Svarbiausios naujienos
- Garsus žurnalistas sužinojo apie Maskvos „diversantų universitetą“ operacijoms Vakaruose
- Rusijos valdžia pamiršo apie balistinę raketą „Orešnik“
- J.Bidenas įvardijo, ko labiausiai bijo V.Putinas
- Balistinis rusų smūgis Kryvyj Rihui: skaičiuojami žuvusieji ir sužeistieji
- Rusija sutrikdė Prancūzijos karinio orlaivio skrydį virš Baltijos jūros
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Garsus žurnalistas sužinojo apie Maskvos „diversantų universitetą“ operacijoms Vakaruose
16:58
Rusijos vyriausioji žvalgybos valdyba GRU Maskvoje ir Sankt Peterburge organizavo „universitetą“, kuriame rengiami diversantai, vykdantys operacijas Vakarų šalyse. Dauguma agentų yra iš Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų, ypač iš Chersono. Tarp „besimokančiųjų“ taip pat yra Lotynų Amerikos ir Afganistano atstovų, sakė „Der Spiegel“ ir „The Insider“ tiriamosios žurnalistikos atstovas Christo Grozevas.
Rengia užsieniečius su kriminaline praeitimi vykdyti sabotažą Vakaruose
Jo teigimu, GRU kadriniai darbuotojai rengia užsieniečius su kriminaline praeitimi vykdyti sabotažo ir diversijų užduotis Vakarų šalyse.
„Jie vadina jį diversantų universitetu. Dauguma jų yra ukrainiečiai iš Rusijos kontroliuojamų teritorijų, ypač iš Chersono. Juos Maskvoje ir Sankt Peterburge rengia tie patys mums visiems žinomi „GRUšnikai“. Antroji kategorija, kuri įdomesnė, nes anksčiau jų nebuvo, yra žmonės iš Lotynų Amerikos, Pietų Amerikos, kai kurie iš jų jau buvo Rusijoje, studijavo ir ten buvo užverbuoti, o kiti tiesiog specialiai atvyko, pavyzdžiui, venesueliečiai ir kubiečiai“, – interviu „YouTube“ kanale „Kotrikadzė Dziadko“ sakė Ch.Grozevas.
Trečiajai agentų kategorijai priklauso išeiviai iš Afganistano. Tyrėjas teigė, kad 2023-2024 m. GRU užverbavo labai daug jaunų afganistaniečių sabotažui vykdyti. Kai kurie iš jų šiuo tikslu buvo siunčiami į Europą prisidengiant pabėgėliais.
Trys priežastys, kodėl prireikė specialių diversijų meistrų
„Sabotažininkų universitetas“ buvo sukurtas dėl trijų priežasčių, sakė Ch.Grozevas. Pirma, atlikus eilę tyrimų buvo išaiškinta apie šimtas užsienyje dirbusių rusų šnipų-„GRUšnikų“. Antra, per karą Ukrainoje kai kurie agentai žuvo ir buvo sužeisti. Trečia, GRU „diplomatinis“ personalas visame pasaulyje, kurio pareigūnai buvo prisidengę „antrojo karinio atašė arba antrojo sekretoriaus“ statusu, nebegali lankytis Vakarų šalyse.
„Galime pasakyti, kad jų yra apie šimtą, 80-100 žmonių, kurie keliavo po visą pasaulį su suklastotais pasais, rengė diversijas, verbavo agentus, organizavo perversmus. <...> Jų beveik nebėra, dauguma diplomatų išvyko. Tie, kurie anksčiau keliaudavo po pasaulį, dabar moko užsieniečius užduotims, kurias patys atlikdavo“, – teigė žurnalistas.
Ch.Grozevas nenurodė, kiek GRU parengė agentų, tačiau paminėjo, kad šio darbo rezultatai, be kita ko, buvo sabotažai Lenkijoje, Čekijoje ir neseniai nuskambėjusi istorija apie sprogstamuosius paketus DHL sandėliuose.
Pavyzdžiui, 2024 m. lapkritį Lenkijos teisėsaugos pareigūnai sulaikė keturis asmenis, įtariamus rengus padegimus, kurių metu buvo padegti siuntiniai krovininiuose ir keleiviniuose lėktuvuose, skrendančiuose į Jungtines Amerikos Valstijas ir Kanadą. Tuometinis Lietuvos prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys tąkart teigė, kad už išpuolių rengimo stovi Rusijos karinė žvalgyba, pastebi „The Moscow Times“. Lenkijos nacionalinė prokuratūra, taip pat šaltiniai Vakarų žvalgybos agentūrose taip pat pranešė apie Rusijos specialiųjų tarnybų dalyvavimą rengiant sabotažą.
Liepos mėnesį DHL sandėliuose Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje užsidegė siuntos su elektriniais masažuokliais, kuriuose buvo magnio turinčios medžiagos. Vienas iš incidentų įvyko DHL logistikos centre Leipcigo oro uoste prieš pat išvykstant skrydžiui, o kitas – Birmingame, Jungtinėje Karalystėje, po to, kai siuntinys buvo pristatytas skrydžio iš Lietuvos metu.
Gruodį Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavskis pareiškė, kad 2024 m. Rusija gali būti įsitraukusi į šimtą incidentų Europoje. „Šiais metais Europoje įvyko 500 įtartinų incidentų. Iki 100 iš jų galima priskirti Rusijos hibridinėms atakoms, šnipinėjimui ir įtakos operacijoms. Turime pasiųsti aiškų signalą Maskvai, kad to netoleruosime“, – sakė jis „Euronews“.
Praėjusį antradienį laikraštis „The New York Times“ citavo penkis šaltinius, kurie teigė, kad Jungtinės Valstijos padarė išvadą, jog Rusija yra susijusi su siuntinių sprogdinimais Europos šalyse. JAV valdžios institucijų teigimu, Rusija planavo surengti panašius sabotažus Jungtinių Valstijų teritorijoje. Po to Baltieji rūmai įspėjo prezidentą Vladimirą Putiną, kad jei jis nesustabdys savo pavaldinių, bus patrauktas atsakomybėn už „pagalbą terorizmui“.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
08:35
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukrainos dronas sukėlė gaisrą Rusijos pramonės objekte
00:01
Dėl Ukrainos drono atakos Rusijoje penktadienį kilo gaisras pramoniniame objekte, esančiame už maždaug 170 km nuo sienos, pranešė vietos pareigūnai.
Pastaraisiais mėnesiais Kyjivas suintensyvino oro atakas prieš Rusijos energetikos ir karinius objektus – šią kampaniją jis vadina sąžiningu atpildu už nesiliaujančius Rusijos smūgius Ukrainos miestams ir energetikos tinklams.
„Dėl drono atakos Liudinovo mieste kilo gaisras pramonės įmonės teritorijoje“, – platformoje „Telegram“ pranešė Rusijos Kalugos srities gubernatorius Vladislavas Šapša.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Po Rusijos atakos prieš Ukrainą Rumunijoje rastos dviejų dronų nuolaužos
23:10
Po naktinės Rusijos atakos prieš Ukrainą, penktadienį pasienio teritoriją apžiūrėję Rumunijos pareigūnai dviejose vietose aptiko rusiškų bepiločių orlaivių nuolaužų. Apie tai pranešė šalies Nacionalinės gynybos ministerija.
Kaip pažymima ministerijos pranešime, po apžiūros rastos dvi vietovės, kuriose nukrito Rusijos bepiločių orlaivių „Geran“ nuolaužos. Nukritusios dronų nuolaužos nekliudė jokių infrastruktūros elementų ir nepadarė jokių materialinių nuostolių, pridūrė ministerija.
Rumunijos gynybos ministerija pasmerkė Rusijos atakas prieš Ukrainos civilinius objektus ir infrastruktūrą kaip „nepagrįstas ir rimtai prieštaraujančias tarptautinės teisės normoms“.
Anksčiau „Digi24“ rašė, kad Rumunijos gynybos ministerija penktadienio naktį dėl Rusijos dronų atakos prieš Ukrainą į orą pakėlė du naikintuvus.
Tulčos gyventojai naktį gavo perspėjimo pranešimą apie pavojų dėl galimo „kai kurių objektų“ kritimo.
Penktadienio naktį Rusija atakavo Ukrainą dviem balistinėmis raketomis „Iskander“ ir 50 bepiločių orlaivių. Buvo numušti 33 bepiločiai orlaiviai, devyni buvo prarasti lokaliai, o vienas nuskrido į Rumuniją, pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.
Buvęs D.Trumpo advokatas: jam nepatinka V.Zelenskis ir jis tikrai išves JAV iš NATO
22:13
Donaldas Trumpas asmeniškai nemėgsta Volodymyro Zelenskio, be to, jis tikriausiai bandys išvesti JAV iš NATO. Tai interviu vokiečių televizijos kanalui N-TV sakė buvęs išrinktojo JAV prezidento advokatas Michaelas Cohenas.
„Manau, kad jis pasitrauks iš NATO. Donaldas Trumpas apie tai kalbėjo 2017 m., jis apie tai kalbėjo ir per dabartinę rinkimų kampaniją. Jis mano, kad NATO yra pinigų švaistymas, ir jei kas nors nori, kad Jungtinės Valstijos juos gintų, turėtų už tai mokėti“, – apie D.Trumpo pažiūras kalbėjo M.Cohenas.
Buvęs D.Trumpo advokatas mano, kad jo buvusio kliento nenuspėjamumas ir sutrikęs ego gali būti didelė problema Ukrainai.
„Zelenskis nepadarė to, ko jo prašė Donaldas, t. y. nepradėjo tyrimo dėl Bideno. Štai kodėl Trumpas nemėgsta Zelenskio. Jie gali spausti vienas kitam ranką kiek nori. Tačiau iš tiesų tai nieko nereiškia“, – mano M.Cohenas.
Tačiau yra ir alternatyvi nuomonė. Buvęs JAV pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas komentare „Der Spiegel“ išreiškė įsitikinimą, kad būtent išpūstas D.Trumpo ego gali padėti Ukrainai.
„Tam tikra prasme esu optimistas ir tikiuosi, kad prezidentas D.Trumpas nenori būti laikomas pralaimėtoju. Jis nenori būti tas, kuris praras Ukrainą“, – sakė į atsargą išėjęs generolas.
Po ginčo su R.Fico V.Zelenskis Kyjive priėmė Slovakijos opozicijos partijos lyderį
20:32
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį priėmė pagrindinės Slovakijos opozicijos partijos lyderį po viešo ginčo su Kremliui simpatizuojančiu Europos Sąjungos narės ministru pirmininku.
Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico kaltino V.Zelenskį, kad jis atkirto Europą nuo pigių rusiškų dujų, dėl ko Slovakija nebegalės rinkti dujų tranzito mokesčių.
R.Fico pakvietė V.Zelenskį surengti derybas per įtemptą pasikeitimą nuomonėmis viename socialiniame tinkle. Ukrainos vadovas pasiūlė R.Fico penktadienį susitikti Kyjive.
„Tikėjausi vieno Slovakijos lyderio, bet sutikau kitą“, – socialiniame tinkle rašė V.Zelenskis.
Tačiau ukrainiečių prezidentas džiaugėsi susitikęs su opozicijos lyderiu ir „Pažangiosios Slovakijos“ partijos pirmininku Michalu Šimečka.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Po A.Navalno advokatų įkalinimo Prancūzija pasmerkė Rusijos „bauginimo aktą“
20:13
Prancūzija penktadienį pasmerkė „bauginimo aktą“, nukreiptą prieš teisininkus Rusijoje po to, kai šios šalies teismas nuteisė kalėti tris mirusio opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno advokatus.
„Prancūzija griežtai smerkia nuosprendžius trims buvusiems Aleksejaus Navalno advokatams – Aleksejui Lipceriui, Igoriui Serguninui ir Vadimui Kobzevui“, – pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų ministerija.
„Šie nuosprendžiai yra dar vienas bauginimo aktas, apskritai nukreiptas prieš teisininkų profesiją“, – pridūrė ji.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
K.Kallas: nėra pagrindo atšaukti ES sankcijas Rusijai
18:47
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas penktadienį pareiškė, kad nėra pagrindo atšaukti sankcijas Rusijai.
Ji kalbėjo Vengrijai stabdant priemonių pratęsimą, kol į Baltuosius rūmus sugrįš išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
„Mums tikrai reikia, kad sankcijos būtų taikomos. Tai yra mūsų svertas ir būtų labai keista jo atsisakyti“, – žurnalistams sakė K.Kallas.
„Padėtis nepasikeitė. (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas nepakeitė savo tikslų ir niekas nepasikeitė (Ukrainoje). Taigi nėra jokio pagrindo atšaukti sankcijas“, – teigė ji.
Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, ES priėmė 15 sankcijų Maskvai paketų.
Kitą sprendimą dėl sankcijų pratęsimo 27 ES valstybės narės turi priimti vieningai iki sausio 31 dienos.
Tačiau Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, vienas iš artimiausių D.Trumpo sąjungininkų ES ir vienas iš Rusijai draugiškiausių lyderių, atsisakė sutikti su sankcijų pratęsimu iki diskusijų su D.Trumpo komanda po jo inauguracijos.
D.Trumpas, kuris pirmadienį bus prisaikdintas, pažadėjo greitai išspręsti karą Ukrainoje. Tai Ukrainoje ir Europoje pakurstė nuogąstavimus, jog Kyjivas gali būti priverstas padaryti didelių nuolaidų derybose dėl taikos.
Pasak K.Kallas, jei sankcijos bus per anksti panaikintos, „kad ir kokios būtų derybos, mūsų padėtis bus daug silpnesnė“.
„Taip pat nemanau, kad Jungtinės Valstijos suinteresuotos dabar atsisakyti sankcijų“, – pažymėjo ji.
Europos diplomatai nerimauja dėl Vengrijos delsimo, iki sankcijų galiojimo pabaigos liekant vis mažiau laiko.
Jei šios sankcijos nustos galioti, Maskva gali atgauti daugiau kaip 200 mlrd. eurų Europoje įšaldyto centrinio banko turto.
A.Navalnui padėjęs žurnalistas Ch.Grozevas papasakojo apie V.Putino įsakymą jį nužudyti
18:45
Jungtinėje Karalystėje teisiami Rusijos šnipai planavo pagrobti arba nužudyti tyrimą atliekantį „Bellingcat“ žurnalistą Christo Grozevą asmeniniu Vladimiro Putino nurodymu, interviu „YouTube“ kanalui „Kotrikadzė Dziadko“ sakė pats Ch.Grozevas. Įsakymas buvo duotas 2020 m. gruodžio 14 d., t. y. tą dieną, kai buvo paskelbtas tyrimas dėl Aleksejaus Navalno nuodytojų.
Pasak Ch.Grozevo, šnipai kūrė „siaubingus planus“, kurie neapsiribojo vien šnipinėjimu. Jie svarstė galimybę jį pagrobti ir išvežti į Maskvą, taip pat „baisią mirtį“: „Jie sugalvojo įvairiausių baisių mirties formų.“
„Visa tai buvo daroma asmeniniu paties V.Putino, o ne kokio nors fiktyvaus FSB ar GRU generolo įsakymu“, – sakė Ch.Grozevas. Jis patikslino, kad daugiau apie tai galės kalbėti, kai bus baigtas Rusijos šnipų tinklo Jungtinėje Karalystėje teismo procesas. Šis procesas, pasak Ch.Grozevo, gali baigtis pirmąją vasario savaitę. Iki to laiko jis negali pateikti detalių, nes gali būti iškviestas į teismą kaip liudytojas.
A.Navalnas galėjo būti nužudytas per klaidą
Ch.Grozevas taip pat kalbėjo apie versiją, kuria su juo pasidalijo šaltiniai, kurie „priklausė Kremliaus vidiniam ratui“. Pagal ją Aleksejus Navalnas kolonijoje galėjo būti nužudytas per klaidą.
„Niekas nežino, kaip tai įvyko, bet visi [iš vidinio rato] yra įsitikinę, kad viskas buvo nuspręsta centralizuotai“, – atskleidė jis.
Vienas iš vidinių šaltinių pateiktų paaiškinimų yra tas, kad V.Putinas nenorėjo politiko mirties iš karto, kai tai įvyko, „tačiau jis nesugebėjo tinkamai išreikšti savo nuomonės“ ir „žmonės iš pirmojo FSB ešelono jį neteisingai suprato“.
„Tą akimirką jis gal ir nenorėjo, bet nesugebėjo teisingai išreikšti savo nuomonės, – tvirtino Ch.Grozevas. – Jis norėjo pasakyti „dar nedarykite to‘“, bet jie nusprendė, kad turi tai padaryti greitai“.
„Dažnas silovikų kaltinimas, kad jis (Putinas) niekada nepalieka pėdsakų, nepalieka instrukcijų, t. y. jie turi interpretuoti, aiškinti kiekvieną jo judesį kaip dvinarį, t. y. galutinę instrukciją, tačiau ne visada supranta, kas tai per instrukcija“, – atkreipė dėmesį Ch.Grozevas.
Kas grėsė žurnalistui Ch.Grozevui?
15min primena, kad tyrimo duomenimis, Jungtinėje Karalystėje veikusio Rusijos šnipų tinklo vadovas buvo buvęs „Wirecard“ operacijų vadovas Janas Marsalekas. Jis ir jo verslo partneris Orlinas Rusevas 2021 m. susirašinėjime aptarė galimybes susidoroti su Ch.Grozevu. Tarp jų buvo minimas jo sekimas, pagrobimas ir išvežimas į Maskvą, tyrėjo nužudymas bei agentų įsibrovimas į „Bellingcat“. Be to, susirašinėjime aptartas Ch.Grozevo nešiojamojo kompiuterio ir telefono pagrobimas, o vėliau sunaikinimas arba perdavimas Rusijos ambasadai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos valdžia pamiršo apie balistinę raketą „Orešnik“
18:13
Raketų sistema „Orešnik“, kurią Vladimiras Putinas praėjusių metų pabaigoje pristatė kaip grėsmingą atsaką į Vakarų ilgojo nuotolio ginklų smūgius prieš Rusiją, Rusijos pareigūnų kalbose nebeminima, rodo nepriklausomo portalo „Agentstvo“ atlikta propagandinės naujienų agentūros TASS pranešimų analizė. Apie „Orešnik“ nebuvo užsiminta net per intensyviausią Ukrainos bepiločių smūgį Rusijai, kurio metu, be kita ko, buvo panaudotos Vakarų raketos.
Pirmą kartą „Orešnik“ oficialiuose pareiškimuose paminėta lapkričio 21 d. prezidento V.Putino kalboje. Tai buvo pirmas kartas, kai Rusijos vadovas paminėjo raketą, kuri tą rytą pataikė į pramoninį objektą Ukrainos Dnipro mieste. Po to per likusias keturias savaitės dienas Rusijos pareigūnai savo pareiškimuose raketą paminėjo 12 kartų, tarp jų Dmitrijus Medvedevas („Norėjote jos, ar ne? Na, gavote, velniop“), atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, Strateginių raketinių pajėgų vadas Sergejus Karakajevas, pats V.Putinas ir Marija Zacharova.
Kitą savaitę, nuo lapkričio 25 d. iki gruodžio 1 d., valdžios pareigūnų kalbose „Orešnik“ skambėjo 11 kartų. Partijos „Teisingoji Rusija – už tiesą“ pirmininkas Sergejus Mironovas net atėjo į Valstybės Dūmos posėdį vilkėdamas marškinėlius su V.Putino nuotrauka ir užrašu „Stiprus Orešnikas“. Jis palygino „Orešnik“ su lazdomis, kuriomis Rusija „pasirengusi plakti karštas galvas“. S.Mironovą už marškinėlius pagyrė Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas.
Tiek pat paminėjimų (11) buvo ir Rusijos pareigūnų kalbose per savaitę nuo gruodžio 2 iki 8 d. Gruodžio 9-15 d. paminėjimų skaičius sumažėjo iki keturių, tačiau gruodžio 16-22 d. vėl išaugo iki 12. Paskutinę tos savaitės dieną V.Putinas pasigyrė, kad dalyvavo kuriant raketą.
Per Kalėdų savaitę V.Putinas paskutinį kartą prisiminė „Orešniką“ – gruodžio 26 d. jis sakė, kad neatmeta galimybės panaudoti raketą „šiandien ir rytoj, jei bus toks poreikis. Po V.Putino raketą pamiršo ir kiti Rusijos pareigūnai.
15min primena, kad smogdama anksčiau nežinoma raketa „Orešnik“ Dniprui, Rusija teigė keršijanti už prasidėjusias Vakarų tolimojo nuotolio ginklų atakas Rusijos teritorijoje. Tuomet V.Putinas, Rusijos politikai ir propaganda pradėjo naudoti „Orešnik“, kad sudarytų įspūdį, jog Rusija turi naują galingą ginklą, savo naikinamąja galia prilygstantį taktiniams branduoliniams ginklams.
Tačiau beveik iš karto kilo klausimų, kiek šiuolaikiškas šis ginklas. Pentagono atstovė spaudai Sabrina Singh teigė, kad „Orešnik“ greičiausiai buvo sukurta senesnės raketos RS-26 „Rubiež“ pagrindu. O „Orešnik“ smūgio vietoje Dnipro mieste buvo rastas komponentas, pagamintas raketai „Bulava“, kuri serijiniu būdu gaminama nuo 2000-ųjų pabaigos.
Gruodžio pradžioje „Associated Press“ ir „Reuters“ citavo JAV pareigūnus, kurie teigė, kad Rusija gali vėl panaudoti „Orešnik“ Ukrainoje. Tačiau kol kas taip neatsitiko, nors Vakarų tolimojo nuotolio ginklų smūgiai Rusijos teritorijoje tęsėsi.
Neaišku, kiek Rusija turi šių raketų. V.Putinas teigė, kad „turime tokių gaminių atsargų, tokių sistemų, paruoštų jų naudojimui, atsargų“, tačiau jų skaičiaus nenurodė.
Ukraina: Rusijos dronai smogė prieglauda paverstai mokyklai Kursko srityje
17:37
Rusų dronai smogė mokyklai, kurioje glaudėsi perkeltieji rusai Ukrainos kontroliuojamoje Rusijos vakarinės Kursko srities dalyje, penktadienį pranešė Kyjivas.
Pernai Ukraina pradėjo netikėtą puolimą Kursko srityje ir tai buvo didžiausias įsiveržimas į Rusiją nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Du maži rusų dronai ankstesnę dieną atakavo Sudžą, pranešė Ukrainos karinės administracijos Kursko srityje atstovas Oleksijus Dmytraškivskis.
Du civiliai patyrė smegenų sukrėtimą, naujienų agentūrai AFP sakė jis ir pridūrė, kad du vaikai, buvę netoli tos vietos, į kurią pataikė dronas, nenukentėjo.
Sudžoje iki Ukrainos puolimo, pradėto pernai rugpjūtį, gyveno apie 5 tūkst. žmonių.
Tai didžiausias Ukrainos kontroliuojamas miestas Kursko srityje. Sudžoje yra dujų įrenginiai, kurie buvo svarbūs Rusijos dujų eksportui į Europą. Kyjivas rusiškų dujų tiekimą į Europą per Ukrainą sustabdė.
Kurske esančių Ukrainos pareigūnų paskelbtame vaizdo įraše matyti į mokyklos kiemą smogiantys dronai.
Pareigūnai pridūrė, kad išpuolio metu objekte buvo apie 100 nuo kovų pabėgusių civilių, daugiausia moterų ir vaikų.
Vaizdo įraše matyti, kaip grupė išsigandusių civilių slepiasi mokyklos pastate, ukrainiečių kariui juos perspėjus apie dronų ataką.
Kyjivas teigia, kad jo pajėgos Kursko civiliams teikia humanitarinę pagalbą, įskaitant maistą ir medicininę pagalbą.
O.Dmytraškivskis teigė, kad Sudžos apylinkėse tebėra apie 2 tūkst. civilių gyventojų ir kad kelios dešimtys jų žuvo per Rusijos smūgius.
Rusija siekia susigrąžinti Ukrainos kontroliuojamas Kursko srities teritorijas. Kyjivas sako, kad šios teritorijos bus svarbus koziris per bet kokias taikos derybas.
Kyjivas, Seulas ir Vašingtonas teigia, kad Maskva Kursko srityje dislokavo tūkstančius Šiaurės Korėjos karių, Pchenjano atsiųstų padėti Rusijos kariuomenei, kovojančiai su Ukrainos pajėgomis.
