pagalius į ratus Ukrainai kelyje į narystę Europos Sąjungoje.
Ukrainos pareigūnas paaiškino, kodėl Rusija puola prie Avdijivkos neskaičiuodama aukų
11:56
Avdijivkos miesto karinės administracijos vadovas Vitalijus Barabašas nacionalinio teletilto eteryje pirmadienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos laukia palankių orų, kad galėtų panaudoti savo sunkiąją karinę techniką trečiajai Avdijivkos šturmo bangai.
Avdijivka jau beveik du mėnesius yra karščiausias fronto linijos taškas. Nors ir patyrusi drakoniškų nuostolių Maskva neatsisako vilties užimti šį beveik apsuptą pramoninį miestą.
V.Barabašas ukrainiečių televizijai sakė, kad paskutinėmis dienomis padaugėjo šturmo veiksmų, vykdomas apšaudymas iš patrankų ir raketinės artilerijos, Ukrainos gynėjai taip pat atakuojami minosvaidžiais.
Pasak jo, trečioji šturmo veiksmų banga nuo ankstesnių dviejų skiriasi tuo, kad sąlyginai „atvėrė“ dvi naujas kryptis.
„Naujų krypčių įvedimas įrodo, kad priešui duotas įsakymas užimti miestą bet kokia kaina“, – pabrėžė karinės administracijos vadovas.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Putinas trečiadienį lankysis Saudo Arabijoje ir JAE
11:46
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį lankysis Saudo Arabijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), pranešė Kremlius.
Nurodoma, kad kelionės tikslas – stiprinti dvišalius ryšius ir aptarti energetikos bei regioninės politikos klausimus.
„Prezidentas V.Putinas rytoj vyks darbo vizito į JAE ir Saudo Arabiją“, – antradienį sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Pasak jo, Rusijos vadovas aptars šalių santykius, Izraelio ir „Hamas“ karą bei tarptautinę politiką.
Kremlius: Irano prezidentas ketvirtadienį Rusijoje susitiks su V.Putinu
11:43 Atnaujinta 11:44
Teheranui ir Maskvai stiprinant ekonominius ir karinius ryšius dėl Vakarų sankcijų, Irano prezidentas Ebrahimas Raisi ketvirtadienį atvyks į Rusiją derybų su Vladimiru Putinu, antradienį pranešė Kremlius.
„Galiu patvirtinti. Gruodžio 7 dieną vyks Rusijos ir Irano derybos“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paklaustas apie žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus dėl artėjančio E.Raisi vizito.
V.Putinas Irane lankėsi pernai liepą, o Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas spalį buvo nuvykęs į Teheraną susitikti su kolegomis iš regiono šalių.
Vakarai kaltina Teheraną remiant Rusijos karą Ukrainoje – tiekiant daug dronų ir kitų ginklų.
Irano oficialioji naujienų agentūra IRNA pranešė, kad E.Raisi į Maskvą vyksta V.Putino kvietimu.
„Vienos dienos kelionės darbotvarkėje bus svarbūs dvišalių santykių, įskaitant ekonominius tarpusavio ryšius, [klausimai], taip pat diskusijos apie regioninius ir tarptautinius klausimus, ypač padėtį Gazos [Ruo že]", – sakoma pranešime.
Britų žvalgyba: Rusijos kariai užėmė didžiąją dalį Marjinkos griuvėsių
11:32
Pastarosiomis savaitėmis Rusijos pajėgos centimetras po centimetro sugebėjo pasistūmėti Donecko srityje esančio Marjinkos miesto griuvėsiuose, naujausioje karo apžvalgoje atkreipė dėmesį Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Pasak britų žvalgybos, šiuo metu Rusija greičiausiai kontroliuoja didžiąją dalį gyvenamasiais namais apstatytos teritorijos. Tačiau Ukrainos pajėgos išlaiko kontrolę vakariniame miesto pakraštyje.
Marjinka yra fronto linijoje nuo 2014 m. Prieš karą miestelyje gyveno 9000 gyventojų, tačiau dabar jis yra visiškai sugriautas - iš dronų filmuotos medžiagos matyti, kad didžioji dauguma pastatų virto griuvėsiais.
Atnaujintos Rusijos pastangos prie Marjinkos yra Rusijos rudens puolimo, kurio prioritetas - išplėsti Rusijos kontrolę likusiose Donecko srities dalyse, dalis - labai tikėtina, kad tai tebėra vienas pagrindinių Kremliaus karo tikslų, pažymėjo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Rusija jaučia grėsmę: į laikinai okupuotą Krymą perkelia papildomas karines pajėgas
11:24
Rusija perkelia savo karius iš Jakutijos į laikinai užimtą Džankojų, Krymo pusiasalyje. Pastaruoju metu šis miestas tapo dideliu Rusijos gyvosios jėgos ir įrangos centru, skelbia partizaninis judėjimas „Atesh“.
„Per žvalgybą agentai aptiko, kad iš Jakutijos į Džankojų perkeliamas mobilizuotas personalas“, – sakoma pranešime.
Pasak partizanų, kariai yra netvarkingai apsirengę, vartoja negražius žodžius, nemandagiai elgiasi su praeiviais ir nuolat palieka gatvėje išmėtytų šiukšlių krūvas.
„Tai jau ne pirmas personalo perkėlimas, jie nedidelėmis partijomis siunčiami „į skerdynes“, – teigė partizaninio judėjimo atstovai.
Rusijos kariai, tikriausiai baimindamiesi Ukrainos pajėgų kontrpuolimo, perkelia nemažai išteklių į Džankojų. Be to, partizanai Orichivkos kaime (Krymas) neseniai užfiksavo senos karinės technikos koloną, kuri judėjo Džankojaus link.
Kiek anksčiau pranešta, kad Rusija susiduria su nemažomis problemimis dėl į Krymą mobilizuotų rusų. Teigiama, kad buvo užfiksuoti keli jų dingimo Džankojuje atvejai. Dėl šios priežasties spalio pabaigoje į miestą buvo atgabenti karo policijos daliniai, kad būtų užtikrintas rusų karinio personalo saugumas.
Estijos saugumo ekspertas nurodė pagrindines Ukrainos kontrpuolimo klaidas
11:17
Nors pastaruoju metu trimituojama, kad Ukrainos kontrpuolimas nepateisino lūkesčių, tačiau, pasak saugumo eksperto Rainerio Sakso, negalima ignoruoti, kad Ukrainos pajėgos pasiekė svarbių laimėjimų.
Jo nuomone, Ukraina pateko į nedidelius spąstus, nes pavasarį buvo vykdoma sumaniai parengta žiniasklaidos kampanija, kuri sukėlė lūkesčius apie laukiamo kontrpuolimo mastą ir jo tikėtiną sėkmę.
Saugumo ekspertas pripažino, jog Ukrainos fronto linijoje negalima užfiksuoti didelių pokyčių, tačiau kai kuriose srityse iš tiesų buvo pasiekta pažanga, skelbia estų naujienų agentūra ERR.
„Tačiau jie vis tiek padarė tam tikrą pažangą. Visų pirma jiems pavyko nustumti Rusijos Juodosios jūros laivyną arčiau rytinės Juodosios jūros pakrantės, o tai iš tikrųjų suteikė Ukrainai daug laisvės. Juodosios jūros laivynas neabejotinai yra svarbus, ypač oro smūgiams.
Be to, Ukraina taip pat pasiekė, kad iš Ukrainos uostų dabar eksportuojami grūdai, o tai sunku įsivaizduoti be šio laivyno atgrasymo. Eksportas nepasiekė tokio lygio, koks buvo taikos metu, tačiau tai veikia, ir tai tikrai yra didelis Ukrainos pasiekimas“, – pridūrė jis.
Pasak R.Sakso, Ukrainai nepavyko pakankamai toli nustumti Rusijos karinių oro pajėgų, o tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl kontrpuolimas laikomas nusivylimu.
„Ukraina tikėjosi, kad jiems pavyks padaryti tokius didelius nuostolius Rusijos kariuomenei, kad ji bus priversta atsitraukti. O dabar, žvelgiant iš laiko perspektyvos, aiškinama, kad nebuvo pasiektas pranašumas ore. Rusija šiuo metu nenaudoja lėktuvų Ukrainos miestams pulti, nes tai pernelyg pavojinga. Rusija per karą prarado daug lėktuvų ir nenori prarasti dar daugiau. Tačiau norint žengti į priekį, priešininko oro pajėgas reikia nustumti toliau. Ukraina negalėjo to padaryti su turima ginkluote. Tai laikoma viena iš rimčiausių priežasčių“, – aiškino ekspertas.
Jo nuomone, buvo ir nedidelių Ukrainos taktinių klaidų. Vis dėlto viena iš pagrindinių problemų buvo ta, kad Kyjivas negavo tiek daug atsargų taip greitai, kaip tikėjosi.
„Matėme, kad Ukraina rengė dronų kampaniją prieš Rusiją, kuri iš dalies buvo sėkminga, tačiau Ukraina nesugebėjo surengti plataus masto dronų atakos. Arba jie nesugebėjo jų pastatyti tokio didelio kiekio, arba jie negalėjo vykdyti šių atakų dėl kitų priežasčių. Taigi buvo daug nesėkmių“, – pažymėjo R.Saksas.
Žinovas mano, kad praėjusią vasarą ukrainiečiai taip pat nesugebėjo pasinaudoti momentais, kai Rusijos kariuomenė patyrė sutriuškinimą ir po to buvo kelis kartus buvo priversta trauktis.
„Būtent tuo metu iš tikrųjų turėjo būti siunčiamos šios atsargos į Ukrainą. Galbūt tada poveikis būtų buvęs šiek tiek didesnis. Tačiau Rusijos nepavyks palaužti vos kelis mėnesius trunkančia kampanija, akivaizdu, kad reikia daugiau jėgų“, – pabrėžė jis.
V.Putinas: Rusija neturėtų kartoti sovietinių laikų masinių represijų
11:02
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė, kad jo šalis niekada neturėtų kartoti sovietinių laikų masinių represijų, nors Maskva vykdo beprecedentę kampaniją prieš savo karo Ukrainoje oponentus.
Vadovaujant V.Putinui, iš istorijos vadovėlių buvo išbrauktos Stalino laikų represijos ir daugiausia dėmesio skiriama Sovietų Sąjungos vaidmeniui nugalint nacizmą.
“Mums svarbu, kad mūsų šalies istorijoje nieko panašaus nepasikartotų,” – sakė V.Putinas savo žmogaus teisių tarybai, turėdamas omenyje Sovietų Sąjungos laikais vykdytas masines represijas. Jo žodžius citavo Rusijos naujienų agentūros.
Anot V.Putino, sovietmečio represijos padarė didžiulę ir sunkiai atitaisomą žalą Rusijai kaip valstybei ir jos piliečiams.
Sovietų Sąjungoje veikė liūdnai pagarsėjusi Gulago kalėjimų sistema, į kurią taip pat buvo siunčiami Kremliaus politiniai oponentai.
Šie V.Putino komentarai pasirodė po to, kai Maskva nubaudė – baudomis ar laisvės atėmimu – tūkstančius rusų, kritikavusių Kremliaus karą Ukrainoje.
Didžioji dauguma V.Putino oponentų turėjo pasitraukti į užsienį arba yra įkalinti.
V.Putinas kalbėjo likus keliems mėnesiams iki 2024-ųjų Rusijos prezidento rinkimų kampanijos. Jos metu jis, kaip manoma, nesusidurs su jokia realia politine konkurencija.
Suomija gamins šaudmenis Ukrainai
10:44
Suomija netrukus pradės gaminti artilerijos šaudmenis Ukrainai, pareiškė Suomijos gynybos ministras Antti Hakkinenas, pranešė leidinys "Iltalehti“.
„Baigėme derybas dėl to, kaip Suomija toliau didins artilerijos šaudmenų Ukrainai gamybą. Šis sprendimas bus priimtas labai greitai. Paskelbėme planą, kaip gerokai padidinti šaudmenų gamybą. Ketiname remti Ukrainą dar labiau nei dabar“, – kalbėjo ministras.
Jo teigimu, bus dedamos pastangos, kad išaugtų ne tik Suomijos, bet ir kitų Šiaurės šalių šaudmenų gamybos pajėgumai.
A.Hakkinenas pabrėžė, jog sprendimas pradėti gaminti šaudmenis Ukrainai greičiausiai bus priimtas iki Kalėdų.
Rusija smogė Chersono centrui: du žmonės žuvo
10:39
Antradienio rytą Rusijos pajėgos vėl atakavo Chersoną. Apšaudant miesto centrą, žuvo du žmonės ir dar vienas buvo sužeistas, skelbia Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.
„Rusai vėl smogė Chersonui, žuvo civiliai gyventojai“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ rašė jis.
Pasak A.Jermako, žuvo du vietos gyventojai. Dar vienas žmogus buvo sužeistas.
Anksčiau antradienį Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas pranešė, kad rusai apšaudo Chersono centrą, ir paragino vietos gyventojus likti slėptuvėse.
Rusijos kariuomenė nuolat apšaudo Chersoną ir regioną. Padėtis dėl Rusijos pajėgų vykdomų dešiniojo kranto puolimų tokia rimta, kad ją kontroliuoja Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Pranešta, kad pirmadienį rusai apšaudė vaikų darželį Chersono Šumensko rajone. Per išpuolį buvo sužeistas vienas vaikas.
Antonivkoje rusai apšaudė gyvenamuosius namus. Vietos gyventojas, gimęs 1959 m., patyrė gyvybei pavojingų sužalojimų.
Belgija patvirtino ketinimą suteikti Ukrainai naikintuvų F-16
10:35
Belgijos gynybos ministrė Ludivine Dedonder patvirtino šalies ketinimus 2025 m. suteikti Ukrainai naikintuvų F-16, skelbia Ukrainos gynybos ministerija.
Gynybos ministras Rustemas Umerovas susitiko su Belgijos kolege Ludivine Dedonder ir aptarė naikintuvų F-16 perdavimą Ukrainai, pilotų mokymą ir lėktuvams reikalingos įrangos tiekimą.
„Labai vertiname Jūsų neabejingą paramą ir visapusišką dalyvavimą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybinių pajėgumų stiprinimo procese“, – sakė R.Umerovas.
Pasak jo, dabar būtina pradėti F-16 amunicijos, atsarginių dalių ir techninės įrangos tiekimo grandinių kūrimo procesą.
Be to, Belgija patvirtino savo ketinimą 2025 m. aprūpinti Ukrainą naikintuvais.
Ministrai taip pat aptarė galimybę kitų metų pradžioje priimti Belgijos gynybos pramonės atstovus Ukrainoje.
Ukrainos gynybos ministerijos duomenimis, bendra Belgijos Karalystės Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms suteiktos techninės pagalbos suma yra daugiau kaip 320 mln. eurų.
Anksčiau Ukrainos sąjungininkai paskelbė apie aviacijos koalicijos, kuriai vadovauja Nyderlandai ir Danija, sukūrimą, siekiant aprūpinti šalį moderniais naikintuvais, įskaitant F-16. Iš viso Ukraina iš Danijos ir Nyderlandų gaus mažiausiai 61 orlaivį.
V.Zelenskis dėkoja pajėgoms sunaikinusioms 18 rusų bepiločių orlaivių
10:29
Volodymyras Zelenskis savo naktiniame kreipimiasi į tautą dėkoja kariams, kurie vien per pirmadienio naktinę „Shahedų“ ataką sunaikino 18 bepiločių orlaivių.
Ukraina skelbia, jog žlugus „grūdų eksporto iniciatyvai“ jūra eksportavo 7 mln. tonų
09:53
Ukraina pranešė, kad nepaisant Rusijos blokados, per Juodąją jūrą eksportavo apie 7 mln. tonų krovinių.
„200 laivų išgabeno 7 mln. tonų krovinių, įskaitant beveik 5 mln. tonų žemės ūkio produktų“, – teigiama pranešime.
Ukraina sukūrė eksporto koridorių per Juodąją jūrą iki Bosforo sąsiaurio po to, kai Rusija atsisakė atnaujinti susitarimą, kuris leido Kyjivui saugiai eksportuoti grūdus į pasaulio rinkas.
Nuo to laiko Rusija grasino atakuoti laivus, išplaukiančius iš Kyjivo kontroliuojamų uostų arba į juos atplaukiančius, o rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais stipriai smogė Ukrainos uostams ir grūdų saugykloms.
Pagal ankstesnį „grūdų eksporto iniciatyvos“ susitarimą, kuris buvo pasiektas tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms ir Turkijai, buvo eksportuota beveik 33 mln. tonų Ukrainos maisto produktų. Rusijos pasitraukimas iš jo sukėlė nerimą smarkiai nuo maisto importo priklausančios Afrikos, Pietų Amerikos ir Azijos šalims.
Rusija skelbia, kad dronai taikėsi į naftos saugyklą Kryme
08:56
Rusija tvirtina, kad antradienio rytą du bepiločiai lėktuvai bandė atakuoti naftos saugyklą laikinai okupuotame Kryme, skelbia vietos kanalai susirašinėjimo platformoje „Telegram“.
Pasak pranešimų, bandymas atakuoti įvyko šiandien apie 5 val. ryto. Teigiama, kad Morskojaus naftos terminalo naftos bazės link skrido du lėktuvo tipo dronai. Rusai tradiciškai tvirtina, kad visus dronus numušė oro gynybos pajėgos.
Remiantis Rusijos žiniasklaida, pirmasis bepilotis orlaivis esą sprogo ore, o jo nuolaužos nukrito ant naftos bazės teritorijos, o antrasis nukrito už 70 metrų nuo vienos iš cisternų. Propagandos šaltinių duomenimis, aukų nebuvo.
Praėjusią naktį laikinai okupuotame Kerčės mieste aidėjo dešimtys sprogimų, o vietos valdžia priėmė sprendimą užblokuoti Krymo tiltą. Rusai socialiniuose tinkluose taip pat pranešė apie sprogimų garsus Feodosijoje ir elektros tiekimo problemas Kerčės regione.
Be to, Rusijos gynybos ministerija tvirtina, kad šį rytą virš Azovo jūros ir Kryme tariamai buvo sunaikintas iš viso 41 bepilotis orlaivis. Dėl dronų atakų tradiciškai kaltinamos Ukrainos ginkluotosios pajėgos.
„Praėjusią naktį buvo sužlugdytas (...) Kyjivo režimo mėginimas įvykdyti teroristinį išpuolį naudojant bepiločius orlaivius,“ – teigiama Rusijos gynybos ministerijos išplatintame pareiškime.
Žiniasklaida: V.Zelenskis prieš balsavimą dėl pagalbos Ukrainai kreipsis į JAV senatorius
08:50
Prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį vaizdo ryšiu kreipsis į JAV senatorius prieš suplanuotą Kongreso balsavimą dėl pagalbos Ukrainai, leidiniui „The Hill“ pareiškė JAV Senato daugumos lyderis Chuckas Schumeris.
Pasak jo, Ukrainos prezidentas turėtų informuoti senatorius apie karo padėtį Ukrainoje ir papildomos karinės pagalbos poreikį. V.Zelenskio pokalbis su senatoriais įvyks likus dienai iki Senato numatyto balsavimo dėl 61 mlrd. dolerių paketo Ukrainai skyrimo.
„Administracija pakvietė prezidentą V.Zelenskį rytoj kreiptis į senatorius per mūsų įslaptintą pasitarimą, kad galėtume tiesiogiai iš jo išgirsti, kas per šį balsavimą pastatyti ant kortos. Prašau visų senatorių dalyvauti šiame svarbiame susitikime“, – pirmadienį kalbėjo politikas.
Spalio 1 d. JAV Kongresas priėmė laikinąjį biudžeto įstatymą. Į jį nebuvo įtrauktas joks naujas finansavimas paramai Ukrainai, nes buvo nuspręsta šią iniciatyvą svarstyti atskirai.
Po to JAV prezidentas Joe Bidenas pasiūlė Kongresui skirti 106 mlrd. karinei pagalbai Izraeliui, Indijos ir Ramiojo vandenyno regionui, sienų apsaugai bei Ukrainai, kuriai būtų suteikta 60 mlrd. JAV dolerių.
Žiniasklaidos duomenimis, dėl prezidento iniciatyvos bus balsuojama Kongreso aukštuosiuose rūmuose šiandien, gruodžio 4 d.
Pažymėtina, kad Baltieji rūmai pareiškė, jog JAV negalės aprūpinti Ukrainos naujais ginklais, jei Kongresas neskirs finansavimo.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:23
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą likvidavo 1030 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios gyvosios jėgos nuostolis Rusijos pusėje siekia 333,8 žmonių.
Pasak Generalinio štabo, taip pat buvo sunaikinti 7 tankai, 15 šarvuotųjų kovos mašinų, 26 artilerijos sistemos, 3 priešlėktuvinės gynybos sistemos, 32 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetai ir 7 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 15 rusų bepiločių orlaivių ir vieną sparnuotąją raketą.
Ukrainos pajėgos numušė Rusijos dronus
08:11 Atnaujinta 10:15
Gruodžio 5 d. naktį Rusija atakavo Ukrainą 17 atakos bepiločių orlaivių „Shahed“ ir 6 priešlėktuvinėmis valdomomis raketomis S-300. Buvo numušta dešimt priešo bepiločių orlaivių.
„Iš viso per smūgį užfiksuota 17 „Shahed“ tipo atakos bepiločių orlaivių ir šešios priešlėktuvinės valdomos raketos S-300. Vykdant kovinius veiksmus įvairiuose Ukrainos regionuose buvo sunaikinta 10 atakos bepiločių orlaivių“, – nurodė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos.
Pranešama, kad okupantai nukreipė raketas į civilinius objektus Donecko srityje ir Chersono srityje.
Atremiant oro antpuolį dalyvavo naikintuvai, priešlėktuvinių raketų daliniai ir mobilios Ukrainos karinių oro pajėgų ir gynybos pajėgų ugnies grupės.
Tuo tarpu Ukrainos prezidento V.Zelenskio teigimu buvo numušta 18 rusų dronų. Volodymyras Zelenskis savo naktiniame kreipimęsi į tautą dėkoja kariams, kurie vien praėjusią naktį per naujausią „Shahed“ ataką sunaikino 18 bepiločių orlaivių.
Baltieji rūmai: V.Putinas gali laimėti karą, jei bus nutraukta pagalba Ukrainai
07:31
Baltieji rūmai pirmadienį perspėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali laimėti karą Ukrainoje, jei JAV Kongresas iki metų pabaigos nesusitars dėl naujo finansavimo Kyjivui.
Valdymo ir biudžeto biuro direktorė Shalanda Young laiške Atstovų Rūmų pirmininkui respublikonui Mike'ui Johnsonui teigė, kad nutraukus karinę pagalbą Ukrainai, ji atsidurtų itin nepalankioje padėtyje kovojant su Maskvos invazija.
Spalį JAV prezidentas Joe Bidenas paprašė Kongreso patvirtinti 106 mlrd. dolerių (97,4 mlrd. eurų) vertės saugumo finansavimo paketą, įskaitant paramą Ukrainai ir Izraelio karui su islamistų grupuote „Hamas“.
„Šiuo metu nėra jokio stebuklingo fondo lėšų, kuris galėtų padėti patenkinti šį poreikį. Mums trūksta pinigų – ir beveik nebėra laiko“, – rašė Sh. Young.
„Aš ištrūkau iš pragaro“: Ukrainos karys papasakojo apie kovas kairiajame Dniepro krante
07:20
Vienas kovose dalyvaujantis Ukrainos karys BBC pasakojo, kaip ukrainiečių kariai bando išlaikyti placdarmą kairiajame Dniepro krante, nors Rusijos kariuomenė turi ugnies ir gyvosios jėgos pranašumą. Kario pasakojimas atskleidžia itin sudėtingą realybę.
Keli šimtai Ukrainos karių jau kelias savaites kovoja kairiajame Dniepro krante netoli Krynkų kaimo Chersono srityje. Ukrainos kariai šį kaimą užėmė beišsikvepiant prieš pusę metų prasidėjusiam kontrpuolimui.
BBC pašnekovas yra vienas iš tų, kurie kovoja Krynkų rajone, nuolat apšaudomi Rusijos kariuomenės. Jo pavardė nenurodoma.
Karys, siuntęs BBC žurnalistams tekstines žinutes per „Messenger“, pasakoja apie tai, kaip sprogsta ukrainiečių valtys su kariais, kai į jas pataiko rusų sviediniai, apie nepakankamą į frontą atvykstančių naujokų apmokymą ir apie Ukrainos karių apleistumo jausmą.
Jo žodžiai rodo, kad artėjant antriesiems Rusijos invazijos į Ukrainą metams įtampa didėja.
Rusija skelbia apie masinę Ukrainos dronų ir raketų ataką
07:11
Gruodžio 5 d. rytą rusai paskelbė perėmę ir sunaikinę daugiau kaip 40, kaip įtariama, Ukrainos dronų virš Rusijos Federacijos teritorijos, pranešė Rusijos gynybos ministerija:
„Dvidešimt du ukrainiečių bepiločiai orlaiviai buvo sunaikinti, o dar trylika buvo perimti virš Azovo jūros vandenų ir Krymo Respublikos teritorijos įprastomis oro gynybos priemonėmis.
Gruodžio 5 d., apie 6 val. ryto Maskvos laiku, buvo nutrauktas dar vienas Kyjivo režimo bandymas įvykdyti išpuolį iš lėktuvo tipo bepiločio orlaivio prieš objektus Rusijos Federacijos teritorijoje.“
Vėliau Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad jos oro gynybos sistemos esą sunaikino dar 4 Ukrainos priešlėktuvines raketas ir dvi perėmė virš Azovo jūros.
„Ukrainska pravda“ priminė, kad gruodžio 5 d. naktį rusai paskelbė uždarantys Krymo tiltą. Socialiniuose tinkluose pranešta, kad okupuotame Kryme girdėjosi dešimtys sprogimų, Kerčėje jų suskaičiuota mažiausiai 30.
Analitikai įvertino padėtį prie Avdijivkos: prie kokso gamyklos vyksta kruvini mūšiai
06:52 Atnaujinta 08:35
Remiantis JAV Karo tyrimų instituto (ISW) išanalizuotais duomenimis, Ukrainos kariuomenė puola Rusijos pajėgas į pietus nuo Stepovės, vyksta įnirtingos kovos prie kokso gamyklos ir pramoninėje zonoje.
Pranešime teigiama, kad Ukrainos kariai neseniai kontratakavo netoli Avdijivkos ir nuo gruodžio 1 d. susigrąžino prarastas pozicijas.
Gruodžio 4 d. paskelbtoje geolokacinėje medžiagoje matyti, kaip Ukrainos pajėgos puola Rusijos pozicijas miškų juostoje į pietus nuo Stepovės.
Tuo pat metu Rusijos kariai gruodžio 4 d. tęsė puolamąsias operacijas Avdijivkos kryptimi ir pasiekė patvirtintų laimėjimų.
Gruodžio 4 d. paskelbtose geolokacinėse nuotraukose matyti, kad Rusijos pajėgos pasistūmėjo į priekį rezervuaro rajone į šiaurę nuo Avdijivkos.
Be to, gruodžio 4 d. paskelbti papildomi geolokaciniai vaizdai rodo, kad Rusijos kariai pasistūmėjo Stepovės (5 km į šiaurės vakarus nuo Avdijivkos) teritorijoje.
Rusijos kariniai tinklaraštininkai teigė, kad rusai sustiprino pozicijų kontrolę Stepovėje ir aplink ją, o vienas iš šių tinklaraštininkų pažymėjo, kad Rusijos kariai pasistūmėjo 600 metrų miško juostoje į pietryčius nuo Stepovės.
Rusijos tinklaraštininkai taip pat tvirtino, kad prie Avdijivkos kokso gamyklos ir pramoninėje zonoje (į pietryčius nuo Avdijivkos) tęsiasi smarkūs mūšiai.
Pasak rusų, nuotraukose esą matyti, kad Avdijivkos pramoninėje zonoje veikia Kozmos Minino vardu pavadinto savanorių tankų bataliono, įsikūrusio Žemutiniame Naugarde, kovotojai.
Tuo tarpu Ukrainos generalinis štabas pranešė apie nesėkmingas rusų puolamąsias operacijas į rytus nuo Novokalynovo (10 km į šiaurės vakarus nuo Avdijivkos) ir Novobachmutivkos (10 km į šiaurės rytus nuo Avdijivkos), taip pat prie pačios Avdijivkos, Stepovės, Severnojaus (5 km į vakarus nuo Avdijivkos) ir Pervomaiskės (10 km į pietvakarius nuo Avdijivkos).
Kitos svarbios analitikų įžvalgos:
- Rusija toliau kovoja su ekonominiais darbo jėgos trūkumo, kurį iš dalies sukėlė karas Ukrainoje, padariniais.
- Vakarų Ukrainos partneriai ir toliau teikia Ukrainai karinę ir ekonominę paramą.
- Gruodžio 4 d. Baltarusijos Prezidentas Aliaksandras Lukašenka su Kinijos Prezidentu Xi Jinpingu aptarė Baltarusijos ir Kinijos santykių gilinimą.
- Valstybės Dūmos deputatai ir Federacijos Tarybos senatoriai iš Kremliaus remiamos partijos „Vieningoji Rusija“ pasiūlė įstatymo projektą, kuriuo siekiama įvesti baudžiamąsias sankcijas už asmens duomenų nutekinimą, o tai greičiausiai yra tęstinių pastangų kontroliuoti Rusijos informacinę erdvę prieš 2024 m. kovo mėn. vyksiančius prezidento rinkimus dalis.
- Tikėtina, kad Kremlius ir toliau stengsis kištis į valdžios struktūras keliose Afrikos šalyse, nes „Wagner“ elementai toliau veikia Centrinės Afrikos Respublikoje.
- Voronežo srities gubernatorius Aleksandras Gusevas patvirtino, kad gruodžio 4 d. Ukrainoje žuvo Rusijos 14-ojo armijos korpuso vado pavaduotojas, generolas majoras Volodymyras Zavadskis.
- Gruodžio 4 d. Rusijos kariuomenė vykdė puolamąsias operacijas palei Kupjansko-Svatovo-Kreminos liniją, prie Bachmuto, prie Avdijivkos, į vakarus ir pietvakarius nuo Donecko, Donecko ir Zaporižios sričių pasienyje, taip pat Zaporižios srities vakaruose ir kai kuriomis kryptimis pasistūmėjo į priekį.
- Atrodo, kad kai kurių Rusijos Dūmos deputatų nuomonės dėl karinės tarnybos tęsimo Rusijoje išsiskyrė.
- Remiantis pranešimais, Rusijos prezidento administracijos vidaus politikos klausimais vadovas Andrijus Jarinas lankėsi okupuotose Ukrainos teritorijose, vykdydamas pastangas, kuriomis siekiama įteisinti Rusijos valdžią šiose teritorijose prieš 2024 m. kovo mėn. vyksiančius Rusijos prezidento rinkimus.
