Karas Ukrainoje: Mariupolyje subombarduoti gimdymo namai, Rusija į mūšius siunčia net šauktinius

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė keturioliktos karo dienos, kovo 9-osios pabaigos suvestinę.

Generalinio štabo duomenimis:

• Ukrainos kariuomenė atkakliai ginasi ir atremia Rusijos puolamąją operaciją visomis kryptimis;

• Kai kuriose iš jų okupacinės pajėgos prarado kovinę galią ir į operaciją įtraukiami rezervai;

• Baltarusija padeda Rusijos pajėgoms, tiekdama joms degalus;

• Išlieka diversijų pavojus kariniuose ir civilinės infrastruktūros objektuose;

• Agresoriaus planai išlieka tie patys: apsupti Kijevą, todėl puolamoji operacija sostinės kryptimi tęsiasi;

• Priešas taip pat puola Iziumo, Petrovo Krasnosilios, Hrušavachos, o taip pat Sumų ir Ochtyrkos kryptimis, didina savo grupuotę Mykolajivo kryptimi.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio nuomone, baugindamas branduoliniu ginklu V.Putinas „demonstruoja silpnumą“, o tokie bauginimai yra blefas. Apie tai Ukrainos lyderis pareiškė interviu Vokietijos laikraščiui „Die Zeit“.

„Aš manau, kad bauginimas branduoliniu karu – tai blefas. Viena būti žudiku. Kita – įvykdyti savižudybę“, – sakė V.Zelenskis.

„Jūs grasinate panaudoti branduolinį ginklą tik tada, kai niekas nebeveikia“, – sakė V.Zelenskis. – „Kiekvienas branduolinio ginklo panaudojimas reiškia galą visoms pusėms, o ne vien tai, prieš kurią jis yra panaudojamas.“

Per devynias dienas trunkančią Rusijos pajėgų vykdomą Ukrainos Mariupolio uostamiesčio apgultį iš viso žuvo 1207 civiliai gyventojai, trečiadienį pranešė jo meras.

Per pirmąsias devynias Rusijos apgulties dienas „žuvo 1207 taikūs Mariupolio gyventojai“, paskelbė miesto valdžia platformoje „Telegram“ kartu su mero Vadymo Boičenkos vaizdo kreipimusi.

Šis pranešimas paskelbtas po to, kai Rusijos aviacijos smūgis anksčiau trečiadienį sunaikino miesto vaikų ligoninę.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) skelbia praradusi ryšį su antra Ukrainos branduoline elektrine. Trečiadienį pranešta, kad Zaporižios atominė elektrinė Ukrainoje nebesiunčia duomenų į TATENA būstinę Vienoje, rašo naujienų agentūra „Reuters“.

Tas pats antradienį atsitiko ir su Černobylio atomine elektrine. Abi atominės elektrinės nuo praėjusios savaitės yra užgrobtos Rusijos pajėgų.

TATENA išplatintame pareiškime organizacijos direktorius Rafaelis Grossi teigė esąs susirūpinęs, kad staiga nutrūko stebėsenos duomenų perdavimas iš dviejų elektrinių, kuriose yra didžiuliai kiekiai branduolinių medžiagų.

TATENA teigia, kad vis dar gauna informacijos iš trijų Ukrainos branduolinių elektrinių.

Ukrainos vyriausybė yra pasiruošusi perkelti savo serverius ir jautrius duomenis į užsienį, jeigu Rusijos armija įsiskverbtų giliau į šalį. Tokią informaciją remdamasi aukšto lygmens kibernetinio saugumo pareigūnu praneša naujienų agentūra „Reuters“. 

Ukrainos Specialiųjų komunikacijų ir duomenų apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Viktoras Žora pabrėžė, kad tai būtų atsarginis planas.

„Planas A būtų apsaugoti IT infrastruktūrą Ukrainoje. Jos perkėlimas į kitą šalį būtų planas B ar C“, – V.Žora teigė naujienų agentūrai „Reuters“.

123RF.com nuotr./Serveriai

Toks perkėlimas būtų įmanomas tik tuomet, jei parlamentas patvirtintų reikalingus įstatymo pakeitimus. Pranešama, kad Ukrainos valdžia jau perkelė dalį įrangos ir atsargines duomenų kopijas į saugesnius šalies regionus.

V.Žora naujienų agentūrai „Reuters“ teigė, kad Ukraina yra sulaukusi pasiūlymų perkelti savo duomenis į kitas šalis, tačiau atsisakė atskleisti, kurios iš jų tokius variantus yra pasiūliusios. Kibernetinio saugumo ekspertas teigė, kad Ukraina pageidautų perkėlimą atlikti į kurią nors Europos šalį. 

Ukrainos kariuomenė išstūmė Rusijos okupacines pajėgas iš Derhačių. Derhačiai – tai 18 tūkst. gyventojų prieš karą turėjęs miestas už 12 km į šiaurės vakarus nuo Charkivo.

Ukrainiečiai visiškai kontroliuoja teritoriją. Apie tai pranešė Charkivo srities karinės administracijos pirmininkas Olehas Sinehubovas.

„Ukrainos ginkluotosios pajėgos išvijo Rusijos okupantus iš Derhačių ir visiškai kontroliuoja teritoriją. Ten jau ilgą laiką vyksta aktyvūs mūšiai. Rusijos okupantai mėgino apsupti miestą. Bet mūsų kariai atmušė priešą ir perėjo į kontrpuolimą“, – pažymėjo jis.

Pasak O.Sinehubovo, priešas prarado du tankus ir du šarvuotus automobilius.

Trečiadienį Ukrainoje iš rusų kariuomenės puolamų miestų ir gyvenviečių buvo evakuota 40 tūkst. žmonių, iš jų daugiau kaip 3 tūkst. – iš Irpinio ir Vorzelio regionų, rašo internetinis portalas „Ukrainskaja Pravda“.

Problemiškiausias regionais įvardintos Mariupolio, Charkivo ir Kyjivo sritys.

Nacionalinė policija praneša, kad iš Kyjivo srities Bučanskio rajono buvo evakuota keli tūkstančiai žmonių.

„Šiandien, kovo 9 d., bendromis Kyjivo srities policijos, Raudonojo Kryžiaus, Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos ir vietos valdžios institucijų pastangomis iš okupuotų Irpinio ir Vorzelio rajonų išvežta daugiau kaip 3 tūkst. žmonių. Tarp išgelbėtų piliečių yra keli šimtai vaikų, pagyvenusių, sunkiai sergančių žmonių“, – sakoma pranešime.

Evakuacijoje iš Bučanskio rajono dalyvavo apie šimtas autobusų, dalis gyventojų išvežti greitosios pagalbos automobiliais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė trečiadienį aptaręs humanitarinių koridorių ir kitus klausimus su Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen.

V.Zelenskis socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad jie pokalbio telefonu metu sutarė dėl „poreikio užtikrinti efektyvius humanitarinius koridorius civiliams“.

Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad jis dar kartą iškėlė Ukrainos narystės Europos Sąjungoje klausimą ir išreiškė padėką dėl dar vieno Rusijai skirto sankcijų paketo.

JAV gynybos pareigūnas trečiadienį paneigė Rusijos teiginius apie Ukrainos oro pajėgų nesėkmes, rašo CNN.

„Didžioji dalis“ Ukrainos orlaivių vis dar yra „nepažeisti ir tinkami naudoti“, trečiadienį žurnalistams sakė aukštas JAV gynybos pareigūnas, pridūręs, kad dėl oro erdvės virš Ukrainos tebėra kovojama, o Ukrainos oro gynybos sistema „tebėra gyvybinga“ ir „veiksminga“.

Rusijos gynybos ministerija trečiadienį pareiškė, kad 90 proc. Ukrainos karinių aerodromų šiuo metu neveikia.

Patikslintais duomenimis, per Rusijos ataką apgultame Mariupolio uostamiestyje buvo smarkiai apgriauta vaikų ligoninė ir gimdymo namai.

Vietos pareigūnas Pavlo Kyrylenka sakė, kad, remiantis preliminariais duomenimis, buvo sužeisti 17 žmonių.

Buvęs Ukrainos nacionalinės policijos vadovo pirmasis pavaduotojas Viačeslavas Abroskinas socialiniame tinkle „Facebook“ kiek anksčiau parašė, kad Rusijos pajėgos trečiadienį iš artilerijos pabūklų apšaudė 2-uosius gimdymo namus Mariupolyje.

„Scanpix“/AP nuotr./Mariupolio gimdymo namai

Liudininkai iš įvykio vietos portalui „Ukrainska pravda“ sakė, kad sprogimų epicentras buvo kieme tarp gimdymo namų ir pediatrijos skyriaus.

„Šiuo metu turime 17 sužeistų ligoninės darbuotojų“, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame vaizdo įraše sakė pietrytinės Donecko srities vadovas P.Kyrylenka.

Jis pridūrė, kad „kol kas nėra sužeistų vaikų“ ir „nėra žuvusiųjų“.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas trečiadienį pasmerkė aviacijos smūgį ligoninei Mariupolyje, žadėdamas patraukti Rusijos prezidentą atsakomybėn „už jo siaubingus nusikaltimus“.

„Scanpix“/AP nuotr./Gelbėtojai neša sužeistą nėščią moterį.

„Mažai kas gali būti žiauriau negu taikymasis į pažeidžiamus ir beginklius žmones“, – „Twitter“ parašė B.Johnsonas.

Jungtinių Tautų atstovas Stephane'as Dujarricas savo ruožtu pabrėžė, kad jokia sveikatos apsaugos įstaiga „niekada neturėtų tapti taikiniu“.

JT ir Pasaulio sveikatos organizacija paragino „nedelsiant nutraukti išpuolius prieš sveikatos priežiūros įstaigas, ligonines, sveikatos priežiūros darbuotojus, greitosios pagalbos automobilius“, spaudos konferencijoje sakė S.Dujarricas.

Nors Baltarusijos valdžia prisideda prie Rusijos sukelto karo Ukrainoje, Kyjivo mieste rasti ir atvirkštinių pavyzdžių.

Ukrainoje esantys baltarusiai suformavo atskirą Kyjivo gynybos batalioną, kurį pavadino Konstantino Kalinausko vardu, rašo portalas Unian.net . K.Kalinauskas buvo vienas 1863 m. sukilimo prieš Rusijos imperiją vadovų.

Internete jau plinta šių karių vaizdo įrašas.

„Mes pasirengę ginti Kyjivą“, – sako baltarusiai vaizdo įraše.

Pasak Mariupolio mero patarėjo Petro Andriuščenkos, per Rusijos okupantų vykdomą Mariupolio blokadą jau žuvo apie 1 300 civilių gyventojų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vaizdai iš Mariupolio, smarkiai nukentėjusio nuo Rusijos pajėgų atakų

P.Andriuščenka savo paskyroje „Facebook“ pranešė, kad Rusijos okupacinės pajėgos nenutraukė apšaudymo iš lėktuvų ir artilerijos.

Be to, jis teigė, kad okupantai delsia patvirtinti maršrutą konvojams su humanitarine pagalba civiliams.

Charkive Rusijos karių paleista artilerijos ugnis sugriovė Charkivo srities Nacionalinės policijos vyriausiosios valdybos pastatą, žuvo 4 žmonės ir 15 buvo sužeista.

Stop kadras iš video/Sugriautas Charkivo srities Nacionalinės policijos vyriausiosios valdybos pastatas

Tai pranešė Charkivo srities Nacionalinės policijos vyriausiosios valdybos Tyrimų departamento vadovas Serhijus Bolvinovas.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pranešė, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios užfiksavo 18 išpuolių prieš sveikatos priežiūros įstaigas, darbuotojus ir greitosios pagalbos automobilius.

PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas per spaudos konferenciją sakė, kad Jungtinių Tautų sveikatos agentūra pristatė 81 toną atsargų į Ukrainą ir šiuo metu ruošia logistiką papildomos įrangos tiekimui.

Pasak PSO vadovo, iki šiol organizacija išsiuntė pakankamai chirurgijos reikmenų 150 traumuotų pacientų gydyti, taip pat kitų reikmenų 45 tūkst. skirtingos būklės žmonių gydymui.

PSO ekstremaliųjų situacijų vadovas dr. Michaelas Ryanas pripažino, kad siunčiami medicinos reikmenys į Ukrainą vargu ar iš esmės pakeis sudėtingą situaciją.

„Šiuo metu tai tarsi mirtinų žaizdų tvarstymas“, – pridūrė jis.

Anot Tedroso Adhanomo Ghebreyesuso, tarp pagrindinių sveikatos problemų, su kuriomis pareigūnai susiduria Ukrainoje, yra hipotermija ir nušalimai, kvėpavimo takų ligos, širdies ligos, vėžys ir psichikos sveikatos sutrikimai.

Jis pridūrė, kad kai kurie PSO darbuotojai buvo nusiųsti į su Ukraina besiribojančias šalis teikti psichologinės pagalbos pabėgėliams, daugiausia moterims ir vaikams.

Tuo metu Ukrainos nacionalinės policijos vadovo pirmasis pavaduotojas Viačeslavas Abroskinas socialiniame tinkle „Facebook“ parašė, kad Rusijos pajėgos trečiadienį iš artilerijos pabūklų apšaudė gimdymo namus Mariupolyje.

„Rusijos okupantai sudavė artilerijos smūgį Mariupolio 2-iesiems gimdymo namams. Anot liudininkų, gimdymo namų nebėra, yra daug sužeistų ir žuvusių moterų“, – V.Abroskiną citavo naujienų agentūra „Unian“.

Tuo metu Mariupolio miesto tarybos spaudos tarnyba pranešė, kad įsiveržusios pajėgos numetė kelias bombas ant vaikų ligoninės.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neigė, kad okupuoti Ukrainos pasiųsti ir šauktiniai kariai. Tačiau trečiadienį Rusijos gynybos ministerija ne tik pripažino jų buvimą kaimyninėje šalyje, bet ir tai, kad jie pateko į nelaisvę. 

„Per operaciją Ukrainoje buvo sučiupta nemažai rusų šauktinių“, – sakė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas. 

Rusija iki šiol nevadina savo invazijos į Ukrainą karu, o naudoja „specialiosios operacijos“ terminą. 

„Deja, buvo aptikti keli faktai apie šauktinių buvimą Rusijos ginkluotųjų pajėgų daliniuose, dalyvaujančiuose specialioje karinėje operacijoje Ukrainos teritorijoje. Beveik visi tokie kariai jau išvesti į Rusijos teritoriją“, – sakė I.Konašenkovas.

Jis taip pat pripažino, kad Rusijos šauktinių yra ir tarp karių, kuriuos į nelaisvę paėmė Ukrainos kariai. 

Tuo metu V.Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas greitai pareiškė, kad prieš pradėdamas puolimą Ukrainoje V.Putinas liepė Rusijos kariuomenės vadams „kategoriškai pašalinti“ šauktinius iš konflikto ir pažadėjo „nubausti“ pareigūnus, kurie juos ten pasiuntė.

D.Peskovas sakė, kad karinių prokurorų buvo paprašyta „patikrinti ir teisiškai įvertinti veiksmus ir nubausti pareigūnus, atsakingus už šio įsakymo pažeidimą“.

Kyjivo srities policija feisbuke pranešė, kad trečiadienį evakuacijos iš Demidovo metu Rusijos kariai apšaudė konvojų. Žuvo štabo seržantas Aleksejus Ponomarenko, dar du žmonės sužeisti. 

Ukrainos sostinės policija nurodo, kad evakuacija jau prasidėjo ir pasidalijo keliais vaizdais. Gyventojų prašoma paklusti policijos ir teisėsaugos pareigūnų nurodymams.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau išgyveno daugiau nei dešimt pasikėsinimų į savo gyvybę.Tai interviu ES pareiškė prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas, Ukrainos delegacijos narys derybose su okupacine šalimi Mychailo Podoliakas.

„Mūsų užsienio partneriai kalba apie du, tris bandymus. Tikiu, kad tokių bandymų buvo ne viena dešimtis. Nes nuolat turime operatyvią informaciją, kad yra kokių nors diversinių grupių, kurios bando patekti į vyriausybės kvartalą ir panašiai“, – sakė M.Podoliakas. 

Anot jo, Ukraina turi labai stiprų žvalgybos ir kontržvalgybos tinklą. Specialistai stebi galimas grėsmes ir pašalina diversines grupes dar joms artėjant.

„Saugumo požiūriu negaliu pasakyti kelių dalykų, rizikos neišnyko. Vakarų žvalgyba teisi teigdama, kad pagrindinis V.Putino taikinys yra Zelenskis, kalbant apie vyriausybės kvartalo užpuolimą ir bandymą pašalinti pagrindinį šalies asmenį“, – kalbėjo M.Podoliakas. 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino Vakarų valstybes skubiai išspręsti klausimą dėl Lenkijos pasiūlymo perduoti jo šaliai naikintuvų.

„Kada bus sprendimas? Žiūrėkite: mes kariaujame!“ – sakė V.Zelenskis vaizdo pareiškime, paskelbtame jo „Telegram“ kanalu.

„Dar kartą prašome jūsų nuspręsti kuo greičiau. Atsiųskite mums lėktuvų“, – sakė jis.

Antradienį Jungtinės Valstijos atmetė Lenkijos pasiūlytą planą jos sovietų gamybos naikintuvus MiG-29 nusiųsti Ukrainai per JAV oro pajėgų bazę Ramšteine Vokietijoje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Lenkija siūlė, kad vietoje šių lėktuvų jos oro pajėgos gautų amerikietiškų F-16.

„Žiniasklaidoje matėme, kad vyksta amerikiečių ir lenkų diskusijos. Tačiau jaučiame, kad lenkų pasiūlymas neremiamas, – sakė V.Zelenskis. – Neturime laiko žiniasklaidai, visiems šitiems signalams. Tai ne stalo tenisas. Tai – žmonių gyvybės.“

Tuo metu Kremlius trečiadienį pareiškė, kad lenkų pasiūlymas gali nuvesti prie „pavojingo scenarijaus“.

„Tai labai nepageidautinas ir potencialiai pavojingas scenarijus“, – sakė Kremliaus atstovas D.Peskovas.

Pentagono atstovas Johnas Kirby antradienį sakė, kad sumanymas Jungtinėms Valstijoms perduotus lėktuvus nuskraidinti iš JAV ir NATO bazės „į oro erdvę virš Ukrainos, kuri yra ginčijama Rusijos, kelia rimtų nuogąstavimų visam NATO aljansui“.

„Nemanome, kad Lenkijos pasiūlymas yra įgyvendinamas“, – sakoma J.Kirby pranešime. 

Daugiau šia tema skaitykite: Naikintuvų perdavimo Ukrainai dilema: Lenkija bando įtraukti NATO, JAV bijo karo plėtros

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų spaudos tarnyba pranešė, kad Rusijos okupantai dabar sutelkia pagrindines pajėgas kelių miestų užėmimui.

„Priešas ir toliau sutelkia dėmesį į Kyjivo miesto apsupimą, Sumų, Charkivo, Mariupolio, Mykolajivo užėmimą. Taip pat sausumos koridoriaus tarp Krymo ir žemyninės Rusijos užtikrinimą. Rusija neatsisako bandymų pasiekti Luhansko ir Donecko sričių administracines sienas“, – rašoma pareiškime. 

Kariuomenė taip pat pridūrė, kad priešas gerokai sumažino kariuomenės veržimosi tempą, tačiau neatsisakė vykdyti puolamosios operacijos.

Rusija trečiadienį pareiškė, kad derybose su Kyjivo pareigūnais, per kurias siekiama išspręsti konfliktą su Ukraina, buvo pasiekta tam tikra pažanga ir kad Maskva nesiekia nuversti Ukrainos vyriausybės“.

„Buvo pasiekta tam tikra pažanga“, – per spaudos konferenciją sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, turėdama galvoje tris jau įvykusius derybų su Kyjivu ratus.

Anot M.Zacharovos, Rusijos kariuomenei nėra pavesta „nuversti dabartinę vyriausybę“. „Į jos uždavinius neįeina nei Ukrainos okupacija, nei jos valstybingumo naikinimas, nei dabartinės valdžios nuvertimas“, – tikino ji.

Vasario 24 dieną, kai Maskva pasiuntė savo pajėgas į provakarietišką kaimyninę šalį, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigė siekiantis Ukrainos „demilitarizacijos“ ir „denacifikacijos“.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos Charkivo srityje kartu su Nacionalinės gvardijos ir teritorinės gynybos daliniais surengė kontrataką prieš priešo pozicijas, kurios apšaudė Charkivo apylinkes. Pranešama, kad dalis Rusijos karių, palikę sunkiąją ginkluotę, pabėgo į mišką.

Apie tai pranešimu „Telegram“ kanale pasidalijo Charkivo srities valstybės administracijos pirmininkas Olehas Sinehubovas. Jis nurodė, kad miestą kontroliuoja Ukrainos pajėgos.

Be to, pranešama, kad naktį Balaklajos rajono Andrejevnos kaime įvyko mūšis tarp Valstybės sienos apsaugos tarnybos kariškių ir priešo diversinių bei žvalgybinių grupių. 

Rusijos pajėgoms antradienį smogus Ukrainos rytiniam Severodonecko miestui žuvo mažiausiai 10 žmonių, pranešė vienas Luhansko srities pareigūnas.

Pareigūnas per platformą „Telegram“ parašė, kad Rusijos kariuomenė „paleido ugnį“ į gyvenamuosius namus ir kitus pastatus Severodonecke, bet kol kas nedetalizavo, ar tai buvo artilerijos ataka.

Pastarosiomis dienomis šiame regione vyko įnirtingos kautynės.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Charkivas

Ukraina kol kas išlaiko didžiųjų miestų kontrolę, tačiau rusai tęsia puolimą keliais frontais ir taikosi į Dnipro miestą centrinėje Ukrainoje.

Jei Rusijai pavyktų prie jo prieiti tiek iš šiaurės, tiek iš pietų, rusai galėtų izoliuoti Ukrainos pajėgas, kovojančias rytiniame Donbaso regione, arba priversti jas atsitraukti. 

Rusijos puolimas rytų ir pietų Ukrainoje

Rusijos pajėgoms nesiseka smarkiai prasiveržti į šiaurę nuo Kyjivo, o Ukrainos pajėgoms, atrodo, pavyksta numušti priešo lėktuvus, teigiama naujausioje Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos atnaujintoje mūšio lauko žvalgybos informacijoje.

Tviteryje paskelbtoje ministerijos žinutėje taip pat rašoma, kad Rusijos pajėgoms nepavyksta padaryti jokio reikšmingo proveržio.

„Atrodo, kad Ukrainos priešlėktuvinė gynyba labai sėkmingai kovoja su moderniais Rusijos koviniais lėktuvais, tikriausiai neleisdama jiems kontroliuoti oro erdvės“, – nurodė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija bei pridūrė, kad Charkivas, Černihivas, Sumai ir Mariupolis tebėra apsupti Rusijos pajėgų ir toliau patiria intensyvų apšaudymą.

Humanitarinis koridorius iš Sumų į Poltavą, kuriuo antradienį išvyko apie 5 tūkst. žmonių, bus tęsiamas ir trečiadienį, nuo devintos ryto iki devintos vakaro, pranešė Sumų regiono karinės administracijos vadovas Dmytro Žyvickis.

„Visą naktį dirbo derybų grupė ir humanitarinis koridorius iš Sumų į Poltavą buvo pratęstas šiandien nuo 9 iki 21 val. Galite išvykti savo transportu, be to, apie 14 val. iš Poltavos į Sumus grąžinsime 22 autobusus, kurie vakar išvažiavo pirmajame konvojuje, ir atiduosime juos pakrauti nėščiosioms, moterims su vaikais, vyresnio amžiaus žmonėms ir žmonėms su negalia! Sumų miesto valdžia kartu su liaudies deputatais visą naktį ieškojo transporto, o apie pirmosios organizuotos Raudonojo Kryžiaus lydimos kolonos išvykimo vietą informuosime papildomai!“, – rašė D.Žyvickis savo „Telegram“ paskyroje. 

Trečiadienį ryte Maskva paskelbė dar vienas paliaubas, kad civiliai Ukrainos gyventojai galėtų palikti miestus, praneša Rusijos valstybinė žiniasklaida.

Rusijos teigimu, humanitariniai koridoriai Kyjivo, Černihivo, Sumų, Charkivo ir Mariupolio gyventojams vėl bus atverti 10 val. vietos laiku.

Rusijos Nacionalinio gynybos kontrolės centro vadovas Michailas Mizincevas pranešė, kad rusų pajėgos šiose vietovėse laikysis „tylos režimo“, skelbia TASS.

„The New York Times“/Lindsay Addario nuotr./Per evakuaciją rusų pajėgos apšaudė bėgančius civilius

Tai jau trečias kartas, kai Maskva skelbia paliaubas – dauguma jų buvo nesėkmingos.

Vakar Ukrainos pareigūnai pranešė, kad jiems pavyko evakuoti 5 tūkstančius žmonių iš Sumų – tai buvo pirmoji sėkminga masinė evakuacija.

Tuo metu panašus bandymas evakuoti žmones iš Černihivo nepavyko, nes Rusija nuolat apšaudė jų išvykimo maršrutą, skelbia Ukrainos institucijos. 

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė naujausią informaciją apie situaciją šalyje. Remiantis pranešimu, tęsiasi kovos Polisijos ir Voluinės operacinėse zonose, taip pat prie Ukrainos valstybinės sienos ir Nižyno, Ivanicos, Trostjaneco gyvenvietėse. Tęsiama Černihivo gynyba. 

Pajėgos, ginančios Ukrainos sostinę Kyjivą, toliau sėkmingai atremia Rusijos atakas. 

„Turimais duomenimis, dėl didelių specialiųjų pajėgų nuostolių priešas ir toliau vykdo apsimestinę mobilizaciją – rengia mokomąsias stovyklas laikinai okupuotose Krymo, Krasnodaro krašto ir kai kurių Donecko bei Luhansko sričių rajonų teritorijose. Suaktyvino savanorių verbavimą karui Ukrainos teritorijoje“, – nurodo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. 

Štabo duomenimis, Chersono srityje nustatyta, kad civiliais drabužiais apsirengę Rusijos kariškiai buvo pastebėti važiuojantys Mykolajivo miesto link. 

Tarptautinė atominės energijos agentūra teigia, kad prarado ryšį su Černobylio atominės elektrinės duomenų sistemomis, nes elektrinė nebeperduoda duomenų JT atominės energetikos priežiūros institucijai, praneša „The Guardian“.

Antradienį paskelbtame pareiškime TATENA generalinis direktorius Rafaelis Mariano Grossi teigė, kad „nutrūko nuotolinis duomenų perdavimas iš Černobylio atominėje elektrinėje įrengtų apsaugos priemonių stebėjimo sistemų“ ir kad agentūra šiuo metu „tiria apsaugos priemonių stebėjimo sistemų kitose Ukrainos vietose būklę“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Černobylio atominė elektrinė

Jis taip pat išreiškė susirūpinimą dėl 210 techninio personalo darbuotojų ir sargybinių, dirbusių elektrinėje, kai Rusijos pajėgos prieš dvi savaites perėmė jos kontrolę, gerovės.

Agentūra su elektrine galėjo susisiekti tik elektroniniu paštu, be to, darbuotojai nebuvo rotuojami, o tai „labai svarbu branduolinei saugai“.

„Esu labai susirūpinęs dėl sunkios ir įtemptos padėties, su kuria susiduria Černobylio atominės elektrinės personalas, ir dėl galimos rizikos, kurią tai kelia branduolinei saugai. Raginu faktinę objekto kontrolę vykdančias pajėgas skubiai sudaryti sąlygas saugiai personalo rotacijai“, – sakė M.Grossi.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas planavo užimti Ukrainos sostinę Kyjivą per dvi dienas, pareiškė CŽV vadovas Williamas Burnsas, praneša BBC. Antradienį kalbėdamas Kongreso posėdyje W.Burnsas perspėjo JAV įstatymų leidėjus: „Manau, kad Putinas dabar yra supykęs ir nusivylęs. Tikėtina, kad jis padvigubins savo veiksmus ir bandys sutriuškinti Ukrainos kariuomenę, nepaisydamas civilių aukų“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kyijivo regionas

W.Burnsas sakė, kad V. Putinas „jau daugelį metų dūsta degiame nuoskaudų ir ambicijų derinyje“.

Vasario 24 d. invaziją į Ukrainą jis apibūdino kaip Kremliaus vadovo „gilaus asmeninio įsitikinimo“ reikalą.

Plačiau skaitykite: JAV žvalgyba: V.Putinas pyksta dėl karo Ukrainoje

Juodojoje jūroje dega naftos tanklaivis, praėjus beveik dviem savaitėms po akivaizdaus Rusijos karinio smūgio, skelbia CNN.

Moldovos naftos tanklaivis „Millennial Spirit“ vis dar dega Juodojoje jūroje, rodo palydovinės nuotraukos, praėjus beveik dviem savaitėms po to, kai jam buvo suduotas akivaizdus Rusijos karinis smūgis.

Bendrovė „Planet Labs PBC“ pranešė antradienį gavusi naują palydovinę nuotrauką, kurioje matyti didelis juodų dūmų pliūpsnis, kylantis iš tanklaivio, plaukiančio maždaug už 32 km į rytus nuo Ukrainos Odesos miesto.

Pasak Ukrainos gynybos ministerijos, laivas gabeno 600 tonų mazuto ir dyzelino. Per smūgį buvo sunkiai sužeisti du įgulos nariai, nurodė ministerija.

Kariauti Ukrainai padedantys užsienio šalių savanoriai galės gauti Ukrainos pilietybę, televizijos transliacijos metu pranešė pirmasis vidaus reikalų ministro pavaduotojas Jevhenas Jeninas, skelbia portalas UNIAN. 

„Jei tokie užsienio piliečiai nori įgyti Ukrainos pilietybę, mūsų teisės aktai numato tokią galimybę“, – sakė jis. 

Dabar tokie kariai gauna karinę kortelę, prilygstančią leidimui gyventi šalyje.

Anksčiau skelbta, kad iš užsienio šalių kovoti į Ukrainą apie daugiau kaip 20 tūkst. savanorių.

Aukų skaičius Sumuose išaugo iki 22, kalnakasiai iš po griuvėsių ištraukė mažo vaiko kūną, telegram kanale pranešė regiono karinės administracijos vadovas Dmytro Žyvickis.

„Tai pagrįstai galima vadinti žudynėmis, viena bomba nusinešė 22 žmonių gyvybes. Rusijos kariai surengė oro smūgį gyvenamajam rajonui Sumų mieste“, – naktį paskelbė jis.

Pasak D.Žyvickio, bomba nukrito ant nuosavo namo, kuriame buvo 9 žmonės. Jie visi žuvo. Dar keli namai sugriauti, aplink buvę – apgriauti. 

„Iš 22 žuvusių žmonių 3 buvo vaikai. Iš pradžių buvo pranešta apie du, tačiau šiandien gelbėjimo tarnybos iš griuvėsių ištraukė jauno berniuko kūną. Jie visi yra iš tos pačios šeimos. Taip pat buvo sužeisti aštuoni žmonės, įskaitant trejų metų mergaitę“, – telegram kanale rašė D.Žyvickis.

Jungtinių Tautų organizacija antradienį paskelbė, kad nuo vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo savo puolimą, Ukrainos teritorijoje žuvo mažiausiai 474 civiliai gyventojai, 861 buvo sužeistas. 

Tikėtina, kad tikslus civilių aukų skaičius bus daug didesnis nei iki šiol turimi duomenys, skelbia JT.
 
„Daugiausia civilių gyventojų aukų pareikalavo Rusijos pajėgų vykdomi oro smūgiai ir naudojami plataus masto sprogstamieji užtaisai, įskaitant sunkiąją artileriją ir daugkartinius raketų paleidimo įrenginius“, – cituojama JT Žmogaus teisių komiteto atstovė spaudai Liz Trossell

„Dėl to daugelyje miestų, įskaitant Černigovą, Charkovą, Chersoną, Mariupolį ir Kijevą, buvo apgadinta arba visiškai sugriauta šimtai gyvenamųjų pastatų“, – teigė ji. 

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovas Tarikas Jasarevičius pranešė, kad iš viso buvo įvykdyta ir 16 išpuolių prieš sveikatos priežiūros įstaigas, per kuriuos žuvo devyni ir buvo sužeista 16 žmonių, įskaitant sveikatos priežiūros darbuotojus.

Naujausi Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) duomenys rodo, kad žmonių, bėgančių nuo smurto ir kertančių Ukrainos sieną, skaičius toliau auga.

„Dėl ginkluoto konflikto iš Ukrainos į kaimynines valstybes jau pabėgo daugiau kaip du milijonai žmonių“, – sakė TMO atstovas Paulas Dillonas.

Didžioji dalis žmonių kirto Lenkijos sieną. Tarp pabėgėlių yra ir 103 tūkst. trečiųjų šalių piliečių.

Visos tarptautinės organizacijos pabrėžia humanitarinių koridorių svarbą situacijoje, kurią Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus organizacijos atstovai vadina „apokaliptine civiliams gyventojams“. 

 JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro atstovas Jensas Laerke pranešė, kad Maskvoje vyksta tarp biuro ir Rusijos institucijų. 

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kirilas Timošenko teigia, kad iš Sumų miesto evakuota 5 000 žmonių, skelbia CNN. Pasak jo, antradienį iš Sumų miesto šiaurės rytų Ukrainoje evakuota apie 5 000 žmonių ir 1 000 automobilių.

K.Timošenko apie tai pranešė savo "Telegram" kanale. Jis taip pat paskelbė vaizdo įrašą, kuriame, atrodo, matyti evakuacijos metu išvykstantys žmonės.

CNN atkreipė dėmesį, kad nepriklausomai patikrinti K.Timošenkos pateiktos evakuacijos statistikos nėra galimybės.

„Scanpix“/AP nuotr./Žmonės slepiasi rūsiuose

Per pastarąsias kelias dienas Sumai patyrė smarkius išpuolius ir yra beveik atkirsti nuo likusios šalies dalies. Pranešama, kad pirmadienio vakarą per oro antskrydį mieste žuvo apie 21 žmogus.

Pasak Poltavos srities administracijos vadovo Dmytro Lunino, antradienį vyko įtempta ir trumpalaikė evakuacija iš Sumų: civiliai gyventojai bėgo privačiais automobiliais ir autobusais, vežančiais žmones į Poltavą, esančią maždaug už 160 km centrinėje Ukrainoje.