Svarbiausios naujienos
- V.Zelenskis – apie 100 tūkst. JAV karių Europoje: jei V.Putinui leis tęsti agresiją, žus ir amerikiečiai
- Analitikas atsakė, kaip vertinti po truputį atskleidžiamą D.Trumpo strategiją dėl Ukrainos
- Naujas posūkis: V.Zelenskis nepasirašė susitarimo su JAV dėl retųjų metalų
- V.Putinas gali įkalbėti D.Trumpą rinktis jam svarbią datą: ugnį galėtų nutraukti simbolinę dieną
- D.Trumpo ir V.Putino derybų reikšmė Lietuvai: jei jam pasiseks, lietuvių politikai užsikrės trumpizmu
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
V.Zelenskis – apie 100 tūkst. JAV karių Europoje: jei V.Putinui leis tęsti agresiją, žus ir amerikiečiai
17:53
Jei Vladimirui Putinui bus leista tęsti agresiją, ypač prieš Europos šalis, žus taip pat ir amerikiečiai. Tokį perspėjimą išsakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, apsilankęs Chmelnyckio atominėje elektrinėje.
Jis pažymėjo, kad per susitikimą su JAV iždo sekretoriumi Scottu Bessentu dieną prieš tai priminė, kad Europos teritorijoje yra amerikiečių karių, vykdančių įsipareigojimus NATO.
„Ir jeigu bus greita invazija, o jeigu ji bus, tai ji bus greita – jūsų kariuomenė kovos“, – sakė V.Zelenskis, kurį cituoja portalas „Unian“.
Ukrainos vadovas taip pat perspėjo, kad politinių sprendimų nereikėtų vertinti pagal pelningumo kategorijas.
„Žinote, finansininkai sako: koks to pelnas? Taip, interesai?“ O aš jam sakau: tiesiog gelbėti savo žmonių gyvybes. Nes Europoje yra kažkur apie 100 000 amerikiečių kontingento. Jie tiesiog ketina kovoti. Ir ne visi išgyvens, nes tai karas, ir todėl, kad tai rusai. Manau, kad tai pavojinga“, – pareiškė V.Zelenskis.
15min primena, kad neseniai interviu dienraščiui „The Guardian“ V.Zelenskis perspėjo, kad Rusijos vadovas V.Putinas didina Rusijos kariuomenę 150 tūkst. karių ir gali sugalvoti užpulti Lenkiją ar Lietuvą iš Baltarusijos teritorijos.
Tuo tarpu D.Trumpas jau pradėjo skaičiuoti, kiek pinigų uždirbs iš Ukrainos naudingųjų iškasenų, kurių jis nori mainais už JAV pagalbą Ukrainai.
D.Trumpas: jau rytoj Miunchene susitiks JAV, Ukrainos ir Rusijos atstovai
00:39
Penktadienį Miunchene susitiks Jungtinių Valstijų, Ukrainos ir Rusijos atstovai. Apie tai žurnalistams pranešė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
„Rytoj Miunchene turime susitikimą (su Rusija). Rusija ten dalyvaus kartu su mūsų žmonėmis. Ukraina taip pat yra pakviesta. Tiksliai nežinau, kas kuriai šaliai atstovaus. Bet tai aukšto rango pareigūnai iš Rusijos, Ukrainos ir Jungtinių Valstijų“, – sakė jis.
Miuncheno saugumo konferencija vyks vasario 14–16 d. Rusija šiame renginyje nedalyvavo nuo 2022 m., kai pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Oficialioje konferencijos interneto svetainėje apie Rusijos atstovų dalyvavimą neužsimenama.
Apie tokį susitikimą nepranešė ir Ukrainos valdžios institucijos. Yra žinoma, kad Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose turi susitikti Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV viceprezidentas J.D.Vance'as.
Ukrainos prezidento patarėjas Dmytro Lytvynas pabrėžė, kad Ukraina pirmiausia turėtų kalbėtis su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.
„Ukrainos pozicija nesikeičia. Ukraina pirmiausia turi kalbėtis su Amerika. Europa turi dalyvauti bet kokiame rimtame pokalbyje dėl tikros ir ilgalaikės taikos. Ir tik suderinta bendra pozicija turėtų būti padėta ant stalo pokalbiui su rusais. Prie tuščio stalo su rusais nesusitikime. Šiuo metu ant stalo nieko nėra. Miunchene pokalbio su rusais nenumatyta“, – sakė D.Lytvynas.
K.Kelloggas: Ukrainos teritoriniai praradimai bus užfiksuoti susitarime, bet tai nereiškia, kad jie bus pripažinti
00:31
Ukrainos teritoriniai praradimai dėl Rusijos pradėto grobuoniško karo gali būti užfiksuoti taikos susitarime. Tačiau tai nereikštų oficialaus šių teritorinių praradimų pripažinimo, pareiškė Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Ukrainai ir Rusijai Keithas Kelloggas.
„Jos negrįš prie 2014 m. sienų, sienų, kurias turėjo prieš Rusijai įžengiant į Krymą. Manau, kad bus pasiektas tam tikras susitarimas dėl galimo teritorijos praradimo. Bet mes neprivalome to pripažinti – to nedarėme ir su Baltijos šalimis“, – aiškino jis „Fox News“ laidoje.
K.Kelloggas priminė, kad kai SSRS aneksavo Baltijos šalių teritorijas, JAV niekada nesakydavo, kad jos „priklauso“ Sovietų Sąjungai. Tiesiog kalbėdavo apie tai, kad jos yra sovietų valdžioje.
Kalbėdamas apie karo Ukrainoje klausimą, jis sakė, kad teritorinį klausimą verta nagrinėti ilgalaikėje perspektyvoje, tačiau „tai yra derybų dalis“.
„Reikia tikros stabilios taikos, kuri iš tikrųjų būtų garantuota, nes būtų sudarytas ilgalaikis ir labai, labai tvarus visų šalių susitarimas dėl saugumo. Čia daug kas priklausys nuo europiečių. Tai vyksta jų kieme, todėl jie suinteresuoti tai padaryti“, – pridūrė D.Trumpo specialusis pasiuntinys.
„The Times“: ukrainiečiai turėtų siųsti D.Trumpą paskui rusų karo laivą
23:26
Londonas pasipiktino JAV prezidento bandymais vesti tiesioginį dialogą su Kremliumi per ukrainiečių ir kitų europiečių galvas. Apie tai rašo britų laikraštis „The Times“.
„Ką tik turėjau ilgą ir labai produktyvų pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Sutarėme dirbti kartu, labai glaudžiai, įskaitant apsilankymus vienas kito šalyse“, – po trečiadienio skambučio į Kremlių socialinėje žiniasklaidoje parašė Donaldas Trumpas.
Nors britų valdžios atstovai buvo pasirengę blogoms naujienoms, D.Trumpo sprendimas pirmiausia paskambinti V.Putinui, o V.Zelenskį palikti už nugaros, buvo didelis smūgis, rašo „The Times“. Tačiau blogiausia, kad vėliau per spaudos konferenciją Ovaliniame kabinete D.Trumpas išvengė tiesioginio atsakymo į klausimą, ar laiko Ukrainą lygiaverte partnere derybose.
„Kai kurie iš mūsų pagalvojo, kad ne dėl to ukrainiečiai trejus metus kovojo, prarado savo sūnus ir dukteris, kad būtų pašalinti iš diskusijų apie savo ateitį. Turiu omenyje, kad jei būčiau jų vietoje, Trumpui perduočiau tą pačią žinią kaip ir tie, kurie buvo Gyvačių saloje“, – laikraščiui „The Times“ sakė neįvardytas Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos pašnekovas, turėdamas omenyje šūkį apie „Rusijos karo laivą“.
Kitą dieną Londonas paskelbė oficialų pareiškimą, kuriame santūriai pabrėžė, kad derybos su Kremliumi apeinant Ukrainą yra nepriimtinos.
Tačiau neįvardytas britų pareigūnas, su kuriuo kalbėjosi leidinys, pripažino, kad mažai tikėtina, jog kuri nors iš Europos šalių galėtų daryti reikšmingą įtaką deryboms su Maskva, nebent sutiktų į Ukrainą siųsti savo karius kaip taikdarius.
Tačiau tai nereiškia, kad europiečiams tai nerūpi. D.Trumpo skambutis V.Putinui jau dabar aktyviai lyginamas su 1938 m. Miuncheno susitarimu, pagal kurį Didžioji Britanija ir Prancūzija atidavė Adolfui Hitleriui dalį Čekoslovakijos, neatsiklaususios Prahos nuomonės.
D.Trumpas pareiškė norintis su Rusija ir Kinija susitarti dėl karinių išlaidų mažinimo
22:57
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad nori surengti derybas su Rusija ir Kinija dėl bendro karinių išlaidų mažinimo, taip pat su šių šalių prezidentais surengti viršūnių susitikimą.
Apie tai D.Trumpas kalbėjo Baltuosiuose rūmuose po to, kai pasirašė planus dėl plataus masto prekybos muitų pritaikymo eilei šalių ir atskirai pareiškė, kad Ukraina bus įtraukta į derybas dėl karo su Rusija nutraukimo.
Trečiadienį po atskirų pokalbių telefonu su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu D.Trumpas paskelbė apie planus pradėti taikos derybas.
D.Trumpas teigė, kad svarstytų aukščiausiojo lygio susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, „kai viskas nurims“.
„Kai viską išsiaiškinsime, noriu, kad vienas pirmųjų mano susitikimų būtų su Kinijos prezidentu Xi ir Rusijos prezidentu Putinu. Noriu pasakyti, kad sumažinkime savo karinį biudžetą perpus“, – teigė jis.
Jis taip pat sakė, kad nori atnaujinti derybas su Rusija ir Kinija dėl branduolinės ginkluotės kontrolės.
„Nėra jokios priežasties, kodėl turėtume kurti visiškai naujus branduolinius ginklus, jų jau turime tiek daug, – kalbėjo D.Trumpas. – Galima būtų sunaikinti pasaulį 50 kartų, 100 kartų. Ir štai mes kuriame naujus branduolinius ginklus, ir jie kuria branduolinius ginklus.“
JAV prezidentas, be kita ko, pareiškė, kad „labai norėtų“, jog Rusija grįžtų į Didįjį septynetą (G-7).
„Manau, kad buvo klaida jį išmesti“, – sakė D. Trumpas, turėdamas omenyje V.Putiną.
D.Trumpas: Ukraina bus įtraukta į derybas dėl karo užbaigimo
22:54
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad Kyjivas bus įtrauktas į derybas dėl trečius metus trunkančio Rusijos karo Ukrainoje užbaigimo.
Trečiadienį po atskirų pokalbių telefonu su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu D.Trumpas paskelbė apie planus pradėti taikos derybas.
D.Trumpas teigė esąs įsitikinęs, kad V. Putinas „nori taikos“, ir pridūrė: „Manau, kad jis man pasakytų, jei to nenorėtų.“
Kremlius anksčiau ketvirtadienį buvo pareiškęs, kad Kyjivas „vienaip ar kitaip“ bus įtrauktas į taikos derybas.
„Vienaip ar kitaip, žinoma, Ukraina dalyvaus derybose. Bus ir dvišalis Rusijos ir Amerikos dialogas, ir kelias, kuris, be abejo, bus susijęs su Ukrainos dalyvavimu“, – duodamas interviu valstybinei televizijai sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Taip pat ketvirtadienį V.Zelenskis perspėjo nepasitikėti Rusijos vadovo teiginiais esą jis nori taikos.
Skelbiamos D.Trumpo ir V.Zelenskio pokalbio detalės: nuo V.Putino aptarimo iki O.Usyko diržo
22:52
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį per pokalbį telefonu JAV prezidentui Donaldui Trumpui pasakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tik apsimeta norintis derėtis dėl taikos susitarimo, nes „jūsų bijo“. Tai leidiniui „Axios“ sakė vienas Ukrainos pareigūnas ir dar trys šaltiniai, žinantys apie pokalbį.
„V.Zelenskio žinutė D.Trumpui buvo tokia: „Jūs turite kuo paspausti V.Putiną“, – sakė vienas su pokalbiu susipažinęs šaltinis.
D.Trumpas išreiškė paramą raginimui sukurti Europos taikos palaikymo pajėgas, teigė šaltiniai. Jis taip pat pasakė V.Zelenskiui, kas bus JAV derybų komandoje.
Pažymima, kad D.Trumpo ir V.Zelenskio pokalbis telefonu buvo pozityvus ir truko apie valandą.
JAV prezidentas pasakė V.Zelenskiui, kad supranta jo susirūpinimą dėl pokalbio su V.Putinu, tačiau pabrėžė, kad kito kelio nėra, jei nori, kad jo diplomatinės pastangos būtų sėkmingos. D.Trumpas pažymėjo: „Turiu kalbėtis su Putinu, kad išgelbėčiau Ukrainą.“
D.Trumpas taip pat sakė V.Zelenskiui, kad V.Putinas nori sudaryti susitarimą, ir paklausė, ar Ukrainos vadovas vis dar nori jį sudaryti. V.Zelenskis atsakė, kad jis vis dar nori sudaryti sandorį, bet mano, kad V.Putinas tiesiog sako D.Trumpui tai, ką šis nori išgirsti.
„Putinas sakė, kad nori sudaryti sandorį tik todėl, kad jūsų bijo, nes esate stiprus“, – sakė V.Zelenskis.
D.Trumpas atsakė Ukrainos prezidentui, kad jis gali būti teisus, bet jam susidarė įspūdis, kad V.Putinas kalba rimtai, ir pridūrė, kad „netrukus tai sužinosime“.
JAV prezidentas sakė savo kolegai iš Ukrainos, kad supranta, jog Ukrainai reikės saugumo garantijų kaip bet kokio būsimo susitarimo dalies, ir kad, jo nuomone, Europos taikos palaikymo pajėgos palei sieną su Rusija galėtų būti vienas iš sprendimų.
D.Trumpas V.Zelenskiui nurodė, kad Miunchene įvyksiantis jo susitikimas su viceprezidentu J.D.Vance'u ir valstybės sekretoriumi Marco Rubio bus labai svarbus siekiant pradėti diplomatinį procesą. Jis taip pat paprašė V.Zelenskio paskirti savo derybų komandą.
Pokalbį D.Trumpas baigė duodamas Zelenskiui savo asmeninį telefono numerį ir sakydamas, kad jis gali jam paskambinti tiesiogiai, o pastarasis pažadėjo, kad perduos jam ukrainiečio pasaulio sunkaus svorio bokso čempiono Oleksandro Usyko diržą.
D.Trumpo komanda pakoregavo poziciją dėl Ukrainos narystės NATO
22:18
Naujoji JAV administracija mano, kad Ukraina neturėtų stoti į NATO, tačiau taikos derybose tarp Ukrainos ir Rusijos „ant stalo“ yra visos galimybės. Tai spaudos konferencijoje pareiškė JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas.
Jis sakė, kad ankstesnės pastabos dėl Ukrainos narystės NATO „nerealistiškumo“ lieka aktualios. Tačiau P.Hegsethas užsiminė, kad ši galimybė nėra visiškai atmestina.
„Galiausiai šioms deryboms vadovauja prezidentas D.Trumpas. Viskas yra ant stalo. Jo pokalbiuose su Vladimiru Putinu ir Zelenskiu tai, ką jis nusprendžia leisti ar neleisti, yra laisvojo pasaulio lyderio, prezidento D.Trumpo, kompetencija“, – sakė Pentagono vadovas.
P.Hegsethas sakė negalįs tiksliai paskelbti, kaip D. Trumpas ves šias derybas, „kokios nuolaidos bus daromos ir kokios nebus daromos“.
Kartu Pentagono vadovas pakartojo D.Trumpo raginimus NATO sąjungininkėms smarkiai padidinti savo išlaidas gynybai ir prisiimti „pagrindinę atsakomybę“ už Europos apsaugą. Jis sakė, kad 2 proc. nuo BVP dydžio karinių išlaidų, kurios dar 2014 m. buvo paskelbtos NATO šalių standartu, šiandien nebepakanka.
„Ne 3 proc., ne 4 proc. – greičiau 5 proc. Realios investicijos, didelė skuba“, – sakė jis.
D.Trumpas pareiškė norintis, kad Rusija grįžtų į G-8
22:11
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad „labai norėtų“, jog Rusija grįžtų į Didįjį aštuonetą (G-8).
Rusija iš grupės, kurią sudaro Italija, Prancūzija, Vokietija, Jungtinė Karalystė (JK), Japonija, Kanada ir JAV, buvo pašalinta 2014-aisiais Maskvai aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį.
„Manau, kad buvo klaida jį išmesti“, – sakė D.Trumpas, turėdamas omenyje Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
A.Sybiha po D.Trumpo pokalbio su V.Putinu įspėjo dėl bandymų suskaldyti pasaulį
21:14
Ukraina ketvirtadienį perspėjo dėl bandymų suskaldyti pasaulį po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas atskleidė planus pradėti taikos derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
„Rusai bando pratęsti po Jaltos konferencijos įsigalėjusį mentalitetą, kai keli žmonės susėda prie stalo ir dalijasi pasaulį“, – Paryžiuje žurnalistams sakė ukrainiečių užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, turėdamas omenyje Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Kryme vykusią Jungtinės Karalystės (JK), Sovietų Sąjungos ir JAV vadovų konferenciją.
V.Zelenskis įspėjo netikėti V.Putino teiginiais, kad jis nori taikos
20:26
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį perspėjo nepasitikėti Rusijos vadovo Vladimiro Putino teiginiais esą jis nori taikos, praėjus dienai po to, kai abu lyderiai surengė atskiras derybas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu dėl jau beveik trejus metus trunkančio karo Ukrainoje.
V.Zelenskis po pokalbio su Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku socialiniame tinkle paskelbtame pranešime sakė, kad „perspėjo pasaulio lyderius nepasitikėti V.Putino teiginiais apie pasirengimą nutraukti karą“.
