Svarbiausios naujienos
- „Kokybiškas darbas“: ekspertas paaiškino, kodėl Ukraina dronais atakavo Kazanę
- Ukrainos ir Europos laukia „kritinės savaitės“ iki D.Trumpo inauguracijos: įvardijo iššūkius
- Analitikai: Ukraina pademonstravo technologines naujoves – įvykdė pirmąją tokią ataką
- Ukraina dronais smogė toli Rusijos teritorijoje, už šimtų kilometrų nuo fronto linijos
- JT apskaičiavo, kiek per karą žuvo Ukrainos civilių gyventojų
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Kokybiškas darbas“: ekspertas paaiškino, kodėl Ukraina dronais atakavo Kazanę
16:36
Gruodžio 21 d. Kazanė buvo užpulta siekiant išbandyti Rusijos oro gynybos sistemos veikimą. Tokią nuomonę „Kijevo 24“ eteryje išsakė Ukrainos saugumo ir bendradarbiavimo centro vadovas Serhijus Kuzanas.
„Noriu pabrėžti, kad tikrai nebuvo jokio masinio puolimo, t. y. buvo atakos iš trijų skirtingų pusių, siekiant išbandyti oro gynybos sistemos veikimą“, – aiškino ekspertas.
Pasak jo, tai reiškia, kad per šią ataką buvo išbandyta viena ar dvi vietos, kuriose iš tikrųjų galima apeiti Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemą.
„Žinoma, rusai susitvarkys šias „aklas vietas“, bet tai, kad Ukraina gavo tokią informaciją ir sėkmingai ją įgyvendino su nedideliu skaičiumi šių bepiločių lėktuvų, liudija apie mūsų darbo kokybę“, – pridūrė S.Kuzanas.
Ukraina šeštadienio rytą dronų atakomis nunešė karą į Rusijos gilumą, kur, pasak pareigūnų, buvo apgadinta gyvenamųjų namų Kazanės mieste, esančiame už tūkstančio kilometrų nuo fronto linijos.
Tatarstano regiono gubernatoriaus Rustamo Minichanovo spaudos tarnyba pranešė, kad Kazanė atakuota aštuoniais dronais. Šeši jų pataikė į gyvenamuosius pastatus, vienas – į pramonės objektą, o dar vienas buvo numuštas virš upės.
Vietos „Telegram“ kanalo „Astra“ paskelbtame vaizdo įraše, kurį patikrino naujienų agentūra AP, matyti dronas, skriejantis į viršutinius daugiaaukščio pastato aukštus.
Vietos pareigūnai sakė, kad aukų nėra. Kazanės oro uoste buvo sustabdyti skrydžiai, atšaukti visi šeštadieniui ir sekmadieniui planuoti masiniai renginiai.
Lenkija pareiškė esanti pasirengusi numušti Rusijos raketas ir įvardijo sąlygas
23:40
Lenkija yra pasirengusi numušti Rusijos raketas virš savo teritorijos. Tačiau tai įvyks esant tam tikroms sąlygoms.
Tai pareiškė gynybos ministras Vladislavas Kosiniakas-Kamyszas, praneša „RBC-Ukraine“ su nuoroda į jo interviu „Voice of America“.
Lenkijos ministras pažymėjo, kad jo šalis labai dažnai įjungia F-16 lėktuvus į parengtį dėl į Ukrainą paleistų raketų. Tačiau Lenkija numuš Rusijos raketas virš savo teritorijos, jei jos kels grėsmę „bet kuriai Lenkijos ar kitų NATO valstybių narių vietai“.
„Nebuvo atvejo, kad raketa būtų nukreipta į taikinį Lenkijos teritorijoje, bet taip, praėjusią savaitę Lenkijos F-16 pakilo ir buvo pasirengę ginti teritoriją prie sienos“, – sakė jis.
Jis taip pat mano, kad situacija dėl Lenkijos oro erdvės pažeidimo taip pat liečia Latviją ir Rumuniją, kur dažnai pastebimi nežinomi dronai.
„Esame parengę oro gynybos sistemą, taip pat turime sustiprintą oro gynybą. Kalbame apie Žešuvo oro uostą, kuris perduodamas NATO apsaugai. Oro pajėgų bazę saugo mūsų sąjungininkės Amerika, Didžioji Britanija, Vokietija, Norvegija ir kitos šalys. Ir jei ši oro erdvė bus pažeista, raketa ar dronas bus numuštas“, – sakė ministras.
Kartu jis priminė, kad kai kalbama apie taikinių virš Ukrainos oro erdvės numušimą, NATO sprendimo šiuo klausimu nėra.
Ukraina ne kartą prašė Lenkijos ir Rumunijos pagalbos numušant Rusijos raketas ir dronus, skrendančius per jos teritoriją šių šalių link. Tačiau tokiam sprendimui įgyvendinti reikia NATO, visų pirma Jungtinių Valstijų, sutikimo, kuris šiuo metu stabdo šį procesą.
Spalio 30 d. JAV Kongreso nariai paragino prezidentą Joe Bideną suteikti Lenkijai leidimą naikinti priešo taikinius virš Ukrainos teritorijos.
Šių metų pradžioje buvo pranešta, kad Kyjivas ir Varšuva tariasi dėl mechanizmo, kuris leistų Lenkijos oro gynybai numušinėti Rusijos raketas virš Ukrainos.
Lenkija perdavė Ukrainai tris sraigtasparnius pilotams mokyti
22:37
Lenkija perdavė du sraigtasparnius Mi-8 ir vieną „Bell 412-HP“ Charkivo nacionaliniam vidaus reikalų universitetui, kur jie bus naudojami pilotų mokymui.
Apie tai pranešė Lenkijos vyriausybinė strateginių rezervų agentūra (RARS), praneša „Ukrinform“.
Kaip pažymima, šie sraigtasparniai priklausė Lenkijos policijai ir buvo perduoti vidaus reikalų ministro įsakymu kaip pagalbos Ukrainai dalis.
Agentūra taip pat padėkojo Ukrainos ambasadoriui Lenkijoje Vasilijui Bodnarui už pagalbą ir paramą sraigtasparnių perdavimo klausimu.
Kaip pranešama, nuo visiškos Rusijos invazijos pradžios Lenkija perdavė Ukrainai 1 300 karinės įrangos vienetų, įskaitant tankus, savaeiges patrankas, lėktuvus ir sraigtasparnius. Bendra suteiktos karinės pagalbos vertė viršija 4,5 mlrd. eurų.
Per teroro išpuolį Vokietijoje sužeista ukrainietė, jos būklė sunki
22:18
Per išpuolį kalėdinėje mugėje Magdeburge buvo sužeista ir Ukrainos pilietė.
Tai socialiniame tinkle X, praneša „Ukrinform“, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Heorhijus Tykhijus.
„Tarp nukentėjusiųjų per išpuolį Magdeburgo kalėdinėje mugėje yra 1972 m. gimusi Ukrainos pilietė. Ji sunkios būklės vienoje iš Vokietijos klinikų. Ukrainos ambasada Vokietijoje ir mūsų konsulai palaiko ryšį su klinika ir teikia būtiną pagalbą. Tikimės greito mūsų pilietės pasveikimo“, - rašoma trumpoje žinutėje.
Vokietijos Magdeburgo mieste į kalėdinę mugę Senajame turguje netoli rotušės įvažiavo automobilis ir, nepaisydamas saugumo priemonių, per minią nuvažiavo beveik 400 metrų.
Žuvo penkis žmonės, daugiau kaip 200 buvo sužeisti.
Žiniasklaidos pranešimai atskleidė, kad vyras, kuris, matyt, įvykdė išpuolį, laikomas svarbia Saudo Arabijos išeivių bendruomenės figūra ir veikė kaip kontaktinis asmuo prieglobsčio prašytojams, ypač moterims.
Rusija skelbia užėmusi dar vieną kaimą Rytų Ukrainoje
20:15
Rusijos gynybos ministerija šeštadienį paskelbė, kad jos pajėgos užėmė dar vieną kaimą netoli svarbaus Kurachovės miesto Rytų Ukrainoje, kur rusai pastaraisiais mėnesiais pasiekė nemažai laimėjimų.
Rusijos pajėgos „išvadavo“ Kostiantynopolskę, esančią vos už aštuonių kilometrų nuo pramoninio Kurachovės miesto, kurį rusai taip pat nori užimti, sakoma pareiškime.
Po išpuolio Kazanėje V.Zelenskis pažadėjo naujus smūgius Rusijos karinėms bazėms
19:43
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pažadėjo ir toliau smogti karinėms bazėms Rusijos Federacijos teritorijoje.
Valstybės vadovas tai pasakė vakare kreipdamasis į ukrainiečius. „Mes neabejotinai ir toliau smogsime Rusijos kariniams objektams – bepiločiais lėktuvais ir raketomis. Smogsime būtent toms karinėms bazėms ir karinei infrastruktūrai, kurios naudojamos teroro prieš mūsų žmones tikslais“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Prezidentas pridūrė, kad Ukrainos gynyba yra visiškai teisinga.
Valstybės vadovas padėkojo visiems, kurie remia Ukrainą šioje srityje, ir ypač pritaria poreikiui didinti Europos šalių išlaidas gynybai, Europos arsenalų atnaujinimui ir technologizavimui. Jis taip pat padėkojo visiems, kurie užtikrina spaudimo Rusijai dėl šio karo didinimą.
V. Zelenskis pažymėjo, kad ateis laikas, kai Rusijos okupantai bus patraukti atsakomybėn už terorą prieš ukrainiečius.
Prezidentas pridūrė, kad šiandien Kyjive baigtos valyti nuolaužos ir griuvėsiai po vakarykštės raketų atakos.
„Ir šiandien, dienos metu, darbai tęsiami Chersone – po to, kai rusų bombos pataikė į onkologijos centrą. Laimei, aukų nebuvo: žmonės buvo pasislėpę – pacientai ir medicinos personalas. Šis centras karo metu dirbo ribotu režimu – tik tai, ko nebuvo galima perkelti iš Chersono į kitas regiono ligonines“, – sakė prezidentas.
„Rusai negalėjo nežinoti, kad tai medicinos įstaiga, ir labai vertinga Chersono gyventojams. Ir ši kryptinga ataka yra ne kas kita, kaip pasityčiojimas iš žmonių“, – pažymėjo prezidentas.
Valstybės vadovas taip pat pranešė, kad buvo Rusijos smūgių Charkive, Nikopolyje ir Donecko srityje.
„Tai tiesiog teroras, kurį Rusija vykdo sąmoningai ir už kurį šie nežmoniški žmonės iš Rusijos karinių oro pajėgų net apdovanojami“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Rusijoje nuteistas kalėti vyras, tariamai siuntęs FTB informaciją apie rusų karius
17:12
Rusijoje nuteistas 19 metų kalėti vyras, kaip įtariama, siuntęs informaciją apie Rusijos karius Jungtinių Valstijų Federaliniam tyrimų biurui (FTB), šeštadienį pranešė Rusijos saugumo tarnyba FSB.
1993 metais gimęs vyras, kurio vardas ir pavardė nenurodomi, buvo pripažintas kaltu dėl „valstybės išdavystės“ ir kitų kaltinimų, sakoma FSB pareiškime.
Pasak FSB, šis vyras iš Orenburgo miesto „perdavė informaciją apie Rusijos kariškių tapatybę ir kitus asmens duomenis Jungtinių Valstijų federaliniam tyrimų biurui (FTB)“.
Žiniasklaida: Vokietijos gynybos ministras ragina būti pasirengus Rusijos atakos galimybei
15:40
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius paragino būti pasirengus Rusijos atakos galimybei.
Jo žodžius šeštadienį citavo vokiečių leidinys „Der Spiegel“.
Ministras paragino prastėjant saugumo situacijai reikšmingai didinti gynybos biudžetą. Jis sakė, kad nuo 2028-ųjų tam reiktų mažiausiai 80 mlrd. eurų per metus.
„Jei (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas puls, mes privalome būti pajėgūs kariauti“, – sakė jis „Funke Media Group“ laikraščiams.
V. Zelenskis keičia Ukrainos ambasadorius keliose šalyse, įskaitant Lietuvą
14:08
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis platformoje „Telegram“ pranešė keičiantis šalies ambasadorius keliose valstybėse, įskaitant Lietuvą.
Jis penktadienį vakare nurodė patvirtinęs daugiau kaip 30 su tuo susijusių sprendimų.
Atleidžiamas Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta – jis skiriamas ambasadoriumi Slovėnijoje, rodo prezidento įsakas. Ambasadore Lietuvoje paskirta Olha Nikitičenko.
Aljona Hetmančuk paskirta Ukrainos atstove NATO, Andrijus Melnykas – Ukrainos atstovu Jungtinėse Tautose.
Ukrainos ir Europos laukia „kritinės savaitės“ iki D.Trumpo inauguracijos: įvardijo iššūkius
13:36
Ukrainai ir jos sąjungininkėms Europoje likus kelioms kritinėms savaitėms iki išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguracijos, ant kortos pastatyta labai daug. Pastatytas ne tik Ukrainos suverenitetas ir nepriklausomybė, bet ir ilgalaikiai pačios Europos saugumo interesai, rašo „Financial Times“.
„D.Trumpas ne kartą yra sakęs, kad jis užbaigs karą per „vieną dieną“ po savo inauguracijos sausio 20 d... D. Trumpo ir jo sąjungininkų rinkimų kampanijos retorika leidžia manyti, kad jis gali mėginti priversti Ukrainą priimti taikos susitarimą, kuris bus itin palankus Maskvai, arba išvis apleisti Kyjivą“, – rašoma leidinyje.
Kaip pažymima, Europos lyderiai jau seniai teigia, kad joks susitarimas neturėtų būti primestas „per ukrainiečių galvas“. Tas pats pasakytina ir apie juos.
„Tačiau vargu ar Europa yra geriausioje padėtyje, kad galėtų priverstinai sėsti prie derybų stalo. E.Macrono rankas silpnina politinis paralyžius Prancūzijoje. Vokietijoje vyksta federaliniai rinkimai ir iki vasaros pradžios ji gali neturėti naujos vyriausybės. Augimas geriausiu atveju yra silpnas, o viešieji finansai visur yra įtempti“, – pridūrė „Financial Times“.
Leidinys rašo, kad europiečiai stengiasi nustatyti savo indėlį į bet kokį taikos susitarimą Ukrainoje. Išskyrus Vengriją ir Slovakiją, ES valstybės narės, kartu su sąjungininkėmis Didžiąja Britanija ir Norvegija, yra pasiryžusios išlaikyti paramą Ukrainai, sakė aukštas pareigūnas.
Kai kurie Europos pareigūnai sako, kad svarbu aiškiai parodyti Europos pasirengimą remti Ukrainą. Tarp jų yra ir Estijos gynybos ministras.
E.Macronas taip pat sako, kad Europai svarbu prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą.
„Atrodo, kad dabar esame perėjimo nuo politinės ir rinkimų kampanijos retorikos prie realesnės ir rimtesnės politikos etape. Matome tokią atsargią evoliuciją link didesnės paramos Ukrainai, nes jie supranta, kad vis dėlto nesiruošia palikti Ukrainos“, – sakė Ukrainos parlamento Užsienio politikos komiteto vadovas Oleksandras Merežko.
Priminsime, anksčiau buvo pranešta, kad Donaldo Trumpo komanda informavo Europos pareigūnus, jog naujasis JAV prezidentas planuoja išlaikyti karinę pagalbą Ukrainai. Kartu buvo pažymėta, kad D. Trumpas ketina tęsti JAV ginklų tiekimą Kyjivui ir po savo inauguracijos. Šią informaciją patvirtino trys su derybomis susipažinę asmenys.
Ukraina smogė toli Rusijos teritorijoje, už šimtų kilometrų nuo fronto linijos
11:19
Ukraina šeštadienio rytą dronų atakomis nunešė karą į Rusijos gilumą, kur, pasak pareigūnų, buvo apgadinta gyvenamųjų namų Kazanės mieste, esančiame už tūkstančio kilometrų nuo fronto linijos.
Tatarstano regiono gubernatoriaus Rustamo Minichanovo spaudos tarnyba pranešė, kad Kazanė atakuota aštuoniais dronais. Šeši jų pataikė į gyvenamuosius pastatus, vienas – į pramonės objektą, o dar vienas buvo numuštas virš upės.
Vietos „Telegram“ kanalo „Astra“ paskelbtame vaizdo įraše, kurį patikrino naujienų agentūra AP, matyti dronas, skriejantis į viršutinius daugiaaukščio pastato aukštus.
Vietos pareigūnai sakė, kad aukų nėra. Kazanės oro uoste buvo sustabdyti skrydžiai, atšaukti visi šeštadieniui ir sekmadieniui planuoti masiniai renginiai.
